Byla 2KT-54/2012
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-310-188/2012, Nr. 2-300-188/2012, Nr. 2-361-550/2012 nagrinėjimo
1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. V. pareiškimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-310-188/2012, Nr. 2-300-188/2012, Nr. 2-361-550/2012 nagrinėjimo,
Nustatė
2Vilniaus apygardos teisme 2012 m. kovo 13 d. gautos, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismui, Kėdainių rajono apylinkės teismo nušalinimo klausimo sprendimui, perduotos Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos:
- Civilinė byla Nr. 2-310-188/2012 pagal pareiškėjos N. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Sonata Vaicekauskienė, išieškotoja L. S. (nagrinėja teisėja Ramyna Šidlauskienė);
- Civilinė byla Nr. 2-300-188/2012 pagal antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo, vykdant teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, suinteresuoti asmenys – N. V., L. S. (nagrinėja teisėja Ramyna Šidlauskienė);
- Civilinė byla Nr. 2-361-550/2012 pagal antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – N. V., L. S. (nagrinėja teisėjas Vitalijus Kondratjevas).
3Pareiškėja N. V. prašo nušalinti Kėdainių rajono apylinkės teismą nuo šių civilinių bylų nagrinėjimo, nurodydama, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, sustiprinančios jos nuomonę dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo: dienraščio „Lietuvos žinios“ straipsnyje „Teisėjas lemtis“ rašoma „2010-ųjų viduryje nuo to paties V.Kondratjevo „teisingumo“ tik JAV Federalinis teismas apgynė Š.Paberalių – Lietuvos karininko ir partizano anūką“; „Išleisdami į laisvę JAV pareigūnai atsiprašė Š.Paberaliaus, Lietuvos pageidavimu beveik metus kalinto Čikagos kalėjime“. Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko V.Kondratjevo nuteistas Šarūnas Paberalius JAV Federalinio teismo sprendimu buvo paleistas į laisvę ir neišduotas Lietuvos Respublikai. Pareiškėja N. V. mano, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko V.Kondratjevo abejotini sprendimai, turėję ir tarptautinį atgarsį, leidžia abejoti visų Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų, kuriems gali tekti spręsti jų pirmininko V.Kondratjevo 2011 m. gruodžio 16 d. priimto neteisėto ir dar neįsiteisėjusio sprendimo, išduoto vykdomojo rašto pagrindu atsiradusias pasekmes, nešališkumu.
4Pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkintinas.
5Asmens teisė ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme, susijusi su teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui). Ši teisė numatyta, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris nurodo, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Tačiau teisėjams pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64 - 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ar prielaidomis.
6Nušalinimas Kėdainių rajono apylinkės teismui grindžiamas šio teismo pirmininko Vitalijaus Kondratjevo priimtu tariamai neteisėtu ir nepagrįstu procesiniu sprendimu kitoje – baudžiamojoje byloje, kuri neturi prejudicinio ryšio ar kitokių sąsajų su civilinėmis bylomis, kuriose reiškiamas nušalinimas Kėdainių rajono apylinkės teismui, ar jose dalyvaujančiais asmenimis.
7Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti proceso įstatymuose nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Sprendžiant teisėjui (teismui) pareikšto nušalinimo klausimą, negali būti vertinamas teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, nes tai atliekama teismų instancine tvarka. Dėl to ir kitos bylos, nesusijusios su civilinėmis bylomis, kuriose reiškiamas nušalinimas Kėdainių rajono apylinkės teismui, išnagrinėjimas negali kelti pagrįstų abejonių dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nešališkumo, nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-310-188/2012, Nr. 2-300-188/2012, Nr. 2-361-550/2012.
8Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teismo (teisėjų) nepriklausomumo principas, kuris detalizuotas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos teisėjų etikos kodekse ir kituose teisės aktuose, įpareigoja teisėją vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti sprendimų priėmimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į teisingumo vykdymą, priimant sprendimus būti savarankišku ir nepriklausomu nuo kitų teisėjų nuomonės ir t.t. Civilines bylas Nr. 2-300-188/2012 ir Nr. 2-310-188/2012 nagrinėjanti teisėja Ramyna Šidlauskienė, vykdydama teisingumą šiose bylose, yra nepriklausoma nuo teismo administravimo subjekto, nagrinėjamu atveju, Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko Vitalijaus Kondratjevo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų, teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Konstitucinis teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas be kita ko apima ir draudimą kištis į bylų nagrinėjimo procesą bei teismo sprendimų peržiūrėjimą kitokia nei instancine tvarka.
9Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Nagrinėjamu atveju, objektyvųjį stebėtoją suprantant kaip neutralų vidutinių gebėjimų protingą asmenį, turintį minimalų supratimą apie teisinę sistemą, o ne vieną ar kitą šalį palaikantį asmenį, atsižvelgiant į šių bylų keliamą didžiulį susidomėjimą visuomenėje ir žiniasklaidoje, nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo tvirtinti, kad pareiškime nurodyto straipsnio ištrauka gali kelti abejonių dėl visų Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumo.
10Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teismo) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis, bet ir konkrečiais įrodymais, o asmens nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais sprendimais (šiuo atveju teisėjo Vitalijaus Kondratjevo priimtu 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) a priori negali būti vertinamas kaip teisėjo Vitalijaus Kondratjevo ar tuo labiau visų kitų Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumo įrodymas ir nušalinimo pagrindas. Pareiškėja N. V. nepateikė įrodymų, galinčių paneigti šią išvadą bei sukelti protingų abejonių dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nešališkumo. Pažymėtina, kad objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių ne bet kokias, o tik protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą.
11Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Dėl to, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos N. V. pareiškimo dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti tam teismui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.
12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 64 – 66 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
13pareiškėjos N. V. pareiškimo dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-310-188/2012, Nr. 2-300-188/2012, Nr. 2-361-550/2012 nagrinėjimo netenkinti.
14Nutartis neskundžiama.