Byla Iv-1229-402/2010

1Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Natalja Zelionkiene, sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos B. B. prašyma atsakovui Pravieniškiu 3-iesiems pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie LR teisingumo ministerijos del darbo užmokescio nepriemokos priteisimo, ir n u s t a t e :

2Pareiškeja kreipesi i teisma, prašydama priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo užmokescio dali už 2008 metus, viso sumoje 275,97 Lt (b.l. 4-5).

3Pareiškeja prašyme nurode, kad yra valstybes tarnautoja, dirba Pravieniškiu 3-uosiuose pataisos namuose Apsaugos ir priežiuros skyriaus prižiuretoja. Atsakovas nepagristai nesumokejo jai priklausanciu priedu ir priemoku už 2008 metus ir del neišmoketo darbo užmokescio skirtumas, kuri prašo priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teise gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima.

4Atsakovas Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai atsiliepimu i prašyma praše pareiškejos prašyma atmesti kaip nepagrista (b.l.11-14). Atsakovas apskaiciuodamas ir mokedamas darbo užmokesti pareiškejai veike teisetai, t.y. taip kaip privalejo veikti pagal istatymus. Apskaiciuojant priedu ir priemoku dydžius buvo vadovaujamasi galiojanciais teises aktais. Kadangi nebuvo pažeista ne vieno teises akto, atsakovo veiksmuose nera neteisetu veiksmu ir kaltes. Atsakovas praše itraukti atsakovu byloje Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, bei atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del Lietuvos valstybes sunkios finansines padeties.

5Pareiškeja, atsakovo bei treciojo suinteresuoto asmens atstovai posedyje nedalyvavo. Gautas atsakovo prašymas byla nagrineti ju atstovui nedalyvaujant.

6Apie posedi pranešta tinkamai, byla nagrinetina šalims nedalyvaujant (ABTI 78 str. 1,3 d.).

7Prašymas tenkintinas.

8Pareiškeja yra bei ginco laikotarpiu buvo statutine valstybes tarnautoja (b.l. 19) ir teismo prašo priteisti iš atsakovo negauta darbo užmokesti už nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima. Reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo parengtoje pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 pareiškejai buvo neišmoketa 275,97 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b.l. 6-7).

9Valstybes tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejai darbo užmokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

10Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A¹²-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A¹-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas, išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A⁶⁶²-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.

12Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejai nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A¹-638/2005, išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A⁶⁶²-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Pareiškeja atliko savo kaip valstybes tarnautojos pareigas, taciau jai nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuotina, kad pareiškejai priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškeja yra išsaugojusi galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejos prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejai yra išnykes.

13Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejos prašymas del priteisimo negauto 275,97 Lt darbo užmokescio pagristas Pravieniškiu 3-ju pataisos namu atžvilgiu, todel tenkintinas, nes toks priteisimas neprieštarauja DK 298 straipsnio nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas

Nustatė

14mas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del darbo užmokescio ir kitu su darbo santykiais susijusiu sumu priteisimo išdeste 2010-02-20 nutartyje administracineje byloje A ⁷⁵⁶ - 1571/2010.

15Teismas tenkina atsakovo prašyma del sprendimo vykdymo atidejimo (ABTI 57 str.).

16Darydamas šia išvada teismas atsižvelgia i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa). Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 03 09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripažista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai administracinei bylai (ABTI 58 str., Teismu istatymo 33 str. 4 d.). Todel, vadovaudamasis ABTI 4 str. 5 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. (pagal šias procesines teises normas teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

17Vadovaudamasis LR Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas

Nutarė

18Prašyma tenkinti.

19Priteisti B. B. iš Pravieniškiu 3-uju pataisos namu 275,97 Lt neišmoketa darbo užmokescio dali. Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.

20Sprendimas per 14 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.