Byla 2-1206/2013

Dėl baudos, paskirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinimo (sumažinimo)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.2-207-71/2013, kuria netenkintas pareiškėjo J. D. prašymas dėl baudos, paskirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinimo (sumažinimo).

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-207-71/2013 iškelta pagal ieškovo BUAB „EUDA“ ieškinį atsakovui UAB „TRANSEUDA“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Actio Pauliana).

52011 m. spalio 25 d. atsakovo UAB „TRANSEUDA“ atstovas advokatas pateikė teismui prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos R. A. G. nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad teisėjos atlikti procesiniai veiksmai civilinėje byloje, prieštaringai vertinti pateikti duomenys apie įmonės finansinį stabilumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, duoda pagrindo jam nepasitikėti teisėja, nes, pareiškėjo teigimu, teisėja nutartyje išreikšdama savo poziciją apie įrodymų, kurie nebuvo vertinti reikšmę ir jų ryšį su byla, palaikė vieną proceso šalių, neturėdama tam pakankamo teisinio pagrindo.

6Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi toks prašymas netenkintas.

72013 m. sausio 24 d. teismo proceso metu atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos R. A. G. nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad teisėja kitoje civilinėje byloje Nr. 2-216-71/2013 ją išnagrinėdama jam nedalyvaujant, pažeidė jo, kaip bylos šalies, teises, numatytas CPK 42 straipsnio 1 dalyje, kadangi nesuteikė jam teisės duoti paaiškinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus, teikti klausimus. Todėl laikė, kad ir nagrinėjamoje byloje teisėja bus šališka, nes yra prieš jį nusiteikusi, ir padarė išvadą, jog objektyvaus proceso šioje byloje užtikrinti negalės.

8Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi toks prašymas kaip nepagrįstas atmestas ir atsakovo UAB „TRANSEUDA“ direktoriui J. D. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirta 1 000 Lt bauda. Teismas nurodė, kad nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai reiškiamas pakartotinai, dar kartą nenurodant įstatyme numatytų pagrindų ir neteikiant jokių įrodymų dėl teisėjos galimo šališkumo. Be to, teismas pažymėjo, kad jokių naujų esminių argumentų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginį dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, pareiškėjas nepateikė, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, pateikdamas nepagrįstus nušalinimo pareiškimus, visomis priemonėmis daro spaudimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, vilkina bylos nagrinėjimą, todėl paskyrė piniginę baudą.

9Pareiškėjas J. D. pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl piniginės baudos panaikinimo ar sumažinimo atmetė.

12Teismas nurodė, kad sprendžiant pastarąjį pareiškėjo J. D. pareiškimą dėl nušalinimo pareiškimo pagrįstumo ir baudos panaikinimo, akivaizdu kad, reikšdamas nepagrįstą, nemotyvuotą nušalinimą, jį pakartodamas, pareiškėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tokiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo procesu. Todėl netenkindamas pareiškėjo prašymo, kuriuo buvo prašoma nuo civilinės bylos nagrinėjimo nušalinti teisėją R. A. G., Civilinių bylų skyriaus primininkas, remdamasis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, pareiškėją nubaudė 1000 Lt bauda. Teismas taip pat nurodė, kad prašyme panaikinti paskirtą nuobaudą, pareiškėjas vėlgi, iš esmės nesutikdamas nei su paskirtąja bauda, nei su nušalinimo klausimo išsprendimu, pakartojo savo argumentus dėl, jo manymu, teisėjos šališko elgesio, teigdamas, kad jis nesutinka su teismo nutarties, kuria netenkintas jo prašymas išvadomis ir argumentais. Kartu nurodė, jog reikšdamas nušalinimą teisėjai R. A. G. procesu nepiktnaudžiavo, bet siekė įgyvendinti ir apginti savo teisę į bešališką teismą ir teisingą teismo procesą.

13Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi nustatyta, kad pareiškėjas J. D., pareikšdamas du nepagrįstus nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, rodė nepagarbą teismui, siekdamas ne greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, bet kitų tikslų (nepagrįstai vilkinti procesą). Tokia išvadą teismas taip pat padarė įvertinęs visos bylos procesą nuo jos iškėlimo dienos. Tokį atsakovo (pareiškėjo) elgesį teismas, paskirdamas pareiškėjui baudą, pagrįstai pripažino piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis, veikiančiu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl teismas laikė, kad teisinių pagrindų panaikinti paskirtąją baudą nėra. Be to, sprendžiant prašymą dėl baudos panaikinimo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių kitų svarbių priežasčių (itin sunkios savo materialinės padėties, ar kita), kas sąlygotų galimybę panaikinti ar bent sumažinti paskirtąją baudą.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Pareiškėjas J. D. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti bei panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirtą baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Teismas nagrinėdamas pareiškėjo teiginius dėl teisėjos nušalinimo apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, jog esą pareiškėjo argumentai yra nesusiję su prašymu panaikinti nutartimi paskirtąją baudą, yra teorinio pobūdžio, logiškai nesusiję, todėl nenagrinėtini. Teismas vengė atsakyti į pareiškėjo nurodytus argumentus bei nepaaiškino, kodėl ieškovo BUAB „EUDA“ analogiškas prašymas civilinėje byloje tenkintas, o pareiškėjo atmestas ir kt.

172. Pareiškėjas dėl teismo nevienodo elgesio šalių atžvilgiu analogiškoje situacijoje sąžiningai buvo įsitikinęs, jog teismas nėra objektyvus, todėl jo pasinaudojimas nušalinimo teise negalėjo būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise, kadangi tokią teisę pareiškėjui numato CPK 42 straipsnio 1 dalis.

183. Pareiškėjo nušalinimo pareiškimas buvo aiškiai pagrįstas aiškiai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir toks teismo elgesys sprendžiant prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atidžiam bei protingam asmeniui tokioje situacijoje galėjo sukelti abejones teismo neutralumu ir nešališkumu.

194. Aplinkybės, kurias teismas akcentuoja skundžiamoje nutartyje, t. y, kad tai buvo pakartotinis nušalinimas bei tai, kad šis nušalinimas pripažintas nepagrįstu, pačios savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas. Tam, kad būtų pripažinti, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas. Tuo tarpu šiuo atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas.

205. Civilines bylas Nr. 2-207-71/2013 ir 2-216-71/2013, kuriose ieškovas buvo UAB „EUDA“, o atsakovais atitinkamai UAB „TRANSEUDA“ ir pareiškėjas, nagrinėjusi teisėja vienoje iš šių bylų tenkino ieškovo prašymą atidėti bylą, o kitoje byloje pareiškėjo prašymo dėl ligos atidėti bylos nagrinėjimą netenkino, tokiu būdu analogiškose situacijose priėmė ieškovui palankesnius procesinius sprendimus, laikytina aplinkybe, susijusia su objektyviuoju teisėjo nešališkumu.

21Ieškovas BUAB „EUDA“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko. Ieškovas nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. Duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė piniginę baudą, kadangi pareiškėjas pakartotinai, nenurodydamas konkrečių bylai reikšmingų pagrindų ir nušalinimo argumentų, tik apibendrindamas kitoje byloje, kur jis yra šalimi, teisėjos atliktus procesinius veiksmus bei priimtus procesinius sprendimus ir apibendrintai nurodydamas iš esmės tuos pačius motyvus ir argumentus, piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių teisinių pagrindų paskirtąją baudą panaikinti.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Atskirasis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

24Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Nustačius, kad šia teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007, 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).

26CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar skiriant apeliantui baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad apeliantas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas.

27Skundžiamoje teismo nutartyje, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik apibendrintais pareiškėjo samprotavimais, prielaidomis, padarytomis dėl teisėjo atliekamų procesinių veiksmų, priimant ieškinį ar nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, dėl teisėjo veiksmų renkant įrodymus, pasirenkant bylos nagrinėjimo taktiką ir strategiją, įrodymų rinkimo ir jų įtvirtinimo būdus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjos R. A. G. nušalinimo yra iš esmės pasikartojantys ir analogiški su anksčiau pareikštu nušalinimo pareiškimu šioje byloje, todėl pareiškimą dėl nušalinimo pripažino nepagrįstu ir jo netenkino. Teismas taip pat nurodė, kad reikšdamas nepagrįstą, nemotyvuotą nušalinimą, jį pakartodamas, pareiškėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei tokiais veiksmais piktnaudžiavo procesu ir todėl pareiškėjui skyrė piniginę baudą. Be to, teismas pažymėjo, kad prašyme panaikinti paskirtą nuobaudą, pareiškėjas, iš esmės nesutikdamas nei su paskirtąja bauda, nei su nušalinimo klausimo išsprendimu, pakartojo savo argumentus dėl, jo manymu, teisėjos šališko elgesio, teigdamas, kad teisėja yra šališka jo atžvilgiu atlikdama procesinius veiksmus bei, kad jis nesutinka su teismo nutarties, kuria netenkintas jo prašymas išvadomis ir argumentais.

28Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

29Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo procesiniai veiksmai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir prieš tai buvusiu atveju, bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimas buvo pareikštas ne dėl teisėjo šališkumo, o dėl procesinių sprendimų, kuriais kitoje, t. y. Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-216-71/2013, kurią nagrinėjo ta pati teisėja, neva pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus žodžiu, teikti argumentus bei samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, taip pat dėl to, kad teismas šioje civilinėje byloje tenkino ieškovo UAB „EUDA“ prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tuo tarpu netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su teismo atliekamais procesiniais veiksmais ar priimamais procesiniais sprendimais, juos ginčijo ar teikė dėl jų pastabas atitinkama įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokie aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai vertintini kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

30Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas civiliniame procese buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, t. y. advokato, todėl tiek pareiškėjo atstovui, tiek jam pačiam turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindu teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Todėl esant duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažintinas pagrįstu.

31Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, prašydamas paskirtą baudą panaikinti ne tik nenurodė jokių jo prašymą pagrindžiančių aplinkybių, bet ir toliau dėstė savo subjektyvius samprotavimus apie tariamą teisėjos šališkumą civilinėje byloje atliekant įvairius procesinius veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas prie prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo nepridėjo jokių jo prašymą patvirtinančių įrodymų, todėl toks apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

32Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

33Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

34Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.