Byla 2S-1649-125/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės VšĮ „Belvederio dvaras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ „Belvederio dvaras“ ieškinį atsakovei UAB „Karpis“ dėl skolos priteisimo, atsakovės UAB “Karpis” priešieškinį ieškovei VšĮ „Belvederio dvaras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2VšĮ „BELVEDERIO DVARAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Karpis“ dėl

355 522,70 Lt skolos, 2 017,07 Lt palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

42013-04-22 teismas nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 57 539,77 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.

52013-07-04 teisme gautas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2013-04-22 nutartimi, panaikinimo. Nurodė, kad įsiskolinimas atsakovo atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas-prievolė atsakovei mokėti ieškinyje nurodytą sumą S.E. L. atžvilgiu nekyla nei iš sutarties, nei iš įstatymo. Nurodo, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis neteisėta, nesukurianti jos šalims jokių teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovė neįgijo šioje sutartyje nurodytos reikalavimo teisės ir neturi teisės jos ginti reikšdamas ieškinį teisme. Pinigų suma, kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės, atsakovei akivaizdžiai nėra didelė.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-10 nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir panaikino 2013-04-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog atsakovės į bylą pateikti papildomi įrodymai parengiamojo posėdžio metu –įmonės balansas, valdomas turtas, skolininkų įsipareigojimai, sudarė pagrindą daryti išvadai, kad atsakovė yra moki, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio įvykdymo užtikrinimo priemonės, kuri pareikšto reikalavimo ribose laikytina pertekline.

7Ieškovė pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės ir atsakovės prašymą atmesti, bei priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises normas (CPK 329 str. 1 d. 1 p.), kadangi atsakovės prašymo panaikinti 2013-04-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo pateiktas 2013-07-04 teismo posėdžio metu, egzempliorius ieškovei nebuvo pateiktas ir nebuvo pateiktas prašymas su priedais susipažinti ieškovo atstovui, tokiu būdu nesuteikiant ieškovei galimybės pateikti prieštaravimus atsakovės pateiktam prašymui ir pateikti atsiliepimą dėl jo nepagrįstumo. Taigi buvo pažeisti CPK 113 str. 1 d., 42 str. 1d., 12 str., 17 str. normos. Ieškovė taip pat nurodo, jog teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus dokumentus dėl jos finansinės padėties ir mokumo ir nurodo, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera, bendrovės skolos yra didelės, didžioji dalis turto yra įkeista, turtui taikomi suvaržymai ir kt., tad kyla pagrįsta galimo palankaus ieškovei sprendimo neįvykdymo rizika.

8Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutartį. Atsakovė nurodo, jog teismas priimdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vadovavosi CPK 149 str. nuostatomis, todėl teismas prašymą priimdamas ir neįpareigodamas atsakovės pateikti prašymo egzemplioriaus ieškovei, nepažeidė civilinio proceso teisės normų. Atsakovė taip pat paneigia ieškovės argumentą, jog teismui nebuvo pateikti visi atsakovės finansinę padėtį nurodantys dokumentai, kadangi atsakovės pateiktas 2012 m. įmonės balansas visapusiškai atspindi įmonės finansinę padėtį ir yra pakankamas pagrindas spręsti apie jos stovį. Ieškovė nepagrįstai ginčija atsakovės mokumą, o ieškovės pateikti atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad atsakovės turtinė padėtis gera ir ieškinio suma jai yra nedidelė.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.

111 d., 338 str.).

12CPK 149 str. 1 d. numatyta nuostata, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikintos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikė 2013-07-04 vykusio praengiamojo posėdžio metu, o šį prašymą tenkino 2013-07-10 nutartimi. Pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu ieškovei nepateikė atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nesuteikė galimybės ieškovės atstovui su šiuo prašymu susipažinti. Ieškovė atskiruoju skundu nurodo, jog jai nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti CPK suteiktomis teisėmis prieštarauti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą.

13CPK 147 str. 1 d. numatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, kai teismas mano, kad tai yra būtina. CPK 148 str. 1 d. numato teismo pareigą pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie turi teisę pareikšti prieštaravimus, apie prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Nors CPK 149 straipsnis nenumato teismo pareigos pranešti apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau vertinant tai, kad pirmosios instancijos teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos ieškovės prašymu ir jos interesų apsaugai, bei į Civilinio proceso kodekso suteikta teises prieštarauti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 42 str. 1 d.), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo supažindinti ieškovę su atsakovės pateiktu prašymu ir suteikti galimybę pateikti atsiliepimą į tokį prašymą iki nutarties dėl šio prašymo priėmimo dienos. . Atsižvelgiant į šias normas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė pažeisdamas procesinės teisės normas ir todėl skundžiama nutartis yra naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepagrįstumo grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

14Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013 m. rugsėjo 25 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6150-328/2013, kuria teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-08-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vadybos klinika“ ir S. E. L., bei priteisti iš ieškovės atsakovei 4943,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Esant nurodytų aplinkybių visetui skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p).

16Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 str.,

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai