Byla N1-352-445/2019
Dėl ir prisipažino. Šalia sėdėjo M. D., kuris galėjo girdėti vykusį pokalbį

1Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui J. S., civiliniams atsakovamns, nepilnamečių kaltinamųjų I. V. ir E. J. atstovams pagal įstatymą R. V., I. J., D. J., gynėjams advokatams Angelei Ikasalienei, Gintarui Česnulevičiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Karlonienei,

2teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3I. V., gim. ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, ( - ) moksleivis, gyv. ( - ), neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį.

5E. J., gim. ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, ( - ) moksleivis, gyv. ( - ), neteistas,

6kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį.

7Teismas

Nustatė

8I. V. ir E. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018-08-02 laikotarpiu nuo 08.30 val., iki 14.00 val. ( - ), I. V. ir E. J. veikdami bendrininkų grupėje, iš palikto nesaugojamoje teritorijoje J. S. priklausančio neužrakinto automobilio ,,Opel Vectra", valstybinis numeris ( - ) salono priekinės daiktų dėtuvės pagrobė svetimą turtą, J. S. priklausančius pinigus 500 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam J. S. 500 eurų turtinę žalą.

9Taip pat I. V. ir E. J. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, o būtent: 2018-08-02 laikotarpiu nuo 14.00 val., iki 21.00 val., ( - ), I. V. ir E. J., veikdami bendrininkų grupėje, pro rūsio langą įsibrovė į J. S. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą - J. S. priklausančius pinigus 350 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam J. S. 350 eurų turtinę žalą.

10Kaltinamasis I. V. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad su J. S. santykiai buvo geri. 2018- 08- 02 rytą atėjo E. J. ir paklausė ar nori motorolerio. Atsakė, kad nori, tada jis pasakė, kad jei padės, tai turės motorolerį. E. J. pasakė, kad automobilio, kuris priklauso J. S., daiktadėžėje matė 500 Eur kupiūrą. Automobilis stovėjo ( - ), prie ūkinio pastato priklausančio J. S.. E. J. pasakė, kad pinigus paims, pasidalins, kad sau paims 300 Eur, o jam duos 200 Eur. Už 150 Eur nupirks motorolerį ir dar liks 50 Eur. Su tokiomis sąlygomis sutiko. Ėjo link J. S. ūkinio pastato. Stovėjo netoli šio pastato durų ir iš ten stebėjo ar kas nors neatvažiuoja. Stebėjo, kad niekas nepamatytų, kaip imami pinigai, jeigu važiuotų kokia mašina, tai įspėtų.Automobilio salonas nebuvo užrakintas. E. J. per vairuotojo dureles pateko į mašinos vidų. Matė, kaip įlipo, bet nematė ką viduje darė. E. automobilyje užtruko apie pusę minutės – minutę, jis paėmė pinigus. Tada eidami susitiko ir ėjo į kaimą. E. J. pasakė, kad pietavo pas S. ir matė, kaip S. įdėjo pinigus į striukę. Visa tai buvo tą pačią dieną, bet jau vėliau. Paimtus iš mašinos pinigus paslėpė jo namo rūsyje, buvo viena 500 Eur kopiūra. Einant maudytis E. J. kalbėjo, kad matė, kaip S. pinigus įsidėjo į piniginę, o piniginę- į striukę. Nusprendė, kad reikia dar paimti pinigų. Išsimaudę nuėjo į S. namus. E. J. pateko į namo vidų, o jis stovėjo prie kelio ir stebėjo, kad neužkluptų J. S.. Nematė kaip į namo vidų pateko E., bet jis po kokių penkių minučių grįžo, parodė pinigus ir davė 50 Eur, sakydamas, kad užteks, nes tik stebėjo. Matė, kad pas E. J. buvo ir 100 Eur kopiūra. Paėmė 50 Eur ir juos praleido savo reikmėms. Po keletos valandų E. J. paskambino, kad ateitų pasiimti motorolerio ir sakė, kad sutarė su tėvais, kad motorolerį parduos.Apžiūrint motorolerį atvažiavo J. S.. Pinigai už motorolerį jau buvo sumokėti ir liko 350 Eur. Pinigus – 500 Eur kupiūra buvo pas E. motiną.Motorolerį pirko iš E. tėvų. Matė, kad iš namo buvo paimta 150 Eur, 50 buvo pas jį, o kitus turėjo E. J.. 500 Eur, kuriuos paėmė iš automobilio, grąžino S., o kurie buvo paimti iš namo, negrąžino. E. J. sakė, kad iš S. namo paėmė 350 Eur. Kai S. atidavė 500 Eur, jis minėjo, kad dar buvo paimta pinigų. E. J. į namo vidų pateko per rūsio langelį, pinigus paėmė iš S. striukės. Kai padavė 50 Eur, matė, kad po 100 Eur kopiūra dar buvo pinigų. Santykiai su E. J. nusikaltamų veikų padarymo metu buvo geri. Darant vagystę iš J. S. namo stovėjo kieme, 10- 15 m nuo namo.Kartu su E. J. nusprendė, kur reikia stovėti. Labai norėjo mopedo ir iš draugiškumo sutiko dalyvauti vagystėse. Šiuo metu su E. nedraugauja. Atsiprašė nukentėjusiojo, šiandien siūlė atlyginti 50 Eur, bet J. S. pinigų priimti nesutiko. Prieš vagystę nėra buvęs S. namuose, kaip ir nebuvo važiavęs S. priklausančiu automobiliu. Kai atvyko į apklausą policijoje kartu su motina, apklausė tyrėjas T., jis jokio poveikio nedarė.Buvo, ne taip, kaip E. J. pasakoja. Neseniai, prieš savaitę iki teismo, važiuojant autobusu į mokyklą, E. J. sakė, kad teisme sakytų, jog J. S. prigąsdino, prigrasino, todėl ir prisipažino. Šalia sėdėjo M. D., kuris galėjo girdėti vykusį pokalbį.

11Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su J. S. važiavo į ( - ) detalių pirkti. J. S. buvo sumokėjęs pinigus už praeitą dieną. Atsidaręs mašinos daiktadėžę, kad galėtų pasidėti savo pinigus, pamatė ten gulinčius pinigus. Grįžus iš ( - ) nuėjo pas I. V. ir pasakė, kad pas J. yra tokie pinigai, sugalvojo juos paimti. Nuėję paėmę tuos pinigus, padėjo pas I. V. namuose. Tada dar ėjo pas savo draugą. Po to nuėjo išsimaudyti, grįžo, padėjo pinigus ir išsiskirstė. Viskas įvyko 2018 metų vasarą, ( - ) prie J. S. dirbtuvių. Stovėjo atrakintas J. S. automobilis. Matė, kad automobilio daiktadėžėje yra 500 Eur kupiūra ir kažkoks popierius įmautėje. J. S. sakė, kad tai jo dukros vyro pinigai, kad jis paliko kažkokią sąskaitą. Paimtus pinigus I. padėjo savo rūsyje, pečiuje, į skardinę. Susitarė, kad sakys, jog pinigus I.pervedė tėvas, kuris dirba užsienyje. I. užsimanė pirkti mopedą. Jis nusipirko tą mopedą, parsivarė, mopedas neveikė, tada mopedą parsivarė atgal, sutvarkė. Kai keitė tuos pinigus, atvažiavo J. S. ir išsivežė tėtį. Grįžęs ji pasakė, kad pas J. dingo pinigai. Tada išsikvietė I. dėl mopedo ir kartu pasikvietė J., I. atėjo su pinigais, atvažiavo J. ir tada J. tuos pinigus atsiėmė. Dar pinigų nebuvo gavęs, po mopedo pirkimo turėjo gauti pinigus. Pinigus turėjo dalintis per pusę - po lygiai. Nežino kodėl ėmė tuos pinigus. Santykiai su I. V. buvo normalūs. Tą dieną, kai iš mašinos dingo pinigai, J. S. matė. Yra buvęs pas jį namuose, kartais pietaudavo. Kai J. S. atvažiavo atsiimti 500 Eur, pasakė, kad dar kai kas dingo. Po to sakė, kad dingo 140 EUR, o po to gavosi, kad dingo 350 Eur. Tą dieną J. S., J. S. buvo išvažiavę su kombainais į laukus kulti.

12Nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad I. V. pažįsta, gyvena tame pačiame kaime, santykiai normalūs. E. J. pažįsta, santykiai buvo geri, šiuo metu nebendrauja. 2018 metų vasarą iš automobilio Opel Vectra dingo pinigai. Taip pat dingo pinigai ir iš gyvenamojo namo. Tą dieną važinėjo į ( - ), buvau davęs žentui 500 Eur, kad sumokėtų ( - ) už atsargines dalis. Tą rytą buvo išvykęs į ( - ), žentas M. Z. paskambino telefonu ir pasakė, kad sąskaitą ir pinigus su įmaute įdėjo į mašinos daiktadėžę, o už detales atsiskaitys pavedimu. Parvažiavus iš ( - ) atėjo S. ir pasakė, kad reikia važiuoti į ( - ) detalės. S. davė pinigų detalei, jis ruošėsi važiuoti ( - ), o pats išvažiavo su kombainu kulti. E. su S. dar nebuvo grįžę, kai išvažiavo iš dirbtuvių. Po to atvažiavo su kombainu ir S. kulti. Nuo sandėlio nuvažiavo apie 10 km. Skambino J. ir klausė ar atvežti valgyti, klausinėjo, kur dirba. S. buvo suruošęs sumokėti atlyginimą, buvo nusiėmęs iš bankomato 500 Eur. ( - ) buvau praleidęs 150 Eur, todėl tiksliai žinojo, kiek piniginėje pinigų. Po to atvažiavo M. Z., atnešė iš mašinos sąskaitą ir sako, kad pinigų nėra. J. S. sakė, kad matė pinigus, bet jų neėmė. Z. nuvažiavo į parduotuvę pakalbėti su pardavėjomis, kad jeigu kas atneštų tokius pinigus, praneštų. Buvo pranešta, kad E. su I. buvo atėję prie parduotuvės ir kalbėjo apie pinigus - dalinosi pinigus. Nuvažiavo pas J. tėvus, pasakė, kad dingo pinigai. D. J. pripažino, kad pinigai atsidūrė pas jį, pasakė, kai pas jį ateis I. V. pirkti mopedo, paskambins. Kai atėjo, tai paskambino, klausė V. iš kur jis tokius pinigus paėmė, o jis išsigando ir viską pasakė. Iš pradžių neigė, sakė, kad pinigus gavo iš tėvo, po to susimėtė ir pasakė, kad pasakys visą tiesą. Tada E. J. pradėjo jį tildyti, o V. pasakė, kad pasakys, ką dar žino. Atgavo 500 Eur, bet policijai jau buvo pranešta. Nuvykęs pas J. pasakė, kad R. bus paėmęs pinigus. D. J. pripažino, kad jis turi 500 Eur, t.y. V. pirko mopedą ir tie pinigai tokiu būdu pateko pas jį. 500 Eur atidavė I. J.. Tuo metu buvo abu J. tėvai, V., kuris papasakojo, kad pinigus paėmė iš mašinos ir pasakė, kad dar žino, bet E. J. pažiūrėjo į jį ir V. nutilo, daugiau nieko nesakė. Į gyvenamą namą buvo patekta per rūsio langelį. Pamatė, kad pribyrėję malkų, praviras langas. Iš tos patalpos yra durys į rūsį. Iš rūsio patekama į kambarį. Pinigai buvo džinsinių kelnių kišenėje. M. M. pasakojo, kad vaikai bėgiojo išsigandę po kiemą – tai V. ir J.. Apie tai kalbėjo ir kiti M.. Iš mašinos dingo 500 Eur, o iš kelnių kišenės- 350 Eur. Prie sandėlio buvo atvažiavęs J. tėvas ir kaltino, kam pranešė policijai, kad dingo pinigai. I. V. namuose nebuvęs. J. yra buvęs pas namuose. Su J. bendravo artimai. Pinigų iš mašinos pasigedo tą pačią dieną, kai žentas norėjo juos grąžinti, ir nerado. Pinigų iš namų pasigedo kitą dieną. Piniginė buvo palikta toje pačioje vietoje - kelnėse, tik pinigų nebuvo. Pas J. važiavo tą dieną, kai nerado namuose pinigų. G. pasakė, kad pinigus dalinasi prie parduotuvės. Po to S. V. pasakė, kad prie parduotuvės V. ir J. derėjosi dėl pinigų. Iš bankomato buvo paėmęs po 100 Eur kupiūromis. Po to buvo ( - ), buvo išduota grąža, gavo smulkesniais: buvo ir po 20 EUR kupiūrų, 50 EUR., buvo zlotų, visos bankomato kortelės, teisės. Kelnės kabojo koridoriuje ant pakabos. Prie sandėlio tėvas J. rėkavo, pagąsdino, buvo mano žentas, S., jie viską girdėjo. Dėl 500 Eur jokių ginčų nebuvo, pripažino.

13Liudytojas J. S. paaiškino, kad kaltinamąjį I. V. pažįsta, santykiai su juo normalūs. Kaltinamąjį E. J. pažįsta, santykiai su juo normalūs. J. S.- darbdavys. Pas J. S. dirba 12 metų. S. žentas atvežė įmautę, kurioje buvo 500 Eur ir padėjo mašinoje ant sėdynės. E. J. pasakė, kad nori važiuoti kartu todėl paliepė įdėti įmautę į mašinos daiktadėžę. Nuvažiavo į ( - ), nupirko detalę, parvažiavo, susitvarkė kombainą, o E. J. pasakė, kad eina į kaimą. Mašiną neužrakino. Vakare po darbo iš ūkininko sužinojo, kad dingo 500 Eur. Kilo įtarimas, kadangi E. J. matė pinigus, todėl galėjo juos paimti.

14Liudytojas M. Z. paaiškino, kad I. V. pažįsta iš matymo, E. J.- taip pat iš matymo. J. S.- uošvis, santykiai su juo geri. 2018 metų vasarą J. S. davė pinigų nupirkti traktoriui detalių. Davė 500 Eur kopiūrą. Nuvažiavo į ( - ), mokėti nereikėjo, nes išrašė sąskaitą pavedimui padaryti. Parvežė sąskaitą, kurią kartu su pinigais įdėjo į mašinos daiktadėžę. Paliko ir išvažiavo, niekam nieko nesakė, niekas nematė. O po pietų grįžo į namus, norėjo paimti sąskaitą ir pinigus, paduoti J.. Pinigų mašinoje nerado. Paskambino J.. Paskambino J. tėvui, pasakė, kad dingo tokia tai pinigų suma. Tėvas pasakė, kad sūnus išsikeitė pinigus. Po to mes buvo nuvažiavę pas juos į kiemą, nes I. iš E. J. pirko motociklą. Buvo grąžinti 500 Eur. Po to J. sakė, kad virš 300 EUR dingo iš namų, buvo įlipta per langą, įtarė tuos pačius vaikus. Dėl vagystės iš automobilio V. prisipažino, kad jie abu su J. paėmė pinigus. I. V. pasakymo vagystę organizavo E. J.. Tuo metu V. norėjo kažką pasakyti, bet kažko bijojo. V. bijojo sakyti.

15Liudytojas V. S. paaiškino, kad kaltinamuosius E. V. ir E. J. pažįsta iš matymo. Nukentėjusįjį J. S. pažįsta- gyvena gretimame kaime, santykiai su juo noramalūs. Žino, kad dingo S. pinigai. Jis pats pasakė, konkrečios sumos neminėjo. Kokiomis aplinkybėmis dingo pinigai- nesakė, minėjo, kad pinigai buvo paimti iš namų. Apie dingusius pinigus S. pasakė po savaitės laiko.

16Nepilnametis liudytojas M. D. paaiškino, kad kaltinamąjį I. V. pažįsta, yra klasiokai, santykiai normalūs. Kaltinamąjį E. J. pažįsta, gyvena vienam kaime, santykiai normalūs. Girdėjo, kai autobuse E. J. šnekėjo, kad I. V. liudytų prieš J. S.. Toks pokalbis vyko šiais metais, žiemą. Viskas vyko mokykliniame autobuse, kuris iš ( - ) gimnazijos veža mokinius į ( - ). Sėdėjo kartu su I. V., o E. J. sėdėjo šalia. Girdėjo pokalbį. Apie vagystės faktą žinojo. Grąsinimo nebuvo. Buvo kalbama, kad I. V. liudytų teisme, jog J. grąsino už tai, kad lipo per langą į namą. E. J. sakė dėl to, kad J. pralaimėtų bylą, o E. laimėtų. E. J. sakė, kad I. V. meluotų, kad J. pralaimėtų bylą.

17Liudytoja M. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai su jais normalūs. Nukentėjusįjį J. S. pažįsta, santykiai su juo normalūs. Kaimynas J. S. pasakė, kad dingo pinigai ir klausė ar aš nieko nematė. Pasakė, kad matė, kaip ėjo keliu - ( - ). Pasakė, kad matė I. V. ir E. J., viskas vyko 2018 metų vasarą. Ėjo dieną, po pietų. E. J. anksčiau matydavo S. sodyboje, padėdavo dirbti.

18Liudytojas E. T. paaiškino, kad kaltinamųjų I. V., E. J. nepažįsta. Nukentėjusiojo J. S. nepažįsta. Teko bendrauti su I. V.- buvo pravestas pokalbis ir surašytas procesinis dokumentas- tarnybinis pranešimas. Dirba Varėnos policijos komisariate vyresniuoju tyrėju, vykdančiu pavedimo funkcijas. Kai bendravo su V., jis buvo atvykęs su motina. Aiškino, kad draugas pakvietė nueiti į S. namą, nes žinojo, kad ten bus pinigų striukėje ar tai džemperyje. Pasakojo savanoriškai. Apklausos tuo metu nevykdė. Apie nusikalstamos veikos aplinkybes, kai buvo pravestas pokalbis su V., buvo surašytas tarnybinis pranešimas.

19Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

20J. S. 2018-08-03 pareiškimu, kad 2018-08-02 laikotarpiu nuo 9 val. iki 10 val., iš jam priklausančio automobilio "Opel Vectra", v.nr. ( - ) stovėjusio ( - ), šalia jam priklausančio sandėlio, pavogti 500 eurų ( t. 1, b. l. 20);

21J. S. pareiškimu, kad laikotarpiu nuo 2018-08-02 10 val. 00 min. iki 2018-08-03 08 val. 30 min., iš jam priklausančio namo, esančio ( - ), buvo pavogti jam priklausantys 350 eurų ( t. 1, b. l. 91-92);

22įvykio vietos apžiūros protokolu, kai 2018-08-03 buvo apžiūrėtas ( - ), prie sandėlio esančioje aikštelėje stovintis automobilis "Opel Vectra" , v.nr. ( - ) iš kurio dingo J. S. pinigai ( t. 1, b. l. 25-33);

23įvykio vietos apžiūros protokolu, kai 2018-08-03 buvo apžiūrėtas ( - ), esantis namas, iš kurio pavogti J. S. pinigai ( t. 1, b. l. 96-109);įtariamojo I. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai 2019-01-22 I. V. ( - ) prie ūkinių pastatų komplekso parodė vietą, kurioje stovėjo automobilis "Opel", ir vietą, kurioje jis stovėjo, kai E. J. buvo įlipęs į automobilį, parodė ( - ), esančią J. S. sodybą ir vietą , kurioje jis stovėjo, kai E. J. buvo nuėjęs prie namo, taip pat parodė vietą savo namo rūsyje, kur buvo paslėpęs 500 eurų ( t. 1, b. l. 165-171);

24įtariamojo E. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai E. J. 2019-01-31 ( - ) parodė J. S. priklausančius ūkinius pastatus ir vietą, kur stovėjo automobilis "Opel Vectra", iš kurio jis su I. V. pavogė pinigus- 500 eurų. ( t. 2, b. l. 32-39).

25Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta kaltinamųjų I. V. ir E. J. kaltė dėl J. S. 500 Eur pinigų vagystės iš neužrakinto automobilio. Tai, kad iš nukentėjusiojo J. S. automobilio buvo pagrobta jam priklausantys 500 Eur pilnai pripažįsta kaltinamieji, nustatytas ne tik pinigų pagrobimo faktas, bet ir pinigų pagrobimo būdas, kaltinamųjų disponavimas nukentėjusiojo turto ir pagrobtų pinigų suradimas bei grąžinimas nukentėjusiajam. Tokias aplinkybes patvirtino kaltinamieji, nukentėjusysis, liudytojai J. S., M. Z..

26Kaltinamieji I. V. ir E. J. skirtingai nurodo nukentėjusiajam priklausančių 500 Eur pagrobimo aplinkybes. Kaltinamasis I. V. nurodė, kad pinigus iš automobilio pagrobė E. J., o kaltinamasis E. J. nurodė, kad pinigus iš automobilio pagrobė I. V..

27Esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014) Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

28Analizuojant ir vertinant kaltinamųjų parodymus matyti, kad kaltinamasis I. V. dar iki buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas savanoriškai atnešė ir atidavė dalį pagrobtų iš nukentėjusiojo J. S. pinigų (350 Eur), kurie buvo iškeisti pas kaltinamojo E. J. tėvus, perkant motorolerį. Kaip ir nurodė nukentėjusysis J. S. bei liudytojas M. Z. kaltinamasis I. V. pasakė, kad pasakys tiesą dėl pinigų pagrobimo, o jį tildyti pradėjo E. J., todėl šio kaltinamojo elgesys rodo jo nenuoširdumą, nenorą atskleisti tiesą, bandymą sumenkinti savo veiksmų reikšmę, nusikalstamos veikos padaryme. Kaltinamasis I. V. parodymus davė nuoširdžiai, atvirai pripažindamas apie pinigų pagrobimą, nebuvo bloguose išankstiniuose santykiuose su E. J.. Pastebėtina, kad aplinkybes dėl pinigų buvimo vietos, geriau žinojo kaltinamasis E. J., nes jis tuos pinigus įdėjo į automobilio daiktų dėtuvę, kad jie ten ir liko, pirmas pasiūlė I. V. pagrobti pinigus, matė, kad nukentėjusysis ir J. S. kombainais išvažiavo į laukus ir kitų asmenų prie automobilio neliko. Detali kaltinamojo I. V. parodymų analizė atskleidžia, jog jo pateikiamos įvykio aplinkybės yra nuoseklios ir logiškos, sutampančios su nukentėjusiojo J. S., liudytojo M. Z. parodymais, kad I. V. bijojo E. J. reakcijos atvirai pasakyti šios nusikalstamos veikos aplinkybes. Nepilnamečio liudytojo M. D. parodymai patvirtino, kad kaltinamąjį I. V. bandė įtakoti, t.y. duoti melagingus paaiškinimus kaltinamasis E. J.. Tokios aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamojo E. J. parodymais ta apimti, kuri nesutampa su kito kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.

29Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji numatė, kad pagrobs 500 Eur nukentėjusiajam priklausančių pinigų ir tai įvykdė, todėl vagystė padaryta apibrėžta tyčia, nusikalstama veika baigta, svetimas turtas buvo užvaldytas ir juo disponuojama savo nuožiūra.

30Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

31Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinė nutartis Nr. 2K–605/2007). Taigi pripažįstant asmenį vagystės bendravykdytoju, nėra būtina, kad jis pats būtų pagrobtų pinigus tiesiogiai. Pirmiausia kaltinamųjų susitarimo turinys: kaltinamasis E. J. pasiūlo kaltinamajam I. V. gauti turtinės naudos, pagrobiant nukentėjusiojo 500 Eur iš automobilio. Toliau abu kaltinamieji pritaria tokiam turtinės naudos sau gavimui, abu nueina prie automobilio, kuriame yra pinigai, kaltinamasis E. J. įlipa į vidų ir daiktų dėtuvės paima nukentėjusiojo pinigus. Eina link kaimo, iš kurio atėjo į įvykio vietą, po to susitinka ir sutaria kur paslėps pinigus, kaip tuos pinigus pateiks iškeisti ir ką turės pasakyti iš kur šią pinigų sumą gavo kaltinamasis I. V.. Abu kaltinamieji buvo įvykio vietoje, bendrais veiksmais užvaldė svetimą turtą, kurio vertė 500 Eur. Nors saugojimas yra įvardijamas BK 24 straipsnio 6 dalyje kaip padėjėją apibūdinantys požymis, tačiau šiuo atveju tiek I. V., tiek E. J. buvo įvykio vietoje, vienam kaltinamajam grobiant nukentėjusiojo pinigus, kitas užtikrino jo saugumą nuo netikėtumų, pagrobę pinigus netoli nuo įvykio vietos susitiko, abu numatė kurioje vietoje paslėps pinigus ir kaip tuos pinigus panaudos savanaudiškais tikslais. Visa tai rodo, kad kaltinamasis I. V. atliko ne saugojimo ir pridengimo vaidmenį, būdingą padėjėjui, bet kartu su kaltinamuoju E. J. tiesiogiai darė nusikalstamą veiką kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai.

32BK 190 straipsnio 1 dali numato, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė yra 10 MGL dydžio.

33Kaltinamųjų I. V. ir E. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

34BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamieji neturėjo teisės ar leidimo be nukentėjusiojo leidimo patekti į jam priklausantį namą. Veikos kvalifikacijos reikšmės neturi ar įsibraunama įveikiant kliūtis ar patenkant be kliūčių. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą.

35Nors kaltinamasis E. J. neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta. Kaltinamasis I. V. nuosekliais ir esme vienodais parodymais patvirtino, kad padarė vagystę kartu su E. J., įsibraudami į nukentėjusiojo J. S. gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobdami 350 Eur. Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Pagal kaltinamųjų aiškinimus jų santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo geri, taigi nebuvo pagrindo apkalbėti vienas kitą. Šios nusikalstamos veikos padarymo dieną, laiku kai buvo padaryta nusikalstama veika, liudytoja M. M. patvirtino, kad netoli nukentėjusiojo namo matė abu kaltinamuosius. Nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais ir esme vienodais nukentėjusiojo J. S. parodymais apie grynų pinigų įgyjimo momentą, jų dalies išleidimą ir kokia buvo likusi pinigų suma, kur ir kaip buvo palikti pinigai jam priklausančio namo viduje, reali galimybė pateikti į namo vidų per rūsio langelį. Nukentėjusysis J. S. aiškindamasis aplinkybes dėl pinigų vagystės pastebėjo kaltinamųjų įtartiną elgesį – kaltinamasis I. V. norėjo daugiau pasakyti, negu dėl pinigų vagystės iš automobilio, bet kaltinamasis E. J. jį nutildė, savo elgesiu paveikdamas daugiau nekalbėti ir nepasakoti. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas M. Z.. Nukentėjusiojo J. S. nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis E. J. vagystės padarymo dieną jam skambino į mobilaus ryšio telefoną ir domėjosi buvimo vieta, siūlėsi atvežti pietus, nurodo, kad kaltinamasis siekė užsitikrinti, jog nebūtų staiga užklupas grįžusio namo savininko. Nepilnametis liudytojas M. D. patvirtino aplinkybes, kad kaltinamasis E. J. nurodinėjo kaltinamajam I. V. melagingai nurodyti aplinkybes, kad būtent paveiktas nukentėjusiojo nurodė, kad buvo padaryta vagystė iš jo namo. Tokios aplinkybės tik patvirtina kaltinamojo I. V. duotų parodymų tikrumą, kad jis teisingai nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, o kaltinamasis E. J. bandė jį įtakoti, paveikti, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Liudytojas E. T., policijos pareigūnas, vykdant tarnybines pareigas, patvirtino, kad nevykdant procesinės apklausos, nepilnametis I. V. savo motinos akivaizdoje nurodė vagystės iš J. S. namo aplinkybes.

36Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinė nutartis Nr. 2K–605/2007). Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Nagrinėjamu atveju kaltinamuosius I. V. ir E. J. pripažįstant vagystės, įsibraunant į nukentėjusiojo J. S. gyvenamąjį namą bendravykdytojais, nėra būtina, kad I. V. nebuvo patekęs į namo vidų ir iš ten pats grobė pinigus. Atėję prie J. S. namo, tikslu pagrobti nukentėjusiojo pinigus, veikdami neapibrėžta tyčia, t.y. kiek suras pinigų, tiek ir pagrobs, abu kaltinamieji pasirinko ir apsprendė, kuris kaltinamasis kokius veiksmus atliks, netgi vietą iš kurios aplinką turėjo stebėti kaltinamasis I. V., pasirinko abu kartu. Taigi kaltinamųjų veiksmai pačioje nusikaltimo padarymo vietoje buvo labai glaudūs ir konkretūs, nukreipti vienu tikslu, užvaldyti nukentėjusiojo pinigus, o atlieamų nusikalstamų funkcijų pasiskirstymas akivaizdus. Kaltinamasis I. V. atliko ne saugojimo ir pridengimo vaidmenį, būdingą padėjėjui, bet darė nusikalstamą veiką kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai. Kaltinamųjų I. V. ir E. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

37Bausmių skyrimo motyvai

38Kaltinamojo I. V. atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas dėl vagysčių, duodamas išsamius paaiškinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

40Kaltinamųjų I. V. ir E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos padarytos kaltinamiesiems veikiant bendrais veiksmais, iš anksto susitarus ir pasiskirčius kuris kaltinamasis ir kokius veiksmus užvaldant turtą atliks, pasidalijant pagrobtą turtą tarpusavio nustatytomis proporcijomis.

41Kaltinamieji I. V. ir E. J. praeityje neteisti, kaltinami nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų ( BK 11 straipsnio 3, 4 dalis) padarymu. Kaltinamieji į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitas neįrašyti, už administracinius nusižengimus nebausti.Kaltinamasis I. V. mokosi, mokslo įstaigos administracijos apibūdinamas patenkinamai. Šeima, kurioje jis auga buvo įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų įskaitą.Kaltinamasis E. J. mokosi, mokslo įstaigos administracijos apibūdinamas patenkinamai. Pagal gyvenamąją vietą E. J. charakterizuojamas teigiamai.

42Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.

43Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numato, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu;sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

44Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes

45Kaltinamasis E. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje ir vaidmuo šioje grupėje aktyvus, ne antraeilis. Nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pats kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamų veikų bendravykdytojas.Kaltinamajam E. J. parinktina laisvės apribojimo bausmė, jos dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui, bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis. Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie apribotų jo bendravimą su asmenimis, darančius neigiamą įtaką, ir įpareigojimus, leidžiančius kontroliuoti jo elgesį laisvalaikiu, pareigą mokytis, dirbti (BK 48 straipsnis). Kaltinamojo E. J. elgesys turi būti koreguojamas taikant įstatymo numatytas priemones, kadangi atstovai pagal įstatymą (tėvai) nesugeba auklėti vaiką taip, kad jis nedarytų baudžiamajam įstatyme uždraustų veikų.

46Kaltinamasis I. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje ir vaidmuo šioje grupėje buvo antraeilis. Nusikalstama veika padaryta savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti. Jo asmenybė apibūdinama patenkinamai. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, kurių reikšmingesnė yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie apribotų jo bendravimą su asmenimis, darančius neigiamą įtaką, ir įpareigojimus, leidžiančius kontroliuoti jo elgesį laisvalaikiu, pareigą siekti mokslo žinių (BK 48 straipnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, negu numatytos sankcijos vidurkis.

47BK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), analizuodama iškilusią sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ reikšmės problemą, pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Taip pat išaiškinta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tokia teismų praktika nėra pakitusi, ja teismai vadovavosi ir vėlesnėse bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016 ir kt.).

48Kadangi kaltinamojo I. V. padaryti du atskiri nusikaltimai sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (jos yra pakartotinės ir nesudaro idealios sutapties), nėra pagrindo nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos ir pripažinti, jog I. V. padarė nusikaltimą pirmą kartą. Nesant galimybės pripažinti šios aplinkybės, byloje nėra galimybės pripažinti vienos iš trijų būtinų, BK 93 straipsnyje numatytų, nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų.

49Dėl pareikšto civilinio ieškinio

50Nukentėjusysis – civilinis ieškovas J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 eurų turtinės žalos atlyginimo.

51Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

52Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos ir kt. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta.Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

53Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodytas, kad nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui J. S. padaryta 350 Eur turtinė žala, todėl tokio dydžio ieškinys ir tenkintinas. Šie įrodymai yra išanalizuoti pagrindžiant kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstmas veikas. Žala neatlyginta.Kai nepilnamečiai kaltinamieji neturi pakankamai lėšų žalai atlyginti, žala priteistina iš civilinių atsakovų (nepilnamečio kaltinamojo tėvų).

54Kaltinamųjų I. V. ir E. J. nuosavybės teisės laikinai nebuvo apribotos. Kaltinamieji BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo laikinai sulaikyti.

55Kaltinamajam I. V. paskirta ir taikoma kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

56Kaltinamajam E. J. paskirta ir taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

57Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamiesiems netaikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, kadangi nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

58Vadovaudamasis BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

Nutarė

59I. V., gimusį ( - ), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 1 dalyje, Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmes:

60pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų vagystės iš J. S. neužrakinto automobilio) skirti laisvės apribojimą keturiems (4) mėnesiams;

61pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl pinigų vagystės iš J. S. gyvenamojo namo) skirti laisvės apribojimą penkiems (5) mėnesiams.

62Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą aštuoniems (8) mėnesiams.

63Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 3 punktu paskirti draudimą ir įpareigojimą : uždrausti bendrauti su E. J., gim. ( - ); įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Paskirtą draudimą ir įpareigojimą vykdyti aštuonis (8) mėnesius.

64Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

65E. J., gimusį ( - ), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 1 dalyje, Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmes:

66pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų vagystės iš J. S. neužrakinto automobilio) skirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams;

67pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl pinigų vagystės iš J. S. gyvenamojo namo) skirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams.

68Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

69Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, paskirti draudimus ir įpareigojimus: uždrausti lankytis J. S. gyvenamąjame name, adresu - ( - ) ir jam priklausančiose patalpose, adresu ( - ); uždrausti bendrauti su I. V., gimusiu ( - ); būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Paskirtus draudimus ir įpareigojimus vykdyti vienerius (1) metus.

70Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

71Priteisti solidariai iš I. V., E. J., o jiems neturint pakankamai lėšų priteisti iš civilinių atsakovų (atstovų pagal įstatymą) R. V., asmens kodas ( - ) I. J., asmens kodas ( - ) D. J., asmens kodas ( - ) civiliniam ieškovui J. S., gim. ( - ), tris šimtus penkiasdešimt eurų (350 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą.

72Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis... 2. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. I. V., gim. ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178... 5. E. J., gim. ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 6. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį.... 7. Teismas... 8. I. V. ir E. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018-08-02 laikotarpiu nuo... 9. Taip pat I. V. ir E. J. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, o... 10. Kaltinamasis I. V. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad su J. S.... 11. Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su J. S.... 12. Nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad I. V. pažįsta, gyvena tame pačiame... 13. Liudytojas J. S. paaiškino, kad kaltinamąjį I. V. pažįsta, santykiai su... 14. Liudytojas M. Z. paaiškino, kad I. V. pažįsta iš matymo, E. J.- taip pat... 15. Liudytojas V. S. paaiškino, kad kaltinamuosius E. V. ir E. J. pažįsta iš... 16. Nepilnametis liudytojas M. D. paaiškino, kad kaltinamąjį I. V. pažįsta,... 17. Liudytoja M. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai su jais... 18. Liudytojas E. T. paaiškino, kad kaltinamųjų I. V., E. J. nepažįsta.... 19. Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame... 20. J. S. 2018-08-03 pareiškimu, kad 2018-08-02 laikotarpiu nuo 9 val. iki 10... 21. J. S. pareiškimu, kad laikotarpiu nuo 2018-08-02 10 val. 00 min. iki... 22. įvykio vietos apžiūros protokolu, kai 2018-08-03 buvo apžiūrėtas ( - ),... 23. įvykio vietos apžiūros protokolu, kai 2018-08-03 buvo apžiūrėtas ( - ),... 24. įtariamojo E. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai E. J. 2019-01-31... 25. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.... 26. Kaltinamieji I. V. ir E. J. skirtingai nurodo nukentėjusiajam priklausančių... 27. Esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5... 28. Analizuojant ir vertinant kaltinamųjų parodymus matyti, kad kaltinamasis I.... 29. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Tai... 30. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras... 31. Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats... 32. BK 190 straipsnio 1 dali numato, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra... 33. Kaltinamųjų I. V. ir E. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178... 34. BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą... 35. Nors kaltinamasis E. J. neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau jo... 36. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje... 37. Bausmių skyrimo motyvai... 38. Kaltinamojo I. V. atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas nustatyta... 39. Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 40. Kaltinamųjų I. V. ir E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė –... 41. Kaltinamieji I. V. ir E. J. praeityje neteisti, kaltinami nesunkaus ir... 42. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas... 43. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numato, kad atsakomybė... 44. Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis... 45. Kaltinamasis E. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, nusikaltimus nuosavybei,... 46. Kaltinamasis I. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, nusikaltimus nuosavybei,... 47. BK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs... 48. Kadangi kaltinamojo I. V. padaryti du atskiri nusikaltimai sudaro realiąją... 49. Dėl pareikšto civilinio ieškinio... 50. Nukentėjusysis – civilinis ieškovas J. S. pareiškė civilinį ieškinį... 51. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 52. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos,... 53. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodytas, kad... 54. Kaltinamųjų I. V. ir E. J. nuosavybės teisės laikinai nebuvo apribotos.... 55. Kaltinamajam I. V. paskirta ir taikoma kardomoji priemonė- rašytinis... 56. Kaltinamajam E. J. paskirta ir taikoma kardomoji priemonė – rašytinis... 57. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamiesiems netaikytinos BK 641... 58. Vadovaudamasis BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas... 59. I. V., gimusį ( - ), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus... 60. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų vagystės iš J. S. neužrakinto... 61. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl pinigų vagystės iš J. S. gyvenamojo... 62. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas... 63. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 3... 64. Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti... 65. E. J., gimusį ( - ), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus... 66. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų vagystės iš J. S. neužrakinto... 67. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl pinigų vagystės iš J. S. gyvenamojo... 68. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas... 69. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6... 70. Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti... 71. Priteisti solidariai iš I. V., E. J., o jiems neturint pakankamai lėšų... 72. Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt...