Byla 3K-3-208/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ateities ekologija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ateities ekologija“ ieškinį atsakovams VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Ateities ekologija“, ieškinį grįsdamas atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, kuriais buvo pažeistos jo teisės ir padaryta turtinė žala, prašė įpareigoti atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“ pakeisti savo pavadinimą į kitą, nepanašų į ieškovo pavadinimą, nustatyti atsakovui VšĮ „Ekologijos vizija“ baudą už šio įpareigojimo neįvykdymą per nustatytą terminą, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų 220 480,79 Lt nuostolių atlyginimo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“ per keturiasdešimt penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo pavadinimą į UAB „Ateities ekologija“ nepanašų pavadinimą, už įpareigojimo neįvykdymą per nustatytą terminą nustatė 1000 Lt baudą ieškovo naudai; priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 220 480,79 Lt nuostolių, patirtų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimo.

7Teismas nustatė, kad atsakovė G. A. pagal 2004 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį dirbo ieškovo vadybininke, nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2006 m. rugsėjo 21 d. ėjo direktorės pareigas. Tuo metu ji atliko veiksmus, kuriais 2006 m. rugsėjo 26 d. buvo įsteigta su ieškovu konkuruojanti įmonė – viešoji įstaiga „Ekologijos vizija“: pateikė Juridinių asmenų registrui prašymą laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą pavadinimą „viešoji įstaiga „Ekologijos vizija“, priėmė steigimo aktą bei steigėjos sprendimą paskirti save direktore, pasirašė įstatus ir patvirtino juos notarine tvarka. Visi šie dokumentai 2006 m. rugsėjo 20 d. buvo pateikti Juridinių asmenų registrui. 2006 m. rugsėjo 20 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2006 m. rugsėjo 21 d. Abi įmonės (UAB „Ateities ekologija“ ir VšĮ „Ekologijos vizija“) veikia toje pačioje srityje bei teikia analogiškas – pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo bei su tuo susijusias – paslaugas. Teismas konstatavo, kad atsakovė G. A., siekdama asmeninių tikslų įsteigusi kitą konkuruojantį juridinį asmenį ir paskyrusi save direktore, ne tik pažeidė CK 2.87 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens valdymo organo nario pareigas bei atsakomybę, nuostatas, bet ir imperatyvą vengti interesų konflikto. Teismas taip pat nustatė, kad po direktorės darbo santykius su ieškovu nutraukė ir trys vadybininkės: 2006 m. lapkričio 6 d. savo noru darbo sutartį nutraukė vadybininkė J. K., o 2006 m. lapkričio 10 d. – D. G. ir V. S. Kitą dieną po atleidimo šios darbuotojos sudarė darbo sutartis su atsakovu VšĮ „Ekologijos vizija“. Teismas iš bylos aplinkybių padarė išvadą, kad atsakovė G. A. aktyviais veiksmais perviliojo nurodytas darbuotojas pereiti dirbti į konkuruojančią įstaigą – VšĮ „Ekologijos vizija“, ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ūkio subjektams nustatytą draudimą siūlyti konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Teismas taip pat nustatė, kad po atsakovės įmonės įsteigimo ieškovo klientai ėmė sistemingai nutraukinėti su juo sudarytas sutartis (nuo 2006 m. gruodžio iki 2007 m. kovo mėnesio sutartis nutraukė 67 įmonės). Teismas pripažino įrodytu ieškovo teiginį, kad jo klientus perviliojo atsakovės darbuotojos, t. y. buvusios ieškovo darbuotojos, kurios aktyviais veiksmais skatino ieškovo klientus nutraukti sutartis ir sudaryti naujas (daugeliu atvejų nebuvo aiškiai įvardijama, kad tos pačios darbuotojos veikia kitos įmonės vardu ir siūlo sudaryti sutartis su visai kita įmone). Teismas pripažino, kad dėl atsakovės G. A. neteisėto informacijos panaudojimo VšĮ „Ekologijos vizija“ nesąžiningai įgijo konkurencinį pranašumą, taigi atsakovė savo veiksmais pažeidė ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, nes per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą ne tik nesaugojo ieškovo komercinių paslapčių, bet ir panaudojo savo pačios įsteigtos įmonės komercinei veiklai. Teismo sprendimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą, tai yra pagrindas apginti ieškovo teises nuo atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

8Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti tiesioginius nuostolius (1168,2 Lt už perviliotų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą turėtų išlaidų, 22 269,12 Lt papildomų išlaidų, susijusių su atlyginimų mokėjimu darbuotojams (ieškovas privalėjo skubiai įdarbinti vietoje buvusių trijų šešis naujus darbuotojus) ir mokėjimais į privalomojo socialinio draudimo ir garantinį fondus), taip pat 197 043,47 Lt netiesioginių nuostolių, kuriais jis prašo pripažinti atsakovo gautą naudą per laikotarpį nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2007 m. spalio 31 d. Teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų veiksmų atsakovas VšĮ „Ekologijos vizija“ turėjo galimybę vykdyti veiklą bei gauti 197 043,47 Lt naudos, todėl ši pripažintina ieškovo netiesioginiais nuostoliais. Nustatęs priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (nesąžiningos konkurencijos) ir ieškovo patirtų nuostolių, teismas priteisė nuostolių atlyginimą iš atsakovų solidariai.

9Spręsdamas klausimą dėl ieškovo teisės į pavadinimą pažeidimo, teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo pavadinimai turi tą patį reikšminį esminį žodį „ekologija“, orientuojantį į ateitį, nes žodis „vizija“ reiškia vaizdą, reginį, regėjimą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) ir tai asocijuojasi su ateities perspektyva. Be to, klientai šiuos paslaugų teikėjus vadina bendru pavadinimu „ekologija“, dalis klientų po sutarčių su ieškovu nutraukimo painiojo ieškovą su VšĮ „Ekologijos vizija“, į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą buvo atliekami mokėjimai pagal atsakovo išrašytas sąskaitas, kai kurie dabartiniai atsakovo klientai kreipiasi į ieškovą elektroniniu paštu dėl su VšĮ „Ekologijos vizija“ sudarytų sutarčių vykdymo, taip pat skambina telefonu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo, veikiančių toje pačioje srityje, pavadinimai yra panašūs ir dėl to faktiškai buvo suklaidinti tretieji asmenys, kuriuos papildomai klaidina dar ir tai, jog VšĮ „Ekologijos vizija“ dirba buvusi ieškovo direktorė bei kitos darbuotojos. Nustatytų aplinkybių visuma – pavadinimų panašumas bei faktiniai klientų suklaidinimo atvejai – leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovo teisė į juridinio asmens pavadinimą yra pažeista, dėl to yra pagrindas taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įpareigoti atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“ pakeisti pavadinimą į kitą, nepanašų į ieškovo pavadinimą. Teismas taip pat patenkino ieškovo reikalavimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių užtikrinimo CPK 273 ir 771 straipsnių nustatyta tvarka.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A. apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikino sprendimo dalį dėl atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ įpareigojimo pakeisti savo pavadinimą ir baudos už šio įpareigojimo nevykdymą nustatymo ir šį ieškovo reikalavimą atmetė; ieškovui priteistą solidariai iš atsakovų nuostolių atlyginimą sumažino iki 105 859,43 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovė G. A., dar būdama ieškovo įmonės direktorė, asmeniniais tikslais įsteigusi kitą juridinį asmenį ir paskyrusi save jo vadove, pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas dėl juridinio asmens valdymo organo pareigų bei imperatyvų draudimą vengti galimo interesų konflikto. Be to, atsakovė perviliojo ieškovo darbuotojus, taip suvaržydama ieškovo galimybes konkuruoti bei įgydama konkurencinį pranašumą prieš ieškovą veikiant toje pačioje ūkinės komercinės veiklos srityje. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė G. A. pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą draudimą ir yra atsakinga už tokiu pažeidimu ieškovui padarytą žalą (jo patirtus nuostolius). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė G. A. negali būti pripažinta atsakinga už tai, kad neužtikrino ieškovo konfidencialios informacijos apsaugos, tačiau jos bei kitų buvusių darbuotojų veiksmai – pasinaudojimas ieškovo įmonėje sukaupta informacija apie klientų sąrašus, jų ryšių duomenis, taip pat teikiamų paslaugų kainodara ir panašiai VšĮ „Ekologijos vizija“ interesais – neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir negalėjo nepakenkti ieškovo, kaip konkuruojančio ūkio subjekto, teisėtiems interesams, nes dėl tokių veiksmų ieškovas prarado dalį turėtų klientų ir iš jų gautas pajamas. Šiais veiksmais atsakovas VšĮ „Ekologijos vizija“ faktiškai pradėjo savo veiklą, galėjo ją sėkmingai plėtoti, pagerino savo ir pablogino ieškovo konkurencijos sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia veikla yra nesąžininga, nes neatitinka geros ūkinės praktikos ir normalių verslo papročių, be to, ji laikytina gana reikšminga, nes turėjo neigiamą įtaką ieškovo galimybėms varžytis rinkoje, taip darydama jam žalą.

12Spręsdama dėl atlygintinos žalos dydžio, teisėjų kolegija nurodė, kad nauda (pajamos), kurią nesąžiningai konkuruodama atsakovės G. A. vadovaujama įstaiga gavo iš tų savo naujų kontrahentų, kurie prieš tai nutraukė sutartis su ieškovo įmone, laikytina ieškovo netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis), kurias jis turi teisę reikalauti atlyginti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog VšĮ „Ekologijos vizija“ turėjo galimybę vykdyti savo veiklą tik dėl ieškovo atžvilgiu neteisėtai atliktų veiksmų. Nustačius nesąžiningos konkurencijos veiksmų faktą, nuostolių atlyginimas ieškovui galėtų būti skaičiuojamas nuo tų pajamų, kurias atsakovas gavo iš klientų, prieš tai nutraukusių sutartis su ieškovu, o ne iš visų klientų. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovui priteistino netiesioginių nuostolių atlyginimo suma yra 104 691,23 Lt. Be to, ieškovui priteistina 1752,30 Lt tiesioginių nuostolių (buvusių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidų).

13Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog kai kurių ieškovo klientų painiavą ir suklydimą atliekant finansines operacijas lėmė ieškovo ir atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ pavadinimai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, semantine prasme šių dviejų juridinių asmenų (ieškovo ir atsakovo) pavadinimai yra iš dalies panašūs, tačiau tai savaime negali sukelti painiavos atskiriant vieną juridinį asmenį nuo kito. Žodis „ekologija“ yra bendrinis, todėl kokių nors išimtinių teisių dėl juridinio asmens pavadinimo nesuteikia. Pavadinimų lyginamosios analizės aspektu atidus ir apdairus asmuo neturėtų supainioti šių dviejų juridinių asmenų, nes jų pavadinimų panašumo laipsnis nėra klaidinančio turinio. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo esamų ir buvusių klientų suklydimą dėl šių dviejų juridinių asmenų, jų supainiojimą lėmė ne šių asmenų pavadinimai, bet aplinkybė, kad buvusios ieškovo darbuotojos, pagal savo darbo funkcijas kontaktavusios su ieškovo klientais, vėliau su tais pačiais klientais bendravo ir sudarinėjo naujas sutartis dirbdamos jau pas atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad buvusios jo darbuotojos, skatindamos ieškovo klientus nutraukti sutartis ir sudaryti naujas sutartis su VšĮ „Ekologijos vizija“, aiškiai neįvardydavo, jog veikia jau kitos įmonės vardu ir siūlo sudaryti sutartis su visiškai kita įmone, taip prisidengiant ieškovo pavadinimu ir įdirbiu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad trečiuosius asmenis klaidino ne šių dviejų juridinių asmenų pavadinimai, bet aplinkybė, jog naujai įsteigtoje VšĮ „Ekologijos vizija“ dirbo buvusi ieškovo įmonės direktorė bei kitos buvusios pagrindinės ieškovo darbuotojos. Dėl to, teisėjų kolegijos sprendimu, nėra pagrindo taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatų ir įpareigoti atsakovus pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Ateities ekologija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį dėl atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ įpareigojimo pakeisti savo pavadinimą ir baudos už šio įpareigojimo nevykdymą nustatymo ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.39 ir 2.42 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Solvex Baltic“ v. UAB „Scandihouse“, bylos Nr. 3K-3-335/2008, 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio fondas“ v. Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“, bylos Nr. 3K-3-424/2007, 2005 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. IĮ „Namija“ v. UAB „Namėja“, bylos Nr. 3K-3-472/2005, 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinį asmenį identifikuojantis ir individualizuojantis pavadinimas negali būti tapatus ar klaidinančiai panašus į kitų juridinių asmenų pavadinimus; juridinių asmenų pavadinimų funkcija – atskirti jais pavadintus skirtingus juridinius asmenis vieną nuo kito; kai kyla rinkoje konkuruojančių ūkinės veiklos subjektų ginčas, turi būti atsižvelgta į tai, ar pavadinimų panašumu nepažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas; nurodyto principo pažeidimas gali iškreipti rinką, sukelti jos dalyviams nuostolių, iš to gali kilti civilinė atsakomybė. Konstatuotina, kad asmens teisė į pavadinimą pažeidžiama, kai nustatomos tokios aplinkybės: 1) juridinių asmenų pavadinimai yra panašūs; 2) juridiniai asmenys veikia toje pačioje rinkoje; 3) tretieji asmenys (paslaugų gavėjai ir tiekėjai) painioja juridinius asmenis; 4) pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas.

17Šioje byloje egzistuoja visos nurodytos sąlygos (jas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas): ieškovo ir atsakovo pavadinimai panašūs semantine prasme (esminis pavadinimų akcentas yra tas pats žodis „ekologija“, be to, abiem atvejais orientuota į perspektyvą – „ateities“, „vizija“), ieškovas ir atsakovas veikia analogiškoje srityje (teikia pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo bei su tuo susijusias paslaugas), nustatyti trečiųjų asmenų klaidinimo bei sąžiningos konkurencijos principo pažeidimo faktai. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad juridinių asmenų pavadinimai yra iš dalies panašūs, asmenys veikia toje pačioje prekių ir paslaugų teikimo rinkoje, tretieji asmenys buvo ir yra klaidinami, juridiniai asmenys yra painiojami, nepagrįstai atsisakė taikyti CK 2.42 straipsnį ir įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, įtaką juridinių asmenų painiojimui galėjo daryti ne tik panašūs pavadinimai, bet ir kitos aplinkybės (tie patys juridinių asmenų darbuotojai), tačiau vien tik tų pačių darbuotojų darbas pas atsakovą, nesant juridinių asmenų pavadinimų panašumo, negalėtų lemti ir nesukeltų trečiųjų asmenų klaidinimo bei juridinių asmenų painiojimo. Panašaus pavadinimo vartojimas ir darbuotojų perviliojimas yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai tiek kartu paėmus, tiek atskirai. CK 2.39 straipsnį aiškinant sistemiškai su Konstitucijos 46 straipsniu bei Konkurencijos įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į juridinio asmens pavadinimo paskirtį bei vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, darytina išvada, kad CK 2.42 straipsnis turi būti taikomas ir asmuo įpareigojamas nutraukti neteisėtus veiksmus ir tuo atveju, kai klientų klaidinimą bei juridinių asmenų supainiojimą lemia aplinkybių, iš kurių viena (lemiama) yra pavadinimų semantinis panašumas, o painiojami asmenys veikia toje pačioje rinkoje, visetas. Asmens teisė į pavadinimą pažeidžiama, kai tretieji asmenys suklaidinami dėl juridinių asmenų panašumo į pirmiau įregistruoto asmens pavadinimą. Pagal CK 2.39 ir 2.42 straipsnius, nustačius, kad tretieji asmenys yra klaidinami dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo, atsakovas turi būti įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti jais padarytą žalą.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A. prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

19CK 2.39 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad juridinių asmenų pavadinimai neturi būti klaidinamai panašūs, reiškia, jog įstatyme pateisinamas tam tikras panašumas tiek, kiek jis yra neišvengiamas ir nėra tiesiogiai uždraustas. Vien dėl to, kad kasatoriaus ir atsakovo pavadinimuose vartojamas tas pats bendrinis žodis „ekologija“, negalima teigti, kad pavadinimai yra klaidinančiai panašūs, nes kiti pavadinime esantys žodžiai yra skirtingi, tai panaikina visuomenės suklaidinimo galimybę. Žodis „ekologija“ yra tik dalis pavadinimo, apibūdinančio juridinį asmenį, jo veiklą, tačiau jo neindividualizuoja ir yra vartojamas daugelio kitų juridinių asmenų pavadinimuose. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad, nors semantine prasme juridinių asmenų pavadinimai iš dalies panašūs, tačiau tai savaime negali sukelti trečiųjų asmenų painiavos atskiriant vieną juridinį asmenį nuo kito. Tai, kad klientai kartais suklysdavo, nėra pagrindas pripažinti, jog įmonių pavadinimai yra panašūs, nes bendraujant su klientais būtina juos informuoti, nurodant tikslius duomenis ir rekvizitus, kad būtų išvengta netikslumų ir nesusipratimų. Taigi atidus ir apdairus asmuo neturėtų supainioti šių dviejų juridinių asmenų, nes jų pavadinimų panašumo laipsnis nėra klaidinantis. Be to, byloje įrodyta, kad trečiuosius asmenis klaidino ne juridinių asmenų pavadinimai, o tai, jog VšĮ „Ekologijos vizija“ dirbo buvusios kasatoriaus darbuotojos. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalį ir įpareigoti atsakovus pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl juridinio asmens pavadinimo klaidinančio panašumo

23Teisės subjektas – juridinis asmuo – savo veikloje (ūkinėje apyvartoje) veikia tam tikru vardu. Paryžiaus konvencijoje dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija) vartojamas terminas „firmos vardas“, o CK normose – sąvoka „juridinio asmens pavadinimas“. Savo esme tai yra tapačios sąvokos. Iš juridinio asmens sąvoką apibrėžiančios teisės normos teksto matyti, kad juridinis asmuo yra pavadinimą turintis teisės subjektas – įmonė, įstaiga ar organizacija (CK 2.33 straipsnis). Įpareigojimas juridiniam asmeniui turėti savo pavadinimą grindžiamas poreikiu (būtinumu) asmenį individualizuoti, t. y. atskirti jį nuo kitų juridinių asmenų ar jų padalinių. Pavadinimas (firmos vardas) identifikuoja teisės subjektą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Juridinio asmens pavadinimui nustatyti tam tikri reikalavimai, iš kurių vieni yra skirti tam, kad pavadinimas atitiktų lietuvių kalbos bendrines normas, o kitų paskirtis – užtikrinti viešąją tvarką, gerą moralę bei visuomenės neklaidinimą. Šios bylos aplinkybių kontekste aktualu tai, kad įstatyme nustatytas draudimas juridiniam asmeniui turėti tokį pavadinimą, kuris klaidintų visuomenę dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Nustatant pavadinimo tapatumą, juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa paprastai nelaikomi identifikuojančiais juridinių asmenų, todėl savarankiškai bei izoliuotai nevertinami. Pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kitų pavadinimų skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „tapatus“ apibrėžia kaip „toks pat, identiškas, tolygus“. Tas pats žodynas žodį „panašus“ apibrėžia kaip turintį tų pačių arba artimų ypatybių. Taigi juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų. Tačiau tam tikras pavadinimo panašumo egzistavimas savaime negali sukelti teisės subjektui negatyvių pasekmių. Minėta, kad pagrindinė juridinio asmens pavadinimo paskirtis yra atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus. Visuomenės klaidinimą kaip fakto klausimą turi įvertinti ir nustatyti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai. Įstatymuose neribojama apeliacinės instancijos teismo kompetencija tų pačių faktinių duomenų pagrindu nustatyti kitokias nei pirmosios instancijos teismas aplinkybes. Vertinant šioje byloje ieškovo ir atsakovo, kaip juridinių asmenų, pavadinimus – UAB „Ateities ekologija“ ir VšĮ „Ekologijos vizija“ – akivaizdus dalinis semantinis jų panašumas. Pavadinimuose pavartotas bendrinis žodis „ekologija“, kuris jokio išimtinio išskirtinumo nė vienam juridinio asmens pavadinimui nesuteikia. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „ateitis“ apibrėžia kaip būsimąjį laiką, o žodį „vizija“ – kaip tariamą vaizdą, regėjimą, vaizduotės paveikslą, svajonę. Taigi žodžiai „ateitis“ ir „vizija“ turi savarankiškas reikšmes. Sprendžiant dėl pavadinimo klaidinančio panašumo, reikia įvertinti visus pavadinimo elementus. Kai lyginamų juridinių asmenų pavadinimuose, be pasikartojančio bendrinio žodžio, yra ir kitų, skirtingą reikšmę turinčių žodžių, turi būti įvertinta pavadinimo visuma, t. y. šios visumos, o ne atskirų elementų panašumas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai tenka lyginti tą pačią teisinę formą turinčių juridinių asmenų pavadinimus, žodžiai ar jų santrumpos, nusakantys juridinio asmens teisinę formą, pavadinimo funkcijai – atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų – iš esmės nedaro įtakos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004). Tuo tarpu kai tenka spręsti dėl skirtingą teisinę formą turinčių juridinių asmenų pavadinimų klaidinančio panašumo, tai šis požymis, nors ir neturi lemiamos įtakos, tačiau vertintinas pavadinimo visumos kontekste. Taigi šioje byloje lyginamosios analizės aspektu aptartų pavadinimų atidus ir apdairus asmuo neturėtų supainioti, nes jų panašumo laipsnis nėra klaidinančio lygio.

24Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, ginama tiek pagal CK 2.42 straipsnio, tiek pagal Paryžiaus konvencijos 8-10 straipsnių nuostatas. Tačiau nenustačius CK 2.39 straipsnio nuostatų pažeidimo, nėra pagrindo atsakomybei bei teisių gynimui.

25Dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų santykio

26Neteisėtas naudojimasis kito juridinio asmens pavadinimu (prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudojant pavadinimą be sutikimo) arba naudojimas pavadinimo, neatitinkančio CK 2.39 straipsnio reikalavimų, yra neleidžiamas, o juridinis asmuo, kurio teisės tokiu būdu pažeidžiamos, gali kreiptis į teismą teisminės gynybos CK 2.42 straipsnio pagrindu, taip pat pagal Paryžiaus konvencijos 8-10 straipsnių nuostatas.

27Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas nustatytas ir detalizuotas Konkurencijos įstatymo 2 ir 16 straipsniuose, o pažeistų teisių gynimas – to paties įstatymo 17 straipsnyje bei Paryžiaus konvencijos 10 bis straipsnyje.

28Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas (CK 2.42 straipsnis) ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis) savaime nėra vienas kitą lemiantys, tačiau šalies sąžiningumas gali turėti įtakos sprendžiant žalos klausimus. Be to, ginčo šalims esant konkurentams, sprendžiant juridinio asmens pavadinimo teisinės apsaugos klausimą, reikšmingos yra ir Konkurencijos įstatymo nuostatos, nes neteisėtas kito juridinio asmens pavadinimo naudojimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, ir nebūtinai tik pavartojant jį antrojo juridinio asmens pavadinime (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004; 2005 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. N. IĮ „Namija“ v. UAB „Namėja“, S. P., bylos Nr. 3K-3-472/2005).

29Taigi teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas, nors ir būdamas savarankiškas teisės pažeidimas, gali įgyti tam tikrą išraiškos formą per nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tačiau nesąžiningos konkurencijos veiksmų apimtis yra gerokai platesnė. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai gali būti atliekami ir nepažeidžiant kito juridinio asmens teisės į pavadinimą. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. kad buvo pasinaudota ieškovo įmonėje sukaupta informacija apie klientus, paslaugų kainodarą, pervilioti darbuotojai, ir, pradėjus veiklą analogiškoje rinkoje, siūloma ieškovo klientams sudaryti naujas sutartis su atsakovu. Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo pagrindu ir buvo iš dalies tenkintas ieškinys. Tačiau aptarti nesąžiningos konkurencijos veiksmai nėra tokio pobūdžio, kad galėtų lemti kitokią, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, išvadą dėl atsakovo pavadinimo panašumo į ieškovo pavadinimą. Savo ruožtu atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmai galėjo būti (ir buvo) atlikti nesant sąsajų su CK 2.39 straipsnio reikalavimų pažeidimu.

30Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo pagrindai nepasitvirtino. Naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos nutarties dalį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Ateities ekologija“, ieškinį grįsdamas atsakovų... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino:... 7. Teismas nustatė, kad atsakovė G. A. pagal 2004 m. lapkričio 12 d. darbo... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti tiesioginius nuostolius... 9. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo teisės į pavadinimą pažeidimo, teismas... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe,... 12. Spręsdama dėl atlygintinos žalos dydžio, teisėjų kolegija nurodė, kad... 13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Ateities ekologija“ prašo panaikinti... 16. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.39 ir 2.42... 17. Šioje byloje egzistuoja visos nurodytos sąlygos (jas nustatė ir apeliacinės... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G.... 19. CK 2.39 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad juridinių asmenų... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl juridinio asmens pavadinimo klaidinančio panašumo... 23. Teisės subjektas – juridinis asmuo – savo veikloje (ūkinėje apyvartoje)... 24. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, ginama tiek pagal... 25. Dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo ir nesąžiningos... 26. Neteisėtas naudojimasis kito juridinio asmens pavadinimu (prisidengiant kito... 27. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas nustatytas ir detalizuotas... 28. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teisės į juridinio asmens... 29. Taigi teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas, nors ir būdamas... 30. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo pagrindai... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...