Byla A-858-1452-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. S. (buvęs A. S.), pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Jolantai Kuzmienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Andriejui Bielinskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir pareiškėjo A. S. (dabar – R. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas, pareiškėja) skundu (b. l. 2–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Lietuvos valstybė), 31 243,32 litus turtinės ir 100 000 litų neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais.

5Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė tuo, kad nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2007 m. spalio 19 d. jis buvo tirtas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro konsultaciniame psichiatrijos ir psichoterapijos centre, kur jam buvo diagnozuotas transseksualumas (F64.00). Buvo konstatuota, kad pareiškėjui galima atlikti lyties keitimo operaciją. Pareiškėjo ligos istorijos išraše 2008 m. liepos 17 d. nurodoma, jog pareiškėjas lanko psichoterapeuto konsultacijas, vartoja hormonus, planuoja atlikti lyties keitimo operaciją. Pareiškėjui hormonų iki lyties keitimo operacijos atlikimo gydymo neskyrė joks pareiškėjo sveikatą prižiūrintis gydytojas, nes vyriškosios lyties asmeniui moteriški hormonai nėra skiriami, t. y. joks gydymas iki chirurginės operacijos atlikimo pareiškėjui Lietuvoje nebuvo taikomas, todėl pareiškėjas hormonus naudojo pagal savo pasirinkimą. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad tokios operacijos Lietuvoje nėra legalizuotos, todėl nėra atliekamos. Po to, kai pareiškėjui buvo konstatuota, jog galima atlikti lyties keitimo operaciją, jis buvo priverstas susirasti tiek gydymo įstaigą, tiek finansinius išteklius atlikti šiai chirurginei operacijai, t. y. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Tailande pareiškėjui buvo atlikta lyties pakeitimo operacija iš vyriškosios į moteriškąją. Atlikta lyties pakeitimo operacija yra negrįžtama, po šios operacijos atlikimo pareiškėjui visą likusį gyvenimą reikės vartoti moteriškus lytinius hormonus. Po šios operacijos atlikimo pareiškėjas dėl tolesnio gydymo kreipėsi į Lietuvos medikus, tačiau jokių rekomendacijų ar tolesnio gydymo nesulaukė. Pareiškėjui nebuvo suteikta jokia galimybė atlikti lyties keitimo operaciją Lietuvoje ir gauti dalinį valstybės finansavimą dėl šios operacijos atlikimo, t. y. pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė gauti kompensaciją už tokios chirurginės operacijos atlikimą, pareiškėjas buvo priverstas užbaigti gydymą kitoje valstybėje, dėl ko patyrė didelė turtinę žalą ir papildomus dvasinius išgyvenimus. Po lyties pakeitimo operacijos A. S. nėra suteikiamas adekvatus ir tinkamas gydymas dėl teisės aktų šiuo klausimu nebuvimo. Kadangi A. S. lyties keitimo operacija jau yra atlikta ir šiuo metu A. S. fiziškai yra moteris, akivaizdu, jog tolesnis gydymas šiam asmeniui yra gyvybiškai svarbus ir privalėjo būti suteiktas. Tačiau pareiškėjas neturi galimybės toliau gydytis Lietuvoje. Tokios pasekmės pareiškėjui atsirado ir pastarajam jas tenka patirti išimtinai dėl neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų (neveikimo), t. y. Lyties pakeitimo įstatymo nepriėmimo ir teisinės bazės šiuo klausimu nesukūrimo. Pareiškėjas negauna tinkamo ir adekvataus gydymo, tačiau ir kasdieniame gyvenime yra priverstas patirti kančias ir nepatogumus, kurie gali būti prilyginami žiauriems kankinimams Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Pareiškėjo asmens dokumentuose esanti tikrovės neatitinkanti informacija turi didelį poveikį gyvenimui visuomenėje, kurioje asmens lytis turi teisinę reikšmę. Dėl susiklosčiusios situacijos šiuo metu pareiškėjo judėjimo laisvė yra suvaržyta ir tai apsunkina jo asmeninius poreikius, pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą. Toks dvigubas gyvenimas, kai yra užbaigtas gydymo procesas, yra nepakeliamas, psichologiškai sunkus, sukelia sunkius išgyvenimus.

6Pareiškėjas nurodė, kad žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė, o žala atlyginama nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kitos valstybės institucijos darbuotojo kaltės, t. y. ši teisės norma numato civilinę atsakomybę be kaltės, todėl ji neįrodinėtina. Neteisėti valdžios institucijų veiksmai yra tai, kad Lyties pakeitimo įstatymas Lietuvoje iki šiol yra nepriimtas, nors tai numato galiojantys įstatymai. Taip pat tai, jog Lietuvos valstybė, nevykdydama savo įsipareigojimų pagal Konvencijos 8 straipsnį ir nepriimdama teisės akto, kuris numatytų CK įtvirtintos teisės realizavimo tvarką, pažeidžia savo pozityvią pareigą Konvencijos 8 straipsnio prasme, yra konstatuota Lietuvos atžvilgiu byloje Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) 2007 m. birželio 11 d. sprendime L prieš Lietuvą. Iki šio skundo pateikimo teismui Lietuvos valstybė EŽTT nurodyto specialaus įstatymo nepriėmė, t. y. neįvykdė EŽTT nustatyto bendrojo pobūdžio įpareigojimo, todėl pareiškėjo atžvilgiu šioje byloje konstatuotinas jo teisių pažeidimas pagal Konvencijos 8 straipsnį, dėl ko Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Asmens patirtą žalą, išreikštą pinigais, gali sudaryti tiek tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, tiek tik tiesioginiai nuostoliai arba tik negautos pajamos. Pareiškėjas nurodė, jog tiesioginiai nuostoliai šiuo atveju sudaro 26 638,62 litus už lyties pakeitimo operaciją, 2 566 litus kelionės skrydžio lėktuvu į/iš Tailando išlaidos, 224 litus už kraujo tyrimus Biomedicinos tyrimų centre, 166,81 litus hormoninių preparatų (vaistų) pirkimo išlaidos. Lietuvos valstybės pozityvios pareigos nevykdymas ir neįgyvendinimas sukėlė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, o pagal aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad tarp valstybės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

7A. S. pabrėžė, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, nes dėl jų asmuo patiria pažeminimą, yra nesaugus. EŽTT pabrėžė, jog, jei valstybė numato tokią teisę keisti lytį asmeniui, esant atitinkamai diagnozei, tai valstybė negali atsisakyti pripažinti dėl tokio gydymo kylančių pasekmių. Tai, kad Lietuvoje nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių tokį gydymą, negali nulemti asmens šiandieninio pasirinkimo laisvės būti tuo, kuo jis jaučiasi esąs. Dar daugiau, dėl teisinio reglamentavimo nebuvimo, asmuo ne tik yra priverstas kreiptis į teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo registravimo, tačiau nuo pat pareiškėjo gydymo pradžios nebuvo užtikrintas tinkamas ir adekvatus gydymas, pareiškėjas buvo priverstas ieškoti būdų užsienio valstybėse atlikti chirurginę operaciją, surasti finansinius šaltinius, po atliktos operacijos pareiškėjui ir dėl teisinio reglamentavimo stokos, nebuvo užtikrinta teisė į tolesnį gydymą, kyla grėsmė dėl sveikatos galimų sutrikimų atsiradimo dėl nekvalifikuoto gydymo. Pareiškėjas daugiau kaip metus yra priverstas viešoje erdvėje naudotis tikrovės neatitinkančiais asmens dokumentais, praktiškai kiekviename žingsnyje atskleisti privataus pobūdžio ir asmeninio pobūdžio informaciją, patirti dvasinį skausmą, stresą ir pažeminimą.

8Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 61–65) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad skundas neteismingas administraciniams teismams. Pareiškėjo skundžiami neteisėti veiksmai ar neveikimas, remiantis Viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) bei Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnyje pateiktomis sąvokomis, nepatenka į viešojo administravimo sritį, skundžiami neteisėtas veikas atlikę subjektai (Seimas, sveikatos priežiūros įstaigos) nepriskirtini valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams, skundas nepatenka į administracinių teismų sprendžiamų bylų kategorijas. Be to, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Tesimo kompetencijai ar bendrosios kompetencijos teismams, netiria Seimo, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos. Nei bendrosios kompetencijos teismai, nei administraciniai teismai nevertina Seimo veiksmų teisėtumo, konstitucingumo ir šiems teismams tokia kompetencija nesuteikta. Remiantis Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, tik Konstituciniam Teismui pripažinus CK 2.27 straipsnio 2 dalį prieštaraujančia Konstitucijai, galėtų atsirasti teisinis pagrindas valstybės neveikimą vertinti kaip neteisėtą veiksmą. Nesant specialaus įstatymo, nustatančio valstybės institucijų pareigas ir veiksmus lyties keitimo procese, nėra ir negali atsirasti valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo požymių, nurodytųjų CK 6.246 straipsnyje.

9Atsakovas nurodė, kad nei Konstitucija, nei Konvencija neįpareigoja valstybės užtikrinti asmenims lyties keitimo operacijos atlikimą ar šios operacijos išlaidų apmokėjimą valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondo lėšomis, t. y. joks nacionalinis ar tarptautinės teisės aktas neįpareigoja Lietuvos valstybės teikti tokios rūšies sveikatos priežiūros paslaugą kaip lyties keitimo operacija ar padengti šiems asmenims tokios rūšies operacijos išlaidas. Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintos teisės į privatų gyvenimą turinio aspektu valstybei kyla pozityvioji pareiga pripažinti lyties pakeitimą transseksualams, pakeičiant jų civilinės būklės aktų įrašus. Šią pareigą Lietuvos valstybė yra įvykdžiusi: CK 2.27 straipsnyje asmenims pripažįstama teisė pakeisti lytį, 2.18 straipsnyje įtvirtintas privalomas asmens lyties pakeitimo registravimas, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 514-516 straipsniuose numatyta teisminė civilinės būklės akto registravimo ir įrašų keitimo procedūra, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, 109.8, 111 ir kt. punktuose reglamentuojama civilinės būklės aktų įrašų keitimo pakeitus asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties keitimo procedūra, Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, 10, 11.7 ir 12 punktuose įtvirtinamas vardo ir pavardės atitikimo asmens lyčiai principas ir keitimo pakeitus lytį pagrindas, Asmens kodo suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Gyventojų registro tarnybos prie VRM 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (29)4R-61, 3.5 punkte įtvirtintas asmens kodo suteikimas pakeitus lytį ir panašiai.

10Lietuvos valstybė pabrėžė, kad pareiškėjas netinkamai realizavo savo teises į lyties tapatumo gydymą arba netinkamai traktavo šių teisių realizavimą. Lietuvos Respublikoje yra gydomas į Tarptautinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (toliau – ir TLK-10) įtrauktas lyties tapatumo sutrikimas transseksualumas. Pareiškėjas savo valia, be Lietuvos medikų tarpininkavimo, pasirinko tyrimus, gydymą, medikamentus ir konsultavimą užsienio valstybėje (Tailande) bei Lietuvoje (mokamus kraujo tyrimus Biomedicinos tyrimų centre, hormoninius preparatus ir pan.), taigi, savo valia apsisprendė pats apmokėti ir šias patirtas su lyties tapatumo sutrikimo gydymu (tyrimais, konsultacijomis ir pan.) ir lyties keitimo operacijomis susijusias išlaidas. Nepasinaudojus Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų garantuojamomis nacionalinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, t. y. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 478, ar tinkamai nerealizavus savo teisių į šias paslaugas, pareiškėjo reikalavimas atsakovui padengti jo patirtas šios srities išlaidas vertintinas kaip nepagrįstas ir spekuliatyvus. Reikalavimas padengti su lyties tapatumo sutrikimo gydymu ir lyties keitimo operacijomis susijusias užsienio valstybėje ir Lietuvoje patirtas išlaidas negali būti grindžiamas valstybės vengimu priimti CK 2.27 straipsnio 2 dalyje nurodytą lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą. Šio įstatymo reguliavimo dalyku neturėtų būti sveikatos priežiūros paslaugų atlygintinumas. Konstituciškai valstybei kyla pareiga piliečiams nemokamai suteikti (arba ta apimtimi atlyginti piliečio patirtas išlaidas) ne visas, o tik įstatymu nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas ir tik įstatymu nustatytais atvejais ir apimtimi. Valstybės laiduojamą ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą ir jos atlikimo tvarką reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymas (II skyrius) ir Sveikatos draudimo įstatymas. Pareiškėjo reikalavimuose nurodytoms sveikatos priežiūros paslaugoms nepatenkant į minėtųjų įstatymų reguliavimą, todėl valstybei nekyla pareiga padengti šių paslaugų teikimo išlaidas.

11Atsakovas nurodė, kad negali būti atsakingas dėl pareiškėjo nurodomo visuomenės socialinio priešiškumo lyties tapatumo sutrikimu sergantiems žmonėms, t. y. dėl pareiškėjo santykių su kolegomis darbe, negalėjimu apsigyventi viešbučiuose, apsunkintų atsiskaitymų kreditine kortele ir kitų kasdieninių situacijų. Be bendrųjų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta papildoma neturtinės žalos atsiradimo sąlyga, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pareiškėjo keliami reikalavimai dėl valstybės neteisėtų veiksmų nepatenka į įstatymuose nustatytus neturtinės žalos atlyginimo atvejus, t. y. pareiškėjo reikalavimai valstybei nekyla dėl viešojo administravimo srityje padarytų pažeidimų, kadangi įstatymų leidyba nepatenka į VAĮ reguliavimo sritį, pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nesusiję su nusikaltimo padarymu, žala sveikatai, gyvybei ar pan. Pareiškėjas pateiktais rašytiniais įrodymais tinkamai nepagrindžia skundo reikalavimų. Pareiškėjo pateiktieji užsienio valstybėje išduoti dokumentai nėra patvirtinti nustatyta tvarka, todėl nėra vertintini kaip oficialūs. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, patvirtinančiu gydytojo J. A. atsisakymą jį konsultuoti, viešbučių atsisakymą jį apgyvendinti, neįmanomą išvykimą/atvykimą iš/į Lietuvą, Euro vaistinėje pirktų prekių paskirtį ir ryšį su lyties tapatumo sutrikimo gydymu. Nėra aišku, kaip su pareiškėjo reikalavimais susijusios viešbutyje Tailande patirtos išlaidos interneto paslaugoms. Pateikta medicininė pažyma, išduota Tailande 2008 m. gegužės 30 d., patvirtina vėliau nei pažymos išdavimo datą atliktą operaciją (2008 m. rugpjūčio 21 d.). Pareiškėjo nurodomos aplinkybės sudaro prielaidas manyti, jog žalos atsiradimą nulėmė paties pareiškėjo nepakankamas rūpestingumas. Pats lyties pakeitimo medicininiu būdu faktas savaime nesukelia jokių pasekmių ir pareigų tretiesiems asmenims (įskaitant ir valstybę). Tik įteisinus lyties pakeitimą (atitinkamai įregistravus civilinės būklės aktus) atsiranda būtinųjų aplinkybių visuma, leidžiančių laikyti asmenį pakeitusiu lytį. Pareiškėjui neišreiškus valios užbaigti lyties pakeitimo įteisinimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, valstybei ar kitiems asmenims negali atsirasti su pareiškėjo neveikimu susijusios pasekmės ir atsakomybė. Nepakankamą pareiškėjo rūpestingumą rodo nepasinaudojimas esamomis lyties keitimo įteisinimo teisminiu keliu procedūromis, nepasinaudojimas Lietuvoje teikiamomis transseksualumo gydymo paslaugomis.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir TM) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 68–70) su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmest. Teisingumo ministerija nurodė, kad valstybę žalos atlyginimo bylose, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja valstybės institucija, dėl kurios arba dėl kurių pareigūnų neteisėtų aktų atsirado žala. Tai, kad pareiškėjo skundu prašoma atlyginti žalą, kuri atsirado dėl sveikatos apsaugos institucijų neveikimo, atsakovo atstovu turi būti traukiama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

13Teisingumo ministerija paaiškino, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. A. S. tik 2007 m. lapkričio 17 d. nutraukė santuoką, t. y. iki to laiko jis neturėjo teisės pasikeisti lyties. Prieš lyties keitimo operaciją yra būtinas hormoninis gydymas, kuris trunka ne mažiau 2 metus. Pareiškėjas nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2007 m. spalio 19 d. buvo tirtas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro konsultaciniame psichiatrijos ir psichoterapijos centre, kur pareiškėjui buvo diagnozuotas transseksualumas (F64.00). Įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigas Lietuvoje, atitinkamos srities gydytojus specialistus jau 2006 metais ir gavo neigiamą atsakymą dėl galimybės gydyti lyties tapatumo sutrikimą, nėra pateikta. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis raštu kreipėsi į gydymo įstaigą dėl lyties pakeitimo operacijos atlikimo, nors Lietuvos Respublikoje yra gydomos visos ligos, kurios yra įtrauktos į TLK-10 klasifikaciją, kur transseksualumas yra žymimas F64.00 kodu. Tokiu būdu, lyties tapatumo sutrikimas yra gydomas Lietuvoje. Teisingumo ministerija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 478 „Dėl pacientų nukreipimo konsultuotis (išsitirti) ir/ar gydytis užsienyje ir išlaidų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ 1 punkte nustatyta, kad konsultavimas, ištyrimas, gydymas užsienyje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gali būti organizuojamas apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, kuriems teiktos konsultacijos ir taikyti visi Lietuvoje galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, o užsienyje būtų galima suteikti konsultacijas bei pritaikyti naujus tyrimo ir/ar gydymo metodus, kurių prognozuojami rezultatai būtų geri. Šis įsakymas suteikia galimybę gydytis užsienyje, jeigu ligos, įtrauktos į TLK-10, nėra galimybės gydyti Lietuvoje, todėl pareiškėjas galėjo pasinaudoti šia galimybe, tačiau to nepadarė, vadinasi pats apsisprendė išlaidas, susijusias su lyties tapatumo sutrikimo gydymu ir lyties keitimo operacija, apmokėti iš savo lėšų. Teisingumo ministerija pabrėžė, kad, sprendžiant neturtinės žalos klausimą šioje byloje, būtina atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Spręstinas klausimas, ar, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

14Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 73–74) su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti. SAM nurodė, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes lyties keitimo ir su tuo susiję klausimai nėra sureguliuoti įstatymu ar kitais teisės aktais. Pareiškėjas pats savarankiškai padarė tokio pobūdžio operaciją kitoje šalyje, nesant jokių Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pritarimo, todėl turėtų prisiimti visas operacijos ir kitas su tuo susijusias išlaidas. SAM, kaip vykdomosios valdžios institucijai, nėra priskirti įgaliojimai priimti įstatymus. Dar 2002 metais buvo sudaryta darbo grupė įstatymo, reglamentuojančio lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, projektui parengti. Ši grupė 2003 metais parengė Lyties pakeitimo įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas Vyriausybei, 2003 metais pritarusiai projektui. SAM, Vyriausybė parengė bei pateikė įstatymo projektą Seimui, t. y. pasinaudojo įstatymo leidybos iniciatyvos teise.

15Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 80) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu

18(b. l. 98–108) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjo naudai 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo; likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o ne Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo, ar sveikatos priežiūros įstaigos. Pareiškėjas jam padarytą žalą kildina iš Lietuvos valstybės veiksmų, atsiradusią Lietuvos valstybei nesugebėjus priimti reikalingų teisės aktų ir priemonių, susijusių su lyties pakeitimu Lietuvos valstybėje, ką nustatė CK 2.27 straipsnis, o Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, turi įgaliojimus bei pagal savo kompetenciją gali ir privalo atstovauti Lietuvos valstybei byloje, kiek tai susiję su lyties pakeitimu ir iš to kilusiais reikalavimais atlyginti žalą.

20Pirmosios instancijos teismas dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad lyties tapatumo sutrikimas transseksualumas yra įtrauktas į TLK-10 (kodas F64.00) ir yra gydomas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas netinkamai realizavo savo teises į transseksualumo gydymą, t. y. netinkamai traktavo šių teisių realizavimą, nepasinaudojo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų garantuojamomis nacionalinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, t.y. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 478, t. y. pareiškėjas su prašymu gydyti transseksualumą užsienyje į Lietuvos institucijas nesikreipė.

21Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo valia, be Lietuvos medikų tarpininkavimo, pasirinko tyrimus, gydymą, medikamentus ir konsultavimą užsienio valstybėje (Tailande) bei Lietuvoje (mokamus kraujo tyrimus Biomedicinos tyrimų centre, hormoninius preparatus), savo valia apsispręsdamas pats apmokėti ir šias su lyties tapatumo sutrikimo gydymu (tyrimais, konsultacijomis ir panašiai) bei lyties keitimo operacija susijusias išlaidas. Lietuvos valstybėje sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas biudžeto lėšomis yra aiškiai reglamentuotas ir nėra 100 procentų atlyginamas, t. y., remiantis Konstitucijos 53 straipsniu, įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Konstituciškai valstybei kyla pareiga piliečiams nemokamai suteikti (arba ta apimtimi atlyginti piliečio patirtas išlaidas) ne visas, o tik įstatymu nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas ir tik įstatymu nustatytais atvejais ir apimtimi. Valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą ir jos atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti turtinę žalą, susijusią su lyties pakeitimo operacija, remiasi tik prielaidomis ir samprotavimais, kad, esant Lyties pakeitimo įstatymui Lietuvoje, valstybė privalėtų atlyginti jo išlaidas, patirtas, atlikus lyties pakeitimo operaciją. Pareiškėjo reikalavimuose nurodytoms sveikatos priežiūros paslaugoms, t. y. išlaidoms, susijusioms su lyties tapatumo sutrikimo gydymu (tyrimais, konsultacijomis, medikamentais) ir lyties keitimo operacija, nepatenkant į minėtųjų įstatymų reguliavimą, valstybei nekyla pareiga padengti minėtų patirtų išlaidų.

22Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. 2007 m. birželio 11 d. sprendime byloje L. prieš Lietuvą EŽTT įpareigojo Lietuvos valstybę per nustatytą laiko tarpą priimti specialų įstatymą, reglamentuojantį Lyties pakeitimo tvarką, tačiau Lietuvos valstybė EŽTT nurodyto specialaus įstatymo nepriėmė, t.y. neįvykdė EŽTT nustatyto bendrojo pobūdžio įpareigojimo, Lietuvos valstybė yra kalta, kad neįvykdė nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), o tokie Lietuvos valstybės veiksmai yra neteisėti. A. S. buvo diagnozuotas transseksualumas, dėl šios ligos jis gydėsi ir jam buvo atlikta lyties pakeitimo operacijas, jis patyrė 31 243,32 litus išlaidų, susijusių su atlikta lyties pakeitimo operacija, tačiau teismas konstatavo, kad minėtos išlaidos nėra traktuojamos kaip atsiradusi žala deliktinės civilinės atsakomybės prasme. Reikalavimas neteisėtais veiksmais tiesiogiai nulemti asmenų teises, laisves ir interesus, suponuoja išvadą, kad atsakomybei dėl žalos padarymo pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti yra būtina, jog egzistuotų tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, vykdant įsipareigojimus bei įpareigojimus, susijusius su lyties pakeitimo galimybe Lietuvoje, ir atsiradusių pareiškėjo išlaidų, susijusių su atlikta lyties pakeitimo operacija, nėra, nes teismo nustatytas neteisėtas valstybės neveikimas lyties pakeitimo srityje nenulėmė pareiškėjo nurodytų patirtų išlaidų, be to, valstybės neteisėtas neveikimas nėra besąlygiška pareiga atlyginti A. S. jo patirtas išlaidas.

23Pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos nurodė, kad valstybė CK 2.27 straipsnyje yra įteisinusi lyties pakeitimo galimybę Lietuvoje, tačiau tai, kad Lietuvoje nėra priimta jokių kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokį gydymą, negali nulemti pareiškėjo šiandieninio pasirinkimo laisvės būti tuo, kuo jis jaučiasi esąs. Dėl minėto teisinio reglamentavimo nebuvimo pareiškėjas ne tik buvo priverstas kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo registravimo, tačiau nuo pat gydymo pradžios jam nebuvo užtikrintas tinkamas ir adekvatus gydymas, pareiškėjas buvo priverstas ieškoti būdų užsienio valstybėse atlikti chirurginę operaciją, po atliktos operacijos pareiškėjui dėl teisinio reglamentavimo stokos nebuvo užtikrinta teisė į tolesnį gydymą Lietuvoje, kilo grėsmė dėl sveikatos galimų sutrikimų atsiradimo, esant nekvalifikuotam gydymui. Pareiškėjas buvo priverstas naudotis tikrovės neatitinkančiais asmens dokumentais bei atskleisti privataus gyvenimo subtilybes, patirti dvasinį skausmą, stresą, jo pažeminimą dalyje visuomenės, kurį sukėlė valstybės veiksmai, tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, patvirtintų CK 2.27 straipsnyje, bei nevykdant konkrečių EŽTT reikalavimų, kiek tai susiję su lyties pakeitimo procedūromis Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, diagnozavus pareiškėjui transseksualumą bei nustačius galimybę keisti lytį, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų valstybės veiksmų, t. y. dėl valstybės neveikimo, deramai nesiekiant užtikrinti tinkamo lyties pakeitimo galimybės Lietuvoje įgyvendinimo, nes konfliktas tarp socialinės realybės ir teisės sukelia priežastis, dėl kurių transseksualas pateko į tokią nepageidaujamą padėtį, kurioje patyrė pažeminimą, išgyvenimus, buvo pažeidžiamas, nesaugus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo patirtų išgyvenimų, sunkumų bei kitų nepatogumų pobūdį, į atsirandantį valstybės pozityvų požiūrį bei vykdomus veiksmus, siekiant tinkamos lyties pakeitimo galimybės bei su tuo susijusių pasekmių įgyvendinimo Lietuvoje, vertinant sunkią finansinę Lietuvos valstybės padėtį bei finansinę Lietuvos valstybės padėtį Europos Sąjungos valstybių kontekste, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

24III.

25Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliaciniu skundu (b. l. 115–117) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26Atsakovas be aplinkybių, nurodytų pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad teismas, motyvuodamas atsisakymą patenkinti reikalavimą priteisti turtinę žalą ir iš dalies patenkindamas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, netinkamai vertino tuos pačius įrodymus ir prieštaravo pats sau. Viena vertus pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pats pareiškėjas apsisprendė apmokėti už paslaugas, susijusias su asmens tapatybės sutrikimu gydymo ir keitimo operacijos atlikimu, kita vertus nurodo, kad nuo pat pareiškėjo gydymo pradžios nebuvo užtikrintas tinkamas ir adekvatus gydymas, buvo priverstas ieškoti būdų užsienio valstybėse atlikti chirurginę operaciją. Pirmosios instancijos teismas sutiko su trečiojo asmens argumentu, kad Lietuvos Respublikoje yra gydomos visos ligos, kurios yra įtrauktos į Tarptautinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją. TLK-10 transseksualumas yra žymimas F64.0 kodu. Tokiu būdu lyties tapatumo sutrikimas yra gydomas Lietuvoje. Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma (CK 2.27 straipsnio 1 dalis). Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. Įrodymų, kad toks pareiškimas buvo pateiktas šioje byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atsiradimą ir dydį, netinkamai vertino aplinkybę, kad, jeigu ne Lietuvoje, tai užsienio valstybėje pareiškėjas galėjo gauti gydymo paslaugas ir tai negali būti aplinkybė, kuri sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.

27Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, kuris 2009 m. spalio 8 d. sprendimu patenkino visus pareiškėjo prašymus dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo. Tokiu būdu teisės spragą dėl teisės aktų, reglamentuojančių civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą, kuomet pakeičiama lytis, nebuvimą, užpildė teismo sprendimas. Ginčo dėl tokios teisės realizavimo nekilo. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas dėl to, jog pareiškėjas patyrė pažeminimus dėl civilinės būklės aktų įrašų nepakeitimo, yra nepagrįstas.

28Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 119–125) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą iš dalies ir patenkinti pareiškėjo skundą visiškai – priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 31 243,32 litus turtinės žalos ir 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

29Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi dėl gydymo į Lietuvos medikus, tačiau jo nesulaukė. Nei vienas iš pareiškėją gydančių Lietuvos medikų nenukreipė dėl tolesnio jo gydymo į užsienį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo suteiktos jokios konsultacijos, jam nebuvo taikyti jokie gydymo metodai dėl nustatytos medicininės diagnozės, nes Lietuvoje transseksualumo gydymo metodų nėra, joks gydymas nėra suteikiamas, ką konstatavo teismas teismo sprendimo konstatuojamoje dalyje. Lietuvoje nėra suteikiamas joks minėtos diagnozės gydymas, tai patvirtino ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Kyla pagrįstas klausimas, jei pareiškėjui nebuvo suteiktos konsultacijos dėl gydymo Lietuvoje, ar pastarasis turėjo toliau laukti ir patirti didesnius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl nesuteikiamo gydymo ir didinti žalą savo sveikatai? Pareiškėjas ne savo valia pasirinko gydymą ir nusprendė atlikti chirurginę operaciją, pareiškėjas šiuos veiksmus atliko, būdamas priverstas taip elgtis ir tik po to, kai kreipėsi į Lietuvos medikus. Lietuvos valstybė neatliko jokių veiksmų, jog transseksualumo diagnozė būtų gydoma ar kokios medicininės paslaugos šiuo klausimu būtų suteikiamos. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neišnaudojo ar netinkamai naudojosi teikiamo gydymo Lietuvoje galimybėmis yra nepagrįsta.

30Pareiškėjas pažymi, kad nesant jokios teisinės bazės Lietuvoje dėl lyties keitimo operacijų atlikimo ir šių operacijų visiško ar dalinio valstybės finansavimo, nėra galimybės nei teigti, nei paneigti faktą, ar kokių nors įstatymų reguliavimo dalyku turėtų ar neturėtų būti tokių sveikatos priežiūros paslaugų atlygintinumas. Todėl tokia teismo išvada paremta prielaida, jog galimų ateities įstatymų šioje srityje reguliavimo dalyku tokių paslaugų atlygintinumas nebus reguliavimo dalykas. Teismas nurodė, jog valstybei kyla pareiga piliečiams nemokamai suteikti ne visas, o tik įstatymu nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas ir tik įstatymu nustatytais atvejais ir apimtimi. Tačiau Lyties keitimo įstatymo ir kitų šį įstatymą lydinčių ir įgyvendinančių teisės aktų šiuo metu Lietuvoje nėra priimta. Šiai dienai nėra galimybės nustatyti ir konstatuoti, jog, jei būtų priimtas reikalaujamas teisės aktas, atitinkamos medicinos paslaugos liktų nekompensuotos.

31Pareiškėjas pabrėžia, kad jis savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos patyrimo ir atlyginimo grindė tuo pačiu teisiniu pagrindu, t. y. valstybės neteisėtais veiksmais, kuriuos konstatavo esant tiek EŽTT, tiek pirmosios instancijos teismas. Todėl neaišku kuo remdamasis teismas analizavo ir nagrinėjo, jog pareiškėjo patirta turtinė žala yra kildinama iš valstybės pareigos kompensuoti chirurginės operacijos atlikimo ir kitas susijusias pareiškėjo patirtas išlaidas. Šis teisinis klausimas nėra iki šiol sureguliuotas. Lietuvos valstybė dėl neveikimo, t. y. dėl EŽTT nustatyto bendrojo pobūdžio įpareigojimo neįvykdymo, bei tuo pačiu CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies e punkte numatytos pareigos nevykdymo, kas būtent ir sudaro valstybės neteisėtų veiksmų turinį, padarė pareiškėjui tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo pateiktas aiškinimas, jog turtinė žala nekyla dėl tokių neteisėtų valstybės veiksmų atlikimo, yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, rėmėsi EŽTT išaiškinimu byloje L. prieš Lietuvą, jog Lietuvoje nėra prieinamos medicininės lyties pakeitimo paslaugos, nėra suteikiama asmeniui tokios chirurginės operacijos finansavimo galimybė bei galimybė pakeisti civilinės būklės aktų įrašus. Taigi teismas pripažino, jog chirurginės operacijos finansavimo iš valstybės klausimas šiai dienai nėra išspręstas, tai ir nulemia pareiškėjo turtinės žalos atsiradimą.

32Pareiškėjas nurodo, kad jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis EŽTT pateiktu išaiškinimu dėl turtinės žalos sąsajų ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir būsimos turtinės žalos. Teismas pareiškėjui turėjo priteisti jo patirtą (netgi ne būsimą) turtinę žalą, susijusią su chirurginės operacijos atlikimu užsienyje. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius valstybės neteisėtus veiksmus, teigtina, jog iš šių neteisėtų veiksmų turtinė žala, kurią patyrė pareiškėjas, gali būti teisiškai kildinama. Tam reikalinga nustatyti, ar tarp pareiškėjo patirtos žalos ir valstybės neteisėtų veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisus, jog turtinė žala negali būti kildinama iš teismo nustatytų valstybės neteisėtų veiksmų. Lietuvos valstybės neveikimas ir bendrojo pobūdžio, nurodyto EŽTT byloje L. prieš Lietuvą neįvykdymas, yra teisiškai reikšminga pareiškėjo patirtos turtinės žalos pasekmė. Esant teisiniam reguliavimui dėl lyties pakeitimo Lietuvoje, sureguliavus teisės aktais, kokia apimtimi ir dydžiu, valstybė kompensuoja atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, jokios turtinės žalos pareiškėjas nepatirtų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju privalėtų būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. CK 6.271 straipsnis tokios sąlygos nenumato. CK 6.247 straipsnyje yra įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio teorija, kurios esmė tai, jog priežastinis ryšys egzistuoja, jeigu žala (nuostoliai) pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu, t. y. ši priežastinio ryšio teorija nereikalauja, jog neteisėti veiksmai būtų vienintelė sąlyga kilti žalai. teismas nepagrįstai vadovavosi tiesioginio priežastinio ryšio teorija, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl turtinės žalos nepagrįstumo.

33Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai nustatė pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį lemia ir tai, dėl ko teismas nepasisakė sprendime, t. y. valstybės neteisėti veiksmai tęsiasi pakankamai ilgą laiko tarpą. Dar daugiau, nepaisant to, jog lyties pakeitimo srityje reikalingi priimti teisės aktai privalėjo būti priimti dar 2003 m., EŽTT byloje L. prieš Lietuvą konstatavus valstybės neteisėtus veiksmus ir konstatavus, jog vien L. priteisus turtinę ir neturtinę žalą padėtis nepasikeis, buvo priimtas bendrojo pobūdžio įpareigojimas Lietuvos valstybei – priimti specialų teisės aktą per teismo nustatytą terminą. Toks EŽTT sprendimas sukėlė pareiškėjui teisėtus lūkesčius, jog Lietuvos valstybė nutrauks savo neteisėtus veiksmus ir imsis šią padėtį taisyti. Tačiau, nepaisant visų šių faktinių aplinkybių, praėjus daugiau nei 2 metams po sprendimo byloje L. prieš Lietuvą, Lietuvos valstybė ir toliau tęsia neteisėtus veiksmus visų kitų asmenų atžvilgiu, kuriuos ši situacija liečia. Tokia situacija pareiškėjui sukėlė papildomas dvasines kančias ir išgyvenimus, be to, visišką neaiškumą, netikrumą dėl ateities ir valstybės tolesnių veiksmų. Šios faktinės aplinkybės ir argumentai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, į jas nebuvo tinkamai atsižvelgta, todėl netinkamai nustatytas neturtinės žalos dydis. Oficialūs ir vieši Lietuvos valstybės valdymo institucijų pareigūnai reiškia nuomones, kurios ne tik neatitinka EŽTT išaiškinimo ar liudytų apie neteisėto valstybės neveikimą nutraukimą, tačiau priešingai, liudija apie tokių veiksmų atlikimą, kurie transseksualų padėtį ir gyvenimą apsunkins dar daugiau. Valstybės sunki finansinė padėtis šiuo atveju nors ir turi tam tikrą reikšmę, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, tačiau pabrėžtina tai, jog Lietuvos valstybė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos tiek šioje, tiek kitose panašaus pobūdžio bylose išvengtų, jei nutrauktų neteisėtą neveikimą. Lietuvos valstybė netgi byloje L. prieš Lietuvą pasirinko turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui dėl savo neteisėtų veiksmų, bet ne neteisėtų veiksmų nutraukimą. Todėl akivaizdu, jog valstybės sunki finansinė padėtis, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, daro pačią mažiausią reikšmę neturtinės žalos dydžiui, nes pati valstybė savo neveikimu, kuris tęsiasi nuo 2003 m., tokią žalą sukelia ir ją tik didina. Tai nesuteikia pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį. Todėl teismo argumentas, jog valstybės sunki finansinė padėtis pareiškėjo prašomos neturtinės žalos dydžiui turi ypatingą reikšmę, yra atmestinas. Teisės doktrinoje teigiama, kad teisingumas reikalauja ginti sąžiningą asmenį ir neginti nesąžiningo, teikti pirmumą silpnesnės šalies interesams. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai teigtina, jog ženkliai silpnesnė šalis yra būtent pareiškėjas, pastarasis neturi jokių galimybių pakeisti it (ar) nutraukti valstybės neteisėto neveikimo. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Sąžiningas asmuo yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai, teisingai.

34Tretysis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 131–132) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo patenkinti. SAM nurodo, kad pareiškėjui negali būti priteisiama neturtinę žalą iš valstybės, nes pareiškėjas galėjo pasinaudoti šią galimybę, tačiau to nepadarė, vadinasi, pats apsisprendė išlaidas, susijusias su lyties tapatumo sutrikimo gydymu ir lyties keitimo operacija, apmokėti iš savo lėšų. Taip pat SAM palaiko kitus TM apeliacinio skundo argumentus. SAM nurodo, kad jų atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pranešė, kad Lietuvoje yra gydomos visos ligos, kurios yra įtrauktos į Tarptautinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją. Tokiu būdu lyties tapatumo sutrikimas yra gydomas Lietuvoje ir su tuo sutiko pirmosios instancijos teismas.

35Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 134–136) prašo jį atmesti. Atsakovas be aplinkybių, nurodytų pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde, pažymi, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog, nesant specialaus įstatymo, jis buvo priverstas apmokėti visas gydymo ir lyties keitimo operacijos išlaidas iš savo lėšų ir negalėjo pasinaudoti galimybe būti pasiųstam gydytis į užsienio šalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Byloje L. Prieš Lietuvą EŽTT iš valstybės pareiškėjo naudai priteisė 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o 40 000 eurų buvo priteista (su sąlyga, jeigu nebus priimti atitinkami teisės aktai) turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas priteisė žymiai didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.

36Pareiškėjas A. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 137–139) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą iš dalies ir patenkinti pareiškėjo skundą visiškai – priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 31 243,32 litus turtinės žalos ir 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėjas be argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, pažymi, kad atsakovas netinkamai nurodo pareiškėjo reikalavimo teisinį pagrindą, nes pareiškėjo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas kyla iš valstybės neteisėtų veiksmų, kuriuos konstatavo esant tiek EŽTT byloje L. prieš Lietuvą, tiek pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje. Atsakovo pagrindinis argumentas teigiant, jog pareiškėjas nepatyrė nei turtinės, nei neturtinės žalos nagrinėjamu atveju yra tas, jog Lietuvoje transseksualumas yra gydomas. Šie teiginiai visiškai atmestini, be to jie yra paneigti byloje esančiais rašytiniais ir kitais įrodymais, nes pareiškėjui nei iki lyties keitimo operacijos, nei po jos atlikimo, medikų konsultacijos dėl šios medicininės diagnozės gydymo nebuvo suteiktos. Byloje nėra ginčo dėl to, jog valstybė iki šiol yra neįvykdžiusi pareigos dėl Lyties keitimo įstatymo priėmimo. Lietuvos valstybė ir toliau tęsia savo neteisėtą neveikimą. Dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Todėl visiškai nėra aišku, kuo vadovaujantis atsakovas mano, jog pareiškėjas privalėjo įvykdyti veiksmą – pateikti raštu prašymą dėl lyties pakeitimo, kai toks veiksmas yra visiškai nereglamentuotas teisės aktais, t. y. nėra aišku, nei kam toks prašymas turėtų būti pateikiamas, nei kada ir kokiomis sąlygomis, nei tokio prašymo pateikimo ir (ar) nagrinėjimo tvarka, nei atitinkamo sprendimo priėmimo tvarka, nei kompetentingos institucijos, kuri turėtų tokį prašymą priimti ir (ar) nagrinėti ir pan.

37Pareiškėjas nurodo, kad civilinės būklės aktų įrašai pareiškėjui buvo pakeisti tik po Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo, priimto 2009 m. spalio 8 d., įsiteisėjimo. Pareiškėjas dėl transseksualumo buvo konsultuotas dar 2006 m. ir 2007 m., 2008 m. konstatuota, jog pareiškėjui galima atlikti lyties keitimo operaciją. Visus šiuos metus, pareiškėjas turėjo išgyventi nuolat besitęsiančius dvasinius išgyvenimus dėl asmens dokumentų ir realybės neatitikimo, t. y. pareiškėjui civilinės būklės aktai buvo pakeisti tik praėjus daugiau nei metams po pačios lyties keitimo operacijos atlikimo. Atsakovas mano, jog, teismui užpildžius teisinę spragą, kuri egzistuoja tik dėl neteisėto valstybės neveikimo, pareiškėjui jokia neturtinė žala šių aplinkybių pagrindu nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo išvados aptariamame kontekste yra teisėtos ir pagrįstos. Išimtinai dėl valstybės neveikimo pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius atsisakė pakeisti pagal pareiškėjo prašymą šiuos įrašus. Pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės šios aplinkybės, jos patenka į neturtinės žalos turinį. Tai, jog pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo, jo patirti dvasiniai išgyvenimai dėl užsitęsusio neatitikimo tarp realybės (turimų asmens dokumentų ir jų įrašų) ir savęs asmens suvokimo, dėl to, jog lyties pakeitimas užtruko ilgiau dėl teisinio reguliavimo stokos, kas turėjo įtaką ir asmens dokumentų pakeitimui, asmens civilinės būklės aktų įrašai buvo atsisakyti pakeisti ir buvo pakeisti tik priėmus dėl to teismo sprendimą turi reikšmės ir daro tiesioginę įtaką neturtinės žalos dydžiui.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliaciniai skundai atmestini.

41Nagrinėjamoje byloje analizuojama situacija dėl pareiškėjos patirtos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su atitinkamų nacionalinės teisės aktų nepriėmimu, pareiškėjai atlikta lyties keitimo operacija bei civilinės būklės aktų keitimu, atlyginimu. Bylos dalykas – turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, buvimas, ir, nustačius jos buvimą, priteistinos turtinės ir (ar) neturtinės žalos dydis.

42Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. buvo tirtas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro konsultaciniame psichiatrijos ir psichoterapijos centre nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2007 m. spalio 19 d. ir jam diagnozuotas transseksualumas (F64.0) pagal Tarptautinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10. Konstatuota, kad pareiškėjui galima atlikti lyties keitimo operaciją (b.l. 20). Vėliau pareiškėjas lankė psichoterapeuto konsultacijas, vartojo hormonus, planavo atlikti lyties keitimo operaciją. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Tailande pareiškėjui buvo atlikta lyties pakeitimo operacija ir pareiškėjo lytis pakeista iš vyriškos į moterišką (b. l. 21–23). Pareiškėja patirtą žalą sieja su Lietuvos valstybės nevykdoma pareiga įtvirtinti teisės aktus, reguliuojančius žmogaus lyties pakeitimo medicininiu būdu sąlygas ir tvarką, lyties pakeitimo registravimą, taip pat su sunkumais, patirtais keičiant civilinės būklės aktus.

43Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

44Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Kadangi pareiškėja prašo atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalą, šie aspektai bus vertinami atskirai.

45Dėl turtinės žalos atlyginimo

46Įstatymų leidėjas turtinę žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ar neveikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).

47Taigi turtinės žalos atsiradimo faktas konstatuojamas nustačius pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos (ar valstybės apskritai) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareiškėjos patirtus nuostolius ar negautas pajamas ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir patirtų nuostolių ar negautų pajamų.

48Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia, legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimas). Nagrinėjamoje byloje neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, pasireiškė tuo, kad Lietuvos valstybė nesudarė tinkamų teisinių prielaidų gydyti diagnozuotą ligą, taip pat nebuvo nustatyta procedūra, kokia tvarka yra vykdomas lyties ir civilinės būklės aktų keitimas. CK 2.27 straipsnyje numatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu (CK 2.27 straipsnio 1 dalis). Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai (CK 2.27 straipsnio 2 dalis). Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra priimtas įstatymas, nustatantis lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neteisėti veiksmai pasireiškia legislatyvine omisija, įstatymų leidėjui nevykdant CK nustatytos pareigos priimti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, kad transeksualų teisės patenka tarp pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnyje (teisė į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą) ginamų teisių, o valstybė turi užtikrinti šias teises ir įgyvendinti su šiomis teisėmis susijusias pareigas (žr. EŽTT sprendimą byloje Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 28957/95).

49Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde (b.l. 115–117) atsakovo Lietuvos valstybės atstovas teigė, kad transseksualumas Lietuvoje yra gydomas, nes tai yra diagnozuojama liga pagal Tarptautinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10, jis nepateikė konkrečių ir pagrįstų šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepaaiškino, kokiu būdu pareiškėja tai turėjo ar galėjo padaryti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Lietuvoje nesudarytos tinkamos teisinės prielaidos gydyti pareiškėjai diagnozuotą ligą, todėl pareiškėja Lietuvoje oficialiai transeksualumo gydytis negalėjo (b.l. 95). Šį teiginį patvirtina ir Lietuvos Respublikos lyties pakeitimo įstatymo projekto (IXP-2627) aiškinamojo rašto turinys, jame nurodoma, kad „lyties pakeitimo sąlygų ir tvarkos nereglamentuoja jokie teisės aktai“. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT sprendime L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27527/03) taip pat nurodė esant teisėkūros spragą, keliančią problemų teisės į privataus gyvenimo apsaugą požiūriu. Tai, kad pareiškėja neturėjo galimybių de facto gydyti šią ligą patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, jog jau atlikus lyties keitimo operaciją ji susidūrė su praktinėmis problemomis toliau gydant šią ligą (b.l. 33). Todėl minėti atsakovo atstovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

50Taip pat kritiškai vertintini ir atsakovo argumentai dėl 2001 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 478 patvirtintų Pacientų siuntimo konsultuotis (išsitirti) ir/ar gydytis Europos Sąjungos ir kitose šalyse ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarka) taikymo nagrinėjamoje situacijoje. Pabrėžtina, kad Tvarkos 1 punkte (nuo 2005 m. rugpjūčio 27 d. galiojusi redakcija) nurodoma, kad konsultavimas, ištyrimas, gydymas Europos Sąjungos ir kitose šalyse Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gali būti organizuojamas apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, kuriems teiktos konsultacijos ir taikyti visi Lietuvoje galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, o užsienyje būtų galima suteikti konsultacijas bei pritaikyti naujus tyrimo ir/ar gydymo metodus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje argumentas dėl to, jog pareiškėja nepasinaudojo Tvarka, yra atmestinas, nes Tvarka pasinaudoti jis neturėjo objektyvių galimybių. Tvarkos 1 punkte numatyta, kad Tvarka ir joje nurodytos gydymo užsienyje procedūros taikomos tuomet, kai Lietuvoje galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, tačiau, kaip minėta, pareiškėjai Lietuvoje taikyti gydymą apskritai nebuvo tinkamų teisinių prielaidų. Kaip matyti iš Tvarkos 1 punkto nuostatų, Tvarka taikytina tais atvejais, kai Lietuvoje taikytas gydymas neduoda teigiamų rezultatų, ji iš esmės reglamentuoja situacijas, kuomet dėl kompetencijos, techninių galimybių, metodologijų neturėjimo ir negalėjimo jas taikyti ar kitų objektyvių veiksnių pacientas negali būti gydomas Lietuvoje, tačiau tai gali būti padaryta užsienyje. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei sisteminę Tvarkos analizę (inter alia Tvarkos 3 punkto formuluotę gydantys gydytojai, Tvarkos 4 punkto formuluotę atlikti tyrimai, taikytas gydymas) pažymėtina, kad pareiškėja nebuvo tas subjektas, kuriam galėjo būti taikoma Tvarka, nes ji neatitiko subjektui keliamų reikalavimų. Kaip matyti iš Tvarkos 3 punkto nuostatų, iniciatyva dėl pasinaudojimo Tvarkos nuostatomis priklauso gydytojams. Jame numatyta, kad gydantys gydytojai nustatyta tvarka siunčia pacientus konsultuotis į universitetų ar universitetines ligonines, kurių specialistai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, rengia dokumentus dėl jų konsultavimo (ištyrimo) ir/ar gydymo užsienyje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad iniciatyvą dėl Tvarkos nuostatų taikymo pareiškėjos atžvilgiu turėjo išreikšti pati pareiškėja. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja netinkamai realizavo savo teisę į gydymą, t. y. netinkamai traktavo šių teisių realizavimą. Pabrėžtina, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiškėja objektyviai negalėjo pasinaudoti Tvarka, nes jos nuostatos pareiškėjai netaikytinos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste būtina atriboti dvi situacijas: 1) situaciją, kai teisinių santykių subjektas, siekdamas pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise (teise pasikeisti lytį), nepasinaudoja visomis galimybėmis, kurias jam suteikia teisės aktai ir dėl to patiria neigiamas pasekmes ir, 2) situaciją, kai teisinių santykių subjektas, siekdamas pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise (teise pasikeisti lytį), objektyviai negali pasinaudoti savo teise, nes valstybės (savivaldybės) valdžios institucijos savo neveikimu neužtikrina tinkamų teisinių prielaidų šios teisės įgyvendinimui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja objektyviai negalėjo pasinaudoti jai suteikta teise dėl valstybės valdžios institucijų neveikimo (neteisėtų veiksmų). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo neveikimas, t. y. nesudarymas pareiškėjai tinkamų teisinių prielaidų gydytis transseksualumą, traktuotinas kaip neteisėtas neveikimas CK 6.271 straipsnio prasme.

51Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja pateikė įrodymus apie jos turėtas išlaidas, susijusias su lyties pakeitimu. Ji nurodo, kad patyrė 31 243,32 litų turtinės žalos, t. y. 26 638,62 litai turtinės žalos už lyties pakeitimo operaciją, 2 566 litai už kelionę lėktuvu į/iš Tailandą, 224 litai už kraujo tyrimus Biomedicinos tyrimų centre, 166,81 litai už hormoninių preparatų (vaistų) pirkimą. Pareiškėjos teigimu, jos patirtas išlaidas nulėmė atsakovo neveikimas – t. y. tinkamų prielaidų gydyti pareiškėjai diagnozuotą ligą nebuvimas. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti ar tarp atsakovo neveikimo ir pareiškėjos patirtų išlaidų yra priežastinis ryšys.

52Teisėjų kolegija, vertindama, ar tarp atsakovo neteisėto neveikimo, kaip deliktinės atsakomybės sąlygos, ir pareiškėjos patirtų išlaidų, yra priežastinis ryšys, a priori pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti esant tokį ryšį.

53Tokia išvada darytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovo neveikimas, nevykdant pareigos ir nepriimant įstatymo dėl lyties pakeitimo sąlygų ir tvarkos, savaime nelemia to, kad pareiškėjai turi būti kartu ir kompensuotos išlaidos, susijusios su lyties keitimu ir gydymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju tarp pareiškėjos patirtų išlaidų ir neteisėto valstybės neveikimo nėra priežastinio ryšio, t. y. negalima teigti, jog pareiškėja išlaidas patyrė vien dėl to, jog valstybė nenustatė tinkamų lyties pakeitimo sąlygų ir tvarkos.

54Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Todėl pagal Konstituciją valstybei kyla pareiga piliečiams nemokamai suteikti (arba ta apimtimi atlyginti piliečio patirtas išlaidas) ne visas, o tik įstatymu nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas ir tik įstatymu nustatytais atvejais ir apimtimi. Valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą ir jos atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje esant įtvirtintai lyties keitimo tvarkai ir sąlygoms, šio gydymo išlaidas visiškai kompensuotų valstybė. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnis, įtvirtinantis teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, neįtvirtina teisės į nemokamą gydymą.

55Šiuo aspektu taip pat būtina pabrėžti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos patirtos išlaidos operacijai ir gydymui negali būti vienareikšmiškai traktuojamos kaip turtinė žala dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog būtent chirurginė lyties pakeitimo operacija yra tas gydymo būdas, kuris privalėjo būti taikomas gydant pareiškėjos ligą. Iš byloje pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad pareiškėjai buvo būtinas būtent toks ligos gydymo metodas, pareiškėja šios faktinės aplinkybės neįrodė. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad EŽTT L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27527/03) sprendime priteisė būtent (būsimos) turtinės žalos atlyginimą, todėl tokio požiūrio turėtų būti laikomasi ir šioje byloje. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad minėtoje byloje EŽTT pažeidimą konstatavo ir sąlyginį turtinės žalos atlyginimą priteisė esant kitoms faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje byloje chirurginė lyties pakeitimo operacija buvo akivaizdžiai vienintelė ir būtina priemonė, minėto asmens gydymas jau buvo pradėtas ir buvo tokioje stadijoje, kad buvo būtina nedelsiant užbaigti gydymą, lytį pakeičiant chirurginiu būdu. Teisėjų kolegijos manymu, būtent dėl šios priežasties EŽTT bendros priemonės (t. y. atitinkamo įstatymo) priėmimą susiejo su tikėtinai atsirasiančios turtinės žalos priteisimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra aiškių ir neginčytinų įrodymų, kad pareiškėjai chirurginė lyties keitimo operacija buvo vienintelis jos ligos gydymo būdas. Minėtų dviejų aspektų (įrodymų, kad chirurginė lyties keitimo operacija buvo būtina gydant pareiškėjos ligą, nebuvimas ir aplinkybė, kad teisės aktai negarantuoja visiško lyties pakeitimo išlaidų kompensavimo) lemia tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neveikimo ir pareiškėjos patirtų išlaidų.

56Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs neteisėtą valstybės neveikimą, t. y. tinkamų teisinių prielaidų gydyti aptariamą ligą nesudarymą (įstatymo nepriėmimą), šį neteisėtą neveikimą pagrįstai vertino per neturtinės žalos atlyginimo prizmę, vertindamas, kokius nepatogumus ir neigiamas pasekmes tokio teisinio reguliavimo nebuvimas sukėlė pareiškėjai. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo nebuvimas, t. y. tinkamų teisinių prielaidų skirti ir taikyti atitinkamą gydymą nebuvimas, pareiškėjai dėl to būnant priverstai savarankiškai gydytis, tai pat tai, kad, grįžus po operacijos, pareiškėjai nebuvo suteiktos tinkamos medicininės paslaugos ir pan. yra svarbios aplinkybės, kurios, be kitų aplinkybių, taip pat vertinamos, teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos buvimo ir jos dydžio.

57Dėl neturtinės žalos atlyginimo

58Kaip yra nurodęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).

59Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad neturtinės žalos padarymo faktas konstatuojamas nustačius pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje argumentai dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų yra analizuoti aptariant turtinės žalos nustatymą, dalyje dėl neturtinės žalos nustatymo jie yra analogiški ir nekartotini. Vertinant pareiškėjai padarytos neturtinės žalos padarymo fakto pagrindimą, pažymėtina, kad jis bus vertinamas kartu su priežastinio ryšio elementu.

60Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja jai kilusią neturtinę žalą sieja su tinkamų teisinių prielaidų gauti sveikatos apsaugos paslaugas nesudarymu, taip pat veiksmingu teisiniu jos pasikeitusios tapatybės nepripažinimu.

61Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, jog valstybės yra įpareigotos pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nustatantį teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę tam tikrose ribose, užtikrinti lyties pakeitimo pripažinimą po lyties pakeitimo, inter alia, pakeičiant civilinės būklės aktus (žr. EŽTT sprendimą byloje Grant prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 32570/03). Taip pat pažymėtina, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką numatančio įstatymo nebuvimas nulemia situaciją, kai asmeniui kyla kliūčių pasinaudoti tinkamomis sveikatos apsaugos paslaugomis. Dėl negalėjimo gauti tinkamą gydymą ir nesant tinkamos civilinės būklės aktų keitimo tvarkos, pareiškėja patenka į situaciją, kai jos privatus gyvenimas ir tikroji prigimtis yra nepagrįstame neapibrėžtume (žr. mutatis mutandis sprendimą L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27527/03).

62Teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėta EŽTT praktika nulemia ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjos patirtos neturtinės žalos struktūrą: t. y. 1) pareiškėjos patirta neturtinė žala dėl lyties pakeitimą ir gydymą nustatančio tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo ir, 2) pareiškėjos patirta neturtinė žala dėl adekvačios civilinės būklės aktų keitimo dėl lyties pakeitimo tvarkos nebuvimo. Abu nurodyti aspektai (apimantys iš CK 2.27 straipsnio 2 dalies kylančią pareigą įstatymu nustatyti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką) nulemia EŽTK 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pažymėjo, kad dėl lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką numatančio įstatymo (teisinio reguliavimo) nebuvimo, pareiškėja ne tik buvo priversta kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo registravimo, tačiau nuo pat pareiškėjos gydymo pradžios nebuvo užtikrintas tinkamas ir adekvatus gydymas, pareiškėja buvo priversta ieškoti būdų užsienio valstybėse atlikti chirurginę operaciją, po atliktos operacijos pareiškėjai dėl minėto teisinio reglamentavimo nebuvimo nebuvo užtikrinta teisė į tolesnį gydymą Lietuvoje. Taip pat pareiškėjai kilo grėsmė dėl galimų sveikatos sutrikimų atsiradimo gavus nekvalifikuotas gydymo paslaugas. Pareiškėja buvo priversta naudotis tikrovės neatitinkančiais asmens dokumentais bei atskleisti privataus gyvenimo subtilybes, patirti dvasinį skausmą, stresą, pažeminimą visuomenėje, kurį sukėlė atsakovo veiksmai, tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, patvirtintų CK 2.27 straipsnyje, kiek tai susiję su lyties pakeitimo sąlygomis ir tvarka Lietuvoje nustatymu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13394-640/2009, kuriuo buvo teismas įpareigojo atitinkamas institucijas įgyvendinti veiksmus, susijusius su civilinės būklės aktų keitimu, nors ir išsprendė pareiškėjos kilusias problemas, negali būti laikomas tinkama lyties pakeitimo pripažinimo forma EŽTK 8 straipsnio prasme, nes tokia procedūra (teismo būdu) sukelia papildomus nepatogumus, ji traktuotina kaip nesiderinanti su, inter alia, lygiateisiškumu principu – nesant viešojo intereso asmuo, norintis įprastai pakeisti atitinkamus civilinės būklės aktus ir juose esančius įrašus, gali kreiptis tiesiogiai į atitinkamas institucijas (savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių), tuo tarpu analogiškų veiksmų atlikimas, pakeitus lytį, įmanomas tik kreipiantis į teismą. Teisėjų kolegija mano, kad tokia egzistuojanti praktika yra ydinga ir nepagrįsta. Vis dėlto aplinkybė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu įpareigojo pakeisti pareiškėjos įrašus civilinės būklės aktuose yra vertintina kaip aspektas, į kurį būtina atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, t. y. ši aplinkybė traktuotina kaip atsakovo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

63Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai konstatavo, jog nustatytos visos neturtinės žalos atsiradimo sąlygos.

64Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

65Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010).

66Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priteistas 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra akivaizdžiai per mažas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės panašiais aspektais neturtinės žalos atlyginimo klausimą analizavęs EŽTT sprendime byloje L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27527/03) priteisė 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nežiūrint to, kad minėtoje byloje pareiškėjo faktinė situacija buvo žymiai sudėtingesnė nei šioje byloje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 30 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamoje byloje laikytinas tinkama kompensacija, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

67Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pagrindo nėra. Atitinkamai pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

69Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir pareiškėjos R. S. apeliacinius skundus atmesti.

70Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

71Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas, pareiškėja) skundu... 5. Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė tuo, kad nuo 2007 m. spalio 5 d. iki... 6. Pareiškėjas nurodė, kad žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos... 7. A. S. pabrėžė, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų Lietuvos... 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 9. Atsakovas nurodė, kad nei Konstitucija, nei Konvencija neįpareigoja... 10. Lietuvos valstybė pabrėžė, kad pareiškėjas netinkamai realizavo savo... 11. Atsakovas nurodė, kad negali būti atsakingas dėl pareiškėjo nurodomo... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 13. Teisingumo ministerija paaiškino, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu... 18. (b. l. 98–108) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; priteisė iš... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad tinkamas atsakovas... 20. Pirmosios instancijos teismas dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad... 21. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo valia,... 22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės atsakomybei atsirasti... 23. Pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos nurodė, kad valstybė 24. III.... 25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 26. Atsakovas be aplinkybių, nurodytų pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad... 27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės... 28. Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 119–125) prašo pakeisti... 29. Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi dėl gydymo į Lietuvos medikus,... 30. Pareiškėjas pažymi, kad nesant jokios teisinės bazės Lietuvoje dėl lyties... 31. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis savo reikalavimą dėl turtinės ir... 32. Pareiškėjas nurodo, kad jog pirmosios instancijos teismas privalėjo... 33. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai nustatė pareiškėjo patirtos... 34. Tretysis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į... 35. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į... 36. Pareiškėjas A. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l.... 37. Pareiškėjas nurodo, kad civilinės būklės aktų įrašai pareiškėjui buvo... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliaciniai skundai atmestini.... 41. Nagrinėjamoje byloje analizuojama situacija dėl pareiškėjos patirtos... 42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. buvo tirtas Vilniaus miesto... 43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą,... 44. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1)... 45. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 46. Įstatymų leidėjas turtinę žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą... 47. Taigi turtinės žalos atsiradimo faktas konstatuojamas nustačius... 48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde (b.l. 115–117)... 50. Taip pat kritiškai vertintini ir atsakovo argumentai dėl 2001 m. rugsėjo 6... 51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja pateikė įrodymus apie jos... 52. Teisėjų kolegija, vertindama, ar tarp atsakovo neteisėto neveikimo, kaip... 53. Tokia išvada darytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad... 54. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos... 55. Šiuo aspektu taip pat būtina pabrėžti, kad nagrinėjamoje byloje... 56. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 57. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 58. Kaip yra nurodęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, neturtinė žala... 59. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą,... 60. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja jai kilusią neturtinę žalą... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos žmogaus teisių teismas yra... 62. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėta EŽTT praktika nulemia ir... 63. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 64. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl priteistos... 65. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes,... 67. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir faktines bylos aplinkybes teisėjų... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 69. Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 70. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą... 71. Nutartis neskundžiama....