Byla 1A-190-354-2008

1Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Klavdijos Kruminienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Redai Jončienei, dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei, nuteistojo gynėjui advokatui Arūnui Koskui, nuteistajam E. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š. bei jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. ir nuteistojo E. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d. bausmės vykdymas E. P. atidėtas 3 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

3E. P. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

4Nukentėjusiosios L. Š. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir solidariai iš UADB ,,ERGO Lietuva“ ir E. P. priteista 7900 Lt L. Š. turtinės žalos atlyginimo, iš E. P. – 98273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5Nukentėjusiojo V. N. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. P. jam priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6Kolegija

Nustatė

7E. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 12 d. apie 4 val. Joniškio rajone, ,,duomenys neskelbtini“ kaime, 780 m atstumu nuo sankryžos su pagrindiniu keliu ,,duomenys neskelbtini“, vairuodamas savo automobilį ,,duomenys neskelbtini“, valstybinis numeris ( - ) būdamas kelių eismo dalyviu, neatsižvelgė į kelio sąlygas ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tuo pažeisdamas KET 172 punkto reikalavimus (2002-12-11 LR Vyriausybės nut. Nr. 1950 patvirtintų KET redakcija, galiojusi 2004-12-24 – 2006-10-04), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, tuo pažeisdamas KET 64 punkto reikalavimus, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavęs nuo kelio sankasos automobilis trenkėsi į elektros liniją laikančią gelžbetoninę atramą, kurią numušė, o avarijos metu kartu vykusi keleivė A. S., gimusi ,,duomenys neskelbtini“, patyrė sužalojimus, nuo kurių mirė – tokiu būdu E. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Apeliaciniu skundu Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendį: E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 6 d. ir paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę skiriant atlikti atviroje kolonijoje; panaikinti E. P. kaltę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi. Skunde nurodoma, kad teismas, atmesdamas vienus parodymus ir remdamasis kitais, nepagrįstai perkvalifikavo E. P. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. į 281 str. 5 d., nes iš liudytojų E. V., L. S., V. A., M. Š., J. K. parodymų matyti, jog E. P. buvo girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo žvilgsnis ir judesiai buvo kaip neblaivaus asmens. Apelianto teigimu, paminėtų liudytojų parodymai yra objektyvesni už šališkus kaltinamojo draugų parodymus, kadangi jie nėra kaltinamojo pažįstami ar draugai, ir teismas nemotyvuotai atmetė visų penkių liudytojų parodymus apie E. P. neblaivumą deklaruodamas tik tai, kad nėra surinkta objektyvių įrodymų. Prokuroro nuomone, daugumos kitų liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusių, kad E. P. kartu su visais gėrė degtinę ir buvo neblaivus, o teisme pakeitusių parodymus, aiškinimai, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėja netiksliai užfiksavo jų parodymus, visiškai neįtikinami, aiškiai atskleidžiantys bandymą sušvelninti kaltinamojo atsakomybę, ir tokie melagingi parodymai teisme turi būti tinkamai įvertinti – atmesti, kaip nepagrįsti. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio galima nustatyti tik dviem būdais, nustatytais Sveikatos apsaugos ministerijos, nes įrodymų šaltiniais yra laikomi ne tik medicininiai dokumentai, bet ir visi kiti duomenys, surinkti tyrimo metu. Be to skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai pripažino E. P. kaltę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nes jo gailėjimasis tik formalus – jis neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nepareiškė užuojautos, dalį žalos atlygino ne pats, o jo tėvas, nebuvo nuoširdus ir iš dalies neigdamas kaltę. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nuspendė, kad kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Š. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nubausti jį maksimalia laisvės atėmimo bausme, o civilinį ieškinį patenkinti pilnai. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. P. neblaivumo įrodymais negali būti liudytojų parodymai, kurių keitimo priežasčių teismas neįvertino ir nepriėmė nutarties dėl jų atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nes liudytojai I. K., R. S., A. P., J. P., T. S., G. K., būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog prieš įvykį E. P. vartojo alkoholinius gėrimus, o nagrinėjant bylą Joniškio rajono apylinkės teismo teisiamajame posėdyje, visi paminėti liudytojai paneigė savo parodymus, tvirtindami, kad ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų nedavė, E. P. geriant alkoholinius gėrimus nematė ir jis atrodė blaivus. Taip pat skunde nurodoma, kad Joniškio rajono apylinkės teismo ir Šiaulių rajono apylinkės teismo teisiamuosiuose posėdžiuose liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėja M. Š. patvirtino, kad visų liudytojų parodymus užrašė iš jų žodžių, protokolus jie perskaitė patys arba protokolai jiems buvo perskaityti, kai kurie liudytojai turėjo pastabų, kurios buvo įrašytos į protokolą. Be to, apeliantės teigimu, E. P. neblaivumą įrodo liudytojų E. V., L. S., R. A., J. K. parodymai, kuriais teismas nepagrįstai nesirėmė. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, motyvuodamas tuo, jog E. P. girtumas nebuvo patikrintas įstatymų nustatyta tvarka, neįvertino aplinkybės, kad E. P. savavališkai pasišalino iš įvykio vietos ir slapstėsi, dėl ko jo girtumas ir nebuvo nustatytas, o tai prilygsta girtumui. Be to nukentėjusioji teigia, kad teismas, skirdamas bausmę ir atidėdamas jos vykdymą E. P., neįvertino jo veikos didelio pavojingumo, kad nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, kas sukėlė daug sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius – žmogaus žūtį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, pripažindamas E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, neatsižvelgė į tai, kad E. P. iš esmės savo kaltės nepripažino – nepripažino, kad automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti. Tuo pačiu teigiama, kad po avarijos E. P. nei karto neatsiprašė, dėl savo veiksmų nesigailėjo, atlygino tik dalį padarytos turtinės žalos, o neturtinės žalos atlyginti net nesistengė. Nukentėjusioji taip pat pažymi, kad E. P. po autoįvykio slapstėsi, į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninę atvyko 2006-02-12 21.10 val., sužalojimo aplinkybių medikams nenurodė ir tokiu būdu sąmoningai stengėsi išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kas taip pat patvirtina, jog nuteistasis nesigaili, nepadarė jokių išvadų dėl savo elgesio. Todėl, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai jam nepaskyrė realios laisvės atėmimo bausmės, o paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Apeliantės teigimu, E. P. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės paskirtis (BK 41 str.) nebus įgyvendinta, nes iš tikrųjų bausmė nebus vykdoma ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį: atmesti nukentėjusiojo V. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, o L. Š. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 10000 Lt; panaikinti jam draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Skunde teigiama, kad asmenį, tiesiogiai nukentėjusį nuo neteisėto veiksmo, maksimalia apimtimi saugo materialinės teisės normos (CK 6.263, 6.283), tačiau galimybė tretiesiems asmenims, konkrečiu atveju žuvusiosios tėvams – L. Š. ir V. N., dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo patyrusiems dvasinius išgyvenimus, skausmą, reikalauti žalos atlyginimo ribota, nes nukentėjusiojo tėvas, motina teisę į kompensaciją už dvasines kančias, kurias sukėlė aukos mirtis, turi tik tuo atveju, kai minėtus asmenis su auka iki jos mirties siejo itin artimi santykiai (Europos tarybos Ministrų komiteto 1975-03-14 rezoliucija Nr. (75)7 19 p.) – ir šią faktinę aplinkybę byloje būtina nustatyti. Apelianto nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti apie itin glaudų ryšį tarp nukentėjusiojo V. N. ir jo žuvusios dukters, nes pastaroji gyveno atskirai nuo tėvo, jam nepasakojo apie savo draugus, vaikinus, o be to V. N. bandė nuneigti tėvystę žuvusiosios atžvilgiu, nenorėjo teikti išlaikymo savo dukrai ir taip išvengti įstatymo suponuotos tėvų pareigos savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Be to skunde teigiama, kad teismas, priteisdamas L. Š. neturtinę žalą, rėmėsi vien tik jos parodymais apie ją ir žuvusią dukrą siejusius labai artimus santykius, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, pateikta nebuvo, todėl nukentėjusiosios ir žuvusiosios santykių artumas nėra įrodytas. Nuteistojo manymu, L. Š. teiginiai apie tai, kad dėl dukters mirties ji patyrė didžiulį stresą, pablogėjo sveikata, kreipėsi į gydytojus – nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl nukentėjusiajai padaryta žala sveikatai taip pat neįrodyta. Apelianto teigimu, byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, jog nukentėjusioji kentė nuo depresijos ar nuo sveikatos sužalojimų, o teismas, priteisdamas neturtinę žalą vadovavosi prielaidomis, nurodydamas, kad nukentėjusioji galimai patyrė emocinį skausmą ir kitus dvasinius išgyvenimus, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas (BPK 20 str. 4 d.). Be to, kaip nurodo nuteistasis, nukentėjusiajai L. Š. priteista neturtinė žala taps nepateisinamai didele našta jam, nes jis jokio turto neturi, gaunamos darbinės pajamos yra vienintelis jo pargyvenimo šaltinis, todėl priteistos žalos mažinimas būtų pateisinamas CK 6.251 str. 2 d. bei teisingumo ir protingumo principų prasme. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog draudimo kompanija, būdama ekonomiškai stipresne šalimi, turi daug didesnį turtinį pranašumą fizinio asmens, dalyvavusio eismo įvykyje ir padariusio žalą kitiems asmenims, atžvilgiu, nes pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi pareigą atlyginti asmeniui neturtinę žalą 500 eurų (apie 1725 Lt) ribose, tuo tarpu fizinis asmuo, sutinkamai su nuosprendžiu, turi atlyginti 98273,60 Lt dydžio neturtinę žalą. Tuo pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Be to, apelianto nuomone, neturtinę žalą galima įvertinti tik sąlygiškai, jos atlyginimo paskirtis kompensacinė, todėl netaikomas visiškos žalos atlyginimo principas, analogiškose bylose priteisiama kelis kartus mažesnė neturtinė žala (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-669/2006) ir asmuo, patyręs žalą dėl neatsargaus nusikaltimo, neįgyja teisės praturtėti. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas tinkamam darbinių funkcijų atlikimui, nes jis automobiliu privalo aprūpinti brigadą statybinėmis medžiagomis, nuvežti montuotojus į objektus, todėl nepanaikinus draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę, darbdavys greičiausiai turės atleisti jį iš darbo ir tai jam sukels dideles neigiamas turtines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti visiškai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Š. bei jos atstovė prašė nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti, o jos ir Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistasis E. P. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios ir Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. bei nuteistojo E. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nustatinėjant šių taisyklių pažeidimą, minėtame straipsnyje numatytus padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių.

9Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. dėl to, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, tuo pažeidė KET 68, 172, 64 p. reikalavimus ir padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus (t. 2, b. l. 2-8). Tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog E. P. kelių transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalino šią aplinkybę iš kaltinimo ir E. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Būtent tokį apylinkės teismo sprendimą savo apeliaciniais skundais ginčija ir prokuroras, ir nukentėjusioji L. Š..

10Iš tikrųjų, taikant Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., be kitų KET pažeidimų būtina nustatyti, kad kaltininkas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas KET 68 p. reikalavimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

11Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu ne pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., o pagal to paties straipsnio 5 d., nurodė, kad E. P. neblaivumas nėra nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuotomis techninėmis priemonėmis ar sveikatos priežiūros įstaigose atliekama asmens medicinine apžiūra ir todėl negalima tiksliai nustatyti, ar alkoholio kiekis E. P. organizme viršijo leistiną 0,4 promilių normą, o liudytojų parodymai apie E. P. girtumą yra prieštaringi.

12Kolegija nepritaria tokioms apylinkės teismo išvadoms ir pažymi, kad asmens neblaivumas nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ne tik ištyrus asmens kraują, bet ir kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai, tai yra visų ištirtų įrodymų visuma.

13Kolegija sutinka, kad byloje nėra tikslių duomenų apie tai, koks buvo E. P. girtumas autoavarijos metu, tačiau esminės reikšmės teismo išvadoms ši aplinkybė neturi. Asmuo laikomas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio (BK 281 str. 8 d.). Taigi, nėra būtina nustatyti, koks buvo promilėmis išreikštas asmens girtumas įvykio metu, pakanka nustatyti, kad įvykio metu asmens kraujyje buvo 0,4 promilės ar daugiau alkoholio.

14Iš bylos medžiagos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų liudytojų, kurie betarpiškai bendravo su E. P. iki ir po eismo įvykio, parodymų matyti, kad liudytojai I. K. (t. 1; 74-76), R. S. (t. 1, b. l. 77-79), A. P. (t. 1, b. l. 90-92), J. P. (t. 1, b. l. 93-95), T. S. (t. 1, b. l. 96-98), G. K. (t. 1, b. l. 99-100) ikiteisminio tyrimo metu parodę, kad prieš eismo įvykį (pagal liudytojų parodymus – laikotarpiu nuo 2006-02-11, apie 21 val., iki 2006-02-12, apie 3 val. 30 min.) E. P. kartu su visais gėrė degtinę, buvo neblaivus, teisiamojo posėdžio metu jau neigė minėtą aplinkybę, motyvuodami tuo, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja neteisingai užrašė jų parodymus (t. 3, 32-34; 51-52; 39-40; 40-41; 43).

15Tuo tarpu liudytojomis apklaustos E. V. ir L. S., kurios ankščiau minėtu laikotarpiu šventė gimtadienį kartu su E. P., tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 71-73; 101-103), tiek teisiamajame posėdyje kategoriškai tvirtino (t. 3, b. l. 34-35; 42-43), kad E. P. kartu su visais gėrė alkoholinius gėrimus, išgerdavo visą stikliuką ir girtas sėdo už automobilio vairo. Tai, pasak L. S., matėsi iš jo nerišlios kalbos, nestabilios būsenos, iš akių. Pirmoji po eismo įvykio E. P. mačiusi liudytoja V. A. teisiamajame posėdyje tris kartus patvirtino, kad jis buvo girtas, nepastovėjo ant kojų (t. 3, b. l. 34). Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai J. K. (t. 3, b. l. 49), R. A. (t. 3, b. l. 49-50), ikiteisminio tyrimo tyrėja M. Š. (t. 3, b. l. 47-48) taip pat tvirtino, kad nuo E. P. sklido alkoholio kvapas.

16Kolegija, vertindama aptartus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus liudytojų parodymus, kurie teisiamojo posėdžio metu kitaip aiškino įvykio aplinkybes, teigdami, kad nematę ir nežinantys, ar E. P. gėrė alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio, atkreipia dėmesį į galimus subjektyvius (yra E. P. pažįstami, draugai) ir objektyvius faktorius (praėjęs ilgas laiko tarpas po įvykių), galėjusius įtakoti kitokį aplinkybių aiškinimą. Kita vertus, tokie liudytojų parodymai teisiamajame posėdyje nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, kad E. P. gėrė alkoholinius gėrimus. Todėl šiuo atveju aptariami liudytojų parodymai vertinami visų kitų duomenų kontekste.

17Visų paminėtų šešių liudytojų komentaras, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja užrašė ne tokius parodymus, yra nelogiškas, nes kyla klausimas, kodėl kitų liudytojų parodymai buvo užrašyti teisingai. Liudytojos E. V. ir L. S. savo parodymus patvirtino teisme, o be to liudytoja apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja M. Š. paaiškino, kad visų liudytojų parodymai buvo užrašyti pagal jų žodžius, parodymus liudytojai perskaitė ir patvirtino savo parašais (t. 3, b. l. 47-48). Abejoti M. Š. parodymais nėra jokio pagrindo.

18Tokiu būdu, iš aptartų aplinkybių visumos seka išvada, kad E. P. betarpiškai prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus.

19E. P. sukelto eismo įvykio metu žuvo žmogus, todėl pagal įvykio metu (2006-02-12) galiojusią Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos (toliau Tvarkos), patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu Nr. 92 1996 m. sausio 15 d., 11.6. p., jis, kaip eismo dalyvis, privalėjo būti nuvežtas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų patikrinta, ar jis yra blaivus (negirtas), neapsvaigęs. Tačiau šio reikalavimo pareigūnai neturėjo galimybės įgyvendinti, kadangi E. P. iš įvykio vietos pasišalino po to, kai policijos pareigūnai jį pasodino į policijos automobilį. Šią aplinkybę patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. K. (t. 3, b. l. 49), R. A. (t. 3, b. l. 49-50), ikiteisminio tyrimo tyrėja M. Š. (t. 3, b. l. 47-48). Savo pasišalinimo iš įvykio vietos neneigė ir pats E. P. (t. 3; b. l. 27-30), kuris tokį savo elgesį motyvavo tuo, kad sėdėdamas policijos automobilyje pasijuto blogai, jį pykino, kad galimai buvo ištiktas šoko ir nesiorientavo, kur eina (t. 3, b. l. 30).

20Iš byloje surinktų duomenų, skundžiamame nuosprendyje išdėstytų liudytojų parodymų matyti, kad įvykio vietoje buvo ne tik policijos pareigūnai, tačiau ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas, tačiau, kaip pripažino ir pats E. P., dėl savo sveikatos jis niekam nesiskundė. E. P. nepaaiškino, kaip sugebėjo išlipti iš policijos automobilio, nors, pasak liudytojo J. K. (t. 3, b. l. 49), policijos automobilio galinės durelės iš vidaus neatsidaro. Iš nuteistojo E. P. ir liudytoju apklausto jo tėvo H. P. (t. 3, b. l. 36-38) parodymų matyti, kad po eismo įvykio nuteistasis du kartus skambino tėvui iš skirtingų telefonų, nuėjęs tolyn nuo įvykio vietos, nurodė savo buvimo vietą, kur atvažiavo H. P. ir jį išsivežė. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. P. veiksmai po eismo įvykio buvo koordinuoti, jis nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl ko būtų galima daryti priešingą išvadą. Teisiamojo posėdžio metu E. P. tvirtino žinantis, kaip reikia elgtis įvykus eismo įvykiui. Todėl akivaizdu, kad jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos, žinodamas, kad yra neblaivus, ir siekdamas išvengti patikros dėl alkoholio kiekio nustatymo organizme.

21Tvarkos 8 p. numatyta, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas ne vėliau kaip per dvi valandas nuo transporto avarijos, jos nustatymo ar nuo asmens, įtariamo neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, sulaikymo momento. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. P. girtumas būtų tikrintas bet kokiais metodais ar būdais. Į medicinos įstaigą, kaip parodė liudytojas H. P. ir apeliantas, pastarasis buvo nuvežtas 2006-02-12 apie 21-22 val., kur nurodė, kad 2006-02-12 apie 9 val. susižalojo eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 138). Taigi, į medicinos įstaigą E. P. atvyko praėjus apie 15-16 valandų po autoįvykio ir medikams jis nenurodė tikrųjų įvykio aplinkybių, nesityrė dėl girtumo, kai pagal Tvarkos 16.1. p. turėjo tokią teisę.

22Nuteistasis E. P. nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, dėl ko nesikreipė į medicinos specialistus iš kart po įvykio, tuo pačiu teigdamas, jog jautėsi blogai, taip pat dėl ko nesityrė dėl neblaivumo. Aptartos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad E. P. vengė testavimo, medicininės apžiūros (Tvarkos 1.8. p., 1.9. p.) dėl alkoholio kiekio organizme nustatymo.

23Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. neblaivumo patikros vengimas prilyginamas vidutiniam (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkiam (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsniui. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad eismo įvykio metu alkoholio koncentracija E. P. organizme buvo didesnė nei 0,4 promilės. Taigi, E. P., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę ir tuo pažeidė KET 68 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis ir tai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – žmogaus žūtimi.

24Skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bei anksčiau aptartų įrodymų visuma sąlygoja išvadą, kad E. P. 2006 m. vasario 12 d. apie 4 val. Joniškio rajone, ,,duomenys neskelbtini“ kaime, 780 m atstumu nuo sankryžos su pagrindiniu keliu ,,duomenys neskelbtini“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo savo automobilį ,,duomenys neskelbtini“, valstybinis numeris ( - ) tuo pažeisdamas KET 68 p. reikalavimus, ir, būdamas kelių eismo dalyviu, neatsižvelgė į kelio sąlygas ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tuo pažeisdamas KET 172 p. reikalavimus (2002-12-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET redakcija, galiojusi 2004-12-24 – 2006-10-04), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, tuo pažeisdamas KET 64 p. reikalavimus, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavęs nuo kelio sankasos automobilis trenkėsi į elektros liniją laikančią gelžbetoninę atramą, kurią numušė, o avarijos metu kartu vykusi keleivė A. S., gimusi ,,duomenys neskelbtini“, patyrė sužalojimus, nuo kurių mirė – tokiu būdu jis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

25Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas, o E. P. nusikalstama veika perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. (BPK 328 str. 1 p.).

26Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Būtent tokią E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatė pirmosios instancijos teismas, ką iš esmės savo apeliaciniais skundais ginčija prokuroras ir nukentėjusioji L. Š..

27 Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, atsiprašo, stengiasi atlyginti žalą ir pan.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurią betarpiškai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Konkrečios bylos įrodymais nustatyta, kad E. P. viso baudžiamojo proceso metu neigė labai svarbų faktą, kad betarpiškai prieš eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus. Padaręs eismo įvykį, kurio metu žuvo mergina, su kuria jis draugavo, vengdamas patikros dėl girtumo pabėgo iš įvykio vietos, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu. Šios aplinkybės nepatvirtina, kad E. P. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir savo elgesį vertina kritiškai, nes savo veiksmais jis trukdė ikiteisminiam tyrimui ir neigdamas alkoholio vartojimą siekė sušvelninti savo teisinę padėtį.

28Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir tokiu būdu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 1 p.).

29Apeliaciniu skundu prokuroras, neginčydamas paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti E. P. Lietuvos Respublikos BK 75 str., o nukentėjusioji L. Š. prašo E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. skirti maksimalią laisvės atėmimo bausmę.

30Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET pažeidimus nebaustas, yra jauno amžiaus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatomis ir įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra E. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad bausmės tikslai E. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimo bausmę, artimą minėto straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

31Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargų nusikaltimą. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

32Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nepakankamai įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir padarinius. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, iš esmės savo sprendimo neargumentavo, nurodydamas tik tai, kad E. P. teisiamas pirmą kartą, kad būdamas laisvėje, dirbdamas, turės realią galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad E. P., vengdamas neblaivumo patikros, pasišalino iš įvykio vietos, visą laiką neigė savo girtumą ir nors ankščiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, netyčinį nusikaltimą padarė grubiai pažeisdamas KET reikalavimus. Be to, dėl jo nusikalstamo elgesio kilo daugiau nei minimalūs neatstatomi padariniai – žuvo jauna mergina, su kuria pastarasis palaikė artimus santykius, žuvusiosios tėvų atsiprašė tik praėjus daugiau nei 2 metams po įvykio – teisiamojo posėdžio metu tardamas paskutinį žodį. Visos paminėtos aplinkybės rodo E. P. didesnį pavojingumą, byloja apie neadekvatų savo kaltės suvokimą, todėl, kolegijos nuomone, realiai neatliekant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nepavyktų įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytos bausmės paskirties – nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

33Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti E. P. palankūs bausmės skyrimo motyvai yra tik pagrindas skirti jam bausmę, mažesnę kaip Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijos vidurkis, tačiau nėra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Todėl kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, atidėdamas E. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir keičia skundžiamą nuosprendį (BPK 328 str. 1 p.).

34Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir leisti vairuoti kelių transporto priemones, nes tai jam būtina vykdant savo darbines funkcijas.

35Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. numatyta, kad kartu su bausme gali būti uždraudžiama naudotis tam tikra teise. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir kolegijos šiame nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad E. P. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę.

36Kolegijai nusprendus E. P. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu darbovietėje jis ir taip nedirbs, todėl apelianto nurodyta aplinkybė nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

37Prokuroras apeliaciniu skundu prašo E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nustatyti atvirojoje kolonijoje. Atviroji kolonija yra švelniausio režimo laisvės atėmimo bausmę vykdanti pataisos įstaiga (BVK 62 str.). Pagal Lietuvos Respublikos BVK 91 str. nuteistieji atvirose kolonijose, be kita ko, jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis, esant tam tikroms sąlygoms gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus, kasmetinių atostogų metu taip pat gali parvykti į namus.

38Todėl, atsižvelgiant į laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje ypatumus, nors ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, E. P. turėtų galimybę vairuoti transporto priemones. Todėl kolegija sprendžia, kad uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones padės įgyvendinti paskirtos bausmės paskirtį – apribos E. P. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, ir konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo yra pagrįstas ir teisėtas.

39Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu taip pat prašo nepriteisti nukentėjusiajam V. N. neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad pastarojo ir žuvusios A. S. nesiejo itin glaudūs ryšiai. Priteistą nukentėjusiajai L. Š. neturtinės žalos sumą nuteistasis prašo žymiai sumažinti, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra įrodymų apie pastarosios patirtą emocinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, kad nepateikti jokie dokumentai dėl pablogėjusios nukentėjusiosios sveikatos.

40Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

41Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

42Dėl E. P. nusikalstamų veiksmų žuvo nukentėjusiųjų V. N. ir V. Š. dukra A. S.. Nuteistasis skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų apie pablogėjusią nukentėjusiųjų sveikatą, apie artimus V. N. ryšius su žuvusiąja, nes pastarasis gyveno atskirai nuo dukters, mėgino paneigti savo tėvystę ir išvengti įstatymų numatytos tėvo pareigos – rūpintis savo vaiku.

43Tokie apelianto argumentai visiškai nepagrįsti. Byloje yra duomenų, kad po dukters žūties L. Š. išryškėjo vidutinio sunkumo depresijos sutrikimas ir jai buvo paskirtas gydymas (t. 2, b. l. 103). Taip pat pažymėtina, kad ir neturint specialių žinių, o turint tik elementarią gyvenimišką patirtį, galima atsakingai teigti, kad netikėta artimo žmogaus netektis, patirtas stresas ir kiti neigiami faktoriai dėl to žmogaus sveikatą įtakoja negatyviai.

44Apie glaudžius V. N. ir žuvusios dukters ryšius galima spręsti ne tik iš pastarojo parodymų. Tai matyti ir iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje (t. 2, b. l. 55-57), kuriame aiškiai nurodyta, jog V. N. lankė dukras, tame tarpe žuvusią dukrą, jomis domėjosi, pirkdavo smulkmenas, saldumynus, duodavo pinigų smulkioms išlaidoms, o pagal žuvusiosios A. S. sprendime išdėstytus parodymus, tėvas ją mylėjęs ir rūpinęsis labiau nei jos vyresniąja seserimi L..

45Taigi, kolegija neabejoja, kad dėl vaiko tragiškos žūties, abu nukentėjusieji patyrė didelį stresą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

46Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., objektyviai turi būti taikomas visa apimtimi, nors neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą moralinį išgyvenimą, dvasinį skausmą ir kt. Nustatyti teisingą piniginę kompensaciją yra teismo kompetencija.

47Nuteistasis E. P. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas su UADB ,,ERGO LIETUVA“ Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. 1, b. l. 42; t. 3, b. l. 23). Tai, kad nuteistojo civilinė atsakomybė buvo drausta, jo civilinės atsakomybės nepašalina. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau Įstatymo) 11 str. numatytos draudimo sumos, išmokamos dėl vieno eismo įvykio – 500 000 eurų žalos atlyginimo asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, draudikas privalo atlyginti padarytą žalą sutartyje numatytų sumų ribose, o jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str.).

48Draudiko atlygintina neturtinės žalos suma yra 500 eurų, konkrečiu atveju tai yra tik nedidelė nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos sumos dalis, tačiau tokia suma numatyta Įstatymu, kurio revizija nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

49Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. – į žuvusiosios ir nukentėjusiųjų bendravimo intensyvumą ir pobūdį, į žalą padariusio asmens kaltę, į daugiau nei minimalias neatstatomas pasekmes, į kaltininko E. P. asmenybę (yra jauno amžiaus, darbingas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai), jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

50Nuteistasis, prašydamas sumažinti iki 10000 Lt priteistą neturtinę žalą L. Š., apeliuoja į tai, kad dėl savo turtinės padėties, ką sudaro tik jo gaunamas atlyginimas, jis nepajėgs atlyginti žalos. Dėl to kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, nes, visgi, esminiai neturtinės žalos atlyginimo kriterijai atėmus gyvybę yra neatstatomos pasekmės ir dėl to nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai.

51Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. P. nusikalstamas veikimas pasireiškė neatsargumo forma – jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Todėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai L. Š. priteistą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti kolegija mažina iki 80000 Lt, tuo iš dalies tenkindama nuteistojo apeliacinį skundą, ir apylinkės teismo nuosprendį keičia dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

52Dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš E. P. priteisė nukentėjusiajam V. N. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos atlyginimas tėvui dėl dukters mirties savo dydžiu, kolegijos nuomone, nėra per didelis.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p. kolegija,

Nutarė

54Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti.

55E. P. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. į 281 str. 6 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

56Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., E. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

57Panaikinti E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

58Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š. iš E. P. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 80000 Lt.

59Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d. bausmės... 3. E. P. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.... 4. Nukentėjusiosios L. Š. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir solidariai iš... 5. Nukentėjusiojo V. N. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. P.... 6. Kolegija... 7. E. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 12 d. apie 4 val. Joniškio... 8. Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma ir joje numatytos... 9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos... 10. Iš tikrųjų, taikant Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., be kitų KET... 11. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu ne pagal Lietuvos... 12. Kolegija nepritaria tokioms apylinkės teismo išvadoms ir pažymi, kad asmens... 13. Kolegija sutinka, kad byloje nėra tikslių duomenų apie tai, koks buvo E. P.... 14. Iš bylos medžiagos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų liudytojų,... 15. Tuo tarpu liudytojomis apklaustos E. V. ir L. S., kurios ankščiau minėtu... 16. Kolegija, vertindama aptartus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus... 17. Visų paminėtų šešių liudytojų komentaras, kad ikiteisminio tyrimo... 18. Tokiu būdu, iš aptartų aplinkybių visumos seka išvada, kad E. P.... 19. E. P. sukelto eismo įvykio metu žuvo žmogus, todėl pagal įvykio metu... 20. Iš byloje surinktų duomenų, skundžiamame nuosprendyje išdėstytų... 21. Tvarkos 8 p. numatyta, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas ne vėliau... 22. Nuteistasis E. P. nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, dėl ko... 23. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. neblaivumo patikros vengimas... 24. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bei anksčiau aptartų įrodymų visuma... 25. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas,... 26. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę... 27. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią... 28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 29. Apeliaciniu skundu prokuroras, neginčydamas paskirtos bausmės rūšies ir... 30. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgė į tai,... 31. Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės... 32. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo... 33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 34. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti jam paskirtą... 35. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. numatyta, kad kartu su bausme gali būti... 36. Kolegijai nusprendus E. P. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės... 37. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 38. Todėl, atsižvelgiant į laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirojoje... 39. Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu taip pat prašo nepriteisti... 40. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos... 41. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens... 42. Dėl E. P. nusikalstamų veiksmų žuvo nukentėjusiųjų V. N. ir V. Š. dukra... 43. Tokie apelianto argumentai visiškai nepagrįsti. Byloje yra duomenų, kad po... 44. Apie glaudžius V. N. ir žuvusios dukters ryšius galima spręsti ne tik iš... 45. Taigi, kolegija neabejoja, kad dėl vaiko tragiškos žūties, abu... 46. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas,... 47. Nuteistasis E. P. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas su... 48. Draudiko atlygintina neturtinės žalos suma yra 500 eurų, konkrečiu atveju... 49. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos... 50. Nuteistasis, prašydamas sumažinti iki 10000 Lt priteistą neturtinę žalą... 51. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. P. nusikalstamas veikimas... 52. Dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p. kolegija,... 54. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti.... 55. E. P. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos... 56. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75... 57. Panaikinti E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino... 58. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š. iš E. P. priteistą neturtinę... 59. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą...