Byla 2K-160/2014
Dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties.

3Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6S. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 21 d., apie 18.15 val., Varėnos r., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 45,8 km, vairuodamas automobilį ,,Audi A4“ (valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 133, 134 punktų reikalavimus, o būtent, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tamsiu paros metu, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio būklę, esant blogam matomumui, laiku nesulėtino greičio ir visiškai nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki traktoriaus MTZ 80 (valst. Nr. ( - )) su priekaba SP-60, stovėjusių važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje, atsitrenkė į priekabos užpakalinę dalį, dėl to S. S. vairuojamas automobilis, besisukdamas ir slysdamas šonu, iščiuožė į priešpriešinio eismo juostą, kur į jį atsitrenkė priešpriešiais važiavęs automobilis „Subaru Impreza“ (valst. Nr. ( - ) vairuojamas V. P. . Šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Subaru Impreza“ keleivės M. M. sveikata (kairio blauzdikaulio kūno lūžimas), nežymiai sutrikdyta keleivės A. P. sveikata (dešinio peties sumušimas), nežymiai sutrikdyta vairuotojo V. P. sveikata (kaklo raiščių patempimas), nesunkiai sutrikdyta automobilio ,,Audi A4“ keleivės D. S. sveikata (gaktikaulio apatinės ir viršutinės šakų lūžimas, dešinio klubakaulio lūžimas, juosmeninių III ir IV slankstelių skersiniai lūžimai, juosmeninių IV ir V slankstelių dyglinių ataugų lūžimai), nežymiai sutrikdyta keleivio V. S. sveikata (odos nubrozdinimai veide, dešinės rankos II piršto sumušimas), nežymiai sutrikdyta keleivės A. L. sveikata (krūtinės ląstos sumušimas).

7Nuteistasis S. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir bylą nutraukti.

8Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas, nepatikrinęs bylos tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Anot kasatoriaus, priešingai nei teismų konstatuota, jis nepažeidė KET 9, 133, 134 punktų reikalavimų ir neturėjo realių galimybių iš anksto numatyti kelyje esamą kliūtį, ją pastebėti ir išvengti susidūrimo su ja. Abiejų instancijų teismų sprendimai pagrįsti tik subjektyviais specialisto vertinimais, kad jis turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio ir kad tik jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o kiti eismo įvykio dalyviai KET nepažeidė. Kasatorius kritikuoja specialisto išvadą ir teigia, kad ji neturi būti laikoma objektyviu įrodymu byloje, nes joje neaprašyta, kokiomis mokslinėmis metodikomis, objektyviai nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis specialistas rėmėsi, kokie tyrimo duomenys įrodo, kad jis turėjo realią galimybę laiku pastebėti kliūtį ir sustabdyti transporto priemonę iki kliūties. Nuteistojo manymu, abiejų instancijų teismai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73/2011, 2K-49/2013, 2K-313/2005), šališkai vertino liudytojų parodymus bei kitas esmines bylos aplinkybes.

9Kasatoriui nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad jis turėjo važiuoti provėžomis. Nuteistasis pažymi, kad KET 125 punktas įpareigoja vairuotojus važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, jis taip ir darė, jokių provėžų kelyje nebuvo. Kasatorius taip pat ginčija teismo išvadą, kad jis turėjo galimybę pamatyti kliūtį, kai ją apšvietė priešpriešiais atvažiuojantis automobilis, ir kad jis galėjo šią kliūtį aplenkti. Anot kasatoriaus, kelyje likusios laisvos eismo juostos (2,1 m) nebūtų pakakę priekabai apvažiuoti neišvažiavus į priešingą eismo juostą.

10Kasatorius sutinka, kad jis per vėlai pastebėjo kliūtį ir nesugebėjo jos išvengti, tačiau pažymi, kad nuosprendyje nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, jog jis turėjo tokią galimybę. Nė viename dokumente nėra užfiksuota, koks priimtinas greitis turėjo būti toje vietovėje ir konkrečioje situacijoje. Kasatorius ginčija specialisto išvados 11 punktą, kuriame konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad traktoriaus ,,MTZ 80“ vairuotojo J. J. veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu būtų buvę nepriimtini ir būtų turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nuteistojo įsitikinimu, ši specialisto išvada akivaizdžiai prieštarauja KET 11, 15, 25, 33, 98, 104, 210.3 punktų, 4 priedo 13 punkto nustatytiems reikalavimams. J. J. vairavo techniškai netvarkingą traktorių, kuriam neatlikta techninė apžiūra, taip išprovokavo pavojingos eismui kliūties atsiradimą - sustojo magistralinio kelio važiuojamojoje dalyje tamsiu paros metu. Traktorius tempė priekabą, kuriai techninė apžiūra taip pat neatlikta, taigi nei traktorius, nei priekaba negalėjo važiuoti magistraliniu keliu. Buvo padaryta ir daugiau KET pažeidimų: nesilaikyta priekabos ženklinimo reikalavimų, traktoriaus savininkas nevykdė reikalavimo vilkėti ryškiaspalvę liemenę arba būti prisisegusiam atšvaitą, traktoriaus su priekaba sudaryta kliūtis kelyje nebuvo tinkamai pažymėta, gabenamas šienas uždengė visas traktoriaus šviesas. Kasatoriaus teigimu, teismai neįvertino traktoriaus vairuotojo veikos, nors tai buvo būtina sprendžiant, kurio eismo dalyvio veika buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

11Atsiliepimu į nuteistojo S. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo jį atmesti.

12Prokuroras nurodo, kad byloje esančioje 2013 m. spalio 31 specialisto išvadoje Nr. 11-975(12) konstatuota, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo S. S. veiksmai, kuriais jis pažeidė KET 9, 133, 134 punktų reikalavimus, t. y. pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio būklę esant blogam matomumui, laiku nesumažino ir visiškai nesustabdė vairuojamos transporto priemonės bei atsitrenkė į stovinčio traktoriaus priekabą. Ekspertas nenustatė, kad traktoriaus vairuotojo veiksmai dėl priverstinio sustojimo ar traktoriaus priekabos ženklinimo buvo nepriimtini, o teismai konstatavo, kad traktoriaus priekaba buvo tinkamai paženklinta. Specialisto paaiškinimai paneigia kasacinio skundo argumentus, kad neatlikus techninės apžiūros traktoriaus priekaba galėjo turėti kokios nors įtakos eismo įvykiui, nes tokio tipo priekaboms techninė priežiūra nėra atliekama.

13Anot prokuroro, nei KET, nei specialistas negali kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti, kokiu greičiu asmuo turėtų važiuoti, kad užtikrintų eismo saugumą. Kiekvienu konkrečiu atveju vairuotojas pats turi pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į vairavimo sąlygas: kelio būklę, apšvietimą, eismo intensyvumą ir pan. Todėl nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad jis neturėjo objektyvios galimybės numatyti galimą kliūtį ir ją dėl įvykio sąlygų pastebėti, nes, įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, matyti, jog jei kasatorius būtų pasirinkęs saugesnį greitį, jis būtų pastebėjęs kliūtį ir išvengęs susidūrimo. Atsiliepime nurodyta, kad kasatorius, teigdamas, jog teismas neteisingai konstatavo, kad jis turėjo važiuoti provėžomis, nors tokių nebuvo, iškraipo teismų nustatytas aplinkybes. Įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad nesimato ne kelyje esančių provėžų, o įvykyje dalyvavusių automobilių vėžių pėdsakų. Nesutinkama su skundo teiginiu, kad specialisto parodymai nėra logiški, jog KET nenumato pareigos užtikrinti avarinio ženklo, pritvirtinto ant traktoriaus priekabos matomumo. Byloje nėra nustatyta, kad kokios nors kliūtys būtų uždengusios ant priekabos pritvirtintą ženklą. Skundo argumentai dėl ženklo matomumo nepaneigia teismų nustatytų aplinkybių, kad jei kasatorius būtų pasirinkęs saugesnį greitį, eismo įvykio būtų buvę galima išvengti.

14Nuteistojo S. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

16Nagrinėjamoje byloje S. S. kaltumas dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagrįstas išvada, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta žmonių sveikata, kilo tik dėl jo padarytų KET pažeidimų. Iš esmės jam inkriminuojama tai, kad jis buvo nepakankamai atsargus: tamsiu paros metu pasirinko netinkamą važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio būklę, matomumą, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio, todėl atsitrenkė į traktoriaus, priverstinai sustojusio važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje, priekabos užpakalinę dalį, po to jo vairuojamas automobilis iščiuožė į priešpriešinio eismo juostą, kur į jį atsitrenkė priešpriešiais važiavęs automobilis. Teismai konstatavo, kad eismo sąlygos buvo itin sudėtingos (slidi kelio danga, blogas matomumas, tamsus paros metas), todėl automobilio „Audi A4“ vairuotojas turėjo pasirinkti saugesnį greitį, kad galėtų saugiai valdyti transporto priemonę. Konstatuota, kad būtent jo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Kaltinamojo poziciją, kad jis negalėjo laiku pastebėti šalikelėje stovėjusios priekabos, nes ji nebuvo paženklinta pagal KET reikalavimus, teismai atmetė.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad motyvai, kuriais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė gynybos argumentus dėl negalėjimo laiku pastebėti kliūtį kelyje, nėra išsamūs ir įtikinami.

18Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009) arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti pėsčiasis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169/2010), arba kad pėsčiasis tamsiu paros metu nesinešdamas šviečiančio žibinto ir nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito tiesiog eis važiuojamąja kelio dalimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384/2013).

19Teismų praktikoje yra ir tokių precedentų, kai asmuo, tamsiu paros metu nepastebėjęs tinkamai nepaženklintos kliūties ir atsitrenkęs į šią kliūtį, nebuvo laikomas eismo įvykio kaltininku, o kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas kliūtį sudaręs eismo dalyvis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2005). Tokio pobūdžio bylose sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą turi būti nustatomi ir įvertinami ne tik kliūtį laiku nepastebėjusio vairuotojo padaryti KET pažeidimai (visų būtinų atsargumo priemonių nesilaikymas, neatsižvelgimas į meteorologines sąlygas, kelio būklę, matomumą ir pan.), bet ir kliūtį sudariusio asmens veiksmų atitiktis KET reikalavimams, taip pat kiti faktoriai, galėję turėti reikšmės eismo įvykiui. Tačiau, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti KET ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

20Nagrinėjamoje byloje kliūtis kelyje buvo sudaryta priverstinai sustojus traktoriui su priekaba. Vertindami traktoriaus vairuotojo veiksmus, teismai rėmėsi specialisto išvados 11 punkte nurodyta išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog traktoriaus MTZ 80 vairuotojo J. J. veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu būtų buvę nepriimtini ir būtų turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tačiau sutikdami su tokia išvada teismai neatsakė į gynybos keliamus klausimus dėl traktoriaus vairuotojo padarytų KET pažeidimų ir jų tikėtinos įtakos S. S. galimybei laiku pastebėti kliūtį kelyje.

21Iš svarbių nepaneigtų gynybos argumentų pirmiausia paminėtini tie, kurie rodo, jog traktoriaus vairuotojas neatliko visų būtinų ir KET nustatytų pareigų, užtikrinančių kitų eismo dalyvių galimybę tamsiu paros metu ir esant blogoms oro sąlygoms laiku pastebėti traktorių su priekaba. Antai traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkte numatytus reikalavimus; traktoriaus vairuotojas, būdamas prie sustojusios transporto priemonės, nevykdė KET 25 punkto reikalavimo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs atšvaitą, taip pat neįvykdė KET 98 punkto reikalavimo pastatyti avarinį ženklą ne mažiau 50 metrų iki kliūties (tai, kad buvo ruoštasi tą padaryti, nė kiek nepadėjo S. S. laiku pastebėti kliūtį). Turint galvoje, kad traktoriaus vairuotojas blogo oro sąlygomis tamsiu paros metu techniškai netvarkingu traktoriumi magistraliniu keliu ėmėsi vilkti priekabą, pakrautą sunkiai pastebimų šieno ritinių, kasatoriaus teiginys, kad šių KET reikalavimų neįvykdymas kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, turėjo būti išsamiai patikrintas. Tačiau gynybos argumentai teismų nebuvo tinkamai išnagrinėti ir įtikinamai atmesti. Neaišku, kokiais KET punktais remdamiesi teismai padarė išvadą, kad traktoriaus priekaba buvo paženklinta pagal KET reikalavimus, nes prie jos buvo pritvirtintas avarinis ženklas. Teisme apklausto specialisto nuoroda į KET 246.5 punktą (T. 2, b. l. 79), numatantį sąlygas, kuriomis draudžiama vairuoti transporto priemonę tamsiu paros metu, nepagrindžia, kad avarinio ženklo pritvirtinimas prie priekabos leidžia ją eksploatuoti tamsiu paros metu ir be veikiančių žibintų (KET 4 priedo 13 punktas). Tokios išvados nepagrindžia ir specialisto išvadoje pateiktas konstatavimas, kad priekabai (SP-60) gamintojas nenumatė šviesinės signalizacijos ir atšvaitų (T. 1, b. l. 108). Šios aplinkybės reikalauja išsamesnio nagrinėjimo. Neaišku, kaip teismai vertino nukentėjusiųjų V. P., A. P. , M. M. parodymus apie tai, kad traktoriaus ir priekabos tamsoje nesimatė, kad avarinį ženklą ant priekabos galima buvo pastebėti tik priėjus kelių metrų atstumu (T. 2, b. l. 34-35). Abejonių taip pat kelia pirmosios instancijos teismo išvada, kad vairuotojas turėjo važiuoti ne arčiau dešiniojo krašto, o provėžomis, ir kad traktoriaus priekaba netrukdė tomis išvažinėtomis vėžėmis važiuoti. Turint galvoje tai, kad priekaba užėmė didesnę dešinės kelio pusės dalį ir kad priešinga eismo juosta nebuvo laisva, taip pat turint galvoje tamsų paros metą ir blogas oro sąlygas, tokia išvada reikalauja atskiro techninio tyrimo, kuris šioje byloje atliktas nebuvo.

22Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, vertindami įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė įtikinamų motyvų, kodėl skundas atmetamas. Taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

24Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu S. S.... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 5. Teisėjų kolegija... 6. S. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 21... 7. Nuteistasis S. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės... 8. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, o... 9. Kasatoriui nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad jis turėjo... 10. Kasatorius sutinka, kad jis per vėlai pastebėjo kliūtį ir nesugebėjo jos... 11. Atsiliepimu į nuteistojo S. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Prokuroras nurodo, kad byloje esančioje 2013 m. spalio 31 specialisto... 13. Anot prokuroro, nei KET, nei specialistas negali kiekvienu konkrečiu atveju... 14. Nuteistojo S. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo... 16. Nagrinėjamoje byloje S. S. kaltumas dėl nusikaltimo, numatyto BK 281... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad motyvai, kuriais pirmosios ir apeliacinės... 18. Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi... 19. Teismų praktikoje yra ir tokių precedentų, kai asmuo, tamsiu paros metu... 20. Nagrinėjamoje byloje kliūtis kelyje buvo sudaryta priverstinai sustojus... 21. Iš svarbių nepaneigtų gynybos argumentų pirmiausia paminėtini tie, kurie... 22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai,... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...