Byla 3K-3-2/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovei paliekant santuokinę pavardę; padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant iš viso 17 200 Lt vertės turtą, ieškovui – 3800 Lt vertės, taip pat iš atsakovės priteisiant 6455 Lt kompensaciją už tenkančią kilnojamojo turto dalį. Šalių santuoka įregistruota 2003 m. liepos 23 d.; šalys neturi bendrų vaikų, atsakovė turi sūnų iš ankstesnės santuokos. Anot ieškovo, šeima faktiškai iširo daugiau kaip prieš metus, šalys nebeveda bendrai ūkio, nebegyvena kaip vyras ir žmona. Ieškovo teigimu, atsakovė santuokos metu nuolat išvykdavo iš namų, nepranešdavo, kur išvyksta ir su kuo būna, todėl jam kilo įtarimų dėl jos santuokinės ištikimybės; dėl jos elgesio kildavo konfliktų, kuriuos kurstydavo atsakovė. Ieškovas nurodė, kad jam 2006 m. birželio 27 d. bankas suteikė 150 000 Lt paskolą būstui įsigyti; būsto kreditavimo sutartį bankas sudarė tik su ieškovu, atsakovė su kredito sutartimi buvo tik supažindinta; 2006 m. liepos 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas nusipirko butą (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre įrašytas buto savininku. Anot ieškovo, šis butas įgytas iš jo iki santuokos sutaupytų lėšų; 2006 m. spalio 23 d. pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise pagal 2001 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), gauti pinigai buvo pervesti į ieškovo paskolinę sąskaitą, iš jų grąžinta bankui paskola už ginčo butą. Ieškovo teigimu, preziumuojama, kad ginčo butas yra jo asmeninė nuosavybė ir neįtrauktinas į dalytiną turtą.

5Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinę žalą; pripažinti butą (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje jų dalys lygios; padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, atsakovei priteisiant turto iš viso už 7160 Lt, ieškovui – už 11 070 Lt; priteisti iš ieškovo 3910 Lt kompensaciją už atitenkančią didesnę daiktų dalį; nustatyti naudojimosi butu tvarką: atsakovė naudosis kambariais, plane pažymėtais indeksais 10–5 ir 10–6, ieškovas – kambariu, pažymėtu indeksu 10–8, kitomis buto patalpomis šalys naudosis bendrai; priteisti iš ieškovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt per mėnesį nuo 2008 m. gruodžio 16 d. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neatlieka savo kaip sutuoktinio pareigų – neišlaiko šeimos ir ja visiškai nesirūpina, žiauriai elgiasi su atsakove, vartoja fizinę ir psichologinę prievartą, gyvena su kita moterimi. Buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2006 m. birželio 30 d., t. y. santuokos metu. Anot atsakovės, šio buto įsigijimui paimta paskola bankui grąžinta iš šalių bendrų lėšų. Paskolos sutarties įvykdymui šalys turėjo įkeisti įgytą turtą; hipotekos lakšte įkeičiamo daikto, t. y. buto, savininkai nurodyti ieškovas ir atsakovė. Anot atsakovės, ji savo lėšomis taip pat prisidėjo prie pradinio įnašo – 80 000 Lt – butui įsigyti; butas įgytas santuokos metu visos šeimos poreikiams tenkinti, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas nereikalavo pažymėti, kad butą perka asmeninėn nuosavybėn, viešajame registre butas neįregistruotas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė. Atsakovės teigimu, ieškovo asmeninių lėšų panaudojimas butui įsigyti gali būti pagrindas ieškovui reikalauti kompensacijos, tačiau negali būti pagrindas pripažinti santuokos metu įgytą turtą jo asmenine nuosavybe. Kadangi atsakovė turi neįgalų sūnų, negali su juo gyventi viename kambaryje, tai nustatytina atsakovės siūloma naudojimosi butu tvarka. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2008 m. gruodžio 8 d. nustatė, kad atsakovės darbingumo lygis yra tik 40 proc., dėl to, anot atsakovės, jai reikalinga ieškovo materialinė pagalba.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę; santuokoje įgytą sutuoktinių turtą padalijo taip: butą (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovo asmenine nuosavybe; atsakovei iš ieškovo priteisė 40 000 Lt kompensaciją; padalijo kilnojamąjį turtą: atsakovei – sprendime nurodyto turto už 7160 Lt, ieškovui – už 6160 Lt; priteisė iš ieškovo atsakovei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. gruodžio 16 d.; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės santuokinės neištikimybės; taip pat atsakovė neįrodė, kad ieškovas neišlaiko šeimos ir ja visai nesirūpina, žiauriai su ja elgėsi, vartojo fizinę bei psichinę prievartą. Nustatęs, kad atsakovė gyvendama su ieškovu tuo metu nedirbo, teismas sprendė, kad ieškovas materialiai rėmė atsakovę ir jos sūnų iš pirmosios santuokos. Teismo vertinimu, šalių konfliktai kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovei neturtinė žala iš ieškovo nepriteistina. Nustatęs, kad 2001 m. spalio 22 d. ieškovo motina dovanojo ieškovui vieno kambario butą (duomenys neskelbtini); kad ieškovas 2006 m. birželio 27 d. su banku sudarė 150 000 Lt kredito sutartį butui (duomenys neskelbtini) pirkti; kad 2006 m. birželio 30 d. ieškovas sudarė nurodyto buto pirkimo-pardavimo sutartį; 2006 m. spalio 23 d. sutartimi ieškovas pardavė jam motinos dovanotą butą ir 148 000 Lt suma buvo pervesta į ieškovo sąskaitą; skolinis įsipareigojimas pagal 2006 m. birželio 27 d. kredito sutartį visiškai įvykdytas 2006 m. gruodžio 28 d., teismas sprendė, kad šios aplinkybės įrodo, jog 150 000 Lt kreditas buvo grąžintas iš asmeninių ieškovo lėšų, t. y gautų pardavus jam motinos dovanotą vieno kambario butą. Nustatęs, kad pagal 2006 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas, kaip pirkėjas, 80 000 Lt sumokėjo prieš sutarties sudarymą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog likusią pinigų dalį butui įsigyti padengė iš savo santaupų. Teismas sprendė, kad 80 000 Lt suma buvo sumokėta iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimų lėšų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 40 000 Lt kompensacija. Kilnojamuosius daiktus teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalino pagal priešieškinyje nurodytą tvarką, nes ieškovas pripažino šią priešieškinio dalį. Nustatęs, kad atsakovei nustatytas nedarbingumas, jos gaunamas pajamas sudaro 512 Lt šalpos pensija už vaiko slaugą, nekilnojamąjį turtą – bendrabučio tipo kambarys, kad tai nelaikytina pakankamu turtu ar pajamomis save išlaikyti, kad ieškovas gauna darbo užmokestį, teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą atsakovei periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. gruodžio 16 d.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2010 m. birželio 15 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta šalių santuoka, neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, paliko nepakeistą, patikslindama šią sprendimo dalį ir pripažindama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 40 000 Lt kompensacija, panaikino; sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteistas išlaikymas, patikslino ir nustatė, kad periodinės išmokos priteistos nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d.; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Nustačiusi, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė 2007 m. gruodžio 29 d.; ieškinio ir jo priedų kopijos atsakovei įteiktos 2008 m. sausio 10 d.; kolegija nurodė, kad iki ieškinio padavimo teismui dienos atsakovė nesikreipė į policiją dėl ieškovo žiauraus elgesio su ja, jos terorizavimo, fizinės prievartos vartojimo daugelį metų. Remdamasi tikimybių pusiausvyros principu, kolegija darė išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 13 d. iki 2008 m. vasario 20 d. kilusių šalių konfliktų priežastimis buvo ieškovo atsakovei teisme iškelta byla, nes tikėtina ir įrodinėti nereikia, kad tokios bylos sutuoktiniams sukelia neigiamas emocijas, padidina didesnę konfliktų, neapykantos, vienas kito žeminimo tikimybę. atkreipusi dėmesį į bylos duomenis apie šalių gautas pajamas (ieškovo darbo užmokestį, atsakovės socialines išmokas), kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad konfliktai kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad to iniciatoriai buvo abu sutuoktiniai. Kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nes bylos nustatytoms aplinkybėms negali būti pritaikytos CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatos – ieškovas šeimos nepaliko, neįrodyti jo žiauraus elgesio su sutuoktine ir jo neištikimybės faktai. Nenustačius ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, nėra pagrindo priteisti atsakovei 10 000 Lt neturtinės žalos. Kolegija sutiko su teismo sprendimo motyvais ir išvada dėl buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai). 2006 m. birželio 27 d. kredito sutartyje ir 2006 m. liepos 12 d. hipotekos lakšte padaryti įrašai apie šalis, kaip bendraskolius ir bendraturčius, kolegijos vertinimu, negali būti pagrindas pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe – tokie įrašai kredito sutartyje ir hipotekos lakšte galėtų būti teisiškai reikšmingi bendraskoliams nevykdant skolinių įsipareigojimų, tačiau šiuo atveju bankui 150 000 Lt kreditą prieš terminą sugrąžino tik ieškovas iš savo asmeninių lėšų. Nustačiusi, kad santuokos sudarymo dieną ieškovo banko sąskaitoje buvo 10 961 Lt, kad jis turėjo nuolatinį darbą ir gaudavo atlyginimą, nuosekliai aiškino, jog turėjo susitaupęs apie 36 000 JAV dolerių, taip pat kad atsakovė pripažino, jog ieškovas jai aiškino turintis sutaupęs 36 000 JAV dolerių (100 000 Lt), kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie savo turėtas santaupas ir kad įrodymų nepateikimas buvo pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 40 000 Lt kompensaciją. Atsakovei pripažinus ieškovo ikisantuokinių lėšų – 36 000 JAV dolerių – sutaupymo ir turėjimo faktą, kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pagal 2006 m. birželio 30 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas 80 000 Lt prieš sutarties sudarymą sumokėjo savo asmeninėmis ikisantuokinėmis lėšomis. Dėl to sprendimo dalis, kuria atsakovei priteista 40 000 Lt kompensacija, panaikintina, nes šios kompensacijos priteisimo faktas prieštarauja teismo išvadai dėl asmeninės ieškovo nuosavybės teisės į butą pripažinimo. Kolegijos vertinimu, teisiškai reikšmingi yra faktai, kad hipotekos lakšte padarytas įrašas, kad įkeičiamas ginčo butas nėra šeimos turtas; taip pat kad 2008 m. vasario 20 d. atsakovė su sūnumi, jai priklausančiais asmeniniais daiktais ir kai kuriais ginčijamu teismo sprendimu priteistais kilnojamaisiais daiktais išsikėlė iš ginčo buto į jai asmeninės nuosavybės teisę priklausantį būstą (duomenys neskelbtini). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovė yra nedarbinga, jos gaunamos pajamos 661 Lt, turimas nekilnojamasis turtas – bendrabučio tipo kambarys, nėra pakankamas turtas ar pajamos save išlaikyti. Įvertinusi šalių santuokoje pragyventą laiką, kolegija konstatavo, kad pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteistas 130 Lt išlaikymas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis), kad padidinti priteisto išlaikymo iki 800 Lt nėra pagrindo, nes atsakovei nustatytas tik dalinis nedarbingumas; patikslintina sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, nustatant, kad išlaikymas priteistas iki 2010 m. gruodžio 20 d., nes atsakovei neįgalumas nustatytas iki 2010 m. gruodžio 20 d.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti iš ieškovo kasatorės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos; 3) pripažinti butą šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje šalių dalys yra lygios; 4) nustatyti šią buto naudojimosi tvarką: kasatorė naudosis kambariais, pažymėtais indeksais 10-5 ir 10-6; ieškovas naudosis kambariu, pažymėtu indeksu 10-8; kitos patalpos yra bendro naudojimo; 5) priteisti iš ieškovo kasatorei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt per mėnesį nuo 2008 m. gruodžio 16 d. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Bylą nagrinėję teismai netinkamai išsprendė klausimą dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo; šalių pateiktų argumentų ir paaiškinimų teismai nevertino pagal CK 3.27 straipsnio, 3.60 straipsnio 2, 3 dalies normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010, ir 2007 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007. Teismai neatsižvelgė į tai, kad sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo įvertinimo kriterijai yra aiškiai suformuluoti įstatyme (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), detalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismams tinkamai taikant įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turėjo būti pripažinta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes kasatorė teismui pateikė įrodymus, kad ieškovas vartodavo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl kurio jai nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Šie ir kiti pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Bylą nagrinėję teismai akcentavo ir tą aplinkybę, kad ieškovas turėjo pakankamai dideles pajamas, o kasatorės pajamos santuokos metu buvo mažos, todėl laikė, kad ieškovas išlaikė kasatorę. Teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad CK 3.27 straipsnis sutuoktiniams nustato ne tik materialinės paramos, bet ir kitas pareigas, kurių ieškovas visiškai nesilaikė. Teigdamas, kad pareiškimus policijai kasatorė ėmė teikti tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ir neatsižvelgdamas į kasatorės pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010, ir 2007 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007, suformuotos praktikos, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių elgesį santykių pablogėjimo metu. Be to, vėlesnis skundų policijai pateikimas nepatvirtina nė vienos iš CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimo, t. y. kad kasatorė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasatorė pažymi, kad sutuoktinių turtiniai santykiai nutrūksta nuo vieno iš sutuoktinių (ar abiejų sutuoktinių) kreipimosi į teismą dienos, tačiau asmeniniai neturtiniai santykiai nutrūksta tik nutraukus santuoką, todėl sutuoktinių asmeninės prievolės vienas kitam, tarp jų ir lojalumo bei pagarbos vienas kitam bei smurto nenaudojimo prieš sutuoktinį prievolė, išlieka ir santuokos nutraukimo proceso metu. Kasatorės manymu, šalių santykiams taikytinų CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.60 straipsnių normų netaikymas laikytinas šių normų pažeidimu, be to, CPK 3 straipsnio 1 dalies pažeidimu, turinčiu reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui.

122. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų – teismas nurodė, kad kasatorė pripažino, jog ieškovas jai aiškino turintis sutaupęs 36 000 JAV dolerių, ir taikė CPK 182 straipsnio 5 punktą, tačiau visiškai neatsižvelgė į CPK 187 straipsnio nuostatas ir į tai, kad kasatorė nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl faktų pripažinimo. Kadangi CPK 182 straipsnio 5 punkto norma gali būti taikoma tik kartu su CPK 187 straipsniu, reglamentuojančiu faktų pripažinimą, tai apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė nurodytas proceso teisės normas, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2006 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006. Remdamasi prieš tai išdėstytais argumentais, kasatorė teigia, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl kasatorei iš ieškovo priteistina neturtinės žalos kompensacija. Anot kasatorės, daugiau neturtinės žalos atlyginimo klausimu kasaciniame skunde pasisakyti nėra prasmės, nes neturtinės žalos atlyginimą CK 3.70 straipsnis sieja su sutuoktinio kalte. Jei kasacinis teismas tenkins skundo dalį, susijusią su sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, tai atsiras ir pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnį bei priteisti kasatorei neturtinės žalos atlyginimą.

133. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi turto registracija ieškovo vardu ir ieškovo asmeninių lėšų turto įsigijimui panaudojimu, pripažino santuokos metu šalių įgytą butą ieškovo asmenine nuosavybe ir pažeidė materialiosios teisės normas – CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. O. v. L. B. O., bylos Nr. 3K-3-642/2005, 2005 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. I. v. I. I., bylos Nr. 3K-3-490/2005, 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. J. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-1081/2003.

143.1. Darydamas išvadą dėl ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo perkant butą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Atkreipusi dėmesį į CPK 12 straipsnio, 176 straipsnio 1 dalies, 178, 182 straipsnių, 187 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasatorė teigia, kad vien tik iš įstatyminio reguliavimo matyti, jog tam tikrų faktų pripažinimas turi būti šalies nedviprasmiškai išreikštas ir teismo įvertintas pagal CPK 187 straipsnio 2 dalies reikalavimus, įsitikinant, ar šis pripažinimas nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Anot kasatorės, ji niekada nėra pripažinusi apeliacinės instancijos teismo nurodomo fakto, todėl nesuprantama, kodėl teismas nurodė, jog šis faktas pripažintas; ji nėra pateikusi pareiškimo, kad pripažįsta atsakovą turėjus 36 000 JAV dolerių. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 187 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir vienašališkai be kasatorės pareiškimo nurodė, jog ji pripažįsta tam tikrus faktus. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006, išaiškinimai, kad faktus, šalies pripažintus ne procesiniuose dokumentuose (laiškuose, raštuose valstybės ir savivaldybių institucijoms, garso įrašuose ir kt.), reikia vertinti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais; CPK 182 straipsnio 5 punkte įtvirtintą šalies faktų pripažinimo taisyklę reikia vertinti sistemiškai su CPK 187 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias teismas gali laikyti šalies pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad toks pripažinimas atitinka kitas bylos aplinkybes ir nėra faktą pripažinusios šalies dirbtinai pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtintos „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgos“ 6.5 papunktį, pagal kurį nereikia įrodinėti civilinio proceso metu šalies pripažintų faktų, kuriais kita šalis grindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimus ar atsikirtimus; faktai gali būti pripažinti žodžiu ir raštu bet kurioje proceso stadijoje; žodinis faktų pripažinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir pripažinusios šalies pasirašomas; rašytinis pripažinimas gali būti išdėstytas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike, triplike, rašytiniuose dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimuose). Anot kasatorės, ji nurodė, kad apie tai, jog ieškovas tariamai turėjo minėtą pinigų sumą, ieškovas tik kalbėjo, tačiau šių pinigų ji nebuvo mačiusi ir apie jų egzistavimą nieko nežino. Kasatorės įsitikinimu, faktų pripažinimas CPK 182 straipsnio 5 punkto, 187 straipsnio prasme turi būti išreikštas šalies procesiniame dokumente ar atskirame rašytiniame pareiškime, arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą, nes tik tokiu būdu galima įsitikinti, ar faktų pripažinimas atitinka tikrąją šalies valią.

153.2. Padarydami išvadą, kad šalių santuokos metu įgytas butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Anot kasatorės, šiuo atveju taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant šiai prezumpcijai, faktas, kad 2006 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėju nurodytas tik ieškovas, neturi reikšmės, nes šalių santuoka sudaryta 2003 m. liepos 23 d. Kadangi dėl buto galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, tai ieškovas privalėjo ją paneigti, tačiau, kasatorės manymu, nepaneigė. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas pradiniame ieškinyje prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise ginčo butą. Jei ieškovas manė, kad ginčo butas yra jo asmeninė nuosavybė, tai jam nebuvo pagrindo reikalauti priteisti šį turtą asmeninės nuosavybės teise. Taigi pats ieškovas procesiniame dokumente pripažino, kad ginčo butas nėra jo asmeninė nuosavybė. Kasatorė pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant turto teisinį statusą, pirmenybė teikiama CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms aplinkybėms, t. y. laiko kriterijui (turtas įsigyjamas santuokos metu), o ne CK 3.88 straipsnio 3 daliai (bendro turto registravimui). Atkreipusi dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, ir teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008, išdėstytus išaiškinimus, kasatorė teigia, kad nekilnojamojo turto registracijos būdas, taip pat tik ieškovo, kaip pirkėjo, nurodymas buto pirkimo-pardavimo sutartyje šiuo atveju nėra pagrindas pripažinti butą ieškovo asmenine nuosavybe. Anot kasatorės, teismai neatsižvelgė į tai, kad nekilnojamasis turtas įsigytas šalių santuokos metu, pagal turto pobūdį ir paskirtį šis turtas skirtas būtent šeimos, o ne vieno sutuoktinio poreikiams tenkinti (bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad šalys pirko didesnį butą, nes mažesniame bute, kuriame jie gyveno anksčiau, trijų asmenų šeimai gyventi buvo nepatogu), šalys neketino šio turto panaudoti komerciniais tikslais (perparduoti ar išnuomoti), o jame gyveno, vedė bendrą ūkį. Kasatorės nuomone, kiti teismų nurodyti faktai taip pat nėra pagrindas išvadai apie buto priklausymą ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

163.3. Kasatorė pažymi, kad nors CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog asmeniniu sutuoktinio turtu pripažįstamas turtas, įgytas už asmenines sutuoktinio lėšas, tačiau ta pati teisės norma nustato ir papildomą sąlygą turto pripažinimui asmenine nuosavybe – turto įgijimo metu turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Anot kasatorės, ieškovas šios sąlygos neįrodė, turtas, kurio kaina iš dalies apmokėta ieškovo asmeninėmis lėšomis, nelaikytinas asmenine ieškovo nuosavybe. Valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn išreiškimo svarbą ne kartą yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. L. B. O., bylos Nr. 3K-3-642/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. I. v. I. I., bylos Nr. 3K-3-490/2005). Kasatorės teigimu, byloje pateikta įrodymų dėl ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo, tačiau nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo valią įsigyti nekilnojamąjį turtą tik jo asmeninėn nuosavybėn. Pagal kasacinio teismo praktiką asmeninių lėšų panaudojimas butui įsigyti gali būti pagrindas ieškovui reikalauti kompensacijos, tačiau negali būti pagrindas pripažinti santuokoje įgytą turtą asmenine ieškovo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-1081/2003).

174. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė kasatorei priteistiną išlaikymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Č. Ž. v. S. Ž., bylos Nr. 3K-3-1090/2003, suformuotos praktikos dėl išlaikymo dydžio. Atkreipusi dėmesį į CK 3.72 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007, išdėstytus išaiškinimus, kasatorė teigia, kad dėl savo sveikatos būklės ji neturi pakankamai lėšų save išlaikyti, nes jos gaunamos pajamos neleidžia užtikrinti minimalių poreikių patenkinimo; sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, pagal analogiją taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalis, pagal kurią išlaikymo iki gyvos galvos atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Analogijos taikymas šiuo atveju grindžiamas CK 6.439 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, pareigą mokėti rentą gali nustatyti įstatymas arba teismas. Tokį pat kriterijų – MMA – nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Č. Ž. v. S. Ž., bylos Nr. 3K-3-1090/2003). Akivaizdu, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą šiuo klausimu.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti; be to, atsižvelgdamas į tai, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, ieškovas, nepareikšdamas savarankiško reikalavimo, prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo, šį kasatorės reikalavimą atmetant. Atsiliepime nurodoma, kad:

191. Atkreipęs dėmesį į CK 353 straipsnio nuostatas, ieškovas teigia, kad bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 13 d. iki 2008 m. vasario 20 d. kilusių konfliktų priežastimi buvo ieškovo iškelta santuokos nutraukimo byla ir jog konfliktai kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas pažymi, kad į kiekvieną kasatorės pateiktą rašytinį dokumentą dėl jos neva buvusio sumušimo arba konflikto jis yra pateikęs priešinius įrodymus – ekspertizę apie jo sumušimą bei kreipimosi į policiją pareiškimus dėl keltų konfliktų; taigi kasatorė nėra tokia rami ir geranoriška jo atžvilgiu, kaip ji bandė įtikinti teismą. Kasatorės reikalavimas padalyti ginčo butą ir likti jame kartu gyventi prieštarauja jos pozicijai dėl ieškovo smurtavimo. Anot ieškovo, kasatorė jau nuo 2008 m. vasario mėn. negyvena ginčo bute, o gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutinka su tuo, kad jis yra kasatorės sveikatos pablogėjimo priežastis. Iš pateiktos kasatorės asmens sveikatos knygelės matyti, kad jau iki šalių santuokos sudarymo yra įrašų apie kasatorės nerimą, emocinius sutrikimus. Anot ieškovo, kasatorės sveikatą pablogino santuokos nutraukimas su pirmu sutuoktiniu, kasatorės nuolatiniai konfliktai ir išgyvenimai dėl jos vaiko ir vaiko tėvo bendravimo, be to, pats vaikas ir su juo buvę konfliktai taip pat sukėlė kasatorei didelį stresą. Ieškovas pažymi, kad jis įrodinėjo, jog kasatorė elgėsi ne taip kaip turėtų elgtis šeimos ryšius saugojantis asmuo. Be to, apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo nuo priėmimo dienos, šalių santuokos nutraukimas jau buvo įregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje, ir ieškovas jau turi ištuokos liudijimą.

202. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl kasatorės kaltės, negali būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

213. Anot ieškovo, abiejų šalių pripažintas faktas, kad jis iki santuokos sudarymo aiškino atsakovei, jog turi santaupų. Sumokėjimas šių lėšų už butą yra iš šalių pripažinto fakto išvestinė aplinkybė. Sistemiškai įvertinęs įrodymus, teismas nustatė aplinkybę, kad pirmą įmoką už butą – 80 000 Lt ieškovas padarė iš nuosavų santaupų. Neturi reikšmės, ar teismas, remdamasis CPK 187, 183 straipsniais, nustatė tam tikrą aplinkybę, ar sistemiškai įvertinęs įrodymus, nes visais atvejais tai yra aplinkybė, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Kasatorės paaiškinimas dėl fakto pripažinimo buvo įrašytas į teismo posėdžio protokolą, ir teismas, sistemiškai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Butas buvo įgytas po trejų santuokos metų. Kasatorė teismo posėdžių metu paaiškino, kad jokių santaupų neturėjo, nedirbo, buvęs sutuoktinis jos vaiko neišlaikė, todėl akivaizdu, kad per trejus santuokos metus, išlaikydamas sutuoktinę ir jos vaiką, ieškovas negalėjo sutaupyti tokios didelės pinigų sumos – 80 000 Lt.

224. Atkreipęs dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2007; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog jis vienas sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, kasatorė nebuvo šio sandorio dalyvė. Ieškovas vienas sudarė sutartį tik todėl, kad butą pirko iš asmeninių lėšų ir niekad nesiekė, jog kasatorė taptų šio buto savininke, priešingai jis visada siekė tapti vieninteliu šio buto savininku. Paskolos sutartį ieškovas sudarė taip pat vienas, žinodamas, kad taip turės galimybę gera kaina parduoti nuosavą kitą butą, kad padengtų paskolą. Dėl likusių 80 000 Lt, kurie sudarė tik 34 proc. tuometės buto vertės, yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas. Anot ieškovo, dabartinė buto vertė yra 144 000 Lt, t. y. mažiau, negu jis sumokėjo, pardavęs savo kitą butą. Atsiliepime nurodoma, kad butas buvo įgytas už ieškovo asmenines lėšas ir lėšas, gautas realizavus jo turtą, jis vienas sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, vienas yra įregistruotas viešajame registre kaip buto savininkas, todėl taip yra aiškiai išreiškęs valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.88 straipsnis). Turto registravimas ne sutuoktinių vardu ir nenurodant, kad turtas yra jungtinė nuosavybė, patvirtina faktą, kad ieškovas aiškiai išreiškė valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, ieškovas daro išvadą, kad įrašas viešajame registre neturi nuosavybės teisės nustatymo funkcijos, tačiau turi nuosavybės teisės paviešinimo funkciją.

235. Ieškovo nuomone, kasatorės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti; kasatorė gali dirbti, tačiau siekia priteisti iš ieškovo išlaikymą; jos pajamos, esant jos norui, gali viršyti MMA. Ieškovas pažymi, kad kasatorei nustatytas tik dalinis nedarbingumas, todėl negalima jos laikyti nedarbinga. Atkreipęs dėmesį į CK 3.72 straipsnio 6 dalies nuostatas, ieškovas teigia, kad kasatorė šalių santuokos metu niekad nedirbo; jis siūlė jai dirbti, surado jai darbą vaikų darželyje, tačiau ši padirbo tik apie mėnesį, daugiau dirbti nepageidavo, norėjo, kad pajamas į namus atneštų tik ieškovas. Taigi, anot ieškovo, kasatorė savo kaltais veiksmais sukūrė tokią materialinę padėtį, kad reikalautų iš ieškovo išlaikymo. Kasatorės nedarbingumas buvo nustatytas tada, kai šalys jau ilgą laiką gyveno skyrium; išlaikymo priteisimui pagal analogiją turėtų būti taikoma CK 3.127 straipsnio 2 dalis; išlaikymas gali būti priteisiamas tik sutuoktiniui, kurio nedarbingumas atsirado iki gyvenimo skyrium pradžios. Sutuoktinių turtiniai santykiai nutrūksta nuo vieno iš sutuoktinių kreipimosi į teismą dienos, taigi iš ieškovo negali būti priteistas išlaikymas sutuoktinei už nedarbingumą, kuris atsirado pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą nutraukti šalių santuoką. Be to, dėl ekonominės situacijos Lietuvoje ieškovas tapo bedarbiu ir dėl to negali išlaikyti kasatorės. Ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išlaikymas buvo priteistas iki 2010 m. gruodžio 20 d., t. y. iki nedarbingumo pabaigos, o kasatorė prašo neriboti šio termino.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

27CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

28Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

29Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų motyvai bei išvados dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, jog šalių konfliktai kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų iniciatoriai buvo abu sutuoktiniai, tuo tarpu šios teismų išvados, kiek tai susiję su teismų nustatyta (ir) kasatorės kalte dėl santuokos nutraukimo, kasatorė kasaciniu skundu neginčija (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų išvada dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryta nustačius ir įvertinus įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo bylą nagrinėję teismai nustatė, konstatavę abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne remdamiesi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis. Kadangi skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo jau nustatyta, tai atitinkami kasacinio skundo argumentai, kuriais taip pat apeliuojama į ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo (tačiau neginčijama teismų nustatyta ir kasatorės kaltė dėl santuokos nutraukimo), vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigu tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigtų teismų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo.

30Kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia teismų motyvų ir išvadų dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

31Dėl kasatorei priteisto išlaikymo

32CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis). Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas (8 dalis). Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo, išieškoma iš jo turto įstatymų nustatyta tvarka (10 dalis). Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (11 dalis).

33Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 straipsnio nuostatas, kaip tokias, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Išlaikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Ž. v. S. Ž., bylos Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-328/2010).

34Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kurie grindžiami CK 6.439 straipsnio 2 dalies, 6.461 straipsnio 2 dalies taikymu pagal analogiją. CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Taigi tiek CPK, tiek CK normos įstatymų taikymą pagal analogiją sieja visų pirma su ginčo materialinį santykį (tiesiogiai) reglamentuojančio įstatymo nebuvimu. Tuo tarpu CK 3.72 straipsnio 5 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus; to paties straipsnio 6 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias nustačius išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą; straipsnio 11 dalyje įtvirtinta galimybė, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, reikalauti pakeisti priteisto išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Toks įstatyminis reglamentavimas, nepaisant to, jog įstatyme neįtvirtinta orientacinių arba privalomų priteistino išlaikymo dydžių, teisėjų kolegijos nuomone, nevertintinas kaip neišsamus, t. y. nėra pagrindo konstatuoti įstatyminio reguliavimo spragai. Dėl to nėra ir pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu dėl CK 6.461 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ne mažesnio kaip vieno minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio taikymo pagal analogiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai kasatorei priteistino išlaikymo dydį nustatė tinkamai atsižvelgdami į CK 3.72 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Bylos duomenys ir kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo priteistam išlaikymo dydžiui padidinti.

35Kasaciniu skundu ginčydama priteisto išlaikymo dydį, kasatorė taip pat remiasi tam tikra kasacinio teismo praktika, tačiau kasaciniame skunde nepateikta argumentų, patvirtinančių, kad skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartimis išnagrinėtų bylų aplinkybės priteistino išlaikymo dydžio aspektu būtų tapačios arba turėtų esminių panašumų su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Be to, skirtingai negu teigiama kasaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Č. Ž. v. S. Ž., bylos Nr. 3K-3-1090/2003, nesuformuluota išaiškinimų dėl minimalios mėnesinės algos, kaip kriterijaus, pagal kurį nustatomas priteistino išlaikymo dydis: nurodytoje kasacinio teismo nutartyje minimalios mėnesinės algos kriterijumi remtasi pagrindžiant teisę į išlaikymą apskritai, o ne priteistino išlaikymo dydį. Taigi kasaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis išnagrinėtų ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi turi esminių skirtumų, todėl į kasatorės nurodomose nutartyse išdėstytus išaiškinimus neatsižvelgtina.

36Ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas skundžiamais teismų procesiniais sprendimais priteistas kasatorei išlaikymas ir jo dydis, neteikia pagrindo panaikinti priteistą išlaikymą arba sumažinti jo dydį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas nepateikė kasacinio skundo, pagrindo peržengti kasatorės (atsakovės) pateikto kasacinio skundo ribas nenustatyta, todėl skundžiamais teismų procesiniais sprendimais kasatorei priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į kasaciniame skunde išdėstytus kasatorės argumentus, kasacine tvarka peržiūrimas (tik) išlaikymo padidinimo aspektu (CPK 353 straipsnio 1, 3 dalys).

37Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apskųstų teismų procesinių sprendimų dalis dėl išlaikymo priteisimo paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

38Dėl buto ( - ) nuosavybės teisės

39CK 3.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šeimos turtas yra, be kita ko, šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3.84 straipsnio 3 dalis). Pirmiau nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CK 3.86 straipsnio 1 dalimi, šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.

40CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

41Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kaip tokias, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kadangi šioje byloje nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu, tai tokiam butui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieškovui, teigiančiam, kad nurodytas butas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Siekdamas paneigti aptariamą prezumpciją, ieškovas rėmėsi asmeninių lėšų panaudojimo butui įgyti faktu, taip pat šio buto registracijos duomenimis. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Taigi sprendžiant dėl buto bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės, turi būti ne tik vadovaujamasi viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir šių duomenų tikrumas (patikimumas) patikrinamas remiantis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis.

43Iš bylos duomenų matyti, kad 2006 m. birželio 30 d. sutartyje, kuria pardavėjas G. G. pardavė, o pirkėjas J. B. (ieškovas) pirko ginčo butą, nurodyta, kad butas parduodamas už 230 000 Lt, iš kurių 80 000 Lt pirkėjas sumokėjo prieš sutarties sudarymą, o 150 000 Lt pirkėjo pavedimu bankas perves per tris darbo dienas į pardavėjo sąskaitą po to, kai pirkėjas įvykdys su banku 2006 m. birželio 27 d. sudarytoje būsto pirkimo kreditavimo sutartyje įtvirtintas sąlygas. Ieškovas byloje nurodė, jog ginčo butas yra įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tuo tarpu atsakovė (kasatorė) teigė, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė.

44Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti 80 000 Lt buvo ieškovo asmeninės lėšos, ar šios bylos šalių bendroji jungtinė nuosavybė, apskųstoje nutartyje konstatavo, kad: pirma, atsakovė pripažino faktą, jog ieškovas jai aiškinęs turintis iki šalių santuokos sutaupęs 36 000 JAV dolerių; antra, atsakovė pripažino ieškovo ikisantuokinių lėšų – 36 000 JAV dolerių – sutaupymo ir turėjimo faktą. Būtent pastaruoju atsakovės pripažintu faktu apeliacinės instancijos teismas rėmėsi, greta ieškovo pateiktų įrodymų, padarydamas išvadą, kad pagal nurodytą sutartį ieškovas 80 000 Lt prieš sutarties sudarymą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, kad atsakovė pripažino ieškovo ikisantuokinių lėšų – 36 000 JAV dolerių – sutaupymo ir turėjimo faktą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad: kasatorės priešieškinyje (T. 1, b. l. 51, 52) dėl 80 000 Lt sumokėjimo nurodyta, jog kasatorė taip pat prisidėjo prie šio buto įsigijimo; 2008 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje kasatorė nurodė, kad, gyvendamas su pirmąja žmona, ieškovas buvo susitaupęs 36 000 JAV dolerių; kadangi ji (kasatorė) gyveno bendrabučio kambaryje, tai šalys nusprendė pirkti vieno kambario butą; nusipirkusios butą, šalys bendrabučio kambarį nuomojo (T. 2, b. l. 18); taip pat kasatorė pažymėjo, kad ji nežino, ar (ieškovas) tikrai turėjo 36 000 JAV dolerių (T. 2, b. l. 19). Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė (kasatorė) byloje nepripažino fakto, jog ieškovas iki šalių santuokos sudarymo buvo sutaupęs 36 000 JAV dolerių ir juos turėjo. Pirmiau nurodyti bei visi kiti bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais teigiama apie apeliacinės instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, šiam teismui nusprendžiant dėl 80 000 Lt ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo ginčo butui įsigyti. Akivaizdu, kad asmeninių lėšų turėjimas ir (arba) sakymas kitiems asmenims apie tokių lėšų turėjimą savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas. Lėšų turėjimo faktas ir faktas, jog kitiems asmenims pasakoma apie lėšų turėjimą, nėra tapatūs, jų teisinė reikšmė skirtinga. Pasakymo kitiems asmenims apie lėšų turėjimą faktas, kaip toks, nereiškia jų turėjimo fakto, taip pat nereiškia jų panaudojimo konkrečiam tikslui fakto. Tuo tarpu ieškovui, teigiančiam, kad ginčo butas yra įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, šioje byloje tenka procesinė pareiga įrodyti jo nurodytą aplinkybę, būtent jog pagal 2006 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį iki jos sudarymo sumokėti 80 000 Lt buvo ieškovo asmeninės lėšos (CPK 178 straipsnis). Atsakovė (kasatorė) tokios aplinkybės egzistavimą ginčija. Ieškovas nurodytos aplinkybės egzistavimą įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais apie savo nuolatinį darbą ir gautą darbo užmokestį, išskirtinai epizodiniais ir neišsamiais duomenimis apie lėšų banko sąskaitoje turėjimą (pateikė duomenis iš AB banko „Hansabankas“, kad 2003 m. liepos 22 d. pabaigoje jo sąskaitos likutis, nuėmus 900 Lt, buvo 10 061,16 Lt). Teisėjų kolegija, laikydamasi įrodymų vertinimo taisyklių, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, jog pagal ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį iki jos sudarymo sumokėti 80 000 Lt buvo ieškovo asmeninės lėšos. Nuspręsdamas dėl buto įsigijimui panaudotų 80 000 Lt, kaip dėl ieškovo asmeninių lėšų, apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, t. y. pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 185, 187 straipsniai).

45Iš 2006 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir kitų faktinių bylos duomenų matyti, kad kita dalis kainos už ginčo butą – 150 000 Lt – pardavėjui buvo sumokėta iš banko suteiktos paskolos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal paskolos sutartį pinigai perduodami paskolos gavėjo nuosavybėn (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjui sumokėti 150 000 Lt (kuriuos paskolino bankas) buvo paskolos gavėjo (o ne banko) nuosavybė. Paskola ginčo butui pirkti suteikta 2006 m. birželio 27 d. sudaryta kredito sutartimi; joje gavėju nurodytas vien tik ieškovas, tuo tarpu kasatorė šią kredito sutartį pasirašė kaip kredito gavėjo sutuoktinė patvirtindama, jog ji, kaip paskolos gavėjo sutuoktinė, susipažino su sutarties sąlygomis ir jas suprato, sutinka su sutarties sąlygomis, jos (sąlygos) išreiškia tikrąją sutuoktinių valią, taip pat suprato, kad nutraukus sutartį skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į įkeisto turto statusą ir nepilnamečių bei kitų jame gyvenančių išlaikytinių interesus (T. 1, b. l. 16). Hipotekos lakšte (T. 1, b. l. 27-28), sudarytame užtikrinant prievolių pagal nurodytą kredito sutartį įvykdymą, nurodyta, kad įkeičiamas daiktas – ginčo butas – priklauso ieškovui ir kasatorei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nors tame pačiame hipotekos lakšte ir nurodyta, kad įkeičiamas turtas nėra šeimos turtas, tačiau pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams, yra šeimos turtas. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad iki santuokos nutraukimo šalys ir kasatorės nepilnametis vaikas ginčo bute gyveno kartu, t. y. kaip šeima. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad iš kredito sutarties kilusi šalių, kaip sutuoktinių, prievolė bankui buvo bendra ir vykdytina iš bendro turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai), o šeimai bendrai naudotino (naudoto) buto įsigijimui pinigai pagal kredito sutartį buvo perduoti ne ieškovo asmeninėn, bet šalių bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Aplinkybė, kad, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, dalis prievolės pagal 2006 m. birželio 27 d. kredito sutartį bankui buvo įvykdyta panaudojant lėšas, ieškovo gautas 2006 m. spalio 23 d. už 148 000 Lt pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) neteikia pagrindo kitaip, nei jau šioje nutartyje nurodyta, vertinti ginčo butui įsigyti panaudotus 150 000 Lt, gautus pagal kredito sutartį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nesurinkta duomenų, kokia kredito bankui dalis buvo grąžinta iš ieškovo asmeninių lėšų, gautų pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visa nurodyta kredito suma buvo grąžinta lėšomis, gautomis ieškovui pardavus butą (duomenys neskelbtini), yra aiškiai nepagrįsta jau vien dėl to, jog suteikto kredito suma yra didesnė už sumą, gautą pardavus nurodytą butą (CPK 185 straipsnis). Faktas, kad kreditas, kuris buvo panaudotas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti, iš dalies buvo grąžintas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, gali turėti reikšmės, pavyzdžiui, nustatant kompensacijos kitam sutuoktiniui dydį.

46Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija, remdamasi faktiniais bylos duomenimis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, netinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas, tarp jų ir CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, bei padarė faktinių bylos duomenų neatitinkančią išvadą. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų pagrindą nagrinėjamu atveju vadovautis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies normomis ir ginčo butą laikyti šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Nustatytas netinkamas teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl ginčo buto (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinęs, kasacinis teismas neturi galimybės dėl jos priimti naujo sprendimo, nes tam būtina tirti, nustatyti ir vertinti faktines bylos aplinkybes. Dėl to bylos dalis dėl ginčo buto perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

49Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis dėl priteisimo atsakovei J. B. 40 000 Lt kompensacijos iš ieškovo J. B., panaikinti ir bylos dalį dėl buto (duomenys neskelbtini) perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

50Likusią Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės,... 5. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės;... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 11. 1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai išsprendė klausimą dėl šalių... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta įrodymų vertinimo... 13. 3. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi turto registracija ieškovo vardu ir... 14. 3.1. Darydamas išvadą dėl ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo perkant... 15. 3.2. Padarydami išvadą, kad šalių santuokos metu įgytas butas yra ieškovo... 16. 3.3. Kasatorė pažymi, kad nors CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte... 17. 4. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė kasatorei priteistiną... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti; be... 19. 1. Atkreipęs dėmesį į CK 353 straipsnio nuostatas, ieškovas teigia, kad... 20. 2. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl kasatorės kaltės,... 21. 3. Anot ieškovo, abiejų šalių pripažintas faktas, kad jis iki santuokos... 22. 4. Atkreipęs dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, išdėstytus... 23. 5. Ieškovo nuomone, kasatorės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl... 27. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 28. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra... 29. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo... 30. Kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia teismų... 31. Dėl kasatorei priteisto išlaikymo... 32. CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl... 33. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 straipsnio nuostatas, kaip tokias, kasacinis... 34. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo... 35. Kasaciniu skundu ginčydama priteisto išlaikymo dydį, kasatorė taip pat... 36. Ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti argumentai, kuriais... 37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad... 38. Dėl buto ( - ) nuosavybės teisės... 39. CK 3.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, neatsižvelgiant į tai, kurio... 40. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine... 41. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kaip tokias, kasacinis... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kadangi šioje byloje nustatyta, jog butas... 43. Iš bylos duomenų matyti, kad 2006 m. birželio 30 d. sutartyje, kuria... 44. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pagal... 45. Iš 2006 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir kitų faktinių... 46. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija, remdamasi... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 50. Likusią Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...