Byla 2A-1335-450/2016
Dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos atsiradusios iš servituto priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. J. ir J. P. ir D. G. (mirusios ieškovės V. K. teisių perėmėjos) ieškinį atsakovams E. V., V. V., J. V., trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos atsiradusios iš servituto priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai V. K. ir V. J. prašė: 1) nustatyti 4,00 m pločio ir 221 kv. m ploto kelio servitutą atsakovų V. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) k. v., adresu ( - ), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą; 2) nustatyti 4,00 m pločio ir 175 kv. m ploto kelio servitutą atsakovo E. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) k. v., adresu ( - ), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino; ieškinį dėl kelio servitutų nustatymo patenkino ir nutarė nustatyti 221 kv. m ploto kelio, kurio plotis 4,00 m. servitutą, plane pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą, pažymėtas taškais 4-5-11-12-13-4, atsakovų V. ir J. V. žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; nustatė 175 kv. m ploto kelio, kurio plotis 4,00 m. servitutą, plane pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą, pažymėtas taškais 1-2-3-4-13-1, atsakovo E. V. žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; bylos dalį dėl pareigos mokėti kompensaciją atsirandančią iš servituto perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.

6Atsakovų atstovė palaikė atsakovų reikalavimą dėl nuostolių ir kompensacijų dėl kelio servitutų jų žemės sklypuose nustatymo priteisimo ir teismo posėdžio metu patikslinusi atsakovų reikalavimus prašė priteisti iš ieškovų atsakovui E. V. 1498,49 Eur už jo žemės sklypo vertės sumažėjimą, nustačius 1,75 a ploto kelio servitutą jo sklype, 4201,82 Eur nuostolių, susijusių su tvoros perkėlimu atlyginti, 300 Eur vienkartinę kompensaciją už jo privataus gyvenimo ribojimu, nustačius kelio servitutą, sukeliamus nepatogumus; atsakovams V. V. ir J. V. iš ieškovų prašė priteisti 752,42 Eur kompensaciją už jų žemės sklypo vertės sumažėjimą, nustačius 2,21 a ploto kelio servitutą jų sklype, bei 300 Eur vienkartinę kompensaciją už jų privataus gyvenimo ribojimu, nustačius kelio servitutą, sukeliamus nepatogumus. Nurodė, kad atsakovai žemės sklypus įsigijo anksčiau, nei ieškovams buvo atstatytos nuosavybės teisės į jų sklypus, todėl atsakovai net neįtarė, kad jų sklypuose gali būti nustatytas servitutinis kelias, tikėjosi, jog tai bus nuošali, rami vieta, jų lūkesčiai dabar yra pažeisti. Atkreipė dėmesį į byloje esančias antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu padarytas fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog jokių ženklų, kad toje vietoje kada nors būtų buvęs kelias, nėra. Nuotraukose užfiksuota sklype stovinti tvora, apaugusi žole. E. V. priklausantis žemės sklypas yra aptvertas tvora. Tvora pastatyta 2012 m. vasarą. Jis negalės uždaryti vartų, nes tai būtų servituto turėtojų teisių pažeidimas; tvora, neužvėrus vartų, visiškai neatlieka savo funkcijos, todėl nėra kitos išeities kaip tik ją perkelti, paliekant ieškovams privažiavimo kelią, todėl 4201,82 Eur išlaidos tvoros perkėlimui yra būtinos. Nurodė, kad tvoros perkėlimas yra brangesnis negu jos pastatymas, nes į perkėlimo išlaidas patenka ir tvoros iškasimas. Perkėlus tvorą, minėtas žemės sklypo plotas bus už tvoros. Kiek kainavo tvoros pastatymas, sąmatos neturi. Nekilnojamojo turto registre tvora neįregistruota, bet ji yra užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Nustatant kompensacijos dydį reikia atsižvelgti ir į privataus gyvenimo ribojimu sukeliamus nepatogumus. Atsakovai nesutinka su ieškovų pasiūlyta 100 Eur kompensacija, nes ji aiškiai per maža. Pateikti įrodymų reikalavimui dėl 300 Eur dydžio vienkartinės kompensacijos priteisimo negali, reikalavimą reiškia remiantis kasacinio teismo suformuota praktika. Pagal byloje pateiktą 2014 m. liepos 15 d. lokalinę sąmatą, tvoros perkėlimas kainuos 4201,82 Eur, tvorą tvėrė atsakovai V. V. ir E. V., bet tvora yra tik E. V. sklype. Paaiškino, kad turto vertinimo ataskaitos 30 psl. išvadoje yra įvardinta, kad E. V. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) yra 63000 Lt (18 246 Eur) vertės. Kadangi žemės sklypas iš viso yra 21 a ploto, todėl proporcingai paskaičiavus servituto užimamą plotą (1,75 a), atsakovui E. V. turėtų būti kompensuojama 1498,49 Eur ((18246 Eur : 21,31 a) x 1,75 a), nes jis šiuo žemės sklypo plotu jau nebegalės naudotis. Atsakovų V. V. ir J. V. žemės sklype servituto plotas yra 2,21 a; paskaičiavus analogišku būdu, kaip ir dėl ankstesnio sklypo, jų žemės sklypas dėl kelio servituto nustatymo nuvertėja 752,42 Eur, kurią jie ir prašo priteisti; atsakovai V. V. ir J. V. taip pat prašo vienkartinės 300 Eur kompensacijos už privataus gyvenimo ribojimą, nes servitutas nustatomas neterminuotai. Paaiškino, kad tvoros V. V. ir J. V. sklype nėra, todėl jie kitų išlaidų neprašo priteisti.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu reikalavimus patenkino iš dalies, priteisė E. V. iš V. K. ir V. J. iš kiekvieno po 150 Eur kompensaciją, priteisė V. V. iš V. K. ir V. J. iš kiekvieno po 75 Eur kompensaciją. Priteisė J. V. iš V. K. ir V. J. iš kiekvieno po 75 Eur kompensaciją. Kitą reikalavimų dalį atmetė.

9Byloje nustatė, kad ieškovei V. K. pagal Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2.7-79-17753 ir 2010 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 2.3-2701-(79) asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2080 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v.), esantis ( - ); ieškovui V. J. pagal Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2.7-79-17755 asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v.), esantis ( - ); taip pat ieškovui V. J. pagal Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 2.7-79-18799 asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v.), esantis ( - ). Atsakovams V. V. ir J. V. pagal 2014 m. liepos 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DA-3090 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,5104 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) k. v.), esantis ( - ); atsakovui E. V. pagal 2014 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartį Nr. DA-2276 asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2131 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v.), esantis ( - ).

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė 221 kv. m ploto kelio, kurio plotis 4,00 m. servitutą, plane pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą, pažymėtas taškais 4-5-11-12-13-4, atsakovų V. ir J. V. žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančiame ( - ), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; 175 kv. m ploto kelio, kurio plotis 4,00 m. servitutą, plane pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą projektą, pažymėtas taškais 1-2-3-4-13-1, atsakovo E. V. žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančiame ( - ), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nustatyti kelio servitutai atsakovų žemės sklypuose yra atlygintiniai.

11Atsakovas E. V. prašė priteisti iš ieškovų 1498,49 Eur už jo žemės sklypo vertės sumažėjimą, nustačius 1,75 a ploto kelio servitutą jo sklype, 4201,82 Eur nuostolių, susijusių su tvoros perkėlimu, atlyginimui, 300 Eur vienkartinę kompensaciją už jo privataus gyvenimo ribojimu, nustačius kelio servitutą, sukeliamus nepatogumus; atsakovai V. V. ir J. V. prašė priteisti iš ieškovų 752,42 Eur kompensaciją už jų žemės sklypo vertės sumažėjimą, nustačius 2,21 a ploto kelio servitutą jų sklype, bei 300 Eur vienkartinę kompensaciją už jų privataus gyvenimo ribojimu, nustačius kelio servitutą, sukeliamus nepatogumus.

12Ieškovė V. K. ir ieškovas V. J. nurodė, kad jokių esminių nepatogumų ar žalos kelio servitutas atsakovams nesudaro. Servitutas nustatytas seniai naudojamam, nusistovėjusiam keliui. Nuo seno ten buvo kelias, todėl atsakovams jokių papildomų nepatogumų negali sukelti. Keliu naudojasi ne tik ieškovai, bet ir kiti kaimynai. Atsakovas tvorą savo sklype pasistatė tik vykstant bylai. UAB „Kiprėgelis“ rengdamas kelio projektą tvoros nepažymėjo, nes jos dar nebuvo. Duomenų, kad toje vietoje stovi tvora, nekilnojamojo turto registre taip pat nėra, tvoros sklypų planuose pažymėta taip pat nėra. Ieškovės manymu, vienintelė teisinga suma už naudojimąsi servitutiniu keliu būtų vienkartinė 100 Eur dydžio kompensacija, bet kokiu atveju - ne didesnė nei teisės aktuose (Metodikoje) dėl nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimo nustatytos sumos.

13Atsakovas E. V. savo reikalavimui dėl 1498,49 Eur nuostolių atlyginimo už jo žemės sklypo nuvertėjimą dėl kelio servituto nustatymo pagrįsti pateikė 2014 m. birželio 18 d. Turto vertinimo ataskaitą, kurios išvadoje (30 psl.) nustatyta, kad E. V. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) rinkos vertė 2014 m. birželio 11 d. yra 63 000 Lt (18 246 Eur). Atsakovai prašė priteisti iš ieškovų atsakovui E. V. 1498,49 Eur už jo žemės sklypo vertės sumažėjimą, nustačius 1,75 a ploto kelio servitutą jo sklype. Nurodė, kad atsakovo E. V. žemės sklypas iš viso yra 21,31 a ploto, todėl paskaičiavus proporcingai servituto užimamą plotą (1,75 a), atsakovui E. V. turėtų būti kompensuojama 1498,49 Eur ((18 246 Eur : 21,31 a) x 1,75 a); atsakovams V. V. ir J. V. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) nustatyto servituto plotas yra 2,21 a, todėl turėtų būti priteista 752,42 Eur žemės sklypo nuvertėjimo nuostoliai.

14Atsakovas E. V. jo žemės sklypo nuvertėjimui pagrįsti pateikė tik Vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2014 m. birželio 11 d., bet nepateikė įrodymų apie jo žemės sklypo vertę po kelio servituto nustatymo, taigi, nepateikė įrodymų apie žemės sklypo vertės pokyčius, nustačius servitutą.

15Atsakovai V. V. ir J. V. taip pat nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimui nuostoliams dėl jų žemės sklypo vertės sumažėjimo pagrįsti, o taip pat jie nepateikė jų reikalaujamos priteisti 752,42 Eur sumos paskaičiavimo ir nepaaiškino teismo posėdyje, nuo kokios žemės sklypo vertės skaičiuojant prašo priteisti 752,42 Eur žemės sklypo nuvertėjimo nuostolių. Pažymėjo, kad skaičiuojant, kaip nurodė atsakovų atstovė, analogišku būdu, kaip paskaičiuotas E. V. žemės sklypo nuvertėjimas dėl kelio servituto nustatymo, ir imant V. V. ir J. V. 0,5104 ha ploto žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nurodytą byloje esančiame 2014 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše - 4620 Lt (1338 Eur), paskaičiavus proporcingai servituto užimamą plotą (221 kv. m., t.y. 0,0221 ha), atsakovams V. V. ir J. V. turėtų būti kompensuojama 57,93 Eur ((1338 Eur : 0,5104 ha) x 0,0221 ha).

16Teismas sutiko su ieškovės V. K. atstovės atsikirtimų argumentu, kad atsakovo žemės sklypų vertės sumažėjimo paskaičiavimas kaip už jų žemės sklypų dalių, kuriose nustatyti kelio servitutai, nuosavybės netekimą, yra neteisingas, nes nuosavybės teisės į kelio servitutais užimamą plotą jie nepraranda, o yra tik suvaržoma atsakovų kaip žemės sklypų, kuriuose nustatyti kelio servitutai, savininkų nuosavybės teisė.

17Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų reikalavimams dėl nuostolių dėl jų žemės sklypų nuvertėjimo, nustačius kelio servitutus, atlyginimui pagrįsti, konstatavo, kad atsakovo E. V. reikalavimas dėl 1498,49 Eur nuostolių atlyginimo dėl jo žemės sklypo nuvertėjimo ir atsakovų V. V. ir J. V. reikalavimas dėl 752,42 Eur nuostolių atlyginimo dėl jų žemės sklypo nuvertėjimo yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini.

18Atsakovas E. V. prašė priteisti 4201,82 Eur nuostolių atlyginimą už tvoros perkėlimą, jį įrodinėja 2014 m. liepos 15 d. UAB „Statybų šalis“ sudaryta lokaline sąmata, kurioje nurodoma, kad tvoros perkėlimo darbai kainuotų 4201,82 Eur (14 508,05 Lt).

19Atsakovas E. V. nepateikė įrodymų minėtam reikalavimui pagrįsti - nepateikė įrodymų apie tai, kiek kainavo tvoros įrengimo darbai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tvorą, kurios perkėlimo dėl kelio servituto nustatymo nuostolių atlyginimą prašo priteisti iš ieškovų, atsakovai įrengė iki šio ginčo iškėlimo teisme, tuo pačiu paneigiant ieškovų teiginį, kad atsakovai tvorą savo sklypuose pasistatė jau vykstant šiai bylai, ką įrodo ir tai, kad UAB „Kiprėgelis“, rengdamas kelio projektą, tvoros nepažymėjo, nes jos dar nebuvo. Pagal atsakovo E. V. pateiktą jo žemės sklypo Vertinimo ataskaitą, 2014 m. birželio 11 d. jo žemės sklypo vertė buvo nustatyta 63 000,00 Lt (18 246 Eur), o pagal 2014 m. liepos 15 d. UAB „Statybų šalis“ sudarytą lokalinę sąmatą, tvoros perkėlimo darbai kainuotų 4201,82 Eur (14 508,05 Lt); teismo posėdyje atsakovų atstovė patikslino, kad turi būti perkelta tik viena tvoros dalis (nuo kelio), vadinasi, visos tvoros (4 dalių) perkėlimas (esant reikalui) kainuotų 16 807,28 Eur (4201,82 Eur – x 4). Taigi, tvoros perkėlimas kainuotų beveik tiek, kokia 2014 m. birželio 11 d. buvo paties žemės sklypo rinkos vertė (18 246 Eur), ir tai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl pareikšto reikalavimo dydžio ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui E. V. nepateikus papildomų įrodymų savo šiam reikalavimui pagrįsti, reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, neįrodytą.

20Nustatydamas atsakovams priklausančios vienkartinės kompensacijos dydį teismas įvertino tai, kad teismo sprendimu yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, 1/23 dalyje atsakovų V. V. ir J. V. 0,5104 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) bei atsakovo E. V. 0,2131 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1/12 dalyje; atsakovai nepraranda galimybės naudoti savo žemės sklypų pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį; kelio servitutai nustatyti neterminuotai.

21Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir argumentus konstatavo, kad atsakovų žemės sklypuose nustatyti kelio servitutai neabejotinai sukels jiems kaip tarnaujančiųjų daiktų savininkams turtinius ir neturtinius netekimus, suvaržymus ir nepatogumus, kurie turi būti kompensuojami. Teismas priteisė iš kiekvieno iš ieškovų 300 Eur vienkartinę kompensaciją.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti atsakovui 4201,81 Eur nuostolių už tvoros perkėlimą iš ieškovų.

24Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

251) Atsakovų tėvai (pirminiai atsakovai T. V. ir Z. V.) žemės sklypą įsigijo dėl to, kad jis yra nuošalioje ir ramioje vietoje, tinkamoje ramiam šeimos gyvenimui, vaikų auginimui. Buvo planuojama, jog sklypas bus padalintas į dvi dalis ir padovanotas sūnums E. ir V. V., kurie galės įsikurti ten su savo šeimomis ir ramioje bei saugioje aplinkoje auginti vaikus. Tuo tikslu buvo pakeista žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirtį. Kadangi nei atsakovų planuose, nei viešajame registre jokių duomenų apie kelio servitutą nebuvo, atsakovai V. V. ir E. V. žemės sklypus aptvėrė tvora.

262) Kadangi atsakovui E. V. priklausantis žemės sklypas, u/n ( - ), per kurį pravažiuoti įgijo teisę ieškovai, yra aptvertas tvora, tam, kad ieškovai galėtų nekliudomai pravažiuoti per minėtą žemės sklypą, atsakovas negalėtų visai uždaryti tvoros vartų, kas iš esmės pažeidžia valdos saugos funkcijas. Atsakovai įrengdami tvorą savo žemės sklype pagrįstai tikėjosi taip apsaugoti savo valdomą nuosavybės teise žemės sklypą nuo vagysčių, taip pat esant uždaram plotui galima laikyti sargybinį šunį arba saugiai išleisti nepilnamečius vaikus žaisti kieme, tačiau jei atsakovai neturės teisės užverti vartų į savo žemės sklypą, tvoros įrengimas netenka prasmės ir sukelia atsakovams didelius nuostolius. Minėtos problemos sprendimas, atitinkantis protingumo ir sąžiningumo principo reikalavimus, yra tvoros perkėlimas.

273) Teismo posėdžio metu atsakovai E. V. ir V. V. patvirtino, jog tvorą įrengė 2012 metų vasarą, tuo metu, kai jie net neįtarė, jog ateityje kils ginčas dėl kelio servituto. Ieškovas V. J. patvirtino, kad jie sugalvojo kreiptis į teismą, tuomet kai atsirado tvora, taigi tvora atsakovų sklype atsirado dar iki bylos teisme pradėjimo. Atsakovai neišsaugojo kvitų, kiek jiems kainavo visos tvoros įrengimas. Atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo pirminius kadastrinius (UAB „Geomata“ 2012-11-28 dar prieš žemės sklypo padalinimą) nei matavimus atlikę geodezininkai, nei Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip kadastrinių matavimų bylos atitikimą Trakų rajono Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui ir kitiems teisės aktams tikrinanti institucija, nepažymėjo (nepareiškė) jog gali iškilti kelio servituto nustatymo klausimas atsakovo žemės sklype, nors geodezinius matavimus atliekantys specialistai, rengiant kadastrinių matavimų bylą, privalo vadovautis atitinkamos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu.

284) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 4201,81 Eur už vienos tvoros pusės perkėlimą yra per didelė suma ir rėmėsi vien niekuo nepagrįstomis abejonėmis, lygindamas tvoros perkėlimo ir žemės sklypo vertes. Atsakovas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tvoros perkėlimas objektyviai kainuoja daugiau nei jos įrengimas, nes reikia ne tik įrengti tvorą naujoje vietoje, bet ir iškasti tvorą, t.y. į darbų apimtis įeina grunto kasimas rankiniu būdu, tvoros stulpų atkasimas rankiniu būdu, tvorų demontavimas, betono nudaužymas ir tik atlikus minėtus darbus galimas tvoros perkėlimas. Be to, jei teismas turėjo abejonių dėl UAB „Statybų šalis“ lokalinėje sąmatoje nurodyta tvoros perkėlimo darbų verte, teismas galėjo savo nuožiūra nustatyti ir mažesnį nuostolių atlyginimo dydį, tačiau ne visai jį atmesti ir palikti tvoros perkėlimo darbus atsakovo tiesiogiai patiriamiems nuostoliams, nes darbus atsakovas turės atlikti iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas E. V. ne kartą siūlė ieškovams patiems savo darbu ar lėšomis perstatyti tvorą ir taip sumažinti nuostolius, tačiau ieškovai savo darbu ar lėšomis atsisakė prisidėti prie tvoros nukėlimo darbų.

295) UAB „Kiprėgėlis“ rengdamas kelio projektą nebuvo nuvykęs į būsimo kelio servituto vietą, į atsakovų žemės sklypus, kelio projektas buvo parengtas vien iš kadastrinių matavimų bylose esančių duomenų, o nenuvykus į vietą jie ir negalėjo įrengtos tvoros pamatyti.

306) Antstolio R. V. 2014 m. birželio 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuotas tvoros aukštis - 1,60 m. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, priedo 2 lentelės 3 punkte nustatyta, kad tvora, kurios aukštis nuo 1 m iki 2 m, priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Atsakovų žemės sklypui nei statybos leidimas, nei savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas 1,6 m. aukščio tvorai yra nereikalingas, todėl tvora nėra pastatyta savavališkai.

31Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovai V. J. ir J. P. bei D. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

  1. Nėra jokių duomenų, kad tvora yra perkelta, ar atsakovas ją ketina perkelti.
  2. Pateikta į bylą lokalinė sąmatą neįrodo galimų tvoros perkėlimo kaštų.
  3. Tvora baigta pastatyti jau prasidėjus teisminiam ginčui.
  4. Kelias žemėtvarkos dokumentuose buvo pažymėtas, nes atkuriant nuosavybės teises V.
K. į žemės sklypą, dokumentuose buvo pažymėtas kelias. Atsakovas, įsigydamas sklypą turėjo matyti aplink suformuotus žemės sklypus, į kuriuos privažiavimas yra būtinas.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

35Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

37Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose – dėl nuostolių atlyginimo už tvoros perkėlimą, nustačius kelio servitutą.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, jog įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; ir kt.). Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; kt.).

39Pirmos instancijos teismas apeliantui iš ieškovų priteisė vienkartinę 300 Eur kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą teisę naudotis kelio servitutais, šioje dalyje apeliantas sprendimo neskundė. Pažymėtina, kad tokio paties dydžio kompensacija priteista ir atsakovams V. V. ir J. V. (po150 Eur) kiekvienam, teismo sprendimo jie neskundė.

40Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.129 straipsnyje nustatyta, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (taip pat aiškinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

42Taigi, pagal Kasacinio teismo praktiką, savininkas reikalaujantis priteisti nuostolius patirtus ir/ar būsimus dėl servituto nustatymo, turi įrodyti jų dydį. Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos. Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas E. V. realių nuostolių šiai dienai nėra patyręs ir tvoros iš žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas kelio servitutas, nėra perkėlęs. Kaip jau pasisakyta, jam priteista vienkartinė kompensacija, už patiriamus jo teisių suvaržymus. Nors kompensacijos dėl servituto nustatymo priteisimas neužkerta kelio tarnaujančio daikto savininkui prašyti atlyginti nuostolius (CK 4.129 str., CPK 12 str.), tačiau tokių nuostolių buvimą ir/ar būsimus kaštus (jų dydį), apeliantas privalo įrodyti.

43Vertinant apelianto argumentus dėl pirmos instancijos teismo sprendimu atmesto reikalavimo dalies, 4201,81 Eur būsimų nuostolių kaip tvoros perkėlimo kaštų atlyginimo, nustačius ieškovams kelio servitutą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga, konkrečiai 2014 m. birželio 19 d. antstolio R. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad apelianto nurodytas žemės sklypas yra aptvertas tinkline, metaline tvora, patvirtina faktą, kad tvorą atsakovas yra užsitvėręs. Tokį faktą patvirtina ir peržiūrėtos fotonuotraukos, kurios atliktos faktinių aplinkybių konstatavimo metu.

44Įvertinus esamą situaciją matyti, kad nors ir apeliantas šiuo metu nėra patyręs realių nuostolių ir neperkėlęs tvoros į kitą vietą, tačiau teismo sprendimu nustačius kelio servitutą, kuris eina per apelianto žemės sklypo dalį, įvertinus nustatytą aplinkybę, kad apelianto žemės sklypas yra aptvertas tvora, kuri nustačius kelio servitutą, neatlieka savo tiesioginės funkcijos – namų valdos saugumo, pripažintina, kad apeliantui nustatytas kelio servitutas gali sukelti nepatogumus naudojantis jam priklausančiu nuosavybės teise žemės sklypu, kadangi nustačius servitutą, jis negalės uždaryti tvoros vartų, t.y. tvora neatliks savo funkcijos, todėl apeliantas siekdamas šio tikslo, bei iš dalies ir asmeninio gyvenimo privatumo, turės ateityje perkelti tvorą už nustatyto servituto ribų, todėl jis realiai patirs tvoros perkėlimo kaštus. Kaip jau pasisakyta, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

45Apeliantas būsimų nuostolių dydį grindė iš esmės vieninteliu rašytiniu įrodymu - 2014 m. liepos 15 d. sudaryta Lokaline sąmata (b. l. 59, t. 2), kuri teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo būsimų nuostolių dydžio prašoma apimtimi.

46Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto pateiktą lokalinę sąmatą sprendžia, kad apeliantas neįrodė prašomų nuostolių dydžio pilna apimtimi. Viena vertus, pripažintina, kad tvoros perkėlimas susideda iš dvejų etapų, t.y. ardymo darbų ir būsimų pastatymo darbų (ir medžiagų). Sąmatoje nurodyta, kad tvorų iš metalinio tinklo tarp metalinių stulpų demontavimas kainuos 496,50 Eur (1714,32 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, metalinės tvoros tinklo atkabinimas nuo metalinių stulpų, prašoma verte niekaip nėra nepagrįstas (CPK 178 str.). Tuo labiau vertinant, kad ta pati tvora (tinklas) bus montuojama tame pačiame sklype, tik kitoje vietoje. Kita vertus, apeliantas nepagrindė ir vartelių pastatymo kaštų, kurie įtraukti lokalinėje sąmatoje kaip „senos tvoros perkėlimas“ ir paskaičiuota bendra 7526,19 Lt suma. Peržiūrėjus kompiuterinėje laikmenoje esančias foto nuotraukas, jokių vartelių tvoros dalyje, kuri perkeltina į kitą vietą, nematyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė ir lokalinėje sąmatoje nurodytų kaštų „tinko užpylimas IV kategorijos gruntu“, neaišku, kodėl būtinas šios kategorijos gruntas, kuo jis ypatingas, kokia jo kaina ir pan. (CPK 178 str.). Lokalinėje sąmatoje nustatyta 4201,82 Eur (14 508,05 Lt) sąmata paskaičiuota su pridėtinės vertės mokesčiu. Kadangi atsakovas E. V. pripažįsta realių kaštų nepatyręs ir darbų neatlikęs, jis negali reikalauti PVM mokesčio sumokėjimo. Kita vertus, sudarant tvoros perkėlimo sąmatą, nepateikti jokie duomenys apie tvoros nusidėvėjimą, nors pats apeliantas pripažįsta, kad tvora buvo pastatyta 2012 metų vasarą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paties apelianto nurodytu metu, kai ši tvora buvo pastatyta, jis nebuvo žemės sklypo savininkas, kadangi pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis (b. l. 50, t. 2), dovanojimo sutartis, kurios pagrindu jis įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, buvo sudaryta 2014 m. gegužės 29 d.

47Atsižvelgiant į išdėstytą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais (CK 1.2 str., 1.5 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinga ir protinga apeliantui E. V. priteisti tvoros perkėlimo darbų nuostoliams atlyginti 2000 Eur sumą.

48Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, ne visiškai teisingai vertino įrodymus dalyje dėl nuostolių atlyginimo už tvoros perkėlimą, bei taikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje, priteisiant 2000 Eur nuostoliams dėl tvoros perkėlimo atsiradusiems dėl kelio servituto nustatymo atlyginti, atitinkamai priteisiant iš ieškovo V. J. – 1000 Eur ir J. P. bei D. G. po lygiai – 1000 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

50Apeliantas yra sumokėjęs 126,55 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iš dalies patenkinus skundą, jo naudai priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis 60 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą proporcingą patenkintų reikalavimų daliai): iš ieškovo V. J. – 30 Eur ir J. P. bei D. G. 30 Eur, priteisinat iš kiekvienos po lygiai – po 15 Eur (CPK 93 str.).

51Bylinėjimosi išlaidos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už antrinę teisinę pagalbą V. K. parengus atsiliepimą į apeliacinį skundą nepriteistinos, kadangi ieškovei mirus, toks procesinis dokumentas nebuvo priimtas.

52Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą dalyje pakeisti ir priteisti atsakovui E. V. iš ieškovų V. J. – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) ir J. P. bei D. G. iš kiekvienos po 500 Eur (penkis šimtus eurų) nuostoliams už nustatytą kelio servitutą atlyginti.

54Kitoje dalyje 2015 m. lapkričio 11 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

55Priteisti atsakovui E. V. iš ieškovo V. J. – 30 Eur ir J. P. bei D. G. iš kiekvienos po 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai V. K. ir V. J. prašė: 1) nustatyti 4,00 m pločio ir 221 kv. m... 5. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi... 6. Atsakovų atstovė palaikė atsakovų reikalavimą dėl nuostolių ir... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu... 9. Byloje nustatė, kad ieškovei V. K. pagal Vilniaus apskrities viršininko 2008... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė 221 kv. m... 11. Atsakovas E. V. prašė priteisti iš ieškovų 1498,49 Eur už jo žemės... 12. Ieškovė V. K. ir ieškovas V. J. nurodė, kad jokių esminių nepatogumų ar... 13. Atsakovas E. V. savo reikalavimui dėl 1498,49 Eur nuostolių atlyginimo už jo... 14. Atsakovas E. V. jo žemės sklypo nuvertėjimui pagrįsti pateikė tik... 15. Atsakovai V. V. ir J. V. taip pat nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimui... 16. Teismas sutiko su ieškovės V. K. atstovės atsikirtimų argumentu, kad... 17. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei tai, kad atsakovai... 18. Atsakovas E. V. prašė priteisti 4201,82 Eur nuostolių atlyginimą už tvoros... 19. Atsakovas E. V. nepateikė įrodymų minėtam reikalavimui pagrįsti -... 20. Nustatydamas atsakovams priklausančios vienkartinės kompensacijos dydį... 21. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašo pakeisti pirmos instancijos teismo... 24. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 25. 1) Atsakovų tėvai (pirminiai atsakovai T. V. ir Z. V.) žemės sklypą... 26. 2) Kadangi atsakovui E. V. priklausantis žemės sklypas, u/n ( - ), per kurį... 27. 3) Teismo posėdžio metu atsakovai E. V. ir V. V. patvirtino, jog tvorą... 28. 4) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 4201,81 Eur už vienos tvoros... 29. 5) UAB „Kiprėgėlis“ rengdamas kelio projektą nebuvo nuvykęs į būsimo... 30. 6) Antstolio R. V. 2014 m. birželio 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo... 31. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovai V. J. ir J. P. bei D. G. prašo... 32. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
  1. Nėra jokių... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 36. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).... 37. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose – dėl... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 39. Pirmos instancijos teismas apeliantui iš ieškovų priteisė vienkartinę 300... 40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.129 straipsnyje nustatyta,... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 42. Taigi, pagal Kasacinio teismo praktiką, savininkas reikalaujantis priteisti... 43. Vertinant apelianto argumentus dėl pirmos instancijos teismo sprendimu atmesto... 44. Įvertinus esamą situaciją matyti, kad nors ir apeliantas šiuo metu nėra... 45. Apeliantas būsimų nuostolių dydį grindė iš esmės vieninteliu rašytiniu... 46. Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto pateiktą lokalinę sąmatą... 47. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo,... 48. Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus,... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme ... 50. Apeliantas yra sumokėjęs 126,55 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį... 51. Bylinėjimosi išlaidos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai... 52. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą dalyje... 54. Kitoje dalyje 2015 m. lapkričio 11 d. Trakų rajono apylinkės teismo... 55. Priteisti atsakovui E. V. iš ieškovo V. J. – 30 Eur ir J. P. bei D. G. iš...