Byla A-261-1187-12
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. N.,

4atsakovo atstovei Ingai Gulevičienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, dėl turtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja M. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, priteisti 179524,64 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 0,03 procentų palūkanas už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Skunde (t. I, b.l. 4-6) pareiškėja nurodė, jog Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2008 m. kovo 28 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-13888 (toliau – ir Turto arešto aktas) areštavo M. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. ( - ), rūsį, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), ¼ pastogės patalpų, unikalus Nr. ( - ), dalį, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), Kaune. Turto arešto aktas 2009 m. lapkričio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl panaikintas. Pareiškėja paaiškino, jog nusprendusi pagerinti savo gyvenimo sąlygas, 2006 m. gruodžio 19 d. paėmė 900000 Lt SEB banko paskolą ir 2006 m. gruodžio 28 d. įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, Vasarvietės g. 5a, Kaune. Įsigijusi naują gyvenamąjį būstą, pareiškėja siekė parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Kaune, ir tokiu būdu padengti dalį paimtos banko paskolos. Kauno apskrities VMI pareiškėjos nekilnojamąjį turtą 2008 m. kovo 28 d. neteisėtai areštavus, jo vertė nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn., kuomet turto arešto aktas buvo panaikintas, sumažėjo 128000 Lt. Be to, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 28 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d. pareiškėja už naudojimąsi 900000 Lt paskola sumokėjo bankui 129531,22 Lt palūkanų. Apribojus pareiškėjai galimybę parduoti nekilnojamąjį turtą ir padengti dalį paskolos, ji permokėjo 51524,64 Lt palūkanų.

10Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 152-153) nurodė, jog Kauno apskrities VMI 2008 m. kovo 20 d. atlikusi pareiškėjos mokestinį patikrinimą surašė patikrinimo aktą Nr. GA11-11, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo 164580 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 59,085 Lt šio mokesčio delspinigių. Tikslu užtikrinti priskaičiuotų sumų išieškojimą, 2008 m. kovo 28 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-13888 buvo areštuotas M. V. nekilnojamasis turtas. Pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. yra paskoliniuose santykiuose su fiziniu asmeniu V. M., paskolos suma 170000 Lt, grąžinimo terminas 2012 m. gruodžio 31 d., o paskola užtikrinta nekilnojamuoju pareiškėjos turtu, kuriam atsakovas ginčijamu turto arešto aktu apribojo disponavimo teisę. 2008 m. gegužės 12 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-205, kuriuo patvirtinta 223665 Lt nepriemoka, buvo pripažintas teisėtu tiek ikiteisminės institucijos, tiek teismų, todėl nėra pagrindo teigti, jog Kauno apskrities VMI atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad M. V. nepateikė jokių įrodymų apie realiai patirtą žalą ir tiesioginius nuostolius. Mano, jog pareiškėja galėjo parduoti nekilnojamąjį turtą dar iki turto arešto priėmimo, šiai dienai jis ne tik kad nėra parduotas, tačiau ir įkeistas fiziniam asmeniui.

12II.

13Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškėjos M. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VMI atliko M. V. mokestinį patikrinimą ir 2008 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu Nr. GA11-11 pareiškėjai papildomai apskaičiavo 164580 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 59085 Lt šio mokesčio delspinigių, viso 223665 Lt. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno apskrities VMI 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-205. Minėtas sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-359/2010 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

15Kauno apskrities VMI, tikslu užtikrinti priskaičiuotų sumų išieškojimą, 2008 m. kovo 28 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-13888 areštavo M. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Kaune bei Kelmės r., ( - ) k. – butą, unikalus Nr. ( - ), rūsį, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), ¼ pastogės patalpų, unikalus Nr. ( - ), dalį, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-689-554/2008 2008 m. kovo 28 d. turto arešto aktas Nr. 14-28-13888 buvo panaikintas. Vykdydama teismo sprendimą, Kauno apskrities VMI 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu panaikinti turto areštą Nr. 14-13-31114, areštą panaikino.

16Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, analizavo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio, CK 6.271, 6.247, 6. 248, 6.249 straipsnių nuostatomis. Teismas pabrėžė, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

17Nagrinėjamu atveju turtinę žalą M. V. kildina iš Kauno apskrities VMI 2008 m. kovo 28 d. turto arešto akto Nr. 14-28-13888. Nors atsakovo teigimu, šis aktas buvo priimtas siekiant užtikrinti pareiškėjai apskaičiuotą gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu turto arešto aktas pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovas, nepagrįstai areštuodamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, atliko neteisėtus veiksmus, kurie galėjo sukelti M. V. turtinę žalą. Tačiau teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar yra pagrįstas pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę žalą, yra būtina nustatyti, ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau ir pačios turtinės žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

18Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia jai padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) dydį, nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja ne tik ketino parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Kaune, bet ir buvo radusi pirkėją, kuris būtų sumokėjęs pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje (b.l. 20-44) nurodytą sumą, todėl jos nurodytas tariamas 128000 Lt negavimas yra tik prielaidos, kurios CK 6.249 straipsnio bei CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu negali būti pripažintos negautomis pajamomis arba nuostoliais ir neteisėto turto arešto akto rezultatu. Galimybė, atsakovui nepriėmus turto arešto akto, parduoti nekilnojamąjį turtą brangiau, yra pagrįsta tik pareiškėjos samprotavimais. Nors M. V. teigia siekusi parduotu nekilnojamu turtu ( - ), Kaune, padengti dalį iš banko paimtos 900000 Lt paskolos, tačiau laikotarpiu nuo kredito sutarties sudarymo dienos 2006 m. gruodžio 19 d. iki turto arešto akto priėmimo 2008 m. kovo 28 d., turto nepardavė. Pareiškėjos siekį kuo greičiau padengti 2006 m. gruodžio 19 d. paimtą 900000 Lt banko paskolą paneigia kitos bylos aplinkybės, 2007 m. rugpjūčio 1 d. M. V. papildomai paėmė 170000 Lt paskolą, 2011 m. vasario 23 d. įsigijo dar vieną gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius Vasarvietės g. 7, Kaune. Panaikinus turto arešto aktą 2009 m. gruodžio 15 d., M. V. minėto turto ne tik kad nepardavinėjo, tačiau 2010 m. balandžio 28 d. jį įkeitė V. M. už 2007 m. rugpjūčio 1 d. suteiktą 170000 Lt paskolą. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog M. V. patyrė realią turtinę žalą ar negavo konkrečių pajamų, sąlygotų Kauno apskrities VMI 2008 m. kovo 28 d. turto arešto akto Nr. 14-28-13888.

19Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš esminių žalos atlyginimo sąlygų – patirtos turtinės žalos, pareiškėjos skundas pripažintinas nepagrįstu ir reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo 0,03 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atmestinas. Teismas pažymėjo, jog Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams. Žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų priteisimo atveju viešoji teisė nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo.

20III.

21Pareiškėja M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

22Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 16-18) grindžiamas šiais argumentais:

231. Pareiškėja turto pardavimą pavedė UAB „Inreal“, kuri apie pareiškėjos turto pardavimą skelbė savo reklaminiame spaudinyje ir savo tinklalapyje www.inreal.lt. Pareiškėja apie parduodamą turtą pati skelbė nekilnojamojo turto prekybos tinklalapyje www.aruodas.lt.

242. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

25Pareiškėja įrodė, kad siekė gauti pajamas už nuosavybės teise priklausantį turtą. 2010 m. rugsėjo 23 d. turto vertės nustatymo ataskaita patvirtina, kad 2008 m. kovo mėnesį pareiškėja būtų gavusi 358000,00 Lt. Įstatymo nustatyta tvarka atestuoto turto vertintojo nustatyta rinkos vertė nėra spėjama/hipotetinė, todėl, įrodinėjant žalos dydį ir faktą neprivalu įrodyti konkretų susitarimą su pirkėju dėl turto įsigijimo. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo tvarka nustatyta rinkos vertė lemia faktinę aplinkybę, kad bet kuris pirkėjas už turto vertintojo nurodytą kainą neteisėtai areštuotą turtą būtų pirkęs, pareiškėjos gautinos pajamos buvo realios ir apima CK 6.249 straipsnyje įvardintą negautas pajamas.

263. Neteisėti VMI veiksmai ir pareiškėjos patirta žala yra susiję priežastiniu ryšiu. Aplinkybė, kad pareiškėja, pasibaigus neteisėtų VMI veiksmų pasekmėms dėl akivaizdžios patirtos žalos turto nepardavė, nepanaikina atsakovo civilinės atsakomybės.

274. Pagal CK 6.37 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK normos nereglamentuoja palūkanų, kurias turi mokėti žalą padaręs asmuo iki žalos atlyginimo, todėl teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalimi palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui. Minėto įstatymo 99 straipsnis numato, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį.

28Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

29Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 25-26) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į apreiškėjos skundą. Pažymėjo, kad:

301. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui galutinai išnagrinėjus mokestinį ginčą administracinėje byloje Nr. A438-359/2010, 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo konstatuota, kad pareiškėja piktnaudžiavo, formaliai sudarydama akcijų pirkimo-pardavimo sandorius siekė mokestinės naudos, t. y. visiškai išvengti mokesčio mokėjimo nuo gautos 509 000 Lt sumos, dirbtinai atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis sieja apmokestinimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiaudama mokesčio įstatymais, gavo mokestinę naudą.

312. Turto arešto akto panaikinimas nepasibaigus mokestinio ginčo nagrinėjimui negalėjo turėti lemiamos įtakos žalai atsirasti, juo labiau, kad tokia teisė atsakovui suteikta Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 101 straipsnių nuostatomis.

323. Atsakovas, įvertinęs sudarytų sandorių (paskolų sumas ir esmę, bei vykusio mokestinio ginčo medžiagą) neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, kurie numatyti Mokesčių administravimo įstatyme ir kurie pareiškėjai tiesiogiai galėjo padaryti realią žalą.

334. CK 6.37 straipsnyje yra nurodyta, kad palūkanos yra galimos tik tuo atveju, kai kreditorius skolininkui laiku negrąžina skolos ar kreditorius turėjo tiesioginių nuostolių. Pareiškėja savo skunde nenurodė kokius būtent nuostolius ji patyrė pinigine išraiška. Delspinigius pareiškėja prašo priteisti pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalį, kurioje yra nurodyta, kad mokesčių administratorius, negrąžinęs mokesčių mokėtojui mokesčio per 30 dienų, moka delspinigius, kurių dydį nustato finansų ministras. Pareiškėja prašo priteisti žalą, o žala negali būti prilyginama mokesčio permokai.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 21-23) nurodė, kad nėra jokio pagrindo Teisingumo ministeriją įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi ji neatsako už kitų valstybinių institucijų veiksmų ar aktų neteisėtumą. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų ir apie tai, kad dėl turto arešto ji patyrė turtinę žalą – nepardavė areštuotą nekilnojamąjį turtą. Apeliantės nurodytos negautos pajamos – 128000 Lt už ketinamą parduoti nekilnojamąjį turtą neparemtos įrodymais, kad turtas būtų parduotas už atitinkamą sumą.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV.

39Pareiškėja žalos atlyginimą pagal CK 6.271 kildina iš atsakovo neteisėtos veikos areštavus jos nekilnojamąjį turtą.

40CK 6.271 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

41Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Kauno apskrities VMI atliko M. V. mokestinį patikrinimą ir 2008 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu Nr. GA11-11 pareiškėjai papildomai apskaičiavo 164 580,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 59085,00 Lt šio mokesčio delspinigių, viso 223 665,00 Lt. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno apskrities VMI 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-205.

42Minėtas sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-359/2010 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

43Kauno apskrities VMI, tikslu užtikrinti priskaičiuotų sumų išieškojimą, 2008 m. kovo 28 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-13888 areštavo M. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Kaune bei Kelmės r., ( - ) k. – butą, unikalus Nr. ( - ), rūsį, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), ¼ pastogės patalpų, unikalus Nr. ( - ), dalį, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

44Turto arešto aktas patvirtina, kad pareiškėjai priklausantis turtas areštuotas remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 101 straipsniu. Minėtu teisiniu reguliavimu mokesčių administratoriui yra nustatyta pareiga taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą turto areštas yra viena iš mokestinės prievolės užtikrinimo priemonių. Šio įstatymo 101 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad mokesčių administratorius gali areštuoti Mokesčių mokėtojo turtą, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimai ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-689-554/2008 panaikindamas Kauno apskrities VMI 2008 m. kovo 28 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-13888 nurodė panaikinimo pagrindą, kad aktas nėra motyvuotas. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad turto areštas taikomas kai yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokesčių administratorius minėtame turto arešto akte nurodė šią sąlygą, tačiau teismas pripažino, jog jos nepagrindė, todėl aktas buvo panaikintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu nustatytu tokio lygio aktui keliamų reikalavimų.

46Kauno apskrities VMI, priimdama sprendimą areštuoti turtą, padarė procedūrinį pažeidimą, kuris buvo pakankamas teismui panaikinti ginčijamą aktą, tačiau procedūrinis pažeidimas nėra pagrindas pripažinti administravimo subjekto veiksmus neteisėtais bei sukeliančiais žalą.

47Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą konkrečiam atvejui, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas, panaikindamas sprendimą, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti turtinė žala. Atsakovui pažeidus procedūrinę teisės normą atsakomybė dėl žalos atlyginimo atsiranda ne visada, kadangi toks pažeidimas nepaneigia mokesčių administratoriaus pareigos pagal esamas faktines aplinkybes ir kada yra įrodyta pareiškėjos mokestinė prievolė valstybei, taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemonę.

48Tokiu būdu Kauno apskrities VMI 2008 m. kovo 28 d. areštuodama pareiškėjos turtą turėjo teisinį imperatyvą veikti taip, kaip nustatė Mokesčių administravimo įstatymas ir tokį veiksmą sąlygojo mokesčių administratoriui įstatymo keliami uždaviniai ir priskirtos veiklos priemonės, todėl priimdamas turto arešto aktą pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose.

49Šiuo atveju vertinant institucijos veiksmų teisėtumą yra taip pat reikšminga, ar administravimo subjektas laikėsi nustatytos standartinės veiklos normų, kurių jis privalėjo laikytis, ar nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (redakcija, galiojusi akto priėmimo metu) numatyti viešojo administravimo principai. Tik šių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka, numatytą CK 271 straipsnio 4 dalyje atsakomybės sąlygą. Toks vertinimas turi būti siejamas su tuo, ar pašalinus procedūrinį pažeidimą sprendimas galėjo būti kitoks, jei nebūtų įvykdytas minėtos procedūros pažeidimas. Bylos faktinės aplinkybes patvirtina, kad mokestinė prievolė yra 223 665,00 Lt, turto buvo areštuota 151 467 Lt, todėl teisinis pagrindas taikyt užtikrinimo priemonę turto areštą buvo pagrindas ir nėra byloje aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėja tokią prievolę galėjo įvykdyti kitu turtu.

50Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju administravimo subjekto akto panaikinimas nesuteikia teisės pareiškėjai reikalauti žalos atlyginimo.

51Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53M. V. apeliacinį skundą atmesti.

54Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. N.,... 4. atsakovo atstovei Ingai Gulevičienei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja M. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,... 9. Skunde (t. I, b.l. 4-6) pareiškėja nurodė, jog Kauno apskrities valstybinė... 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės... 11. Atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 152-153) nurodė, jog Kauno apskrities VMI... 12. II.... 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 28 d. sprendimu... 14. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VMI atliko M. V. mokestinį patikrinimą... 15. Kauno apskrities VMI, tikslu užtikrinti priskaičiuotų sumų išieškojimą,... 16. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, analizavo (Lietuvos Respublikos Civilinio... 17. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą M. V. kildina iš Kauno apskrities VMI 2008... 18. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia... 19. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš esminių... 20. III.... 21. Pareiškėja M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 22. Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 16-18) grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1. Pareiškėja turto pardavimą pavedė UAB „Inreal“, kuri apie... 24. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų... 25. Pareiškėja įrodė, kad siekė gauti pajamas už nuosavybės teise... 26. 3. Neteisėti VMI veiksmai ir pareiškėjos patirta žala yra susiję... 27. 4. Pagal CK 6.37 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto... 28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės... 29. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 25-26) nurodė iš esmės tuos... 30. 1. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui galutinai išnagrinėjus... 31. 2. Turto arešto akto panaikinimas nepasibaigus mokestinio ginčo nagrinėjimui... 32. 3. Atsakovas, įvertinęs sudarytų sandorių (paskolų sumas ir esmę, bei... 33. 4. CK 6.37 straipsnyje yra nurodyta, kad palūkanos yra galimos tik tuo atveju,... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 21-23) nurodė, kad nėra jokio... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad teismų praktikoje (Lietuvos... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV.... 39. Pareiškėja žalos atlyginimą pagal CK 6.271 kildina iš atsakovo neteisėtos... 40. CK 6.271 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė... 41. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Kauno apskrities VMI... 42. Minėtas sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m.... 43. Kauno apskrities VMI, tikslu užtikrinti priskaičiuotų sumų išieškojimą,... 44. Turto arešto aktas patvirtina, kad pareiškėjai priklausantis turtas... 45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu... 46. Kauno apskrities VMI, priimdama sprendimą areštuoti turtą, padarė... 47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienu... 48. Tokiu būdu Kauno apskrities VMI 2008 m. kovo 28 d. areštuodama pareiškėjos... 49. Šiuo atveju vertinant institucijos veiksmų teisėtumą yra taip pat... 50. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju... 51. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. M. V. apeliacinį skundą atmesti.... 54. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimą palikti... 55. Nutartis neskundžiama....