Byla 2A-1321-450/2015
Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Sportas ir poilsis“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas P. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Sportas ir poilsis“, prašydamas priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2014 m. sausio 27 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

5Nurodė, kad 2001 m. sausio 24 d. su trečiuoju asmeniu Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią buvo priimtas dirbti VšĮ „Sportas ir poilsis“ generaliniu direktoriumi. 2014 m. sausio 27 d. Departamentas priėmė įsakymą Nr. V-41 dėl jo atšaukimo iš VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus pareigų bei įsakymą Nr. P-4 dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovas VšĮ „Sportas ir poilsis“ paskutinę darbo dieną su juo neatsiskaitė ir neišmokėjo išeitinės išmokos, tuo pažeisdamas DK 140 str. 3 d. Nors jis buvo atleistas iš darbo dėl prarasto pasitikėjimo, tačiau tai yra subjektyvi nuomonė ir dėl to nesuponuoja jo kaltės. Atleidimo motyvai bei jo kaltė nėra įrodyti, todėl nebuvo pagrindo netaikyti DK 140 str. 3 d. Be to, jam nebuvo įteikti reikalavimai pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo DK nustatyta tvarka, o įsakymuose dėl atšaukimo nėra nurodytos atsakomybės sąlygos. Vidaus audito ataskaita pati savaime negali būti pagrindu priimti sprendimą dėl direktoriaus atšaukimo iš pareigų dėl kaltės. Nepaisant to, kad jis ilgą laiką vadovavo įstaigai, jam turėjo būti suteiktas protingas laikas pakoreguoti įstaigos veiklą pagal pakeistus įstatus ir naujus pareiginius nuostatus, o ne iš karto inicijuoti veiklos auditą ir įstaigos veiklą vertinti pagal naujus įstatus. Vėlgi, audito išvadose yra konstatuoti tam tikri veiklos tobulinimo aspektai, tačiau nėra konstatuota, kad įstaiga patyrė žalos, kuri yra būtina kaltei nustatyti. Ieškovo teigimu, pats trečiasis asmuo, būdamas įstaigos dalininku, neveikė atidžiai ir atsakingai ir neatliko savo, kaip dalininko, pareigų, o tai sąlygojo ir įstaigos veiklos trūkumus.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Byloje esančių duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad išeitinė išmoka ieškovui nebuvo išmokėta dėl to, kad P. T., kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovas, prarado Departamento pasitikėjimą dėl savo kaltės.

9Ieškovas nepagrįstai savo atleidimą iš darbo prilygina atleidimui iš darbo už padarytą darbo drausmės pažeidimą. Ieškovo argumentus, kad jo kaltė turi būti įrodoma pagal analogiją taikant drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimus, paneigia Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika, nustatanti įstaigos vadovo atšaukimo iš darbo ypatumus. Atleidimas iš darbo praradus pasitikėjimą nėra tapatus atleidimui iš darbo už darbo drausmės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d. nustato, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama (2013-06-25 įstatymo Nr. XII-403 redakcija nuo 2014-01-01). Toks teisinis darbo sutarties nutraukimo su viešosios įstaigos vadovu reglamentavimas iš esmės yra tapatus darbo sutarties nutraukimo su akcinių bendrovių vadovu reglamentavimui, numatytam Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje. Todėl tai reiškia, jog visuotinis dalininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą viešosios įstaigos vadovą ir nepriklausomai nuo pastarojo kaltės buvimo. Svarbu tik tai, kad visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimas būtų priimtas laikantis jo priėmimui nustatytų procedūros reikalavimų. Kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantis viešosios įstaigos direktoriaus atšaukimo institutas yra identiškas kaip ir uždarosios akcinės bendrovės vadovo, todėl nustatant bylai reikšmingas aplinkybes taikytini Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimai, suformuoti akcinės bendrovės direktoriaus atšaukimo institutui taikyti ir aiškinti (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2001-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2011, 2004-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2004). Atsižvelgiant į tai, kad vadovui keliami kitokie reikalavimai negu kitiems darbuotojams, taigi ir ieškovo, kaip viešosios įstaigos vadovo, kaltę dėl atleidimo iš pareigų teismas vertino pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Teismas pažymėjo, kad jis nesirems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 pateiktais išaiškinimais dėl viešosios įstaigos vadovo teisinio statuso, nes teisinis reglamentavimas, numatantis darbo sutarties nutraukimą su viešosios įstaigos vadovu, iš esmės yra pasikeitęs nuo 2014 m. sausio 1 d. (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d. redakcija nuo 2014-01-01).

10Ieškovo atšaukimo iš pareigų priežasčių vertinimas

11Nustatydamas, kas sąlygojo ieškovo pasitikėjimą juo praradimą, kaip jo kaltės formos, teismas atsižvelgė į tai, kokie jo veiklos trūkumai įtakojo jo atšaukimą iš pareigų ir ar nustatyti trūkumai tiesiogiai susiję su ieškovo veiksmais (neveikimu).

12Dėl įstaigos veiklos

13Iš į bylą pateiktos Departamento audito skyriaus 2014 m. sausio 14 d. vidaus audito ataskaitos „VšĮ „Sportas ir poilsis“ veiklos vertinimas teisėtumo požiūriu“ nustatyta, kad VšĮ „Sportas ir poilsis“ vidaus audito metu buvo nustatyti VšĮ „Sportas ir poilsis“ veiklos trūkumai. Negyvenamosios patalpos (15 814,76 kv.m) buvo perduotos VšĮ „Sportas ir poilsis“, atsižvelgiant į VšĮ „Sportas ir poilsis“ raštą Nr. S-40 „Dėl duomenų patikslinimo“, kuriuo viešoji įstaiga įsipareigojo skirti lėšas perduoto pagal panaudos sutartį nekilnojamojo turto kapitaliniam remontui atlikti pagal nustatytą grafiką. Visgi iki 2013 m. spalio 15 d. kapitalinis remontas už nustatytą pagal grafiką 100 000 Lt neatliktas. Nors ieškovas teigė, kad buvo delsiama atlikti remontą dėl lėšų trūkumo, tačiau ieškovas dėl šios problemos išsprendimo nebendradarbiavo su Departamentu. Byloje jokių rašytinių įrodymų, pvz. siūlymų, paklausimų šio klausimu nėra. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad visus įsipareigojimus dėl kapitalinio remonto jis, kaip viešosios įstaigos vadovas, vykdė tinkamai, nes balanse kaupė šiam tikslui 100 000 Lt. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ieškovo vadovaujama įstaiga privalėjo ne kaupti, o vykdyti kapitalinio remonto darbus. Ieškovo teiginiai, kad jis dalį išlaidų norėjo panaudoti futbolo aikštelės dangos pakeitimui, taip pat įrodo, kad jis ne tik nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, tačiau siekė sukauptas lėšas panaudoti ne pagal paskirtį. Todėl faktas, kad kapitaliniam remontui skirti pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį bei Vyriausybės nutarimu nustatytu terminu leido teismui spręsti, kad viešosios įstaigos vadovas savo neveikimu neužtikrino viešosios įstaigos tinkamo priimtų įsipareigojimų pagal Vyriausybės nutarimą vykdymo.

14Dėl paslaugų įkainių

15Vidaus audito ataskaitos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-03 patvirtino teikiamų paslaugų vasaros sezono įkainius, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 3 p. nustato, kad viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles nustato dalininkų susirinkimas. Dėl to vidaus auditas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, kaip viešosios įstaigos vadovas, patvirtindamas įkainius, neužtikrino tinkamo Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 3 p. nuostatos laikymosi ir viršijo savo įgaliojimus. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ieškovas neinformavo Departamento apie įstatyme įtvirtintą pareigą patvirtinti 2013 metams teikiamų paslaugų kainas. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Departamentas 2013 m. nebuvo nustatęs VšĮ „Sportas ir poilsis“ teikiamų paslaugų kainų ir tarifų, nesuteikia jam teisės pačiam nustatyti įkainius. Ieškovas, kaip įstaigos vadovas, ilgą laiką nesirūpino įstaigos teikiamų paslaugų įkainių patvirtinimu įstatymo numatytu būdu, o tai yra pagrindas pripažinti, kad pareigas ieškovas vykdė aplaidžiai, o ne kaip rūpestingas ir atidus patikėtinis.

16Dėl darbo užmokesčio

17Vidaus audito ataskaitos duomenimis nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovas P. T. kas mėnesį skyrė kintamąją dalį prie atlyginimo darbuotojams ir sau pačiam. Visiems darbuotojams (ir pačiam direktoriui) 2013 m. sausio – rugpjūčio mėn. kintamoji dalis prie atlyginimo buvo skiriama 50 proc. dydžio. Ši priedų skyrimo tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 598). Ieškovui turėjo būti žinoma jo darbo apmokėjimo tvarka ir faktas, jog kintamąją dalį jam gali paskirti tik Departamentas, kuris yra viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu pasiskyrė 50 procentų kintamąją dalį ir nuo kurios sumos, nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pagrįstai ir teisėtai 50 proc. priedu buvo skatinami ir kiti įstaigos darbuotojai. Ieškovas, nesiedamas priedo dydžio su konkrečių, darbuotojams iškeltų uždavinių įgyvendinimu bei nenurodydamas konkrečių teisės aktų nuostatų, neracionaliai bei be teisinio pagrindo naudojo jo valdomos įstaigos lėšas, o nustatydamas priedo dydį sau pačiam - supainiojo privačius ir viešus interesus.

18Dėl vienkartinės išmokos

19Įstaigos direktorius 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 21 K „Dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo P. T. jubiliejaus proga“ sau pasiskyrė vienkartinę pastovios užmokesčio dalies dydžio piniginę išmoką. Išmoką įstaigos vadovas sau paskyrė nepriklausomai nuo to, kad jam 2013 m. gegužės mėnesį buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Vadovaujantis VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintos „Darbuotojų darbo apmokėjimo, vienkartinių išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo tvarkos“ nuostatomis, direktorių galėjo skatinti tik darbdavys, t.y. Departamentas, kuris yra sudaręs darbo sutartį su įstaigos direktoriumi ir gali būti skatinamas DK 233 str. nustatyta tvarka. Aplinkybę, kad viešosios įstaigos direktorius išmoką pasiskyrė pažeisdamas įstaigoje galiojančią tvarką, patvirtino ir pats ieškovas, audito rekomendacijų įgyvendinimo plane nurodydamas, kad ši išmoka bus išskaičiuota iš darbo užmokesčio iki 2014 m. gegužės 1 d. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovas, kaip viešosios įstaigos direktorius, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nepaisė viešų ir privačių interesų.

20Dėl atsiskaitymų negrynaisiais pinigais

21Įstaigos vadovas pažeidė Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 10 įsakymu Nr. V-150 VšĮ „Sportas ir poilsis“ nustatytą įpareigojimą užtikrinti, kad viešojoje įstaigoje atsiskaitymai būtų vykdomi negrynais pinigais. VšĮ „Sportas ir poilsis“ 2011-2013 m. laikotarpiu ir toliau buvo atliekamos grynųjų pinigų operacijos, taip pažeidžiant įsakymu patvirtintą tvarką. Taigi ieškovo veiksmai, vykdant jo valdomos įstaigos atsiskaitymus grynais pinigais, vertinti kaip prieštaraujantys įstaigoje galiojančiai tvarkai. Aplinkybė, jog ieškovas tyčia nevykdo jam įgaliojimus suteikusio subjekto nurodymų, įrodo tiek kaltę, tiek steigėjo prarastą pasitikėjimą juo, kaip įstaigos vadovu.

22Dėl kasos taisyklių ir kasininko funkcijų

23UAB „Infoauditas“ atliktų 2011 ir 2012 metų metinių finansinių auditų ataskaitų pagrindu vidaus auditas nustatė, kad įstaigoje nesilaikoma kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų, t.y. vyriausioji buhalterė priskaičiuoja ir išmoka darbo užmokestį, veda kasos knygą, atlieka kitas kasininko funkcijas, kurios prieštarauja kasos operacijų vedimo tvarkai. Ieškovas ignoravo 2011 m. 2012 m. UAB „Infoauditas“ raginimus laikytis kasos ir organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų, neištaisė nurodytos situacijos ir taip pažeidė savo, kaip direktoriaus, pareigą laikytis nustatytos VšĮ „Sportas ir poilsis“ tvarkos.

24Dėl išnuomoto ploto

25VšĮ „Sportas ir poilsis“ panaudos teise valdo valstybės turto dalį, pažeisdamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str. 4 d., nes išnuomojo tretiesiems asmenims (UAB „Bitė GSM“), taip pat sudarė tris pardavimo automatų pastatymo ir aptarnavimo sutartis (su UAB „Euroautomatai“, UAB „Vendingas“ ir UAB „Pardavimo automatai“). Taip pat įstaiga sudarė sutartis su UAB „SPORT TIME“, UAB „Teamsport“, M. GumBrevičiaus PPĮ „Gelsva“, UAB „ADERAS“ dėl reklaminio ploto nuomos. Šios aplinkybės įrodo, kad VšĮ „Sportas ir poilsis“ vykdė veiklą, kuri nėra numatyta nei VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatuose, nei tokia veikla leidžiama pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 13 str. 4 d. Ieškovo, kaip viešosios įstaigos vadovo, veiksmų įvertinimas leido teismui teigti, kad ieškovas pažeidė VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatus ir viršijo savo kompetencijos ribas.

26Dėl pajamų už elektrą

27VšĮ „Sportas ir poilsis“ teikė už atlygį elektros energiją UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Bitė GSM“ pagal sudarytas elektros energijos tiekimo sutartis, tačiau ieškovas VšĮ „Sportas ir poilsis“ vardu sudarė sutartis, kurios negalėjo būti sudarytos, nes tokios galimybės nenumato VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatai.

28Dėl kitų audito ataskaitoje nurodytų veiklos trūkumų

29Vidaus audito ataskaitoje nustatyti ir kiti VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovo veiklos trūkumai (neatitikimai dėl paslaugų sutarčių pildymo bei jų nuostatų laikymosi, VšĮ „Sportas ir poilsis“ metinių veiklos ataskaitų nepaskelbimas įstaigos internetinėje svetainėje kaip to reikalauja Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 4 p., nesilaikymas atostogų grafiko, pažeidimai įforminant darbo sutartis su darbuotojais, VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovo ir kitų darbuotojų komandiruočių netinkamas įforminimas, nepagrįstas skolų nurašymas, jas pripažįstant beviltiškomis). Šios aplinkybės yra pagrįstos, o jų visuma patvirtina, kad P. T. savo pareigas vykdė aplaidžiai ir tai sudaro pagrindą konstatuoti įstaigos vadovo kaltę dėl pavedimo ir darbo santykių nutraukimo su juo.

30Dėl ieškovo veiksmų VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatų keitimo bei tvirtinimo proceso metu

31Departamento 2014 m. sausio 27 d. įsakyme Nr. V-41 „Dėl P. T. atšaukimo iš VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus pareigų“ yra nurodyta dar viena priežastis, dėl ko P. T. buvo atšauktas iš einamų pareigų, o būtent dėl veiksmų, kurios jis atliko VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatų keitimo proceso metu. P. T. veiksmai VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatų rengimo ir tvirtinimo proceso metu, iš esmės pakeičiant, pasirašant įstatus, neturint tam įgaliojimų bei nurodant, kad pakeista įstatų redakcija yra patvirtinta Departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-179, buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Šį Departamento sprendimą ieškovas P. T. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu pripažino, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta pagrįstai. Šis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistu. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovo, kaip viešosios įstaigos vadovo, atleidimui turėjo įtakos kalti jo veiksmai VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatų keitimo ir tvirtinimo proceso metu, ką pripažino pirmos ir apeliacinės instancijos teismai. Ta aplinkybė, kad ieškovo atleidimo metu drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas teismine tvarka, viešosios įstaigos steigėjo sprendimui dėl įstaigos vadovo atšaukimo reikšmės neturi, nes priimant sprendimą dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo Departamento generalinis direktorius vadovavosi tuo metu įstaigoje galiojančiais vidaus teisės aktais, o drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimas teisme nesustabdė priimto vidaus teisės akto (įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo) galiojimo.

32Dėl faktinio ieškovo atleidimo pagrindo – kaltės

33Vadovaudamasis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d., viešosios įstaigos vadovo pareigybės aprašymo 6 p., kasacinio teismo praktika aktualiais klausimais, teismas konstatavo, kad vidaus audito ataskaitoje nustatyti trūkumai ir ieškovo P. T. veiksmai įstatų keitimo bei tvirtinimo proceso metu įtakojo pasitikėjimo viešosios įstaigos vadovu praradimą. Ieškovo, kaip viešosios įstaigos vadovo, veikla neatitiko kasacinio teismo suformuotų veiklos principų, nes viešosios įstaigos vadovo veiksmuose nustatytas pareigų atlikimo nerūpestingumas, vadovo veikla stokoja skaidrumo, direktorius stokojo kvalifikacijos. Ieškovas, kaip viešosios įstaigos vadovas, yra tiesiogiai atsakingas už tinkamą viešosios įstaigos veiklos organizavimą, tačiau to neįvykdė. Tokie viešosios įstaigos vadovo veiksmai neatitinka VšĮ „Sportas ir poilsis“ interesų bei prieštarauja Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatoms, suformuotai Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikai. Todėl Departamento generalinis direktorius pagrįstai nusprendė, kad VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus veiksmai neatitiko jam iškeltų rūpestingumo, kvalifikacijos, atsakingumo reikalavimų. Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 27 d. įsakyme Nr. V-41 nurodytos ieškovo, kaip viešosios įstaigos vadovo, atšaukimo iš pareigų priežastys atsirado dėl ieškovo kaltės, dėl ko Departamentui neatsirado pareiga išmokėti, o ieškovui – teisė gauti jo 2 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kadangi atsakovas įvykdė DK 140 str. 3 d. nustatytą reikalavimą pilnai atsiskaityti su darbuotoju paskutinę jo atleidimo iš darbo dieną, todėl DK 141 str. 3 d. nustatyta vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sankciją atsakovui netaikoma.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

35Apeliaciniu skundu ieškovas P. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

36Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

371) Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė bei vertino įrodymus, nesivadovavo tikėtinumų pusiausvyros principu (CPK 185 str.); taikydamas teisės normas, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Nors įsakyme nurodoma, kad jis prarado Departamento pasitikėjimą, tačiau nėra nurodyta, kad jis atšaukiamos dėl savo kaltės. Pasitikėjimo praradimo įvardijimas yra subjektyvi nuomonė ir automatiškai nesuponuoja jo kaltės. Be to, įsakyme nebuvo nurodyta, kad jam nebus sumokėta išeitinė išmoka pagal DK 140 str. 3 d. Teismas bylos nagrinėjimo metu ir sprendime visiškai nevertino to, jog įsakymai dėl jo atšaukimo iš pareigų ir atleidimo yra prieštaringi bei netinkamai surašyti. Teismas turėjo įvertinti, jog, trečiasis asmuo, nusprendęs, jog apeliantas atleidžiamas dėl kaltės, pirmiausia atšaukimo įsakyme Nr. V-4.1 turėjo nurodyti, kad atleidžiamas dėl jo kaltės, o atleidimo įsakyme Nr. P-4 turėjo nurodyti, jog apeliantui nemokama išeitinė išmoka, nes jis atleistas dėl kaltės.

382) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis savo atleidimą iš darbo prilygina atleidimui iš darbo už padarytą darbo drausmės pažeidimą, nes to nebuvo nurodyta. Kadangi kaltės įrodymui galimos dvi formos: kaltę įrodinėjant pagal drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimus arba taikant CK nuostatas dėl civilinės atsakomybės, todėl teismas turėjo pasisakyti dėl civilinės atsakomybės taikymo, tačiau to nepadarė. Tokiu atveju teismo konstatuota apelianto kaltė dėl atleidimo nebuvo paremta jokia teisės norma, o tai akivaizdžiai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Be to, visais atvejais, kai asmuo yra kaltinamas, jam turi būti suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus. Šiuo atveju atleidimo metu apeliantui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, pateikti savo pasiaiškinimus. Bylai svarbios faktinės aplinkybės, kad Departamento įsakymuose nebuvo nurodytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, Departamentas neįrodė ir to, kad dėl kokių nors apelianto veiksmų įstaiga patyrė žalos ar apeliantas siekė pakenkti įstaigai savo tyčiniais veiksmais.

393) Teismas, vertindamas kiekvieną iš audito ataskaitoje nurodytų punktų, visiškai nevertino ir teismo sprendime nepasisakė dėl audito ataskaitoje nurodytų pasiūlymų Departamentui ir jo veiklos įvertinimo; teismo metu apklaustos liudytojos (auditorės) A. G. liudijimų. Teismas savo sprendime remdamasis vidaus audito ataskaita, kaip pagrindu apelianto kaltei nustatyti, ją vertino formaliai, neatsižvelgdamas į aplinkybes, kad įstaigos veiklai užtikrinti reikalingas dalininko (trečiojo asmens) ir įstaigos vadovo bendradarbiavimas. Vidaus audito ataskaita negali būti pagrindu trečiajam asmeniui priimti sprendimus dėl apelianto atšaukimo iš pareigų dėl jo kaltės. Ataskaitos išvadose yra konstatuoti tam tikri veiklos tobulinimo aspektai, tačiau nėra konstatuota, kad įstaiga patyrė žalą, kuri yra būtina kaltei nustatyti. Pats trečiasis asmuo, būdamas įstaigos dalininkas, neveikė atidžiai ir atsakingai, ir neatliko savo, kaip dalininko, pareigų, o tai sąlygojo ir įstaigos veiklos trūkumus. Apeliantas nesutinka su teismo patvirtintais audito ataskaitoje nurodytais veiklos trūkumais ir dėl to, kad dalis audito ataskaitoje nurodytų veiklos trūkumų buvo atlikti ne apelianto, kaip vadovo, bet kitų darbuotojų - buhalterės, direktoriaus pavaduotojos, personalo vadovės. Įstaigos vadovas negali atsakyti už tų asmenų veiksmus, kai jie veikė savo įgaliojimų ribose.

404) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nebendradarbiavo dėl kapitalinio remonto su trečiuoju asmeniu ir iki 2013 m. spalio 15 d. kapitalinis remontas nebuvo atliktas. Įstaiga vykdė visus įsipareigojimus dėl kapitalinio remonto, t.y. įstaigos balanse buvo sukaupta įsipareigoti 100 000 Lt kapitaliniam remontui. Pats remontas pagal įstaigos skaičiavimus kainuoja daugiau nei 100 000 Lt, todėl ši suma buvo laikoma įstaigos balanse, kol dalininkas priims sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo. Teismas konstatavo, kad ketinimas keisti futbolo aikštės dangą neatitinka sukauptų lėšų panaudojimo paskirties, nors nei viename bylos dokumente nenustatyta, kokie kapitalinio remonto darbai turėjo būti atliekami.

415) Teismas konstatavo, kad ieškovas neinformavo trečiojo asmens apie įstatyme įtvirtintą pareigą patvirtinti 2013 metams teikiamų paslaugų kainas, tačiau apeliantui nebuvo pareigos (to nėra nurodyta nei įstatymuose, nei pareiginiuose nuostatuose) apie tai informuoti trečiąjį asmenį. Pačioje audito ataskaitoje nurodyta, kad 2013 metais Departamentas teikiamų paslaugų įkainių nenustatė, nors privalėjo tai padaryti. Tuo Departamentas, o ne apeliantas savo veiksmais pakenkė įstaigai ir faktiškai siekė sužlugdyti įstaigos veiklą. Įstaiga, tvirtindama 2013 metų tarifus, vadovavosi VšĮ „Sportas ir poilsis“ teikiamų sporto paslaugų įkainių apskaičiavimo taisyklėmis, kurios 2012 m. birželio 14 d. buvo pateiktos Departamentui ir jam buvo žinomos. Įkainiai nebuvo keičiami. Apeliantas veikė atsakingai ir protingai ir vykdydamas savo pareigas užtikrino įstaigos veiklą, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Be to, trečiajam asmeniui nepatvirtinus veiklos įkainių, viešoji įstaiga jų nekeitė, o vadovavosi iki tol patvirtintais, todėl savavališkai jokių pakeitimų nepadarė - direktoriaus įsakymas dėl 2013 m. įkainių buvo formalus, užtikrinantis, kad įkainiai butų patvirtinti ir būtų galimą tęsti veiklą.

426) Apeliantas nesutiko su teismo išvadomis, kad neteisėtai sau ir kitiems darbuotojams paskyrė 50 proc. kintamąją dalį prie atlyginimo. Priedų skyrimas darbuotojams yra įstaigos vadovo pareiga, reglamentuojama Darbo kodekso nuostatų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų įstaigų veiklą. Tai, jog auditoriaus manymu, įsakyme dėl priedų skyrimo darbuotojams reikalingos aiškesnės formuluotės - nereiškia, kad priedai skirti neteisėtai. Ieškovo darbo užmokesčio kintamajai daliai galiojo 2010 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-257. Kadangi 2008-2013 m. VšĮ „Sportas ir poilsis“ pajamos viršijo sąnaudas, todėl automatiškai įsigaliojo sąlyga dėl kintamosios dalies. Taigi apeliantas sau vienasmeniškai nepasiskyrė atlyginimo kintamosios dalies, o vadovavosi Departamento įsakymu. Be to, kintamosios dalies įsakymas buvo skiriamas kiekviena mėnesį, pats atsakovas, vykdydamas trečiojo asmens valią - išmokėdamas atleidžiamam apeliantui darbo užmokestį - kintamosios dalies priemoką apskaičiavo ir išmokėjo tokią pačią kokia buvo iki tol, nors pagal jo paties paaiškinimus tokios priemokos negalėjo būti. Todėl teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę, kad šalims buvo žinomi priemokos skyrimo principai ir paskutinę priemoką, kurią paskyrė jau naujas viešosios įstaigos vadovas, išmokėjo sąmoningai, vykdydami žinomą ir įprastą priemokos skyrimo tvarką ir ją patvirtindami.

437) Išmoka apeliantui išmokėta vadovaujantis VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. V-20. Jame numatyta vienkartinė išmoka jubiliejaus proga. Vidaus auditas savo ataskaitoje nepasisakė, jog šis įsakymas neteisėtas, tik nurodė, kad įsakymą būtina tikslinti, todėl nėra juridinio pagrindo vienkartinę išmoką pripažinti neteisėta.

448) Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. V-150 1.2. p. nebuvo uždrausti grynieji pinigai. Be to, Pinigų įstatymo 3 punktas imperatyviai įpareigoja, jei atsiskaitoma litais, pinigus priimti. Todėl įstaigos buhalterė, išmokėdama grynuosius pinigus, įstatymų nepažeidė. Už grynuosius pinigus buvo atsiskaitoma už degalus (pavedimu negalima atsiskaityti) ar už menkos vertės kanceliarines prekes. Sąnaudų prasme pavedimo kaštai darant pavedimą banke būtų neadekvatūs pirkinio vertei, todėl išimtiniais atvejais būdavo leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais. Svarbu tai, kad visi grynieji ir negrynieji pinigai buvo tinkamai apskaityti, vidaus auditas dėl apskaitos vedimo pastabų neturėjo. Operacijos grynaisiais pinigais sudarė itin mažą visų piniginių operacijų dalį.

459) Teismas savo sprendime pasisakydamas dėl kitų audito ataskaitoje nustatytų trūkumų (kasos taisyklių ir kasininko funkcijų, dėl išnuomoto ploto, pajamų už elektrą ir kt.) vadovavosi formaliais pagrindais, tačiau nevertino to, ar įstaiga patyrė žalą. Nuomos sutartys, pajamos už elektrą buvo vykdomos vadovaujantis ankstesnių įstaigos įstatų pagrindu, kurie suteikė teisę įstaigai verstis įstatymams neprieštaraujančia veikla. Be to, iš šių sutarčių buvo gaunamos pajamas, o tai atitinka įstaigos interesus.

4610) Kaip vieną atleidimo iš darbo pagrindų dėl darbuotojo kaltės teismas sprendime patvirtino paskirtą drausminę nuobaudą, nors atleidimo metu ginčas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo buvo nagrinėjamas teisme ir nebuvo priimtas sprendimas. Nors teismas konstatavo, kad ginčas teisme nesustabdo nuobaudos galiojimo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atleidimas nuobaudos pagrindu pažeidžia Darbo kodekso 236 str. nuostatas. Kadangi Departamentas paskyrė nuobaudą, todėl vėliau remdamasis ta pačia nuobauda negalėjo atšaukti apelianto iš pareigų dėl jo paties kaltės. Taigi teismas negalėjo vadovautis šia drausmine nuobauda, vertinant apelianto atleidimą iš darbo dėl jo kaltės.

47Atsakovas VšĮ „Sportas ir poilsis“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

48Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

491) 2014 m. sausio 27 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakyme Nr. V-41 nurodytos aiškios priežastys, dėl kurių ieškovas prarado pasitikėjimą. Atleidimo priežasčių formuluotės vienareikšmiškai patvirtina, kad apeliantas buvo atšauktas iš pareigų dėl veiklos trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo atleistas esant jo kaltei, nes dėl savo veiklos trūkumų prarado pasitikėjimą, išeitinė išmoka jam neturėjo būti mokama. 2014 m. sausio 27 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakyme Nr. P-4 taip pat vienareikšmiškai buvo nurodyta, jog išeitinė išmoka nebus išmokėta, atsižvelgiant į 2014 m. sausio 27 d. Departamento įsakymą.

502) Apeliantas nepagrįstai ginčija teismo išvadą dėl ieškovo kaltės, sudariusios pagrindą darbdaviui prarasti pasitikėjimą juo, kaip vadovu. Visi apelianto veiklos trūkumai buvo paremti objektyvia 2014 m. sausio 14 d. vidaus audito ataskaita, o apelianto veiksmai įstatų keitimo ir vykdymo procese pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Bylą nagrinėjęs teismas detaliai pasisakė dėl kiekvieno veiklos pažeidimo ir trūkumo. Apelianto argumentai, kad teismas nenustatė, jog dėl jo veiksmų įstaiga būtų patyrusi žalą ar kad jis būtų siekęs pakenkti įstaigai savo tyčiniais veiksmais, neturi teisinio reikšmingumo. Šioje byloje nebuvo keliamas žalos atlyginimo klausimas, todėl atsakovas neturėjo pareigos įrodinėti, o teismas nustatinėti žalos padarymo fakto. Be to, netinkamas darbo funkcijų vykdymas savaime yra žalingas, nes nesuderinamas su bet kurios įmonės veiklai keliamais reikalavimais.

513) Apelianto nuomonė dėl audito ataskaitos nėra pagrindas netikėti ataskaitoje išdėstytais ir teisės aktais pagrįstais jo veiklos trūkumais. Susipažinęs su audito ataskaita, apeliantas nepareiškė jokių prieštaravimų (Audito įstatymo 10 str. 10 p.), o pateikė audito rekomendacijų įgyvendinimo planą, kuriame išdėstė ir veiklos trūkumų šalinimo būdus bei terminus. Vadinasi, ieškovas pripažino, kad audito išvadose nurodyti jo veiklos trūkumai yra pagrįsti. Apelianto argumentai dėl trečiojo asmens, kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ dalininko, pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pažeidimų konstatavimas trečiojo asmens veikloje nepaneigia apelianto padarytų veiklos pažeidimų. Audito ataskaitoje buvo nustatytos net 9 apelianto veiklos pažeidimų ir/ar trūkumų grupės. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje apeliantas nesutikimą išreiškė tik dėl 5, o apeliaciniame skunde motyvai pateikiami tik dėl 6 trūkumų. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantas padarė veiklos pažeidimus, o tai savaime patvirtina, kad pasitikėjimą prarado dėl savo kaitės, t.y. dėl konstatuotų pažeidimų.

524) Apeliantas nepaneigė išvadų, kad pagal 2008 m. gegužės 6 d. raštą Nr. S-40 „Dėl duomenų patikslinimo“ apeliantas privalėjo 2013 m. nekilnojamojo turto kapitaliniam remontui panaudoti 100 000 Lt, tačiau to nepadarė. Apelianto teiginiai, kad jis kaupė balanse šiam tikslui lėšas, nepatvirtina aptariamos pareigos vykdymo, nes įstaiga privalėjo ne kaupti, o vykdyti kapitalinio remonto darbus. Tuo labiau tokių lėšų panaudojimas futbolo aikštelės dangos pakeitimui įrodo, kad jis ne tik nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, tačiau siekė patalpų remontui sukauptas lėšas panaudoti ne pagal paskirtį.

535) Savo įsakymu apeliantas neteisėtai patvirtino teikiamų paslaugų įkainius savo įsakymu. Nors Departamentas 2013 m. nebuvo nustatęs VšĮ „Sportas ir poilsis“ teikiamų paslaugų kainų ir tarifų, tačiau tai nesuteikė teisės patvirtinti paslaugų įkainių pačiam. Įkainiai buvo reikalingi įstaigos veikloje, todėl apeliantas, siekdamas užtikrinti tinkamą jos veiklą, pats turėjo pasirūpinti ir kreiptis į Departamentą dėl įkainių patvirtinimo, tačiau to nepadarė.

546) Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas, skirdamas sau kintamąją dalį prie atlyginimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-26 nutarimas Nr. 598), tai pat supainiojo privatų ir viešąjį interesą. Apelianto apmokėjimo tvarka buvo įforminta 2013 m. gegužės 24 d. susitarimu, numatant, kad kintamoji dalis mokama vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 598. Kintamąją dalį apeliantui gali paskirti tik Departamentas pagal nurodytą Vyriausybės nutarimą, o ne jis pats. Apeliantas nesugebėjo paaiškinti ir to, kokiu pagrindu pasiskyrė 50 proc. kintamąją dalį ir nuo kurios sumos. Apeliantas nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pagrįstai ir teisėtai 50 proc. priedu buvo skatinami ir kiti įstaigos darbuotojai.

557) Apeliantas nepaneigė teismo pripažintos pagrįsta audito išvados, kad jubiliejaus proga 2012 m. gruodžio 29 d. savo įsakymu Nr. V-20 jam pasiskirta vienkartinė išmoka yra neteisėta. Vadovaujantis DK 233 str., taip pat VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintos „Darbuotojų darbo apmokėjimo, vienkartinių išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo tvarkos“ nuostatomis, direktorių galėjo skatinti tik darbdavys. Ieškovas pripažino, kad minima išmoka jam paskirta nepagrįsta, nes audito rekomendacijų įgyvendinimo plane nurodė, kad ši išmoka bus išskaičiuota iš darbo užmokesčio iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau iki šiol išmoka yra negrąžinta.

568) Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-150 patvirtinta tvarka nustatanti, kad atsiskaitymai grynais pinigais būtų atliekami tik pačiais būtiniausiais atvejais, kaip tik ir buvo skatinama užtikrinti įmanomai skaidresnę įstaigos veiklą. Apelianto veikla neteisėta pripažinta ne dėl to, kad pinigai grynaisiais pinigais buvo priimami, tačiau už tai, kad pati įstaiga grynaisiais pinigais vykdė atsiskaitymus. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais vykdymo pagrįstumo apeliantas neįrodė.

579) Apeliantas neneigia teismo pripažintų pagrįstomis audito išvadų dėl kasos taisyklių ir kasininko funkcijų pažeidimų, teisės aktų pažeidimų, nuomojant plotus bei gaunant pajamas už elektros energiją. Apelianto motyvas, kad tokiais veiksmais nebuvo padaryta įstaigai žala, nepaneigia aptariamų pažeidimų. Apelianto padaryto pažeidimo nepaneigia 2013 m. galiojusių įstatų redakcijos nuostata, numatanti teisę įstaigai teikti aptariamas paslaugas. Teisė teikti paslaugas nereiškia, kad ją galima įgyvendinti, pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Apeliantui buvo žinoma, kad jis nuomos sutartis buvo sudaręs neteisėtai ir net sąmoningai slėpė šį faktą nuo darbdavio, o šias aplinkybes įrodo 2010 m. gegužės 4 d. raštas Nr. S-63.

5810) Aplinkybė, kad jo atšaukimo iš pareigų metu nebuvo dar įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl drausminės nuobaudos, paskirtos už drausmės pažeidimą keičiant įstatus, neturi teisinio reikšmingumo vertinant pasitikėjimo praradimo dėl apelianto kaltės pagrįstumą. Net ir tuo atveju, jeigu padaryti pažeidimai negali būti drausminės atsakomybės pagrindu, jie gali būti pagrindu pasitikėjimo praradimui. Net ir esant aplinkybei, kad drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas teisme, tai neribojo darbdavio teisės apelianto pažeidimų vertinti pasitikėjimo praradimo aspektu.

59Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

60Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

611) Departamentas turėjo pagrindą atleisti P. T. iš VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovo pareigų ir anksčiau, nes jau prieš tai jo elgesį buvo įvertinęs kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau to padaryta nebuvo. Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 27 d. įsakyme Nr. V-41 nurodyta, jog P. T. departamento pasitikėjimą juo, kaip viešosios įstaigos „Sportas ir poilsis“ vadovu, prarado dėl savo veiksmų (t.y., dėl savo kaltės), tiek nurodytų audito ataskaitoje, tiek ir ankstesnių, kuriuos jis atliko VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatų keitimo proceso metu. Dėl vidaus audito ataskaitoje „VšĮ „Sportas ir poilsis“ nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų buvo gauti VšĮ „Sportas ir poilsis“ paaiškinimai, kuriuos pasirašė apeliantas (beje, pripažindamas nustatytus trūkumus). Taigi apelianto pozicija dėl visų nustatytų pažeidimų ir kitų veiklos trūkumų Departamentui buvo žinoma. Kadangi P. T. iš pareigų buvo atšauktas dėl savo kaltės, išeitinė išmoka jam nebuvo išmokėta pagrįstai.

622) Buvo pateikti tiek rašytiniai įrodymai, tiek ir pasisakyta žodžiu teismo posėdžiuose apie tai, kad žalą savo veiksmais apeliantas padarė, nurašydamas į beviltiškų skolų sąrašą skolas, kurios nelaikytinos beviltiškomis; mokėdamas darbuotojams priedus prie atlyginimo, jų nepagrindžiant; sudarydamas įstatymams prieštaraujančias nuomos sutartis dėl panaudos teise valdomo valstybės turto; neteisėtai išsimokėdamas sau vienkartinę išmoką jubiliejaus proga ir pan. Žala yra jau vien tai, kad dėl apelianto veiksmų sumenko Departamento pasitikėjimas pačia viešąja įstaiga; dėl apelianto veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas neigiamai įtakojo tiek VšĮ „Sportas ir poilsis“, tiek Departamento ir visos valstybės įvaizdį.

633) Departamentas neneigia audito ataskaitoje užfiksuotų veiklos trūkumų. Tai, kad Departamentas netinkamai atliko Viešųjų įstaigų įstatymu jam, kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui, nustatytą funkciją, nesuteikia VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovui teisės pačiam įgyvendinti kitam įstaigos organui įstatymu nustatytų įgaliojimų. Šiuo atveju P. T. neveikė kaip sąžiningas ir rūpestingas patikėtinis. Dar daugiau, apelianto veiksmai, kuomet jis priėmė sprendimus klausimais, nepriskirtais jo veiklos sričiai, sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo kompetencijos tinkamai vadovauti VšĮ „Sportas ir poilsis“.

644) VšĮ „Sportas ir poilsis“ 2008 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-40 įsipareigojo iki 2013 m. ne tik sukaupti pinigų sumą salės kapitaliniam remontui, bet ir 2013 m. atlikti patį kapitalinį remontą. Tačiau 2013 m. jokie kapitalinio remonto darbai nebuvo atlikti. Kapitalinio remonto darbų mastas ir kaina turėjo būti įvertinti jau teikiant 2008 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-40 duotą įsipareigojimą, be to, jeigu nepakanka 100 000 Lt kapitaliniam remontui atlikti, tai VšĮ „Sportas ir poilsis“ galėjo arba skirti papildomai lėšų iš gautų pajamų, arba mažinti suplanuotų atlikti kapitalinio remonto darbų mastą. Atkreipė dėmesį, kad Departamentas neturi teisės skirti jokių lėšų biudžetinės įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos statuso neturinčiai organizacijai. Apelianto nurodyta planuojama investicija į futbolo aikštės dirbtinės dangos keitimą taip pat negali būti laikoma, kaip tinkamas įsipareigojimo dėl kapitalinių remonto darbų atlikimo įgyvendinimas, nes futbolo aikštės dirbtinės dangos keitimas pagal Statybos įstatymą nelaikytinas kapitalinio remonto darbais.

655) Apeliantui skirti priedą prie pastoviosios darbo užmokesčio dalies ir nustatyti jo dydį galėjo tik Departamentas, t. y., subjektas, sudaręs su juo darbo sutartį ir vertinantis VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovo veiklos rezultatus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 598 1.1.2 p.). Tai, kad atleidžiant apeliantą iš pareigų jam už 2014 m. sausio mėnesį buvo išmokėtas darbo užmokestis su 50 proc. dydžio priedu, vertintina kaip sąskaitybos klaida, kurią padarė priklausančios išmokėti pinigų sumos dydį skaičiavęs darbuotojas.

666) Apeliantą, kaip vadovą, vertinti ir skatinimo priemones parinkti turėjo jį į pareigas priėmęs subjektas – Departamentas. Jis galėjo būti skatinamas Darbo kodekso 233 straipsnyje nustatytais pagrindais, o ne asmeninio jubiliejaus, kuris nesusijęs su jo, kaip darbuotojo statusu, proga. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas negalėjo būti skatinamas, nes turėjo galiojančią drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuri jam buvo skirta vos prieš mėnesį.

677) Be išlaidų degalams ir kanceliarinėms prekėms, grynaisiais pinigais buvo išmokamas ir paties apelianto atlyginimo avansas, vyr. administratorei vienkartinė išmoka, taip pat duodami grynieji pinigai direktoriaus pavaduotojai, teisininkei, vadybininkui įvairių ūkinių prekių (ne tik kanceliarinių) įsigijimo išlaidoms padengti. Tokiu būdu akivaizdžiai buvo pažeistas Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. V-150 reikalavimas atsiskaitymus vykdyti negrynaisiais pinigais.

688) Anot apelianto, nuomos sutartys, pajamos už elektrą buvo vykdomos vadovaujantis ankstesnių įstatų pagrindu, tačiau neaišku, kuo remiantis apeliantas vadovavosi ne galiojančiais VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatais, o ankstesniais. Įstatymams ir įstatams prieštaraujanti veikla buvo tęsiama ir po to, kai įstaigos įstatai buvo pakeisti. Ir „ankstesniuose“ VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatuose nebuvo numatyta, jog įstaiga gali, pvz., nuomoti pagal panaudą valdomą valstybės turtą, tiekti elektros energiją ar pan.

699) Teismas pagrįstai vadovavosi Departamento apeliantui skirta drausmine nuobauda, vertinant apelianto atleidimą iš darbo dėl jo kaltės. Šiuo atveju P. T. ankstesni veiksmai, už kuriuos jam buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas, traktuotini tik kaip viena iš aplinkybių, turėjusių įtakos departamento pasitikėjimo apeliantu, kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovu, praradimui. Apelianto veiksmų, už kuriuos jam anksčiau buvo skirta drausminė nuobauda, kaip pagrindo dėl Departamento pasitikėjimo apeliantu praradimo nurodymas, nelaikytinas drausminės nuobaudos už tuos pačius veiksmus skyrimu antrą kartą.

70IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

71Apeliacinis skundas netenkintinas.

722014 m. gruodžio 19 d. buvo gauti apelianto (ieškovo) P. T. rašytiniai paaiškinimai, kuriais grindžiamos apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės.

73CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šiuo atveju buvo pateikti ne nauji įrodymai, o rašytiniai paaiškinimai. Esant tokioms aplinkybėms bei teismo pareigai darbo bylose būti aktyviam (CPK 414 str.), todėl, siekiant ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, pateikti rašytiniai paaiškinimai prijungiami prie bylos.

74Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

75Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

76Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183 str., 185 str.). Priešingai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu priėjo teisingos išvados, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.

77Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime, naujų įrodymų ar kitų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

78Pagal DK 140 straipsnio 3 dalį nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Taigi šiuo atveju, t. y. nutraukiant darbo sutartį pagal kitus, išskyrus minėtą išimtį, DK straipsnius ar kituose įstatymuose numatytais atvejais, išeitinė išmoka priklauso visiems atitinkamu pagrindu atleidžiamiems darbuotojams, jos išmokėjimo galimybę siejant su vienintele sąlyga – atleidžiamo iš darbo darbuotojo kaltės dėl atleidimo nebuvimu, o dydį – su jo gautu vidutiniu darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2006). Priešingai nei teigia apeliantas, tokios kaltės konstatavimas niekaip nėra susijęs su visomis civilinės atsakomybės sąlygomis, įskaitant žalos atsiradimu, todėl, nesant byloje pareikštam reikalavimui dėl nuostolių (žalos) priteisimo, šios aplinkybės nevertintinos.

79Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl išeitinės išmokos priteisimo, pagrįstai nustatinėjo ir detaliai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su ieškovo atleidimu iš pareigų, todėl priėjo pagrįstos išvados, kad dėl ieškovo kaltės buvo nutraukti darbo teisiniai santykiai su juo, todėl DK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka jam nepriklauso. Bylos duomenys įrodo, kad Departamento generalinis direktorius 2014 m. sausio 27 d. priėmė įsakymą Nr. V-41 „Dėl P. T. atšaukimo iš VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus pareigų“, kuriuo nuo 2014 m. sausio 27 d. atšaukė P. T. iš VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus pareigų. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 8 dalimi bei atsižvelgus į 2014 m. sausio 14 d. vidaus audito ataskaitoje išdėstytus faktus, atskleidžiančius P. T., kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovo, veiklos trūkumus, taip pat į tai, kad P. T. dėl savo veiksmų, tiek nurodytų ataskaitoje, tiek ir ankstesnių, kuriuos jis atliko VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatų keitimo proceso metu, prarado Departamento pasitikėjimą juo, kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovu. Tą pačią dieną Departamento generalinis direktorius priėmė kitą įsakymą Nr. P-4, kuriame konstatavo, kad Departamentui praradus pasitikėjimą P. T., kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovu, o pasitikėjimas prarastas dėl jo kaltės, todėl, remiantis Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, nusprendė nutraukti su juo darbo sutartį, įpareigojant VšĮ „Sportas ir poilsis“ atsiskaityti su P. T., išmokant jam kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Taigi, darbo sutartis su apeliantu (ieškovu) P. T. buvo nutraukta tuo pagrindu, jog buvo atšauktas iš pareigų (aktuali 2014 m. sausio 1 d. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d.), kilus juo, kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovu, nepasitikėjimui. Dalininko (Departamento) nepasitikėjimą apeliantu, o tuo pagrindu jo atšaukimą iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimą lėmė jo kaltė, netinkamai vykdant savo, kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ vadovo, pareigas. Paminėti įsakymai buvo suformuluoti aiškiai ir tiksliai, tiesiogiai nurodant apelianto atleidimo iš darbo priežastis, jo kaltę dėl to ir atleidimo metu priklausančius mokėjimus (kompensaciją už nepanaudotas atostogas), todėl apeliantas neturėjo jokio pagrindo tikėtis gauti jam nepriklausančią išeitinę išmoką (DK 140 str. 3 d.).

80Kaip paminėta, nepasitikėjimą apeliantu (ieškovu) ir dėl to sąlygojusias tolesnes pasekmes (atšaukimą iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimą) be kitų aplinkybių sąlygojo 2014 m. sausio 14 d. vidaus audito ataskaitoje nustatytos faktinės aplinkybės apie VšĮ „Sportas ir poilsis“ veiklos trūkumus audituojamu laikotarpiu (2013 m.). Departamentas, priimdamas įsakymus Nr. V-41 ir Nr. P-4, pagrįstai vadovavosi ir turėjo teisę vadovautis vidaus audito ataskaita, kurios teisėtumas nenuginčytas. Byloje esantys duomenys patvirtina ataskaitoje konstatuotas aplinkybes, kad, pažeidžiant 2008 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. S-40 prisiimtus įsipareigojimus, Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ 1.1.2 punktą, Darbo kodekso 233 straipsnį, Departamento 2011 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. V-150 „Dėl įgaliojimų viešosioms įstaigoms, kurių vienintelis dalininkas yra Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ 1.1 punktą, Kasos ir darbo organizavimo ir kasos operacijų taisykles, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, VšĮ „Sportas ir poilsis“ 6 punktą, Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, Departamento generalinio direktoriaus 2013 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. A-37 „Dėl 2013 metų Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reguliavimo srities viešųjų įstaigų vadovų atostogų grafiko tvirtinimo“, nebuvo vykdomi įsipareigojimai dėl nekilnojamojo turto kapitalinio remonto; neteisėtai patvirtinti viešosios įstaigos teikiamų paslaugų įkainiai; neteisėtai paskirti bei išmokėti priedai viešosios įstaigos direktoriui ir kitiems darbuotojams, o direktoriui ir vienkartinė išmoka jubiliejaus proga; nepagrįstai vykdyti atsiskaitymai grynaisiais pinigais; netinkamai vykdytas kasos darbo organizavimas ir kasos operacijos; neteisėtai išnuomotas ir kitaip perduotas kitiems asmenims naudotis viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas turtas; viešoji įstaiga vertėsi neteisėta veikla; per įstatymo nustatytus terminus nebuvo paskelbta metinė veiklos ataskaita; nesilaikyta vadovui (direktoriui) nustatyto atostogų grafiko. Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.11 punktais, dėl nurodytų pažeidimų atsakingas P. T., kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktorius (vadovas). Nurodytų pažeidimų bei prisiimtų įsipareigojimų, norminių bei individualių teisės aktų nesilaikymo negali pateisinti apelianto nurodomos subjektyvios bei kitokios aplinkybės, todėl jo, kaip VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus, kaltė netinkamai vykdant pavestas funkcijas yra nepaneigta (CPK 178 str., 179 str.).

81Kita svarbi aplinkybė, sąlygojusi Departamento nepasitikėjimą apeliantu atsiradimą, o dėl to ir darbo teisinių santykių nutraukimą, buvo jo neteisėti veiksmai VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatų keitimo bei tvirtinimo metu, kurie įrodyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Apelianto argumentai, kad atleidimas iš darbo negalėjo būti taikomas už tą patį darbo drausmės pažeidimą (neteisėtus veiksmus įstatų keitimo ir tvirtinimo metu), susiję su įsakymų Nr. V-41 ir Nr. P-4 teisėtumu, tačiau nagrinėjamoje byloje šie įsakymai nėra ginčijami. Kita vertus, šiuo atveju darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta ne per darbo drausmės pažeidimų institutą, o kitu teisiniu pagrindu – jį atšaukus iš pareigų Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 punkto pagrindu. Šį Departamento sprendimą sąlygojo nepasitikėjimo apeliantu praradimas, kuriam tik iš dalies turėjo įtakos ir paminėta aplinkybė dėl atliktų neteisėtų veiksmų.

82Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto (ieškovo) kaltė dėl jo atleidimo iš VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktoriaus pareigų įrodyta (CPK 178, 179 str.), todėl, atleidžiant jį iš pareigų, jam neturėjo būti sumokėta išeitinė išmoka (DK 140 str. 2 d.).

83Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kurie nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

84Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. d. 1 p.).

85Dėl bylinėjimosi išlaidų

86Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) P. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

87Atsakovas VšĮ „Sportas ir poilsis“ bei trečiasis asmuo Departamentas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

88Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

89Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas P. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Sportas ir... 5. Nurodė, kad 2001 m. sausio 24 d. su trečiuoju asmeniu Kūno kultūros ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu... 8. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad išeitinė išmoka... 9. Ieškovas nepagrįstai savo atleidimą iš darbo prilygina atleidimui iš darbo... 10. Ieškovo atšaukimo iš pareigų priežasčių vertinimas... 11. Nustatydamas, kas sąlygojo ieškovo pasitikėjimą juo praradimą, kaip jo... 12. Dėl įstaigos veiklos... 13. Iš į bylą pateiktos Departamento audito skyriaus 2014 m. sausio 14 d. vidaus... 14. Dėl paslaugų įkainių... 15. Vidaus audito ataskaitos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2013 m. balandžio... 16. Dėl darbo užmokesčio... 17. Vidaus audito ataskaitos duomenimis nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovas... 18. Dėl vienkartinės išmokos... 19. Įstaigos direktorius 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 21 K „Dėl... 20. Dėl atsiskaitymų negrynaisiais pinigais... 21. Įstaigos vadovas pažeidė Departamento generalinio direktoriaus 2011 m.... 22. Dėl kasos taisyklių ir kasininko funkcijų... 23. UAB „Infoauditas“ atliktų 2011 ir 2012 metų metinių finansinių auditų... 24. Dėl išnuomoto ploto... 25. VšĮ „Sportas ir poilsis“ panaudos teise valdo valstybės turto dalį,... 26. Dėl pajamų už elektrą... 27. VšĮ „Sportas ir poilsis“ teikė už atlygį elektros energiją UAB... 28. Dėl kitų audito ataskaitoje nurodytų veiklos trūkumų... 29. Vidaus audito ataskaitoje nustatyti ir kiti VšĮ „Sportas ir poilsis“... 30. Dėl ieškovo veiksmų VšĮ „Sportas ir poilsis“ įstatų keitimo bei... 31. Departamento 2014 m. sausio 27 d. įsakyme Nr. V-41 „Dėl P. T. atšaukimo... 32. Dėl faktinio ieškovo atleidimo pagrindo – kaltės... 33. Vadovaudamasis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d., viešosios įstaigos... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 35. Apeliaciniu skundu ieškovas P. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 36. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 37. 1) Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas nevisapusiškai ir... 38. 2) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis savo atleidimą iš darbo prilygina... 39. 3) Teismas, vertindamas kiekvieną iš audito ataskaitoje nurodytų punktų,... 40. 4) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nebendradarbiavo dėl kapitalinio... 41. 5) Teismas konstatavo, kad ieškovas neinformavo trečiojo asmens apie... 42. 6) Apeliantas nesutiko su teismo išvadomis, kad neteisėtai sau ir kitiems... 43. 7) Išmoka apeliantui išmokėta vadovaujantis VšĮ „Sportas ir poilsis“... 44. 8) Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr.... 45. 9) Teismas savo sprendime pasisakydamas dėl kitų audito ataskaitoje... 46. 10) Kaip vieną atleidimo iš darbo pagrindų dėl darbuotojo kaltės teismas... 47. Atsakovas VšĮ „Sportas ir poilsis“ su skundu nesutiko, prašė jį... 48. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 49. 1) 2014 m. sausio 27 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakyme Nr. V-41... 50. 2) Apeliantas nepagrįstai ginčija teismo išvadą dėl ieškovo kaltės,... 51. 3) Apelianto nuomonė dėl audito ataskaitos nėra pagrindas netikėti... 52. 4) Apeliantas nepaneigė išvadų, kad pagal 2008 m. gegužės 6 d. raštą Nr.... 53. 5) Savo įsakymu apeliantas neteisėtai patvirtino teikiamų paslaugų... 54. 6) Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pagrįstai nustatė, kad... 55. 7) Apeliantas nepaneigė teismo pripažintos pagrįsta audito išvados, kad... 56. 8) Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr.... 57. 9) Apeliantas neneigia teismo pripažintų pagrįstomis audito išvadų dėl... 58. 10) Aplinkybė, kad jo atšaukimo iš pareigų metu nebuvo dar įsiteisėjęs... 59. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto... 60. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 61. 1) Departamentas turėjo pagrindą atleisti P. T. iš VšĮ „Sportas ir... 62. 2) Buvo pateikti tiek rašytiniai įrodymai, tiek ir pasisakyta žodžiu teismo... 63. 3) Departamentas neneigia audito ataskaitoje užfiksuotų veiklos trūkumų.... 64. 4) VšĮ „Sportas ir poilsis“ 2008 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-40... 65. 5) Apeliantui skirti priedą prie pastoviosios darbo užmokesčio dalies ir... 66. 6) Apeliantą, kaip vadovą, vertinti ir skatinimo priemones parinkti turėjo... 67. 7) Be išlaidų degalams ir kanceliarinėms prekėms, grynaisiais pinigais buvo... 68. 8) Anot apelianto, nuomos sutartys, pajamos už elektrą buvo vykdomos... 69. 9) Teismas pagrįstai vadovavosi Departamento apeliantui skirta drausmine... 70. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 71. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 72. 2014 m. gruodžio 19 d. buvo gauti apelianto (ieškovo) P. T. rašytiniai... 73. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujus... 74. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 75. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 76. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio... 77. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 78. Pagal DK 140 straipsnio 3 dalį nutraukus darbo sutartį kitais šiame... 79. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl... 80. Kaip paminėta, nepasitikėjimą apeliantu (ieškovu) ir dėl to sąlygojusias... 81. Kita svarbi aplinkybė, sąlygojusi Departamento nepasitikėjimą apeliantu... 82. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 83. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame... 84. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 85. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 86. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) P. T. patirtos bylinėjimosi... 87. Atsakovas VšĮ „Sportas ir poilsis“ bei trečiasis asmuo Departamentas... 88. Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 89. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti...