Byla 2A-269-198/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei dalyvaujant ieškovei R. S., atsakovo UAB „Žalgirio loto“ atstovui advokatui Laimundui Baršauskui

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Žalgirio loto“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-73-839/2010 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui UAB „Žalgirio loto“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės kompensacijos priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė prašė:

51) pripažinti jos atleidimą iš darbo – vadybininkės pareigų nuo 2008-10-06 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu;

62) 2007-05-16 sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

73) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos – 2008-10-06 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

84) priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;

95) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovė nurodė, kad nuo 2007-05-17 dirbo UAB „Žalgirio loto“ vadybininkės pareigose. Darbas nebuvo atliekamas bendrovės patalpose, o buvo dirbama darbdavio priskirtoje teritorijoje, t. y. Utenos, Zarasų, Rokiškio ir aplinkiniuose rajonuose platinant UAB „Žalgirio loto“ loterijos bilietus, ieškant naujų loterijos bilietų prekybos vietų bei aptarnaujant esamas prekybos loterijos bilietais vietas. Bendravimas su darbdaviu vyko telefonu ir elektroniniu paštu. Darbe naudojosi savo transportu, tačiau kurui darbdavys buvo išdavęs degalinių tinklo ‚Lukoil“ kortelę. Loterijos bilietai (nauji, laimingi ir kt.), kitos darbui reikalingos priemonės buvo perduodami per siuntų perdavimo tarnybas. Dirbti atvykus į darbdavio buveinės vietą, esančią ( - ), Vilniuje, iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo reikalaujama. Su darbdaviu buvo sutarta, jog jos darbo vieta, kaip ir faktiškai dirbamas darbas, bus Utenos r., ( - ). 2008 m. rugpjūčio mėnesį iš jos buvo pareikalauta sutikimo dirbti nepilnu darbo krūviu nuo 2008-07-01, tačiau nesutikus, buvo pradėta reikšti priekaištus dėl darbo atlikimo, pareikalauta atvykti į darbą ( - ), Vilniuje, ir nurodyta, kad, pagal DK 235 str., neatvykimas į darbą yra šiukštus darbo drausmės pažeidimas. 2008-08-21 nuvykus į darbdavio buveinę, esančią ( - ), Vilniuje, buvo liepta rašyti pasiaiškinimą dėl atliktų darbų 2008 m. liepos mėnesį ir nurodyta vykti aptarnauti prekybos centrų Vilniuje. Suprasdama, kad yra verčiama be išankstinio įspėjimo pakeisti darbo vietą, nusprendė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d.. Tačiau darbdavys jos prašymo netenkino. Iš darbo ji buvo atleista 2008-10-06, remiantis DK 235 str. pagrindu kaip šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, t. y. neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties.

11Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

12- pripažino darbo sutarties nutraukimą su ieškove R. S. nuo 2008 m. spalio 6 d. pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis su ja nutraukta pagal DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos;

13- priteisė iš atsakovo UAB „Žalgirio loto“ ieškovei dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių – 2 357,72 Lt kompensaciją, 17 682,90 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-10-06 iki teismo sprendimo priėmimo, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (jam esant 1 178,86 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsigaliojimo, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų;

14Likusioje dalyje ieškovės ieškinį teismas atmetė.

15Nustatė, kad ieškovė pagal 2007-05-16 su atsakovu sudarytą darbo sutartį Nr. 651 nuo 2007-05-17 iki 2008-10-06 atsakovo įsakymo Nr. 90-01 priėmimo darbo teisiniais santykiais buvo susijusi su atsakovu. Ieškovė iš darbo atleista 2008-10-06 atsakovo įsakymu Nr. 90-01 nuo 2008-10-06, įsakyme atleidimo iš darbo priežastis nurodyta „už tai, kad neatvyksta į įmonę nuo 2008-09-03 dienos be pateisinamos priežasties ir jai patikėtų įmonės materialinių vertybių trūkumo nustatyto 2008-09-16 buhalterinėje pažymoje“ pagrindas „DK 136 str. 3 d. 2 p.“. Apie darbo sutarties nutraukimą ieškovei pranešta 2008-10-08 raštu Nr. 01-2961. Bylos šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad ieškovės darbovietė UAB „Žalgirio loto“, darbo funkcijos – vadybininkė (sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2007-05-16 atsakovo įsakymo Nr. 40-01, 2003-07-09 atsakovo įsakymu Nr. 339-02 patvirtintos vadybininko pareigybinės instrukcijos, elektroninio susirašinėjimo duomenų, atsakovo nustatyto teritorijų paskirstymo zonomis, siuntų perdavimo kvitų bei liudytojų V. S., V. M. paaiškinimų bei ieškovės parodymų teismas nustatė, kad ieškovės pagrindinė darbinė veikla buvo vykdoma ne atsakovo buveinėje ( - ), Vilniuje (Vilniaus mieste ar Vilniaus rajone), o Utenos rajone. Be to, nustatė, kad atsakovas neturi Utenos ar greta esančiuose rajonuose filialo ar kitos jos pavaldume esančios buveinės, todėl ieškovė savarankiškai organizuodavo savo darbą (pildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį), ir jos darbo kontrolė buvo vykdoma analizuojant pateiktus dokumentus. Kadangi nuo 2007-05-16, kai buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovei nebuvo taikomas reikalavimas kiekvieną darbo dieną atvykti į atsakovo buveinės vietą Vilniuje, ( - ), ir dirbti Vilniuje nustatytą laiką, teismas laikė, kad ieškovės elgesys, palyginus su prieš tai buvusiu, atsakovo atžvilgiu liko nepakitęs, tuo labiau, kad ir ieškovės atliekamo darbo pobūdis nebuvo susijęs su būtinumu (poreikiu) darbą dirbti vienoje vietoje. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės darbo vieta buvo Utenos r., ( - ), todėl atsakovo reikalavimas ieškovei atvykti kiekvieną darbo dieną į Vilnių ir dirbti yra darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Atsakovo teiginius, jog darbo sutartyje nebuvo sutarta dėl konkrečios kitos darbo vietos nei nurodyta sutartyje, teismas atmetė ir dėl to, kad ilgą laiką trunkantis darbdavio elgesys paveikia darbuotojo ir darbdavio santykius taip, kad nelieka pagrindo konstatuoti darbuotojo neteisėtą elgesį ir kaltę, t. y. negalima nustatyti tokių darbo drausmės pažeidimą sudarančių elementų, kaip darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o nesant pažeidimą sudarančių elementų viseto, negalimas ir darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas. Teismas pažymėjo, jog įrodymų apie tai, kad nebuvo grąžintos materialinės vertybės ar jos buvo pagrobtos, byloje nepateikta. Liudytoja V. M. nurodė, kad buvo nuvykusi pas ieškovę ir paėmė materialines vertybes.

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apibendrinimo civilinėse bylose apžvalga, darbdavys privalo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe. Įvertindamas bylos aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas, pareikalavęs ieškovės pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, tai padarė tik dėl formalių sumetimų ir atleido ieškovę neatsižvelgdamas į faktines ieškovės neatvykimo į darbą aplinkybes bei objektyviai neįvertindamas susidariusios situacijos. Tokiu būdu, sprendė, jog atsakovas nepagrįstai atleido ieškovę iš darbo už pravaikštas.

17Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą priteisti neturtinę žalą, laikė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė itin stiprų sukrėtimą dėl atsakovo veiksmų.

18Nustatė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1 178,86. Vadovaudamasis DK 297 str. 4 d. ir 140 str. l d. ir atsižvelgdamas į ieškovės darbo stažą atsakovo bendrovėje (nuo 2007-06-17) bei priverstinės pravaikštos laiką, jeigu ji būtų grąžinta į darbą (15 mėn. ), teismas ieškovei priteisė 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija – 2 357,72 Lt (1 178,86 Lt x 2) neatskaičius mokesčių, o už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-10-06 iki teismo sprendimo priėmimo ieškovės naudai priteisė 17 682,90 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, taip pat vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (1 178,86 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsigaliojimo.

19Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė aplinkybes, padarė klaidingas išvadas ir netinkamai taikė atitinkamas Darbo kodekso normas, o būtent:

201. Teismas nepagrįstai taikė DK 297 str. 1 ir 4 dalis. Įvertinus tai, kad darbdavys neįformino darbo sutarties nutraukimo pagal R. S. prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2008-08-27, t. y. jo netenkino, teismas turėjo vadovautis ne DK 297 str. nuostata, t. y. darbo sutartį nutraukdamas teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, o DK 127 str. 2 d. ir konstatuoti, kad darbo sutartis nutraukiama nuo ieškovės prašyme nurodytos dienos (2008-08-27). Pati ieškovė siekė labai aiškaus tikslo – realizuoti savo teises, numatytas DK 127 str. 2 d., t. y. nutraukti darbo sutartį nuo 2008-08-27 ir gauti 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoką (2 318,6 Lt). Taigi, ieškovė įvykdė bei savo aktyviais veiksmais atliko visus reikalavimus, nustatytus DK 127 str. 2 d., - pateikė pareiškimą ir nustojo dirbti. Vertinant susidariusią situaciją, darbdavys 2008-10-06 įsakymu atleido ieškovę iš darbo jau esant nutrauktai darbo sutarčiai. Šioje byloje teismas nagrinėjo tik vieną aplinkybę, susijusią su darbo vietos pakeitimu, nors turėjo išsiaiškinti, ar buvo pažeidimai dėl kasmetinių atostogų suteikimo, ar pagrįstas buvo ieškovės reikalavimas dėl automobilio suteikimo. Kadangi tokių aplinkybių teismas neišnagrinėjo, todėl neaišku, ar ieškovės reikalavimas atleisti ją iš darbo teisėtas ir kokias pasekmes sukėlė jos atsisakymas dirbti, t. y. ar tai pravaikštos, ar tai teisėtas atsisakymas dirbti jau esant nutrauktai darbo sutarčiai.

212. Ieškovė nuo 2008-09-03 apskritai nedirbo nei naujoje (Vilniuje), nei senoje (Vijeikių kaime) darbo vietoje. Tačiau teismas faktiškai pateisino visas ieškovės padarytas pravaikštas, kurias ji darė savo iniciatyva ir laisvu apsisprendimu, ir priteisė jai daugiau nei 20 000 Lt kitų išmoką. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovės darbo vieta buvo ( - ), Utenos rajone, t. y. jos gyvenamoji vieta. Priešingai, ieškovės darbovietė, kaip buvo, taip ir išliko UAB „Žalgirio loto“, esanti ( - ), Vilniuje. Niekada nebuvo susitarta su ieškove ar darbdavio iniciatyva įsteigta papildoma darbo vieta ieškovės namuose. DK 95 str. nustato 3 būtinąsias darbo sutarties sąlygas: darbuotojo darbovietė, darbo funkcijos ir darbo apmokėjimo sąlygos. Kadangi teismas nenustatė, jog būtų pakeistos būtinosios darbo sutarties sąlygos, todėl nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti pažeidimo iš atsakovo pusės.

223. Ieškovė iš darbo buvo atleista darbdavio iniciatyva 2008-10-06 įsakymu Nr. 90-01 konstatuojant du darbo pareigų pažeidimus, kuriuos darbdavys įvertino kaip šiurkščius. Tačiau, kaip minėta, teismas nagrinėjo tik vieną pažeidimą, susijusį su darbo vietos pakeitimu. Antrasis pažeidimas yra nurodytas įsakyme (2 punktas), kuriame yra konstatuotas patikėtų įmonės materialinių vertybių trūkumas. 2008-09-16 įmonės buhalterine pažyma yra nustatyta, kad ieškovė negražino darbdaviui 47 loterijos bilietų. Teismas netyrė šio pažeidimo, kuris yra savarankiškas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. Vien už šį pažeidimą galima nutraukti darbo sutartį. Dėl šių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė.

23Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apelianto skunde pateikti teiginiai dėl priteistos per didelės piniginės kompensacijos ieškovei nėra teisingi ir pažeidžiantys jo, kaip darbdavio, teises ar teisėtus interesus, nes darbuotojo teisės į jam priklausančias kompensacijas dėl neteisėto atleidimo iš darbo įgyvendinimas nelaikytinas piktnaudžiavimu teise. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas iš esmės turėjo pareigą vertinti situaciją, susidariusią 2008 m. rugpjūčio - spalio mėnesiais, tačiau pats atsakovas neįformino ieškovės prašymo dėl atleidimo iš darbo, o skyrė drausminę nuobaudą ir atleido ją pagal DK 136 str. 4 d., dėl ko laikytina, jog jis nesivadovavo DK 35 str. nustatytais bendrais darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais. Ieškovės teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose yra aiškiai nurodyta, kad Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose vartojamos dvi lingvistine prasme panašios sąvokos – darbovietė ir darbo vieta. Darbo vietos sąvoka vartojama dviem reikšmėmis: 1) kaip darbo funkcijų atlikimo vieta; 2) kaip tam tikrų darbinių pareigų vienetas – etatas. Darbo vietos sąvoka nurodytomis dviem reikšmėmis suprantama tiek bendrine, tiek specialia prasmėmis, todėl nė viena iš šių reikšmių nagrinėjamu atveju neturi prioriteto DK 10 str. 2 d. aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009). Šiuo atveju šalių sudarytoje darbo sutartyje net nebuvo nurodyta, jog ieškovės darbovietė UAB „Žalgirio loto“ yra ( - ), Vilniuje. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas apie ieškovės padarytą darbo drausmės pažeidimą ir nuostolius darbdaviui dėl negrąžintų 47 loterijos bilietų. Apie tai apeliantas nebuvo pateikęs jokių rašytinių įrodymų iki ieškovė parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo. Apelianto keliamas skunde klausimas yra argumentuojamas tik prielaida, ko teismas neanalizuoja. Todėl šis skundo argumentas turi būti atmestas, kaip naujų reikalavimų pareiškimas apeliaciniame skunde.

24Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

25Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

26Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškovės R. S. ieškinį tenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja, pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

27Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisdamas ieškovei didelę piniginę kompensaciją, t.y. nepagrįstai taikė LR DK 297 str. 1 d. ir 4 d. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmos instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė, kad ieškovė buvo neteisėtai atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., todėl pagrįstai, peržengdamas pareikštų reikalavimų ribas, kas galima darbo bylose, taikė LR DK 297 straipsnio nuostatas. Teismo sprendimu ieškovė atleista pagal LR DK 297 str. 4 d., kur nustatyta, kad jei teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia DK 140 str.1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžiai ir laikotarpis, už kurį jie apskaičiuojami, yra nustatyti imperatyviai, todėl teismas nesant tam įstatyminio pagrindo jų keisti ar mažinti negali. Preziumuojama, kad darbdaviui turi būti žinoma jo priimamų sprendimų teisinės pasekmės, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Kadangi ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, tai atsakovas, kaip darbdavys, privalo ieškovei išmokėti vidutinį darbo užmokestį ir išeitinę išmoką LR DK 297 str. 4 d. nustatyta tvarka. Todėl darbuotojo teisė į jam priklausančias išmokas dėl neteisėto atleidimo iš darbo nelaikytina piktnaudžiavimu teise, kaip nepagrįstai teigia apeliantas.

28Apelianto argumentai, kad darbo sutartis su ieškove, patenkinus jos pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, buvo nutraukta LR DK 127 str. 2 dalies pagrindu ir tvarka neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė iš tikrųjų buvo pateikusi pareiškimą atleisti ją iš darbo nuo 2008-08-27, tačiau atsakovas šio ieškovės prašymo neįformino, o skyrė drausminę nuobaudą ir atleido ieškovę pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo savo iniciatyva konstatuoti darbo sutarties nutraukimo faktą ieškovės iniciatyva atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, jog darbo sutartis su ieškove nebuvo nutraukta du kartus, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Pažymėtina, kad atsakovas nesivadovavo LR DK 35 str. nustatytais bendrais darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais, kad įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas privalu laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Darbdavys ieškovės pareiškimą atleisti ją iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu ignoravo, jo nevertino, nesprendė.

29Pirmos instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu, juos visapusiškai ištyręs ir įvertinęs (CPK 185 str.) pagrįstai konstatavo, kad ieškovės R. S. darbo vieta buvo Utenos r., ( - ) ir atsakovės reikalavimą atvykti ieškovei kiekvieną darbo dieną į Vilnių dirbti pagrįstai vertino kaip darbo sutarties sąlygų pakeitimą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo vadovautis LR DK 95 str.1 d. nustatyta nuostata, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų : darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. Šalių 2007-05-16 sudarytoje darbo sutartyje Nr.651 nenurodyta, kad ieškovės R. S. darbovietė UAB „Žalgirio loto“, ( - ), Vilniuje ( b.l.19, t-1). Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog buvo sulygta dėl ieškovės darbo vietos Vilniuje atmestini kaip nepagrįsti.

30Apelianto argumentai, kad ieškovė R. S. negrąžino darbdaviui 47 loterijos bilietus, kurių bendra vertė 149,20 Lt, paneigiami liudytojos V. M., kuri kontroliavo ieškovės darbą, paaiškinimais. Ši liudytoja paaiškino, kad ji pati paėmė iš ieškovės visas jai patikėtas materialines vertybes ( b.l.48, t-2). Pirmos instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė jai patikėtų materialinių vertybių negrąžino ar jos buvo pagrobtos. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad apeliantas apeliaciniame skunde dėl ieškovei patikėtų materialinių vertybių trūkumo kelia naujus reikalavimus, kurių pirmos instancijos teisme nereiškė.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą ( b.l.80, t-2, CPK 98 str., 88 str. 1 d. 3 p.)

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš UAB „Žalgirio loto“ į. k. ( - ), 500 Lt advokato pagalbos išlaidų R. S., a.k. ( - ) naudai ir 4,00 Lt (keturis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė prašė:... 5. 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo – vadybininkės pareigų nuo... 6. 2) 2007-05-16 sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo... 7. 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 mėnesių vidutinio darbo... 8. 4) priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;... 9. 5) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 10. Ieškovė nurodė, kad nuo 2007-05-17 dirbo UAB „Žalgirio loto“... 11. Utenos rajono apylinkės teismas 12. - pripažino darbo sutarties nutraukimą su ieškove R. S.... 13. - priteisė iš atsakovo UAB „Žalgirio loto“ ieškovei dviejų vidutinių... 14. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį teismas atmetė.... 15. Nustatė, kad ieškovė pagal 2007-05-16 su atsakovu sudarytą darbo sutartį... 16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos... 17. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą priteisti neturtinę... 18. Nustatė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir... 20. 1. Teismas nepagrįstai taikė DK 297 str. 1 ir 4 dalis. Įvertinus tai, kad... 21. 2. Ieškovė nuo 2008-09-03 apskritai nedirbo nei naujoje (Vilniuje), nei... 22. 3. Ieškovė iš darbo buvo atleista darbdavio iniciatyva 2008-10-06 įsakymu... 23. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį... 24. Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 26. Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas... 27. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai darbo sutartį nutraukė teismo... 28. Apelianto argumentai, kad darbo sutartis su ieškove, patenkinus jos... 29. Pirmos instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu, juos visapusiškai... 30. Apelianto argumentai, kad ieškovė R. S. negrąžino... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Utenos rajono apylinkės teismo 34. Priteisti iš UAB „Žalgirio loto“ į. k.