Byla e2S-171-212/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Kelias“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-354-589/2016 pagal ieškovės UAB „Autodis“ ieškinį atsakovei UAB „Kelias“ dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 22‘116 Eur nuostolių atlyginimą, 6 % procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo turtą 22‘116 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų, jo sudėtinga finansinė būklė, prašoma priteisti suma didelė, todėl šių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 22 116 Eur sumai, uždraudė atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 22 116 Eur sumą, areštavo atsakovo lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 22 116 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudė atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-10020-589/2015, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Nurodė, jog prašoma priteisti suma yra didelė, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovo finansinė būklė yra sunki. Todėl, teismas sprendė, jog būtina apsaugoti galimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą. Byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-17 nutartį panaikinti; pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti jam 5 792 Eur baudą; skubos tvarka išspręsti laikinąsias apsaugos priemones neperduodant apeliacinės instancijos teismui. Nurodo, jog nutartis nemotyvuota, o ieškovo prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės bei nėra pagrįsti. Nėra nei objektyvių, nei subjektyvių faktinių duomenų, sudarančių juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Bendrovės turimo turto vertė yra 19 760 689 Eur, t. y. ženkliai didesnė nei ieškinio užtikrinimui areštuojama sumas, todėl motyvas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nepagrįstas. Iš 2014 metų balanso matyti, jog bendrovė turėjo pelno bei valstybei mokėjo pelno mokestį, o bendrovės nuostoliai susidarė dėl nekilnojamojo turto taikomo nusidėvėjimo, nors nekilnojamojo turto kaina rinkoje nekinta. Bendrovė vykdo veiklą 6 didžiuosiuose Lietuvos miestuose, šiuo metu neturi įsiskolinimų VSDFV Panevėžio skyriui bei VMI, todėl nepagrįstas motyvas, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas., nes bendrovės finansinė būklė yra stabili. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kas leistų suabejoti atsakovo finansine padėtimi. Ieškovo pateikti AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ raštų kopijos dėl įsiskolinimo yra panaudoti neteisėtai iš kitos civilinės bylos. Šie įsiskolinimai atsirado dėl ieškovo neatsiskaitymo su atsakovu, tačiau atsakovas šiuo metu dėl kreditavimo sutarčių derasi. Ieškovo pateikta informacija iš www.rekvizitai.lt negalima remtis, nes komentarai yra anonimiški niekuo nepagrįsti. Atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria žalą, negali vykdyti sandorių, atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, valstybės biudžetu. Ieškovas nurodo klaidingas faktines aplinkybes bei klaidiną teismą prašydamas priteisti žalos atlyginimą nori neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita, nes pagrindinėje sutartyje buvo numatytos netesybos bei jomis ieškovas jau pasinaudojo 2014-12-01. Ieškovas ieškinyje nuslėpė faktines aplinkybes, jog jau pasinaudojo netesybomis, ieškovas nepagrindė žalos patyrimą, pateikti duomenys yra tik konsultacinio pobūdžio. Ieškovas nenurodė, kokią žalą patyrė. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog patenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįvykdomas. Be to, pats ieškovas yra skolingas atsakovui ir šios skolos negrąžina. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šias priemones prieš atsakovą naudoja kaip kerštą ir šantažą. Be to, ieškovas pateikdamas ieškinį, ne visus priedus prie jo pateikė, o teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo to net nepatikrino. Be to, ieškovo pateiktos konsultacinės išvados negali būti naudojamos ginčui dėl turto vertės nustatymo. Mano, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes pagal pradinę sutartį viršija netesybų sumas bei iš to nori neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita, teismui teikia nepagrįstus ieškinius, remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis. Ieškovas bet kokiomis priemonėmis siekia pakenkti atsakovui bei išvengti vykdomojo dokumento vykdymo civilinėje byloje Nr. e2-383-179/2015 bei šantažuojant laikinosiomis apsaugos priemonėmis reikalauja atsisakyti reikalavimų pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Ieškovas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl teismas turėtų panaikinti nepagrįstai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-17 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su atsakovo argumentu, jog jis turi pakankamo turto pagal balansą, nes balanse nurodomos sumos yra litais ir jame nemažą dalį sudaro ne turtas kaip faktinis, o nematerialus turtas. Be to, kaip matyti šiuo metu atsakovas įsiskolinimų VSDFV neturi, tačiau kiekvieną mėnesį laiku nesusimoka mokesčių, kas rodo, jog jo finansinė padėtis nėra stabili. Ieškovas pateikė duomenis apie apelianto turimus AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ įsiskolinimus, kurie rodo, jog atsakovas turi didelių įsipareigojimų. Šie dokumentai gauti iš kitos bylos ir jie yra teisėtai pateikti. Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog šie įsiskolinimai yra dėl ieškovo kaltės, nes jis turi ir daugiau finansinių įsiskolinimų. Apeliantas nesutinka su pateikta informacija iš www.rekvizitai.lt, tačiau ten asmenys yra parašę neigiamus atsiliepimus, kurie buvo susidūrę su apeliantu, juos galima identifikuoti pagal IP adresą. Be to, pirmos instancijos teismas šiais atsiliepimais ir nesirėmė. Apeliantas atskirajame skunde dėsto faktines aplinkybes bei atsikirtimus į ieškinį, tačiau tai niekaip nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nes teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakako duomenų įsitikinti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar apskritai tapti neįmanomu. Nesutinka su apelianto argumentu, jog laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nes teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose. Antstolis yra areštavęs tik atsakovo kilnojamąjį turtą, todėl apelianto nei nekilnojamasis turtas, nei sąskaitos nėra areštuotos, todėl bendrovės veikla nėra sutrikdyta. Be to, atsakovas turi ir kitų įsiskolinimų dėl kurių yra taip pat pritaikytas areštas. Apeliantas teigia, jog neva ieškovas nepatyrė žalos, tačiau tai yra bylos nagrinėjimo dalykas ir tai nėra spręstina taikant laikinąsias apsaugos priemones. Mano, jog teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė tiek į atsakovo tiek į ieškovo interesus, jos netrukdo atsakovo ūkinei komercinei veiklai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis turi gerą finansinę padėtį. Nesutinka su apelianto argumentais dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo, nes šioje stadijoje net negali būti tai nustatyta. Atsakovas prašydamas ieškovui skirti baudą turi šalutinių tikslų.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

12Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų dydžiu atsakovui ir jų taikymas yra būtinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.), jeigu, patenkinus ieškinį, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo teismas įvertina tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.

13Nagrinėjamojoje byloje šalių ginčas yra dėl 22‘116 Eur nuostolių atlyginimo, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Ieškovė UAB „Autodis“ nurodė, kad atsakovė UAB „Kelias“ vengia įvykdyti savo įsipareigojimus ir gali imtis aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo (b. l. 2-7).

14Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Pirmosios instancijos teismo 2015-11-17 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina kreditoriaus, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir skolininko, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

15Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-07 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-1040/2013). Atsakovė (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, galinčių apibūdinti jo finansinę padėtį ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės reikalavimų suma UAB „Kelias“ nėra didele ir kad nėra grėsmės, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantės teiginys, kad pagal 2014 m. balansą bendrovės turimo turto vertė buvo 19‘760‘689 Eur, nėra pakankamas įrodymas, jog ir šiuo metu įmonės finansinė padėtis tebėra gera, nes, kaip minėta, kitų įrodymų, patvirtinančių bendrovės finansinį stabilumą, apeliantė nepateikė.

16Kaip jau minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškovo reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik priimdamas sprendimą, teismas juos įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str.). Pažymėtina, jog dokumentų iš kitos civilinės bylos pateikimas negali būti laikomas neteisėtai pateiktais įrodymais, nes šie dokumentai nėra įslaptinti, suklastoti, nuginčyti ar gauti nelegaliu būdu. Taigi, apeliantės argumentai, kad ieškovė neteisėtai pateikė iš kitos civilinės bylos AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ raštų kopijos dėl įsiskolinimo, atmestini.

17Apeliantės argumentas, jog teismas negali remtis ieškovės pateikta informacija iš www.rekvizitai.lt, atmestinas, nes teismas skundžiamojoje nutartyje šia informacija nesirėmė.

18Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrikdys įmonės veiklą. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, leido apeliantei atlikti darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Be to, kaip matyti, antstolis M. A. areštavo atsakovės kilnojamąjį turtą, todėl teigti, jog atsakovės įmonės veikla yra sutrikdyta nėra pagrindo.

19Apeliantės prašymas skirti UAB „Autodis“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas. Tai, kad apeliantė nesutinka su UAB „Autodis“ pareikštais reikalavimais bei juos ginčija, nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „Autodis“ piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

20Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

22Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 22‘116 Eur nuostolių atlyginimą, 6... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m.... 12. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis... 13. Nagrinėjamojoje byloje šalių ginčas yra dėl 22‘116 Eur nuostolių... 14. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo... 15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovo (skolininko) turtinės... 16. Kaip jau minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones,... 17. Apeliantės argumentas, jog teismas negali remtis ieškovės pateikta... 18. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pritaikytos laikinosios apsaugos... 19. Apeliantės prašymas skirti UAB „Autodis“ baudą už piktnaudžiavimą... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 22. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti...