Byla 2A-2615-275/2012
Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Sereikos individualios įmonės ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas 2010-12-16 įvykį, kurio metu apdegė automobilio „Scania R 114L“, valst. Nr. ( - ) galinė dalis, pripažinti draudžiamuoju įvykiu bei priteisti trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB iš atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką - 16 389,22 Lt, palūkanas - 188,59 Lt, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo J. Sereikos individualios įmonės ieškinį patenkino. Pripažino 2010-12-16 įvykį, kurio metu apdegė automobilio „Scania R 114L“, valst. Nr. ( - ) galinė dalis, draudžiamuoju įvykiu pagal ieškovo J. Sereikos individualios įmonės ir atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 2010-04-15 sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas Nr. 851-0328825. Priteisė trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką 16 389,22 Lt. Priteisė ieškovui J. Sereikos individualiai įmonei iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 188,59 Lt palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 16 389,22 Lt nuo 2011-06-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 550 Lt bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas konstatavo, kad ieškovas J. Sereikos individuali įmonė ir trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB 2007-04-19 sudarė lizingo sutartį Nr. LT050889, kuria ieškovui buvo perduota valdyti ir naudotis transporto priemonė „Scania R 114L“, valst. Nr. ( - ) o ieškovui įvykdžius įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, ieškovas turėjo teisę įsigyti lizingo dalyką nuosavybės teise. Ieškovas J. Sereikos individuali įmonė ir atsakovas UAB „Ergo Lietuva“ 2010-04-15 sudarė transporto priemonės „Scania R 114L“, valst. Nr. ( - ) Kasko draudimo sutartį. Pagal Civilinio kodekso 6.987 str. nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Minėtame liudijime parašyta, kad naudos gavėjas yra trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB. Sutartyje nurodytas draudimo laikotarpis nuo 2010-04-15 iki 2011-04-14. 2010-12-16 Lenkijos Respublikoje apdraustasis automobilis važiuodamas užsiliepsnojo ir apdegė jo galinė dalis. Ieškovo atstovas pranešė atsakovui apie draudžiamąjį įvykį. Atsakovas 2011-03-22 pranešimu atsisakė sumokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad įvykį, dėl kurio apdegė ieškovo automobilis, atsakovas laiko nedraudžiamuoju įvykiu. Atsakovas atsisakymą sumokėti draudimo išmoką pagrindė Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.3 p. 2011-04-20 atsakydamas į ieškovo pretenziją, atsakovas patvirtino, kad draudimo išmokos nemokės. Atsakovo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, kurios taikomos ieškinyje nurodyto automobilio draudimui, 4. 1. 3. p. parašyta, kad nedraudžiamaisais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui, be kitų įvykių, kaip pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo. Atsakovas rėmėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro parengtu ekspertizės aktu dėl 2010-12-16 kilusio gaisro. Šiame akte pateikta išvada, kad gaisro židinio zona yra vilkiko keleivio pusės galinio rato ašies vietoje, o gaisras kilo dėl vilkiko keleivio pusės galinio rato ašies guolio gedimo. Netikėti šia išvada nėra pagrindo. Ieškovas šios išvados nenuginčijo, kadangi nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokią, negu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro parengtu ekspertizės akte nustatyta, gaisro kilimo priežastį. Tačiau teismas sprendė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės akte nustatyta gaisro, apgadinusio ieškovo lizinguojamą automobilį, priežastis nėra aplinkybė, atleidžianti atsakovą nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Motyvavo, kad atsakovas turėtų galimybę nemokėti draudimo išmokos, jei žala apdraustajam automobiliui atsirastų kaip tiesioginė pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo. Būtent taip šią draudimo taisyklių nuostatą turėtų suprasti analogiški šalims protingi asmenys. Priešingu atveju draudimo taisyklėse Nr. 030 neturėtų būti 3.1 p. nuostatų, kur kaip draudžiamasis įvykis nurodytas apdraustos transporto priemonės sugadinimas dėl gaisro („draudžiamuoju įvykiu šių taisyklių prasme laikomas įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo buvo sugadinta, sunaikinta apdrausta transporto priemonė“). Vadinasi, lemiamą reikšmę, nustatant, ar įvykis yra draudžiamasis, turi betarpiška, tiesioginė automobilio sugadinimo priežastis. Vien tik guolio gedimas apdraustojo automobilio nesuniokojo. Ieškinyje aprašytu atveju automobilio sugadinimo tiesioginė priežastis - gaisras, kadangi automobilio sugadinimai susiję su ugnies ar aukštos temperatūros poveikiu. Draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.4 p. aptarti atvejai, kai gaisras nelaikomas draudžiamuoju įvykiu: „dėl gaisro, kai apdraustoje transporto priemonėje arba šalia jos buvo naudojamas atviros ugnies šaltinis bei kiti prietaisai, kuriuos yra draudžiama naudoti pagal transporto priemonės eksploatacijos taisykles“. Ieškinyje aprašytas gaisras kilo ne dėl taisyklių Nr. 030 4.1.4 p. nurodytų priežasčių, o automobilio guolio gedimas (šių taisyklių 4.1.3 p. aprašytas nedraudžiamasis įvykis) nebuvo tiesioginė žalos automobiliui padarymo priežastis. Šios aplinkybės yra pagrindas išaiškinti draudimo taisyklių Nr. 030 nuostatas ieškovo naudai, taikant Civilinio kodekso 6.193 str. 2, 3 ir 4 d. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškovas yra sutarties sąlygas priėmusioji šalis, todėl neaiškios nuostatos aiškinamos šios šalies naudai. Vertinant taisyklių Nr. 030 3 ir 4 skyrių nuostatų (draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai) tarpusavio ryšį, esmę bei tikslą, sprendžiama, kad lemiamą reikšmę, nustatant ar įvykis yra draudžiamasis, ar nedraudžiamasis, turi tiesioginis, betarpiškas jo poveikis apdraustajai transporto priemonei, o ne netiesioginė ar šalutinė įtaka. Teismas konstatavo, kad tiesioginė žalos apdraustajam automobiliui kilimo priežastis yra gaisras. Gaisro priežastys, jei jos nėra aprašytos taisyklių Nr. 030 4.1.4 p., neturi reikšmės, vertinant įvykį kaip draudžiamąjį. Dėl šių priežasčių padarė išvadą, kad 2010-12-16 įvykis, kurio metu apdegė automobilio „Scania R 114L“, valst. Nr. ( - ) galinė dalis, yra draudžiamasis įvykis pagal ieškovo J. Sereikos individualios įmonės ir atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 2010-04-15 sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas Nr. 851-0328825. Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo prievolės sumokėti draudimo išmoką, siekdamas išvengti draudimo išmokos mokėjimo, neįvykdė įvykdė Draudimo įstatymo (automobilio apgadinimo metu galiojo 2010-11-04 įstatymo Nr. XI-1092 redakcija) 82 str. 6 d. įtvirtintos pareigos. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas visiškai patenkinti šį ieškovo reikalavimą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas UAB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumo

12Civilinio kodekso 6.987 str. nustato, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Prisiimdamas draudimo riziką draudikas apsibrėžia Draudimo sutartimi suteikiamas draudimo apsaugos ribas, nurodydamas, kas yra draudžiamasis įvykis, tačiau taip pat nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais arba kuriems esant draudimo išmoka yra mažinama. Aptariamu atveju Draudimo taisyklių 3.1 punktas išaiškina transporto priemonių Kasko draudimo draudžiamojo įvykio sąvoką, nurodydamas, jog Kasko draudimo draudžiamuoju įvykiu šių taisyklių prasme laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo buvo sugadinta, sunaikinta apdrausta transporto priemonė, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys)) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Taigi, apibrėždamos draudžiamąjį įvykį pagal draudimo sutartį, Draudimo taisyklės nurodo, kad tokiu įvykiu yra: tiesioginis, staigus ir nenumatytas mechaninės jėgos poveikis iš išorės; gaisras; sprogimas; vagystė; plėšimas. Aptariamu atveju ieškovas pranešė atsakovui apie atsitikusį įvykį - 2010-12-16 įvykusį transporto priemonės Scania R114 L, valst. Nr. ( - ) galinės dalies gaisrą. Transporto priemonės gaisro faktas buvo patvirtintas Lenkijos priešgaisrinės tarnybos raštu, taip pat užfiksuotas transporto priemonės apžiūros metu. Draudimo įstatymo 96 str. 3 d. nurodo, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Kadangi draudimo apsauga nėra absoliuti, vadovaudamasis minėtu Draudimo įstatymo 96 str., draudikas atliko įvykio tyrimo veiksmus - siekdamas įsitikinti, ar transporto priemonės gaisro aplinkybės neatitinka Draudimo taisyklių 4 skyriuje apibrėžtų nedraudžiamųjų įvykių sąlygų, kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centrą prašydamas nustatyti transporto priemonės gaisro priežastį. 2011-03-07 ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktu Nr. 65-3 (EA), specialisto A. Č. buvo konstatuota, kad transporto priemonės Scania R114 L, valst. Nr. ( - ) gaisro kilimo priežastis - vilkiko keleivio pusės galinio rato ašies guolio gedimas. Nustačius, kad transporto priemonės gaisro kilimo priežastis atitinka Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (ERGO Lietuva, TPDT-2010) 4 skyriaus „Nedraudžiamieji įvykiai“ 4.1.3 punkte nurodomo nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą - tai yra transporto priemonės gaisras kilo dėl eksploatacinio gedimo pačioje transporto priemonėje - vilkiko keleivio pusės galinio rato ašies guolio gedimo, draudikas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui. Tokiu būdu, įrodęs, jog gaisras kilo dėl nedraudžiamųjų įvykių sąraše 4.1.3. punkte nurodytos aplinkybės - eksploatacinio gedimo pačioje transporto priemonėje - draudikas tinkamai įvykdė Draudimo įstatymo 96 str. 6 d. jam numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Apeliantas nurodo, kad draudimo sutarties pagrindas yra atsitiktinumas, tai yra draudimo sutartimi apdraudžiama nuo atsitiktinių aplinkybių, kurių draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, negali numatyti įvyksiant. Eksploatacinis transporto priemonės detalių susidėvėjimas negali būti laikomas atsitiktine aplinkybe, kadangi yra sąlygotas transporto priemonės naudojimo tam tikrą laiko tarpą ir yra natūralaus bei neišvengiamo palaipsniui vykstančio proceso pasekmė.

13Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo

14Gaisras pagal Draudimo taisyklių 3.1 p. yra vienas iš įvykių, patenkančių į draudimo apsaugos apimtį. Kiti tokie įvykiai, nuo kurių draudimo sutartimi yra apdraudžiama, yra tiesioginis, staigus ir nenumatytas mechaninės jėgos poveikis iš išorės, sprogimas, vagystė ir plėšimas. Nedraudžiamieji įvykiai, aprašomi Draudimo taisyklių 4 skirsnyje, suprantami kaip išimtys iš draudimo apsaugos apimties. Taigi gaisras pagal aptariamą Draudimo sutartį yra draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus, numatytus Draudimo taisyklių 4 skirsnyje. Draudimo taisyklių 4.1.3 punktas ir 4.1.4 punktas yra savarankiškos, tačiau savo prasme ir svarumu vienodą reikšmę turinčios nedraudžiamųjų įvykių sąlygos. Draudimo taisyklių 4.1.4 punkte apibrėžiama nedraudžiamojo įvykio sąlyga, t.y. kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas gaisras, kai apdraustoje transporto priemonėje arba šalia jos buvo naudojamas atviros ugnies šaltinis bei kiti prietaisai, kuriuos yra draudžiama naudoti pagal transporto priemonės eksploatacijos taisykles, yra taikytina išimtinai žalos, patirtos gaisro forma, atvejams. Tuo tarpu Draudimo taisyklių 4.1.3 punkte apibrėžiama nedraudžiamojo įvykio sąlyga, t.y. kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi įvykiai, esantys pasekme gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo, yra bendresnio pobūdžio, t.y. taikoma tiek žalos, patirtos tiesioginio mechaninės jėgos poveikio iš išorės forma, tiek žalos, patirtos gaisro ar sprogimo forma atvejams. Toks pasirinktas Draudimo sąlygų formulavimo būdas, kuomet ne viename Draudimo taisyklių skirsnio Nedraudžiamieji įvykiai punkte aprašomi atvejai, kada gaisras laikomas nedraudžiamuoju įvykiu, o tokie atvejai išdėstomi keliuose nedraudžiamuosius įvykius aprašančiuose punktuose, nėra pagrindas laikyti draudimo taisyklių nuostatas neaiškiomis ir/ar prieštaringomis. Transporto priemonės gaisras aptariamu atveju buvo tiesiogiai sąlygotas eksploatacinio transporto priemonės gedimo, todėl, vadovaujantis Draudimo taisyklių 4.1.3 punktu, šis įvykis laikytinas nedraudžiamuoju ir draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos dėl aptariamo įvykio metu patirtos žalos.

15Ieškovas J. Sereikos individuali įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Skundas atmestinas.

18Dėl įvykio atitikimo Draudimo taisyklių 4.1.3. punkto nuostatoms

19Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar transporto priemonės gaisro aplinkybės neatitinka Draudimo taisyklių 4 skyriuje apibrėžtų nedraudžiamųjų įvykių sąlygų, t.y. 4.1.3. punkte numatyto atvejo, kai įvykis laikomas nedraudiminiu dėl to, kad jis buvo pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo. Atsakovas teigia, kad gaisras buvo gedimo, atsiradusio dėl transporto priemonės eksploatavimo pasekmė, kadangi 2011-03-07 ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktu Nr. 65-3 (EA), specialisto A. Č. buvo konstatuota, kad transporto priemonės Scania R114 L, valst. Nr. ( - ) gaisro kilimo priežastis - vilkiko keleivio pusės galinio rato ašies guolio gedimas. Aiškinant Draudimo taisyklių 4.1.3. punktą, darytina išvada, kad gedimas, kurio pasekmėje kilo gaisras, turi būti atsiradęs dėl transporto priemonės eksploatavimo, o ne dėl kitokių priežasčių, pvz., gamyklinio broko, ar pnš. Taigi, byloje turi būti įrodyta, kad gedimas atsirado būtent dėl eksploatavimo, t.y. netinkamo eksploatavimo, o ne dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo veiksmų. Vertinant kitas Draudimo taisyklių 4 punkto, apibrėžiančio nedraudiminius įvykius, nuostatas, matyti, jog draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, t.y. įvykis pripažįstamas nedraudiminiu tais atvejais, kai žala atsiranda dėl netinkamų, nerūpestingų ir aplaidžių draudėjo veiksmų, pvz. 4.1.4.p. – įvykis nedraudiminis, kai apdraustoje transporto priemonėje naudojamas atviros ugnies šaltinis arba kiti prietaisai, kuriuos draudžiama naudoti, t.y. draudėjo darbuotojas nesilaiko saugumo reikalavimų, arba draudėjas perduoda transporto priemonę naudotis asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę ( Taisyklių 4.1.8. p.). Tai keletas pavyzdžių, kurie leidžia daryti išvadą, kad draudėjas netenka draudiminės apsaugos tuo atveju, kai pats atlieka veiksmus, priešingus teisei. Būtent kitos Draudimo taisyklių nuostatos ir leidžia aiškinti Taisyklių 4.1.3. punktą draudėjo naudai, t.y. įvykis turi būti pasekmė gedimų, kurie atsirado ne bet kokio eksplotavimo pasekoje, o netinkamo eksploatavimo pasekoje. Nors šioje normoje nėra nurodyta, kad eksploatavimas turi būti netinkamas, tačiau kitoks aiškinimas šios nuostatos iš viso atleistų draudiką nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, kadangi transporto priemonės gedimais dėl jos eksploatavimo galima vertinti ir autoįvykio metu atsiradusius gedimus. Kasko draudimas ir yra būtent tokia draudimo forma, kai draudikas įsipareigoja atlyginti draudėjui atsiradusią žalą net ir dėl jo paties kaltų veiksmų, pvz. draudėjas ar jo darbuotojas pažeidžia Kelių eismo taisykles ir to pasekoje mechaninės jėgos poveikis iš išorės sugadina ar sunaikina transporto priemonę. Tai numatyta Draudimo taisyklių 3.1 punkte, be to, išskirta, jog draudiminiu įvykiu yra transporto priemonės sugadinimas dėl gaisro, todėl aiškinant dviejų taisyklių punktų – 3.1 ir 4.1.3. nuostatas, darytina išvada, kad 3.1 punktas yra bendroji norma, iš kurios išimtis numato tik tos 4.1 punktų dalys, kuriose nurodyta apie gaisrą, t.y. išskirta, kokių gaisrų atvejais darudimo išmoka nemokama. Taisyklių 4.1.3. punktas taikytinas tais atvejais, kai dėl transporto priemonės eksploatavimo sugenda tam tikros detalės jos viduje, t.y. atsiranda pačioje transporto priemonėje. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad žala buvo padaryta draudimo objektui tuo, kad sugedo guolis, kuris buvo galimai eksploatavimo pasekmė, todėl guolio keitimo išlaidų draudimo įmonė neprivalo mokėti, nes žala dėl guolio keitimo yra gedimo pasekmė, tačiau tai, kas buvo sugadinta transporto priemonėje dėl kilusio gaisro, yra dėl gaisro atsiradusi žala, todėl ji turi būti atlyginta draudėjui taisyklių 3.1 punkto pagrindu. Padarius šias išvadas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu dėl to, kad atsakovas neginčija žalos dydžio, apeliacinio skundo argumentais keisti teismo sprendimą nėra pagrindo. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, jog peržengti apeliacinio skundo ribas galima tik esant viešajam inetersui, o esant ginčui tarp dviejų verslo subjektų tokio intereso nėra.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

21Ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme negauta, todėl jos nepriteisiamos.

22Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas 2010-12-16 įvykį, kurio metu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo J.... 8. Teismas konstatavo, kad ieškovas J. Sereikos individuali įmonė ir trečiasis... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas UAB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. Dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumo... 12. Civilinio kodekso 6.987 str. nustato, kad draudimo sutartimi draudikas... 13. Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo... 14. Gaisras pagal Draudimo taisyklių 3.1 p. yra vienas iš įvykių, patenkančių... 15. Ieškovas J. Sereikos individuali įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Skundas atmestinas.... 18. Dėl įvykio atitikimo Draudimo taisyklių 4.1.3. punkto nuostatoms ... 19. Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar transporto priemonės gaisro... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 21. Ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos... 22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti...