Byla 2A-285/2014
Dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ampalas“ ir atsakovo E. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4305-275/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ampalas“ ieškinį atsakovams E. Z. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų statybos sistemos“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovo E. Z. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ampalas“ dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos ir ja padarytos žalos atlyginimo.

5Ieškovas UAB „Ampalas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams E. Z., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 80 000 Lt žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 1-8). Nurodė, kad ieškovas nuo 2006 metų vykdo oro vėdinimo, oro kondicionavimo bei šildymo, vidaus vandentiekio, nuotekų įrangos ir sistemų projektavimo, montavimo, aptarnavimo ir pardavimo veiklą. Ieškovas ir atsakovas E. Z. 2009 m. balandžio 1 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią priimtas dirbti direktoriumi. Į darbo sutarties sąlygas inkorporuotas ir nekonkuravimo susitarimas. 2011 m. spalio 10 d. E. Z. atleistas iš darbo pačiam prašant (DK 127 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, kad E. Z., dar dirbdamas ieškovo direktoriumi, 2011 m. liepos 15 d. įsteigė tokia pačia veikla kaip ir ieškovas užsiimančią įmonę UAB „Vakarų statybos sistemos“, kurios buveinė yra tame pačiame pastate bei aukšte kaip ir ieškovo. E. Z., būdamas vieninteliu UAB „Vakarų statybos sistemos“ akcininku ir direktoriumi bei dirbdamas ieškovo įmonėje, susipažino su ieškovui vertinga konfidencialia informacija, kuri apibrėžta darbo sutarties 10.2 punkte, užmezgė ryšius su įmonės tiekėjais ir klientais. Ieškovo teigimu, atsakovai pasinaudojo konfidencialia ieškovo informacija - perviliojo šiuos klientus: UAB „Vakarų vamzdynų sistemos“, AB „Vilkyškių pieninė“ bei UAB „Betono mozaika“. Dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovai privalo atlyginti. Ieškovo buvęs direktorius E. Z. pažeidė jo pareigoms priskirtą kompetenciją, darbo sutarties nuostatas, darbo sutartyje inkorporuotą nekonkuravimo susitarimą, Konkurencijos įstatymą ir kartu su UAB „Vakarų statybos sistemos“ kaltais veiksmais ieškovui padarė turtinę žalą. Ieškovo įstatų 103-118 punktuose numatytos ieškovo direktoriaus teisės, kuriomis E. Z. ieškovo atžvilgiu naudojosi nesąžiningai, nebuvo lojalus ieškovui, tuo pažeidė Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir įvykdė veikas, kurios nukreiptos prieš ieškovo veiklos tikslus - siekti pelno, efektyviai ir produktyviai vystant komercinę ir ūkinę veiklą. E. Z. taip pat pažeidė darbo sutarties 7.5, 10.2, 10.5 punktuose numatytas pareigas bei Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 16 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ieškovas nurodo, kad jeigu E. Z. nebūtų įsteigęs UAB „Vakarų statybos sistemos“ ir per ją nebūtų vykdęs analogiškos veiklos, šios įmonės užsakymus bei pajamas būtų gavęs ieškovas. Iš savo buvusių klientų, kuriems paslaugas suteikė ir/arba darbus atliko atsakovas, ieškovas praėjusiais metais gavo 287 610,95 Lt pajamų. Todėl ieškovas preziumuoja, kad iš šių buvusių ieškovo klientų UAB „Vakarų statybos sistemos“ taip pat gavo tokio dydžio pajamas, dėl ko ieškovo patirti nuostoliai negautų pajamų forma sudaro taip pat apie 287 610,95 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad negautų pajamų ar negauto grynojo pelno dydis yra apskaičiuojamas iš pažeidėjo gautų pajamų atimant turėtas išlaidas (objektyvusis metodas), o ieškovas duomenų apie UAB „Vakarų statybos sistemos“ patirtas išlaidas neturi, todėl ieškovas reiškia reikalavimą dėl 80 000 Lt dydžio žalos atlyginimo.

6Atsakovas E. Z. pateikė teismui priešieškinį ieškovui UAB „Ampalas“, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 45 000 Lt nuostolių, 5 000 Lt neturtinės žalos, 5 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško atsiskaitymo (t. 1, b.l. 114-117). Nurodė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turimo turto atžvilgiu, savo veiksmais padarė pastarajam didelę žalą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui priklausančiam žemės sklypui, remiantis sudaryta preliminariąja sutartimi, jis privalėjo grąžinti pirkėjui R. Ž. 45 000 Lt gautą avansą bei sumokėti 45 000 Lt baudą. Dėl neteisėtai pareikšto ieškinio ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė didžiulius nemalonumus bendraujant su antstolio kontora, nes pateiktas raštas iš antstolio ir kiti atlikti antstolio veiksmai vertė manyti, kad jis yra didžiausias sukčius. Atsakovas negalėjo jokiais argumentais apsiginti nuo visų šių atliktų ieškovo veiksmų, nuorodų, įpareigojimų, dokumentų pateikimo, nes už antstolis buvo nurodęs galimybę už jų neįvykdymą skirti atitinkamas baudas. Dėl ieškovo atliktų veiksmų kilo nesklandumų ir tarp UAB „Vakarų statybos sistemos“ įmonės darbuotojų, nes ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, paskelbė apie tai visais savo informacijos kanalais, nurodė, kad dėl jų atliekamų veiksmų UAB „Vakarų statybos sistemos“ bankrutuos, įmonės direktorius E. Z. privalės padengti 80 000 Lt nuostolius, o darbuotojai praras savo darbo vietas. Todėl įmonėje kilo sumaištis dėl atliekamų įmonės darbų ir apmokėjimo darbuotojams už juos. Atsakovas nurodo, kad taip pat jam prasidėjo stipri emocinė depresija, nerviniai priepuoliai, pablogėjo ne tik atsakovo, bet ir jo žmonos sveikata. Todėl ieškovas turi atlyginti atsakovo patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 5 000 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, todėl jis, sumokėdamas 45 000 Lt baudą R. Ž. dėl sutarties sąlygų neįvykdymo, įgyja teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų šiuos patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl ieškovo neteisėtų veiksmų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui UAB „Ampalas“ solidariai iš atsakovų UAB „Vakarų statybos sistemos“ ir E. Z. 22 288 Lt žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – iš atsakovo UAB „Vakarų statybos sistemos“ 722,25 Lt, iš atsakovo E. Z. 1 722,25 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė (t. 2, b.l. 125-133).

9Dėl ieškinio. Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovo ir E. Z. darbo sutartis nutraukta 2011 m. spalio 10 d., o E. Z. 2011 m. liepos 15 d. įsteigė UAB „Vakarų statybos sistemos“ ir buvo šios įmonės direktoriumi, leidžia daryti išvadą, kad jis pažeidė darbo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą prieš ieškovą. Teismas pripažino, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog atsakovas UAB „Vakarų statybos sistemos“ persiviliojo ieškovo klientus - UAB „Vakarų vamzdynų sistemos“, AB „Vilkyškių pieninė“, UAB „Betono mozaika“ ir tuo būdu pakenkė ieškovui, nes analogiška veikla užsiimančios E. Z. įsteigtos įmonės klientais iš karto tapo 5 įmonės, kurios iki tol buvo ieškovo klientais. Teismas pripažino, kad dėl nesąžiningo konkuravimo atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą tenka atsakovui UAB „Vakarų statybos sistemos“, nes jis atliko veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, naudojo informaciją, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, ir gavo tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, t.y. iš atsakovo E. Z.. Ieškovui teigiant, kad dėl E. Z. kaltės jis patyrė žalą, pastarojo pareiga buvo įrodyti, kad jo įkurtos įmonės klientais tapo buvę ieškovo klientai be jo iniciatyvos ir pastangų. Tokių įrodymų nepateikus, E. Z. yra atsakingas už tai, kad ieškovo paslaugomis nebesinaudojo jo buvę klientai, tapę E. Z. įkurtos įmonės klientais. Teismas sprendė, kad E. Z. naudojo ieškovo komercinę paslaptį nepraėjus vieneriems metams nuo darbo sutarties nutraukimo, todėl pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo susiję, teismas sprendė, kad atsakovai solidariai yra atsakingi dėl ieškovui atsiradusios žalos. Įvertinant, koks nuostolis dėl konkurencijos įstatymo pažeidimo buvo padarytas ieškovui, teismas atsižvelgė į ieškinyje nurodytas sumas, kokią dalį iš gautų pajamų iš buvusių klientų sudarė grynasis pelnas (nurodytos pajamos 287 610,95 Lt, grynasis pelnas nuo šios sumos 80 000 Lt), todėl sprendė, kad grynasis pelnas ir atsakovo įmonėje sudaro 28 proc. nuo gautų pajamų iš buvusių ieškovo klientų. Padarius išvadą, kad iš analogiškos veiklos turėjo būti gautas ir analogiškos proporcijos pelnas, teismas pripažino, kad iš perviliotų klientų atsakovas turėjo gauti 22 288 Lt pelno ir šią sumą pripažino ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtos atsakovų veiklos. Pripažinus ieškovo teisę į žalos atlyginimą, tenkintas ieškovo reikalavimas ir dėl palūkanų priteisimo (CK 6.210 str. 2 d.).

10Dėl priešieškinio. Teismas nurodė, kad priešieškiniu reiškiami reikalavimai priteisti nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galėtų būti tenkinami tuo atveju, jei būtų priimamas teismo sprendimas atmesti ieškinį (CPK 146 str. 2 d.). Ieškinį patenkinus, nors ir iš dalies, tenkinti reikalavimus, susijusius su pagrįstai pritaikyta laikinąja apsaugos priemone, nėra pagrindo. Ieškovo reikalavimą patenkinus mažesne apimtimi nei buvo areštuota E. Z. turto, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas kaltas dėl atsakovui galimai atsiradusios žalos areštuojant turto didesne apimtimi, nei patenkintas ieškinys. Be to, atsakovas turėjo galimybę prašyti teismą pakeisti taikytą areštą kitokia laikinąja apsaugos priemone ar jos netaikyti, atsakovui sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą (CPK 148 str. 1 d., 2 d.). Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštas tuo pagrindu, kad ieškovas reiškia nepagrįstus reikalavimus atsakovui. Todėl pripažinus, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti, atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas už pateiktą ieškinį sumokėjo 2 400 Lt žyminio mokesčio, kurio dalis patenkintų reikalavimų dalyje 668,64 Lt teismas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis. Ieškovas prašė priteisti 2 770,90 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau atsižvelgiant, kad patenkinta 28 proc. reikalavimo, o priešieškinio, kurio suma sudarė 50 000 Lt, dalyje reikalavimai atmesti, sprendė, kad ieškinio dalyje atlygintinos ieškovo turėtos 775,85 Lt išlaidos, jas priteisiant iš abiejų atsakovų, o priešieškinio dalyje, atstovui neišskyrus atstovavimo išlaidų, prašymas tenkintas iš dalies, priteisiant 1 000 Lt išlaidų, jas priteisiant tik iš atsakovo E. Z..

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Atsakovas E. Z. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 134-142). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nedetalizavo darbo sutarties pažeidimų bei neteisingai nustatė bylos aplinkybes. Ieškovas, sudarydamas darbo sutartį, negalėjo nustatyti apelianto atžvilgiu tokių darbo sąlygų, kurios pablogintų darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, įstatymai, kiti teisės aktai, kolektyvinė sutartis (DK 94 str. 2 d.).
  2. Ieškovas neįrodė, o teismas sprendime nepasisakė, kokia ieškovo informacija laikytina nevieša, komercine paslaptimi bei kuo pasireiškė darbo sutarties pažeidimai. Be to, remiantis teismo nurodytais motyvais, pagal sudarytos darbo sutartis sąlygas apeliantas negali 24 mėnesius po darbo sutarties nutraukimo su ieškovu dirbti ir vadovauti savo įmonei, dėl ko yra ribojamos apelianto teisės ir laisvės pasirinkti darbą bei verslą. Darbo sutartyje nenumatyta, kaip turi pragyventi apeliantas nedirbdamas 24 mėnesius po darbo sutarties nutraukimo. Apelianto teigimu, ieškovui tokių įsipareigojimų neprisiėmus, jis ir negali kelti jokių reikalavimų apelianto atžvilgiu pagal sudarytos darbo sutarties sąlygas. Teismas šių faktų sprendime nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
  3. Teismas nesiaiškino, ar apeliantas buvo supažindintas su komercines paslaptis nurodančiais aktais, įsakymu, kas įmonėje yra komercinės paslaptys, įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, ar buvo pasirašyti pareiginiai nuostatai, materialinės atsakomybės ir komercinių technologijų neplatinimo sutartys. Nesant tokių dokumentų pas ieškovą ir jų nepateikus teismui, nutraukus darbo sutartį, apeliantui neatsiranda jokių įsipareigojimų prieš ieškovą.
  4. Sprendime nepasisakyta, kaip apeliantas perviliojo ieškovo buvusius klientus UAB „Vakarų vamzdynų sistemos“, AB „Vilkyškių pieninė“, UAB „Betono mozaika“. Tam tikrų klientų perėjimas iš vienos analogiškas paslaugas teikiančios įmonės į kitą dėl to, kad joms pasiūlytos palankesnės sąlygos, negali būti vertinama kaip įstatymo draudžiamas veiksmas. Ieškovas nepagrindė, kokią konkrečiai jo komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovai pasinaudojo perviliodami minėtas įmones, nes apie kitų ūkio subjektų taikomas paslaugų kainas atsakovams galėjo būti žinoma ir be E. Z. disponavimo atitinkama informacija. Taip pat ieškovo nurodoma informacija nelaikytina galinčia suteikti UAB „Vakarų statybų sistemos“ nepagrįstą konkurencinį pranašumą.
  5. Atsakovai 2011 m. ieškovo naudai atnešė 101 011,44 Lt apyvartą perkant iš ieškovo statybines medžiagas, konsultavimo paslaugas bei nuomojant automobilį.
  6. Su ieškovo buvusiais klientais atsakovas UAB „Vakarų statybų sistemos“ pasirašė sutartis tik po jų pasibaigimo su ieškovu, todėl tai negali būti traktuojama įmonių perviliojimu.
  7. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė žalą, bei nepagrindė nurodomos žalos dydžio apskaičiavimo. Teismas nepagrįstai žalos dydį skaičiavo nuo ieškovo gautų buhalterinių pajamų per 2011 metus. Be to, teismas nepagrįstai išveda pelno procentą už visas 2011 m. gautas ieškovo pajamas, kai UAB „Vakarų statybų sistemos“ statybinius darbus su ieškovo buvusiais klientais atliko/dirbo 5 mėnesius, o juos atlikdamas naudojo ieškovo tiekiamas prekes (99 309,70 Lt).

14Ieškovas UAB „Ampalas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovų solidariai priteista 22 288 Lt žalos, šią sumą padidinant iki 79 600 Lt; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš UAB „Vakarų statybos sistemos“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį padidinti iki 848,34 Lt, iš E. Z. – iki 1914,03 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b.l. 146-152). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. 2011 metais iš 5 žinomų klientų, kuriuos perviliojo atsakovai, ieškovas gavo 287 610,95 Lt pajamų, todėl atsižvelgiant į šias gautas pajamas preliminariai teigtina, kad ieškovas patyrė iki 80 000 Lt turtinę žalą, kurią tiksliai įvertinti galima tik atsakovams pateikus informaciją apie 2011 m. liepos 15 d. – 2012 m. balandžio 1 d. laikotarpiu UAB „Vakarų statybų sistemos“ gautas pajamas. Todėl sprendime taikoma ieškovo gautų pajamų iš buvusių klientų per 2011 metus (287 610,95 Lt) ir iš šių pajamų neva gauto grynojo pelno (80 000 Lt) proporcija – 28 proc., yra neteisinga.
  2. Atsakovai vengė teikti informaciją apie gautas pajamas iš ieškovo klientų, tačiau iš 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentų tapo žinoma, kad vien 2011 m. liepos 15 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu iš buvusių ieškovo klientų UAB „Vakarų statybų sistemos“ gavo ne mažesnes nei 79 600 Lt pajamas, kas pripažintina ieškovo patirtais nuostoliais. Teismas šias UAB „Vakarų statybų sistemos“ neteisėtai gautas pajamas, naudą turėjo pripažinti ieškovo patirtais nuostoliais ir 79 600 Lt solidariai priteisti iš abiejų atsakovų.
  3. Byloje turėjo būti pripažinta, kad žinodamas informaciją apie ieškovo klientus, E. Z. įsteigė UAB „Vakarų statybų sistemos“, kuri pradėjo dalyvauti teikiamų paslaugų rinkoje ieškovo sąskaita. Dėl tokių veiksmų ieškovas prarado turėtus klientus ir iš jų gautas pajamas. Taigi, atsakovai pasinaudojo ieškovo turima komercinę paslaptį sudarančia informacija, todėl šiais neteisėtais veiksmais UAB „Vakarų statybos sistemos“ pagerino savo ir pablogino konkuravimo sąlygas ieškovui.
  4. Bendra pareikštų reikalavimų suma yra 130 000 Lt (80 000 Lt ieškinio ir 50 000 Lt priešieškinio sumos). Atitinkamomis proporcijomis paskirstant 2770,90 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, ieškiniui tektų 1705,21 Lt, o priešieškiniui – 1065,69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tenkinant ieškovo apeliacinį skundą, byloje būtų tenkinta 99,5 proc. ieškinio reikalavimų, todėl pakeistinas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, iš UAB „Vakarų statybų sistemos“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 848,34 Lt, iš E. Z. – iki 1914,03 Lt.

15Atsakovas UAB „Vakarų statybų sistemos“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti (t. 2, b.l. 156-157). Nurodo, kad E. Z. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

16Atsakovas UAB „Vakarų statybų sistemos“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t. 2, b.l. 159-161). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. E. Z. ir ieškovo sudaryta darbo sutartis neliečia atsakovo UAB „Vakarų statybų sistemos“.
  2. Tarp UAB „Vakarų statybų sistemos“ ir UAB „Ampalas“ buvo sudaryta paslaugų ir prekių pirkimo sutartis, pagal kurią UAB „Vakarų statybų sistemos“ pirko statybines medžiagas ir jas naudojo dirbant su ieškovo nurodytomis neva perviliotomis įmonėmis. Šios sutarties pagrindu iš ieškovo nupirkta ir suteikta paslaugų 101 011,44 Lt sumai.
  3. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl UAB „Vakarų statybų sistemos“ veiksmų jis negavo ar nebuvo sudaryta sutarčių statybos darbams atlikti. Nepateikta įrodymų, kad įmonėse UAB Vakarų vamzdžių sistemos“, AB „Vilkyškių pieninė“, UAB „Betono mozaika“ buvo vykdomas konkursas statybiniams darbams atlikti, tačiau dėl atsakovo veiksmų ieškovas iš jo eliminuotas.
  4. Ieškovas nenurodo, kokios komercinės paslaptys buvo atkleistos ir kokia dėl to padaryta žala. Viešai prieinama informacija nesudaro komercinių paslapčių slaptumo, o ypač tai, kad ieškovas žinojo apie UAB „Vakarų statybų sistemos“ atliekamus darbus, nes per ieškovą buvo imamos atitinkamos prekės.

17Atsakovas E. Z. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (t. 2, b.l. 163-164). Nurodo, kad nesutikimo motyvai išdėstyti jo paduotame apeliaciniame skunde.

18Ieškovas UAB „Ampalas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo (t. 2, b.l. 166-170). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Darbo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir E. Z., inkorporuotas nekonkuravimo susitarimas, kas vertintina kaip civilinis teisinis sandoris. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, darbo sutartyje numatytam susitarimui dėl nekonkuravimo Darbo kodekso normų reguliavimas netaikytinas, dėl ko apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  2. Aplinkybėė, kad UAB „Vakarų statybų sistemos“ iš karto po įregistravimo be jokių pastangų klientų paieškai ėmė sudarinėti sandorius su įmonėmis, kurios nutraukė bendradarbiavimą su ieškovu, bei tai, kad 2011 m. UAB „Vakarų statybų sistemos“ klientais iš viso buvo 6 juridiniai asmenys, iš kurių 5 ieškovo buvę klientai, patvirtina, jog dėl E. Z. sukauptos ir gautos informacijos dirbant pas ieškovą neteisėto panaudojimo UAB „Vakarų statybų sistemos“ veikloje, ieškovas prarado dalį klientų ir iš jų gautas pajamas. Tokia veikla laikytina nesąžininga, nes turėjo neigiamą įtaką ieškovo galimybėms varžytis rinkoje.
  3. Vertinant į darbo sutartį įtraukto susitarimo dėl nekonkuravimo turinį, nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad ieškovas nepateikė dokumentų ir neįrodė, kokio pobūdžio informaciją ieškovas laikė komercine paslaptimi bei konfidencialia, kurios atskleidimas susietas su galimos žalos ieškovui atsiradimu. E. Z. šio susitarimo turinys buvo žinomas, todėl šia informacija pasinaudojus savanaudiškais tikslais, laikytina, kad atsakovai sąmoningais, tyčiniais veiksmais siekė nesąžiningai konkuruoti su ieškovu.
  4. Darbo sutartį tiek savo, tiek ieškovo vardu sudarė E. Z., kuris būdamas ir ieškovo akcininku pats nusprendė dėl sudaromos darbo sutarties turinio bei įsipareigojimų apimties. E. Z. sutiko su darbo sutartyje numatytomis sąlygomis, t.y. kad jam būtų mokamas sutartas darbo užmokestis prisiimtų įsipareigojimų apimčiai. Todėl nepagrįstas argumentas, kad su E. Z. nebuvo sudarytas susitarimas dėl kompensacijos atsakovui mokėjimo laikotarpiu.
  5. E. Z. žinant informaciją apie ieškovo klientus, jų kontaktinius duomenis, sudarytus sandorius, taikytą kainodarą, atsakovai įgijo galimybę pateikti ieškovo klientams palankesnius, ekonomiškai naudingesnius bendradarbiavimo pasiūlymus, dėl ko nutrūko ieškovo ir buvusių klientų bendradarbiavimas, o tai nulėmė ieškovo pardavimų ir pajamų sumažėjimą.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

22Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas E. Z. 2009 m. balandžio 1 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią priimtas dirbti direktoriumi. Į darbo sutarties sąlygas inkorporuotas ir nekonkuravimo susitarimas. 2011 m. spalio 10 d. E. Z. atleistas iš darbo pačiam prašant. Ieškovas nurodo, kad E. Z., dar dirbdamas ieškovo direktoriumi, 2011 m. liepos 15 d. įsteigė tokia pačia veikla kaip ir ieškovas užsiimančią įmonę UAB „Vakarų statybos sistemos“, kurios buveinė yra tame pačiame pastate bei aukšte kaip ir ieškovo. E. Z., būdamas susipažinęs su ieškovui vertinga konfidencialia informacija, kuri apibrėžta darbo sutarties 10.2 punkte, užmezgė ryšius su ieškovo tiekėjais ir klientais, atsakovai pasinaudojo konfidencialia ieškovo informacija ir perviliojo kai kuriuos klientus. Dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovai privalo atlyginti. Ieškinys grindžiamas Konkurencijos įstatymo normų pažeidimu, darbo sutartyje įtvirtinto nekonkuravimo susitarimo nuostatų pažeidimu, CK 2.87 straipsniu.

23Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

24Įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos, kurias nustačius taikoma atsakingam už žalos padarymą asmeniui atsakomybė, yra šios: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246 - 6.249 str. ) Remiantis šių normų nuostatomis, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Todėl vien Konkurencijos įstatymo, nekonkuravimo susitarimo, CK 2.87 straipsnio nuostatų pažeidimas pats savaime dar nėra pakankamu pagrindu priteisti žalos atlyginimą. Byloje kilus ginčui dėl iš konkurencijos teisės pažeidimo kildinamos žalos atlyginimo, teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti. Kiekvienos konkrečios bylos individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iš įstatyme įvardytų deliktinės atsakomybės sąlygų. Tik nustatęs visas išvardytas įstatyme sąlygas, teismas sprendžia dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir apimties.

25Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, išvardijant nebaigtinį tokių veiksmų ratą. Pažymėtina, kad konkuruojančios įmonės įsteigimas pats savaime nereiškia konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nereiškia žalos padarymo kitam subjektui vien dėl to, kad pastarojo apyvarta sumažėjo. Todėl taikant šią normą, būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai (nagrinėjamu atveju šiuo aspektu ginčo nėra), ar atsakovai nagrinėjamu atveju kaip nors įtakojo buvusių ieškovo klientų perviliojimą, ar tokiu būdu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo UAB „Vakarų statybos sistemos“ konkurencinės galimybės, kitaip tariant, konstatuoti buvusio ar naujai atsiradusio subjekto veiklą naudojant nesąžiningus metodus, t.y. neteisėtus veiksmus. Iš esmės tas pat pasakytina ir apie atsakovo E. Z. atsakomybę – pats faktas, kad jis žinojo ieškovo komercines paslaptis ir negalėjo jų panaudoti (Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d.) dar nereiškia, kad jomis ir buvo pasinaudota nesąžiningiems tikslams. Akivaizdu, kad E. Z., dar dirbdamas pas ieškovą ir pažeisdamas nekonkuravimo susitarimo nuostatas, įkūrė ir įsidarbino pats UAB „Vakarų statybos sistemos“ ieškovo atžvilgiu reiškia nesąžiningą elgesį, tačiau šis neteisėtas veiksmas, sprendžiant ar tuo(dėl to) buvo padaryta žala ieškovui, taip pat negali būti vertinamas izoliuotai nuo kitų bylos aplinkybių.

26Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį turi įrodinėti ieškovas, o kaltę paneigti yra atsakovo pareiga (CK 6.246 -6.249 str.). Be to, kiekviena iš šalių, nepaisant kuriai tenka įrodinėjimo pareigos, turi teisę teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus (CPK 12, 178 str.). Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad šios kategorijos bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Kita vertus, tai nereiškia, kad ieškovui pakanka deklaruoti tam tikras faktines aplinkybes, kurios, nors ir gali daryti tam tikras prielaidas atsakovo atsakomybei, nėra įrodinėjamos ir ieškovui prieinamomis priemonėmis.

27Nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra tai, kad E. Z., minėta, dar dirbdamas pas ieškovą ir pažeisdamas nekonkuravimo susitarimo nuostatas (darbo sutarties 10.5 p.), įkūrė ir įsidarbino pats UAB „Vakarų statybos sistemos“, pastaroji bendrovė sudarė darbų sutartis su keliais buvusiais ieškovo kontrahentais. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta E. Z. apeliacinio skundo argumentus dėl pernelyg didelių suvaržymų nekonkuravimo susitarime, nes bent jau paminėtu aspektu – įsidarbinimo konkuruojančioje bendrovėje dar dirbant pas ieškovą – suvaržymą laikyti neproporcingu ir pažeidžiančiu darbuotojo teises nėra pagrindo. Kitas klausimas yra tai, ar šis pažeidimas, kaip viena iš aplinkybių teikiančių prielaidas nesąžiningai konkurencijai konstatuoti, vis tik įtakojo žalos atsiradimą ieškovui. Ieškovas nurodė, kad jo buvę klientai buvo pervilioti, be to, ir pasinaudojant ieškovo komercine paslaptimi apie juos. Taigi, šias aplinkybes ieškovas turėtų įrodinėti, juo labiau, kad negalima paneigti rinkos dalyvio (užsakovo) teisės pačiam pasirinkti su kokiais kitais rinkoje esančias tokias pat paslaugas teikiančiais subjektais (rangovais) sudaryti sutartis arba apskritai nebesudarinėti su kuo nors konkrečiai, o to priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, netenkina ankstesnio kontrahento teikiamų paslaugų(prekių) kokybė, pernelyg aukštos kainos ir pan. Pažymėtina, kad pats ieškovas dublike yra nurodęs, jog jam teko bendrauti su buvusiais klientais rengiant ieškinį dėl žalos atlyginimo dydžio (t. 1, b.l. 130), taigi, jis galėjo išsiaiškinti ir perviliojimo (jei toks buvo) aplinkybes bei priežastis, dėl ko buvę klientai pasirinko kitą bendrovę, ir įrodinėti jas tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais bei kitais leistinais įrodymais. Šiuo atveju ieškovas ieškinyje iš esmės apsiribojo fakto, kad kai kurie buvę jo klientai sudarė sutartis su konkurentu, konstatavimu ir vien patį šį faktą a priori vertino kaip neteisėtų veiksmų atlikimą – klientų viliojimą, nors faktiškai jokių bent kiek konkretesnių aplinkybių viliojimo turiniui atskleisti taip ir nenurodė. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokia ieškovo pozicija taip pat nenurodydamas neteisėtus veiksmus patvirtinančių bent jau netiesioginių įrodymų ar argumentų, tik nurodydamas, jog, ieškovui taip teigiant, atsakovai turėtų įrodyti, jog perviliojimo nebuvo, kuo neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą – paprastai galioja taisyklė, kad įrodyti turi tas kas teigia, o ne tas neigia.

28Iš esmės panašiai galima pasisakyti ir dėl komercinės paslapties – tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas, pasiremdami tuo, kad nekonkuravimo susitarime ieškovo klientai įvardijami kaip komercinė paslaptis, iš esmės teigia, kad konkurento sudarytos su jais sutartys yra ieškovo komercinės paslapties panaudojimo rezultatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš darbo sutarties 10.2 punkto matyti, jog komercinėmis paslaptimis yra įvardinta tokia informacijos apimtis, kad galima manyti, jog apskritai bet kokio pobūdžio informaciją, susijusią su ieškovu, galima bet kuriuo atveju vertinti komercine paslaptimi, juo labiau, kad ir sąrašas nebaigtinis – „taip pat kita bendrovės veiklos ar vidinė informacija“ (t. 1, b.l. 23-24). Pažymėtina, kad kasacinis teismas jau minėtoje nutartyje, be kita ko, yra konstatavęs, jog komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan., o tai, ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos turėjo ne tik formaliai, t.y. ne vien dėl to, kad ieškovas informaciją apie absoliučiai visus savo tiekėjus, vartotojus, inter alia ir darbų užsakovus, su kuriais sutartiniai santykiai pasibaigę, priskyrė komercinėms paslaptims, vertinti, ar iš tikrųjų šie duomenys laikytini komercine paslaptimi (juo labiau, kai rangovai ir užsakovai dažnai objektuose apskritai skelbiami viešai), o jei taip – kaip ši arba kažkokia kita ieškovo komercinę paslaptį sudaranti informacija suteikė atsakovui konkurencinį pranašumą. Tuo tarpu ir aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad, ieškovui taip teigiant, šio teiginius privalėtų paneigti atsakovai.

29Aukščiau paminėti motyvai dėl įrodinėjimo ir sprendimo motyvavimo trūkumų nereiškia, kad jais nesąžininga konkurencija šioje byloje apskritai yra paneigiama. Tačiau, nepaisant ir paminėto, tiek ieškovas, tiek atsakovas savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos dydį, o atsakovas – ir jos faktą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu neturi pagrindo nesutikti su abiem apeliantais, nes realiai tikėtinas gauti pajamas teismas faktiškai įrodymais negrindė .

30Žala gali būti tiek tiesioginė, tiek netiesioginė (negautos pajamos), be to, nuostoliais gali būti pripažinta skolininko gauta nauda (CK 6.249 str. 1, 2 d. d.). Pastaroji iš esmės irgi paprastai reiškia negautas pajamas.

31Šioje byloje ieškovas ieškinyje prašė priteisti 80 000 Lt iš esmės nepaaiškindamas, ką ši suma reiškia ir kokiu principu ji apskaičiuota net ir santykyje su anksčiau iš „perviliotų“ klientų jo gautomis pagal sutartis sumomis (287 610.95 Lt), t.y. nenurodęs, kad tai būtų atsakovo gautos iš šių klientų ar bent jau jo paties būtų buvusios gautos grynosios pajamos. Pažymėtina, kad tai, jog ši suma nėra grynosios pajamos, ieškovas pabrėžia ir savo apeliaciniame skunde. Iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovas ne vieną kartą teigė, kad ieškinys bus tikslinamas, tačiau to nepadarė net po to, kai byloje buvo gauti duomenys apie konkuruojančios bendrovės gautas iš buvusių ieškovo klientų pajamas, o paskutiniame teismo posėdyje, nebereikšdamas prašymų dėl dar kokių nors dokumentų išreikalavimo būtinumo, nurodė nebetikslinsiąs savo ieškinio, tačiau kartu nepagrindė ir savo reikalautos 80 000 Lt sumos apskaičiavimo mechanizmo, t.y. faktiškai nusišalino nuo įrodinėjimo. Teismas savo ruožtu nepasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, nenurodė aplinkybių, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 160 str. 1 d. 3 p.), o žalą priteisė iš atsakovo gautų pajamų iš buvusių ieškovo klientų sumos išvedęs proporciją tarp ieškovo gautos 287 610.95 Lt sumos ir prašytos priteisti 80 000 Lt sumos. Tačiau toks žalos apskaičiavimas, net ir pasirinkus tokį skaičiavimo būdą, nežinant kokia paties ieškovo grynojo pelno dalis buvo nuo 287 610.95 Lt, yra akivaizdžiai neteisingas. Juo labiau nepagrįstas ieškovo prašymas apeliaciniame skunde priteisti jam iš esmės visas atsakovo gautas pajamas, kas faktiškai reikštų netgi naudą iš konkurento atsiradimo – neatlikus jokių darbų gauti už juos visą apmokėjimą grynojo pelno pavidalu, nors ieškovas, jei juos būtų pats atlikęs, turėtų dar patirti atitinkamas išlaidas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, konstatavęs, įrodinėjimo specifiką tokio pobūdžio bylose, taip pat yra nurodęs, kad kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių žinių, teismas turi teisę paskirti ekspertizę (CPK 212–219 straipsniai) ir tokios ekspertizės nepaskyrimą vertinęs kaip vieną iš aplinkybių sprendimo naikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad ieškovas iš savo konkurento (atsakovo UAB „Vakarų statybos sistemos“) pats yra gavęs per 2011 m. 83,1 tūkst. Lt pajamų, kai tuo tarpu atsakovas iš buvusių ieškovo klientų gavo apie 80 tūkst. Lt pajamų (t. 2, b.l. 27), t.y. ieškovas gavo iš (galimai nesąžiningo) konkurento daugiau pajamų negu pats būtų uždirbęs iš savo buvusių klientų nesant to konkurento. Todėl dar neaišku, ar apskaičiavus realiai negautas pajamas iš buvusių klientų ieškovas dėl konkuruojančios bendrovės veiklos apskritai patyrė žalą, o ne naudą (juo labiau, atsakovų nurodomų ir, gal būt, neatmestinų aplinkybių kontekste – ieškovui jau E. Z. darbo santykių nutraukimo su juo dieną buvo žinoma apie šio įkurtą konkuruojančią bendrovę, tarp bendrovių toliau vyko bendradarbiavimas – t. 1, b.l. 64-70, o ieškinys buvo pareikštas jam nutrūkus). Taigi, teismui šiuo aspektu nepasisakius, neaišku, ar šią aplinkybę teismas laikytų visiškai nereikšminga, ar ji vis tik įtakotų žalos atlyginimo klausimo išsprendimą.

32Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovui turėtų būti išaiškinta jo pareiga įrodinėti bylos išnagrinėjimui reikšmingas minėtas aplinkybes, pateikti papildomus įrodymus, ypač dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Šių įrodymų pateikimo/išreikalavimo atveju, nesant galimybės apskaičiuoti žalos dydį, svarstytinas klausimas dėl ekspertizės paskyrimo. Pagal byloje esančius įrodymus žalos atlyginimo klausimas apeliacinėje instancijoje negali būti išnagrinėtas.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

34Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.)

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos ir ja padarytos... 5. Ieškovas UAB „Ampalas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 6. Atsakovas E. Z. pateikė teismui priešieškinį ieškovui UAB „Ampalas“,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. Dėl ieškinio. Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovo ir E. Z. darbo sutartis... 10. Dėl priešieškinio. Teismas nurodė, kad priešieškiniu reiškiami... 11. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas už pateiktą ieškinį sumokėjo 2 400... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Atsakovas E. Z. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 14. Ieškovas UAB „Ampalas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 15. Atsakovas UAB „Vakarų statybų sistemos“ atsiliepimu į atsakovo... 16. Atsakovas UAB „Vakarų statybų sistemos“ atsiliepimu į ieškovo... 17. Atsakovas E. Z. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti... 18. Ieškovas UAB „Ampalas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas E. Z. 2009 m. balandžio 1 d.... 23. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 24. Įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos,... 25. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog ūkio... 26. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles neteisėtus... 27. Nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra tai, kad E. Z., minėta, dar dirbdamas pas... 28. Iš esmės panašiai galima pasisakyti ir dėl komercinės paslapties – tiek... 29. Aukščiau paminėti motyvai dėl įrodinėjimo ir sprendimo motyvavimo... 30. Žala gali būti tiek tiesioginė, tiek netiesioginė (negautos pajamos), be... 31. Šioje byloje ieškovas ieškinyje prašė priteisti 80 000 Lt iš esmės... 32. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, yra pagrindas... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 34. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą...