Byla 2A-287-267/2016
Dėl teisės į juridinio asmens pavadinimo pažeidimą

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Grožio valandėlė“ apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-781-959/2015 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Grožio valandėlė“ ieškinį atsakovei Ž. A. dėl teisės į juridinio asmens pavadinimo pažeidimą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė mažoji bendrija (toliau tekste – MB) „Grožio valandėlė“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama uždrausti atsakovei naudoti pavadinimą „Grožio valandėlė“ savo darbo vietoje, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

62. Ieškovė nurodė, kad steigiamo juridinio asmens pavadinimą „Grožio valandėlė“ Valstybės įmonėje Registrų centras laikinai įregistravo rezervavo 2015 m. balandžio 7 d., o 2015 m. gegužės 13 d. Juridinių asmenų registre įregistravo MB „Grožio valandėlė“. Atsakovės darbo vietoje, internete bei vizitinėse kortelėse naudojamas pavadinimas „Grožio valandėlė“ pažeidžia ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, klaidina visuomenę, dėl neigiamos informacijos apie atsakovės teikiamas paslaugas paskelbimo viešai, siejant su pavadinimu „Grožio valandėlė“, ieškovės įmonės dalykinei reputacijai padaryta neturtinė žala.

73. Atsakovė Ž. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės paraiška prekės ženklui įregistruoti pateikta 2015 m. balandžio 14 d., o ieškovė kaip juridinis asmuo įregistruota tik 2015 m. gegužės 13 d., todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prioritetas teiktinas atsakovės, o ne ieškovės, teisių gynimui.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Priteisė iš ieškovės mažosios bendrijos „Grožio valandėlė“ atsakovei Ž. A. 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

105. Teismas sprendė, kad LR CK 2.42 straipsnio 2 dalyje numatytas teises ieškovė įgijo tik nuo prašymo įregistruoti juridinį asmenį padavimo juridinių asmenų registrui dienos, t. y. 2015-05-08. Teismas akcentavo, kad atsakovė dar 2015-04-14 pateikė prašymą LR Valstybiniam patentų biurui įregistruoti ženklą „Grožio valandėlė“ ir išduoti prekių ženklo liudijimą. Atsakovė, 2015-04-14 pateikdama minėtą prašymą Valstybiniam patentų biurui, nuo prašymo padavimo dienos įgijo pirmumo teisę į prekių ženklą „Grožio valandėlė“, kuriam nuo šios dienos suteikiama laikina teisinė apsauga. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovė, nuo 2015-04-14 teisėtai naudodama prekių ženklą „Grožio valandėlė“, kurio autorė ji pati ir yra, nepažeidė 2015-05-13 registruoto juridinio asmens MB „Grožio valandėlė“ teisių į juridinio asmens pavadinimą.

116. Teismas įžvelgė tam tikrą pačios MB „Grožio valandėlė“ atstovės Š. V. nesąžiningumą registruojant juridinį asmenį, kurio pavadinime panaudotas atsakovės sukurtas prekių ženklas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, susijusių su juridinio asmens pavadinimo naudojimu, todėl LR CK 2.42 straipsnio nuostatos bei civilinę atsakomybę nustatančių įstatymo nuostatų (LR CK 6.245-6.251) atsakovės atžvilgiu netaikė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

137. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Grožio valandėlė“ prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

147. 1. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, dėl to išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas netinkamai aiškino ir taikė juridinių asmenų pavadinimų ir prekinių ženklų apsaugą reglamentuojančias įstatymų nuostatas. Teismas painioja juridinio asmens pavadinimo, prekių ženklo ir iškabos sąvokas, nepagrįstai atsakovei suteikdamas iškabos „Grožio valandėlė“ autorystės teises.

157.2. Atsakovė Ž. A. jokių daiktinių ar autorinių teisių į pavadinimą „Grožio valandėlė” ar į iškabą „Grožio valandėlė”, ieškovei rezervuojant šį pavadinimą, neturėjo. Atsakovė, pati pardavusi K. S. prie salono Joniškyje, Upytės g. 7-1, buvusią reklaminę iškabą, neturėdama jokių įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų daiktinių ar autorinių teisių į šią iškabą ir pavadinimą „Grožio valandėlė”, sužinojusi apie įmonės steigimą tokiu pavadinimu, pateikė paraišką dėl prekinio ženklo įregistravimo ir pati pradėjo šį pavadinimą naudoti savo veikloje. Todėl šioje situacijoje akivaizdus atsakovės, o ne ieškovės atstovės nesąžiningumas.

167.3. Apeliantė pažymi, kad jokių kliūčių rezervuoti (laikinai įregistruoti) steigiamos mažosios bendrijos pavadinimui „Grožio valandėlė” ir vėliau įregistruoti įmonei tokiu pavadinimu Juridinių asmenų registro tvarkytojas nenustatė. Nors steigiamos įmonės pavadinimo „Grožio valandėlė“ rezervavimas (laikinai įregistravimas) nesuteikia jo apsaugos pagal LR CK 2.39 str. 4 d. (LR CK 2.41 str. 2 d.), 2015 m. balandžio 7 d. ieškovė rezervavusi (laikinai įregistravusi) pavadinimą įgijo teisę į pavadinimo apsaugą pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nors atsakovė 2015 m. balandžio 14 d. pateikė Valstybiniam patentų biurui paraišką prekiniam ženklui su žodžiais „Grožio valandėlė“ įregistruoti, jos prekinis ženklas dar nėra įregistruotas. O dėl ieškovės 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybiniam patentų biurui pateiktos paraiškos įregistruoti prekiniam ženklui, tapatų reklaminei iškabai, naudojamai prie pastato, kuriame vykdoma ieškovės veikla, 2015 m. lapkričio 30 d. Valstybinio patentų biuro Prekių ženklų ir dizaino skyrius priėmė sprendimą ženklą įregistruoti.

178. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Ž. A. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

188.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad pavadinimą / prekės ženklą „Grožio valandėlė“ sukūrė ir ilgą laiką naudoja būtent atsakovė, ji laikytina šio prekės ženklo autore, būtent su atsakove ir jos vykdoma veikla visuomenė sieja pavadinimą „Grožio valandėlė“. Nustatęs šią aplinkybę teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, pagrįstai analizavo prekės ženklo ir juridinio asmens pavadinimo sąveiką ir santykį.

198.2. Atsakovė dėl prekės ženklo „Grožio valandėlė“ registravimo kreipėsi dar 2015-04-14, todėl nuo šios dienos jos kaip prekės ženklo „Grožio valandėlė“ savininkės teisės ir teisėti interesai yra saugomi ir ginami įstatymu nustatyta tvarka.

208.3. Juridinių asmenų pavadinimas nėra registruojamas atskirai, todėl teisė į juridinio asmens pavadinimą įgyjama ir ginama nuo juridinio asmens įregistravimo momento. Nors ieškovės pavadinimas į registrą laikinai įtrauktas 2015-04-07, tačiau ieškovė teisę į savo pavadinimo apsaugą ir teisę ginti savo juridinio asmens pavadinimą įgijo tik nuo juridinio asmens įregistravimo, t. y. nuo 2015-05-13. Situacijos nekeičia ir tai, kad ieškovė 2015-09-30 pateikė paraišką ir 2015-11-30 gavo sprendimą dėl ženklo „Grožio valandėlė“ įregistravimo. Atsakovės, kaip prekės ženklo savininkės, ir ieškovės, kaip juridinio asmens pavadinimo turėtojos, teisių santykis išlieka nepakitęs, t. y. prioritetas teikiamas atsakovės teisėms į prekės ženklą. PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikomas, todėl teismas pagrįstai ja ir nesivadovavo. Argumentų dėl neturtinės žalos nepriteisimo apeliantė nepateikia, todėl atsakovė neturi galimybės suformuoti atsikirtimų.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

239. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės juridinio asmens pavadinimo naudojimo atsakovės prekės ženkle, pateikus prašymą šį ženklą įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka.

2410. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atsakovei suteikė iškabos „Grožio valandėlė“ autorystės teises pripažindamas pirmumo teisę į prekių ženklą „Grožio valandėlė“, netaikė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto.

2511. LR Prekių ženklų įstatymo (2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1981, aktuali redakcija Nr. XI-2396, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6870 (2012-11-22), toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

2612. LR CK 2.39 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų; to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus; juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.

2713. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl prekių ženklų santykio su juridinių asmenų pavadinimais išaiškinta, kad pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis (įstatymo prasmę), šių dviejų pramoninės nuosavybės objektų – juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (LR CK 2.39 straipsnio 1 dalis). Antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa (priešingai) juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014).

2814. Kasacinio teismo praktikoje dėl ūkio subjektų pavadinimų panašumo vertinimo nurodoma, kad panašumas bendrąja prasme suprantamas kaip tų pačių arba artimų ypatybių turėjimas. Pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti; tai yra viena iš panašumo apraiškų. Taikant LR CK 2.39 straipsnį, nepakanka nustatyti pavadinimų panašumo faktą, turi būti nustatyta, kad pavadinimų panašumas neklaidina visuomenės. Tai reiškia, kad ne bet koks juridinio asmens pavadinimo panašumas neleidžiamas pagal LR CK 2.39 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2007). Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę; visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).

2915. Galiojančio LR CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. O PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekes ir (ar) paslaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2006). Atsižvelgiant į tai, neteisi apeliantė teigdama, kad 2015 m. balandžio 7 d. jai rezervavus (laikinai įregistravus) pavadinimą ji įgijo teisę į pavadinimo apsaugą pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pažymėtina tai, kad šios bylos atveju ieškovė neprašo atsakovės pateiktos prekių ženklo registracijos pripažinti negaliojančia.

3016. Steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikinas įtraukimas į juridinių asmenų registrą nesukuria paraišką padavusiam asmeniui ar būsimajam (dar neįsteigtam) juridiniam asmeniui teisių, numatytų LR CK 2.42 str. 2 d., nes juridinio asmens pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį, arba nuo teisės akto priėmimo, jei taikoma šio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad LR CK 2.42 straipsnio 2 dalyje numatytas teises ieškovė įgijo tik nuo prašymo įregistruoti juridinį asmenį padavimo juridinių asmenų registrui dienos, t. y. 2015-05-08.

3117. PŽĮ 12 straipsnio 3 dalis numato, jog nuo paraiškos padavimo datos, atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į ženklą. Nuo šios datos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių, numatytų šio įstatymo 38 straipsnyje, galimo pažeidimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė dėl prekės ženklo „Grožio valandėlė“ registravimo kreipėsi dar 2015-04-14, todėl nuo prašymo pateikimo Valstybiniam patentų biurui dienos, įgijo pirmumo teisę į prekių ženklą „Grožio valandėlė“, taip įgydama laikiną teisinę apsaugą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, jog atsakovė, nuo 2015-04-14 teisėtai naudodama prekių ženklą „Grožio valandėlė“ nepažeidė 2015-05-13 ieškovės registruoto juridinio asmens MB „Grožio valandėlė“ teisę į juridinio asmens pavadinimą.

3218. Aplinkybė, kad ieškovė 2015-09-30 pateikė paraišką ir 2015-11-30 gavo sprendimą dėl ženklo „Grožio valandėlė“ įregistravimo, nepaneigia pirmenybės, teiktinos ne ieškovės, o atsakovės, kaip pateikusios registruoti prekinį ženklą, interesų gynybai. Todėl ieškovė, turėdama registruotą juridinį asmenį, kurio pavadinimas sutampa su jos pačios įregistruotu prekės ženklu, neeliminuoja atsakovės teisių į ginčo prekės ženklą ir nepaneigia fakto, kad dėl prekės ženklo įregistravimo atsakovė kreipėsi anksčiau, nei buvo įregistruota MB „Grožio valandėlė“.

3319. Pagal LR CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. LR CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai taikytų juridinių asmenų pavadinimų ir prekinių ženklų apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatų (LR CPK 12 str., 178 str., 185 str., 263 str.).

3420. Atskirai teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju Joniškio rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas civilinių bylų teismingumo taisykles, nes LR CPK 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad proceso normos nenustato, jog bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme, konstatavusi teismingumo taisyklių pažeidimą, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, sprendžia, kad, vadovaujantis CPK 328 straipsnio nuostata, draudžiančia naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, minėtas procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3030-219/2015).

3521. Remiantis anksčiau aptartais argumentais darytina išvada, kad teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

36Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

3722. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

38Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau tekste – MB) „Grožio valandėlė“... 6. 2. Ieškovė nurodė, kad steigiamo juridinio asmens pavadinimą „Grožio... 7. 3. Atsakovė Ž. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Joniškio rajono... 9. Priteisė iš ieškovės mažosios bendrijos „Grožio valandėlė“... 10. 5. Teismas sprendė, kad LR CK 2.42 straipsnio 2 dalyje numatytas teises... 11. 6. Teismas įžvelgė tam tikrą pačios MB „Grožio valandėlė“ atstovės... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. 7. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Grožio valandėlė“ prašo panaikinti... 14. 7. 1. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas padarė procesinės... 15. 7.2. Atsakovė Ž. A. jokių daiktinių ar autorinių teisių į pavadinimą... 16. 7.3. Apeliantė pažymi, kad jokių kliūčių rezervuoti (laikinai... 17. 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Ž. A. prašo apeliacinį... 18. 8.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad pavadinimą / prekės ženklą „Grožio... 19. 8.2. Atsakovė dėl prekės ženklo „Grožio valandėlė“ registravimo... 20. 8.3. Juridinių asmenų pavadinimas nėra registruojamas atskirai, todėl... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. 9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės juridinio asmens... 24. 10. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai... 25. 11. LR Prekių ženklų įstatymo (2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1981, aktuali... 26. 12. LR CK 2.39 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo privalo turėti... 27. 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl prekių ženklų santykio... 28. 14. Kasacinio teismo praktikoje dėl ūkio subjektų pavadinimų panašumo... 29. 15. Galiojančio LR CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad juridinio... 30. 16. Steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikinas įtraukimas į juridinių... 31. 17. PŽĮ 12 straipsnio 3 dalis numato, jog nuo paraiškos padavimo datos,... 32. 18. Aplinkybė, kad ieškovė 2015-09-30 pateikė paraišką ir 2015-11-30 gavo... 33. 19. Pagal LR CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą... 34. 20. Atskirai teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju Joniškio... 35. 21. Remiantis anksčiau aptartais argumentais darytina išvada, kad teismo... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 37. 22. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas... 38. Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 39. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti...