Byla 2A-262-794/2017
Dėl įsakymo bei sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys Z. S., I. N. ir V. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) Uždarosios akcinės bendrovės ,,JGK STATYBA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,JGK STATYBA“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei Registrų centras dėl įsakymo bei sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys Z. S., I. N. ir V. V.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB ,,JGK STATYBA“ 2015 m. birželio 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir Valstybės įmonei Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras), kuriuo teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) nuomos sutarties pasibaigimo, panaikinti VĮ Registrų centras 2015 m. kovo 25 d. sprendimą išregistruoti juridinį faktą dėl 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623, sudarytos su ieškove UAB „JGK STATYBA“ pasibaigimo.
  2. Nurodė, kad 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 623 iš 33 ha valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritorijos ieškovui buvo išnuomota 6,3 ha ploto 1990 m. gegužės 25 d. aktu ieškovei perduoto valstybinės žemės sklypo dalis, 2000 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 513V patvirtintu detaliuoju planu suformuota atskiru kitos paskirties valstybinės žemės sklypu esančiu, ( - ). Žemės sklypas pagal Nuomos sutartį ieškovei išnuomotas 99 metams. Ieškovė žemės sklype nuolat vykdė gyvenamųjų namų ir inžinierinių komunikacijų statybos rangos darbus ir pastatė daugiau nei 70 proc. visų detaliajame plane numatytų pastatyti 62 individualių gyvenamųjų namų ir 6,3033 ha ploto žemės sklype neužstatė tik 11 būsimų gyvenamųjų namų, kurių valdų bendras plotas sudaro tik apie 15 proc. viso ieškovei išnuomoto žemės sklypo ploto. 2015 m. gegužės 15 d. internetu gavus žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašą paaiškėjo, kad juridinis faktas apie su ieškove sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį yra išregistruotas. Išregistravimo pagrindu nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 9 d. įsakymas. Sutartis nutraukta dėl to, kad ieškovė, kaip žemės sklypo nuomininkė, žemės sklypą naudojo ne pagal nuomos sutartyje numatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pranešimų apie nuomos sutarties nutraukimą ji nėra gavusi, nes jie buvo siunčiami į ieškovės buveinę, kuri 2014 metais nugriauta.
  3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba ieškinį prašė atmesti. Atsakovė nurodė, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik tuo atveju, kai yra konstatuojami teisės aktuose nustatyti valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo pagrindai, kitaip tariant, tuo atveju, jei asmuo nevaldo žemės sklype statinių, kurių eksploatavimui formuojamas žemės sklypas, žemės nuomos sutartis negali būti sudaroma, o jei tokia sutartis jau yra sudaryta – ji pripažįstama pasibaigusia. Taip pat nurodė, kad siuntė ieškovei pranešimus jos nurodytų adresu, todėl nepagrįstas yra ieškinio argumentas, kad ieškovė siunčiamų pranešimų negavo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio ieškinio senaties terminą administraciniam aktui apskųsti.
  4. Atsakovė VĮ Registrų centras nurodė, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes neskundė atsakovės 2015 m. kovo 25 d. priimto sprendimo Centriniam registratoriui įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad neįregistruoti juridinio fakto ginčijamu sprendimu nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes VĮ Registrų centras įstatymai nesuteikia teisės kvestionuoti Nacionalinės žemės tarnybos priimto ginčijamo įsakymo, o kol jis nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, yra teisėtas ir pagrįstas.
  5. Trečių asmenų Z. S., I. N. ir V. V. atstovas nurodė, kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, kad tretieji asmenys pretenduoja atkurti nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį, kuri ginčijamu sprendimu buvo išnuomota ieškovei.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad valstybinės žemės nuoma ne aukciono tvarka (lengvatine) galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Kadangi ieškovė nuosavybės teise ar nuomos pagrindu nepriklauso statiniai, esantys žemės sklype, atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nuomos sutarčiai galioti. Teismas atmetė ieškinio argumentus, kad atsakovė siuntė ieškovei raštus į jos buveinę, kurios nebuvo, kadangi pačios ieškovės pareiga yra nurodyti tinkamus adresus korespondencijai gauti.
  3. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą administraciniam aktui ginčyti, konstatuodamas, kad ginčas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant šalių ginčą dėl žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindų, kuriam įstatymai nustato bendrąjį senaties terminą.
  4. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl VĮ Registrų centras Vilniaus filialo sprendimo išregistruoti juridinį faktą, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Teritorinis registratorius, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 12 d. prašymą bei įsakymą, patvirtinantį, jog įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį yra pasibaigęs, teisėtai ir pagrįstai 2015 m. kovo 25 d. išregistravo juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat priteisti iš atsakovių ieškovei jos apeliaciniame instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai neištyrė ir neįvertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, įrodymų dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2015 m. kovo 9 d. įsakymą, kurie yra esminiai šiam reikalavimui teisingai išnagrinėti bei sudaro pagrindą jį tenkinti, netaikė materialinės teisės normų, kurias teismas turėjo taikyti, todėl padarė tokius procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas ieškovės reikalavimą atmetė vieninteliu motyvu, kad ieškovei nuosavybės teise ar nuomos pagrindu nepriklauso statiniai, esantys žemės sklype.
    2. Nuomos sutarties pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas yra kita paskirtis (mažaaukščiams ir daugiaaukščiams namams statyti ir eksploatuoti).
    3. Nuomos sutartis sudaryta galiojant teisės aktams, kurie ieškovei ne tik leido ieškovei ne aukciono tvarka nuomotis valstybinę žemę neturint joje statinių, bet ir įpareigojo ieškovę plėtoti individualių gyvenamųjų namų statybos veiklą. Sprendžiant klausimą dėl sutarties nutraukimo turi būti tiriamos aplinkybės ir taikomos teisės normos ne dėl nuomos sutarties sudarymo, bet dėl sudarytos sutarties nutraukimo.
    4. Ieškovė nuo sutarties sudarymo per gana trumpą laiką suprojektavo ir statiniais užstatė daugiau nei 70 proc. žemės sklypo užstatymo teritorijos. Be to, iki Nacionalinės žemės tarnybos pranešimų ir 2015 m. kovo 9 d. įsakymo priėmimo suprojektavo ir pradėjo rengti likusių statinių statyboms ir inžinerinių tinklų ( - ) gatvėje statybos užbaigimui, atliko paruošiamuosius darbus.
    5. Vykdant nuomos sutartį tarp šalių susiformavo praktika, kad ieškovės pastatyti statiniai buvo perleidžiami ir įregistruojami pirkėjų vardu. Dėl to periodiškai rašytiniais sutarimais, o vėliau ir atsakovės iniciatyva buvo mažinamas nuomojamo žemės sklypo plotas, t. y. nuomos sutartis pasibaigdavo tik toje žemės sklypo dalyje, kurioje ieškovė perleisdavo pastatytus statinius tretiesiems asmenims, ir atitinkamai likdavo galioti likusioje dalyje.
    6. ieškovė niekuomet negavo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos nusiskundimų dėl netinkamo sutarties vykdymo, ieškovė tikėjosi, kad likusiam užstatymui įvykdyti turi likti technologiškai pagrįstas laikas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad tam įgyvendinti ji turi dar 84 metus (beveik 84 proc. likusios nuomos sutarties termino trukmės).
    7. Sutarties 12 punkte nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukiama vienos šalies reikalavimu anksčiau sutarto laiko, jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia sutarties reikalavimus. Sutartyje nėra įpareigojimo įregistruoti Nekilnojamo turto registre nebaigtus statyti statinius, inžinerinius tinklus ir kitus objektus arba pastatus įregistruoti ir neperleisti tretiesiems asmenims, todėl nei iš 2015 m. kovo 9 d. įsakymo, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokių sutartinių įsipareigojimų ieškovė nevykdė, o vien ta aplinkybė, kad tam tikrą dieną atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai Nekilnojamo turto registre neaptiko ieškovės vardu įregistruotų pastatų, nesudarė pagrindo vienašališkai, praėjus tik 16 proc. nuomos termino, nutraukti sutartį. Atkreipia dėmesį, kad nemažą dalį nebaigtos statybos gyvenamųjų namų neregistravo Nekilnojamo turto registre, siekdamas išvengti naujų ginčų, statinių arešto ir jų statybos sustabdymo pagal besikartojančius analogiškus trečiųjų asmenų V. V., I. N. ir Z. S. ieškinius/skundus, tačiau tai nereiškia, kad žemės sklype ieškovės statinių nebuvo. Vien tik iš byloje esančių Nekilnojamo turto išrašų matyti, kad žemės sklype yra pastatyti 39 gyvenamieji namai, dar dviejų, adresu ( - ), Vilnius, kurių baigtumas 100 proc. ir vieno, adresu ( - ), kuris nebaigtas statyti, nėra nurodytas savininkas, kas parodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai veikė formaliai ir neištyrė situacijos dėl sutarties.
    8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2014 m. 17 kartų priimdavo sprendimus sumažinti ieškovei išnuomoto žemės sklypo plotą statiniais užstatytomis dalimis, taigi dėl kitos žemės sklypo dalies pretenzijų neturėjo, vadinasi, nelaikė, jog likusioje dalyje nesant ieškovės vardu įregistruotų pastatų nuomos sutartis yra pasibaigusi.
    9. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, nes iš esmės sprendime, kuriame turėjo būti teisiškai aptariamas – vertinamas ieškinio pagrindas ir dalykas, vienu sakiniu nurodė, kad nesant žemės sklype įregistruotų ieškovei priklausančių statinių nuomos sutartis buvo pagrįstai nutraukta. Tokia teismo išvada prieštarauja ieškovės faktiniam ieškinio pagrindui, byloje surinktiems įrodymams bei materialinės teisės reikalavimams (CK 6.217 straipsnis, 6.564 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu ir pagrįstu.
    10. Teismas netiesiogiai iš esmės pritarė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos teiginiams neva žemės sklypą ieškovė naudojo ne pagal sutartyje nustatytą paskirtį, nors byloje esantys įrodymai suponuoja priešingą išvadą ir pagrindžia 2015 m. kovo 9 d. įsakymo neteisėtumą. Nekilnojamo turto registro duomenys nereiškia, kad ieškovė pažeidė nuomos sutartį. Be to, dabartinio CK 6.551 straipsnio 2 dalies norma nurodo, kad valstybinė žemė nuomojama ne tik žemės sklype esančių statinių savininkams, bet ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
    11. Nuosavybės teisė į statinius atsiranda juos pastačius, o registracija Nekilnojamo turto registre atlieka išviešinimo funkciją, todėl Nekilnojamo turto registro duomenys nėra ir negali būti laikomi vieninteliu ar/ir pagrindiniu įrodymu, jog tam tikrame žemės sklype nėra pastatyta statinių, priklausančių atitinkamam asmeniui. Pareigos įgyvendindama detalųjį planą, registruoti nebaigtus statinius nei pagal sutartį, nei pagal kitus teisės aktus ieškovė neturi. Pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos logiką, nesant registracijos Nekilnojamo turto registre, vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, ieškovė, kaip statinių statytojas, nebeturi teisės nei užbaigti statytinių, nei gauti kompensaciją už nebaigtus statinius ir įrenginius. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką net ir neteisėtai pastatytas statinys yra laikomas statytojo nuosavybe ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principą.
    12. Nuomos sutartis pagal galiojančius teisės aktus buvo sudaryta gyvenamiesiems namas statyti ir eksploatuoti, todėl nuomos pagrindas ir tikslas ne ieškovės statinių buvimas žemės sklype, bet žemės perdavimas ieškovei statiniams statyti ateityje. Vėliau priimti teisės aktai retrospektyviai nuomos sutarties atžvilgiu veikti negali, kadangi tai paneigtų sutarčių laisvės principą, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, protingumo, teisingumo reikalavimus (principus).
    13. Nuomos sutartyje nebuvo nustatytas terminas, iki kada ieškovė turėjo pastatyti statinius ar juos pradėti statyti/užbaigti, vadinasi, šių terminų nelaikė esmine nuomos sutarties sąlyga. Sudarant sutartį susitarta dėl statinių statybos, o vėlesniais pakeitimais keistas tik nuomojamos žemės ploto dydis.
    14. Tiek atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas rėmėsi reguliavimu, kuris atsirado po 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutarties sudarymo ir kuris taikomas ne nuomos sutarties vienašaliam nutraukimui, bet tokios nuomos sutarties sudarymui, nors pagal sutarties sudarymo dieną galiojančius teisės aktus, nuomos sutartį sudaryti turėjo teisę ir asmuo, neturintis išnuomojamuose žemė sklypuose nekilnojamo turto valdymo ar nuosavybės teisės.
    15. Teismas nepagrįstai netyrė aplinkybių, ar ieškovė atliko esminį sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą sutarčiai nutraukti, nors pagal įstatymą ir teismų praktiką valstybinės žemės nuomos sutartis vienašališkai nuomotojo iniciatyva gali būti nutraukta ne dėl bet kokio, o esminio nuomos sutarties pažeidimo. Pagal teismų kasacinio teismo praktiką, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jei neatsiranda neigiamų padarinių, paprastai leidžia daryti išvadą, kad pažeidimo nebuvo. Teismas išvis nevertino, ar iš tiesų ieškovės pažeidimas laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsniai.
    16. Nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Pagal kasacinio teismo praktiką vien to fakto, kad nuomininkas epizodiškai ar net ilgą laiką nenaudoja išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagal paskirtį, nepakanka, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių pateisinamų priežasčių.
    17. Teismas nukrypo nuo naujausios teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu laikomas arba visiškas valstybinės žemės sklypo nenaudojimas arba ilgalaikis (trunkantis keliolika metų) tokio sklypo nenaudojimas (t. y. netinkamas naudojimas).
    18. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neįrodinėjo, kad dėl ieškovės ,,pažeidimo“ būtų patyrusi kokių nors neigiamo pobūdžio pasekmių. Tokių aplinkybių nenustatinėjo ir pirmosios instancijos teismas, kuris apsiribojo tik pažeidimo fakto konstatavimu. Be to, ieškovės nuomone, valstybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų nutraukiant nuomos sutartį, gali patirti ženklią žalą, nes gali tekti pareiga kompensuoti už neregistruotus, tačiau teisėtai pastatytus statinius, inžinerinius tinklus ir kelius, bet atlyginti ir ieškovės netiesioginius nuostolius.
    19. Teismas pripažinęs, kad nuomos sutartis nutraukta teisėtai, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (žemės sklypo subnuomininkų) materialiųjų teisių ir pareigų, todėl egzistuoja CPK 329 strasipnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Tikslu iš komplekso dalyvių ir ieškovės akcininkų lėšų užbaigti individualių gyvenamųjų namų statybą ir pilna apimtimi įvykdyti 1991 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės potvarko Nr. 985 nuostatas buvo įregistruotos sutartys, sudarytos su S. V., M. V., B. Š., A. K., G. S., J. G.. Patvirtinus nuomos sutarties nutraukimą, pasibaigia ir subnuomininkų subnuomos teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis.
    20. Pripažinus, kad nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, turėtų būti tenkinamas ir išvestinis ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovo VĮ Registrų centras sprendimą, t. y. Nekilnojamo turto registre atkurti įrašą apie galiojančią nuomos sutartį.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. CK 6.551 straipsnyje reglamentuota, kad valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Apeliantė nesukonkretina minėtų „kitų įstatymais numatytų atvejų“ ir bando savo nuomos teisę pagrįsti ginčo teritorijos faktinio naudojimo aplinkybėmis. Taip pat apeliantė nurodo, kad nuosavybės teisė į statinius atsiranda juos pastačius, o Nekilnojamojo turto registras atlieka išviešinamąją funkciją, su kuo atsakovė sutinka.
    2. Apeliantė per visą nuomos sutarties laikotarpį neturėjo nei vieno teisės aktų nustatyta tvarka registruoto statinio, todėl teigti, kad jai nuosavybės teisė į statinius atsiranda juos pastačius nėra teisinga, nes minėti pastatyti statiniai nebūdavo registruojami kaip Apeliantės nuosavybė. Manytina, kad apeliantė sąmoningai pasirinko tokį verslo plano modelį ir prisiėmė galimai kilsiančių pasekmių (nuomos sutarties nutraukimo) riziką.
    3. Ieškovė nevaldo statinių, esančių žemės sklype, todėl vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, neturi lengvatinės ir įstatymų garantuojamos teisės nuomoti valstybinės žemės sklypą, būtiną statinių eksploatavimui.
    4. Pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad ieškovės pareiga yra nurodyti tinkamą adresą korespondencijai gauti, todėl Vilniaus miesto skyrius tinkamai įspėjo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.
    5. Valstybinės žemės nuomos pagrindus nustato Žemės įstatymas, kuriame nėra nurodytas nuomos sutarties pagrindas – statinių statyba, t. y. vien tik statinių statymo faktas nesuteikia teisės į valstybinės žemės nuomą, skirtą pastatams eksploatuoti.
    6. Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose peržiūrėjo nuomos sutartį ir nustačiusi esminius nuomos sutarties pažeidimus ją nutraukė.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamo turto registro tvarkytojo priimto sprendimo išregistruoti juridinį faktą panaikinimo paliktas galioti. Likusioje dalyje materialinio teisinio suinteresuotumo neturi, todėl prašo spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra. Taip pat prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš VĮ Registrų centras. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netenkinęs pagrindinio reikalavimo – pripažinti negaliojančiu 2015 m. kovo 9 d. įsakymą, pagrįstai nustatė, kad reikalavimas panaikinti įsakymo bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prašymo pagrindu nekilnojamo turto registre atliktą teisę registraciją yra išvestinis ir jo netenkino. Pati apeliantė nurodo, kad šis reikalavimas yra išvestinis.
    2. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, kadangi VĮ Registrų centras priimdamas sprendimą nepažeidė nei teisės aktų, nei ieškovės teisių ir teisėtų interesų, veikė savo kompetencijos ribose, priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą ir todėl atsakyti už kitų asmenų galimai neteisėtus ar nepagrįstus veiksmus negali.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiųjų asmenų Z. S., I. N. ir V. V. atstovas advokatas A. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas pagrįstas, kadangi pagal įstatymų nuostatas valstybinės žemės nuoma ne aukciono tvarka galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi ieškovei nuosavybės teise ar nuomos pagrindu nepriklauso statiniai, esantys žemės sklype, atsakovė padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nuomos sutarčiai galioti.
    2. Ieškovės teiginiai ir argumentai nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, ieškovė nurodo naujus nepagrįstus teiginius ir teikia prašymus (dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą), kurių neteikė pirmosios instancijos teisme.

3IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp apeliantės UAB ,,JGK STATYBA“ ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2000 m. spalio 26 d. buvo sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 623 N01/2000-23617 (su vėlesniais pakeitimais). Po 2014 m. spalio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. pranešimų apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus priėmė 2015 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) nuomos sutarties pasibaigimo“, atsakovė VĮ Registrų centras priėmė 2015 m. kovo 25 d. sprendimą išregistruoti juridinį faktą dėl 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623, sudarytos su ieškove UAB „JGK STATYBA“, pasibaigimo.

5Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; ir kt.).
  3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog apeliantė 2017 m. kovo 14 d. pateikė įrodymus, susijusius su apeliantės nuosavybės teise valdomais objektais, adresu ( - ), kuris patenka į nuomojamo žemės sklypo, adresu ( - ), teritoriją. Taip pat apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nuomojamoje žemėje, t. y. adresu ( - ), yra jai priklausantys inžineriniai tinklai, iš viso dešimt nekilnojamų daiktų. Apeliantė nurodo, kad pridedami įrodymai negalėjo būti pateikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, kadangi dar neegzistavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prie byloje esančių įrodymų prijungtinos 2017 m. sausio 25 d. parengta nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų byla (kadastrinis adresas ( - ), adresas ( - )) ir 2017 m. sausio 24 d. parengtos nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 13/23656 (tomai V_1-25, V_1-8, V_9-11, KF_1-8, KF_1-28, KL_24, KL_3-14, KF_9-11, KL_1-2, KL_1-23).

6Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo

  1. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojos (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva teisėtumo ir pagrįstumo. Žemės nuomos sutartiniams santykiams taikytinos specialiosios CK 6.545 – 6.566 straipsnių nuostatos, atspindinčios šių santykių specifiką ir jos nulemtą sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta šiais atvejais: 1) jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, minėtas straipsnis pateikia nebaigtinį sąrašą atvejų, kada nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu prieš terminą. Todėl pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą kiti įstatymai gali numatyti papildomus nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnybą 2015 m. kovo 9 d. įsakymą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą priėmė, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimis ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktu, t. y. todėl, kad apeliantė UAB ,,JGK STATYBA“ nuomojamą valstybės žemę naudoja ne pagal paskirtį. Žemės naudojimą ne pagal paskirtį atsakovė grindė CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi VĮ Registras Nekilnojamo turto registro duomenis, nenustatė, kad apeliantė nuosavybės ar nuomos teise turėtų statinių nuomojamame žemės sklype, adresu ( - ), laikė tai kaip žemės naudojimo ne pagal paskirtį faktą, t. y. žemės nuomos sutarties pažeidimu.
  2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutarties nutraukimo, 2015 m. kovo 9 d. įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, sutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovei nuosavybės teise ar nuomos pagrindu nepriklauso statiniai, esantys žemės sklype, todėl, nėra teisinio pagrindo nuomos sutarčiai galioti. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien tik VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto registre esančiais duomenimis. Su tokia teismo išvada sutikti negalima ir pritartina apeliantės teiginiui, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Viešojo registro duomenimis galima vadovautis tik tol, kol nėra ginčo dėl pačios registre įregistruotos daiktinės teisės turinio (duomenų įregistravimo pagrindo), nes, minėta, išviešinti duomenys savaime nelemia daikto likimo (nuosavybės). Tuo atveju, jeigu toks ginčas kyla, teismas turi patikrinti daiktinės teisės turinį ir spręsti civilinį teisinį ginčą iš esmės. Kilus ginčui, registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl nustatytų daikto požymių, kriterijų, savybių ar savybių ar funkcinio ryšio tarp daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Šiuo atveju aiškiai matyti, kad apeliantė nesutiko su Nekilnojamo turto registre nurodytais duomenimis, todėl teismas, privalėjo atsižvelgti į ieškovės nurodytus įrodymus, pagrindžiančius ar nepagrindžiančius tai, kad ieškovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso statiniai, esantys nuomojamoje valstybės žemėje, adresu ( - ).
  3. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą, iš esmės rėmėsi CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, kurios nustato valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo pagrindus. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl jau sudarytos nuomos sutarties ir dėl vienašalio šios sutarties nutraukimo, todėl sutiktina su apeliantės argumentu, kad tokiu atveju taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutarčių nutraukimą, šiuo konkrečiu atveju būtent CK 6.564 straipsnis.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014, 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-684/2016; ir kt.). Požymiai, kurių pagrindu sprendžiama, ar sutarties pažeidimas yra esminis, nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos naudoti nuomojamą žemės sklypą pagal paskirtį ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar šioje situacijoje būdamas nuomotoju kiekvienas protingas asmuo galėtų pagrįstai prarasti pasitikėjimą nuomininko gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kt. Taigi, kiekvienu sutarties pažeidimo ir ginčo atveju šiuos požymius įvertina teismas. Pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo šių atvejų, nevertino 2000 m. spalio 26 d. sudarytos sutarties turinio, jos sąlygų, kaip pasireiškė galimas sutarties netinkamas vykdymas (žemės naudojimas ne pagal paskirtį), taip pat, ar galimas pažeidimas yra esminis, ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė galimai neteisėtą nuomos sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti visapusiškai, įvertinti visus įrodymus, kurie turi ryšį su byla, ir pasisakyti dėl visų apeliantės reikalavimų ir atsakovo atsikritimų.
  5. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad apeliantė UAB ,,JGK STATYBA“ neturi teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties (CK 6.551 straipsnio 2 dalis) padarė išvadą, kad 2000 m. spalio 6 d. sutarties nutraukimas buvo teisėtas, net nevertino sutarties nutraukimo tokiais atvejais taikytinų normų atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sutarties vienašalį nutraukimą prieš terminą pagrįstumą, t. y. neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės. Atsakovės 2015 m. kovo 9 d. įsakymo pagrįstumo klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo kontekste klausimas turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi, naujais esminiais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teismui nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo (nutarties) apskundimo teise.
  6. Be kita ko, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Nekilnojamo turto registre buvo įregistruotos žemės, adresu ( - ), subnuomos sutartys, sudarytos su fiziniais asmenimis S. V., M. V., B. Š., A. K., G. S., J. G.. Pagal Nekilnojamo turto registre esančią informaciją, šios subnuomos sutartys buvo išregistruotos tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl 2015 m. kovo 9 d. priimto įsakymo 49VĮ-306-(14.49.2) dėl 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutarties nutraukimo, todėl teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės, turėtų išspręsti klausimą dėl šių asmenų įtraukimo į bylą, nes būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms.
  7. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, atsižvelgiant į jų šalutinį pobūdį, plačiau neaptariami, kaip neturintys reikšmės procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliantė pateikė įrodymus, kad teikiant už apeliacinį skundą patyrė 82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016; 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; ir kt.).
  2. Kadangi neatskleista klausimo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, panaikinama, klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

9Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai