Byla e2A-46-413/2020
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Nemuno euroregiono Marijampolės biuras“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4745-314/2019 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Nemuno euroregiono Marijampolės biuras“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybei dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 20 243 Eur nesumokėtą dalininko nario mokesčio skolą už 2007 – 2018 metus, 4 055 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad ieškovės 2000 m. spalio 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu buvo suteiktos dalininkės teisės Druskininkų savivaldybės tarybai (toliau – Taryba), kurios teises ir pareigas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-421 1.1 punktą įgyvendina atsakovė. Visuotinis dalininkų susirinkimas kasmet nustatydavo ieškovės vykdomai veiklai mokamų įnašų (dalininko nario mokesčio) dydžius bei jų mokėjimo tvarką, atsakovė apie tokius įnašus žinojo ir juos mokėjo iki 2006 metų. Atsakovė 2007 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą nedalyvauti ieškovės veikloje ir šiuo sprendimu motyvavo savo atsisakymą mokėti dalininko įnašus, tačiau ir toliau liko ieškovės dalininke. Todėl už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2018 m. susidarė 20 183 Eur nesumokėto dalininko nario mokesčio skola. Atsakovė laiku nesumokėjusi dalininkės mokesčio, taip pat privalo sumokėti palūkanas.

103.

11Atsakovė prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės veiklos ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

124.

13Nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą nedalyvauti ieškovės veikloje ir nutraukė piniginių lėšų skyrimą ieškovei. Mano, kad atsakovė nėra sudariusi jokio sandorio, kuriuo prisiimtų pareigą mokėti kokius nors „dalininko nario mokesčius“, o ypač – savavališkai nustatytus kitų ieškovės narių (dalininkų) sprendimais. Atsakovė ieškovės dalininko turtines ir neturtines teises 2017 m. birželio 5 d. perdavė Lazdijų rajono savivaldybei, todėl prarado ieškovės dalininko statusą. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl „dalininko mokesčio priteisimo“ už laikotarpį nuo 2007 metų, todėl daliai reikalavimų yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei Druskininkų savivaldybei iš ieškovės VšĮ „Nemuno euroregiono Marijampolės biuras“ 1097,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

186.

19Teismas nustatė, kad ieškovė įsteigta 1998 m. birželio 30 d. Nemuno euroregiono Marijampolės biuro steigimo sutartimi (toliau – Sutartis). Druskininkų savivaldybės taryba 2000 m. m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 83 dalyvauti Pasienio regionų sąjungos „Euroregionas NEMUNAS“ veikloje tampant ieškovės dalininke ir 2000 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į ieškovę dėl priėmimo dalininke. Ieškovės visuotinio susirinkimo 2000 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 6 nuspręsta Druskininkų savivaldybės tarybai suteikti ieškovės dalininkės teises, nustatant 2000 Lt (579,24 Eur) dydžio dalininko įnašą ieškovės vykdomai Euroregiono sekretoriavimo veiklai 2000 metais. Ieškovės atstovas ir Druskininkų savivaldybės tarybos atstovas 2000 m. spalio 10 d. sudarė Sutarties priedą Nr. 3, kuriuo Druskininkų savivaldybės taryba įgijo ieškovės dalininkės teises.

207.

21Ieškovės 2007 m. vasario 12 d., 2008 m. vasario 29 d., 2010 m. birželio 3 d., 2011 m. vasario 2 d., 2012 m. birželio 18 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2014 m. birželio 11 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2016 m. birželio 16 d., 2017 m. gegužės 4 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. vykusių visuotinių dalininkų susirinkimų metu buvo patvirtinti nutarimai dėl ieškovės dalininko mokesčio dydžio atitinkamiems metams.

228.

23Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. T1-99 (t 1, b. l. 77), kuriuo nusprendė nedalyvauti ieškovės veikloje rengiant projektus ir juos įgyvendinant bei nuo 2007 m. dalininkės mokesčio nemokėjo.

249.

25Teismas nurodė, kad viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. Įvertinęs šio įstatymo nuostatas, teismas pažymėjo, kad nei VšĮĮ, nei kiti įstatymai nenumato, jog viešosios įstaigos dalininkas, kaip juridinio asmens dalyvis, įgyja pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

2610.

27Ieškovės steigimo sutarties I dalies 3 punkte nurodyti steigėjai – Marijampolės rajono taryba ir Marijampolės miesto taryba susitarė ieškovės įkūrimui ir išlaikymui skirti steigėjų visuotinio susirinkimo nustatytus įnašus. Sutarties III dalies 1 punkte ieškovės steigėjai susitarė, kad Marijampolės rajono savivaldybės taryba įneša 10 000 Lt piniginį įnašą, o kokio dydžio piniginį įnašą įneša Marijampolės miesto savivaldybės taryba, 2 punkte nenurodė. Steigimo sutartyje apie dalininkų mokesčius nepasisakyta (t 1, b. l. 8–9).

2811.

29Teismas, sistemiškai įvertinęs Viešųjų įstaigų įstatymo (2 straipsnio 1, 4 dalis, 3 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1, 5 dalis) ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatas (2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 2 dalį), ieškovės steigimo sutarties, anksčiau ir šiuo metu įregistruotų įstatų turinį, sprendė, kad nei VšĮĮ, nei LPĮ, nei ieškovės įstatai nenumatė ir nenumato pareigos ieškovės dalininkams privalomai mokėti ieškovės visuotinio dalininkų susirinkimo nustatytą dalininko mokestį. Pažymėjo, jog pagal ieškovės steigimo sutarties I dalies 3 punktą ieškovės steigėjai susitarė ieškovės įkūrimui ir išlaikymui skirti steigėjų visuotinio susirinkimo nustatytus įnašus. Pagal VšĮĮ 7 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio Įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio Įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata yra perkelta ir ieškovės įstatų 16 punktą. VšĮĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais (VšĮĮ 13 straipsnio 6 dalis). Sistemiškai aiškindamas ieškovės steigimo sutarties, įstatų ir VšĮĮ nuostatas, teismas konstatavo, kad viešosios įstaigos dalininkams privalomai kyla pareiga mokėti viešajai įstaigai lėšas tik tuomet, kai yra didinamas dalininko kapitalas viešojoje įstaigoje arba fiziniam ar juridiniam asmeniui tampant viešosios įstaigos dalininku.

3012.

31Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė, tapdama ieškovės dalininke, sumokėjo ieškovės nustatyto dydžio įnašą ir byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų siekusi ar padidinusi turėtą kapitalą. Be to, priešingai negu nurodo ieškovė, ieškovės steigimo sutarties I dalies 3 punktas pagal savo lingvistinę reikšmę numato ne ieškovės teisę reikalauti iš savo dalininkų mokėti dalininko mokestį, tačiau apibrėžia, kaip bus nustatomas asmenų, siekiančių tapti ieškovės dalininkais, įnašų dydis bei jo naudojimo paskirtis. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės pareigos mokėti dalininko mokestį, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Atmesdamas pagrindinį ieškovės reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinius ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Konstatavęs, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės priteisti dalininko mokestį, teismas plačiau dėl kitų atsakovės nurodytų ieškinio atmetimo pagrindų nepasisakė.

32Dėl atskirosios nutarties priėmimo

3313.

34Atsakovė prašymą priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės veiklos grindė tuo, ieškovė faktiškai veikė ne kaip viešoji įstaiga, o kaip dokumentų rengimo ir konsultavimo įmonė, už surinktus „dalininko nario mokesčius“ teikianti savo dalininkams mokamas paslaugas – projektų rengimo, konsultavimo ir pan.. Tokiu būdu, anot atsakovės, ne konkurso tvarka įsigyjant paslaugas ir jas apmokant per „dalininko nario mokesčius“ buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo ir Konkurencijos įstatymo reikalavimai. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjamu atveju teismas iš byloje esančių įrodymų visumos negalėjo padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovės veiksmų prieštaravimo įstatymams, todėl nusprendė atskirosios nutarties nepriimti.

35III.

36Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3714.

38Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ „Nemuno euroregiono Marijampolės biuras“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3914.1.

40Pažymi, kad dalininkų įnašų dydžiai į ieškovės kapitalą buvo nustatyti atskiruose Steigimo sutarties punktuose, t. y. 3 dalies 1 ir 2 punktuose. Teismas, pripažindamas, kad Steigimo sutartyje nenumatyta visuotinio dalininkų susirinkimo teisė nustatyti dalininko nario mokestį, šias Steigimo sutarties nuostatas aiškino tik pagal lingvistinę reikšmę, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles.

4114.2.

42Teismas nesiaiškino tikrųjų Steigimo sutartį sudariusių bei vėliau prie jos prisijungusių (įskaitant atsakovės) šalių ketinimus, šalių elgesį po Steigimo sutarties sudarymo, jos vykdymo metu. Sudariusios Steigimo sutartį bei įsteigusios ieškovę, pirmosios dalininkės – Marijampolės rajono savivaldybės taryba ir Marijampolės miesto savivaldybės taryba nuolat mokėjo ieškovės visuotinio dalininkų susirinkimo nustatomą dalininko nario mokestį, kuris buvo naudojamas ieškovės veiklos vykdymui. Kiti asmenys, vėliau tapę ieškovės dalininkais, irgi mokėjo ir dabar moka visuotinio dalininkų susirinkimo nustatomą dalininko nario mokestį. Tokį mokestį, 2000 m. spalio 10 d. pasirašydama Steigimo sutarties papildymą ir sutikdama su Steigimo sutarties sąlygomis bei tapusi ieškovės dalininke, mokėjo ir Druskininkų savivaldybė. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė, pasirašydama Steigimo sutarties papildymą bei tapusi ieškovės dalininke, įsipareigojo laikytis Steigimo sutarties sąlygų, įskaitant Steigimo sutarties 1 dalies 3 punktą, kur numatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas nustatys dalininkams įnašus, mokamus ieškovės veiklos vykdymui. Šios aplinkybės patvirtina, kad tikrieji šalių ketinimai sudarant Steigimo sutartį ir/ar jos papildymus, buvo mokėti ieškovės išlaikymui visuotinio susirinkimo nustatytus įnašus, t. y. dalininko nario mokestį.

4314.3.

44Teismas neteisingai vertino faktines ir teisines bylos aplinkybes. Aiškinant sistemiškai CK 2. 46, 2.81, 2.82 straipsnių, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcijos, galiojusios Steigimo sutarties pasirašymo metu, ieškovės Steigimo sutarties 1 dalies 3 punkto nuostatas ir ieškovės įstatų redakcijų, galiojusių nuo 1998 m. liepos 13 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., ir nuo 2015 m. vasario 2 d. nuostatas bei atsižvelgiant į dalininkų tarpusavio praktiką, elgesį ir tikruosius ketinimus, darytina išvada, kad ieškovės visuotinis dalininkų susirinkimas turi ir turėjo teisę nustatyti dalininkams įnašus, t. y. dalininko nario mokestį, o dalininkai turi ir turėjo pareigą šį mokestį mokėti.

4514.4.

46Teismas, priimdamas ginčo sprendimą, neanalizavo ir nepasisakė dėl Ūkio ministerijos 2016 m. vasario 11 d. rašto Nr. (13.4-31)-3-582, kuris patvirtino, kad dalininko įnašas gali būti perduodamas viešajai įstaigai, o šis įnašas naudojamas viešosios įstaigos tikslams įgyvendinti, bei Teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 6 d. rašto, kuriame nenurodyta, kad viešajai įstaigai draudžiama rinkti nario mokesčius, kad tokių mokesčių rinkimas prieštarauja teisės aktams. Priešingai nei teigė atsakovė, abejuose raštuose patvirtinama, kad nario mokesčio rinkimas yra galimas.

4714.5.

48Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė – ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kas savaime sąlygoja suvokimą, kad tokio juridinio asmens veiklos vykdymui juridinio asmens dalininkai privalės skirti tam tikras lėšas – mokėti nario mokestį, nes priešingu atveju, viešasis asmuo neturės pakankamai lėšų veiklos vykdymui. Tokio dalyko net nereikia įrodinėti, nes tai yra visuotinai priimta ir žinoma praktika. Ši aplinkybė irgi patvirtina, kad ieškovės visuotinis dalininkų susirinkimas turėjo ir turi teisę nustatyti ieškovės dalininkams dalininko nario mokestį, o kiekvienas dalininkas privalo tokį mokestį mokėti.

4914.6.

50Atsakovė puikiai suprato, kad tuo atveju, jeigu ji iš tiesų nenori turėti jokių su buvimu dalininke, įskaitant nemokėti dalininko nario mokesčio, susijusių teisių ir pareigų, atsakovė privalo imtis aktyvių veiksmų ir perleisti trečiajam asmeniui atsakovės turimas ieškovės dalininkės teises. Atsakovė pažeidė CK 1.5, 1.137 straipsniuose įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė ne kartą siūlė atsakovei perleisti dalininkės teises kitiems asmenims, o ieškovės visuotinio dalininkų susirinkimo 2009 m. liepos 24 d. sprendime Nr. 84 yra net nurodomas konkretus subjektas, kuriam būtų galima perleisti atsakovės turimas dalininkės teises – Vilkaviškio rajono savivaldybė.

5114.7.

52Teismas, pripažindamas, kad atsakovei nėra pareigos mokėti ieškovės visuotinio dalininkų susirinkimo nustatytą dalininko mokestį, nepasisakė dėl ieškovės visuotinio dalininkų sprendimų, nustatančių dalininko mokestį galiojimo, t. y. nepripažino, kad šie sprendimai yra negaliojantys. Tai reiškia, kad šie sprendimai yra galiojantys ir yra privalomi dalininkams, kas sąlygoja tai, kad dalininkai privalo mokėti ieškovei šiuose sprendimuose nustatytą dalininko nario mokestį.

5315.

54Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Druskininkų savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5515.1.

56Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neteisingai aiškino Steigimo sutartį. Sutarties I dalies 3 punktas numatė: „Biuro įkūrimui ir išlaikymui skirti steigėjų visuotinio susirinkimo nustatytus įnašus“. Pažymi, kad ieškiniu yra reikalaujama priteisti nesumokėtą dalininko nario mokestį. Teismas tinkamai išaiškino sąvokos „dalininko/steigėjo įnašas“ turinį ir atskyrė ją nuo sąvokos „nario mokestis“, konstatavęs, kad tai yra savarankiški ir atskiri institutai. Iš ieškovės 2018 m. ir 2017 m. balanso duomenų matyti, kad ieškovės kapitalas yra 6661 Eur ir paskutinius 3 metus nesikeitė. Tai reiškia, kad ieškovė gaunamų lėšų (vadinamų „dalininko nario mokesčių“) nelaiko įnašais. Pateiktus naujus įrodymus prašo prijungti prie bylos.

5715.2.

58Apeliantės dėstomi teiginiai apie tariamą sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimą yra deklaratyvūs, cituojama teismų praktika nėra susijusi su nagrinėjama byla. Sprendimai dėl neteisėto mokesčio nustatymo buvo grindžiami visiškai kitais pagrindais (iš ieškovės įstatų), o ne Steigimo sutartimi. Apeliantės argumentai, kad visuotinis dalininkų susirinkimas nustatys dalininkams įnašus, mokamus ieškovės veiklos vykdymui, patvirtina teismo išvadą, kad Steigimo sutartis reguliuoja įnašus, o ne dalininko nario mokesčius.

5915.3.

60Ieškovės akcentuojamas tam tikrų sumų mokėjimas net ir ilgą laikotarpį (prigimtinės prievolės finansiškai palaikyti viešąją įstaigą, kurios narys yra atsakovė) savaime nesukuria pareigos tęsti jų mokėjimą ateityje. Aplinkybė, kad kiti asmenys moka tam tikras įmokas ar mokesčius niekaip neįtakoja atsakovės pareigos mokėti nario mokestį atsiradimo. Be to, pridedamas ieškovės 2018 metų finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas patvirtina, kad neteisėto mokesčio taip pat nemoka ne tik atsakovė, bet ir Alytaus rajono savivaldybė (deklaruojamas įsiskolinimas 6362,02 Eur) ir Trakų rajono savivaldybė (deklaruojamas įsiskolinimas 21 232,41 Eur).

6115.4.

62Apeliantė privalo įrodyti, kad prievolė egzistuoja, t. y. kad prievolė yra atsiradusi ir nėra pasibaigusi. Buvimas viešosios įstaigos dalininku savaime nesukuria Druskininkų savivaldybei teisinės pareigos mokėti bet kokio dydžio kitų dalininkų (veikiančių pavieniai ar per organizuotą susirinkimą) nustatytus nario ar kitokius mokesčius.

6315.5.

64Atsakovė, tapdama ieškovės dalininku, prisiėmė tik tas teises ir pareigas, kurias numatė Viešųjų įstaigų įstatymas ir neprisiėmė jokių kitų įsipareigojimų. Ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, kurios turtas yra atskirtas nuo dalininkų turto. Dalininkai nėra niekaip įpareigoti finansuoti nuostolingos ieškovės veiklos. Ieškovės nurodoma Steigimo sutartis numatė dalininkų įnašų galimybę. Druskininkų savivaldybė savo dalininko įnašus yra sumokėjusi. Ginčas kilo ne dėl dalininkų įnašų, o dėl neteistai nustatytų dalininko nario mokesčių.

6515.6.

66Apeliantės nurodomi Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos raštai nekonstatavo, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokesčių iš dalininkų. Ieškovės dalininkų susirinkimas neturi teisės nustatyti jokių mokesčių savo dalininkams, todėl jo sprendimai nesukūrė galiojančios prievolės, kurios atsiradimo pagrindas, visų pirma, turi būti įstatymas. Joks valdymo organo sprendimas negali būti aukščiau už teisę nepriklausomai nuo to, ar jis yra ginčijamas teisme, ar ne.

6715.7.

68Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl dalininko nario mokesčių priteisimo už laikotarpį nuo 2007 metų. Todėl akivaizdu, kad daliai reikalavimų yra praleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

6915.8.

70Ieškovė savo veikloje daugeliu atvejų ne tenkina viešuosius interesus, o, prisidengdama viešosios įstaigos statusu, veikia kaip paramos skyrimo ir panašių projektų rengimo ir konsultavimo įmonė. Tokiu būdu, ne konkurso tvarka įsigyjant paslaugas ir jas apmokant per dalininko nario mokesčius yra pažeidžiami Viešųjų pirkimų įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo, Konkurencijos įstatymo reikalavimai, todėl atsakovė prašo priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės veiklos.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV.

73Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7416.

75CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

76Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

7717. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

7818. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

7919. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2018 m. ir 2017 m. balansus, 2018 m. aiškinamąjį raštą. Šiais dokumentais atsakovė grindžia atsiliepimo į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė netinkamai aiškina Steigimo sutartį. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, kadangi teismas teisingai išaiškino Steigimo sutartį, tačiau su teismo aiškinimu ieškovė nesutinka.

8020. Atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartus kasacinio teismo išaiškinimus ir teismo pareigą ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, taip pat į tai, kad su minėtais įrodymais susipažino (galėjo susipažinti) kiti dalyvaujantys asmenys ir pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės, kad prašomi prijungti prie bylos įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija sprendžia prijungti prie bylos atsakovės prašomus duomenis ir vertinti juos byloje surinktų įrodymų viseto kontekste.

8121. Priėmusi atsakovės papildomus įrodymus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 17 straipsnio nuostatas, sprendžia tikslingu priimti ir ieškovės papildomus rašytinius paaiškinimus (2019-11-27, reg. Nr. E1-35486).

82Dėl faktinių bylos aplinkybių

8317.

84Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė buvo įsteigta 1998 m. birželio 30 d. Nemuno euroregiono Marijampolės biuro steigimo sutartimi (1 t., b. l. 8-9). Druskininkų savivaldybės taryba 2000 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 83 dalyvauti Pasienio regionų sąjungos „Euroregionas NEMUNAS“ veikloje tampant ieškovės dalininke ir 2000 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į ieškovę dėl priėmimo būti jos dalininke (1 t., b. l. 107). Ieškovės visuotinio susirinkimo 2000 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 6 nuspręsta Druskininkų savivaldybės tarybai suteikti ieškovės dalininkės teises, nustatant 2000 Lt (579,24 Eur) dydžio dalininko įnašą ieškovės vykdomai Euroregiono sekretoriavimo veiklai 2000 metais (1 t., b. l. 106). Ieškovės atstovas ir Druskininkų savivaldybės tarybos atstovas 2000 m. spalio 10 d. pasirašė steigimo sutarties priedą Nr. 3, kuriuo Druskininkų savivaldybės taryba įgijo ieškovės dalininkės teises (1 t., b. l. 83).

8518.

86Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. T1-99 (1 t., b. l. 10), nusprendė nedalyvauti ieškovės veikloje ir nuo 2007 m. savo veiklą pas ieškovę nutraukė, dalininkės mokesčio nemokėjo, apie tai informuodama ieškovę 2007 m. lapkričio 8 d. (1 t., b. l. 71). Atsakovė ieškovės dalininko turtines ir neturtines teises 2017 m. birželio 5 d. perdavė Lazdijų rajono savivaldybei (1 t., b. l. 90).

8719.

88Byloje kilo ginčas dėl atsakovės teisės nutraukti veiklą viešojoje įstaigoje ir jos pareigos mokėti nario mokestį.

89Dėl dalininko teisės nutraukti veiklą viešojoje įstaigoje (išstoti iš jos)

9020.

91Viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas (toliau – VšĮĮ) (VšĮĮ 1 str. 1 d.). Viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais (VšĮĮ 2 str. 1, 4 dalys). Pagal VšĮĮ 7 straipsnio 1 dalį (Įstatymo redakcija, galiojusi atsakovei tampant ieškovės dalininke), viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio Įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio Įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos dalininko teisių turinį reglamentuoja VšĮĮ 7 straipsnio 4–6 dalys.

9221.

93Nurodytos Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos ir ieškovės įstatai tiesiogiai neįtvirtina įstaigos dalininko teisės nutraukti savo veiklą (narystę) viešojoje įstaigoje ir tokios teisės realizavimo tvarkos, tačiau tai nereiškia, kad tokios teisės įstaigos dalininkas iš viso neturi. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Ir nors Konstitucijoje tiesiogiai nenurodyta, kad paminėta konstitucinės teisės norma taiko ir viešosioms įstaigoms, tačiau Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principas, CK 2.76 straipsnyje įtvirtintas draudimas diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.

9422.

95Minėta, kad atsakovė 2007 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. T1-99 (1 t., b. l. 77), nusprendė nedalyvauti ieškovės veikloje rengiant projektus ir juos įgyvendinant, šio sprendimo ieškovė (jos dalininkai) neskundė ir šiandien jis yra galiojantis, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovei nutraukus savo dalyvavimą ieškovės veikloje nuo 2007 metų, ieškovės reikalavimas sumokėti atsakovei skolą už narystę (nario mokestį) viešojoje įstaigoje už 2007 m. – 2018 metus ne tik neturi teisinio pagrindo, bet ir prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

96Dėl viešosios įstaigos nario mokesčio

9723.

98Pagal VšĮĮ 3 straipsnio 1 dalį, viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodyta steigėjų įsipareigojimai, steigimo išlaidų kompensavimas (5 str. 4 d. 4–5 punktai, Įstatymo redakcija, galiojusi ieškovės steigimo metu).

9924. Pagal VšĮĮ 6 straipsnio 1 dalį (Įstatymo redakcija, galiojusi atsakovei tampant ieškovės dalininke), viešosios įstaigos dalininkas (savininkas) yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka turi dalį viešosios įstaigos dalininkų kapitalo. Viešosios įstaigos steigėjas nuo įnašų padarymo dienos tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku, jeigu visi įnašai yra vieno asmens). Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatytos viešosios įstaigos dalininko (savininko) turtinės teisės, t. y. 1) gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka; 2) palikti testamentu, parduoti ar kitaip perduoti savo turto dalį kitiems asmenims įstatuose nustatyta tvarka.

10025. Pagal šiuo metu galiojančią VšĮĮ 7 straipsnio redakciją, Viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio Įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio Įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis). Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Viešosios įstaigos dalininko teisės parduodamos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims šio Įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais (6 dalis). Taigi, viešosios įstaigos dalininko turtinių teisių turinys minėtu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra nepakitęs.

10126. Pažymėtina, kad nei ieškovės steigimo sutartyje (1 t., b. l. 8-9), nei vienoje iš ieškovės įstatų redakcijų, reglamentuojančių viešosios įstaigos piniginius įnašus turtą ir lėšas, nenurodyta, kad ieškovės piniginiai įnašai, gautinos lėšos ir turtas yra formuojami iš įstaigos dalininkų nario mokesčio. Kitaip tariant nei VšĮĮ, nei ieškovės įstatai nenumato dalininkams pareigos mokėti privalomus mokesčius. Priešingai, įstatuose numatyta, kad dalininkų kapitalą sudaro dalininkų įnašai, kuris gali būti didinamas tik papildomais įnašais; kad įstaigos lėšos yra lėšos, gautos kaip labdara, dovana, parama, taip pat kitos negrąžintinai gautos lėšos, kurias ieškovė naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams (pvz., 1998-07-13 įstatų redakcijos 5.1.1 p., 5.1.4 p.; 2015-02-02 įstatų redakcijos 49 p.; 2006-09-26 įstatų redakcijos 14, 17, 27, 49 punktai) (1 t., b. l. 91-96; 98-103; 2 t., b. l. 13-16).

10227. Aptartos VšĮĮ ir ieškovės įstatų nuostatos teikia pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir atmesti kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad nei VšĮĮ, nei LPĮ (Labdaros ir paramos įstatymas), nei ieškovės steigimo sutartis ir įstatai nenumatė ir nenumato pareigos ieškovės dalininkams privalomai mokėti ieškovės dalininkų visuotiniuose dalininkų susirikimų nustatytus nario mokesčius, iš kurių ieškovė ir kildina savo reikalavimus nagrinėjamojoje byloje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išskyrus dalininkų piniginius įnašus, kurie sudaro įstaigos dalininkų kapitalą, nustatyti kitus, ne laisvanoriškus, bet privalomai dalininkų mokamus mokesčius, kaip tai numato kiti panašią veiklą reguliuojantys įstatymai (pvz., Asociacijų įstatymas), viešajai įstaigai (jos dalininkams) negalima. Todėl sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad ieškovei (jos dalininkams) priėmus sprendimus dėl privalomų viešosios įstaigos nario mokesčio, jos dydžio ir mokėjimo tvarkos, yra pažeidžiamos VšĮĮ ir ieškovės įstatų nuostatos, todėl ginčyti šiuos sprendimus, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, atsakovė neprivalo.

10328. Teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės sprendimo rezultatui apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl Ūkio ministerijos 2016 m. vasario 11 d. rašto Nr. (13.4-31)-3-582 bei Teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 6 d. rašto turinio, kadangi minėtos institucijos savo raštuose pačios nurodė, kad joms nesuteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir jų taikymo klausimų bei teikti konkrečių situacijų teisinio vertinimo. Be to, pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei CK apskritai nereguliuoja viešosios įstaigos metinio dalininkų mokesčio nustatymo klausimų, kad tokio mokesčio mokėjimo teisėtumo vertinimas turėtų būti atliekamas pirmiausiai vadovaujantis viešosios įstaigos įstatai ir juose nustatytomis atitinkamomis taisyklėmis (3 t., b. l. 21-22, 23-24).

104Dėl procesinės bylos baigties

10529. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

10630. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiniam pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

107Dėl atsakovės prašymo priimti byloje atskirąją nutartį

10831.

109Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo veikloje daugeliu atvejų ne tenkina viešuosius interesus, o, prisidengdama viešosios įstaigos statusu, veikia kaip paramos skyrimo ir panašių projektų rengimo ir konsultavimo įmonė. Tokiu būdu yra pažeidžiami Viešųjų pirkimų įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo, Konkurencijos įstatymo reikalavimai. Todėl atsakovė prašo priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės veiklos.

11032.

111CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas šio Kodekso 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-237-823/2018).

11233.

113Kolegijos nuomone, atsakovės argumentai, kuriais ji grindžia atskirosios nutarties šioje byloje priėmimo būtinybę, yra paremti asmeniniu (subjektyviu) bylos aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, nenustatė atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų ieškovės padarytų įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimų, apie kuriuos reikėtų informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo priimti atskirąją nutartį pagal CPK 299 ir 332 straipsnius. Atsakovei manant, kad yra padaryti konkretūs teisės aktų pažeidimai, ši nutartis neužkerta jai galimybės pačiai su pareiškimu kreiptis į atitinkamas institucijas.

114Dėl bylinėjimosi išlaidų

11534.

116CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

11735.

118Apeliacinės instancijos teismui ieškovės apeliacinį skundą atmetus ir nutarus palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, išspręstinas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

11936.

120Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

12137.

122Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 924,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ši suma priteistina iš ieškovės atsakovės Druskininkų savivaldybės naudai.

123Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

124Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

125Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Nemuno euroregiono Marijampolės biuras“ (juridinio asmens kodas165823751) atsakovės Druskininkų savivaldybės (juridinio asmens kodas 111100394) naudai 924,43 Eur (devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

126Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 8. 2.... 9. Nurodė, kad ieškovės 2000 m. spalio 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo... 10. 3.... 11. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priimti... 12. 4.... 13. Nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. birželio 4 d. priėmė... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, kad ieškovė įsteigta 1998 m. birželio 30 d. Nemuno... 20. 7.... 21. Ieškovės 2007 m. vasario 12 d., 2008 m. vasario 29 d., 2010 m. birželio 3... 22. 8.... 23. Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, kad viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą,... 26. 10.... 27. Ieškovės steigimo sutarties I dalies 3 punkte nurodyti steigėjai –... 28. 11.... 29. Teismas, sistemiškai įvertinęs Viešųjų įstaigų įstatymo (2 straipsnio... 30. 12.... 31. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė, tapdama ieškovės... 32. Dėl atskirosios nutarties priėmimo... 33. 13.... 34. Atsakovė prašymą priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės veiklos... 35. III.... 36. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 37. 14.... 38. Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ „Nemuno euroregiono Marijampolės... 39. 14.1.... 40. Pažymi, kad dalininkų įnašų dydžiai į ieškovės kapitalą buvo... 41. 14.2.... 42. Teismas nesiaiškino tikrųjų Steigimo sutartį sudariusių bei vėliau prie... 43. 14.3.... 44. Teismas neteisingai vertino faktines ir teisines bylos aplinkybes. Aiškinant... 45. 14.4.... 46. Teismas, priimdamas ginčo sprendimą, neanalizavo ir nepasisakė dėl Ūkio... 47. 14.5.... 48. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė – ne pelno siekiantis... 49. 14.6.... 50. Atsakovė puikiai suprato, kad tuo atveju, jeigu ji iš tiesų nenori turėti... 51. 14.7.... 52. Teismas, pripažindamas, kad atsakovei nėra pareigos mokėti ieškovės... 53. 15.... 54. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Druskininkų savivaldybė prašo... 55. 15.1.... 56. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neteisingai... 57. 15.2.... 58. Apeliantės dėstomi teiginiai apie tariamą sutarčių aiškinimo taisyklių... 59. 15.3.... 60. Ieškovės akcentuojamas tam tikrų sumų mokėjimas net ir ilgą laikotarpį... 61. 15.4.... 62. Apeliantė privalo įrodyti, kad prievolė egzistuoja, t. y. kad prievolė yra... 63. 15.5.... 64. Atsakovė, tapdama ieškovės dalininku, prisiėmė tik tas teises ir pareigas,... 65. 15.6.... 66. Apeliantės nurodomi Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos raštai... 67. 15.7.... 68. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl dalininko nario mokesčių priteisimo... 69. 15.8.... 70. Ieškovė savo veikloje daugeliu atvejų ne tenkina viešuosius interesus, o,... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV.... 73. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 74. 16.... 75. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 76. Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ... 77. 17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie... 78. 18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis –... 79. 19. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus... 80. 20. Atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartus kasacinio teismo išaiškinimus... 81. 21. Priėmusi atsakovės papildomus įrodymus, teisėjų kolegija,... 82. Dėl faktinių bylos aplinkybių ... 83. 17.... 84. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė buvo įsteigta 1998 m. birželio 30... 85. 18.... 86. Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. T1-99 (1... 87. 19.... 88. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės teisės nutraukti veiklą viešojoje... 89. Dėl dalininko teisės nutraukti veiklą viešojoje įstaigoje (išstoti iš... 90. 20.... 91. Viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą,... 92. 21.... 93. Nurodytos Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos ir ieškovės įstatai... 94. 22.... 95. Minėta, kad atsakovė 2007 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. T1-99 (1 t., b. l.... 96. Dėl viešosios įstaigos nario mokesčio ... 97. 23.... 98. Pagal VšĮĮ 3 straipsnio 1 dalį, viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti... 99. 24. Pagal VšĮĮ 6 straipsnio 1 dalį (Įstatymo redakcija, galiojusi... 100. 25. Pagal šiuo metu galiojančią VšĮĮ 7 straipsnio redakciją, Viešosios... 101. 26. Pažymėtina, kad nei ieškovės steigimo sutartyje (1 t., b. l. 8-9), nei... 102. 27. Aptartos VšĮĮ ir ieškovės įstatų nuostatos teikia pagrindo sutikti... 103. 28. Teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės sprendimo... 104. Dėl procesinės bylos baigties... 105. 29. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 106. 30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiniam... 107. Dėl atsakovės prašymo priimti byloje atskirąją nutartį... 108. 31.... 109. Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo veikloje daugeliu atvejų ne tenkina... 110. 32.... 111. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas šio... 112. 33.... 113. Kolegijos nuomone, atsakovės argumentai, kuriais ji grindžia atskirosios... 114. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 115. 34.... 116. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 117. 35.... 118. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės apeliacinį skundą atmetus ir... 119. 36.... 120. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba,... 121. 37.... 122. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 924,43 Eur... 123. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 124. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 125. Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Nemuno euroregiono... 126. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....