Byla e2A-1778-577/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui G. K., dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių; trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei G. B. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo: 1) panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo G. K. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3) nepilnamečio vaiko O. K., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 4) nepilnamečio vaiko O. K., gim. ( - ), išlaikymui priteisti iš tėvo G. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis disponuoti vaikų motinai; 5) nustatyti atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką: a) G. K. pasiima nepilnametį O. K. iš ikimokyklinės įstaigos kas antrą penktadienį ir pirmadienį ryte grąžina vaiką tiesiai į ugdymo įstaigą. Vaikui pradėjus lankyti mokyklinę įstaigą paima kas antrą penktadienį ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.; b) darbo dienomis G. K. turi teisę pasiimti vaiką kiekvieną trečiadienį iš ikimokyklinės/mokyklinės įstaigos ir grąžinti vaiką kitą dieną ryte tiesiai į ugdymo įstaigą iki 8.00 val.; c) vasaros atostogų metu G. K. turi teisę atostogauti su nepilnamečiu O. K. 14 dienų su galimybe šį laikotarpį dalinti. Apie planuojamas atostogas G. K. įsipareigoja pranešti vaiko motinai G. B. ne mažiau kaip prieš 14 dienų; d) G. K. turi teisę atostogauti su vaiku 1/2 dalį pavasario, rudens ir žiemos atostogų, tai suderinus ne vėliau kaip prieš 14 dienų su vaiko motina G. B.; e) Kūčių vakarą O. K. visada praleidžia su G. B., o G. K. turi teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą Kalėdų dieną; f) Naujųjų Metų šventę vaikas praleidžia pas kiekvieną iš tėvų paeiliui, tai yra nelyginiais metais pas G. B., o lyginiais pas G. K.; g) G. K. turi teisę paimti vaiką tėvo dieną ir savo gimtadienio dieną, suderinus laiką iš anksto su G. B.; h) O. K. gimtadienio dieną G. K. turi teisę paimti vaiką tik motinai sutikus ir iš anksto su ja suderinus; i) apie tai, kad neturi galimybės paimti vaiką G. K. įsipareigoja informuoti G. B. mažiausiai prieš 48 val.; j) abiem tėvams sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama; 6) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: virtuvę - 4 055 Eur, spintą - 900,13 Eur, vonios ir tualeto baldus - 506,84 Eur, čiužinį - 272,17 Eur, salono užuolaidas - 5 Eur, virtuvės kėdes - 170,30 Eur, skalbimo mašiną Electrolux - 304,10 Eur, Smeg orkaitę su virykle - 559,55 Eur, indaplovę AEG - 243,28 Eur, T. P. ( - ) - 709,57 Eur, T. P. 19PFL3403 - 289,91 Eur, sekciją, sumontuotą ( - )- 405,47 Eur, fotelį ir sofą, kurie yra ( - ), - 243,28 Eur, orkaitę Elektrolux - 192,19 Eur, virtuvės kombainą Philips HR7768/13 - 165,20 Eur, viso atsakovui turto už 9 051,99 Eur; 7) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: staliuką - 70,98 Eur, televizorių Sony KDL32W706BSAEP- 289,91 Eur, viso ieškovei turto už 360,89 Eur; 8) priteisti iš atsakovo ieškovei 4 345,55 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę padalinto santuokinio turto dalį; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei 11 295 Eur piniginę kompensaciją už buto ( - ), pagerinimą; 10) priteisti iš atsakovo ieškovei 3 983,11 Eur piniginę kompensaciją - ½ dalį sumokėtų kredito įmokų pagal sutartį Nr.70002531032978 už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2016 m. sausio 1 d., 11) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2009 m. birželio 17 d. šalys pasirašė vedybų sutartį, pagal kurią visas turtas įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nuo 2012 metų atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, jis pradėjo daug laiko skirti medžioklei, nusipirko visureigį ir nuo tada atsakovo dalyvavimas šeimos gyvenime ženkliai sumažėjo. Gimus šalių vaikui situacija šeimoje nepasikeitė, atsakovas pradėjo dažnai važiuoti į Ukrainą. Pasak ieškovės, atsakovas buvo neištikimas, ieškovė nuo jo užsikrėtė lytiškai plintančia liga. 2013 m. birželio 4 d. atsakovas sutiko pasirašyti vedybų sutarties nutraukimą, todėl ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. į atsakovui priklausančio buto remontą investavo 39 000 Lt (11 295 Eur) savo asmeninių, sukauptų vedybinės sutarties galiojimo laikotarpiu, lėšų. Nuo 2015 m. gruodžio 31 d., šalys santuokinio gyvenimo nebegyveno, tačiau gyveno viename bute; vėliau atsakovas elgėsi agresyviai, pradėjo nešiotis su savimi ginklą, todėl ieškovė 2016 m. kovo 6 d. su mažamečiu vaiku išsikėlė pas savo tėvus. Nepilnamečio vaiko O. K. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes vaikas yra mažametis ir prisirišęs prie mamos. Iš esmės sutiko su atsakovo siūloma tėvo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau siūlė, jog vaikas su tėvu darbo dienomis bendrautų vieną kartą. Ieškovė nesutiko į dalintino turto balansą įtraukti: krištolinę vazą su Swarovski kristalu, nes jos nebėra; stalo įrankių komplektą, nes šis šalims nepriklauso, jį buvo paskolinusi ieškovės motina; stalą-knygą, kuri buvo pirkta galiojant povedybiniai sutarčiai už ieškovės asmenines lėšas; mašiną Bernina, kuri padovanota asmeniškai ieškovei, overloką ieškovė buvo pasiskolinusi iš draugės vienam siuviniui; baro kėdę, kurią pirko ieškovė, galiojant povedybinei sutarčiai už asmenines lėšas; dulkių siurblį Miele, kuris nebuvo šalių nuosavybė, antikvarinį kosmetinį staliuką, kėdes, kurie įsigyti iš ieškovei dovanotų pinigų čekių ieškovės gimtadienio proga; kosmetinį veidrodį su apšvietimu, kurį dėl reklamos ieškovei padovanojo gamintojas. Teigė, kad visi indai liko pas atsakovą; grožio, plaukų ir odos priežiūros įrankiai yra ieškovei padovanoti. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti iš jos 4 460,79 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo pajamų ir išlaidų, visos jos išlaidos buvo susijusios su šeimos poreikių tenkinimu. Išsikėlus su vaiku pas tėvus, ieškovei reikėjo supirkti būtiniausius daiktus. 175 Eur išlaikymą vaikui atsakovas sumokėjo tik 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje, tad ieškovė viena išlaikė ir rūpinosi vaiku. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio atsakovas įsigijo prekių medžioklei už 5 734,77 Eur, ką patvirtina jo SEB banko sąskaitos išrašas. Išlaidos K. N. ir A. M. susijusios su ieškovės veikla.
  3. Atsakovas G. K. atsiliepime nesutiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; mano, kad dėl santuokos iširimo kalta pati ieškovė. Ieškovė pati buvo neištikima atsakovui; vartojo alkoholinius gėrimus, leisdavo itin daug laiko su draugėmis, itin dažnai keliaudavo į egzotines šalis. Ieškovės teiginius, kad ji užsikrėtė nuo atsakovo lytiškai plintančia liga, laiko nepagrįstais, nes atsakovas pagal pateiktus įrodymus tuo metu buvo sveikas. Atsakovą ir šalių sūnų sieja artimesnis ryšys nei su ieškove, ieškovė mažai skiria laiko sūnui. Atsakovas šiuo metu dirba tik UAB „( - )“, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo mažesnį išlaikymą. Vaiko bendravimo tvarka su tėvu yra nusistovėjusi nuo 2016 metų balandžio mėnesio, todėl nesutiko, kad ji būtų keičiama. Nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl piniginės kompensacijos, kadangi dėl pablogėjusios turtinės padėties atsakovas nesugebėtų jos sumokėti. Nurodė, kad bendro šeimos ūkio vedimo pabaigoje, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d., ieškovės sąskaitoje buvo sukaupti 8 921,57 Eur, kurie yra laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovo medžioklei išleista suma pagal Paypal suvestinę per 2015 m. yra 3 049,97 Eur, o ne 5 734,77 Eur, kaip teigia ieškovė. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš 3 049,97 Eur sumos 1 802,17 Eur buvo išleisti detalėms, reikalingoms automobilio Lexus, kuriuo naudojosi ieškovė. 2015 m. šalys vedė bendrą ūkį ir pinigus naudojo priimdami bendrą sprendimą. Ieškovės reikalavimą dėl 11 295 Eur kompensacijos už jos įdėtas asmenines lėšas į atsakovui priklausantį butą laiko nepagrįstu. Pasak atsakovo, ieškovės pervestos lėšos į atsakovo sąskaitą nepatvirtina, kad būtent šios lėšos yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes šalims nutraukus vedybų sutartį visos gautos pajamos buvo laikomos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
  4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės G. K. (B.) kaltės; 2) po santuokos nutraukimo išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, o ieškovei išlaikymas – nepriteisiamas; 3) po santuokos nutraukimo G. K. pasilieka pavardę – K., ieškovei pavardė paliekama jos nuožiūra: 4) nepilnamečio vaiko O. K., ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 5) priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko O. K., gim. ( - ), išlaikymui po 190 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise G. K., 6) nustatyti ieškovės G. B. dalyvavimą vaiko auklėjime ir bendravimo su juo tokį grafiką: a) G. B. pasiima vaiką iš ikimokyklinės/mokyklinės įstaigos nelyginėmis metų savaitėmis kas antrą penktadienį ir grąžina vaiką pirmadienį ryte tiesiai į ugdymo įstaigą iki 8.00 val.; b) Darbo dienomis G. B. turi teisę pasiimti vaiką nelyginėmis metų savaitėmis kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, o lyginėmis savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį, vaiką pasiimant iš ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir gražinant vaiką kitą dieną ryte tiesiai į ugdymo įstaigą iki 8.00 val.; c) Vasaros atostogų metu G. B. turi teisę atostogauti su nepilnamečiu O. K. 14 dienų su galimybę šį laikotarpį dalinti. Apie planuojamas atostogas G. B. įsipareigoja pranešti vaiko tėvui G. K. ne mažiau kaip prieš 14 dienų; d) G. B. turi teisę atostogauti su vaiku po 1/2 dalį pavasario, rudens ir žiemos atostogų, tai suderinus ne vėliau kaip prieš 14 dienų su vaiko tėvu G. K.; e) Apie tai, kad neturi galimybės paimti vaiką G. B. įsipareigoja informuoti G. K. raštu ne vėliau kaip prieš 48 valandas; f) Abiem tėvams suderinus raštu, bendravimo tvarka su vaiku gali būti keičiama; 7) Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: čiužinį (272.17 Eur), virtuvės kėdes 3 vnt. (170,30 Eur), skalbimo mašiną Elektrolux (304,10 Eur), Smeg orkaitę su virykle (559,55 Eur), darbo kambario spintą (506,84 Eur) per vestuves dovanų gautą krištolinę vazą su Swarovski kristalu (28,18 Eur), baltas lėkštes 8 vnt. bei kitus baltus indus (88,20 Eur), stalo įrankių komplektą iš 40 dalių Vinzer Grand RENATE (182,53 Eur), stalą-knygą (49 Eur), televizorių Philips ( - ) (709,57 Eur), kompiuterizuotą siuvimo mašiną B. B. Milan 8 su krašto apmėtymo mašina (overloku) Bemina 800DL (711,90 Eur), besisukančią baro kėdę (48,30 Eur), metalinę žalią kėdę (16,10 Eur), puodą zepter (200 Eur), baltą staliuką priklausančių prie 3 antikvarinių kėdžių (70,96 Eur), 3 antikvarines kėdes (724,05 Eur), salono užuolaidas (15,40 Eur), pastatomą laikrodį (15,40 Eur), svetainės užuolaidas (31,48 Eur) antikvarinį kosmetinį staliuką (724,05 Eur), televizorių Sony KDL32W706BSAEP (289,91 Eur), dulkių siurblį Miele Complete C3 Powerline (154,27 Eur), kosmetinį veidrodį su apšvietimu (239,40 Eur), lubų šviestuvą iš darbo kambario (51,80 Eur), lempą, tvirtinamą prie veidrodžio, 2 vnt. (32,52 Eur), antikvarinį japonišką kilimą (450 Eur), svetainės staliuką (280 Eur), virdulį (100 Eur), taurių komplektą vynui La Rochere (40,95 Eur), krištolines taures šampanui (109,20 Eur), taurių komplektą vynui Aurora (7 Eur), puodelių komplektą su lėkštutėmis 2 vnt. (30,66 Eur), puodelius stiklinius 6 vnt. (12,60 Eur), stiklines sultims (7 Eur), grindų plovimo šepetį su kibiru „Leifhcit Profi“ (46,69 Eur), veidrodį Antique, pirktas JYSK (41,99 Eur), veidrodį Antique baltą pastatomą (31,49 Eur), veidrodėlį antikvarinį (30 Eur), pastatomą antikvarinį veidrodį su žalvariniu rėmu (60 Eur), padėklą (5,59 Eur), tortinę (39,90 Eur), televizorių Philips ( - ) (709,57 Eur), kuprinę turistinę (84 Eur), barzdos kirpimo mašinėlę Philips (25,19 Eur), kirpyklinį vežimėlį (107,80 Eur) plaukų džiovintuvą GHD (111,30 Eur), garbanų formavimo konusą Babyliss (35 Eur), garbanų formavimo konusą Remington (31,50 Eur), Philips Visacare (174,30 Eur) ir Pobling šepetėlį (34,30 Eur), t.y. viso daiktų už 8092,44 Eur sumą; 8) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: orkaitę Electrolux (192,19 Eur), sekciją, sumontuotą ( - ) (405.47 Eur), fotelį ir sofą, esančius ( - ) (243,28 Eur), virtuvės komplektą be spintos ir staliuko (3 993,86 Eur), vonios ir tualeto baldus (506,84 Eur) ir indaplovę AEG (243,28 Eur), t.y. viso daiktų už 5584,92 Eur; 9) nustatyti, jog G. B., turi išmokėti G. K. 1 731,44 Eur piniginę kompensaciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjimo dienos; 10) visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjo G. K. su AB „SEB banku sudarytą 2008 m. balandžio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1450818011112-87 - po santuokos nutraukimo palikti vykdyti kredito gavėjui G. K. asmeniškai; 11) iš G. B. priteisti 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; 12) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
  5. Nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Atsakovas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl ieškovės elgesio patyrė didelį pažeminimą. Nepilnamečio sūnaus O. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, kadangi atsakovas gali skirti vaikui daugiau laiko, negu ieškovė. Pasak atsakovo, vaiko poreikiams per mėnesį reikia skirti 322 Eur, todėl iš motinos vaiko išlaikymui prašo priteisti po 190 Eur per mėnesį. Atsakovas atsižvelgęs į ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl kredito sutarties Nr.70002531032978 vykdymo iš bendrų sutuoktinių lėšų, laikotarpiu nuo 2013-06-14 iki 2016-01-01, nurodė, kad ieškovei priklauso 2 729,35 Eur kompensacija. Pažymėjo, kad ieškovė banko sąskaitose turėjo 8 921,57 Eur santaupų, kurias ji prieš santuokos nutraukimą nusiėmė, taip sumažindama dalintino turto balansą, todėl atsakovui priteistina pusės šios sumos kompensacija, t. y. 4 460,79 Eur. Pasak atsakovo, ieškovė, per laikotarpį nuo povedybinės sutarties nutraukimo 2013 m. birželio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. į sąskaitą gavo 12 694 Eur pajamų, įskaitant 3 186 Eur už parduotą automobilį. Iš jų 9 508 Eur buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė ir būtent šios lėšos padengė nupirktų kilnojamųjų daiktų sąmatą. Pabrėžė, kad ieškovė siekdama nuslėpti turimas lėšas sąskaitoje 2014 m. balandžio 29 d. bendradarbei E. S. ir jos vyrui B. P. pervedė 4 634 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „vestuvių dovana“. Ieškovė prašydama priteisti tiek 11 295 Eur sumą, tiek 6 603,65 Eur sumą, grindžia ir įrodinėja tų pačių daiktų įsigijimu. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad į atsakovui asmeninės nuosavybės teisę priklausantį butą ji investavo būtent nurodytą sumą. Ieškovė pateikė teismui tik rašytinius įrodymus, kad po povedybinės sutarties nutraukimo buvo įsigyti kilnojamieji daiktai, kurie laikytini sutuoktinių jungtinė bendroji nuosavybė, nes buvo įgyti iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atsakovas prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl 11 295 Eur kompensacijos priteisimo. Sutinka, kad prievolė AB SEB bankui yra asmeninė atsakovo prievolė.
  6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas (toliau - Bankas) atsiliepimuose nurodė, kad tarp Banko ir atsakovo 2008-04-14 sudaryta būsto kredito sutartis Nr.1450818011112-87 laikytina asmeninė atsakovo prievole, nes ji atsiradusi iki santuokos sudarymo, todėl ši prievolė tarp šalių nėra dalintina.
  7. Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau-Skyrius) 2016 m. balandžio 19 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė ir nepilnametis O. K. kartu su ieškove ir seneliais gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, ( - ). Mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. O. lanko vaikų darželį „( - )“ (apsilankymo namuose metu berniukas buvo darželyje). Atsakovas gyvena jam priklausančiame 4 kambarių bute su visais patogumais bute, ( - ), kuriame sudarytos geros sąlygos būti, svečiuotis. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio O. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovės siūloma tėvo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių teisių bei pareigų auklėjant vaikus.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; panaikino santuokos, sudarytos ( - ), Šv. Arkangelo Rapolo parapijoje ir ( - ) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.2971, tarp G. K. ir G. K. (B.) apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliko esamą pavardę – B.; nustatė nepilnamečio vaiko O. K. (a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su motina G. B., priteisė iš tėvo G. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui O. K. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos – 2016 m. kovo 8 d. iki vaiko pilnametystės. Taip pat teismas nustatė atsakovo G. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. K. tvarką: 1) G. K. su nepilnamečiu O. K. bendrauja porinių savaičių savaitgaliais vaiką pasiimdamas iš ikimokyklinės įstaigos penktadienį ir pirmadienį ryte grąžina vaiką tiesiai į ugdymo įstaigą. Vaikui pradėjus lankyti mokyklinę įstaigą tėvas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgaliais penktadienį nuo 17 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.; 2) darbo dienomis G. K. turi teisę pasiimti vaiką porinių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais, neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais iš ikimokyklinės/mokyklinės įstaigos ir grąžinti vaiką kitą dieną ryte tiesiai į ugdymo įstaigą iki 8.00 val.; 3) vasaros atostogų metu G. K. turi teisę atostogauti su nepilnamečiu O. K. 14 dienų su galimybe šį laikotarpį dalinti. Apie planuojamas atostogas G. K. įsipareigoja pranešti vaiko motinai G. B. ne mažiau kaip prieš 14 dienų; 4) G. K. turi teisę atostogauti su vaiku 1/2 dalį pavasario, rudens ir žiemos atostogų, tai suderinus ne vėliau kaip prieš 14 dienų su vaiko motina G. B.; 5) Kūčių vakarą O. K. visada praleidžia su G. B., o G. K. turi teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą Kalėdų dieną; 6) Naujųjų Metų šventę vaikas praleidžia pas kiekvieną iš tėvų paeiliui, tai yra nelyginiais metais pas G. B., o lyginiais pas G. K.; 7) G. K. turi teisę paimti vaiką tėvo dieną ir savo gimtadienio dieną, suderinus laiką iš anksto su G. B.; 8) O. K. gimtadienio dieną vaikas praleidžia pas kiekvieną iš tėvų paeiliui, tai yra nelyginiais metais pas G. B., o lyginiais pas G. K.; 9) apie tai, kad neturi galimybės paimti vaiką G. K. įsipareigoja informuoti G. B. mažiausiai prieš 48 val.; 10) abiem tėvams sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Teismas ieškovei G. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė šiuos kilnojamuosius daiktus: staliuką (70,98 Eur), televizorių Sony KDL32W706BSAEP (289,91 Eur), plaukų džiovintuvą GHD (111,30 Eur), garbanų formavimo konusą Babyliss (35 Eur), garbanų formavimo konusą Remington (31,50 Eur), Philips Visacare (174,30 Eur), Pobling šepetėlį (34,30 Eur), 3 antikvarines kėdes (170,30 Eur), užuolaidas į saloną (15,40 Eur.), darbo kambario užuolaidas (31,48 Eur), antikvarinį kosmetinį staliuką (147,71 Eur), televizorių Philips 19PFL3403 (203 Eur), grindų plovimo šepetį su kibiru „Leifheit Profi“ (46,69 Eur), lubų šviestuvą iš darbo kambario (51,80 Eur), svetainės staliuką (280 Eur), kosmetinį veidrodį su apšvietimu (169,70 Eur), lempas, tvirtinamas prie veidrodžio, 2 vnt.(19,26 Eur). Bendra ieškovei priteista kilnojamojo turto vertė – 1 882,63 Eur. Atsakovui G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė šiuos kilnojamuosius daiktus: orkaitę Electrolux (192,19 Eur), sekciją, sumontuotą ( - ) (405,47 Eur), fotelį ir sofą, esančius ( - ) (243,28 Eur), virtuvės komplektą be spintos ir staliuko (4 055 Eur), vonios ir tualeto baldus (506,84 Eur) ir indaplovę AEG – (243,28 Eur), stiklines sultims (7 Eur), 8 vnt. baltų lėkščių (10 Eur), stalą-knygą (10 Eur), metalinę žalią kėdę (1 Eur), puodą Zepter (1 Eur), pastatomą laikrodį (2 Eur), veidrodį Antique, pirktą JYSK (10 Eur), veidrodį Antique baltą pastatomą, pirktą JYSK (10 Eur), antikvarinį veidrodėlį (2 Eur), pastatomą antikvarinį veidrodį su žalvariniu rėmu (3 Eur), čiužinį (272,17 Eur), 3 virtuvės kėdes (170,30 Eur), skalbimo mašiną Elektrolux (304,10 Eur), Smeg orkaitę su virykle (559,55 Eur), T. P. ( - ) (709,57 Eur), darbo kambario spintą (900,13 Eur), Bendra atsakovui priteista kilnojamojo turto vertė - 8 617,88 Eur. Priteisė iš atsakovo G. K. ieškovei G. B. 14 184,95 Eur kompensaciją, 757 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat į valstybės biudžetą 68 Eur žyminį mokestį ir 4,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

58.1. Teismo nuomone, nei vienas iš sutuoktinių neįrodė faktų, su kuriais siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Šalys laisvalaikiu užsiėmė jiems patinkančiomis veiklomis, tačiau nei viena nepritarė tokiam laisvalaikio praleidimui. Teismas konstatavo, kad abi šalys negali surasti bendrų sprendimų, yra nelojalios viena kitai. Iš šalių susirašinėjimo turinio teismas nustatė, kad šeimoje santykiai nebuvo geri jau 2012-06-04, 2013-05-30,2014-08-25, 2014-11-04, 2015-09-15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui; sprendė, jog šalys nepateikė įrodymų, kad santuokoje sutuoktiniai buvo vienas kitam neištikimi, nesutiko su šalių argumentais, kad pateiktos nuotraukos patvirtina jų neištikimybę. Taip pat padarė išvadą, kad pateiktos į bylą medicininės pažymos neturi lemiamos įtakos vieno ar kito kaltės klausimui išspręsti. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovo alkoholio vartojimo. Taip pat teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes aplinkybę, jog ieškovė pradėjo gyventi skyrium, įtakojo ne tik jos apsisprendimas, tačiau ir atsakovo elgesys. Nenustatęs, kad abi šalys būtų dėjusios pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, teismas padarė išvadą, jog gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Pripažinęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės šalių reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nesprendė.

68.2. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra rūpestingi, mylintys tėvai, turintys buitines, finansines, psichologines galimybes tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi bei sudaryti sąlygas jam augti, ugdyti bei vystytis; kad vaiką su abiem tėvais sieja stiprus ir glaudus ryšys, vaikas gerai jaučiasi tiek su motina, tiek su tėvu. Teismas sprendė, jog tikslinga nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. B.. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas kaip nors pažeistų vaiko interesus. Teismo nuomone, reikšminga ir tai, kad šalių sūnus pas ieškovę gyvena jau gana ilgą laiką. Pažymėjo, kad atsakovo turimas būstas nėra pakankamas ir lemiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ar pakeitimą veiksnys. Galutinę savo poziciją išvadą teikianti institucija pateikė prieš baigiamąsias kalbas; ji iš esmės atitiko raštu suformuluotą išvadą; teikianti institucija atliko (realizavo) savo funkciją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 252 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, nekilo pareiga išklausyti tiesiogiai vaiką, kuriam tik bylos nagrinėjimo metu vaikui suėjo 3 metai.

78.3. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką teismas nustatė atsižvelgdamas į tėvų lygiateisiškumo principą, į nusistovėjusią tvarką, į ieškovės bendravimo tvarkos papildymus.

88.4. Teismas nustatė, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės. Teismo nuomone, atsakovo argumentai, kad po mėnesio nuo bylos iškėlimo teisme dėl psichologinės įtampos jis buvo priverstas išeiti iš darbo UAB „( - )“, kurioje jis išdirbo beveik 10 metų, yra mažai įtikinami. Teismo vertinimu, atsakovas pats pablogino savo turtinę padėtį. Be to, atsakovas dirba dviejose darbovietėse, turi nekilnojamojo turto, dvi transporto priemones, yra vienintelis UAB ( - ), kuri dirba pelningai, akcininkas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovė gauna nuolatines pajamas, jokio registruotino turto neturi; abi šalys turi vieną išlaikytinį, konstatavo, kad didesne dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo atsakovas nei ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, jog per mėnesį vaiko O. poreikiams išleidžia 567,87 Eur sumą. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, byloje esančių įrodymų visetą, į nustatytą bendravimo tvarką, nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus O., kuriam ketveri metai, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 440 Eur, kurių po 250 Eur turėtų skirti tėvas G. K. ir po 190 Eur - motina G. B..

98.5.Teismas kosmetinio veidrodžio su apšvietimu įsigijimo iš Y. S. mainais už reklamą Yotube, taip pat grožio, plaukų ir odos priežiūros įrankių, įgytų iš gamintojų, siekiant juos reklamuoti, nelaikė dovana, todėl šį turtą įtraukė į dalintino turto balansą. Taip pat teismas į dalintino turto balansą įtraukė antikvarinį staliuką ir kėdes, atmesdamas ieškovės argumentus, jog šiuos daiktus ieškovė yra įsigijusi už jai gimtadienio proga padovanotus čekius. Teismas į dalijamo turto balansą neįtraukė atsakovo nurodomų kilnojamųjų daiktų, su kurių egzistavimu ieškovė nesutiko, o atsakovas nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Šalims nesutariant dėl atitinkamų daiktų verčių, teismas vadovavosi nurodytų kilnojamųjų verčių aritmetiniu vidurkiu. Taip pat ieškovei priteisė kilnojamuosius daiktus, kurie tiesiogiai susiję su jos darbu: plaukų džiovintuvą GHD, garbanų formavimo konusą Babyliss, garbanų formavimo konusą Remington, Philips Visacare, Pobling šepetėlį bei 3 antikvarines kėdes, kurios yra pas ieškovę. Kadangi dalis atsakovo nurodytų daiktų (3 virtuvės kėdės, skalbimo mašina Elektrolux, Smeg orkaitė ir kt.) buvo pirkti ginčo buto įrengimui, jų atskyrimas nuo buto gali paversti juos beverčiais, kitais daiktais atsakovas naudojasi iki šiol, juos asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui. Atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad kiti daiktai gali būti naudojami bet kuriame kitame bute, ieškovei asmeninės nuosavybės teise užuolaidas į saloną, darbo kambario užuolaidas, antikvarinį kosmetinį staliuką ir kt. Kadangi atsakovui atiteko didesnė dalis kilnojamojo turto, iš atsakovo ieškovei priteisė 3 367,63 Eur kompensaciją. Nesant ginčo dėl prievolės pobūdžio, prievolę pagal 2008 m. balandžio 14 d. kredito sutartį Nr.1450818011112-87, tarp AB SEB banko ir G. K., teismas pripažino atsakovo asmenine prievole. Taip pat atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš atsakovo priteisė ieškovei 3 983,11 Eur (7 966,26 Eur : 2 = 3 983,11 Eur) dydžio kompensaciją laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2016 m. sausio 1 d. iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant atsakovo iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui. Įvertinęs 2009 m. birželio 17 d. šalių sudarytos ikivedybinės sutarties 2 punkto, 2.5 punkto nuostatas, bylos duomenis, patvirtinančius kad ieškovės sąskaitoje vedybų sutarties nutraukimo dieną (2013 m. birželio 7 d.) buvo 40 457,74 Lt (11 717,37 Eur), teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pasibaigus vedybų sutarčiai šios ieškovės sąskaitoje buvusios lėšos yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nustatė, kad šalys darė atsakovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise buto remontą, iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė pervedė atsakovui 39 000 Lt (11 295 Eur) buto remontui apmokėti. Teismas atsakovo teiginius, kad ieškovės pervesti pinigai buvo panaudoti buitinės technikos ir baldų pirkimui laikė nepagrįstais. Teismo nuomone, nėra įtikinama, kad ieškovė pervedusi lėšas į atsakovo sąskaitą, vėliau jas atsakovui išgryninus, apmokėjo sąskaitas (24 990 Lt už 2014-07-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.047 už virtuvės komplektą, spintą ir staliuką (2014-07-29 pinigų priėmimo kvitas Nr.18), 540 Lt pagal 2014-08-09 pirkimo-pardavimo sutartį L-1567 (2014-09-24 pinigų priėmimo kvitas Nr.0902858)), būtent šiomis lėšomis. Atsakovo teiginys, kad už orkaitę ir kaitlentę Smeg buvo atsiskaityta būtent tomis lėšomis, kurias ieškovė pervedė į jo sąskaitą, taip pat nepagrįsta įrodymais. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad už ieškovės į jo sąskaitą pervestas lėšas buvo apmokėtos aukščiau nurodytos sąskaitos, ir ieškovei iš atsakovo priteisė 11 295 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą iš ieškovės asmeninių lėšų. Iš Swedbank, AB banko išrašo nustatęs, kad ieškovės sąskaitoje 2015-12-31, t.y. iki šalims vedant bendrą ūkį, buvo 8 921,57 Eur suma, bei atsakovui teigiant, kad lėšos panaudotos be jo sutikimo, o ieškovei nepateikus šių sumų panaudojimą šeimos interesais patvirtinančių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad 8 921,57 Eur suma ieškovė nepateisinamai sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, dėl to pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 3 dalį atsakovui iš ieškovės priteisė 4 460,79 Eur kompensaciją. Įskaitęs šalims priteistinų kompensacijas, ieškovei iš atsakovo priteisė 14 184,95 Eur kompensaciją.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Atsakovas G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui pritesimo, turto padalijimo, 11 295 Eur kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidų padalijimo ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
    1. Teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.27 straipsnį, 3.60 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinio kaltės prezumpciją, nevisapusiškai tyrė su šiuo klausimu susijusias faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė paliko atsakovą, ir išėjo gyventi kitur, todėl iširo šeima. Byloje atsakovo kaltės prezumpcija, kitos aplinkybės, pagrindžiančios jo kaltę dėl santuokos iširimo nenustatyta. Ieškovė vienašališkai priėmė sprendimą nutraukti santuokinius ryšius su atsakovu ir išsikraustyti iš šeimos patalpų pasiimant nepilnametį vaiką ir šalių bendrą turtą. Pripažindamas, jog ieškovė nepaliko šansų išsaugoti šeimą, teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę priimdamas sprendimą; be to, teismas neįvardijo nė vienos aplinkybės, dėl kurios atsakovas būtų pripažintas išimtinai kaltas. Byloje nustatyta, kad atsakovas bandė išsaugoti šeimą, o ieškovė nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui.
    2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pateiktos nuotraukos neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Teismas į pateiktų nuotraukų turinį neįsigilino, dėl jo nepasisakė, susiaurino neištikimybės sampratą. Apelianto įsitikinimu, faktas, kad ieškovė glėbesčiavosi su kitais vyrais net povestuvinės kelionės metu parodo jos požiūrį į šalių santuoką.
    3. Faktas, kad 2015 metų pabaigoje ieškovė buvo užsikrėtusi lytiškai plintančia liga, tai, kad ieškovė itin dažnai atostogaudavo egzotinėse šalyse, buvo užfiksuota nuotraukose su nepažįstamu vyru, leidžia pagrįstai tikėti, kad ieškovė būtent egzotinėse šalyse turėjusi santykių su kitais vyrais. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė papildomai tyrėsi 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 4 d., ir abu kartai parodė, kad ieškovė yra užsikrėtusi; šių faktų teismas nevertino.
    4. Teismas nurodo aplinkybes, kurios paneigia viena kitą, todėl daro išvadą, kad priimdamas sprendimą įrodymus vertino formaliai ir nesivadovaudamas įstatymo normomis.
    5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nors vaiko gyvenamoji vieta laikinai buvo pripažinta su ieškove (ieškovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones), tačiau faktiškai šalių vaikas pas atsakovą praleisdavo tiek pat dienų ir naktų, kiek ir su ieškove, todėl teismo argumentas, kad nėra tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, visiškai nepagrįstas. Teismas vadovavosi teismų praktika, kuri neatitinka šalių byloje nustatytų aplinkybių; jis turėjo vertinti aplinkybes, kuris iš tėvų gali suteikti vaikui geriausiai jo interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas. Pateikti įrodymai patvirtina atsakovo galimybes vaikui suteikti geresnes gyvenimo sąlygas, kurios maksimaliai patenkintų jo interesus. Teismas netyrė ir nevertino šalių dorovinių ir kitokių asmenybės bruožų, patvirtinančių, kuris iš tėvų yra tinkamesnis vaiko auklėjimui ir priežiūrai. Atsakovas pateikė įrodymus, jog ieškovės gyvenimo būdas moraliniu aspektu nepateisinamas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovės gyvenimo būdas ir aplinka sudarytų sąlygas vaikui užaugti sveika, intelektualia, dorovinga ir tvirta asmenybe. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovo elgesys yra priešingas vaiko interesams nepateikta, taip pat neįrodyta, kad atsakovo asmeniniai bruožai, moralinės ir dorovinės savybes prieštarauja vaiko interesams.
    6. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai galėjo išklausyti vaiką, tačiau jo neapklausė; klaidino teismą nurodydami, kad atsakovas neprieštarauja, jog vaikas gyventų su ieškove. Pažymi, kad atsakovas vaikui turi galimybę suteikti atskirą gyvenamąjį kambarį, tuo tarpu ieškovė tokios galimybės neturi; sūnus miega kartu su mama (toje pačioje lovoje). Pareigos užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu, su kuriuo vaikas negyvena, ieškovė nesupranta, piktnaudžiauja esama padėtimi. Teismas net nesvarstė galimybės išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras šiuo aktualiu jam klausimu, galimai pažeidė ir vaiko teisę būti išklausytam. Teismo sprendimas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove prieštarauja vaiko interesams bei byloje nustatytoms aplinkybėms.
    7. Teismas nesiaiškino tėvų dalyvavimo vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo. Pažymėjo, kad ieškovei grįžus į darbą, atsakovas paėmė tėvystės atostogas, kad galėtų prižiūrėti vaiką; žymiai dažniau imdavo nedarbingumo pažymėjimą; ieškovei pareiškus norą išsituokti, atsakovas mėgino atkurti santykius, kad vaikas nepatirtų neigiamų emocijų; siekė su vaiku praleisti ne mažiau laiko nei ieškovė. Šalims gyvenant kartu, finansiškai vaiko poreikius tenkino tik atsakovas, apmokėjo būsto išlaidas. Šalių susirašinėjime ieškovė patvirtino aplinkybę, kad jos pajamų vos pakanka jos pačios poreikiams tenkinti ir sutuoktinis turi tenkinti šeimos poreikius. Aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovo indėlis vaiko gyvenime tiek iki skyrybų proceso, tiek ir vėliau buvo ir yra žymiai didesnis nei ieškovės.
    8. Teismas be teisinio pagrindo iš atsakovo priteisė didesnę sumą vaiko išlaikymui bei nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Pažymėjo, kad liko neatskleista, kokias pajamas uždirba ieškovė iš individualios veiklos. Iš pateiktų įkainių mano, kad jos mėnesinės pajamos vien iš grožio paslaugų gali siekti apie 2 160 Eur. Pagal Paypal išklotinę sprendžia, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gaudavo atlygį už savo veiklą kanale youtube (pvz. 2015 lapkričio - 2016 vasario mėnesinių pajamų vidurkis buvo 70 Eur per mėnesį). Be to, pagal ieškovės 2016 m. kovo 6 d. pateikto ieškinio priedą Nr. 2, ieškovė nuo 2016 m. kovo 4 d. disponuoja 2 kambarių butu, ( - ). Pasak apelianto, ieškovė būstą nuomoja ir iš to gauna taip pat pajamų.
    9. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog per mėnesį atsakovo pajamos iš UAB „( - ) buvo 1 609,86 Eur, kadangi mėnesinių pajamų vidurkis yra 95 Eur. Iš UAB „( - )“ gauta 12 279,54 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka nepatvirtina atsakovo geresnės turtinės padėties už ieškovės; ši išmoka buvo vienkartinė ir naudojama atsakovo poreikių tenkinimui, kol susiras darbą. Pažymi, kad atsakovas darbo neteko po metų nuo bylos iškėlime teisme dienos, todėl teismo išvada dėl ieškovo neva mėginimo pabloginti savo turtinę padėtį, nepagrįsta. Manyti, kad atsakovas siekdamas išvengti išlaikymo vaikui teikimo imsis veiksmų netekti gerai apmokamo darbo, nepagrįsta. Be to, atsakovas nepraėjus pusmečiui įsidarbino kitoje įmonėje. Teismo išvada dėl UAB ( - ) ekonominės padėties yra niekuo nepagrįsta; nuosavo įmonės kapitalo padidėjimas neatspindi tikrosios turtinės įmonės padėties. Vadovaujantis Creditinfo vertinimu atsakovo įmonės ekonominė būklė yra vidutinė.
    10. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo butas įgytas gavus paskolą, todėl kiekvieną mėnesį atsakovas paskolos dengimui išleidžia apie 250 Eur. Buto vertė yra mažesnė nei likusi nepadengta būsto kredito suma; atsakovo automobiliai yra labai seni ir nusidėvėję (Lexus Lx 470 vidutinė vertė 2 000 Eur, Chrysler Town Country - 1 300 Eur ). Ieškovė išlaidų buto nuomai neturi. Teismas šių aplinkybių neanalizavo, klaidingai vertino įrodymus. Ieškovė disponuoja ne mažesnėmis pajamomis nei atsakovas, todėl nebuvo pagrindo iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą sūnui.
    11. Nustatyta nepilnamečio šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 440 Eur suma nebuvo pagrįsta ir įrodyta; ieškovės lentelėje nurodytos sumos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal bendravimo ir su nepilnamečiu vaiku tvarką, jis su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko. Kai vaikas bus su atsakovu, ieškovė tuo laiku neturės išlaidų susijusiu su maistu, higienos prekėmis ir pan., tačiau vaiko išlaikymui gaus teismo sprendimu priteistą sumą. Faktiškai atsakovas vaiko išlaikymui turės skirti apie 400 Eur (250 Eur priteisto išlaikymo suma ir likusi dalis – išlaidos, susijusios su vaiko buvimu pas atsakovą). Atsakovui išlaikymas tenkinti vaiko poreikius, kuomet jis būna pas jį nėra priteistas.
    12. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimų taisykles nustatydamas turto vertes. Be to, užuot proporcingai paskirstęs kilnojamuosius daiktus, teismas didžiąją dalį daiktų priteisė atsakovui, kas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Teismas nepagrįstai paliko tokius kilnojamuosius daiktus, kurie buvo pirkti ieškovės iniciatyva, prieš atsakovo valią. Turto natūra priteisimas vienam sutuoktiniui, kitam kompensuojant negauto natūra turto vertę, yra galimas tik esant CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytoms svarbioms priežastims (nepilnamečių vaikų interesai, sutuoktinių turtinė padėtis, sveikatos būklė ir kt.), kurių šioje byloje nenustatyta.
    13. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, ar jis faktiškai pajėgus ieškovei išmokėti 3 367,63 Eur dydžio kompensaciją. Pažymi, kad teismas iš atsakovo priteisė didesnę išlaikymo sumą, ieškovei 11 295 Eur kompensaciją už asmenines lėšas panaudotų atsakovo būsto remontui, turimą prievolei bankui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi kilnojamieji daiktai yra transportuojami ir gali būti naudojami kitoje gyvenamojoje patalpoje. Be to neatsižvelgta į tai, kad didžioji dalis kilnojamųjų daiktų buvo įgyta atsižvelgiant į ieškovės skonį. Darbo kambario spinta buvo pagaminta išskirtinai pagal ieškovės poreikius, spinta naudojosi tik ieškovė; jos dizainas sukurtas jį priderinant prie antikvarinio kosmetinio staliuko, kurį teismas priteisė ieškovei. Šių daiktų išskyrimas sumažino spintos vertę ir toks sprendimas nėra racionalus. Teismas ieškovei galėjo priskirti ir čiužinį, 3 virtuvines kėdes, skalbimo mašiną Elektroliux, Smeg orkaitę su virykle, televizorių Philips ( - ), t.y. viso papildomai turto už 3 422,39 Eur, kadangi minėti nekilnojamieji daiktai būtų lengvai pritaikomi ir kitame gyvenamajame būste bei ne būtų pakenkta šių daiktų tolimesniam naudojimui. Kadangi tarp šalių paskirstytas turtas būtų faktiškai proporcingas, t. y. ieškovės naudai priskirta turto 5 508,02 Eur, o atsakovui 4 992,49 Eur, atsakovui priklausytų tik 258 Eur kompensacijos suma.
    14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo pateikęs visų kilnojamųjų daiktų vertes, kurių ieškovė nepaneigė, teismas neturėjo pagrindo vadovautis ieškovės pateiktomis daiktų vertėmis, kurios nebuvo įrodytos. Be to atsakovas orkaitei Elektrolux, T. P. ( - ), sekcijai, sumontuotai ( - ), ir foteliui su sofa, prašė skaičiuoti 80% nusidėvėjimą, nes šiems daiktams jau 8 metai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas supainiojo virtuvinių kėdžių kainą 170,30 Eur ir ją pritaikė antikvarinėms kėdėms, nors byloje pateikti įrodymai rodo, kad antikvarinių kėdžių kaina, taikant 30 proc. nusidėvėjimą, yra 679,23 Eur. Pažymi, kad antikvarinių kėdžių vertė nemažėja, o didėja.
    15. Teismas spręsdamas 11 295 Eur kompensacijos priteisimo klausimą netinkamai taikė įrodymų vertinimo, kompensacijos priteisimo normas, nesivadovavo aktualia teismų praktika. Atkreipė dėmesį, kad teismas vertindamas ieškovės sąskaitoje esančias lėšas (11 717,37 Eur) vedybų sutarties nutraukimo dieną (2013 m. birželio 7 d.) neatsižvelgė į tai, kad atsakovo buto einamojo remonto pradžia buvo 2014 metų gegužės mėnesio viduryje. Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d., ieškovė į sąskaitą gavo 12 694 Eur pajamų, įskaitant 3 186 Eur už parduotą automobilį. Iš jų 9 508 Eur buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė ir būtent šios lėšos padengė nupirktų kilnojamųjų daiktų sąmatą. Būtent lėšas įgytas po vedybų sutarties nutraukimo atsakovas laikė bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Nesuprantama, kuo remdamasis teismas daro išvadą, jog atsakovui ieškovė pervedė būtent vedybų sutarties metu sutaupytus pinigus, o ne tas lėšas, kurios sukauptos po vedybų sutarties nutraukimo. Sąskaitoje vyko pinigų judėjimas; remonto pradžioje ieškovės sąskaitoje buvo tik 9 204 Eur. Teismas neatsižvelgė, kad 2013 m. birželio 4 d. buvusios lėšos buvo išleistos. Pastebi, kad ieškovė atliktais minimaliais pagerinimais pati naudojosi beveik dvejus metus.
    16. Teismas formaliai tyrė ieškovės atsakovui pervestų pinigų aplinkybes, jų panaudojimą ir pan. Iš atsakovo sąskaitos, į kurią ieškovė 2014 m. birželio 18 d. pervedė 3 000 Lt buto remontui, išklotinės matosi, kad 2014 m. birželio 19 d. atsakovas 4 000 Lt pervedė UAB Simplea pagal išankstinę sąskaitą už televizorių Sony KDL32W706BSAEP. Daro išvadą, kad teismas du kartus dalina tuos pačius pinigus (televizorius įtrauktas į šalių dalintino turto balansą).
    17. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių, jog iš ieškovės asmeninių lėšų buvo atlikti darbai (sudėtos naujos plytelės, pakeistos durys, pakeistos grindys, virtuvės kambaryje šildymo radiatoriai, palangės, išdažytos bute sienos) ir už juos atsiskaityta. Ieškovės pateiktos nuotraukos yra be datos. Teismas nepagrįstai interpretavo, jog atsakovas pripažino, kad šiose nuotraukose atlikti būsto einamieji remonto darbai atlikti šalims gyvenant kartu ir iš ieškovės asmeninių lėšų.
    18. Ieškovės pateiktas mokėjimas (2014 m. liepos 29 d. mokėjimas pagal sąskaitą - faktūrą Nr. 047) įrodo tai, kad virtuvės komplektas, spinta ir staliukas buvo įgyti iš šalių bendrų lėšų, todėl šie kilnojamieji daiktai buvo įtraukti į šalių bendro turto balansą ir tarp sutuoktinių padalinti. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. liepos 31 d. atsakovas iš sąskaitos, į kurią pinigus pervedė ieškovė, išsigrynino 20 780 Lt; nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 27 d. iš SEB sąskaitos, į kurią gaudavo darbo užmokestį, išgrynino 3 050 Lt. Šiuos pinigus davė ieškovei ir ji apmokėjo sąskaitą Nr. 047. Teismas nesiaiškino aplinkybės iš kur ieškovė gavo 24 990 Lt grynųjų pinigų sumą, kuria buvo apmokėta 2014 m. liepos 29 d. sąskaita; ieškovė tuo pačiu laikotarpiu išsigrynino tik 2 000 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė naudojo šalių bendras lėšas kilnojamiesiems daiktams įsigyti. Ieškovė gaudavo darbo užmokestį, kuris mokamas į jos pateiktą banko sąskaitą teismui. Pateiktos metinės pajamų deklaracijos įrodo, kad jos vykdoma individuali veikla nėra pelninga, deklaruojamos labai mažos pajamos. Teigia, jog ieškovė neturėjo jokių kitų lėšų, kuriomis galėtų apmokėti sąskaitas už kilnojamuosius daiktus. Paaiškino, jog sutuoktiniai buvo nusprendę pinigus vesti į atsakovo sąskaitą dėl didesnio pinigų nuėmimo limito. Pagal teismui 2017 m. gegužės 24 d. pateiktą atsakovo AB Swedbank ( - ) išklotinę (į kurią ieškovė pervedė remontui skirtas lėšas) matyti, kad 2014 m. birželio 30 d. atsakovas išsigrynino 2 000 Lt, ir lygiai tokią pačią sumą tą pačią dieną grynais sumokėjo už orkaitę su kaitlente Smeg. Pateikti įrodymai akivaizdžiai paneigia teismo išvadą.
    19. Teismas turėjo nesivadovauti vien principine civilinės teisės taisyklę, kad svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo; esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atsakovas teismui buvo pateikęs įrodymus, kad atlikti buto pagerinimai jo vertės nepadidino.
    20. Teismas padarė skaičiavimo apsirikimą, t. y. spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisiamų sumų įskaitymo klausimą, turėjo ne pridėti 513 Eur sumą prie ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, o iš minusuoti, nes 513 Eur suma bylinėjimosi buvo priteista atsakovo naudai iš ieškovės, o ne atvirkščiai. Reiškia iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 269 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Ieškovė G. B. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 2017 m. lapkričio 28 d. nekeisti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1210.1. Rašytiniai įrodymai dėl netoleruotino atsakovo elgesio sutuoktinės atžvilgiu yra svaresnis argumentas santuokos nutraukimui nei vienkartinis ieškovės negrįžimas nakvoti nesant bendram šeimos ūkiui. Vien finansinė gerovė nėra šeimos pagrindas; tarp sutuoktinių nebuvo tarpusavio supratimo. Teismo skirto susitaikymo laikotarpiu atsakovas nebandė susitaikyti su sutuoktine; jis pasyviai laukė termino pabaigos, kas įrodo, jog iš tikrųjų santuokos išsaugoti jis nesiekė; vilkina skyrybų bylą dėl gresiančios finansinės atsakomybės. Pažymi, kad kelionė į JAE vyko nesant bendram šeimos ūkiui, o automobilių nuomos punkto vairuotojams sutinkant jie gali nusifotografuoti su vežamais keleiviais; be to, pateiktoje nuotraukoje nesimato vairuotojo rankos, todėl teismas pagrįstai neatsižvelgė į jos turinį. Atsakovas niekada nereiškė nepasitenkinimo dėl kitų namuose saugomų nuotraukų turinio, kol neprasidėjo skyrybų bylos procesas. Pabrėžė, jog lytiškai plintančia liga ieškovė negalėjo užsikrėsti kelionėje, kurioje dar nebuvo (atsakovo minima kelionė (2016 m. sausio 26 d.) įvyko jau po paskutinių jo paties tyrimų (2016 m. sausio 6 d.), o prieš tyrimus paskutinė ieškovės egzotinė kelionė buvo 2013 metais. Ieškovė negalėjo būti neištikima atsakovui, nes namuose augino mažą vaiką. Pažymėjo, kad atsakovas nuolat keliaudavo į Ukrainą. Būtent atsakovas sudarė jai tokias sąlygas, kad ji privalėjo išsikraustyti: uždraudė vykdyti namuose individualią veiklą, demonstratyviai nešiojosi ginklą, taikė psichologinį smurtą, todėl kaltinti sutuoktinę CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų nesilaikymu negalima.

1310.2. Šiuo metu vaikas gyvena naujame bute (kuris pagal plotą yra didesnis už atsakovo butą) su mama, turėdamas atskirą kambarį, darželį prie namų; vaikas bendrauja su atsakovu pagal nustatytą grafiką. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas negali prižiūrėti vaiko ligos atveju, nes naujoje darbovietėje negali imti nedarbingumo pažymėjimo.

1410.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė naudojasi ( - ) esančiu butu, gauna pajamas iš šio buto nuomos. Ieškovė nuomojasi butą ( - ) ir moka 400 Eur nuomos mokestį, todėl jos pajamos dar labiau sumažėja. Atsakovas pasisakydamas dėl ieškovės pajamų, nenurodo duomenų iš savo Paypal išrašo bei pajamų iš jo turimo Youtube kanalo. Pažymi, kad įkainiai internetiniame puslapyje nereiškia pajamų. Teismo posėdžio (2017-09-20) garso įrašas įrodo, jog atsakovas pasirašęs darbo sutartį, todėl teigti, kad jis pajamų negauna, jo finansinė padėtis blogesnė nei ieškovės, negalima. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas tyčia siekė pabloginti savo turtinę padėti išeidamas iš UAB „( - )“. Teismo posėdžio (2017-09-20) garso įrašas įrodo, kad UAB „( - )“ direktorius telefonu patvirtino, jog konfliktas darbovietėje su vaiko priežiūra nebuvo susijęs; jis kilo dėl kitų priežasčių.

1510.4. Atsakovas neperka vaikui drabužių, neveža jo atostogauti, neperka vaistų, nemoka už darželį, renginius, vaiko šventes, dėl ko jo išlaidos vaikui yra minimalios ir net negali būti lyginamos su ieškovės patiriamomis išlaidomis. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo sumos yra objektyvus.

1610.5. Teismas daiktus padalino vadovaudamasis protingumo principu. Tokie daiktai kaip pvz. įmontuojami baldai, buitinė technika, čiužinys (ant kurio iki šiol miega atsakovas) negali būti priteisti ieškovei, nes išmontavus juos jie praranda net tik savo kainą, bet ir tampa sunkiai pritaikomi. Ieškovė neturėtų kur jų panaudoti, kadangi jos nuomojamame bute visi daiktai yra.

1710.6. Atsakovas neteisingai nurodo, jog ieškovė už buto remontą bei baldus sumokėjo ne iš asmeninių lėšų, o iš bendrai sugyventų pinigų. Teigia, kad ieškovė investavo visas savo turėtas lėšas, kurias sutaupė iki buto remonto pradžios ir tą įrodė teismui. Pagal ieškovės pateiktą Swedbank išrašą, jos sąskaitoje 2013 m. spalio 7 d. buvo net 69 590,16 Lt, o nuo 2014 metų balandžio mėnesio, kuomet prasidėjo buto remontas buvo daromi banko pavedimai, mokant už plyteles ir pan. Tą patį mėnesį ieškovė pervedė draugei E. P. ir jos vyrui B. P. 16 000 Lt, kuriuos jie gražino ieškovei grynais pinigais. Toks lėšų išgryninimas buvo tuo metu parankus dėl bankų taikomų išgryninimo limitų. Lėšų buto remontui reikėjo skubiai; būtent šiomis ir kitomis išgrynintomis lėšomis ieškovė apmokėjo sąskaitas ir už baldus, bet ne lėšomis, kurias nurodo atsakovas kaip duotomis jo atsakovei. Jokių lėšų grynais pinigais atsakovas ieškovei niekuomet nedavė. Atsakovas savo pinigus investuodavo į turimą bendrovę bei transporto priemones. Remontui reikėjo didesnės nei ieškovės turėtos 69 590,16 Lt sumos. Finansiškai prisidėjo ir ieškovės tėvai.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Dėl naujų įrodymų

2112. CPK 314 straipsnis riboja galimybę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

2213. Tiek atsakovas su apeliacinius skundu, tiek ieškovė au atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus (apeliantas nuotraukas, UAB „( - ) ekonominės būklės vertinimo išrašą, susirašinėjimo išrašą, atsakovo sudarytas lenteles; ieškovė – 2018 m. sausio 22 d. buto nuomos sutarties nuorašą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujai pateiktais įrodymais šalys vadovaujasi savo procesiniuose dokumentuose, į tai, kad jie buvo išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į apeliacinį skundą, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėtus įrodymus priima.

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. K. (ikisantuokinė pavardė J.) ir atsakovas G. K. sudarė santuoką ( - ) Šv. Arkangelo Rapolo parapijoje; įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas ( - ). Šalys santuokos metu, t. y. ( - ) susilaukė sūnaus O. K.. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės ir su tuo susijusių civilinių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas G. K. pateikė apeliacinį skundą.
Dėl sutuoktinių kaltės panaikinant santuokos apskaitos įrašą

2315. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių, tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl priežasčių su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

2416. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

2517. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados.

2618. Apeliantas teigia, kad būtent ieškovė kalta dėl santuokos iširimo; byloje pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad ji buvo neištikima atsakovui, rodė nepagarbą santuokiniams saitams, atostogaudama kitose šalyse leido sau elgtis amoraliai.

2719. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadai, kad šalys neįrodė faktų, su kuriais siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija, t. y. ir apelianto akcentuojamos ieškovės neištikimybės. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino pateiktos nuotraukos, kurioje ieškovė užfiksuota su nepažįstamu vyru automobilyje intymioje pozoje, turinio. Pasak atsakovo, tai, kad ieškovė leido uždėti ranką ant šlaunies, ir pakili nuotaika leidžia daryti išvadą, kad juos siejo ne tik pasivažinėjimas automobiliu. Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nuotraukų apibūdinimas neatitinka tikrojo nuotraukų turinio; be to, apelianto pamąstymai apie galimus ieškovės bei nuotraukoje užfiksuoto vyro santykius, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais ir nepatvirtina neištikimybės fakto.

2820. Atsakovas teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes tinkamai neįvertino faktų apie tai, kad ieškovė buvo užsikrėtusi lytiniu būdu plintančia liga, o atsakovas – ne. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, nėra ginčo dėl to, kad nuotrauka, kurioje ieškovė užfiksuota automobilyje su kitu vyru, daryta po šalių atliktų tyrimų. Kaip minėta, teismas sprendė, jog negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovę lytiškai plintančia liga užkrėtė atsakovas, kaip ir negalima daryti išvados, kad atsakovas to padaryti negalėjo, nes ieškovė sirgo 2015 m. spalio 12 d., o atsakovo pažyma, kad jis tokia liga neserga, išduota 2016 m. sausio 6 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams. Apelianto pastebėjimas, kad ieškovė papildomai tyrėsi 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 4 d., niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, t. y. nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė užsikrėtusi buvo jau 2015 m. spalio 12 d., taip pat neįrodo, kad atsakovas tuo metu negalėjo sirgti ir iki atliktų tyrimų pasveikti. Taigi, teismas pagrįstai paminėtų medicininių dokumentų nevertino kaip patvirtinančių vieno iš sutuoktinių neištikimybės faktą bei kaltę dėl santuokos iširimo.

2921.

30Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad ieškovė paliko atsakovą ir išėjo gyventi kitur ir kad tai lėmė šeimos iširimą. Mano, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.27 straipsnį, CK 3.60 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinio kaltės prezumpciją. Nurodė, kad teismas neįvardino nei vienos aplinkybės, dėl kurios atsakovas būtų pripažintas išimtinai kaltas. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, skundžiamame sprendime išanalizuoti byloje esantys įrodymai (susirašinėjimo žinutės), iš kurių teismas nustatė, jog tarp sutuoktinių konfliktai prasidėjo 2012 metais, ir kad jie pradžioje kilo būtent dėl atsakovo nebuvimo namuose. Tai, kad teismas sprendime neperrašė susirašinėjimo turinio, nereiškia kad nebuvo nurodytas netinkamas apelianto elgesys. Taip pat sprendime pažymėta, kad abi šalys laisvalaikiu užsiėmė joms patinkančiomis veiklomis, nors nei viena nepritarė tokiam laisvalaikio leidimo būdui. Teismas laikė, kad šalys negali surasti bendrų sprendimų, abi yra nelojalios viena kitai; nesutikdamas su atsakovo nuomone, jog santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, pažymėjo, kad šalių gyvenimą skyrium įtakojo ne tik jos veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir atsakovo elgesys ir veiksmai. Sutikdama su tokiomis skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš šalių susirašinėjimo turinio akivaizdu, kad ieškovės apsisprendimas nebuvo spontaniškas; ji ne kartą atsakovui buvo išdėsčiusi savo požiūrį į sutuoktinių elgesio ribas, aiškiai apibrėžė, kokie atsakovo veiksmai yra netinkami ir jos netoleruojami. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovė paliko šeimą ir ja nesirūpino, t. y. kad įrodytos CK 3.60 straipsnyje nurodytos aplinkybės, reiškiančios sutuoktinės kaltės prezumpciją.

3122.

32Apibendrinusi šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl santuokos iširimo (santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) kalti abu sutuoktiniai, yra teisinga.

33Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
  2. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalies). Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį - jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
  3. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas O. K. yra gimęs ( - ), t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu jam suėjo ketveri metai. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad O. K. nuo 2016 m. kovo mėnesio gyvena su motina, kad nėra pagrindo spręsti, jog gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove kaip nors pažeistų vaiko interesus, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, teigia, kad teismas visiškai netyrė ir nevertino šalių dorovinių ir kitokių asmenybės bruožų, kurie galėtų patvirtinti, kuris iš tėvų yra tinkamesnis auklėti bei prižiūrėti vaiką. Pasak apelianto, pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas ieškovės elgesys atspindi jos moralinius ir dorovinius įsitikinimus, kurie nesuderinami su nepilnamečio vaiko interesais. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovo elgesys priešingas vaiko interesams.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma pažymi, kad atsakovo minimos ieškovės nuotraukos niekaip nesusijusios su vaiko interesų pažeidimu. Kita vertus, apeliantas griežtai vertindamas ieškovės asmenines savybes, jos elgesį, neatsižvelgia į byloje pateiktus įrodymus (šalių susirašinėjimą), iš kurių turinio matyti, kad atsakovas negrįždavo nakvoti į namus. Pabrėžtina, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą, reikšminga, ar kurio nors iš tėvų elgesys ar savybės įtakoja vaiko interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra rūpestingi, mylintys tėvai, turintys buitines, finansines ir psichologines galimybes tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku.
  6. Taip pat apeliantas, vadovaudamasis CPK 380 straipsniu, CK 3.164 straipsniu, teigia, kad pagal savo amžių vaikas galėjo būti išklausytas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų.
  7. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Pagal CPK 380 straipsnio, reglamentuojančio vaikų dalyvavimą teismo posėdyje, 1 dalį - kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko amžių (t. y. tai, kad bylos iškėlimo metu vaikui buvo 2,8 metai, bylos nagrinėjimo metu suėjo treji metai), sprendė, kad šiuo atveju pareiga išklausyti vaiką tiesiogiai nekyla. Apeliantas, teigdamas, kad vaiko nuomonė visgi turėjo būti išklausyta, aplinkybių, kad vaikas yra išreiškęs norą gyventi su tėčiu, argumentų dėl vaiko gebėjimo išreikšti (suformuluoti) savo nuomonę ginčo klausimu nenurodė.
  8. Apeliantas teigia, kad jo galimybės aprūpinti vaiką gyvenamuoju plotu yra geresnės, jis vaikui suteikia atskirą gyvenamąjį kambarį, o ieškovė tokios galimybės neturi. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė 2018 m. sausio 22 d. Buto nuomos sutartį, kuria ji iki 2019 m. sausio 31 d. išsinuomojo trijų kambarių butą, esantį ( - ) (buto plotas – 85,61 kv. m.), ir teigia, kad vaikas šiuo metu gyvena šiame bute. Nuomojamo buto plotas akivaizdžiai patenkina vaiko būsto poreikius.
  9. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005).
  10. Šiuo atveju, esant iš esmės lygiaverčiam šalių gebėjimui ir galimybėms rūpintis nepilnamečiu vaiku, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, pas kurį iš tėvų vaikas ilgesnį laiką gyveno. Nors sutiktina, kad vaiko gyvenamoji vieta su ieškove buvo nustatyta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau vaiko ir tėvo ryšį, vienam iš tėvų gyvenant skyrium, gali užtikrinti nustatoma bendravimo su vienu iš tėvų tvarka.
  11. Apibendrinus išdėstytą bei įvertinus vaiko amžių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, nenustatyta, kad sprendimas pažeidžia nepilnamečio vaiko ar vieno iš tėvų interesus, todėl apeliacinio skundo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestina.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
  1. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
  2. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktas).
  3. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog šalių nepilnamečio sūnaus O., kuriam ketveri metai, poreikiams reikalinga 440 Eur suma per mėnesį, iš kurių 250 Eur turėtų skirti tėvas G. K., ir po 190 Eur – motina G. B., ir priteisė iš atsakovo 250 Eur dydžio išlaikymą. Apeliantas teigia, jog: 1) teismas neteisingai taikė CK 3.192 straipsnio 2,3 dalis ir 3.156 straipsnį, nes netinkamai įvertino įrodymus apie šalių turtinę padėtį; 2) išvada, kad vaiko poreikiams reikia skirti 440 Eur yra nepagrįsta; 3) teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia vienodą dienų skaičių, ir šalys lygiaverčiai tenkino vaiko poreikius.
  5. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija aplinkybių, jog jis nuosavybės teise turi butą bei dvi transporto priemones, o atsakovė nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Nors apeliantas teigia, kad jis už butą kas mėnesį moka 250 Eur dydžio įmokas bankui pagal paskolos sutartį, iš ieškovės pateiktos 2018 m. sausio 22 d. sutarties matyti, kad atsakovė taip pat patiria išlaidų būstui, t. y. įsipareigojusi mokėti 400 Eur nuomos mokestį. Atsakovo argumentai dėl netinkamai įvertintų atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad faktas, jog jis iš UAB „( - )“ gavo 12 279,54 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoką, nepatvirtina jo geresnės turtinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertino atitinkamu laikotarpiu kiekvienos iš šalių gautas pajamas, įskaitant ir vienkartinio pobūdžio pajamas. Teismo sprendimo priėmimo metu byloje nebuvo duomenų apie atsakovo darbo užmokestį, gaunamą UAB „( - )“. Su apeliaciniu skundu pateiktoje lentelėje apie šalių gautas/gaunamas pajamas atsakovas nurodė, kad 2017 m. spalio mėnesį gavo 1 071,43 Eur darbo užmokestį. Nors sutiktina su apeliacinio skundo pastebėjimu, kad teismo sprendime klaidingai nurodytos atsakovo mėnesio darbo pajamos iš UAB „( - ) (nurodyta, jog darbo užmokestis per mėnesį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. buvo 1 609 Eur), tačiau įvertinus iš naujos darbovietės gaunamą darbo užmokestį, tai iš esmės nekeičia teismo išvadų. Apeliantas neneigia, kad jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas, o apeliacinio skundo argumentai dėl UAB ( - ) ekonominės padėties yra abstraktūs ir tiesiogiai nesiejami su šia įmone (apeliantas teigia, kad nuosavo įmonės kapitalo padidėjimas neatspindi tikrosios turtinės įmonės padėties; įmonė veiklą vykdo provincijoje, V.; mažai realu, kad tokia įmonė galėtų pasiekti gerą ekonominį rezultatą, o vadovaujantis Creditinfo vertinimu atsakovo įmonės ekonominė būklė yra vidutinė ir pan.). Kita vertus, apelianto nurodyti argumentai apie įmonės įvertinimą, nepaneigia fakto, kad įmonė, kaip turto objektas, turi atitinkamą vertę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalių gaunamos pajamos yra pakankamai panašios, tačiau atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, dvi transporto priemones, įmonės akcijas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė.
  6. Apelianto argumentai dėl vaiko poreikių taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad vaiko išlaikymui reikia skirti daug didesnę sumą nei minimalios mėnesio algos dydžio sumą. Teigia, kad ieškovės lentelėje nurodytos sumos vaiko poreikiams nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje nurodoma, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.
  7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga, kuri teismų praktikoje dažnai laikoma orientaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, padidėjo iki 400 Eur. Teismo nustatyta šalių nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga suma nuo šios sumos skiriasi labai nežymiai – 40 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalių sūnus turi alerginių susirgimų; dėl šios priežasties paprastai būtinos papildomos išlaidos higienos priemonėms, vaistams ir pan. Apeliantas iš esmės pakartoja sprendime išdėstytus argumentus, kuriais remdamasis teismas sumažino ieškovės nurodomą vaiko poreikiams reikalingą sumą, nenurodydamas konkrečių argumentų, įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismo išvadas pripažinti nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui įvertino visas aplinkybes, t. y. tiek šalių turtinę padėtį, tiek nustatytą vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, vaiko poreikius, o vien apelianto nesutikimas su teismo išvadomis, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir priimtas neteisėtas sprendimas. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai, susiję su šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimu, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl turto padalinimo
  1. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.
  2. Šioje byloje atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio kilnojamojo turto padalijimo būdu; teigia, kad turtas turėjo būti padalintas proporcingai (natūra). Mano, kad didžiosios dalies daiktų priteisimas atsakovui, kartu įpareigojant mokėti kompensaciją ieškovei, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Be to, pasak apelianto, teismas nevertino, ar atsakovas pajėgus sumokėti kompensaciją, pažeidė įstatymo normas, reglamentuojančias turto vertės nustatymą (CK 3.119 straipsnį, CPK 178 straipsnį).
  3. Apeliantas nurodo, kad ieškovei galėjo būti priteista darbo kambario spinta, čiužinys, 3 virtuvinės kėdės, skalbimo mašina Elektrolux, Smeg orkaitė su virykle, televizorius Philips ( - ) (papildomai turto už 3 422,39 Eur); tuomet atsakovui neatsirastų papildoma prievolė mokėti kompensaciją (priklausytų mokėti tik 258 Eur).
  4. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
  5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas kilnojamojo turto padalinimo būdas neatitinka paminėtos normos. Skundžiamame teismo sprendime išdėstyti motyvai, dėl kurių kilnojamieji daiktai priteisti natūra atsakovui, t. y. nurodyta, kad dalis ginčo kilnojamųjų daiktų yra atsakovui priklausančiame bute, dalis jų įsigyta specialiai šio buto įrengimui ir juos atskyrus gali tapti beverčiais. Šios aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, yra prilyginamos svarbioms, dėl kurių apelianto nurodomas turtas pagrįstai priskirtas natūra būtent jam.
  6. Byloje nustatyta, kad ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio buto, kuriame galėtų pritaikyti spintą, orkaitę, skalbimo mašiną ir pan. Tai, kad ieškovės artimieji turi nekilnojamojo turto, savaime nereiškia, kad ieškovė gali savo nuožiūra spręsti dėl tokių daiktų perkėlimo. Čiužinys yra lovos sudedamoji dalis, todėl galimybė jį pritaikyti kitoje gyvenamojoje vietoje yra ribota. Vienas televizorius ieškovei jau priteistas, todėl antro tokios pačios rūšies daikto priteisimas kitai šaliai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto nurodomus daiktus natūra priteisė būtent jam.
  7. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas - turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
  8. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus bei atsakovui nenurodžius aplinkybių, dėl kurių spręsdamas šalių reikalavimus dėl turto padalinimo, teismas turi būti aktyvus, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė anksčiau minėtą pareigą (būti aktyviam), atmestinas kaip nepagrįstas.
  9. Atkreiptinas dėmesys, kad pasisakydamas dėl netinkamai nustatytos dalijamo turto vertės, atsakovas nurodo tik keletą jo manymu netinkamai įkainotų konkrečių daiktų, t. y. teigia, kad orkaitei Elektrolux, televizoriui Philips ( - ), sekcijai, sumontuotai ( - ) ir foteliui su sofa, atsiliepime jis prašė skaičiuoti 80 proc. nusidėvėjimą, nes šiems daiktams jau 8 metai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir formaliai nurodė, kad atsakovas pats nurodė tokias vertes. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų pažymi, kad būtent atsakovas, teigdamas, jog paminėtam turtui taikytinas 80 proc. nusidėvėjimo procentas, faktinį turto nuvertėjimą ir turėjo įrodyti. Atsakovui tokių įrodymų nepateikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi paties atsakovo priešieškinyje nurodyta turto verte (kuri, be kita ko, pakartota apeliaciniame skunde išdėstant atsakovo reikalavimus).
  10. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo parinktu turto vertės apskaičiavimo būdu pagal šalių nurodytą kilnojamųjų daiktų verčių aritmetinį vidurkį. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tokį vertės nustatymo būdą taikė tik dviejų daiktų - kosmetinio veidrodžio su apšvietimu bei lempų, tvirtinamų prie veidrodžio - vertei nustatyti (teismo sprendimo 19 psl. 33-34 punktai). Apeliantas nurodo, kad jis buvo pateikęs įrodymus, patvirtinančius kilnojamųjų daiktų vertes, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis ieškovės nurodytomis vertėmis. Tačiau iš bylos medžiagos (3 t., e. b. l. 134) matyti, kad šalia kosmetinio veidrodžio nuotraukų yra tik paties atsakovo padaryti įrašai apie šio daikto įsigijimo kainą, kas akivaizdu nelaikytina tinkamu daikto vertės įrodymu. Duomenys apie lempučių kainą taip pat neįrodo, kad įsigytos ir įmontuotos būtent tokio modelio ir vertės lemputės ir pan.
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su dalijamo turto verte, tinkamai motyvavo savo išvadas, o abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai apie CPK 178 straipsnio bei CK 3.119 straipsnio pažeidimus bei nukrypimą nuo teismų praktikos, nėra pagrįsti.
  12. Tačiau apelianto argumentai, kad teismas suklydo nurodydamas ieškovei priteistų antikvarinių kėdžių kainą, pripažintini pagrįstais. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė teismui papildomus įrodymus, įskaitant 3 500 Lt sumos 2014 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą- faktūrą Nr. 0001277, kuri ieškovės teigimu, patvirtina, kad ji įsigijo antikvarines kėdes (prašymo priedas Nr. 10). Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė 170,30 Eur (pritaikiusi 30 proc. nusidėvėjimą) įvertino virtuvės kėdes. Tokią trijų virtuvės kėdžių kainą patvirtina prie pradinio ieškinio pateikti įrodymai (2014 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis), (840 Lt (243,28 Eur) - 30proc. = 170,30 Eur). Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prieštaravimų dėl apelianto nurodomų teismo klaidų nepareiškė. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus bei argumentus, pripažintina, kad ieškovei priteistų trijų antikvarinių kėdžių vertė - 679,16 Eur (970,23 Eur - 30 proc.), todėl iš atsakovo priteista kompensacija už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį mažintina 508,86 Eur. t. y. iki 2 858,77 Eur.
Dėl 11 295 Eur kompensacijos priteisimo
  1. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 4 d., t. y. Vedybų sutarties nutraukimo dieną, ieškovės G. K. sąskaitoje buvo 40 457,74 Lt (11 717,37 Eur). Apeliantas neginčija teismo išvados, kad šios piniginės lėšos buvo ieškovės asmeninė nuosavybė. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. pervedė atsakovui 39 000 Lt (11 295 Eur) nurodydama mokėjimo paskirtį „buto remontui apmokėti“. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą. Atsakovas apeliaciniame skunde neneigdamas, kad ieškovė 2013 m. birželio 4 d. turėjo 11 717,37 Eur asmeninių santaupų, nurodo, jog remontas bute buvo atliktas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Tokią poziciją grindžia tuo, kad ieškovė nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. į savo sąskaitą gavo 12 694 Eur pajamų, iš kurių 9 508 Eur buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pasak apelianto, atsakovės asmeninės lėšos būsto remonto pradžioje jau buvo išleistos.

3454.

35Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

3655.

37Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-969/2017).

3856.

39Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigė, kad pinigai, kurie buvo investuoti į atsakovui priklausantį butą buvo sukaupti vedybinės sutarties galiojimo metu ir šias aplinkybes grindė banko sąskaitos išrašais. Apelianto argumentai, kad ieškovės laikotarpiu iki 2013 m. birželio 4 d. sukauptos lėšos iki remonto pradžios buvo išleistos, ir remonto atlikimo metu buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos yra pagrįstos ne faktiniais duomenimis ar teisės aktų nuostatomis, o tik atsakovo teoriniais samprotavimais. Iki remonto pradžios (2014 m. birželio mėnesio) ieškovė gavo pajamų, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo laikotarpiu buvo išleistos būtent asmeninės ieškovės lėšos. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo (bylos priedas, b. l. 177-184) matyti, kad šiuo laikotarpiu buvo apmokama už pirkinius iš UAB „Pigu, paslaugas „Autogidas lt“ portale, UAB „Tele 2“, dengiamas kreditas, perkamos prekės vaikui, taip pat pirkta vyriška striukė; remonto atlikimo metu patirtos išlaidos už pirkinius parduotuvėse Maxima, Step Top, Next, Norfa, taip pat poliklinikoje ir kt. Atsakovas apeliaciniame skunde neišskyrė, kokios konkrečios ieškovės išlaidos iki remonto pradžios vertintinos kaip asmeninės. Taigi, apeliantas neįrodė, kad iki remonto pradžios ieškovė nebeturėjo asmeninių lėšų ir jam pervestos būtent bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančios lėšos (CPK 178 str.).

4057.

41Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai suteikė pranašumą pateiktoms būsto nuotraukoms, kurios yra be datos, nepagrįstai interpretavo, jog atsakovas, sutikdamas, kad nuotraukose užfiksuotas butas yra jo, pripažino, kad nuotraukose atlikti remonto darbai buvo atlikti šalims gyvenant kartu ir iš asmeninių ieškovės lėšų. Tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus, susijusius su remonto atlikimu, vertina kritiškai. Pirmosios instancijos teismas pateiktas nuotraukas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (su ieškovės pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtimi, ieškovės atliktais užsakymais (pvz. 2014 m. balandžio 23 d. atliktas užsakymas E-051 dėl vonios ir atramos voniai ir kt.). Teigdamas, kad remontas atliktas ne ieškovės nurodytu laiku, būtent atsakovas ir turėjo įrodyti remonto atlikimo laiką, jam atlikti panaudotų lėšų kilmę ir pan. Taigi paminėti apelianto argumentai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo išvadų teisingumo.

4258.

43Esant aukščiau išdėstytam, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl aptariamos piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstos; šios dalies sprendimo apelianto nurodytais argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

4559.

46Apeliantas nurodo, kad teismas, įskaitydamas priteistinas sumas ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas padarė skaičiavimo apsirikimą, t. y. turėjo iš ieškovės atsakovui priteisti 269 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4760.

48Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi ištaisė ginčijamame teismo sprendime padarytus rašymo apsirikimus ir priteisė iš ieškovės atsakovui 269 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentų šiuo klausimu nenagrinėja.

4961.

50Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

5162.

52Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, dėl šios nutarties 52 punkte nurodytų argumentų patikslinant ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydį, t. y. sumažinant priteistą 14 184,95 Eur kompensaciją 508,86 Eur suma (iki 13 676,09 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

54Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

55Patikslinti iš atsakovo G. K. ieškovei G. B. priteistos kompensacijos dydį, sumažinant ją iki 13 676,09 Eur (trylikos tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 9 ct).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė G. B.... 5. 8.1. Teismo nuomone, nei vienas iš sutuoktinių neįrodė faktų, su kuriais... 6. 8.2. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek... 7. 8.3. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką teismas nustatė... 8. 8.4. Teismas nustatė, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nei... 9. 8.5.Teismas kosmetinio veidrodžio su apšvietimu įsigijimo iš Y. S. mainais... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 12. 10.1. Rašytiniai įrodymai dėl netoleruotino atsakovo elgesio sutuoktinės... 13. 10.2. Šiuo metu vaikas gyvena naujame bute (kuris pagal plotą yra didesnis... 14. 10.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė naudojasi ( - ) esančiu... 15. 10.4. Atsakovas neperka vaikui drabužių, neveža jo atostogauti, neperka... 16. 10.5. Teismas daiktus padalino vadovaudamasis protingumo principu. Tokie... 17. 10.6. Atsakovas neteisingai nurodo, jog ieškovė už buto remontą bei baldus... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19.
    1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK... 20. Dėl naujų įrodymų... 21. 12. CPK 314 straipsnis riboja galimybę teikti naujus įrodymus apeliacinės... 22. 13. Tiek atsakovas su apeliacinius skundu, tiek ieškovė au atsiliepimu į... 23. 15. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš... 24. 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti... 25. 17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė abiejų... 26. 18. Apeliantas teigia, kad būtent ieškovė kalta dėl santuokos iširimo;... 27. 19. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo teismo... 28. 20. Atsakovas teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes... 29. 21.... 30. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad ieškovė paliko... 31. 22.... 32. Apibendrinusi šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 33. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
        34. 54.... 35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo... 36. 55.... 37. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios... 38. 56.... 39. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigė, kad pinigai, kurie buvo investuoti į... 40. 57.... 41. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai suteikė... 42. 58.... 43. Esant aukščiau išdėstytam, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. 59.... 46. Apeliantas nurodo, kad teismas, įskaitydamas priteistinas sumas ir... 47. 60.... 48. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d.... 49. 61.... 50. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 51. 62.... 52. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 53. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 54. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti... 55. Patikslinti iš atsakovo G. K. ieškovei G. B. priteistos kompensacijos dydį,...