Byla 2A-237-124/2012
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Jolantos Badaugienės., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui G. Š., trečiajam asmeniui A. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras patikslintu ieškiniu (2 t., 96–97 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo G. Š. 31 667,04 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2007-07-02 dėl E. S., vairavusio A. V. vardu registruotą, G. Š. priklausančią transporto priemonę Opel Kadett, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. J. priklausanti transporto priemonė ( - ) valst. Nr. ( - ) bei sužalotos K. S. M. ir S. S.. Eismo įvykio metu E. S. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo nukentėję asmenys kreipėsi į ieškovą.

5UADB“Seesam Lietuva”, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 12, nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl G. J. automobilio sužalojimo – 29 363,00 Lt.

6UAB “If draudimas” nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl K. S. M. ir S. S. ,sveikatos sužalojimo ir atlygino padarytą žalą, išmokėdamas 690,56 Lt, 1149,14 Lt ir 464,34 Lt dydžio draudimo išmokas. Ieškovas uždarajai akcinei bendrovei “If draudimas” kompensavo išmokėtas draudimo išmokas.

7Pagal LR CK 6.280 str. Bei LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į transporto priemonės savininką. Ieškovas, kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, atsižvelgdamas į tai, kad E. S. žuvo, kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

8A. G. Š. atsiliepime į ieškinį (2 t., 127–132 b. l.) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad automobilį Opel Kadett atsakovas žodine susitarimu perleido E. S. už 400 Lt, eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo E. S., tai patvirtina visi byloje esantys įrodymai. Kadangi G. Š. nebuvo automobilio savininku ir jos nevairavo, todėl jis negali būti laikomas tinkamu subjektu grąžinti biurui dėl padarytos žalos išmokėtas sumas.

9Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 85–86 b. l.) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad tuo metu kai įvyko eismo įvykis, automobilis jai nebepriklausė, o jo savininku ir valdytoju buvo E. S.. 2006 m. spalio mėnesį automobilį Opel Kadett ji pardavė G. Š., kuris įsipareigojo sutvarkyti visus automobilio dokumentus. Po kurio laiko G. Š. automobilį pardavė E. S. ir tai patvirtina automobilio Opel Kadett draudimo sutartis, kurios terminas eismo įvykio metu buvo pasibaigęs.

10Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu (3 t., 98 – 100 b. l.) ieškinį atmetė.

11Sprendime teismas nurodė, kad 2007-07-02Šiaulių rajone dėl E. S., vairavusio A. V. vardu registruotą transporto priemonę Opel Kadett, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo E. S. ir buvo apgadinta G. J. priklausanti transporto priemonė ( - ) sužalotos K. S. M. ir S. S.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi autoįvykio kaltininkas E. S. mirė. Autoįvykyje dalyvavusiam automobiliui ( - ) padaryta žala buvo įvertinta 29363 Lt ir išmokėta žalą patyrusiam asmeniui. Ieškovas taip pat kompensavo UAB ,,IF draudimas‘‘ jo išmokėtas išmokas autoįvykio metu sužalojimus patyrusiems asmenims 2304,04 Lt.

12Teismas nurodė, kad autoįvykio dieną automobilis buvo parduotas E. S.. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad su E. S. buvo bendradarbiai, apie tai, kad G. Š. pardavė automobilį E. S., jie žinojo, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris įvyko jų akivaizdoje, matė kaip E. S. G. Š. už automobilį sumokėjo 400 Lt. Tretysis asmuo A. V. taip pat patvirtino, kad žinojo, jog jai pardavus automobilį G. Š., jis netrukus jį pardavė E. S.. Byloje esanti AB ,,IF draudimas“ pažyma įrodo, kad automobilį Opel Kadett, valst. Nr. ( - ), priklausantį A. V., nuo 2007-06-02 iki 2007-07-01 draudė E. S.. Autoįvykis įvyko 2007-07-02, todėl aplinkybė, kad draudimo sutartį sudarė E. S., patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes, jog autoįvykio dieną šio automobilio savininkas buvo jis. Teismas padarė išvadą, kad autoįvykio dieną automobilio savininkas buvo ne atsakovas G. Š., o automobilį vairavęs E. S.. Nors automobilis VĮ ,,Regitra“ autoįvykio dieną buvo registruotas trečiojo asmens A. V. vardu, šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-09 nutartyje išaiškino, kad automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisės nustatančią funkciją. Teismas konstatavo, kad automobilio savininkas autoįvykio metu buvo žuvusysis E. S., iki šiol jo teisių perėmėjo nėra.

13Teismas nurodė, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas atsakovu G. Š. nurodė 2010-12-13 patikslintame ieškinyje. Autoįvykis įvyko 2007-07-02, todėl ieškinio reikalavimas atsakovo G. Š. atžvilgiu pareikštas praėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui.

14Apeliaciniu skundu (3 t., 104–110 b. l.) ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 31 667,04 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Biuras pateikė savo reikalavimą atsakovui G. Š., kaip transporto priemonės OPEL KADETT savininkui 2007-07-02 įvykusio eismo įvykio metu, kadangi pastarasis 2009-08-17 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-3676-841/2009, duodamas liudytojo parodymus, pats pripažino, jog minėtą transporto priemonę nusipirko iš A. V.. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, jog nusipirkęs transporto priemonę OPEL KADETT, už dienos ar kelių, ją pardavė E. S., nepagrindė šio savo teiginio tinkamais įrodymais.

162. Sprendžiant transporto priemonės nuosavybės teisės perėjimo klausimą, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi S. J. ir A. J. yra akivaizdžiai suinteresuoti byloje asmenys, visi kiti byloje apklausti liudytojai bei A. V. teigė, kad tik žinojo apie tariamą sandorį tarp atsakovo bei E. S., t. y. nedalyvavo sandorio sudarymo metu, niekas negalėjo nurodyti tikslios tariamai įvykusio sandorio sudarymo datos.

173. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vadovavosi transporto priemonės OPEL KADETT draudimo liudijimu, kaip įrodymu, tariamai patvirtinančiu, kad eismo įvykio metu minėtos transporto priemonės savininku buvo E. S.. TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teisę bet kuriam transporto priemonės vairuotojui apdrausti vairuojamą transporto priemonę jos savininko vardu. Šiuo atveju E. S., sudarydamas draudimo sutartį, veikė kaip viešai deklaruojamos transporto priemonės savininkės A. V., kuri kaip draudėja ir nurodoma draudimo liudijime, atstovas pagal įstatymą. Taigi, draudimo liudijimas nepatvirtina išvados, jog transporto priemonė OPEL KADETT nuosavybės teise priklausė E. S..

184. Draudikas ir Biuras yra du atskiri, savarankiški subjektai, kurių tikslai, uždaviniai bei funkcijos kardinaliai skiriasi. Biuras - draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija. Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, regreso tvarka įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininką ir atsakingą už draudimo sutarties sudarymą transporto priemonės savininką, su kuriais Biurą sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iš delikto kylantys santykiai, kurių reikalavimams taikomas 3 metų senaties terminas. Biuro reikalavimas atsirado iš regresinės prievolės, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo ne nuo eismo įvykio datos, bet nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Išmokos minėto eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims buvo išmokėtos 2008-07-04, 2008-08-04 bei 2008-08-05, o ieškinys atsakovui buvo pateiktas 2010-12-10, t. y. nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino.

195. Trečiajam asmeniui A. V. bylinėjimosi išlaidos galėjo būti būti priteisiamos tik konstatavus ieškovo netinkamų procesinių veiksmų buvimą. Biuras civilinio proceso metu elgėsi sąžiningai, pagrįstai, t. y. visus procesinius veiksmus atliko tinkamai, todėl teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje yra keistinas - šios bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš Biuro.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 127–131 b. l.) atsakovas G. Š. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

211. Apelianto motyvas, kad atsakovas G. Š. neįrodė, kad įvykio dieną automobilis Opel Kadett jam nebepriklausė, o buvo perleistas autoįvykyje žuvusiam E. S., yra nepagrįstas. Atsakovo pozicija buvo grindžiama eile civiliniame procese leistinų įrodymų, kuriuos pirmos instancijos teismas laikė tinkamais. Tiek atsakovo 2009 metais duoti liudijimai, tiek kitų liudytojų parodymai nėra prieštaringi, esmines aplinkybes jie visi patvirtino vienodai, todėl jų tikrumu abejoti nėra pagrindo. Kadangi liudytojų parodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė, o ieškovas nepateikė jokių juos paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo juos ignoruoti, laikyti melagingais ar pan.

222. Atsakovas rėmėsi byloje esančiu draudimo polisu. Nors jame automobilio savininkė įrašyta A. V., tačiau mokėtojas yra E. S.. Jau kartą šią bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-11-09 nutartis Nr. 3K-3-448/2010) paneigė galimybę, jog nupirkdamas šį draudimo polisą E. S. veikė kaip A. V. ar kieno nors kito atstovas. Byloje taip pat nustatyta, kad automobilis buvo draustas laikotarpiams nuo 2006-06-01 iki 2007-05-31 ir nuo 2007-06-02 iki 2007-07-01, kas rodo, kad A. V., dar būdama automobilio savininke, automobilį buvo apdraudusi metams (draudimas galiojo iki 2007 m. birželio mėn.). Tik pasibaigus šiam draudimui, E. S. iškart apdraudė automobilį, t. y. E. S. rūpinosi, jog automobilis būtų apdraustas, kas taip pat rodo jį buvus automobilio savininku.

233. Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartimi, tačiau ši byla neturi esminio panašumo su Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėta byla, esminis skirtumas yra tas, kad E. S. – galutinis automobilio savininkas, priešingai nei cituotoje byloje, yra žuvęs ir objektyviai negali būti nei įtrauktas į bylą kaip šalis, nei kviečiamas liudyti.

244. Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Atlyginus žalą įgyjama teisė regreso tvarka reikalauti, kad išmokėtas sumas atlygintų atsakingas asmuo. Tokiems reikalavimams taip pat taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

255. CPK 93 str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 str. 2 d.). Kadangi A. V. byloje dalyvavo atsakovo pusėje ir palaikė jo poziciją, ieškinį atmetus, jai iš pralaimėjusios šalies pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 115–119 b. l.) trečiasis asmuo A. V. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. 2006 metų spalio mėnesį transporto priemonę OPEL KADETT A. V. pardavė G. Š., kuris tuo metu dirbo Šiaulių m. Tilžės gatvėje esančiame autoservise. Už minėtą automobilį G. Š. sumokėjo 400 Lt ir įsipareigojo sutvarkyti visus pardavimui skirtus dokumentus. Nuo 2006 metų spalio mėnesio minėta transporto priemone A. V. nebesinaudoja, nebebuvo jos savininke, nes daikto įgijėjas nuosavybės teise į daiktą įgyja nuo jo perdavimo įgijėjui momento. Atsakovas G. Š. tiek savo paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais, tiek rašytiniais įrodymais (draudimo liudijimu ir kt.) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodė, kad automobilį Opel Kadett perleido E. S. ir kad jis nėra automobilio savininkas.
  2. Apelianto nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse faktinės aplinkybės ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl minėtose nutartyse pateikti išaiškinimai negali turėti precedentinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
  3. Apeliantas jau 2009 m. žinojo, kad L. V. pardavė automobilį Opel Kadett ir nebuvo jo savininkė autoįvykio metu, tačiau savo reikalavimų jos atžvilgiu neatsisakė, nepakeitė netinkamo atsakovo tinkamu, priešingai, pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Todėl visiškai nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, kad A. V. neturi būti atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, tai pat įsitikina neesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

29Šioje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 gruodžio 28 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

30Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2007 m.liepos 02 d dėl E. S. vairuojamo trečiojo asmens A. V. vardu VĮ „Regitra“ registruotą automobilį OPEL KADET , valst. Nr.( - ) kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis ( - ) valst. Nr.( - ), priklausantis G. J., o K. S. M. ir S. S. patyrė sveiktos sužalojimus. Eismo įvykio metu E. S. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl autoavarijos metu padarytos žalos nukentėję asmenys kreipėsi į draudimo įmonę „IF draudimas“, kuri, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė autoavarijos metu padarytos žalos dydį, nukentėjusiems asmenims atlygino dėl K. S. M. sužalojimo G. Č. ir S. S. padarytą žalą, išmokėdami 690,56 Lt, 1149,14 Lt ir 464,34 Lt dydžio draudimo išmokas, o ieškovas pastarajam kompensavo išmokėtas draudimo išmokas 2304,04 Lt bei išmokėjo G. J. 29 363 Lt (1 t., 37,61,71-73b.l.), viso patyrė 31 667,04 litų nuostolių. Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras , kompensavęs draudimo įstaigai išmokėtas draudimo išmokas bei sumokėjęs žalą, vadovaudamasis LR CK 6.280 str. bei LR „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 23 str. 1 d., iš pradžių pareiškė atgręžtinį reikalavimą į VĮ Regitra“ nurodytą trečiąjį asmenį A. V. .Vėliau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad pastaroji pardavė automobilį G. G. Š. , 2010-12-13 d. pakeitė atsakovą, juo nurodydamas G. Š.,kaip automobilio savininką.

31Pagal LR CK 6.280 str. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. nuostatas ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę , t.y.turi regreso teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs nedraustą transporto priemonę arba šios transporto priemonės savininkas, turėjęs pareigą apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

32Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl nuosavybės teisės į automobilį perėjimo fakto nustatymo ir nesutinka su ieškovo argumentais šioje dalyje, kartu pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu (jų, teisėjų kolegijos nuomone, šioje teisinėje procesinėje situacijoje pakanka) pagrįstai buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu, t.y. 2007-07-02 atsakovas G. Š. pagal faktiškai susiklosčiusius pirkimo-pardavimo tarp transporto priemonę vairavusio ir autoįvykį sukėlusio E. S. santykius, nebebuvo automobilio OPEL KADET , valst. Nr.( - ) savininku ir nebeturėjo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatytos pareigos apdrausti šią transporto priemonę, o kartu ir pareigos pagal minėto Įstatymo 23 straipsnį atlyginti patirtus nuostolius ieškovui.

33Šioje byloje esantieji ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, su kurių vertinimu teisėjų kolegija visiškai sutinka, liudija, kad nors automobilis OPEL KADET , valst. Nr.( - ) formaliai VĮ „Regitra“ nebuvo perregistruotas kito savininko vardu, tačiau eismo įvykio metu faktiškai jis buvo automobilį vairavusio E. S. nuosavybė. Tokį faktą nuo pat bylos iškėlimo pradžios visuose procesiniuose dokumentuose –atsiliepimuose į ieškinį, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą bei apklausose teisme nuosekliai tvirtino trečiasis asmuo A. V. (1 t.,85,86,122-123,130-132 b.l.,3 t.72-74 b.l.).Apie nuosavybės teisių perleidimą patvirtino atsakovas G. Š., kuris iš pradžių byloje buvo apklaustas liudytoju (1t.,123 b.l.) , kur parodė, kad jis iš A. V. automobilį įsigijo, tačiau vos po kelių dienų perleido jį E. S., perduodamas tiek patį automobilį, tiek jo dokumentus bei A. V. kontaktinius duomenis, kad būtų galima atlikti automobilio išregistravimą.

34Bylos eigoje buvo pateikti ir kiti įrodymai, t.y. I. S. –žuvusio E. S. motinos parodymai, kuri tiek 2009, tiek 2011 metais liudydama teisme patvirtino radusi po autoįvykio sūnaus bute automobilio dokumentus, taip pat draudimo polisą, pasibaigusį avarijos išvakarėse, kurį pateikė į bylą ( 1t.,123, 3 t.4-5b,l,). Iš jos parodymų bei trečiojo asmens A. V. parodymų matyti, kad automobilio išregistravimu po įvykio taip pat rūpinosi E. S. motina, kuri pateikė automobilio dokumentus, kartu su A. V. vyko išregistruoti šio automobilio(1t.123 b.l.).Liudytoja I. S. patvirtino, kad po autoįvykio ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai mašiną perdavė jai. L. S. S. , su kuria E. S. gyveno faktinėje šeimoje, liudijusi bylą nagrinėjant Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjai V. K., taip pat parodė, kad po automobilio įsigijimo E. S. pranešė jai, nurodydamas, kad pirko iš G. Š. už 400 Lt. Liudytoja parodė, kad automobilį E. S. iki autoįvykio turėjo daugiau kaip pusmetį , naudojo jį savo asmeninėms reikmėms, draudė, laikė po buto, kuriame tuo metu gyveno langais, autoįvykio vakarą norėjo apdrausti automobilį, bet nebespėjo (3 t.5-6 b.l.).2011-05-19 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. J. taip pat patvirtino, jog dalyvavo automobilio, kurį vairuodamas E. S. daugiau kaip po pusmečio po mašinos įsigijimo, žuvo avarijoje, pirkime-pardavime , kartu su tėvu vyko pas G. Š. ,matė, kaip G. Š. perdavė E. S. dokumentus, o šis sumokėjo pardavėjui pinigus (3t., 22-23 b.l.). Nors šie asmenys, siekiant išvengti ir taip ilgai besitęsiančios bylos vilkinimo, pasikeitus pirmos instancijos teismo sudėčiai nebuvo pakartotinai apklausiami, visa ši informacija yra užfiksuota byloje esančiuose teismo posėdžių protokoluose ir jų garso įrašuose.

35Pasikeitus teismo sudėčiai byloje apklaustas liudytojas S. J. paliudijo, jog būtent jis, pažinodamas tiek, E. S., tiek G. Š., ir žinodamas, jog pastarasis yra įsigijęs nebrangią mašiną ir nori ją parduoti, bendradarbiui E. S. pasiūlė ją nupirkt iš savo žento G. Š. (3t., 82 b.l). Pats liudytojas patvirtino, kad kartu su sūnumi nuvežė E. S. į tuometinę G. Š. darbovietę - autoservisą, kur, apžiūrėjęs automobilį, E. S. jį įsigijo - sumokėjo G. Š. apie 400 Lt, perdavė dokumentus. Vėliau su juo atvažiuodavo į darbą, E. S. naudojo savo asmeninėms reikmėms. Liudytojas tiksliai neprisimena sandorio sudarymo laiko, teigia jog tai buvo 2006 metų rudenį. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. J. , kuriam bendradarbis E. S. pasakojo automobilį įsigijęs iš G. Š.. E. S. automobiliu kurį laiką juo važinėjo į darbą.

36Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl įrodymų nepatikimumo dėl liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl negalėjimo nurodyti sandorio datos. Visi liudytojai parodymus davė būdami prisiekę, liudijo apie bylai reikšmingas aplinkybes, kurias žinojo .Civilinio proceso kodeksas nenumato, kad liudytojais negali būti vienais ar kitais ryšiais su bylos šalimis susiję asmenys. Be to jų parodymus patvirtino ir kiti įrodymai. Visiškai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir neaiškūs apelianto argumentai dėl liudytojų S. ir A. J. siekimo tokiais parodymais išvengti galimos solidarios atsakomybės kaip automobilio bendrasavininkiui , nes nėra visiškai jokių įrodymų, kuriais remdamasis apeliantas galėtų jų atžvilgiu nukreipti kokius nors reikalavimus. Nors liudytojai negalėjo tiksliai įvardinti sandorio laiko, yra visai suprantama, nes nuo sandorio sudarymo praėjo daugiau kaip 5 metai. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta nuomone, kad tokio įvykio kaip pigaus automobilio įsigijimo ar pardavimo data yra mažareikšmė, jos neprisimena nei A. V., nei atsakovas, tačiau tiek šie asmenys, tiek ir byloje apklausti liudytojai kalbėjo apie panašų laikotarpį - 2006 metų ruduo, daugiau kaip pusmetis iki autoįvykio ir pan. Šiuo atveju nėra labai svarbu ir reikšminga kalendoriškai tiksliai nustatyti ,kada pasikeitė automobilio savininkai. Esminė aplinkybė tai, kad pagal byloje esančius įrodymus savininkai pasikeitė iki autoįvykio. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vien tik pagal liudytojų parodymus negalėjo spręsti apie savininko teisių į automobilį pasikeitimą, pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimai, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai byloje yra įrodymai, kurie jokiais kitais įrodymais nebuvo paneigti. Liudytojų parodymai nėra prieštaringi, esmines aplinkybes jie visi patvirtino vienodai, todėl jų tikrumu abejoti nėra pagrindo. Taip pat rašytinis įrodymas-draudimo sutartis iš dalies patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo draustas laikotarpiams nuo 2006-06-01 iki 2007-05-31 ir nuo 2007-06-02 iki 2007-07-0(1t., 87,121b.l.). A. V., dar būdama automobilio savininke, automobilį buvo apdraudusi metams ir draudimas galiojo iki 2007 m. birželio mėn.01 d. Tik pasibaigus šiam draudimui, E. S. iškart apdraudė automobilį, 2007-06-02 d. sudarydamas AB „If draudimas“ draudimo sutartį, ką patvirtina draudimo sutartis. Taigi E. S. rūpinosi, jog automobilis būtų apdraustas, kas taip pat rodo jį buvus automobilio savininku.

37Žuvus galutiniam automobilio savininkui ir nesant rašytinių sutarčių sudarymą patvirtinančių įrodymų, atsakovas pagrįstai ir teisėtai naudojosi kitomis leistinomis įrodymo priemonėmis. Ieškovas nekeitė atsakovo, be to iš bylos duomenų matyti, kad po E. S. mirties nėra priimtas paveldėjimas, nėra teisių perėmėjo (3t.,92 b.l.) .

38Apeliantas argumentuose dėl įrodymų nepakankamumo grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartimi. Kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas konkrečiu klausimu gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Bandymas taikyti konkrečius kasacinio teismo išaiškinimus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.

39Esminis momentas, skiriantis nagrinėjamą bylą apeliaciniame skunde ir apeliaciniame skunde ieškovo cituojamą bylą , kuri skunde įvardijama kaip teismų praktikos apžvalgos dalis, yra tas, kad E. S. -galutinis automobilio savininkas, priešingai nei cituotoje byloje, yra žuvęs ir objektyviai negali būti nei įtrauktas į bylą kaip šalis, nei kviečiamas liudyti, jo teisių perėmėjo nėra . Vadovavimasis apelianto nurodyta praktika šioje byloje, esant akivaizdžiam, esminiam ratio decidendi skirtumui,nėra galimas.

40CPK 185 str. 2 d. nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Visi įrodymai, nustatyti bet kuriomis leistinomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, yra vienodai reikšmingi nagrinėjant bylą. Atitinkamai, žuvus galutiniam automobilio savininkui ir nesant rašytinių sutarčių sudarymą patvirtinančių dokumentų, atsakovas pagrįstai ir teisėtai pasitelkė kitas įrodinėjimo priemones, kurios, žuvus galutiniam automobilio savininkui, laikytinos tinkamomis ir pakankamomis. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio nuosavybės teisių perėjimo įrodinėjimas yra specifinis . Šiuo atveju nuosavybės teisė atsirado pagal pirkimo-pardavimo sandorį. Įgyjant nedidelės vertės turtą, įstatymas nereikalauja rašytinės sandorių formos. Nuosavybės teisės šuo atveju perėjo E. S. nuo automobilio perdavimo momento ir tai įvyko iki autoįvykio (CK 4.49 str.1d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Viešasis registras svarbus tiek, kiek jis leidžia identifikuoti galimą transporto priemonės vieną savininkų, tačiau nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti ir įrodinėti leistinomis priemonėmis savo materialinio teisinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisinių santykių pasikeitimo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad šiuo atveju faktinis ir tikrasis automobilio savininkas, privalėjo vykdyti LR „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo reikalavimus ir apdrausti šį automobilį. Juolab, kad D. Š.. nebeturėjo jokių šio automobilio dokumentų ir automobilio apdrausti nebūtų galėjęs, be to, nuo automobilio perleidimo momento tokios pareigos ir neturėjo. Esminė aplinkybė tai, kad pagal byloje esančius įrodymus savininkai pasikeitė iki autoįvykio. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatyme numatytais reikalavimais bei remiasi logikos dėsniais, taip pat sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Be to, nė vienas byloje esantis įrodymas teismui neturi didesnės įrodomosios galios nei kitas. Vadinasi, tiek rašytiniai -tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai ar kita yra lygiaverčiai įrodymai, kuriuos išanalizavus kaip visumą, priimamas sprendimas, jog vienos aplinkybės yra labiau tikėtinos nei kitos. Įrodinėjime ir įrodymų vertinime nereikalaujama absoliutumo, ko, žuvus galutiniam automobilio savininkui, ir nebuvo įmanoma pasiekti.

41Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą, teisingą ir teisėtą išvadą, jog atsakovas autoįvykio metu nebuvo automobilio savininku ir jo nevairavo, o savininku autoįvykio metu buvo jį vairavęs E. S., todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsakingu subjektu šioje situacijoje laikyti G. Š..Ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu laikytini nepagrįstais.

42Dėl ieškinio senaties

43Teismas atmetė ieškinį ir dėl ieškinio senaties termino suėjimo, taikydamas atsakovo reikalavimu 1 metų ieškinio senaties terminą , taikomą iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams (CK 1.25 str. 7 d., 1.126 str.2 d., 1.131 str.), su kuo teisėjų kolegija nesutinka. Draudimo teisiniai santykiai gali sieti tik draudiką ir draudėją. Tuo tarpu draudikas ir ieškovas yra du atskiri, savarankiški subjektai, kurių tikslai, uždaviniai bei funkcijos kardinaliai skiriasi. Ieškovas nevykdo draudimo veiklos ir nėra draudikas, t. y. nesudarinėja draudimo sutarčių, neprisiima draudimo rizikos bei už tai negauna draudimo įmokų. Kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, moka išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims už savo civilinės atsakomybės neapsidraudusius eismo įvykių kaltininkus. Išmokėjęs išmoką, ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, regreso tvarka įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininką ir atsakingą už draudimo sutarties sudarymą transporto priemonės savininką, su kuriais ieškovą sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iš delikto kylantys santykiai. Iš delikto kylantiems reikalavimams taikomas trijų metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju, ieškovo nuomone, reikalavimas atsirado iš regresinės prievolės, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Išmoka minėto eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta 2008-08-04, AB „If draudimas“-2008-12-05, todėl ieškinio senaties terminas 2011 02 02 d. ieškovui pareiškus ieškinį atsakovui G. Š. nebuvo pasibaigęs((2 t., 96–97 b. l.) . 31, 72-74. t., 3-4b.l.).Teismas, vertindamas ginčo atveju pareikštą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, neteisingai išaiškino žalos, t. y. nuostolių, kilmę.

44Kadangi ginčo atveju ieškovo ieškininiai reikalavimai neabejotinai kyla iš deliktinių teisinių santykių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, dėl ko sutiktina su atsakovo argumentais dėl neteisingo ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje. Tačiau šiuo atveju tai neturi įtakos teismo sprendimui, nes ieškinys buvo atmestas ir kitu pagrindu, su kuriuo sutiko ir teisėjų kolegija.

45Dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų

46Teismui atmetus ieškinį, iš ieškovo buvo priteista trečiajam asmeniui A. V. 1 000 Lt atstovavimo išlaidų. Apeliantas nurodo, kad šios išlaidos sudarė dėl pačios A. V. netinkamo procesinio elgesio, su kuo teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismui priėmus teismo įsakymą civilinėje byloje Nrl2-3676-841/2009 , trečiasis asmuo A. V., pateikdama prieštaravimus, nurodė , kad autoįvykio metu nebebuvo automobilio savininkė, nes šį automobilį pardavė , vėliau procesiniuose dokumentuose, teisme apklausose nurodė, kad tikrasis savininkas autoįvykio metu buvo E. S.. Pirminiame ieškinyje, paaiškėjusioms aplinkybėms, ieškovas nekeitė atsakovo, juo palikdamas A. V.. Byla buvo nagrinėta apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, kuri panaikino teismų priimtus procesinius sprendimus ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (1 t.,191-197b.l.).Vėliau pakeitus atsakovą, 2010 12 10 d. ieškovas ieškiniu bei prašymu Nr.08-11310 pakeitė šalis, įtraukė A. V. trečiuoju asmeniu (2t.3-5b.l.).Taigi kolegija nenustatė, kad A. V. būtų piktnaudžiavusi ir savo procesines teises būtų vykdžiusi netinkamai. CPK 47 str.2 d.nuostatos suteikia trečiajam asmeniui reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimas paskirstomas pagal proceso rezultatą. Atmetus ieškinį atsakovui ,t.y. ieškovui pralaimėjus, trečiajam asmeniui A. V. , dalyvavusiai atsakovo pusėje, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi pagrįstai buvo priteistos realios, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos-atstovavimo išlaidos, kurios atsižvelgiant į proceso trukmę nėra pernelyg didelės ir atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius.

47Todėl esant visumai šių aplinkybių apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1d.1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m.gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 4. Ieškovas nurodė, kad 2007-07-02 dėl E. S., vairavusio A. V. vardu... 5. UADB“Seesam Lietuva”, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr.... 6. UAB “If draudimas” nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl... 7. Pagal LR CK 6.280 str. Bei LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d.... 8. A. G. Š. atsiliepime į ieškinį (2 t., 127–132 b. l.) su ieškiniu... 9. Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 85–86 b. l.) prašė... 10. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu (3 t., 98... 11. Sprendime teismas nurodė, kad 2007-07-02Šiaulių rajone dėl E. S.,... 12. Teismas nurodė, kad autoįvykio dieną automobilis buvo parduotas E. S..... 13. Teismas nurodė, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems... 14. Apeliaciniu skundu (3 t., 104–110 b. l.) ieškovas Lietuvos Respublikos... 15. 1. Biuras pateikė savo reikalavimą atsakovui G. Š., kaip transporto... 16. 2. Sprendžiant transporto priemonės nuosavybės teisės perėjimo klausimą,... 17. 3. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vadovavosi transporto priemonės... 18. 4. Draudikas ir Biuras yra du atskiri, savarankiški subjektai, kurių tikslai,... 19. 5. Trečiajam asmeniui A. V. bylinėjimosi išlaidos galėjo būti būti... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 127–131 b. l.) atsakovas G. Š.... 21. 1. Apelianto motyvas, kad atsakovas G. Š. neįrodė, kad įvykio dieną... 22. 2. Atsakovas rėmėsi byloje esančiu draudimo polisu. Nors jame automobilio... 23. 3. Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartimi,... 24. 4. Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius,... 25. 5. CPK 93 str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 115–119 b. l.) trečiasis asmuo A.... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 29. Šioje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329... 30. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2007 m.liepos 02 d dėl... 31. Pagal LR CK 6.280 str. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės... 32. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl nuosavybės teisės į... 33. Šioje byloje esantieji ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, su... 34. Bylos eigoje buvo pateikti ir kiti įrodymai, t.y. I. S. –žuvusio E. S.... 35. Pasikeitus teismo sudėčiai byloje apklaustas liudytojas S. J. paliudijo, jog... 36. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl įrodymų nepatikimumo dėl... 37. Žuvus galutiniam automobilio savininkui ir nesant rašytinių sutarčių... 38. Apeliantas argumentuose dėl įrodymų nepakankamumo grindžia Lietuvos... 39. Esminis momentas, skiriantis nagrinėjamą bylą apeliaciniame skunde ir... 40. CPK 185 str. 2 d. nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto... 41. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai įvertinęs... 42. Dėl ieškinio senaties ... 43. Teismas atmetė ieškinį ir dėl ieškinio senaties termino suėjimo,... 44. Kadangi ginčo atveju ieškovo ieškininiai reikalavimai neabejotinai kyla iš... 45. Dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų... 46. Teismui atmetus ieškinį, iš ieškovo buvo priteista trečiajam asmeniui A.... 47. Todėl esant visumai šių aplinkybių apeliacinis skundas netenkinamas, o... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1d.1... 49. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m.gruodžio 28 d. sprendimą palikti...