Byla 3K-3-254-313/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Litgrid“ ieškinį atsakovams A. B., A. Č. ir B. Č. dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, ir atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl kompensacijos priteisimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, kilusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo klausimai bei sprendžiama dėl apeliacinio nagrinėjimo ribų.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pagal pridedamą planą nustatyti 3,8373 ha ploto servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame ir trečiojo asmens naudai įkeistame žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos prižiūrėti, išmokant 33 540,61 Lt (9714,03 Eur) kompensaciją. Ieškinyje nurodė, kad servitutas būtinas, nes atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje planuojama įrengti 330 kV elektros perdavimo oro liniją Klaipėda–Telšiai. Dėl servituto nustatymo atsiradusiems nuostoliams atlyginti ieškovas prašė priteisti atsakovams ir trečiajam asmeniui 33 540,61 Lt (9714,03 Eur) kompensaciją, jos dalis ir išmokėjimo terminus nustatyti teismo nuožiūra.

7Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo kiekvienai šeimai po 350 000 Lt (101 367,01 Eur) kompensaciją už servituto nustatymą. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovai, panaudodami iš trečiojo asmens kreditan gautas lėšas, įsigijo ir nuosavybės teisėmis įregistravo 22 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurį įkeitė trečiajam asmeniui tinkamam prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti. Atsakovų teigimu, įsigyjant sklypą nebuvo nustatyta jokių jo naudojimo ribojimų, jie ruošėsi pakeisti žemės sklypo paskirtį ir įrengti modernų kaimo sodybų tipo kvartalą. Dėl servituto nustatymo sklypas neteko dalies vertės, bendri nuostoliai sudaro 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur). Atsižvelgdami į teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakovai prašė priteisti 700 000 Lt (202 734,01 Eur) nuostolių atlyginimą, jį išmokant per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

8II. Byloje priimtų teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo nutraukė, atsakovų priešieškinį patenkino iš dalies, A. B. priteisė iš ieškovo 328 771,53 Lt (95 218,82 Eur), A. Č. ir B. Č. – 325 274,03 Lt (94 205,87 Eur) kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas, atsižvelgęs į tai, kad servitutas 3,8373 ha atsakovų žemės sklypo daliai nustatytas administraciniu aktu, žemės savininkams nutarta išmokėti vienkartinę 49 451,95 Lt (14 322,27 Eur) kompensaciją, o ieškovas atsiėmė ieškinį, nutraukė bylos dalį pagal ieškinio reikalavimus (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Spręsdamas dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio, teismas nustatė, kad prieš atsakovams sudarant kredito sutartis UAB „Lituka“ ir Ko atliko žemės sklypo turto vertinimą; jame nurodyta sklypo rinkos vertė 2006 m. sausio 20 d. – 594 000 Lt (172 034,92 Eur) ir pažymėta, kad atlikus detalųjį planavimą sklypą galima suskaidyti į mažesnius. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai turėjo realų verslo projekto planą – 2006 m. vasario 8 d. už 500 000 Lt (144 810,01 Eur) įsigiję žemės sklypą, kuriam nebuvo nustatyta jokių naudojimo ribojimų, nedelsdami ėmėsi sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo darbų (2006 m. birželio 2 d. gavo Klaipėdos viršininko administracijos leidimą ir Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus sąlygas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (žemės ūkio paskirties sklypą padalyti į 22 žemės sklypus; vėliau ketino sklypą padalyti į 25 arų mažaaukščių gyvenamųjų namų paskirties sklypus); 2006 m. rugpjūčio 23 d. patvirtintos planavimo sąlygos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti; 2006 m. gruodžio 29 d. atsakovai kreipėsi dėl sklypo žemės ūkio paskirties pakeitimo į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2007 m. kovo 9 d. raštu patvirtino, kad bus keičiami Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, pasiūlė atsakovams dalyvauti jų keitimo viešame svarstyme). Atsižvelgęs į nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad ieškovai gavo Klaipėdos rajono savivaldybės leidimą keisti sklypo pagrindinę paskirtį į gyvenamąją dar iki 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano patvirtinimo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462. Atsakovai, siekdami žemės sklype statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, 2008 m. sudarė sutartį su UAB „Ekosistema“, ši pradėjo rengti detalųjį planą; 2009 m. gruodžio 16 d. sudarė sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo; 2010 m. vasario 24 d. gavo žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras tik 2008 m. gegužės 27 d. priėmė įsakymą dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano rengimo; tuo metu dar nebuvo nustatyta, per kokias teritorijas bus nutiesta elektros linija; atsakovai į pirmą viešą specialiojo plano sprendinių svarstymą buvo pakviesti tik 2009 m. pabaigoje. Teismo vertinimu, atsakovų ir valstybės institucijų veiksmų visetas patvirtina, kad atsakovai, dar nieko nežinodami apie 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybą, įsigijo sklypą nuosavybės teise ir aktyviais savo veiksmais siekė realizuoti verslo planą: žemės sklypo paskirtį pakeisti į gyvenamosios paskirties, padalyti žemės sklypą į maždaug 80 sklypų, juos parduoti ir gauti pelną (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai), tačiau sprendimai dėl 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Telšiai statybos atsakovų planų įgyvendinimą pavertė netikslingu. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad byloje atliktos ekspertizės išvados padarytos remiantis negaliojančiomis teisės normomis, nurodė, kad ekspertai atsižvelgė į higienos normos HN104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 4, nuostatas, tačiau nesivadovavo ja kaip individualia teisės norma, kurios pagrindu būtų padarytos išvados, rėmėsi kitais teisės aktais ir mokslininkų straipsniais. Teismas pažymėjo, kad nurodytos higienos normos reglamentavimas palankesnis ieškovui, nes joje įtvirtinta, jog projektuojant 330 kV įtampos elektros oro liniją turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas nuo jų iki gyvenamųjų namų, o naujesnėje redakcijoje nustatytas 300 m atstumas (ekspertams remiantis tokia nuostata, negautos pajamos būtų apskaičiuotos dar didesnės). Teismo nuomone, sanitarine zona laikydami 250 m nuo kraštinių 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos laidų, ekspertai nepakeitė sanitarinės apsaugos zonų ribų, tačiau vertino, kad joks investuotojas ar pirkėjas nenorės statyti namo šalia sanitarinės apsaugos zonos, t. y. 40 m–250 m atstumu nuo laidų, toks sprendimas būtų neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas. Teismas sprendė, kad turto ekspertizė atlikta tiksliai, laikantis įstatymų reikalavimų, vadovaujantis verslo logika ir principais, todėl yra pagrindas vadovautis joje pateiktomis išvadomis (CPK 185, 218 straipsniai). Ekspertizės akte nurodyta, kad nustačius servitutą atsakovams priklausančio ginčo žemės sklypo vertė sumažėjo 356 800 Lt (103 336,42 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai nuosekliai siekė padalyti 22 ha žemės sklypą į 73 žemės sklypus po 25 arus (servituto plote būtų 16 vienetų 25 arų žemės sklypų); ekspertizės duomenimis, vieno 25 arų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypo kaina, jei nebūtų nustatytas servitutas, sudarytų 83 600 Lt (24 212,23 Eur), teismas sprendė, jog nustatyto servituto plote galėjusių būti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypų kaina sudaro 1 337 600 Lt (387 395,74 Eur) ir tai yra atsakovų negautos pajamos. Teismas konstatavo, kad bendra nuostolių suma dėl neįgyvendinto projekto sudaro 2 194 400 Lt (635 542,17 Eur), t. y. 1 337 600 Lt (387 395,74 Eur) servituto plote galėjusių būti žemės sklypų kaina + 356 800 Lt (103 336,42 Eur) sklypo vertės sumažėjimas + 400 000 Lt (115 848,01 Eur) kreditas + 100 000 Lt (28 962 Eur) palūkanų. Teismas, įvertinęs, kad atsakovai aktyviai ir nuosekliai siekė pakeisti žemės sklypo paskirtį, jį padalyti į mažesnius atskirus sklypus, juos parduoti ir gauti pelną, nėra duomenų, jog būtų atsisakę šio projekto ar valstybės institucijos būtų užkirtusios kelią jį vykdyti ir realizuoti, atsižvelgęs į ekonominę situaciją, galimą kainų kritimą, aplinkybę, kad galėjo būti nupirkti ne visi sklypai, konstatavo, jog atsakovų prašymas priteisti dalies nuostolių (700 000 Lt) (202 734,01 Eur) atlyginimą atitinka teisėtų (tačiau neįgyvendintų) lūkesčių ir proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5, 4.10, 4.129, 6.249 straipsniai), todėl patenkino priešieškinį, priteistiną sumą sumažindamas jau išmokėta kompensacijos dalimi.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 18 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovams priteista kompensacija už servituto nustatymą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – atsakovų reikalavimą priteisti kompensaciją atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl numatomos tiesti elektros perdavimo oro linijos atsakovų žemės sklypo daliai nustačius servitutą ji liko atsakovų nuosavybė, todėl nėra pagrindo priteisti sumas, sumokėtas įsigyjant žemės sklypą. Kolegija nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovų negautų pajamų svarbu nustatyti, ar pajamos buvo realios ir šių pajamų atsakovai neteko būtent dėl to, kad žemės sklypui administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas. Kolegija konstatavo, kad atsakovų lūkesčiai iš detaliuoju planu ketinamų suformuoti sklypų gauti daugiau nei 3 mln. Lt (868 860,06 Eur) pajamų nebuvo pagrįsti objektyviomis galimybėmis įgyvendinti sumanymą pagal naujai sukurtą verslo planą. Kolegija pažymėjo, kad 2008 m. buvo priimtas įsakymas dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano rengimo, o 2010 m. – dėl šio plano patvirtinimo; atsakovai pripažino, kad jau 2009 m. pabaigoje žinojo, jog elektros perdavimo liniją numatyta tiesti per jiems priklausančio sklypo dalį. Be to, papildomi apribojimai nustatyti ir atsakovų su Klaipėdos rajono savivaldybe 2009 m. gruodžio 16 d. pasirašytos Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 3.1 punkte, pagal kurį detalusis planas turi atitikti bendrąjį planą ir specialiuosius planus. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovai 2009 m. žinojo, jog detalusis planas bus patvirtintas tik jeigu jo sprendiniai atitiks specialiojo plano sprendinius. UAB „Ekosistema“ 2009 m. parengtame projektiniame pasiūlyme nebuvo atsižvelgta į Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje ir Planavimo sąlygose nustatytus apribojimus, todėl kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tokiu pasiūlymu, neturėjo pagrindo spręsti, jog 16 suprojektuotų sklypų patenka į servituto teritoriją ir dėl to atsakovai netenka šių sklypų pardavimo pajamų. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų noras gauti kuo didesnę naudą iš verslo plano nepaneigia pareigos jį įgyvendinti laikantis teisės aktų reikalavimų. Kolegija konstatavo, kad atsakovai, atsisakę savo pirminio verslo sumanymo padalyti sklypą į 22 sklypus ir gavę planavimo sąlygas detaliajam planui rengti, žinojo, jog sklypui taikomas apribojimas, todėl jų teiginiai, kad nustačius servitutą buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, yra nepagrįsti. Kolegijos nuomone, atsakovų verslo planas buvo susijęs su didele verslo rizika; atsakovai, atsisakę plano padalyti sklypą į 22 sklypus ir juos parduoti, ir, siekdami didesnio pelno, naujai sukūrė verslo planą padalyti sklypą į 80 naujų sklypų ir gauti didesnį pelną, šis planas buvo plėtojamas jau žinant planus dėl elektros linijos tiesimo. Kolegija, įvertinusi detaliojo plano rengimo stadiją ir atsakovų realią galimybę gauti jų nurodytas pajamas, nesutiko, kad jie turėjo teisėtų lūkesčių gauti nurodomas pajamas. 2009 m. pabaigoje ieškovai buvo pakviesti dalyvauti svarstant specialųjį planą dėl elektros linijos tiesimo, todėl, veikdami kaip protingi verslininkai, turėjo sustabdyti tolesnį pasirengimą, susijusį su verslo plano plėtojimu. Kolegijos vertinimu, atsakovai, įsigiję žemės sklypą ir gavę sąlygas detaliajam planui rengti, negali tikėtis, kad vien pagal pateiktą projektinį pasiūlymą (koncepciją), kuris nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka ar suderintas su kompetentingomis valstybės institucijomis, jiems bus priteisti netiesioginiai nuostoliai. Atsakovai 2006 m. įsigiję žemės sklypą negalėjo tikėtis, kad jis bus padalytas į 80 mažesnių žemės sklypų, nes tokia galimybė nebuvo nustatyta bendrajame plane, jiems priklausančio žemės sklypo paskirtis (žemės ūkio paskirties žemės sklypas) iki šiol nėra pakeista, pagal tokią paskirtį atsakovai gali naudotis sklypu, o su servitutu susiję ribojimai teisingai kompensuoti jiems išmokėta išmoka. Panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimdama naują sprendimą priešieškinio reikalavimą atmesti, kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovai patyrė kitokių nuostolių dėl savo žemės sklypo daliai nustatyto servituto, jie gali su nauju ieškiniu kreiptis į teismą dėl šių nuostolių atlyginimo priteisimo.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CK 4.94, 4.129, 6.249 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriai įsitikinę, kad teisėjų kolegija, spręsdama teisingos kompensacijos nustatymo klausimą, apsiribojo kasatorių netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) realumo svarstymu ir nepagrįstai nevertino jų patiriamų tiesioginių nuostolių, susijusių su žemės sklypo nuvertėjimu. Remdamiesi kasacinio teismo praktika, pagal kurią turto vertės netekimas gali būti įrodinėjamas turto vertės iki servituto ir po jo nustatymo palyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009), kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo įsigijimo momentu jo rinkos vertė buvo 594 000 Lt (172 034,92 Eur) (pagal UAB „Lituka“ ir Ko žemės sklypo turto vertinimą) arba 545 000 Lt (157 842,91 Eur) (pagal teismo proceso metu atliktos ekspertizės duomenis), o nustačius žemės sklypui servitutą, jo rinkos vertė sumažėjo iki 188 200 Lt (54 506,59 Eur), taigi žemės sklypo rinkos vertė labai sumažėjo, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
  2. Dėl CPK 320, 331 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriai pažymi, kad kolegija nagrinėjo civilinę bylą tik pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir visiškai nevertino atsiliepime į jį pateiktų motyvų, kurie pagal CPK 318 straipsnį yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, taip pažeisdama CPK 320 straipsnį. Kasatorių įsitikinimu, kolegija turėjo pasisakyti ne tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų, bet ir dėl atsiliepime išdėstytų argumentų; nenurodydama teisinių ir faktinių motyvų dėl atsiliepimo argumentų, kolegija pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį. Kolegija neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, nes skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad atsakovai priešieškiniu reikalavo priteisti kompensaciją dėl žemės įsigijimo ir negautas pajamas neįgyvendinus verslo projekto, nepagrįstai susiaurino priešieškinio pagrindą, nevertino jo reikalavimo dalies priteisti tiesioginius nuostolius dėl žemės sklypo nuvertėjimo jam nustačius servitutą, nepasisakė dėl argumentų, susijusių su Turto ekspertizės akto Nr. 2013/IVTE-052-001 išvadomis, taip pažeisdama CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir nukrypdama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Anot kasatorių, kolegija neįvertino, kad jiems įgyvendinant verslo planą iki servituto nustatymo nekilo esminių kliūčių, nenagrinėjo argumentų, jog UAB „Ekosistema“ parengtame projektiniame pasiūlyme detaliajam planui rengti buvo atsižvelgta į Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir jiems neprieštaraujama.
  3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorių teigimu, kolegija pažeidė CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes. Kolegija nepagrįstai sprendė, kad kasatorių lūkesčiai gauti pajamų nebuvo paremti objektyviomis galimybėmis įgyvendinti naujai sukurtą verslo planą, nes klaidingai pripažino Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytus apribojimus kasatorių žemės sklypui kaip prieštaraujančius rengiamo detaliojo plano sprendiniams (ginčui aktualioje teritorijoje leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkiojo ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, laikantis žemės sklypo užstatymo tankio – 10 proc. turimo žemės ploto; į šį reikalavimą UAB „Ekosistema“ parengtame projektiniame pasiūlyme detaliajam planui rengti buvo atsižvelgta). Kolegija nepagrįstai sprendė, kad pareiga atsižvelgti į 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano sprendinius nurodyta ir 2010 m. vasario 24 d. išduotame planavimo sąlygų sąvade, nes jame nustatyta tik pareiga laikytis AB VST 2010 m. sausio 13 d. sąlygų, kuriose nurodyti apribojimai, susiję su kasatorių planuojamų sklypų elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų elektros tinklų; kitokių pareigų negalėjo būti nustatyta, nes specialusis planas buvo patvirtintas tik Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462. Kasatorių manymu, UAB „Ekosistema“ parengtas projektinis pasiūlymas iš esmės atitinka Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje ir Planavimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus, kitaip Planavimo sąlygos apskritai nebūtų išduotos. Kasatoriai nesutinka su teismo išvada, kad verslo planas buvo plėtojamas jau žinant planus dėl elektros linijos tiesimo, prisiimant labai didelę riziką, pažymėdami, jog Specialusis planas dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai tiesimo buvo patvirtintas 2010 m. birželio 19 d., o apribojimai, susiję su linijos tiesimu kasatorių žemės sklype, nustatyti tik 2012 m. liepos 12 d. (verslo planas pradėtas įgyvendinti 2006 m. pabaigoje). Anot kasatorių, kolegija nevertino byloje esančių įrodymų dėl jų patirtų tiesioginių nuostolių (žemės sklypo nuvertėjimo).

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CK 4.94, 4.129, 6.249 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Nesutikdamas su kasatorių argumentu, ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad priešieškiniu jie prašė priteisti 700 000 Lt (202 734,01 Eur) kompensaciją kaip nuostolius dėl prarastos galimybės vykdyti verslo planą, nurodydami, jog kompensaciją sudaro planuotų parduoti sklypų kaina ir ginčo sklypo įsigijimo kaina, tačiau neprašė priteisti nuostolių atlyginimą dėl sklypo nuvertėjimo, jame nustačius servitutą. Dėl to ieškovas mano, kad kasatoriai neturi teisinio pagrindo prašyti teismo vertinti tariamą sklypo nuvertėjimą. Ieškovas pažymi, kad kasatoriai neteikė apeliacinio skundo (sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taigi ir aplinkybe, jog kompensacija priteista ne dėl sklypo nuvertėjimo, bet dėl prarastos galimybės vykdyti verslo planą), todėl neturi teisės kasaciniame skunde reikšti prašymų, nenagrinėtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; atsiliepimas į apeliacinį skundą negali išplėsti apeliacinio nagrinėjimo ribų.
  2. Dėl CPK 320, 331 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Ieškovo nuomone, kasatoriai nepagrindė CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo, skunde tik cituojama kasacinio teismo praktika, tačiau nenurodoma, kaip teisėjų kolegija nuo jos nukrypo. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinis skundas, o ne atsiliepimas į jį (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys); principas tantum devolutum quantum appellatum reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo. Dėl to ieškovas nesutinka su kasatorių argumentu, kad kolegija nepagrįstai neatsižvelgė į priešieškinyje nurodytus argumentus dėl žemės sklypų nuvertėjimo, nes dėl jų priimta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka. Anot ieškovo, skundžiamas sprendimas atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės vandenys“ v. AB „Šilutės Rambynas“, bylos Nr. 3K-3-29/2014), jis pagrįstas ir motyvuotas, priimtas visapusiškai įvertinus abiejų šalių procesines pozicijas.
  3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovo vertinimu, kolegija tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad verslo planas buvo neįgyvendintas ne dėl servituto nustatymo. Jo teigimu, kasatorių teisėti lūkesčiai įgyvendinti verslo planą galėtų būti pripažinti tik įrodžius, kad žemės sklypo įsigijimo metu jie pagal teisės aktus turėjo galimybę jį išskaidyti į 25 arų žemės sklypus, kuriuose galėtų būti statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai, arba objektyvią (realią) galimybę pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir padalyti sklypą į 25 arų žemės sklypus. Tačiau kasatoriai tokių aplinkybių neįrodė, todėl neegzistavo teisinis pagrindas spręsti dėl jų teisėtų lūkesčių pažeidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatoriai įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris pagal galiojusį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą negalėjo būti išdalytas į 25 arų žemės sklypus, kuriuose galėtų būti statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai (jame galimas ekstensyvus dispersiškas užstatymas, kurio maksimalus tankis neviršija 10 proc. žemės sklypų ploto). Dėl to ieškovas mano, kad kasatoriai pagrįstai galėjo tikėtis jame vykdyti žemės ūkio veiklą; aplinkybės, jog jie sudarė sutartį su privačiu subjektu dėl detaliojo plano rengimo, sudarė sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei gavo planavimo sąlygų sąvadą, neįrodo, kad kasatoriai turėjo teisėtų lūkesčių įgyvendinti savo verslo planą; planavimo sąlygose nurodyta, jog rengiant detalųjį planą privaloma atsižvelgti į specialiojo plano sprendinius. Ieškovas pažymi, kad ginčo atveju žemės sklypo žemės ūkio paskirtis nebuvo pakeista (šis faktas neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka), be to, tai negalėjo būti padaryta, nes neatitiko Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad servitutas nustatytas administraciniu aktu, už jį sumokėta remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta metodika, apskaičiuota kompensacija, apimanti bet kokius nuostolius, kurie sklypo savininkui gali kilti dėl nustatyto servituto, sklypą naudojant pagal paskirtį. Ieškovo įsitikinimu, kasatoriams išmokėta kompensacija apskaičiuota teisingai, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pakankama jų realiai dėl servituto nustatymo patirtiems nuostoliams kompensuoti.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17Dėl servituto nustatymo ir jo atlygintinumo

18Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č. , bylos Nr. 3K-3-2/2009; kt.). Taip pat turi būti nagrinėjamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis.

19Valstybės pareiga užtikrinti tinkamą pagarbą asmens teisei netrukdomai naudotis nuosavybe taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje. Šios pareigos apimtis priklauso nuo skundžiamo ribojimo pobūdžio (pvz., valstybės taikomam ribojimui prilygstant nuosavybės atėmimui (formaliam arba faktiniam – kai netenkama bet kokios reikšmingos turto naudojimo galimybės), jam būdingas teisingos kompensacijos paskyrimo poreikis, išskyrus itin išskirtines situacijas; naudojimosi nuosavybe kontrolė, kaip ribojimo forma, gali nebūtinai reikalauti kompensacijos ir pan. (žr., pvz., Pine Valley Developments Ltd and Others v. Ireland, no. 12742/87, judgment of 29 November 1991, Matos e Silva, LDA and others v. Portugal, no. 15777/89, judgment 16 September 1996, Petrova and Valo v. Slovakia, no. 499103/09, decision 5 November 2013, ir kt.).

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011). Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas atlygintinas, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip.

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad servitutas 3,8373 ha atsakovų žemės sklypo daliai nustatytas administraciniu aktu, žemės savininkams nutarta išmokėti vienkartinę 49 451,95 Lt (14 322,27 Eur) kompensaciją, servitutas nustatytas dėl to, kad žemės sklypo dalyje planuojama įrengti 330 kV elektros perdavimo oro liniją Klaipėda–Telšiai. Atsakovai nesutiko, kad administraciniu aktu nustatyta ir išmokėta kompensacija už servituto nustatymą visiškai atlygina servituto nustatymu jų patirtus nuostolius, ir priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo kiekvienai šeimai po 350 000 Lt (101 367,01 Eur) kompensaciją už servituto nustatymą. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė servituto atlygintinumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendra nuostolių suma dėl neįgyvendinto projekto sudaro 2 194 400 Lt (635 542,17 Eur), t. y. 1 337 600 Lt (387 395,74 Eur) servituto plote galėjusių būti žemės sklypų kaina + 356 800 Lt (103 336,42 Eur) sklypo vertės sumažėjimas + 400 000 Lt (115 848,01 Eur) kreditas + 100 000 Lt (28 962 Eur) palūkanų. Teismas, įvertinęs, kad atsakovai aktyviai ir nuosekliai siekė pakeisti žemės sklypo paskirtį, jį padalyti į mažesnius atskirus sklypus, juos parduoti ir gauti pelną, atsižvelgęs į ekonominę situaciją, galimą kainų kritimą, konstatavo, jog atsakovų prašymas priteisti dalies nuostolių (700 000 Lt) (202 734,01 Eur) atlyginimą atitinka teisėtų (tačiau neįgyvendintų) lūkesčių ir proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5, 4.10, 4.129, 6.249 straipsniai), todėl patenkino priešieškinį, priteistiną sumą sumažindamas jau išmokėta kompensacijos dalimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų lūkesčiai iš detaliuoju planu ketinamų suformuoti sklypų gauti daugiau nei 3 mln. Lt (868 860,06 Eur) pajamų nebuvo pagrįsti objektyviomis galimybėmis įgyvendinti sumanymą pagal naujai sukurtą verslo planą ir kad tuo atveju, jeigu atsakovai patyrė kitokių nuostolių dėl jų žemės sklypo daliai nustatyto servituto, jie gali su nauju ieškiniu kreiptis į teismą dėl šių nuostolių atlyginimo, todėl priešieškinį dėl kompensacijos už servituto nustatymą atmetė.

22Kasatoriai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl servituto atlygintinumo prezumpcijos, spręsdamas dėl netiesioginių nuostolių, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o dėl patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo ir jų dydžio visiškai nesprendė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies.

23Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

24Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė atsakovams visą jų žemės sklypo vertę, banko paskolos su palūkanomis sumą, tai nepagrįstai laikydamas atsakovų dėl servituto nustatymo patirtais nuostoliais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokiu atveju atsakovai nepagrįstai praturtėtų, nes žemės sklypo nuosavybė iš jų nepaimama, o tik apribojimas naudojimasis dalimi žemės sklypo dėl servituto toje dalyje nustatymo, todėl viso žemės sklypo vertės atlyginimas atsakovams (kasatoriams) būtų neproporcingas jų turtiniams praradimams. Tokia teismo išvada pagrįsta, ji padaryta atsižvelgus į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, suformuotą sprendžiant ginčus dėl kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo. Byloje buvo įvertintos aplinkybės, kad servitutas administraciniu aktu nustatytas viešiesiems visuomenės interesams tenkinti (330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda–Telšiai tiesti, kuri būtina siekiant padidinti vakarinės šalies dalies aprūpinimo elektros energija patikimumą, užtikrinant Lietuvos energetikos sistemos stabilumą), už jį Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, nustatyta tvarka išmokėta 49 451,95 Lt (14 322,27 Eur) kompensacija, kasatoriai neprarado nuosavybės teisės į žemės sklypą, jis ir toliau gali būti naudojamas pagal paskirtį (žemės ūkio paskirties žemė), servitutas nustatytas daliai atsakovų žemės sklypo (3,8373 ha iš 22 ha). Kolegijos vertinimu, nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad servituto nustatymas kasatoriams nepadarė tokio dydžio nuostolių, kurie būtų kompensuoti tik priteisus viso žemės sklypo vertės dydžio kompensaciją. Pažymėtina, kad tokia išvada nepanaikina kasatorių teisės reikalauti ir teismo pareigos vertinti, ar servituto nustatymas nelėmė žemės sklypo vertės sumažėjimo, dėl kurio kasatoriai galėjo patirti tiesioginių nuostolių.

25Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovų patirtų tiesioginių nuostolių, nurodydamas, kad atsakovai gali dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje pareikštais priešieškinio reikalavimais atsakovai, be kita ko, nurodė, jog dėl servituto jų žemės sklype nustatymo esmingai sumažėjo žemės sklypo rinkos vertė ir šiai aplinkybei pagrįsti atsakovų prašymu pirmosios instancijos teismas skyrė ekspertizę ginčo žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. Ekspertas nustatė, kad, nustačius servitutą, žemės sklypo rinkos vertė nuo 545 000 Lt (157 842,91 Eur) sumažėjo iki 188 200 Lt (54 506,59 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar toks turto vertės sumažėjimas vertintinas kaip atsakovų patirti nuostoliai dėl servituto nustatymo, ar jį nulėmė kitos aplinkybės. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasatorių teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino jų (kasatorių) atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių dėl tiesioginių nuostolių, kildinamų būtent iš žemės sklypo nuvertėjimo, dydžio ir jų atlyginimo. Todėl konstatuotina, kad teismas visa apimtimi neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų ir dėl to nevisiškai įvykdė apeliacijos funkcijas, dėl kurių teisėjų kolegija toliau pasisako.

26Dėl apeliacinio nagrinėjimo ribų

27CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, yra suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ir tikrina tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą; neapskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nenagrinėja ir dėl jos nesprendžia. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad įstatymų leidėjo sukurta teisės norma, kurioje įtvirtinta šalies pareiga teikti atsiliepimą, užtikrina tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija bei teisę teikti argumentus apeliacinės instancijos teismo žodinio proceso atveju (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo į apeliacinį skundą instituto įtvirtinimas įstatyme, šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nėra betikslis teisinis reglamentavimas; atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinės instancijos teismas privalo analizuoti, priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – šalies teisė būti išklausytam (audiatur et altera pars). Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, nenurodytais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. VĮ Tarptautinis oro uostas, bylos Nr. 3K-3-297/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-425/2011; kt.).

28Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų (kasatorių) atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės teismo nebuvo vertintos, skundžiamoje nutartyje teismas dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikos. Dėl to skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nevertinti kasatorių argumentai dėl tiesioginių nuostolių, susijusių su žemės sklypo vertės sumažėjimu nustačius servitutą, naikintina ir perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylos dalį, turi ištirti ir įvertinti šalių nurodomas aplinkybes, patvirtinančias (paneigiančias), kad kasatorių žemės sklypo vertė sumažėjo ir kad tai įvyko dėl jų žemės sklype ieškovo naudai nustatyto servituto tiesti ir prižiūrėti požemines ir antžemines komunikacijas ar dėl kitų, su servituto nustatymu nesusijusių, aplinkybių.

29Dėl reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas)

30Priešieškiniu kasatoriai taip pat prašė priteisti netiesioginių nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių jie patyrė dėl prarastos galimybės įgyvendinti sukurtą verslo planą – pakeisti žemės sklypo paskirtį, jį padalyti į 22 žemės sklypus ir įrengti modernų kaimo sodybų tipo kvartalą (vėliau planas koreguotas, planuota sklypą padalyti į 25 arų sklypus mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti).

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, sprendžiant dėl servitutu padarytų nuostolių atlyginimo, gali būti taikomos tos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, kurios nustato teisingam žalos kompensavimui svarbias nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Spręsdamas ginčus dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad šalis, reikšdama tokį reikalavimą, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013; kt.). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; kt.).

32Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad kasatorių lūkesčiai iš detaliuoju planu ketinamų suformuoti sklypų gauti daugiau nei 3 mln. Lt (868 860,06 Eur) pajamų nebuvo pagrįsti objektyviomis galimybėmis įgyvendinti sumanymą pagal naujai sukurtą verslo planą, 2009 m. pabaigoje kasatoriams tapo žinoma, kad elektros perdavimo liniją planuojama tiesti per jiems priklausančio sklypo dalį, o detalusis planas bus patvirtintas tik jei jo sprendiniai atitiks Specialiojo plano sprendinius; byloje esantis UAB „Ekosistema“ parengtas projektinis pasiūlymas parengtas neatsižvelgiant į Organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje ir Planavimo sąlygose nustatytus apribojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

33Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, dėl servituto nustatymo administraciniu aktu negautų pajamų faktą turi įrodyti ieškovas (nagrinėjamu atveju – priešieškinį byloje pareiškę atsakovai). Nenukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų, negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Teisėjų kolegija, vertindama kasatorių argumentus dėl įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimų, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jie buvo padaryti. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad jie neleidžia padaryti išvados, jog kasatoriai turėjo realias galimybes gauti procesiniuose dokumentuose nurodomas pajamas už sklypų pardavimą. Kasatoriai laikėsi pozicijos, kad, nustačius servitutą ir nutiesus 330 kV elektros perdavimo oro liniją, sanitarinės apsaugos zonoje šalia aukštos įtampos elektros oro linijos nebus galima statyti gyvenamosios paskirties statinių, todėl jie nebegalės įgyvendinti projekto ir gauti pelno. Tačiau kasatoriai nepateikė duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad iki 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano patvirtinimo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 buvo atlikę veiksmus, kurie būtų leidę pagrįstai tikėtis pardavus turimame žemės sklype suformuotus mažesnius 25 arų žemės sklypus mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti gauti daugiau nei 3 mln. Lt (868 860,06 Eur) pajamų – žemės sklypas nebuvo padalytas į mažesnius, jo paskirtis nebuvo pakeista (išliko žemės ūkio), kasatoriai buvo pakviesti dalyvauti Bendrojo plano sprendinių keitimo viešame svarstyme, tačiau, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nepatvirtina Klaipėdos rajono savivaldybės leidimo keisti žemės sklypo pagrindinės paskirties į gyvenamąją. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad verslo planas (suformuoti sklypus mažaaukščiams namams statyti) buvo plėtojamas jau žinant planus dėl elektros linijos tiesimo, todėl šio plano verslo rizika buvo labai didelė.

34Atsižvelgdama į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi, kad žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamųjų namų statyba ribojama, iki kasatorių sužinojimo apie elektros linijos tiesimą žemės paskirtis nebuvo pakeista, o aplinkybių, kad dėl servituto nustatymo negalėjo naudoti žemės sklypo pagal paskirtį (žemės ūkio) ir dėl to negavo pajamų, kasatoriai neįrodinėjo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriai neįrodė prašomų priteisti negautų pajamų realumo ir pagrįstumo, jų verslo projekto neįgyvendinimas pateisinamas normalia protinga komercine ūkine verslo rizika, todėl kasacinis skundas dėl šios bylos dalies atmestinas ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti negautas pajamas, paliktina nepakeista.

35Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kuriais nesuformuluotas kasacijos dalykas.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą atsakovai sumokėjo 700 Lt (202,73 Eur) žyminio mokesčio ir turėjo 3000 Lt (868,86 Eur) išlaidų advokato pagalbai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,35 Eur tokių išlaidų. Kadangi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir bylos dalis perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo, tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

39Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. reikalavimas priteisti tiesioginių nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimą, ir šią bylos dalį perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

40Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuostolių,... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pagal pridedamą planą nustatyti... 7. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo... 8. II. Byloje priimtų teismų sprendimų esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinės bylos... 10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad servitutas 3,8373 ha atsakovų žemės... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl numatomos tiesti elektros perdavimo oro... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. Teisėjų kolegija... 17. Dėl servituto nustatymo ir jo atlygintinumo... 18. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas,... 19. Valstybės pareiga užtikrinti tinkamą pagarbą asmens teisei netrukdomai... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad servitutas 3,8373 ha atsakovų žemės... 22. Kasatoriai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio... 23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl... 24. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą... 25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovų... 26. Dėl apeliacinio nagrinėjimo ribų... 27. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 28. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų... 29. Dėl reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas)... 30. Priešieškiniu kasatoriai taip pat prašė priteisti netiesioginių nuostolių... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, sprendžiant dėl... 32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime... 33. Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, įtvirtintą CPK... 34. Atsižvelgdama į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi, kad... 35. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 37. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą atsakovai... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 40. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...