Byla 1A-247-593-2014
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. išteisinta pagal BK 281 str. 3 d. kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. L. R. pareikštas civilinis ieškinys atmestas

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Evaldo Gražio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei ir Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Nacikūnui, Sauliui Striaušai ir Birutei Čekauskienei, išteisintajai K. A., jos gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, nukentėjusiajam L. R., jo atstovui advokatui Artūrui Baužai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo L. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. išteisinta pagal BK 281 str. 3 d. kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. L. R. pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3K. A. buvo kaltinama pagal BK 281 str. 1 d. tuo, kad vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2012-08-11, apie 21.06 val., kelio Vilnius – Prienai - Marijampolė 132,890 kilometre, Marijampolės sav., neatsargiai vairuodama automobilį ,,R. C.“, valst Nr. ( - ) sukdama iš pagrindinio kelio į kairėje pusėje esantį kelią, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 108 p., reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepraleido pagrindiniu keliu savo važiavimo juosta važiuojančio motociklo ,,Aprilia“, valst. Nr. ( - ), vairuojamo L. R., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas motociklo ,,Aprilia“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas L. R., kuriam klinikiniais duomenimis konstatuota gaktikaulio abiejų pusių viršutinių ir apatinių šakų lūžimai, sėdinkaulio-kryžkaulio sąnario dislokacija, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio žastikaulio lūžimas, dešinės žastinės arterijos ir vidurinio nervo sužalojimas, III° dešinės plaštakos ūmus kraujotakos sutrikimas, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4Skundu prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. A. nuteisti pagal BK 281 str. 3 d. – 30 MGL (3900 Lt) bauda, taip pat nukentėjusiojo L. R. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 12547,21 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, dalyje dėl 350 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, prašomą priteisti sumą mažinti, atsižvelgiant į teismų praktiką šio pobūdžio bylose bei priteisiant atlygintiną sumą L. R. naudai iš AB „( - )“ ir K. A.. Skunde ji teigia, kad vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., 305 str. reikalavimus, kadangi visiškai nevertino pagrindinio šios bylos įrodymo – 2013-01-09 Nr. 11-2580 specialisto išvados, 6 punkto, kuriame konstatuota, kad K. A. veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Būtent K. A., sukdama į kairę, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu priešpriešiais motociklu atvažiuojančiam L. R.. Specialisto išvadoje nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis L. R., važiuodamas pagrindiniu keliu, viršijo leistiną maksimalų 90 km/h greitį, t. y. važiavo apie 126 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo. Specialistas nustatė tikimybę, jog L. R. važiuojant nedidesniu kaip 90 km/h greičiu, susidūrimas, tikėtina, nebūtų įvykęs. Tačiau akcentuotina, jog specialistas išvados aprašomojoje dalyje nurodė, kad L. R. neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo iki susidūrimo su automobiliu vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio kilimo net ir važiuodamas leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu, o faktinių duomenų, paneigiančių specialisto išvadą (kurią patvirtino ir apklaustas specialistas V. Š.), teisme nenustatyta. Nukentėjusysis L. R. parodė, jog motociklą pagrindiniu keliu vairavo viršydamas greitį, t. y. važiavo apie 100 km/h greičiu, matė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį ,,R. C.“, kuriam pradėjus sukti, bandė stabdyti, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. K. A. parodė, kad nematė iš priešais atvažiuojančio motociklo, matė tik toli nuo jos iš priekio atvažiuojantį automobilį, todėl pristabdžiusi automobilį, suko iš pagrindinio kelio į kairėje esantį šalutinį kelią. Manevro metu pajuto smūgį į vairuojamo automobilio dešinės pusės galinę dalį. Todėl, prokurorės nuomone, teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina išvadą, kad K. A. buvo eismo įvykio kaltininkė ir ji turi būti nuteista pagal BK 281 str. 3 d., o teisme nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis L. R. motociklą vairavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, turi būti vertinama kaip rizikingas nukentėjusiojo elgesys ir K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tai, kad ji neteista ir charakterizuojama teigiamai, turi būti atsižvelgiama skiriant jai bausmę.

5Skundu nukentėjusysis L. R. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo nuteisti K. A. pagal BK 281 str. 3 d., paskiriant jai sankcijos ribose numatytą bausmę, taip pat visiškai patenkinti nukentėjusiojo K. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skunde jis teigia, kad skundžiamame nuosprendyje 2013-01-09 specialisto išvada Nr. 11-2580 (12) aiškinama visiškai neteisingai, iškraipant jos esmę, šališkai, kadangi iš šios išvados 5 punkto neseka tokia išvada, kad motociklininkui važiuojant leistinu, ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, susidūrimas nebūtų įvykęs, o nukentėjusiojo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tačiau šios specialisto išvados 5 punkte nurodyta, kad tik tikėtina, jog susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu motociklas būtų važiavęs lėčiau. Specialisto išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog būtent automobilio vairuotojos veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą šioje byloje nagrinėjamam eismo įvykiui kilti, ko teismas nebandė paneigti, o tik pateikė savo šališkus samprotavimus. Nukentėjusysis nurodo, kad pagal bylos aplinkybes galima teigti, jog jeigu K. A. būtų laikiusis KET reikalavimų ir buvusi atidi, motociklą būtų tikrai pamačiusi, kadangi prietemos nebuvo, o kelio danga buvo sausa, taip pat byloje nėra duomenų, kad motociklas važiavo be šviesų, ko nepaneigė ir ekspertas. Tačiau teismas motyvuotai nepaneigė byloje suformuoto kaltinimo ir netgi nuosprendyje vienoje vietoje nukentėjusįjį pavadino kaltinamuoju. Be to, iš specialisto išvados nėra aišku kokius objektyvius faktinius duomenis specialistas įvedė į modeliavimo programą, kuriais remiantis kaip modeliavimo rezultatas buvo gautas apie 115 km/h greitis motociklo kontakto su automobiliu pradžioje. Nukentėjusysis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai nesiaiškinta jo jau pirmoje 2012-09-18 apklausoje nurodyta aplinkybė, jog jis iki įvykio vietos atvažiavo ne iš Marijampolės miesto, o išsuko į kelią Vilnius – Prienai – Marijampolė iš nuo ( - ) kaimo vedančio kelio sankryžoje, kuri nuo įvykio vietos yra nutolusi tik kiek daugiau nei 1 km atstumu. Ką galėtų patvirtinti ne vienas žmogus, iš buvusių tuo metu nukentėjusiojo draugo namuose ( - ), kur jis buvo užsukęs trumpam pasisvečiuoti. Šiai aplinkybei pasitvirtinus, liudytojų V. J. B. ir E. J. parodymai taptų niekiniais, kadangi taptų aišku, jog jie prieš įvykį Marijampolės miesto ribose matė kažkokį kitą motociklą. Nukentėjusysis pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje 2012-09-18 apklausoje jis tyrėjai taip pat nurodė, jog prieš pat įvykį važiavo neviršydamas leistino 90 km/h greičio, juo labiau, kad apie 100 m iki vietos yra įrengtas stacionarus greičio matuoklis, kas nebuvo tirta siekiant tiksliau nustatyti motociklo greitį, buvusį tuo momentu, kai jis ėmė stabdyti motociklą. Nukentėjusysis teigia, kad šias nurodytas aplinkybes būtina ištirti, siekiant objektyviai išnagrinėti šią bylą. Be to, teismas, išteisinęs K. A. kaip nepadariusią veikos, nepagrįstai atmetė jo civilinį ieškinį, taip užkrisdamas kelią civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, nors pagal tokį išteisinimo pagrindą civilinį ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o nuosprendžio aprašomojoje dalyje patvirtino šį faktą teiginiu, kad toks sprendimas priimamas, nes neįrodyta K. A. kaltė. Nukentėjusysis nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pažeisti BPK 20 str. 5 d. reikalavimai, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.), kuriuo būtų konstatuota, kad K. A. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą, todėl šiais pagrindais (BPK 329 str. 2, 3 p.) nuosprendis turi būti naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo tuo pačiu turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintosios K. A. gynėja advokatė D. Višinskienė nurodo, jog vien to, jog K. A. buvo kaltinama pažeidusi KET 9 ir 108 punktų reikalavimus nepakanka daryti išvadai, jog šie pažeidimai susiję su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiais padariniais. K. A. prieš atlikdama posūkio manevrą buvo pristabdžiusi automobilį, stebėjo ar nėra kliūties, ar galės saugiai pasukti iš pagrindinio kelio, matė atvažiuojančius automobilius toli, įvertinusi atstumą, įsitikino, kad manevrą atliki saugu, suko, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių, o būtent L. R. neviršys leistino greičio. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Tik teismo kompetencija vertinti specialisto išvadą ir sutikti su ja visiškai ar iš dalies ir teismas specialisto išvadą įvertino vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kitus įrodymus ir padarė išvadą, jog K. A. nepadarė veikos, numatytos baudžiamajame įstatyme. Nuketėjusysis turėjo procesinę galimybę naudotis savo teisėmis, teikti prašymus apklausti liudytojus, atlikti papildomus procesinius veiksmus, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Įsivėlusi rašybos klaida taip pat neįrodo Teismo neobjektyvumo ar šališkumo. Abejoti specialisto išvadoje pateiktais skaičiavimais nėra pagrindo, nes transporto priemonių greitis buvo nustatytas modeliuojant eismo įvykį, naudojant kompiuterines programas, todėl nukentėjusiojo teiginys, jog jis važiavo nedidesniu kaip 90 km/h greičiu nepaneigia specialisto išvados, jog motociklo važiavimo greitis buvo apie 126 km/h. Nukentėjusiojo teiginiai apie jo važiavimo greitį laikytini gynybine versija ir paneigti liudytojų V. J. B. ir E. J. parodymais. Todėl prašo nuosprendį palikti nepakeistą.

7Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovas ir prokurorė prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, išteisintoji ir jos atstovė prašė skundus atmesti.

8Prokuroro skundas atmetamas, nukentėjusiojo skundas tenkinamas dalinai.

9Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nukentėjusiojo ir prokuroro skundus, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, išteisindamas K. A., padarė pagrįstą išvadą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusysis ir prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodydami, kad eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas L. R., sukėlė išteisintoji K. A.. Prokuroras ir nukentėjusysis nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai įvertinta 2013-01-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-2580. Teigiama, jog teismas visiškai nevertino išvados 6 punkto, kur nurodyta, jog automobilio ,,R. C.“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, o rėmėsi išvados 5 p., jog nukentėjęs L. R. važiavo apie 126 km/h greičiu vietoj toje vietoje leistino 90 km/h ir todėl neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, kada L. R. važiuojant nedidesniu kaip 90 km/h greičiu, šis susidūrimas, tikėtina, nebūtų įvykęs ir konstatavo, jog nukentėjusysis pats kaltas dėl kilusio eismo įvykio.

10Kolegija sutinka su skundo argumentu, jog apylinkės teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl ekspertų teiginio (Išvados 6 punkto), kur nurodyta, jog K. A. veiksmai – sukdama į kairę, nedavė kelio ir sudarė kliūtį priešpriešiais apie 57 m atstumu artėjusiam motociklui ,,Aprilia“ valst. Nr. ( - ), vairuojamam L. R. – techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Vertinant specialisto išvadą, ji turi būti vertinama visa apimtimi, t. y. nesureikšminant vieno išvados punkto ir nenuvertinant kitų, o esant prieštaravimams tarp specialisto išvados ir kitų bylos duomenų, jie turi būti išanalizuoti ir arba patvirtinti, arba motyvuotai atmesti.

11Minimos specialisto išvados 1 punkte nurodyta tikėtina šio autoįvykio eiga. Ekspertai, taikydami eismo įvykio modeliavimo programą, nustatė, jog tikėtina, kad automobilio ,,R. C.“ vairuotoja, važiuodama apie 25 km/h greičiu pradėjo sukti į kairę, kada priešpriešiais artėjęs motociklas ,,Aprilia“, važiuojant apie 126 km/h greičiu, nuo kelio važiuojamos dalies artimosios sankirtos su kelio link sodų važiuojama dalimi buvo apie 46 metrų atstumu. Iš esmės šią eismo įvykio schemą patvirtina tiek išteisintoji K. A., tiek ir nukentėjusysis L. R.. Tik K. A. teigia, jog priešpriešiais atvažiuojančio motociklo ji nematė, o L. R. teigia, jog važiavo neviršydamas greičio (ar viršijęs jį nežymiai, ne daugiau kaip 10 km/h), matė pradedančią sukti baltą mašiną, stabdė, tačiau sustabdyti nespėjo, kadangi buvo per mažas atstumas.

12Vertinant išteisintosios teiginį, jog ji pradėjo sukti, kadangi matė tik tolumoje važiuojančius automobilius, o motociklo nematė, svarstytinos kelios galimybės: a) motociklas ,,Aprilia“ važiavo neįsijungęs šviesų ir K. A. jo nematė, b) motociklas buvo už ta pačia (motociklo važiavimo) kryptimi važiuojančio automobilio jį lenkiant ir c) K. A. nepastebėjo su įjungtomis šviesomis leistinu greičiu važiuojančio motociklo ir sudarė jam kliūtį.

13L. R. kategoriškai teigė, jog aplenkė sunkiasvorį automobilį (,,tralą“) ir apie 600 m atstumu iki įvykio vietos kelias buvo tuščias, jį gerai matė, matė prieš jį atvažiuojančius du automobilius – juodą ir baltą, su juodu prasilenkė, o baltas (K. A. vairuojamas ,,R. C.“) užkirto kelią apie 20 metrų atstumu nuo jo. Išteisintoji K. A. teigė, jog matė tolumoje važiuojančius automobilius ir suko į kairę, kadangi automobiliai dar buvo toli, o motociklo nepastebėjo. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadai, jog L. R. prieš pat susidūrimą su ,,R. C.“ jokio automobilio nelenkė ir negalėjo lenkti, kadangi iki susidūrimo vietos automobilių nebuvo. Jeigu K. A. nepastebėjo L. R. vairuojamo motociklo šiam važiuojant leistinu greičiu, tuomet, remiantis specialisto išvada ir eksperto V. Š. parodymais pirmosios instancijos teisme, tikėtina, jog šis susidūrimas nebūtų įvykęs, kadangi automobilis ,,R. C.“ būtų spėjęs nuvažiuoti iš važiuojamosios kelio dalies, t. y. kliūtis motociklui būtų išnykusi. Tačiau specialisto išvadoje kategoriškai teigiama, jog motociklo ,,Aprilia“ vairuotojas prieš stabdymą važiavo apie 126 km/h greičiu. Nors apeliaciniame skunde ginčijama ši išvada, nurodant, jog neaišku kokiais duomenimis remiantis ji padaryta, tačiau aprašomojoje specialisto išvados dalyje nurodyta, jog motociklo greičiui prieš stabdymą nustatyti tyrime buvo naudojamos standartinės tyrimo procedūros LTEC-STPA-R-81 ir LTEC-STPA-R-83, vertinta eismo įvykio vietoje užfiksuoti motociklo ,,Aprilia“ stabdymo pėdsakai ir nustatyta susidūrimo su automobiliu vieta motociklo stabdymo pėdsakų atžvilgiu (1 t., 148 b. l.). Iš esmės L. R. apeliaciniame skunde šią išvadą ginčija tuo aspektu, jog negalėjo viršyti greičio, kadangi jo vairuojamas motociklas nebuvo užfiksuotas apie 100 metrų atstumu nuo įvykio vietos esančio greičio matavimo įrenginio. Siekiant pašalinti abejones dėl specialisto išvados, apeliantui nurodžius apie greičio matavimo įrenginio buvimą, buvo gauti papildomi duomenys ir atlikti tyrimo veiksmai. Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė informaciją, jog 2012 m. rugpjūčio 11 d. greičio matavimo prietaisas ,,M. R. S580“, įrengtas kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 133 km, veikė ir turėjo galimybę fiksuoti transporto priemones. Šis greičio matavimo prietaisas fiksuoja visas kelių transporto priemones, tarp jų ir motociklus, kurių vairuotojai viršija nustatytą greitį, tačiau nurodytą dieną neužfiksavo nei vieno greičio viršijimo atvejo. Jis fiksuoja atvažiuojančių transporto priemonių nuo Marijampolės miesto greičio viršijimo atvejus, kai leistinas greitis viršijamas 21 km/h, prietaiso greičio matavimo ribos yra nuo 20 km/h iki 250 km/h, paklaida iki 100 km/h +/- 3 km/h., virš 100 km/h. +/- 3% (3 t., 58, 72 b. l.). Atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą buvo išmatuotas atstumas nuo įvykio vietos, esančios kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 132,80 kilometro iki greičio matuoklio, esančio kairėje kelio šalikelėje (žiūrint Marijampolės miesto kryptimi) ir nustatyta, jog nuo įvykio vietos iki greičio matuoklio yra apie 100 metrų atstumas (3 t., 60-61 b. l.). Siekiant nustatyti, ar apeliaciniame nukentėjusiojo skunde nurodytos aplinkybės, jog motociklas negalėjo važiuoti 126 km/h greičiu iki stabdymo prieš susidūrimą, nes nebuvo fiksuotas greičio matuokliu, buvo gauta specialisto išvada. Joje nurodyta, jog motociklui ,,Aprilia RSV 1000R“ važiuojant 90 km/h greičiu ir greitėjant didžiausiu pagreičiu, 126 km/h greitį galima pasiekti maždaug per 1 s, nuvažiavus apie 32,4 metrus (3 t., 69-70 b. l.). Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, duomenų, paneigiančių specialisto išvadą, jog prieš stabdymą motociklas važiavo 126 km/h greičiu negauta, kadangi pravažiavus greičio matuoklį ir iš karto greitėjant (net jeigu iki greičio matuoklio ,,Aprilia“ važiavo 90 km/h greičiu, o ne 100 km/h, kaip nurodo nukentėjusysis, ir ne 110 km/h, nuo kada fiksuojamas viršytas greitis), 126 km/h greitį motociklas galėjo išvystyti būdamas apie 67,6 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Tai reiškia, jog leistinu greičiu (ar nežymiai jį viršijus) pravažiavus greičio matuoklį, būdamas 46 metrų (kuomet K. A. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, darydama posūkį į kairę) atstumu nuo kelio Marijampolė-Vilnius važiuojamosios dalies artimosios sankirtos su kelio linko sodų važiuojama dalimi, ir pradėjęs stabdyti, motociklas galėjo būti išvystęs specialisto išvadoje nustatytą 126 km/h greitį (1 t., 151 b. l.). Šios aplinkybės nepaneigia apeliantų ginčijamos specialisto išvados apie motociklo greitį prieš stabdymą, todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog motociklo vairuotojas, viršijo leistiną greitį 36 km/h. Neginčijamai nustačius, jog L. R. vairuojamas motociklas ,,Aprilia“ iki susidūrimo vietos buvo išvystęs 126 km/h greitį, skunde nurodytos aplinkybės, jog L. R. nevažiavo Marijampolės miesto teritorijos ribose, o į kelią išsuko iš nuo ( - ) kaimo vedančio kelio sankryžoje, kuri nuo susidūrimo vietos yra kiek daugiau kaip vienas kilometras – liudytojų J. V. B. ir E. J. parodymai apie juos dideliu greičiu aplenkusį motociklą, nustatant autoįvykio kilimo priežastį, reikšmės neturi.

14Sprendžiant šio eismo įvykio kilimo priežastį būtina nustatyti ir įvertinti, ar išteisintosios veiksmai atitiko KET reikalavimus, tačiau net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas) (2K-160/2014), t. y. būtina nustatyti, ar kaltininkas suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams (nusikalstamas nerūpestingumas). Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti KET ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Nagrinėjamu atveju K. A. buvo kaltinama tuo, kad, pažeisdama KET 9 p., 108 p., reikalavimus, nepraleido pagrindiniu keliu savo važiavimo juosta važiuojančio motociklo ,,Aprilia“ ir, sukdama į kairę, sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam motociklui. Tačiau nustatant įvykio kilimo priežastį būtina įvertinti ir motociklo vairuotojo veiksmus, t. y. nustatyti, ar jie šioje situacijoje techniniu požiūriu buvo priimtini ir ar turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Anksčiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog motociklo ,,Aprilia“ vairuotojas viršijo toje kelio atkarpoje leistiną greitį ir važiavo 126 km/h greičiu. Tačiau ir tokiu greičiu važiuojantis motociklas yra matomas, jeigu jis važiuoja su įjungtu žibintu, bet K. A. kategoriškai teigia, jog motociklo nematė. Atmetus galimybę, jog motociklas, prieš K. A. darant manevrą – sukant į kairę, buvo už kito automobilio ir jį lenkė, priekyje K. A. vairuojamo automobilio važiavęs juodas automobilis negalėjo trukdyti matomumo, kadangi nuo posūkio iki greičio matuoklio ir toliau link Marijampolės miesto 815 metrų kelio atkarpa yra tiesi (1 t., 43 b. l.), svarstytina galimybė, jog motociklas ,,Aprilia“ važiavo neįsijungęs žibintų. Kolegija nesutinka su nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginiu, jog nėra duomenų, kad motociklas važiavo be šviesų. Nukentėjusysis L. R. bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. R. nurodė, jog L. R. motociklo šviesos įsijungia automatiškai, įjungus variklį. Tačiau motociklo ,,Aprilia“ nuotraukoje (1 t., 59 b. l.) matyti, jog motociklo vaire yra įmontuotas šviesų įjungimo mygtukas, matomos trys jo padėtys. Rašte apie tokio modelio motociklą nurodyta, jog šviesos įjungiamos ar išjungiamos transporto priemonėje numatytu mygtuku. Jungiklis yra montuojamas pagal standartinę motociklo įrangą (1 t., 83 b. l.). Tai, jog motociklo šviesos įsijungia automatiškai L. R. nurodė nuo pat pirmos jo apklausos (1 t., 109-110 b. l.), teigdamas, jog motociklą tvarkėsi pats. Apžiūrėjus L. R. vairuotą ir jo motinai R. R. po įvykio perduotą saugoti motociklą ,,Aprilia“ papildomos daiktų apžiūros metu konstatuota, jog yra baltos spalvos jungiklis, kuriuo pagal simbolius jungiamos trys padėtys: išjungimas, gabaritinės šviesos ir šviesos. Raudonos spalvos jungikliu pakeičiamos trumpos-ilgos šviesos. Juodos spalvos mygtuku įjungiamos trumpalaikės (pamirksėjimo) šviestos. Iš šviesų bloko yra išeinanti laidų pynė, kurią sudaro 12 skirtingų spalvų laidai, kurie yra visiškai nutraukti. Dėl nutrauktų laidų, nėra galimybės nustatyti, ar buvo padaryta taip, kad šviesos užsidegtų automatiškai įjungus degimą (3 t., 77-78 b. l.). Apklaustas apžiūroje dalyvavęs specialistas A. P. nurodė, jog yra kelių transporto ekspertas, dirba Marijampolės techninės apžiūros centre, tačiau elektronikos nesupranta, tačiau teigia, jog žmogus gali pats perdaryti šviesų perjungimą, įdedant relę, ir tuomet, užvedus motociklą, pradeda veikti generatorius ir užsidega šviesos. Jo apžiūrėtame motocikle ant kairės rankenos yra baltos spalvos blokas, kuriuo įjungiamos šviesos. Papildomo jungiklio šiame motocikle nematė ir nežiūrėjo ar toks yra, kadangi negamyklinis veikimas gali būti padarytas ir be jungiklio. Teigė, jog atliko tik bendro pobūdžio apžiūrą. Jeigu laidai nebūtų nutraukti, būtų galima pajungti ir būtų aišku, ar šviesos įsijungia automatiškai. Atlikus dar vieną papildomą motociklo apžiūrą, dalyvaujant UAB ,,Eoltas“ autošaltkalviui, nustatyta, jog likusioje motociklo kėbulo dalyje su galiniu ratu esantys laidai nėra pakeisti ir prie jų papildoma relė nėra pridėta. Motocikle trūksta laidų dalies, kuri eina nuo šviesų jungtuko iki pagrindinio laidyno. Nėra pačių pagrindinių šviesos laidų, o juose gali būti tvirtinama relė. Dėl trūkstamų laidų nėra galimybės pasakyti, ar motociklo šviesos buvo perdarytos (3 t., 129-130 b. l.). 2008-02-28 motociklo patikrinimo duomenimis nustatyta, jog motociklo ,,Aprilia RSV 1000 R“ variklio Nr. ( - ) būklė nurodyta kaip smarkiai pažeista, tačiau remontuotina. Draudikas nusprendė neremontuoti (2 t., 113 b. l.).

15Tai, jog L. R. vairuotas motociklas nebuvo registruotas ir praėjęs techninę apžiūrą Lietuvoje, nors, įgyjant motociklą, jo būklė nurodyta kaip smarkiai pažeista, teismui kelia pagrįstas abejones dėl motociklo techninės būklės eismo įvykio metu, o nustatytos aplinkybės apie R. R. saugoti perduoto motociklo laidų dalies dingimą ir tai, jog prie 2013-02-22 daiktų apžiūros protokolo esančioje motociklo vairo dalies nuotraukoje prie detalės su užrašu ,,up“ matomas varžtas, o prie 2014-05-13 papildomos daiktų apžiūros protokolo esančioje nuotraukoje toje pat vietoje varžto nėra (3 t., 81, 82 b. l.), suteikia pagrindą abejonėms dėl motociklo pateikimo papildomoms apžiūroms būtent tokios būklės, koks jis buvo po eismo įvykio. Šias abejones stiprina nukentėjusiojo veiksmai neleidžiant papildomų apžiūrų metu dalyvauti antstoliams ir fiksuoti faktines aplinkybes (3 t., 84-87, 150-153 b. l.).

16Byloje nustatytos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, jog L. R. vairavo motociklą viršydamas leistiną toje kelio dalyje 90 km/h greitį, o kilus pagrįstai abejonei, jog L. R. važiavo su įjungtu žibintu ir siekiant šią aplinkybę nustatyti, to padaryti teismui nepavyko būtent dėl nukentėjusiojo veiksmų. Esant nepašalintai abejonei ir išsėmus visas galimybes jai pašalinti, abejonė vertinama išteisintosios K. A. naudai. Šios aplinkybės suteikia pagrindą teismui remtis išteisintosios K. A. parodymais, kurie nuo ikiteisminio tyrimo buvo nuoseklūs, patvirtinti kitais bylos duomenimis ir daryti išvadą, jog išteisintoji K. A. nematė artėjančio motociklo būtent dėl to, jog pastarasis važiavo neįsijungęs šviesų.

17Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, įvertinti matomumą, elgtis taip, jog nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdytų eismo. Kita vertus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas, visada numatytų kitų eismo dalyvių veiksmus. Todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl eismo įvykio mechanizmo, o būtent, kad važiuodama leistinu greičiu, darydama posūkį į kairę, žinodama, kad šioje kelio atkarpoje leistinas greitis ne daugiau 90 km/h, atsižvelgdama į artėjančias transporto priemones, K. A. teisingai numatė, kad spės atlikti posūkio į kairę manevrą, t. y. nebus kliūtimi priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kadangi jos matomos transporto priemonės buvo toli. Tačiau K. A., sukdama į kairę, nematė priešpriešiais atvažiavusio motociklo dėl neįjungtų motociklo šviesų, todėl nėra pagrindo teigti, jog išteisintoji suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog, sukdama į kairę, K. A. nenumatė, jog sudarys kliūtį motociklui, nors pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

18Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir ištyrus byloje esančius duomenis, kolegija daro išvadą, jog išteisintoji, darydama posūkį į kairę ir matydama tolumoje atvažiuojančias transporto priemones, būdama įsitikinusi, jog sukti į kairę yra saugu, negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti, jog jai iš priešais, pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. be žibinto važiuoja motociklas, vairuojamas L. R.,kuris dėl 36 km/h viršyto greičio prarado galimybę laiku pastebėti kliūtį kelyje ir sustabdyti motociklą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl K. A. kaltės nebuvimo. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

19Skunde nurodyta aplinkybė, jog teisėjas nuosprendyje nukentėjusįjį įvardino kaltinamuoju, teigiant, jog ,,kaltinamasis pats kaltas dėl kilusio eismo įvykio“, laikytina rašymo apsirikimu, kuris reikšmės teismo išvadoms dėl K. A. kaltės nebuvo neturi bei nerodo teismo šališkumo. Taip pat teismo išvadoms reikšmės neturi nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko prietemoje, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. rugpjūčio 11 d. 21 val. buvo fiksuotas 9 balų debesuotumas (1 t., 85 b. l.), kas leidžia teigti, jog matomumas nebuvo itin geras, o pavartotas žodis ,,prietema“ yra vertinamojo pobūdžio.

20Nuosprendyje nurodyta, jog K. A. išteisinama vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., t. y. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nukentėjusiojo L. R. civilinis ieškinys atmestas nurodant, jog neįrodyta kaltinamosios K. A. kaltė. BPK 115 str. 3 d. nurodyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką ir palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kadangi K. A. išteisinta vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog skundo motyvas dėl ieškinio pagrįstas, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 4 p.) ir L. R. civilinis ieškinys paliktina nenagrinėtu.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.,3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

22nukentėjusiojo L. R. skundą tenkinti iš dalies.

23Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo L. R. civilinio ieškinio atmetimo pakeisti:

  • Nukentėjusiojo L. R. ieškinį palikti nenagrinėtą.

24Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. K. A. buvo kaltinama pagal BK 281 str. 1 d. tuo, kad vairuodama automobilį... 4. Skundu prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują... 5. Skundu nukentėjusysis L. R. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintosios K. A. gynėja advokatė D.... 7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovas ir... 8. Prokuroro skundas atmetamas, nukentėjusiojo skundas tenkinamas dalinai.... 9. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos... 10. Kolegija sutinka su skundo argumentu, jog apylinkės teismo nuosprendyje... 11. Minimos specialisto išvados 1 punkte nurodyta tikėtina šio autoįvykio eiga.... 12. Vertinant išteisintosios teiginį, jog ji pradėjo sukti, kadangi matė tik... 13. L. R. kategoriškai teigė, jog aplenkė sunkiasvorį automobilį (,,tralą“)... 14. Sprendžiant šio eismo įvykio kilimo priežastį būtina nustatyti ir... 15. Tai, jog L. R. vairuotas motociklas nebuvo registruotas ir praėjęs techninę... 16. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, jog L. R. vairavo... 17. Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi... 18. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir ištyrus byloje esančius... 19. Skunde nurodyta aplinkybė, jog teisėjas nuosprendyje nukentėjusįjį... 20. Nuosprendyje nurodyta, jog K. A. išteisinama vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.,3 p.,... 22. nukentėjusiojo L. R. skundą tenkinti iš dalies.... 23. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendį... 24. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....