Byla 1A-31-211/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorams Jūratei Radišauskienei, Nėrijui Puškoriui, nuteistiesiems J. R. S. C., J. S., J. K., O. Ž., nuteistųjų gynėjams Bogdan Chranovskij, Agatai Aganauskienei, Venjamin Dubrovskij, Arvydui Milučiui, nukentėjusiajam V. D., nukentėjusiojo atstovei advokatei Z. V., vertėjams Ingridai Petrulienei, Rimantui Skuratovič,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K., J. S. bei nuteistojo O. Ž. gynėjo advokato Arvydo Milučio ir nuteistojo J. R. S. C. Bogdan Chranovskij apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

3J. R. S. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 294 str. 2 d. 80 parų arešto bausme,

4J. K. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d., 50 parų arešto bausme,

5J. S. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. 30 parų arešto bausme,

6O. Ž. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. 20 parų arešto bausme,

7Iš nuteistųjų J. R. S. C., J. K., J. S., O. Ž. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai solidariai priteista 300 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 202,73 eurų advokato pagalbai apmokėti.

8Kolegija, išnagrinėjusi bylą, n u s t a t ė :

9J. R. S. C., J. K., J. S. ir O. Ž., veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikiant sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų gynė tikrą J. R. S. C. teisę į orumą nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į policijos įstaigą dėl jį įžeidusio asmens tapatybės nustatymo bei kreiptis į teismą dėl įžeidimo privataus kaltinimo ar civilinio proceso tvarka, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą prieš V. D., 2012-07-16 nuo 18.30 iki 20.30 val. ( - ), bute Nr. ( - ) ir laiptinėje prie šio buto už tai, kad 2012-07-15, kalbėdamas telefonu su J. R. S. C., pastarojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius keiksmažodžius ir jį įžeidinėjo, J. R. S. C. panaudojo fizinę prievartą V. D. atžvilgiu, suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, panaudojo psichinę prievartą, pasireiškusią bauginančiu buvimu, reikalavimu nurodyti asmens, vardu O., neva 2012-07-15 įžeidusio J. R. S. C. pokalbio telefonu metu, duomenis, grasinimu V. D. išvežti į mišką ir ten sumušti, apšlapinti, išprievartauti bei kartu tempdami už drabužių link išėjimo iš namo.

10Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jį išteisinti.

11Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. liepos 16 d. nuo 18.30-20.30 val. įvykio vietoje jo nebuvo, jo alibi nebuvo patikrintas. Tą dieną jis buvo užimtas savo asmeniniais reikalais, kad įvykio vietoje jo nebuvo patvirtino ir visi apklaustieji.

12Teismo priimtas nuosprendis grindžiamas tik telefoniniais skambučiais, nors ištirtais įrodymais įrodyta, kad 2012 m. liepos 15 d. vakare J.R.S. C. skambino R. A. ir O. Ž., tuo tarpu su juo (J. K.) bendravo tik 2012 m. liepos 16 d. vakare.

13Sutinka, kad 2012 m. liepos 16 d. jis buvo ( - ), bet ne įvykio vietoje, o PC „MADA“. Tą patvirtino ir visi apklaustieji.

14Likusius argumentus ir faktus, kurie patvirtina jo nekaltumą, jis paaiškins teisme.

15Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti.

16Nurodo, kad teismas netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino jo veiksmus. Jam pareikštas kaltinimas grindžiamas vien tik pripažinto nukentėjusiuoju V. D. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinkantys tikrovės. Apklaustas teismo posėdžio metu V. D. parodė, kad 2012-07-16 po 18.00 val., tuo metu, kai jis dirbo laiptinėje, taisydamas durų spyną, prie jo priėjo keturi vyriškiai J.R.S. C., jis (J. S.), O. Ž. ir J. K.. J.R.S. C. kumščiu sudavė jam į nosį jis nugriuvo, po ko visi keturiese pradėjo jį gulintį spardyti kojomis, tempti laiptais žemyn, o jis (J. S.), kumščiu sudavė jam į veidą, kažkas sudavė jam į nugarą. Tuo tarpu 2012-07-16 pranešime apie įvykį tą pačią dieną vykusios apklausos metu bei 2012-07-18 apklausos metu V. D. pasakojo tik apie vieną smūgį jam į nosį, kurį sudavė J.R.S. C.. Ir tik po to, kai V. D. atpažino jį (J. S.) pagal nuotrauką, 2012-08-02 apklausos metu atsirado versija apie jo (J. S.) jam, neva, suduotą smūgį. Tačiau šie V. D. melagingi parodymai nebuvo nuoseklūs. 2012-08-02 apklausos metu V. D. parodė, jog jis (J. S.) jam smogė kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę, o kažkas kitas, stovėjęs už nugaros, trenkė kumščiu vieną kartą į pakaušio sritį. Tačiau 2013-01-08 akistatos metu V. D. nurodė, jog jis (J. S.) sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvą, į pakaušio sritį. Be to, minėtos akistatos metu V. D. tvirtino, jog, kai buvo nukritęs ant žemės, visi buvę asmenys jį spardė kojomis, nors gulėdamas nematė, kas ir kiek smūgių sudavė jam, tačiau nurodė, kad tarp tų žmonių buvo ir jis (J. S.).

17V. D. tvirtino, jog po J.R.S. C. jam suduoto smūgio į nosį jis smarkiai kraujavo, jam iš nosies bėgo kraujas, jo marškinėliai buvo kruvini, nors niekas iš mačiusiųjų V. D. šios aplinkybės nepatvirtino. Tame tarpe ir liudytojai - policijos pareigūnai P. K. ir J. B., kurie apklausų ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad tiesiogiai bendraudami su V. D., jokių sužalojimų arba sužalojimo pėdsakų ant pastarojo nematė. Be to, V. D., kuriam, pasak jį buvo sulaužyta nosis, atsisakė, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba.

18Teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-02 V. D. tvirtino, jog po sumušimo jis (J. S.) buvo atėmęs iš jo du mobiliuosius telefonus NOKIA, kuriuos, jam griežtai pareikalavus, jis (J. S.) jam grąžino. Tuo tarpu, apklaustas įvykio dieną V. D. parodė, kad jo telefonus paėmė ir įsidėjo pas save į kišenę tamsaus gymio vyriškis, apie 45 metu amžiaus, kalbėjęs su akcentu, kurį jis vėliau atpažino kaip J.R.S. C.. Nėra aišku kaip galima suderinti ,,nubauginto“ asmens griežtą reikalavimą grąžinti jam turtą su ,,nubauginimu“ kaip kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo požymiu. Ar iš tikrųjų pripažintas nukentėjusiuoju V. D. buvo nubaugintas, jeigu jis iš užpuolusių jį asmenų gali kažko griežtai reikalauti.

19Nuosprendyje nurodyta, kad teismas, vertindamas V. D. parodymų patikimumą atsižvelgia į tai, kad skambindamas į BPC ir bendraudamas su policininku pastarasis pakankamai aiškiai nurodė asmenų požymius bei atpažino jį (J. S.). Ši aplinkybė neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi jis neneigia, jog buvo įvykio vietoje nurodytu laiku ir V. D. iš tikrųjų matė jį, dėl ko jam nebuvo sunku nurodyti jo požymius.

20Byloje nėra jokių kitų duomenų, išskyrus melagingus V. D. parodymus, jog jis (J. S.) padarė inkriminuotą nusikaltimą, arba prisidėjo prie jo. Akivaizdžiai melagingi, prieštaringi V. D. parodymai nesukėlė teismui jokių abejonių, ir tapo vieninteliu pagrindu priimti jo (J. S.) atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

21Nesutinka su teismo išvada, kad visi kaltinamieji V. D. grasino fiziniu susidorojimu, vartojo iš esmės tuos pačius žodžius, kokius jis sakė telefoninių pokalbių metu J.RS. C., jo išsakyti žodžiai vertintini kaip įžeidimas ir taip suprato visi kaltinamieji. Iki jo (J. S.) sulaikymo jis nieko nežinojo apie V. D. įžeidimus, nebuvo girdėjęs minėtų telefoninių pokalbių ir negalėjo jų vertinti.

22Teismo išvada, kad galimai ne visi kaltinamieji grasino V. D., tačiau vien jų buvimas įvykio vietoje sudarė grėsmingą situaciją nukentėjusiajam ir suvokimą, kad grasinimai gali būti įvykdyti yra prieštaringa. Jis (J. S.) V. D. negrasino, nieko įvykio vietoje, išskyrus J.R.S. C. ir V. D., nematė, nei fizinės, nei psichinės prievartos pastarojo atžvilgiu nevartojo.

23Nuosprendyje konstatuota, kad išklausius garso įrašus teisme V. D. parodė, kad su J.R.S. C. telefonu kalbėjo jis ir jokio O. nebuvo, tačiau teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę ir skyrė nepakankamai dėmesio faktui, kad V. D. ikiteisminio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ilgą laiką sąmoningai klaidino policijos pareigūnus bei teismą.

24Savo parodymų prieštaringumą V. D. teismo posėdžio metu paaiškino tuo, kad tyrėjai jo kažko neklausė arba klausė netinkamai. Tai reiškia, kad parodymus jis duodavo ne pagal įstatymų reikalavimus (BPK 185 str., 183 str. 1, 2 d. d., 83 str. 1, 4 d. d., 28 str. 1, 3 d. d.), o pagal tyrėjų pageidavimus.

25Teismas, priimdamas nuosprendį neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nedetalizavo ir nekonkretizavo jo (J. S.) vaidmens šioje byloje, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, ar neteisingai juos įvertino. Teismas, padaręs išvadą dėl jo (J. S.) kaltės, taikė jam (J. S.) kolektyvinės atsakomybės principą ir neindividualizavo jo (J. S.) veiksmų.

26Apeliaciniu skundu nuteistojo O. Ž. gynėjas advokatas Arvydas Milutis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį O. Ž. atžvilgiu panaikinti, O. Ž. išteisinti. Jeigu teismas pripažintų, kad O. Ž. dalyvavo konflikte tarp V. D. ir S. C., jo vaidmenį šiame konflikte pripažinti menkaverčiu ir taikyti administracinę atsakomybę. Jeigu teismas manys, kad O. Ž. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai, O. Ž. netaikyti bausmės, susijusios su laisves atėmimu (areštu), o skirti baudą.

27Nurodo, kad teismo nuosprendis priimtas neatsižvelgus į visas bylos aplinkybes, vienpusiškai vertinant kaltinamųjų, liudytojų bei paties nukentėjusiojo parodymus.

28Dauguma teismo vertintų įrodymų siejami su kitų kaltinamųjų kaltės įrodinėjimu.

29Telefoninio pokalbio, kurio įrašo Nr. 2910 S. C. skambina O. Ž. ir prašo atvažiuoti, nes jam reikia pagalbos, tačiau jis neįvardija, kokios būtent pagalbos jam reikia ir O. Ž. šį prašymą objektyviai supranta kaip prašymą pavežti S. C. su savo automobiliu, kadangi pats S. C. automobilio nevairuoja. Iš O. Ž. pokalbio teksto negalima padaryti išvados, jog jis suprato S. C. prašymą padėti kaip prašymą padėti susidoroti su nukentėjusiuoju V. D.. Telefoninio pokalbio metu nėra jokio O. Ž. sutikimo ar kitaip išreikšto teigiamo atsakymo padėti S. C. pamokyti V. D. už jo pasakytus įžeidimus S. C. adresu. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, jog O. Ž. ir S. C. atvykus prie pastarojo uošvienės namo, O. Ž. nepakyla prie buto kartu su S. C., o pasilieka automobilyje laukti pastarojo. Ir tik kurį laiką nesulaukęs S. C., O. Ž. pasikelia iki minėto buto. Akivaizdu, jog betarpiškam konflikte su nukentėjusiuoju jis nedalyvauja, nors vėliau ir pasirodo įvykio vietoje. Dėl šios aplinkybės jis ir buvo nukentėjusiojo atpažintas, tačiau pats nukentėjusysis nei vienoje iš savo apklausų ikiteisminiame tyrime, o vėliau ir teisme neįvardija konkrečių O. Ž. neva nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu, savo kaltinimus jam grįsdamas tik bendromis frazėmis – „visi mušė ir spardė“, „visi grąsino susidoroti, išvežti į mišką“. Be to, O. Ž., skirtingai nei kiti kaltinamieji, niekada neneigė, jog buvo įvykio vietoje po konflikto tarp V. D. ir S. C.. Jis pripažino drąsiai, kadangi žinojo, jog pats jokių neteisėtų veiksmų V. D. atžvilgiu neatliko ir dėl to baudžiamas būti negali.

30Telefoninis įrašas Nr. 2910, yra visiškai neinformatyvus ir pokalbio teksto interpretacija pateikta nuosprendyje, nėra pagrįsta neabejotinai pokalbyje išreikšta O. Ž. pozicija dėl S. C. prašymo, o pagrįsta išimtinai spėliojimais.

31Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog S. C. rusų kalbos žinios yra pakankamai prastos. Tą pripažįsta ir pats teismas, viename iš įrodymų vertinimų pasisakydamas: „tačiau iš kaltinamojo kalbos turinio (kalba netaisyklinga rusų kalba ir vartodamas keiksmažodžius)“. Akivaizdu, jog telefoninio pokalbio metu S. C., vartodamas žodžius „reikia pagalbos, palaikymo“, nebūtinai suteikė jiems tokią prasmę, kokią juose pamatė teismas ir pripažino esminiu įrodymu, neva įrodančiu O. Ž. kaltę.

32Tai, kad O. Ž. neneigia, kad 2012-07-16 vakare buvo įvykio vietoje, nepatvirtina jo kaltės. O. Ž. neneigia, kad buvo įvykio vietoje, nes pats jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, todėl jam ir nebuvo reikalo tai slėpti.

33Tai, kad V. D. vėliau atpažino O. Ž., kaip buvusį įvykio vietoje, tačiau V. D. negalėjo jo neatpažinti, kadangi O. Ž. ir pats neneigia, jog nesulaukęs S. C. automobilyje, buvo pasikėlęs iki jo uošvienės buto, kur ir matė V. D., o pastarasis matė jį. Todėl atpažinimo, kaip tokio, jokiu būdu negalima laikyti O. Ž. kaltės įrodymu, būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus V. D. atžvilgiu neva O. Ž. atliko. Tuo tarpu tokių konkrečių O. Ž. veiksmų V. D. ir neįvardijo nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme. Tai patvirtino ir S. C., parodydamas, jog jis vienintelis sudavė smūgį iį veidą nukentėjusiajam. Tuo tarpu kitus sumušimus (spardymą kojomis) teismas atmetė.

34V. D. parodymai, kad visi kaltinamieji jam grasino fiziniu susidorojimu vertintinas kritiškai. O. Ž. nuo pat pirmos savo apklausos ikiteisminio tyrimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis niekaip - nei fiziškai, nei psichologiškai V. D. negrąsino. Tai patvirtino ir kiti kaltinamieji. V. D. apie neva jam išsakytus, tame tarpe ir Ž., grasinimus pasisakė tik 3-oje savo apklausoje.

35Objektyviai sunku įsivaizduoti, kaip 4 suaugę vyrai, kaip kokie mokyklinukai „deklamuoja“ kiekvienas paeiliui grasinimus V. D. atžvilgiu. Todėl teismas, būdamas nuoseklus (epizodas, jog visi kaltinamieji neva spardė gulintį V. D. teismo buvo atmestas vienu iš pagrindų, jog V. D. linkęs sakyti netiesą) ir šį epizodą iš kaltinimo turėjo šalinti, kadangi, kaip jau minėta, jis nepatvirtintas jokiais kitais įrodymais, kaip tik abejotinais nukentėjusiojo parodymais.

36O. Ž. pats kategoriškai neigia kokiu nors būdu grasinęs V. D., tai patvirtina kiti kaltinamieji, o ir pats V. D. nei vienoje iš apklausų nenurodė kaip konkrečiai jam O. Ž. grasino, nurodydamas tik abstrakčias, bendras frazes - grasino visi.

37Teismo nuosprendyje išdėstyti neva O. Ž. kaltę patvirtinantys įrodymai buvo įvertini netinkamai, dalis jų pagrįsti ne bylos duomenimis, o teismo spėjimais, todėl turėtų būti atmesti, o O. Ž. išteisintas.

38Be to, teismas nesprendė ar ši neva O. Ž. padaryta veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Teismų praktikoje akcentuojama, jog nebūtinai visos savavaldžiavimo veikos būtinai užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-183/2012). LAT kategoriškai nurodo, kad kvalifikuojant savavaldžiavimą būtinas požymis yra didelės žalos nukentėjusiajam nustatymas, tuo tarpu teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje apie didelę žalą nieko nekalbama, apie tai nepasisakoma ir apkaltinamajame teismo nuosprendyje.

39Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011).

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad didelės žalos požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagristas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).

41Konfliktas tarp V. D. ir S. C., arba bent jau O. Ž. vaidmuo jame, net ir priimant teismo nuosprendyje išdėstytą poziciją jo atžvilgiu buvo menkavertis, todėl baudžiamoji atsakomybė O. Ž. taikyta būti negalėjo. Net ir teismui pripažinus O. Ž. šio konflikto dalyviu, daugiausia jis galėjo būti nubaustas administracine tvarka.

42O. Ž. neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. O. Ž. praeityje buvo garsus sportininkas, 7 kartus Lietuvos atletinės gimnastikos (IFBB) čempionas, 1993 m. absoliutus Europos atletinės gimnastikos (IFBB) čempionas, 2001 m. absoliutus Pasaulinių žaidynių Japonijoje atletinės gimnastikos (IFBB) čempionas, 2004 m. absoliutus pasaulio atletinės gimnastikos (IFBB) čempionas. Šiuo metu užsiimantis aktyvia visuomenine veikla, susijusioje su atletines gimnastikos turnyrų organizavimu. Turnyrų organizavimas ir garsių užsienio šalių sportininkų pakvietimas ir jų dalyvavimas didele dalimi pavyksta ir dėl to, jog O. Ž. Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip nepriekaištingos reputacijos sportininkas ir žmogus, todėl tokia teismo skirta bausmė už veiksmus, kurių O. Ž. neatliko, ypatingai susijusi su laisvės atėmimu (areštu) būtų nepataisomas smūgis O. Ž. reputacijai ir labai neigiamai atsilieptų tolesnei jo visuomeninei veiklai.

43Remiantis teismo vertintų įrodymų analize, nėra įrodyta, jog O. Ž. dalyvavo nusikalstamos veikos, dėl kurios yra nuteistas, padaryme, todėl turi būti išteisintas.

44Apeliaciniu skundu nuteistojo J. R. S. C. gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-27 nuosprendį J. R. S. C. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ginamąjį pagal LR BK 294 str. 2 d. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

45Perduodant baudžiamąją bylą teismui kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad ginamasis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikiant sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų ( Lietuvos Respublikos CK 1.137 str.) reikalauti įvykdyti prievolę ar ginti civilinę teisę teisme (Lietuvos Respublikos CK1.137 str.) vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą savo uošvės L. G. teisę gauti kokybišką paslaugą - buto durų užraktų pakeitimą, bei gynė tikrą savo teisę į orumą nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į policijos įstaigą dėl jį įžeidusio asmens tapatybės nustatymo bei kreiptis į teismą dėl įžeidimo privataus kaltinimo ar civilinio proceso tvarka, panaudodamas fizinę, pasireiškusi nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, ir psichinę prievartą, pasireiškusią bauginančios savo buvimu situacijos sudarymu, reikalavimu nurodyti asmens, vardu O., neva įžeidusio ginamąjį telefoninio pokalbio metu, duomenis, nukentėjusiajam V. D. (V. D.), bei grasinant išvežti į mišką ir ten sumušti, apšlapinti, išprievartauti, išžudyti jo šeimą, taip pat tempdamas už drabužių link laiptų ir grasindami išvežti į mišką, vėl panaudodamas fizinę prievartą, vertė nukentėjusįjį suremontuoti buto, esančio ( - ) durų užraktus, tai yra pasak kaltintojo neva ginamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d. požymių.

46Skundžiamu nuosprendžiu teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybes, o būtent kad kaltinamieji nereikalavo įvykdyti iš V. D. prievolę L. G. naudai, o būtent suremontuoti buto durys. Taip pat pašalinta aplinkybę, kad kaltinamieji sudavė ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas sukeldami fizinį skausmą ir padarydami odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairės pėdos III piršte, kvalifikuojamus nežymu sveikatos sutrikdymu, po ko J. S. sudavė vieną smūgį kumščiu V. D. į kairę veido pusę ir sukėlė jam fizinį skausmą.

47Teismų praktika dėl savavaldžiavimo sampratos yra nusistovėjusi ir atspindėta LAT nutartyse (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-389/2010). LAT praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 294 straipsnio dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Nenustačius tokio santykio, pavojingi kaltininko veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-167/2008, 2K-509/2008, 2K-65/2009).

48Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai - veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai - kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos.

49Byloje nenustatyta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginamasis ar kiti kaltinamieji ir nukentėjusysis būtų teisinio santykio subjektai ir kad kilęs konfliktas būtų susijęs su bandymu spręsti kokį nors teisinį ginčą. Nenustatyta duomenų ir apie tai, kad ginamajam galėjo pagrįstai susiformuoti įsitikinimas dėl tikros savo teisės į orumą turėjimo. Praktikoje nustatyta, kad pripažįstant teisės įgyvendinimo faktą, neleistina kaip pagrindą imti vien tik subjektyvų kaltininko gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negali ir neturi suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009).

50Nukentėjusysis ir kaltinamieji, tame tarpe ginamasis iki konflikto apskritai nebuvo pažįstami, taigi jokių įsipareigojimų nukentėjusysis jiems neturėjo ir negalėjo turėti, nes tarp jų nėra tikrų ar tariamų teisinių santykių. Byloje nenustatyta jokių duomenų ir apie tai, kad nukentėjusysis turėtų kokių nors prievolių kaltinamųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginamojo ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas nėra susijęs su kokių nors subjektyvių teisių įgyvendinimu ir yra asmeninio pobūdžio, juo labiau, kad nustatyta, jog nukentėjusysis pats provokavo visokias necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamas ir žemindamas telefonu kaltinamojo galimai neteisėtiems veiksmams, todėl jei ir bus pripažinta, jog ginamasis padarė neteisėtus veiksmus, tai jų motyvas neabejotinai buvo asmeninės paskatos.

51Ginamojo siekis susitikti su nukentėjusiuoju, kuris skambindavo jo įsitikinimu ginamajam ir kalbėjo negražiai, bei išaiškinti jo tikslus, buvo teisėtas, nes to nedraudžia įstatymas. Niekuo nepagrįsta teismo prielaida, kad nukentėjusiojo telefonu išsakytus žodžius ginamasis vertino kaip sunkų savo orumo įžeidimą, nepaisant to, jog pats nuteistasis tai neigia, o jo parodymai nėra paneigti.

52Tesimo nuomonė, kad ginamasis turėjo kreiptis į policijos įstaigą dėl jį įžeidusio asmens tapatybės nustatymo bei kreiptis į teismą dėl įžeidimo privataus kaltinimo ar civilinio proceso tvarka, reikalavo nurodyti asmens, vardu O., neva įžeidusio ginamąjį, duomenis, yra teisiškai nepagrįsta, nes į teisėsaugos institucijas reikėtų kreiptis tuo atveju, jeigu būtų nusikalstamos veikos požymių.

53Pasak ginamojo jis nevertino skambinusio asmens pasisakymus kaip įžeidimą ir jo orumo žeminimą, tai yra kaip nusikalstamą veiką, o tik kaip minėto asmens atitikimą nusikalstamam pasauliui bei dėl to teisėtai pergyveno dėl savo uošvės gerovės. Ginamojo parodymai dėl atvykimo priežasties nėra paneigti bei byloje nesutrinkta patikimų įrodymų dėl nukentėjusiojo išsakytų keiksmažodžių vertinimo būtent kaip įžeidimas.

54Teismo išvada, kad visi kaltinamieji nukentėjusiajam grasino fiziniu susidorojimu, vartojo iš esmės tuos pačius žodžius, kokius jis sakė telefoninių pokalbių metu J.R.S.C., nepagrįsta. Teismas iš esmės daro prielaida, kad neva visi kaltinamieji vertina nukentėjusiojo žodžius kaip didelį ginamojo įžeidimą, nors nei vienas iš kaltinamųjų tokių parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nedavė.

55Pabrėžtina, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pasisakant ir pirmenybę teikiant nukentėjusiojo palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus. Ginamojo, kitų liudytojų ir kaltinamųjų parodymai neišanalizuoti, jų parodymams skirta nepakankamai dėmesio, parodymai vertinti skeptiškai, vertinant tik detales o ne esmines bylos faktinių duomenų aplinkybes.

56Teismas vertindamas įrodymus daro išvadą, kad nuo įžeidimo momento J R. S. C. jau tapo nesvarbus uošvės durų remontas, jam tapo svarbiausia susitikti su V. D. ir pagal telefoninių pokalbių įrašus matyti, kad jo tikslas buvo ne išsiaiškinti, sutrukdyti, kad kažkokiu būdu nebūtų nuskriausta uošvė, o nubausti V. D..

57Teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrinde nukentėjusiojo parodymais, nors ir pripažįsta juos abejotinais.

58Nukentėjusiojo parodymai prieštarauja vieni kitiems, kitų liudytojų parodymams, neatitinka kita byloje surinkta objektyvi medžiaga. Be to būtina atsižvelgti į nukentėjusiojo asmenybę.

59Pirminiuose parodymuose 2012-07-16 (1 t., b.1.50) nukentėjusysis teigė, kad po spyrių laiptinėje jį įsitempė į butą ir vėl mušė, nekonkretizuojant į kurią būtent veido vietą buvo smūgis, bei kiek spyrių ir į kokias kūno vietas buvo spardyta, jam priklausančius mobiliojo ryšio telefonus konflikto metu paėmė tamsaus gymio vyriškis (ginamasis), dėl ko mušė ir grasino nežino, visus gali atpažinti. 2012-08-02 (1 t., b.l. 71-73) apklausoje jau nurodo, kad telefonus atėmė J. S., Visi tempė už drabužių link laiptų, norėdami išsivežti, o J. S. sudavė į veido kairę pusę, kažkas sudavė į pakaušį, jau detaliai papasakojo apie smūgių kieki, vietas (apklausa vyko po 2012-07-23 teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b.1. 78-80) pateikimo). 2012-07-18 apklausoje (t. 1, b.l. 66) nurodė, kad tik 3 kartus kalbėjo su ginamuoju telefonu, klausė kokios problemos, jokių grasinimu iš nukentėjusiojo nebuvo, o 2013-03-01 (t. 1, b.l.74-76) apklausoje jau papasakojo, kad įžeidinėjo ginamąjį, tarėsi dėl susitikimo. 2012-08-02 apklausoje (t. 1, b.1.71-73) nurodė, kad asmeniškai kalbėjo su skambinusiu iš tel. Nr. 860745466 kai buvo užsirakinęs bute ir tai buvo ginamasis, kuris grasino, kad jeigu neatidarys durų, išlauš duris ir jį užmuš, o 2013-03-01 (t. 1, b.l.74-76) apklausoje nurodė, kad S. C. tik tai klausė, kada pabaigs darbą ir jokių grasinimų nebuvo. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu negalėjo logiškai paaiškinti dėl kokių priežasčių keitė parodymus.

60Nukentėjusiojo parodymai prieštarauja policijos pareigūnų liudytojų J. B. ir P. K. parodymams. Nukentėjusysis teigia, kad atvykus policijos pareigūnams, jis buvo visas kruvinas, pareiškė norintis važiuoti į policijos komisariatą ir pas medikus, tačiau jie atsakė, jog turi skubiai išvykti ir kad atvažiuos kitas patrulis. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme policijos pareigūnai nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą, kreipėsi vyriškis, prisistatęs V. D., kuris pranešė, kad jį sumušė, tačiau jokių smurto žymių ant jo veido nesimatė, jokių kraujo žymių nei ant rūbų, nei ant grindų nebuvo. Jam buvo pasiūlyta iškviesti greitąją, tačiau jis atsisakė, buvo siūlyta vykti kartu į policijos komisariatą, tačiau jis pareiškė, kad turi užbaigti darbą ir tai užtruks apie porą valandų. Pareigūnų parodymai patvirtinti, o V. D. parodyrnai paneigti 2013-02-28 apžiūros protokolu (t.l , b.l. 15-17), kur apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro 2012-07-16 pokalbiai ir iš jų matyti, kad minėtą dieną 20.18 val. į centrą paskambino V. D., kuris pranešė apie jo sumušimą, į klausimą ar jam reikia greitosios pagalbos atsakė, kad nereikia. Praneša, kad jam sudaužė „visą snukį“, tačiau atvykus pareigūnams jokių žymių ant veido nėra. Pažymėtina, kad kitą kartą V. D. skambina Į BPC tik parėjus daugiau nei 2 val. 20 min. ir pareiškė, kad neva jam jau skauda galva, nosis ir jam reikia į ligoninę. Vadovautis tokiais prieštaringais, kita bylos medžiaga nepatvirtintais parodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

61Be to, nukentėjusysis turi polinkį apgaudinėti žmones, ką patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimuose patraukti V. D. administracinėn atsakomybėn esantys liudytojų ir V. D. klientų paaiškinimai dėl jo nesąžiningumo, bandymų apgauti klientus, melavimo. Taip jį apibūdino ir teisme apklausta liudytoja Vasiliauskaitė. Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-29 nutarties byloje Nr. PK-806-576/2012 matyti, kad nukentėjusysis linkęs smurtauti (pareiškėjo N. V. skunde nurodytos aplinkybės).

62Teismas visiškai nekreipė dėmesio, netyrė ir neanalizavo minėtus prieštaravimus, nesulygino nukentėjusiųjų, liudytojų bei kaltinamųjų parodymų, nepanaikino prieštaravimų, neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

63Pagal 2012-07-18 specialisto išvadą Nr. G 1682/12 (01) V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu, o taip pat nežymus sužalojimai, kurie pasireiškė poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, odos įbrėžimu kairiame dilbyje, odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva kairės pėdos III-ame piršte. Taigi pagal pasekmes V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio tyčinis padarymas atitinka LR BK 138 str. 1 d. požymių.

64Ginamasis neneigia sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam delnu į veidą, tačiau tai padarė gindamasis nuo jo puolimo, kai pastarasis turėjo rankoje aštrų daiktą ir po ginamojo sužalojimo. Nors nukentėjusysis neigia minėtą puolimą, tačiau teisme parodė, kad iš tikrųjų tuo metu, kai priėjo ginamasis, taisė duris ir turėjo rankoje atsuktuvą. Vertinant V. D. parodymų patikimumą, jo asmenybę ir kad jis linkęs smurtauti nėra jokio pagrindo netikėti ginamojo parodymams dėl faktinių aplinkybių. Be to ginamojo parodymai patvirtinti 2012-08-02 specialisto išvada Nr. G 1801112 (01), kurioje nustatyta, kad ginamajam padaryta pjautinė žaizda kairės rankos III piršte, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012- 07-16) paveikus pjaunančių savybių turinčių daiktu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina liudytojų L. G., A. ir kaltinamųjų J. S. ir O. Z. parodymai.

65Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šio straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

66Teisme nustatytos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, kad nukentėjusiojo pavojingas kėsinimasis į ginamąjį buvo realus ir akivaizdus, jis privalėjo gintis, kitos išeities neturėjo, jo sveikatai ir net gyvybei buvo kilęs realus pavojus, t.y. egzistavo objektyviai ir buvo tiesiogiai prasidėjęs, t.y. kaltinamajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, gindamasis nuo pradėto smurto ir galimų tolimesnių sužalojimu bei padarydamas nukentėjusiajam nesunkų kūno sužalojimą, ginamasis būtinosios ginties ribų neperžengė. Ginamasis kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarė ne tyčia siekdamas nukentėjusįjį sužaloti, ar tarpusavio muštynių metu, o gindamasis nuo jo pradėto smurto bei pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą. Kaltinamojo panaudota gynyba atitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, savo veiksmais jis būtinosios ginties ribų neperžengė.

67Jokių parodymų dėl didelės žaizdos ginamasis nedavė, jis nurodė tik, kad žaizda labai kraujavo, bei tai patvirtino liudytojai L. G., N. G., kaltinamieji. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pas medikus buvo kreipimąsi tik kitą dieną ir aiškiai žaizda jau nekraujavo, nes buvo užgijusi, taigi nėra jokio pagrindo netikėti ginamojo parodymais, byloje nėra nustatyta juos paneigiančių aplinkybių.

68Jeigu ginamojo veiksmai bus kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1 d. požymius, akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai pilnai atitinka būtinosios ginties požymius, kurios jis peržengęs nebuvo, dėl ko jis turi būti išteisintas, o byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta LR BK 28 str. pagrindais.

69Be to, kyla abejonių dėl ginamojo veiksmais padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam. Nustatyta ir tai neneigia pats ginamasis, kad jis vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajam į kairę veido pusę, nuo smūgio pastarasis parkrito, tačiau ar būtent nuo minėto smūgio nukentėjusiajam lūžo nosies kaulas neabejotinai nenustatyta. Nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jam iš karto kraujas labai varvėjo iš nosies, drabužiai buvo ištepti krauju paneigti liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Nosies kaulų lūžio nebuvimą sustiprina ir aplinkybė, kad medicininės pagalbos nukentėjusiajam prireikė tik praėjus 2 val. 20 min. po konflikto (policijos pareigūnų ir BPC pokalbių apžiūra). Apklausta teismo posėdyje ekspertė parodė, kad ši trauma (nosies kaulų lūžis) būdinga smūgio sudavimui, bet visi smūgiai galimi savęs žalojimu, po tokio sužalojimo turėjo kraujuoti iš karto, gal po kelėtos sekundžių. Ginamais taip pat matė, kad iškarto po smūgio ant nukentėjusiojo veido buvo šiek tiek kraujo, tačiau tai galėjo būti pačio ginamojo kraujas iš sužaloto piršto, nes jis lietė nukentėjusiojo veidą kaire ranka bandydamas pakelti. Be to, liudytoja L. G. po įvykio apie 2 val. 20 min. buvo viename bute su nukentėjusiuoju, tik skirtingose patalpose ir iš tos patalpos, kur buvo nukentėjusysis girdėjo stiprius garsus, panašius į smūgius. Taigi neatmetama galimybę, kad tikslu apkaltinti ginamąjį dėl minėto konflikto ir užsidirbti pinigų, nukentėjusysis galėjo sau suduoti smūgį arba atsitrenkti veidu į kokį nors paviršių ir tuo sulaužyti nosies kaulus.

70Byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių ginamojo kaltę padarant nusikalstamą veiką, teismo išvados jo atžvilgiu neatitinka bylos aplinkybių, todėl jis išteisintinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jo padaryta veika kvalifikuota neteisingai, buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3-5 d., 305 str. reikalavimų esminiai pažeidimai, dėl ko buvo suvaržytos jo ginamojo įstatymų garantuotos teisės.

71Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Nuteistasis J. R. S. C. nuomonės neišsakė.

72Nukentėjusysis bei jo atstovė ir prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

73Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

74Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia apeliantai, yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas tinkamai nustatęs bylos faktinius duomenis, juos neteisingai įvertino teisiškai .

75Dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo:

76Bylos įrodymai patvirtina, kad nuosprendžiu nustatyta nuteistųjų nusikalstama veika vyko sekančiomis aplinkybėmis :

77J.R.S.C. žmonos mama L. G. , gyv. bute, esančiame ( - ) 2012 m. vasarą per laikraštį susirado meistrą V. D., sutikusį jai buto lauko duryse pakeisti spyną bei įdėti antrą spyną, už tai ji sumokėjo jam 200 Litų avansą. V. D. ne tik kad neatvyko sutartu laiku atlikti sutartų darbų, bet, jai skambinant ir aiškinantis , kodėl jis neatlieka sutartų darbų, su ja pradėjo kalbėtis šiurkščiai , po to iš vis neatsakinėjo į jos skambučius . Dėl to pasiskundus dukrai ir jos vyrui- nuteistajam J .R.S.C., pastarasis 2012 m. liepos 15d. 17.32 paskambino nukentėjusiajam V. D., kuris atsiliepęs , kalbėjo šiukščiai , išvadino jį necenzūriniais žodžiais, kitais žmogaus orumą žeminančiais žodžiais , pakvietė asmenį žeidžiančiais žodžiais jį atvykti skubiai per 10 min. į Katedros aikštę (b.l. 42-43 t.1). Nuteistasis J. R. S. C. dėl tokių nukentėjusiojo jo asmenį įžeidžiančių žodžių įsižeidė ir su uošve L. G. susitarus , kad ji praneštų apie 2012 m. liepos 16d. ketinančio atvykti nukentėjusiojo V. D. atvykimą , ir jai apie tai minimą dieną 18.32 val. SMS žinute informavus , nuteistieji J. R. S. C. , J. K., J. S. ir O. Ž. atvykę į butą, esantį ( - ), laiptinėje prie to buto, tarp 18.30 val. ir 20.30 val. prieš nukentėjusįjį V. D. atliko nusikalstamus veiksmus : visi nuteistieji naudojo psichinį smurtą , išsakytais žodžiais , grasindami V. D. išvežti į mišką, ten jį sumušti, apšlapinti , išprievartauti , vartojo necenzūrinius žodžius, jį įžeidinėjo , naudojo fizinį smurtą : nuteistasis J. R. S. C. sudavė 1 smūgį V. D. į nosį ir ją sulaužė, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, taip pat nuteistieji tempė V. D. už rūbų link išėjimo iš namo.

78Tai, kad nukentėjusysis V. D. telefoninio pokalbio su J. R. S. C. metu , išsakydamas žmogaus asmenį įžeidžiančius žodžius pastarojo atžvilgiu, jį įžeidė, patvirtina ne tik nuteistasis J. R. S. C., bet ir jų pokalbio įrašas, kuris buvo gautas teisėtai sankcionavus nuteistojo J. R. S. C. telefoninių pokalbių pasiklausymą , tokio pokalbio turinio neneigia ir nukentėjusysis V. D..

79Tai, kad aptariamo įvykio metu nustatytoje vietoje buvo nuteistasis J. R. S. C., J. S., J. K. ir O. Ž. ir kad jie atliko kaltinime nurodytus veiksmus , patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėti įrodymai , įvertinti skundžiamame teismo nuosprendyje : nukentėjusiojo V. D. parodymai dėl įvykio aplinkybių, jo atpažinimas asmenų- nuteistųjų, dalyvavusių nusikalstamuose veiksmuose prieš jį (t. 1 b.l. 52-54, 55-57, 64-65, 67-69). Apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo V. D. parodymus, juos įvertino, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. , reglamentuojančių įrodymų sampratą, nuostatų. Apeliantai, skųsdami jų atžvilgiu priimtą nuosprendį, itin didelį dėmesį skyrė nukentėjusiojo V. D. parodymų vertinimui, akcentuodami, kad jo parodymai yra itin prieštaringi ir kad apylinkės teismas jais negalėjo remtis, priimdamas jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Iš baudžiamosios bylos analizės matyti, kad nukentėjusiojo V. D. parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės nėra prieštaringi : jis vienuose parodymuose įvykio detales nurodo siauriau, papildomai apklausiamas , jas nurodė plačiau, konkrečiai įvardindamas nuteistųjų veiksmus prieš jį , jų grasinimus : nukentėjusysis V. D. su pareiškimu dėl įvykio kreipėsi 2012-07-16 20.55 val. , nurodydamas, kad jį ( - ) bute ir laiptinėje prie buto durų sumušė 5 nepažįstami vyriškiai (t. 1 b .l. 1), 2012-07-16 20.21 val. telefoniniame pranešime policijai nurodo, kad tam pačiam bute , jam atliekant remonto darbus, jį sumušė nepažįstami asmenys ir pasišalino (t. 1 b.l. 2). Telefoniniuose pranešimuose Bendrajam pagalbos centrui 2012-07-16 20.18.29, 20.19.29,22.39 nurodė, kad jį sumušė keturiese, kad mušė koridoriuje prie buto, kad jis sėdi nuo jų užsirakinęs bute (t. 1 b.l. 15-17). Apklausiamas 2012-07-16 21.40 val., 2012-07-18 13 val. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju nukentėjusysis V. D., duodamas parodymus, nurodė įvykio aplinkybes plačiau , patvirtino nuteistiesiems kaltinimuose nurodytas aplinkybes , kad jį pradėjo mušti laiptinėje prie buto, kur jis remontavo duris tamsaus gymio vyriškis, kurį jis atpažino kaip nuteistąjį J.R.S. C., dėl ko jis parkrito, tada jie visi jį gulintį spardė, po to įsitempė į buto koridorių , visi grasino išvežti į mišką ir sumušti, nužudyti jo šeimą , jį apšlapinti, „išprievartauti“, iš jo išsityčioti. Jie reikalavo pasakyti, kas negražiai kalbėjo su vienu iš tų vaikinų. Šio įvykio metu jam buvo sumušta nosis, bėgo kraujas. Jis neigė, kad su kažkuriuo iš jo įvykio išvakarėse kalbėjo negražiai ( t. 1 b.l. 51, 66). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. D. patikslino, kad sužalojimus nosyje jam padarė nuteistasis J.R. S. C., sudavęs prie buto durų laiptinėje pirmą smūgį kumščiu į nosį, dėl ko jis parkrito. Šios apklausos metu nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad jam nukritus , visi nuteistieji jo atžvilgiu buvo nusiteikę grėsmingai , jį buvo apstoję , jie visi jį spardė bei išsakė tuos pačius grasinimus, kuriuos jis nurodė anksčiau (t. 1 b.l. 72-73) . Nukentėjusysis V. D., išklausęs įrašytą jo pokalbį su nuteistuoju J.R. S. C., pripažino, kad tai jis 2012-07-15 17.32.47 kalbėjosi su pastaruoju, , kalbėjo jį įžeidžiančiais žodžiais, nes J. R. S. C. pradėjo pirmas jį įžeidinėti (t. 1 b.l. 76). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. D. iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes ( t. 5 b.l. 92-95). Tai, kad jo parodymuose yra netikslumų dėl to, kur nuteistieji atliko prieš jį nusikalstamus veiksmus (ar bute ar prie buto durų), kas konkrečiai ką darė, paaiškinama tuo , kad jo užpuolimas jam buvo netikėtas, jį užpuolė keturi asmenys, veiksmai buvo dinamiški, truko gana ilgą laiką , veiksmų buvo daug , todėl nuosekliai ir detaliai prisiminti įvykio aplinkybes yra gana sudėtinga. Vienok, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės nukentėjusysis V. D. nurodė tas pačias jo užpuolimo aplinkybes, jo parodymų skirtumai yra tik dėl neesminių detalių, kurios nuteistųjų veiksmų teisinio vertinimo nekeičia . Taip pat kolegija pastebi, kad nuteistasis V. D. , savo parodymuose gana detaliai apibūdinęs jį užpuolusius asmenis , juos atpažino iš nuotraukų , atpažinimų metu nurodė požymius, iš ko jis juos atpažįsta, taip pat nurodė ir atpažintųjų veiksmus, kuriuos jie atliko prieš jį. Nukentėjusysis V. D. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino akistatose su nuteistaisiais J.R.S. C. (t. 2 b.l. 49-50), J. K. ( t. 3 b.l. 39-40), O. Ž. (t. 3 b.l. 134-136), J. S. (t. 2 b.l. 183-185).

80Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis V. D. turėtų kokį tai pagrindą apkalbėti nuteistuosius ir sako netiesą, todėl kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad nuteistieji aptariamu laiku ir vietoje atliko tuos veiksmus, kurie yra nustatyti skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nuteistojo J. K. versija, kad jis iš vis nebuvęs įvykio vietoje, nuteistojo E. Ž. versija, kad jis įvykio dieną tik atvežė J.R.S. C. prie jo uošvienės gyvenamojo namo ir liko laukti automobilyje, įvykiuose nedalyvavo, nuteistojo J. S. versija, kad jis nedalyvavo įvykiuose, o tik atvažiavo prie J.R. S. C. uošvės gyvenamojo namo, nes pastarojo prašymu turėjo kažkur jį nuvežti, atmetama, kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas , tokias jų versijas vertina kaip gynybines , kuriomis siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės , tokias jų versijas paneigia aukščiau aptarti įrodymai.

81Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas tik vienam iš nuteistųjų- J.R.S. C. inkriminavo fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį, nukentėjusysis V. D. nuosprendžio nėra apskundęs, todėl apeliacinė instancija neanalizuos įrodymų dėl kitų smūgių nukentėjusiajam sudavimo buvimo ar nebuvimo.

82Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis J. R. S. C. , iš dalies pripažinęs savo kaltę , nurodė, kad aptariamo įvykio metu , jam atėjus pas uošvienę išsiaiškinti dėl nukentėjusiojo V. D. netinkamo elgesio tiek jo uošvienės atžvilgiu , tiek jo paties, apie tai V. D. užklausus, pastarasis smogė jam atsuktuvu ir jam atkišus ranką, kliudė kairės rankos trečią pirštą. Tai, kad jis buvo sužalotas galimai tuo pačiu laiku , patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyta, kad jam buvo padaryta kairės rankos 3-o piršto pjautinė žaizdelė 1 cm. , nekraujuojanti, negili , paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tuo padarant nežymų sveikatos sutrikdymą ( t.2 b.l. 119-120). Nukentėjusysis neigia užpuolęs nuteistąjį J.R.S.C., ištirtos bylos aplinkybės tokią nuteistojo J..S. C. gynybinę versiją paneigia, nes aukščiau aptartais įrodymais priešingai nei kad teigia jis, nukentėjusįjį užpuolė būtent jis ir jo veikos bendrininkai. Nuteistieji J. S., O. Ž. savo parodymais patvirtina nuteistojo J.R.S. C. versiją, tačiau, kaip matyti iš jų parodymų, jie patys sužalojimo momento nematė , o apie tai žino tik iš J.R.S. C. pasakojimo. Jų parodymai prieštarauja byloje nustatytiems įrodymams, nustatytai įvykių eigai. Kolegija neatmeta galimybės, kad aptariamo nukentėjusiojo V. D. užpuolimo metu nuteistasis J.R. S. C. susižalojo rankos pirštą, tačiau atmeta jo versiją, kad jis sužalojo nukentėjusįjį V. D., gindamasis nuo jo užpuolimo. Aptariama situacija visiškai neatitinka būtinosios ginties situacijos , byloje nėra jokių įrodymų , kad nukentėjusysis V. D. būtų pavojingai kėsinęsis į nuteistojo J.R.S. C. sveikatą ar gyvybę ir pastarajam būtų reikėję nuo tokio kėsinimosi gintis.

83Dėl nuteistųjų veiksmų teisinio vertinimo :

84Kolegija, išanalizavusi įvykio aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, mano, jog tiek prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą ir palaikęs kaltinimą teisminio nagrinėjimo metu , tiek pirmos instancijos teismas, palaikęs kaltinimo poziciją, nepagrįstai nuteistųjų veiksmus vertino kaip savavaldžiavimą , pripažinę, kad nuteistasis J. R. S. C. , kurio orumą savo veiksmais buvo pažeidęs nukentėjusysis V. D., nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos ginti savo teises teisėtu būdu , ir jas gynė, pasitelkęs kitus nuteistuosius , neteisėtu būdu, t.y. savavaldžiaujant.

85Pagal BK 294 straipsnį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą.

86Šiuo nagrinėjamu atveju, yra nustatyta, kad nuteistojo J.R.S. C. aptariamą nusikalstamą veiką išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo V. D. elgesys , kuriuo jis įžeidė jį, toks įžeidimas sukėlė nuteistojo J.R.S. C. pasipiktinimą , kurį jis išsprendė nusikalstamu būdu : jis, padedant kitiems jo veikos bendrininkams nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kolegija nemano , kad nuteistasis J.R.S. C. , veikdamas kartu su kitais bendrininkais, tokiu būdu spręsdamas su nukentėjusiuoju susidariusią konfliktinę situaciją , realizavo Lietuvos Respublikos BK 294 str. numatytos veikos sudėtį . Sekant tokia įstatymo aiškinimo logika, bet kuris prasidėjusio ginčo išsprendimas , sukėlęs pasekmes, visais atvejais turėtų būti vertinamas kaip savavaldžiavimas , bet teisminė praktika yra kitokia ir įstatymo leidėjas , nustatydamas nusikalstamų veiksmų sudėtis, neleidžia dirbtinai kriminalizuoti veiksmų, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, kokiai nusikalstamų veikų rūšiai priskirtini atlikti nusikalstami veiksmai, į kokį įstatymų saugomą objektą veikos kaltininkai pasikėsino.

87Kolegija, vertindama aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad nuteistojo J.R.S. C. veiksmai kvalifikuotini ne pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d. , o pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., kolegijai nustačius :

88J. R. S. C., padedant J. K., J. S. ir O. Ž.,

892012-07-16 nuo 18.30 iki 20.30 val. ( - ), bute Nr. ( - ) ir laiptinėje prie šio buto už tai, kad V. D. 2012-07-15, kalbėdamas telefonu su J. R. S. C., pastarojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius keiksmažodžius ir jį įžeidinėjo, panaudojo fizinį smurtą , suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, panaudojo psichinę prievartą, pasireiškusią bauginančiu buvimu, reikalavimu nurodyti asmens, vardu O., neva 2012-07-15 įžeidusio J. R. S. C. pokalbio telefonu metu, duomenis, grasinimu V. D. išvežti į mišką ir ten sumušti, apšlapinti, išprievartauti bei kartu tempdami už drabužių link išėjimo iš namo.

90Skundžiamu nuosprendžiu už fizinio smurto panaudojimą yra pripažintas kaltu tik nuteistasis J. R. S. C., tačiau bylos įrodymais yra nustatyta, kad tą jis padarė, padedant nuteistiesiems J. K., J. S. ir O. Ž.. Pastarieji savo veiksmais fiziškai nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau nustatyta, kad fizinio smurto naudojimo prieš jį metu, jie visi buvo jį grėsmingai apsupę, naudojo prieš jį psichinį smurtą , tokie jų veiksmai vertinami kaip padėjimas nuteistajam J.R. S. C. smurtauti jo atžvilgiu. Kaip rodo bylos įrodymai, visų veikos kaltininkų tyčia buvo abstrakti, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal atsiradusias pasekmes – nesunkaus kūno sužalojimo padarymą nukentėjusiajam V. D..

91Nuteistųjų J. K., J. S. ir O. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6d. ir 138 str. 1d. :

92Jie, veikdami kartu , padėdami J.R.S. C. , 2012-07-16 nuo 18.30 iki 20.30 val. ( - ), bute Nr. ( - ) ir laiptinėje prie šio buto už tai, kad V. D. 2012-07-15, kalbėdamas telefonu su J. R. S. C., pastarojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius keiksmažodžius ir jį įžeidinėjo, J. R. S. C. naudojant fizinį smurtą , suduodant vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo padarant poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, panaudojo psichinę prievartą, pasireiškusią bauginančiu buvimu, reikalavimu nurodyti asmens, vardu O., neva 2012-07-15 įžeidusio J. R. S. C. pokalbio telefonu metu, duomenis, grasinimu V. D. išvežti į mišką ir ten sumušti, apšlapinti, išprievartauti bei kartu tempdami už drabužių link išėjimo iš namo.

93Dėl bausmių :

94Nuteistajam J.R. S. C. paliktina apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė- areštas, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos vykdytojas, į daromą nusikalstamą veiką įtraukęs kitus nuteistuosius ir nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą . Paskirtos arešto bausmės trukmė mažintina, atsižvelgus į tai, kad apeliaciniu procesiniu dokumentu nustatyta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, o skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą . Taip pat mažinant jam skiriamos bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad jo nusikalstamą veiką išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo V. D. elgesys .

95Nuteistajam J. K., kuris nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą , taip pat paliktina teismo paskirta bausmė – areštas, tik ji švelnintina, mažinant jos trukmę. Paskirtosios bausmės trukmė mažintina, atsižvelgiant į tai, kad jis savo veiksmais jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties nerealizavo , savo veiksmais jis tik padėjo kitam nuteistajam J.R.S. C. , be to paskirtosios bausmės trukmė mažintina, atsižvelgus į tai, kad jis yra teisiamas už lengvesnės veikos padarymą, nei buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

96Nuteistasis J. S. nusikalto, būdamas praeityje teistas , tačiau jo teistumai yra išnykę, nuteistasis O. Ž. praeityje nebuvo teistas. Atsižvelgus į jų asmenybes , į tai, kad jie savo veiksmais tik padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui J.R.S. C. padaryti nusikalstamą veiką , yra teisiami už lengvesnės veikos padarymą, nei kad buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu , jiems skiriama švelniausia bausmė , numatyta įstatyme už jų padarytą nusikalstamą veiką- laisvės apribojimas (Lietuvos Respublikos BK 48 str.).

97Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

98Dėl gynybos išlaidų apmokėjimo :

99Vilniaus apygardos teisme buvo gauti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymai, kuriais prašoma iš nuteistojo O. Ž. valstybės naudai priteisti 315,56 eurų, 333,89 eurų, 334,89 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2015-08-31 prašyme nurodoma, kad advokatas Arvydas Milutis teikė antrinę teisinę pagalbą O. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-500/2015, advokato užmokestis – 315,56 eurų, 2015-10-06 prašyme nurodoma, kad advokato užmokestis – 333,89 eurų, 2015-11-30 prašyme nurodoma, kad advokato užmokestis – 334,89 eurų.

100Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie prašymai netenkintini. LR BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

101Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 3 d. c p. nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir LR BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti LR BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant LR BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo O. Ž. netenkintini.

102Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4d. 2p., 328 str. 1d. 1 p.,

Nutarė

103nuteistųjų J. R. S. C., O. Ž. gynėjų, J. K., J. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

104Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015m. balandžio 27d. nuosprendį pakeisti .

105J. R. S. C. , nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d., veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. ir nubausti 60 parų arešto, bausmę paskirti atlikti areštinėje.

106J. K. , nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d. , veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 138 str. 1d. ir nubausti 30 parų arešto , bausmę paskirti atlikti areštinėje.

107J. S. , nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d., veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 138 str. 1d. ir nubausti laisvės apribojimu 3 mėnesiams.

108Į J. S. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2012-07-20 iki 2012-07-21 ir paskirtą bausmę sumažinti 4 laisvės apribojimo dienomis.

109Bausmės pradžią J. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

110O. Ž. , pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d., veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 138 str. 1d. ir nubausti laisvės apribojimu 3 mėnesiams.

111Bausmės pradžią O. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

112Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

113Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. J. R. S. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau... 4. J. K. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d., 50 parų arešto bausme,... 5. J. S. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. 30 parų arešto bausme,... 6. O. Ž. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. 20 parų arešto bausme,... 7. Iš nuteistųjų J. R. S. C., J. K., J. S., O. Ž. Vilniaus teritorinės... 8. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, n u s t a t ė :... 9. J. R. S. C., J. K., J. S. ir O. Ž., veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų... 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo iš naujo išnagrinėti... 11. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. liepos 16 d. nuo... 12. Teismo priimtas nuosprendis grindžiamas tik telefoniniais skambučiais, nors... 13. Sutinka, kad 2012 m. liepos 16 d. jis buvo ( - ), bet ne įvykio vietoje, o PC... 14. Likusius argumentus ir faktus, kurie patvirtina jo nekaltumą, jis paaiškins... 15. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 16. Nurodo, kad teismas netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes ir neteisingai... 17. V. D. tvirtino, jog po J.R.S. C. jam suduoto smūgio į nosį jis smarkiai... 18. Teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-02 V. D. tvirtino,... 19. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas, vertindamas V. D. parodymų patikimumą... 20. Byloje nėra jokių kitų duomenų, išskyrus melagingus V. D. parodymus, jog... 21. Nesutinka su teismo išvada, kad visi kaltinamieji V. D. grasino fiziniu... 22. Teismo išvada, kad galimai ne visi kaltinamieji grasino V. D., tačiau vien... 23. Nuosprendyje konstatuota, kad išklausius garso įrašus teisme V. D. parodė,... 24. Savo parodymų prieštaringumą V. D. teismo posėdžio metu paaiškino tuo,... 25. Teismas, priimdamas nuosprendį neįsigilino į faktines bylos aplinkybes,... 26. Apeliaciniu skundu nuteistojo O. Ž. gynėjas advokatas Arvydas Milutis prašo... 27. Nurodo, kad teismo nuosprendis priimtas neatsižvelgus į visas bylos... 28. Dauguma teismo vertintų įrodymų siejami su kitų kaltinamųjų kaltės... 29. Telefoninio pokalbio, kurio įrašo Nr. 2910 S. C. skambina O. Ž. ir prašo... 30. Telefoninis įrašas Nr. 2910, yra visiškai neinformatyvus ir pokalbio teksto... 31. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog S. C. rusų kalbos žinios yra... 32. Tai, kad O. Ž. neneigia, kad 2012-07-16 vakare buvo įvykio vietoje,... 33. Tai, kad V. D. vėliau atpažino O. Ž., kaip buvusį įvykio vietoje, tačiau... 34. V. D. parodymai, kad visi kaltinamieji jam grasino fiziniu susidorojimu... 35. Objektyviai sunku įsivaizduoti, kaip 4 suaugę vyrai, kaip kokie mokyklinukai... 36. O. Ž. pats kategoriškai neigia kokiu nors būdu grasinęs V. D., tai... 37. Teismo nuosprendyje išdėstyti neva O. Ž. kaltę patvirtinantys įrodymai... 38. Be to, teismas nesprendė ar ši neva O. Ž. padaryta veika užtraukia... 39. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad didelės žalos požymis... 41. Konfliktas tarp V. D. ir S. C., arba bent jau O. Ž. vaidmuo jame, net ir... 42. O. Ž. neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių... 43. Remiantis teismo vertintų įrodymų analize, nėra įrodyta, jog O. Ž.... 44. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. R. S. C. gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij... 45. Perduodant baudžiamąją bylą teismui kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad... 46. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybes, o būtent... 47. Teismų praktika dėl savavaldžiavimo sampratos yra nusistovėjusi ir... 48. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai - veika,... 49. Byloje nenustatyta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginamasis... 50. Nukentėjusysis ir kaltinamieji, tame tarpe ginamasis iki konflikto apskritai... 51. Ginamojo siekis susitikti su nukentėjusiuoju, kuris skambindavo jo... 52. Tesimo nuomonė, kad ginamasis turėjo kreiptis į policijos įstaigą dėl jį... 53. Pasak ginamojo jis nevertino skambinusio asmens pasisakymus kaip įžeidimą ir... 54. Teismo išvada, kad visi kaltinamieji nukentėjusiajam grasino fiziniu... 55. Pabrėžtina, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai ir atsietai vienas nuo... 56. Teismas vertindamas įrodymus daro išvadą, kad nuo įžeidimo momento J R. S.... 57. Teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrinde nukentėjusiojo... 58. Nukentėjusiojo parodymai prieštarauja vieni kitiems, kitų liudytojų... 59. Pirminiuose parodymuose 2012-07-16 (1 t., b.1.50) nukentėjusysis teigė, kad... 60. Nukentėjusiojo parodymai prieštarauja policijos pareigūnų liudytojų J. B.... 61. Be to, nukentėjusysis turi polinkį apgaudinėti žmones, ką patvirtina... 62. Teismas visiškai nekreipė dėmesio, netyrė ir neanalizavo minėtus... 63. Pagal 2012-07-18 specialisto išvadą Nr. G 1682/12 (01) V. D. padarytas... 64. Ginamasis neneigia sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam delnu į veidą,... 65. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teisę į... 66. Teisme nustatytos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, kad nukentėjusiojo... 67. Jokių parodymų dėl didelės žaizdos ginamasis nedavė, jis nurodė tik, kad... 68. Jeigu ginamojo veiksmai bus kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1 d. požymius,... 69. Be to, kyla abejonių dėl ginamojo veiksmais padaryto nesunkaus sveikatos... 70. Byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių ginamojo... 71. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė,... 72. Nukentėjusysis bei jo atstovė ir prokuroras prašė apeliacinius skundus... 73. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 74. Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia apeliantai, yra... 75. Dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo:... 76. Bylos įrodymai patvirtina, kad nuosprendžiu nustatyta nuteistųjų... 77. J.R.S.C. žmonos mama L. G. , gyv. bute, esančiame ( - ) 2012 m. vasarą per... 78. Tai, kad nukentėjusysis V. D. telefoninio pokalbio su J. R. S. C. metu ,... 79. Tai, kad aptariamo įvykio metu nustatytoje vietoje buvo nuteistasis J. R. S.... 80. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis V. D. turėtų kokį tai pagrindą... 81. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas tik vienam iš... 82. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis J. R. S.... 83. Dėl nuteistųjų veiksmų teisinio vertinimo :... 84. Kolegija, išanalizavusi įvykio aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus,... 85. Pagal BK 294 straipsnį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant... 86. Šiuo nagrinėjamu atveju, yra nustatyta, kad nuteistojo J.R.S. C. aptariamą... 87. Kolegija, vertindama aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad nuteistojo J.R.S.... 88. J. R. S. C., padedant J. K., J. S. ir O. Ž.,... 89. 2012-07-16 nuo 18.30 iki 20.30 val. ( - ), bute Nr. ( - ) ir laiptinėje prie... 90. Skundžiamu nuosprendžiu už fizinio smurto panaudojimą yra pripažintas... 91. Nuteistųjų J. K., J. S. ir O. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos... 92. Jie, veikdami kartu , padėdami J.R.S. C. , 2012-07-16 nuo 18.30 iki 20.30 val.... 93. Dėl bausmių :... 94. Nuteistajam J.R. S. C. paliktina apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu... 95. Nuteistajam J. K., kuris nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą , taip... 96. Nuteistasis J. S. nusikalto, būdamas praeityje teistas , tačiau jo teistumai... 97. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis keistinas... 98. Dėl gynybos išlaidų apmokėjimo :... 99. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti Vilniaus valstybės garantuojamos... 100. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie prašymai netenkintini. LR BPK 106... 101. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 102. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4d. 2p., 328 str. 1d.... 103. nuteistųjų J. R. S. C., O. Ž. gynėjų, J. K., J. S. apeliacinius skundus... 104. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015m. balandžio 27d. nuosprendį pakeisti .... 105. J. R. S. C. , nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d., veiką... 106. J. K. , nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d. , veiką... 107. J. S. , nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d., veiką... 108. Į J. S. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2012-07-20 iki... 109. Bausmės pradžią J. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo jį vykdančioje... 110. O. Ž. , pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2d., veiką... 111. Bausmės pradžią O. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo jį vykdančioje... 112. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 113. Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....