Byla e2A-884-569/2015
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo) pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. atstovo advokato V. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-110-721/2015 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei A. Š. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo) pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2862-715/2012 dalis dėl šalių nepilnametės dukros L. Š., gimusios ( - ) , gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir nustatyti nepilnametės dukros L. Š. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu D. Š. jo gyvenamoje vietoje, priteisti iš atsakovės periodines išmokas kas mėnesį po 400,00 Lt nepilnametės dukros išlaikymui nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, šio išlaikymo administratoriumi uzufrukto teise skiriant ieškovą D. Š.. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo dukra L. Š. liko gyventi su motina A. Š.. Atsakovė nuo 2014 m. vasario mėnesio yra išvykusi į Norvegijos Karalystę, o šalių nepilnametę dukrą L. Š., taip pat ir savo nepilnametį sūnų O. iš pirmosios santuokos ji yra palikusi neapibrėžtam laikui prižiūrėti savo pirmojo sutuoktinio seseriai O. P.. Teigė, kad atsakovė Norvegijoje oficialiai nedirba, gyvena pas savo seserį, į Lietuvą grįžta tik retkarčiais ir abiem savo nepilnamečiais vaikais praktiškai nebesirūpina. Pažymėjo, kad pats ieškovas šiuo metu taip pat gyvena Norvegijos Karalystėje, tačiau jis šioje šalyje jau daugelį metų dirba oficialiai, turi nuolatinį darbą, nuolatines ir pakankamas pajamas, be to, išsinuomojo keturių kambarių butą, kuris yra tinkamas dukros apgyvendinimui pas jį. Ieškovo teigimu jų dukra sutinka ir nori gyventi kartu su juo Norvegijoje.

6Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas kerštaudamas jai pareiškė ieškinį, nes atsakovė reiškė ieškovui pretenzijas dėl dukros išlaikymui priteistų 400,00 Lt periodinių išmokų nemokėjimo. Nurodė, kad 2014 m. vasario mėnesį ji išvažiavo į Norvegiją, nes trūko pinigų, augo skolos. Norvegijoje dirba UAB ( - ). Išvykusi į Norvegiją terminuotam laikui, savo vaikus paliko pas giminaičius tvarkingoje ir vaikus mylinčioje šeimoje. Atsakovės nuomone, ieškovas piktybiškai nevykdo teismo sprendimo dėl dukters išlaikymo, yra praradęs artimą ryšį su dukterimi, nedalyvauja jos auklėjime, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neigimai įtakos dukters interesus.

7Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovo prašymas dėl nepilnametės dukters L. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo neprieštaraus nepilnametės interesams. Pažymėjo, kad abu L. Š. tėvai gyvena ir dirba užsienio valstybėje, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius negalėjo tinkamai susipažinti, palyginti ir įvertinti abiejų tėvų gyvenimo sąlygų bei galimybių sudaryti vaikui normalias gyvenimo sąlygas. Nurodė, kad A. Š. negali būti kartu su dukterimi ir užtikrinti visapusiškas vaiko poreikius tenkinančias gyvenimo sąlygas, o tėvas, turėdamas nuolatinį darbą, yra sudaręs buto nuomos sutartį, todėl šiai dienai turi galimybes ir sąlygas užtikrinti dukros poreikius tenkinančias sąlygas. Nurodė, jog pokalbių metu L. Š. teigė, kad nori gyventi su tėvu Norvegijoje.

8Nepilnametė L. Š. teisme išsakė norą gyventi Norvegijoje pas tėvą nuo pirmadienio iki penktadienio, o savaitgaliais būti su motina, kodėl - nemotyvavo. Teigė, kad abu tėvai geri.

9II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15d. sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovo D. Š. priteisė 579,24 Eur atsakovei A. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejonėmis dėl to, kad nepilnametės šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų jos interesams. Teismas sprendė, jog laikinas gyvenimas pas giminaičius, kol A. Š. susitvarkys dokumentus, kad galėtų išsinuomoti būstą Norvegijoje ir pasiimti L. Š. gyventi su savimi, tikėtina mažiau pažeis nepilnametės interesus, nei gyvenimas svetimoje aplinkoje su tėvu ir jo nauja šeima, su kuriais kartu niekada negyveno ir nesilankė jų gyvenamoje aplinkoje, tik epizodiškai bendravo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktos nuotraukos neįrodo, kad tai jo gyvenamasis būstas, kad jis jam yra perduotas naudotis teisėtu pagrindu. Atsakovas, be dukters, turi kitų išlaikytinių. Teismas padarė išvadą, kad A. Š. deda visas pastangas gauti nuolatinį statusą Norvegijoje, jos gyvenimo sąlygos Norvegijoje gerėja. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės aplinka būtų neįprasta ar nesaugi vaikui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, augindama dukrą, netinkamai būtų vykdžiusi savo, kaip motinos, pareigas. Teismas pažymėjo, jog atsakovės vaikai nuolat gyveno kartu vienoje šeimoje, todėl atsižvelgęs į jų amžių, gyvenimą kartu, į tai, kad ryšių pobūdis yra glaudus, artimas, vertino, kad dėl to vaikų atskyrimas neabejotai pažeistų jų interesus gyventi kartu. Teismas padarė išvadą, kad kasdieninė priežiūra bei rūpinimasis vaiku neabejotinai lėmė glaudesnį emocinį ir dvasinį ryšį tarp vaiko ir motinos, nes ieškovas nuolat kartu su dukra, kuriai šiuo metu yra beveik devyni metai, gyveno tik pirmuosius keturis metus, vaiku rūpinosi tik epizodiškai, ne nuolatos, su dukra bendrauja nuotoliniu būdu. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas nuolat nuotoliniu būdu bendrauja su dukra, o atsakovei išvykus į užsienį ir dukra laikinai palikta kitų asmenų globai, nesudaro pagrindo teigti, jog jo ir dukros ryšiai yra glaudūs, nusistovėję ir pastaruoju metu stabilūs. Teismas vertino, kad L. Š. nepakankamai motyvuotas noras gyventi su tėvu negali būti pripažintas pagrindu neginčijamai spręsti dėl gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12Apeliaciniu skundu ieškovo D. Š. atstovas advokatas V. J. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas visiškai neatsižvelgė į vaiko nuosekliai išreikštą norą gyventi ne su kitais asmenimis, o su savo tėvu Norvegijoje; į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje pripažįstama, kad šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimas, t. y. jos nustatymas su tėvu, neprieštaraus jos interesams; į atsakovės materialinę padėtį, kuri šiai dienai yra prastesnė, nei apelianto – atsakovė iki šiol neturi teisinio statuso Norvegijoje, todėl jau ilgiau nei metai negali auginti šalių dukros; į tai, kad šalių dukra jau ilgiau nei metai yra palikta svetimų asmenų priežiūrai.

15Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir netinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu tėvų lemiančius kriterijus, kadangi neatsižvelgė į nuosekliai reiškiamą vaiko norą gyventi kartu su tėvu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų nustatytos gyvenamosios vietos palikimas su atsakove. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apelianto dukros saugumo ir emocinio stabilumo poreikiai esą bus labiau užtikrinti, nepakeitus vaiko gyvenamosios vietos. Teismas šiuo atveju aiškiai nenustatė visų reikšmingų tokiai išvadai padaryti aplinkybių ir nesurinko visų reikalingų įrodymų.

16Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą ir nustatymą, atidavus jį auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo keisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimu nustatytos šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir ją nustatyti su tėvu. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad vaikas paliktas gyventi su artimais giminaičiais, nes pirmojo sutuoktinio sesuo nepatenka į įstatymo baigtinį artimųjų giminaičių sąrašą, todėl vertina, kad vaikas paliktas gyventi su svetimais žmonėmis.

17Teismas nenurodė išsamių motyvų, kokiu būdu vaiko noras prieštarauja jo interesams gyventi ir augti ne kitų asmenų šeimoje, kuriai jos motina ją neapibrėžtam laikui gyventi atidavė, o su savo tėvu, su kuriuo mergaitės santykiai yra šilti. Teismas ignoravo ir nevertino aplinkybės, kad pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su tėvu, ne tik kad būtų sudaryta galimybė mergaitei augti ir gyventi ne su svetimais asmenimis, bet tuo pačiu būtų sudaryta galimybė vaikui matytis ir bendrauti su savo motina.

18Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. Š. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto atsakovės turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė mano, kad apelianto apeliacinio skundo motyvai paremti tik vienpusišku byloje nustatytų aplinkybių vertinimu ir nėra objektyvūs. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejonėms dėl to, kad nepilnametės šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų dukros interesams. Atsakovės nuomone, laikinas dukros gyvenimas pas giminaičius, kol atsakovė įsitvirtins Norvegijoje ir susitvarkys formalumus, kad galėtų oficialiai išsinuomoti būstą Norvegijoje ir pasiimti dukrą gyventi su savimi, nelaikytina vaiko interesų pažeidimu ir esminių jos gyvenimo sąlygų pasikeitimu. Mano, kad kur kas didesnę žalą vaiko interesams gali padaryti vaiko išstūmimas gyventi pas tėvą, į svetimą ir jai nežinomą aplinką, su nepažįstama jai nauja šeima, su kuria kartu niekada negyveno ir nesilankė jų gyvenamojoje aplinkoje, tik epizodiškai bendravo. Teismas teisingai vertino aplinkybę, kad atsakovės išvykimas į užsienį dirbti ir uždirbti pinigų, tam, kad vaikams sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas, nėra atsakovės siekis negyventi kartu su vaikais. Ieškovo siekis pasinaudoti tokia laikina situacija, palenkiant vaiką pažadais apie geresnį gyvenimą, negali būti vertinamas teisėtu pagrindu keisti vaiko gyvenamąją vietą.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

20ir teisiniai argumentai

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ieškovo ir atsakovės dukros L. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo D. Š. ir atsakovės A. Š. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys sutarė, kad nepilnametės dukros L. Š., gimusios ( - ), gyvenamoji vieta bus su motina A. Š.. Po santuokos nutraukimo šalių dukra beveik dvejus metus gyveno su motina. 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovė A. Š. išvyko dirbti į Norvegiją. 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovei išvykus dirbti į užsienį, jos vaikai gyvena Lietuvoje atsakovės A. Š. mirusio pirmojo sutuoktinio sesers O. P. šeimoje atsakovės ir jos tarpusavio susitarimu. Ieškovo ir atsakovės dukra lanko mokyklą, pas O. P. gyvena kartu su broliu O.. Atsakovės teigimu, dukra laikinai gyvens pas giminaičius, kol atsakovė susitvarkys dokumentus, kad galėtų išsinuomoti būstą Norvegijoje ir pasiimti L. Š. gyventi su savimi. Ieškovas apie penkerius metus gyvena ir dirba Norvegijoje, gauna pastovias pajamas. Ieškovo teigimu, jis gyvena su drauge ir jos sūnumi nuomojamame name, nurodo, kad jo būstas gerai įrengtas, tvarkingas, vaikams skirtas atskiras kambarys.Teismo posėdyje buvo išklausyta šalių dukters L. Š. nuomonė. Apklausus šalių dukrą, nustatyta, kad santykiai ir su tėvu, ir su motina yra kokybiškai tapatūs – vienodai palankūs, šilti, tėvas su motina yra mergaitei vienodai reikšmingi asmenys, ji jaučiasi saugi, rami, nesuvaržyta. Pokalbio su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais metu L. Š. išreiškė norą gyventi Norvegijoje su tėvu, teisme ji negalėjo vienareikšmiai patvirtinti savo tokio apsisprendimo.

26Teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo res judicata galios neįgyja (CK 3.169 str. 3 d.) ir bet kuri iš šalių, pasikeitus aplinkybėms, gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodė, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Teisminėje praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, kokių aplinkybių pasikeitimas yra kaip esminis, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kai esanti aplinka, kurioje gyveno vaikas jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Pažymėtina, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą turi būti atsižvelgiama į tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, kaip jau minėta, būtina nustatyti, kad esamoji aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, įvertinti kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti.

27Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir visapusiškai neištyrė faktinių aplinkybių dėl ieškovo ir atsakovės gyvenimo sąlygų Norvegijoje, kur nepilnametė jų dukra turėtų gyventi, o šios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjant šią bylą ir klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Byloje nepakankamai pateikta objektyvių įrodymų apie ieškovo gyvenimo sąlygas Norvegijoje, o apie atsakovės gyvenimo sąlygas Norvegijoje beveik nėra duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, privalėjo iš šalių išreikalauti įrodymus apie jų gyvenimo sąlygas.

28Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Remiantis šia įstatymo nuostata, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra L. Š. šiuo metu gyvena atsakovės A. Š. mirusio pirmojo sutuoktinio sesers O. P. šeimoje atsakovės ir jos tarpusavio susitarimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir O. P. nėra paskirta laikina globėja, tačiau faktiškai ji šiuo metu laikinai globoja šalių dukrą, todėl bylos nagrinėjimo metu yra pasisakoma apie O. P. ir jos teisę laikinai prižiūrėti šalių dukrą. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, O. P. byloje turėtų teisę teikti įrodymus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, pasisakyti jai aktualiais klausimais, tačiau ji pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta net kaip liudytoja. Pirmosios instancijos teismui nusprendus palikti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, vaikas liko toliau gyventi pas O. P.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog išnagrinėjus bylą neįtraukus joje dalyvauti O. P. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

29Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas procesinės teisės normų pažeidimas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neištyrė faktinių aplinkybių, negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo. Neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, todėl byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

31Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nespręstini, bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos pirmojoje instancijojeišnagrinėjus bylą iš esmės.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pakeisti... 6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas kerštaudamas jai... 7. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 8. Nepilnametė L. Š. teisme išsakė norą gyventi Norvegijoje pas tėvą nuo... 9. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15d. sprendimu ieškinį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 12. Apeliaciniu skundu ieškovo D. Š. atstovas advokatas V. J. prašo panaikinti... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes neteisingai nustatė... 15. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų... 16. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas,... 17. Teismas nenurodė išsamių motyvų, kokiu būdu vaiko noras prieštarauja jo... 18. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. Š. prašo Mažeikių... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 20. ir teisiniai argumentai... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ieškovo ir atsakovės dukros L. Š.... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyti absoliutūs teismo... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m.... 26. Teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo res judicata... 27. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, kad... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus... 29. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas procesinės teisės normų... 30. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 31. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo,... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d....