Byla 2S-1509-555/2020

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis R. S., D. B., akcinė bendrovė SEB bankas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-13876-848/2020 pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis R. S., D. B., akcinė bendrovė SEB bankas.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjo V. Š. bankroto administratorės UAB „( - )“ įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą nutraukti pareiškėjo V. Š. bankroto bylą. Bankroto administratorė nurodė, kad 2020 m. gegužės 5 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai priėmė nutarimą „įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į V. Š. bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorė, vadovaudamasi Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 12 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pateikė teismui tokį prašymą. Pažymėjo, kad bankroto administratorė taip pat sutinka su kreditorės D. B. 2020 m. gegužės 5 d. balsavimo raštu biuletenio priede išdėstytais argumentais, jog egzistuoja pagrindas nutraukti pareiškėjo bankroto bylą dėl FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nustatytų imperatyvų pažeidimo.

72.

8Pareiškėjas V. Š. su pareikštu prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad savo pareigą kaip bankrutuojantis asmuo nuo pat bankroto bylos iškėlimo atliko tinkamai. Visą laiką, gavus pareikalavimą teikė pažymas iš Sodros, pažymas apie darbo užmokestį, atliko mokėjimus pagal mokumo atkūrimo planą bei teikė kitą reikiamą informaciją. Pareiškėjas nekliudė jam priklausančio turto pardavimui, priešingai – jo iniciatyva surandant pirkėją ir suderinus kreditorių nustatytą turto pardavimo kainą, buvo sutaupyta tiek laiko, tiek lėšų turto pardavimo organizavimui. Pareiškėjas pardavęs butą, galėjo nuomotis būstą ir kreiptis į teismą dėl įmokų sumažinimo, nes būtų reikėję mokėti nuomos mokestį, tačiau ieškojo visoms pusėms priimtiniausio sprendimo ir rado būstą, už kurį reikėjo mokėti tik komunalinius patarnavimus, tačiau nereikėjo mokėti nuomos mokesčio. Nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. dėl patirtos traumos turėjo nedarbingumą, tačiau neprašė nei teismo, nei bankroto administratorės sumažinti jam priklausančių mokėti įmokų dėl pajamų sumažėjimo, įmokos buvo atliekamos kaip numatyta mokumo atkūrimo plane. Per visą laikotarpį sumokėti kasmetines įmokas pavėlavo gal porą kartų, tačiau tam įtakos turėjo darbo užmokesčio išmokėjimas, nes įmonė išmoka darbo užmokestį iki kito mėnesio 25 dienos, kartais ir vėliau. Iki šios dienos yra visiškai atsiskaitęs su kreditoriais. Pareiškėjas studijavo ( - ) mokykloje, tuo metu reikėjo lankstaus darbo laiko, taip pat toliau studijavo ( - ) universitete, nors ir neakivaizdinėse studijose, tačiau paskaitos būdavo kiekvieną savaitę penktadienį, šeštadienį, be to, buvo privaloma dalyvauti konsultacijose, kurios vyko antradieniais, taigi rasti geriau apmokamą darbą su specialiai jam pritaikytu darbo grafiku praktiškai buvo neįmanoma. Įmonės, kuriose dirbo ir šiuo metu dirba, suteikė jam sąlygas dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Be to, 2019 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į UAB „( - )“ sandėlio vadovo pareigoms užimti, tačiau jo kandidatūra buvo atmesta dėl sandėlių valdymo patirties trūkumo. Pareiškėjas nesutiko, kad jis visiškai nedėjo pastangų padidinti savo pajamas. Kreditorė D. B. bando kliudyti jam bankrutuoti kaip asmeniui dėl neaiškių priežasčių, su nepagrįstais prašymais trukdo tiek bankroto administratorės, tiek teismo darbą. Nemokumo administratorės prašymas yra nelogiškas, nes iki bankroto bylos pabaigos yra likęs tik vienas mėnesis, kadangi bankroto byla baigsis 2020 m. liepos 27 d. Bankroto bylos nutraukimas būtų nesąžiningas veiksmas jo kaip bankrutuojančio asmens atžvilgiu bei pažeistų jo teises, nes mokumo atkūrimo planą vykdė tinkamai ir yra visiškai atsiskaitęs.

93.

10Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad kaip bankrutuojančio asmens V. Š. kreditorius savo poziciją yra išreiškęs 2020 m. gegužės 5 d. vykusiame kreditorių susirinkime, pateikdamas balsavimo raštu biuletenį, ir laikosi šios pozicijos. Kreditorius AB SEB bankas taip pat pritaria tiek kreditorės D. B. kreditorių susitrinkimo metu pateiktai nuomonei bei išdėstytiems argumentams, tiek ir bankroto administratorės įgalioto asmens išsakytai nuomonei. Kreditoriai AB „SEB bankas“, D. B., kurių kreditorinių reikalavimų procentinė išraiška yra 83,25 procentai, visos teismo patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos, 2020 m. gegužės 5 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu priėmė sprendimą, įpareigojantį bankroto administratorę, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos V. Š. atžvilgiu nutraukimo. Byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad V. Š. nevykdo ir / ar netinkamai vykdo mokumo atkūrimo plane nustatytus įsipareigojimus, nesiekia didesnių pajamų gavimo, nesiekia teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis). Bankrutuojančiam asmeniui nesiekiant gauti kuo daugiau pajamų, nesiekiant kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, o siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis ir kuo greičiau, bankroto proceso pagalba, nusirašyti prisiimtus įsipareigojimus bei susidariusius įsiskolinimus, toks fizinio asmens bankroto procesas yra palankus vien tik bankrutuojančiam asmeniui, neužtikrinantis kreditorių interesų gynimo, pažeidžiant skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą bei kreditorių teises ir teisėtus interesus. Trečiasis asmuo prašė tenkinti bankroto administratorės UAB „( - )“ įgalioto asmens prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo ir nutraukti fizinio asmens V. Š. atžvilgiu iškeltą bankroto bylą.

114.

12Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, su pareiškėjo bankroto administratorės prašymu sutiko, prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

135.

14Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad iki 2020 m. birželio 22 d. įplaukų (kodu ( - )), susijusių su dalies kreditorės finansinio reikalavimo tenkinimu, yra gautas 47,82 Eur. Teismui patvirtinus bankroto administratorės prašyme nurodytą informaciją, neprieštaravo, kad bankroto administratorės prašymas dėl pareiškėjo V. Š. bankroto bylos nutraukimo būtų patenkintas.

156.

16Trečiasis asmuo D. B. nurodė, kad palaiko 2020 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkime išreikštą poziciją dėl bankroto bylos nutraukimo ir prašė vadovautis minėtais argumentas, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo.

17II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

187.

19Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi nutraukė pareiškėjo V. Š. bankroto bylą.

208.

21Teismas nustatė, kad pareiškėjas aktyviai geriau apmokamo darbo neieškojo (dėl darbo kreipėsi tik vieną kartą į įmonę UAB „( - )“). Pareiškėjas, pabaigęs 2018 m. birželio 26 d. studijas V. A. G. aukštojoje mokykloje, studijas tęsė toliau, liko dirbti įmonėse, kur jo mėnesinės pajamos sudarė tik apie 500,00 Eur. Viso bankroto proceso metu pareiškėjo pajamos neaugo, nes viso bankroto proceso metu mokėsi. Pareiškėjas viso bankroto proceso metu dirbo dvejose įmonėse UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, kurios abi priklauso bankrutuojančio asmens tėvui. Pareiškėjo mėnesinės pajamos nesiekė net šalyje esančio logistikos sektoriaus direktorių mažiausios atlyginimo ribos, remiantis LR Statistikos departamento duomenimis. Įvertinus tokias aplinkybes, teismas laikėsi nuomonės, jog negali būti atmetama prielaida, kad dirbant artimam giminaičiui priklausančiose įmonėse bankrutuojantis asmuo turėjo galimybę slėpti tikrąją savo turtinę padėtį apie faktiškai gaunamas pajamas, dėl ko buvo pažeidžiami kreditorių interesai. Teismui kilo pagrįstų abejonių pareiškėjo sąžiningumo viso bankroto proceso metu. Bankrutuojantis asmuo savo veiksmais realiai nesiekė įgyvendinti mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių bei nedėjo pastangų didinti savo gaunamų pajamų bei pažeidė FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 10 punktą pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą. Teismas akcentavo, kad už teismo patvirtino plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją.

229.

23Teismas taip pat nustatė, kad bankrutuojantis asmuo nuolat vėluoja mokėti įmokas kreditoriams – lėšos kreditorių reikalavimams dengti už 2019 m. rugsėjo mėn., 2019 m. spalio mėn. buvo pervestos tik 2020 m. sausio 15 d., vėlavimas daugiau nei 4 mėnesiai, įmokas kreditoriams už 2019 m. lapkričio mėn., 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn. bankrutuojantis asmuo pervedė tik 2020 m. kovo mėn., 2020 m. vasario mėn. įmoką bankrutuojantis asmuo atliko 2020 m. kovo 25 d. Vėluojant laiku mokėti įmokas bankroto administratorė negali laiku piniginių lėšų paskirstyti kreditoriams, kaip tai numatyta mokumo atkūrimo plane. Teismas vertino, kad bankrutuojantis asmuo nesilaikydamas mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų pažeidžia kreditorių teises, dėl ko netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą.

2410.

25Teismas nustatė ir tai, kad byloje esančioje 2018 m. rugpjūčio 6 d. bankrutuojančio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. birželio mėn. laikotarpio V. Š. pajamos sudarė 5 864,63 Eur. V. Š. mokumo atkūrimo plane numatyta, kad gaunamos pajamos 500,00 Eur per mėnesį, išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti 380,00 Eur per mėnesį, o atsiradus papildomoms lėšoms jos bus paskirstytos bankroto proceso eigoje kreditoriams. Bankrutuojantis asmuo apie papildomai gautas lėšas bankroto administratorės neinformavo, papildomai gaunamų lėšų į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą nepervedė, tuo pažeisdamas FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus.

2611.

27Teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį per praėjusi plano įgyvendinimo laikotarpį (netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planu nustatytas pareigas dėl įmokų mokėjimo, nuolat vėlavo, neieškojo geriau apmojamo darbo, dėl mokumo atkūrimo pastangų nedėjo), sprendė, kad mokumo atkūrimo planas vykdomas netinkamai, pareiškėjas sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais, grąžindamas jiems kuo didesnes skolos sumas, t. y. elgėsi jų atžvilgiu nesąžiningai. Teismas sprendė, kad toks pareiškėjo elgesys visiškai neatitinka kreditorių interesų ir sudaro pagrindą taikyti priemones, nustatytas FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje.

28III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2912.

30Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės UAB „( - )“ prašymą nutraukti pareiškėjo bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3112.1.

32Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta neteisingai ir netinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas.

3312.2.

34Teismui įstatymo leidėjas nėra nustatęs imperatyvios procesinės pareigos nutraukti fizinio asmens bankroto bylą visais be išimties atvejais, kai bankrutuojantis asmuo nepilna apimtimi įgyvendina (vykdo) plano priemones ir daugiau nei 2/3 visų patvirtintų reikalavimų teisę turintys kreditoriai pareikalauja bylos nutraukimo.

3512.3.

36Pareiškėjas papildomas lėšas gavo iš papildomo darbo. Nuo šių lėšų buvo sumokėti visi mokesčiai valstybei, jos atsispindi ir Sodros duomenų bazėje, todėl nuslėpti jų buvo neįmanoma. 2019 m. spalio 8 d. bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje bankroto administratorė nurodė ir konstatavo, kad pervesta perviršio suma, susidariusi už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. rugsėjo yra paskirstyta ir pervesta kreditoriams. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo pervestos papildomai gautos lėšos į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą. Šiuo atveju nenustatyta visų sąlygų visuma (neigiamas poveikis kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui) nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

3712.4.

38Pareiškėjas studijas ( - ) mokykloje pabaigė 2018 m. birželio 26 d., ir, po to, siekdamas įgyti daugiau žinių ir patirties logistikos ir prekybos versle, iš karto pradėjo studijuoti ( - ) universitete ( - ) fakulteto magistratūros studijų ( - ) studijų programoje. Studijas baigė 2020 m. birželio 30 d. Įgijęs aukštesnę kvalifikaciją bei atitinkamų žinių tikėjosi jas panaudoti praktikoje, darbe ir tuo pačiu siekti didesnių pajamų. Bankroto metu bandė ieškoti geriau apmokamo darbo (dėl darbo kreipėsi įmonę UAB „( - )“). Naujo, didesnes pajamas garantuosiančio darbo paieškas apsunkino reikiamo išsilavinimo nebuvimas bei kvalifikacijos stoka. Susirasti naują geriau apmokamą darbą studijuojančiam asmeniui yra itin sudėtinga.

3912.5.

40Byloje yra pateikti papildomi įrodymai, t. y. VšĮ ( - ) ligoninės etapinė epikrizė, 2020 m. liepos 13 d. UAB „( - )“ pažyma, 2020 m. liepos 13 d. UAB „( - )“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Aukščiau nurodyti dokumentai patvirtiną tą faktą, kad nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimo (ligos) nedirbo ir nurodytu laikotarpiu pajamų iš savo darbdavio negavo.

4112.6.

42Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas nesilaikė mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų ne piktybiškai ir vėlavo mokėti įmokas dėl svarbių priežasčių – ligos ir nedarbingumo. Be to, teismas neįvertino tų aplinkybių, kad, nepaisant ligos ir nedarbingumo, pareiškėjas neprašė tikslinti mokumo atkūrimo plano ir sumokėjo visas mokumo atkūrimo plane numatytas įmokas už ligos ir nedarbingumo laikotarpį. Pareiškėjas viso bankroto proceso metu intensyviai bendradarbiavo su bankroto administratore.

4312.7.

44Pareiškėjas viso bankroto proceso metu buvo aktyvus ir stengėsi atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintas pareigas pareiškėjas nuo pat bankroto bylos iškėlimo tinkamai atliko. Bankroto administratorei buvo teikiami duomenys iš Sodros, pažymos apie darbo užmokestį, atliekami mokėjimai pagal mokumo atkūrimo planą bei teikiama kita informacija. Pareiškėjui priklausantis turtas buvo parduotas, jam pačiam suradus turto pirkėją, kuris sumokėjo kreditorių nustatytą pardavimo kainą. Pardavus butą, susirado būstą, už kurį tereikėjo mokėti komunalinius mokesčius. Dėl patirtos traumos turėjo nedarbingumą, tačiau nesikreipė nei į teismą, nei į nemokumo administratorę dėl įmokos sumažinimo. Vien tai, kad bankroto proceso metu pareiškėjas geriau apmokamo darbo nerado, nesudaro pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumą. 2019 m. spalio 8 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje nėra nurodoma jokių aplinkybių dėl pareiškėjo nesąžiningumo ar mokumo atkūrimo plane numatytų įpareigojimų nevykdymo.

4512.8.

46FABĮ 10 straipsnio numatytų imperatyvių bankroto bylos nutraukimo pagrindų nėra. Kiti FABĮ pažeidimai (net ir darant prielaidą, kad tokie pažeidimai buvo) nesudaro pagrindo bankroto bylos nutraukimui. Bankroto proceso nutraukimas baigiamojoje stadijoje yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė.

4713.

48Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas per praėjusį plano įgyvendinimo laikotarpį netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planu numatytas pareigas dėl įmokų mokėjimo, nuolat vėlavo, neieškojo geriau apmokamo darbo, dėl mokumo atkūrimo pastangų nedėjo, mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas netinkamai, pareiškėjas sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais, grąžindamas jiems kuo didesnes skolos sumas, t. y. elgėsi jų atžvilgiu nesąžiningai. Teismas pagrįstai nusprendė, kad toks pareiškėjo elgesys visiškai neatitinka kreditorių interesų ir sudaro pagrindą taikyti priemones, nustatytas FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje.

4914.

50Trečiasis asmuo D. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5114.1.

52Pareiškėjas nuslėpė nuo kreditorių ir bankroto administratorės pajams ir tuo pažeidė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Bankroto proceso metu kreditoriaus AB SEB banko iniciatyva buvo nustatyta, kad per 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2018 rugsėjo mėn. laikotarpį susidarė 538,15 Eur perviršis, kurio V. Š. nepervedė į depozitinę sąskaitą finansiniams įsipareigojimams dengti ir taip nuslėpė šią pinigų sumą nuo bankroto administratorės ir kreditorių. Kartu su 2019 m. sausio-birželio mėn., paskirstytomis lėšomis, buvo paskirstytas ir perviršis susidaręs už 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. rugsėjo mėn. laikotarpį pagal mokumo atkūrimo planą 538,15 Eur sumoje. Pareiškėjas perviršio pinigus į depozitinę sąskaitą pervedė tik po didelių kreditorių pastangų, o ne pats savo iniciatyva. Pareiškėjas pažeidė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir nevykdė FABĮ 16 straipsnio 6 punkte įtvirtintos pareigos.

5314.2.

54Pareiškėjas nevykdo mokumo atkūrimo plano ir jį pažeidinėja bei nededa jokių realių pastangų susirasti geriau apmokamą darbą. Pareiškėjas savo veiksmais realiai nesiekė įgyvendinti mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių bei nedėjo pastangų didinti savo gaunamų pajamų nuo 2017 m. liepos mėn. Bankrutuojantis asmuo nuo 2013 m. visada dirbo tik savo tėvui (t. y. su juo susijusio asmens) priklausančiose įmonėse, atlyginimą iš darboviečių gaudavo į savo tėvo sąskaitą. Akivaizdu, kad šie darbo santykių sandoriai yra savo esme nesąžiningi, nes vyksta tarp susijusių asmenų – V. Š. tėvo, jo žmonos, kuri šiuo metu vietoje jo tapo direktore, ir paties bankrutuojančio asmens. Vykstant sandoriams tarp susijusių asmenų gali būti susitarimai dėl darbo užmokesčio dydžio, kad jis būtų mokamas kuo mažesnis. Pareiškėjas pažeidė FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 10 punktą, o jo skunde minimos pastangos yra tik teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais ir tik imitavimas neva tai pastangų pagal savo galimybes dirbti ir užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti ar siekti susirasti geriau apmokamą darbą.

5514.3.

56Pareiškėjas dar iki nedarbingumo jam suteikimo vėlavo ne kartą atlikti mokėjimus, tam kad šie būtų įskaityti kreditoriams.

5714.4.

58Priešingai nei yra teigiama atskirajame skunde, pareiškėjas nebendradarbiavo ir kaip tik trukdė vykdyti laiku ir tinkamai mokumo atkūrimo planą. Dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo laiku atliktas vertinimas ir parduotas turtas per 2017 m. pirmą pusmetį, turėjo būti privalomai pagal įstatymą keičiamas mokumo atkūrimo planas, tačiau tai nebuvo padaryta. Nepaisant to buvo daroma žala antros eilės kreditoriams, nes buvo atliekami pusmetiniai mokėjimai hipotekos kreditoriui AB SEB bankui, nors jie, kaip jau buvo minėta, galėjo būti dengiami tik pardavus turtą. Bankroto procesas vyko visa apimtimi nukrypstant nuo mokumo atkūrimo plano. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, o bankroto procese negali bankrutuoti nesąžiningi asmenys, nes tai būtų pažeista pati bankroto proceso esmė. Pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu bankrutuojančiu asmeniu, dėl ko bankroto procedūra tokiam asmeniui privalo būti nutraukta.

59Teismas

konstatuoja:

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6115.

62Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6316.

64Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta pareiškėjo V. Š. bankroto byla Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

65Dėl naujų įrodymų priėmimo

6617.

67Tiek pareiškėjas V. Š. (toliau ir – apeliantas) kartu su atskiruoju skundu, tiek ir trečiasis asmuo D. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti.

6818.

69CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, ginčo dalyką, taip pat pateiktų įrodymų turinį ir jų pobūdį, taip pat tai, kad tiek apeliantas, tiek ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pareikšti savo poziciją, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima tiek apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, tiek trečiojo asmens D. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus ir vertina juos visų byloje esančių duomenų kontekste.

70Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo

7119.

72Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

7320.

74FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2018 m. vasario 21 d, nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-248/2018). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

7521.

76Pažymėtina, jog civilinėje byloje skolininko sąžiningumas yra preziumuojamas, ši prezumpcija taikytina ir nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, todėl byloje pirmiausiai bankroto administratorius ir kreditoriai turi procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumą ir sudarančias FABĮ numatytą pagrindą nutraukti jo bankroto bylą (CPK 178 straipsnis).

7722.

78Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjui V. Š. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „( - )“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo 2016 m. gruodžio 9 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas, kurio įgyvendinimo terminas – 3 metai. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1685-781/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorė, vykdydama kreditorių susirinkimo įpareigojimus, prašė teismo nutraukti pareiškėjo V. Š. fizinio asmens bankroto bylą, prašymą argumentuodama FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 8 punktuose nustatytais imperatyviais pažeidimais. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, t. y. per visą nemokumo atkūrimo plano laikotarpį nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi, nesiekė susirasti geriau apmokamo darbo ir nedėjo pastangų dėl mokumo atkūrimo, netinkamai vykdė mokumo atkūrimo plane nustatytas pareigas dėl įmokų mokėjimo bei nuolat vėluodavo jas mokėti, taip pat nuslėpė nuo bankroto administratorės bei kreditorių susidariusį perviršį, susidariusį už 2017 m. rugpjūčio mėn.-2018 m. rugsėjo mėn. laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjas netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, sąmoningai nesiekiant pagerinti savo turtinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais, grąžindamas jiems kuo didesnes skolos sumas, t. y. elgėsi jų atžvilgiu nesąžiningai, o toks elgesys visiškai neatitinka kreditorių interesų. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

7923.

80FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

8124.

82FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bankroto byla nutraukiama, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Taigi nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: 1) lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; 2) kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

8325.

84Pirmosios instancijos teismas iš bankroto byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 06 d. bankrutuojančio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn.-2018 m. birželio mėn. laikotarpio pareiškėjo pajamos sudarė 5 864,63 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plane numatyta, kad gaunamos pajamos 500,00 Eur / mėn., išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti paskirta 380,00 Eur / mėn., o atsiradus papildomoms lėšoms jos bus paskirstytos bankroto proceso eigoje kreditoriams. Teismas, vadovaudamasis kreditorių pateiktais paaiškinimais, kad bankrutuojantis asmuo apie papildomai gautas lėšas bankroto administratorė neinformavo, papildomai gaunamų lėšų į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą nepervedė, sprendė, kad tokiu būdu buvo pažeistas FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos.

8526.

86Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjo mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėn.-2018 m. birželio mėn. laikotarpio pareiškėjo pajamos sudarė 5 864,63 Eur. Tuo tarpu teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatyta, kad gaunamos pajamos 500,00 Eur / mėn., išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti paskirta 380,00 Eur / mėn., o atsiradus papildomoms lėšoms jos bus paskirstytos bankroto proceso eigoje kreditoriams. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjo pajamos nurodytu laikotarpiu buvo didesnės nei 500 Eur / mėn., atlikus skaičiavimus pagal jo pateiktus darboviečių pažymas apie išmokėtą darbo užmokestį, per laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. rugsėjo susidarė 538,15 Eur perviršis. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad susidaręs perviršis buvo nustatytas kreditoriaus AB SEB banko. Dėl to byloje ginčo nėra, taip pat nėra ginčo ir dėlto, kad susidaręs perviršis (gautos papildomos lėšos) kartu su 2019 m. sausio mėn.-birželio mėn. paskirstytomis lėšomis buvo pervestas kreditoriams.

8727.

88Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių teiktus paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjas, esant susidariusiam perviršiui, tyčia siekė jį nuslėpti nuo bankroto administratorės ir kreditorių. Iš bankroto administratorės 2018 m. spalio 12 d. prašymo dėl nuomonės pateikimo matyti, kad buvo kreipiamasi į kreditorius dėl nuomonės pareiškimo dėl perviršio pagal mokumo atkūrimo planą 538,15 Eur sumoje anuliavimo ir ateityje būsiančių perviršių neskaičiavimo mokesčio už studijas apimtyje. Ginčo byloje dėl to, kad kreditoriai su pateiktu pasiūlymu nesutiko, nėra. Kreditorė D. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad bankroto administratorė tik 2019 m. sausio 14 d. pateikė atsakymą dėl susidariusio perviršio grąžinimo dalimis, nors toks perviršio dalimis grąžinimo būdas nėra numatytas. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba), atlikusi neplaninį bankroto administratorės veiklos patikrinimą, 2019 m. rugsėjo 6 d. išvadoje dėl lėšų perviršio paskirstymo nustatė, kad apie lėšų perviršį pranešė bankrutuojančio asmens kreditorius, kuris ir informavo bankroto administratorę apie susiklosčiusią situaciją. Taryba sprendė, kad administratorė pareigą tvarkyti bankrutuojančio asmens gautas lėšas ir jų naudojimo apskaitą vykdė netinkamai. Susiklosčius situacijai, kai gaunamų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų arba kai gaunamos lėšos viršija plane nustatytus mokėjimus, bankroto administratorius susiklosčiusią situaciją turėtų spręsti kreditorių susirinkime. Asmens bankroto procese susidarė lėšų perviršis, tačiau šiuo atveju bankroto administratorė kreditorių susirinkimo spręsti lėšų perviršio klausimo nešaukė, o tiesiog raštu, aprašydamas situaciją, kreipėsi į kreditorius prašydamas pateikti nuomonę. Taryba laikėsi nuomonės, kad administratorė lėšų perviršio klausimą bankrutuojančio asmens bankroto byloje turėjo spręsti kreditorių susirinkime, kuris kaip savivaldos organas įvertintų ir nuspręstų ar susidaręs lėšų perviršis gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, ar gali planas toliau būti vykdomas, ar nereikia kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, ar kokiu kitu būdu išspręsti lėšų perteklių. Taryba padarė išvadą, kad nemokumo administratorė pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi netinkamai atliko pareigą tvarkyti bankrutuojančio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą bei Elgesio kodekso 6.2 punktą, kadangi nepakankamai atsakingai atliko savo funkciją, tvarkyti bankrutuojančio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą.

8928.

90Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad būtent dėl pareiškėjo veiksmų nustatytas perviršis bankroto byloje nebuvo iškart paskirstytas kreditoriams. Negalima daryti ir išvados, kad pareiškėjas ketino ir siekė nuslėpti gautas papildomas pajamas nuo bankroto administratorės ir kreditorių, kadangi jiems buvo pateikta tiek 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjo mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaita, tiek pareiškėjo darboviečių pažymos, iš kurių, kaip matyti, kreditorius AB SEB bankas turėjo visas galimybes nustatyti susidariusį perviršį. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju iš esmės dėl susidariusios situacijos nėra kaltas vien tik pareiškėjas, nes bankroto administratorė, kaip tą nustatė ir Taryba, visiškai netinkamai atliko savo darbą, buvo pasyvus, nesidomėjo visomis aplinkybėmis, taip pat netinkamai atliko pareigą tvarkyti bankrutuojančio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, o apie susidariusį perviršį sužinojo tik iš kreditoriaus, nors yra atsakingas už fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą bei disponuoja depozitinės sąskaitos lėšomis (FBĮ 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Tuo tarpu susidaręs perviršis (gautos papildomos lėšos) kartu su 2019 m. sausio mėn.-birželio mėn. paskirstytomis lėšomis buvo pervestas kreditoriams. Taigi, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad susidariusi situacija turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat neįvardino, kaip ir kokiu būdu, susidaręs perviršis ir pasirinktas netinkamas jo paskirstymo būdas šiuo konkrečiu atveju galėjo turėti neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui.

9129.

92Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta visų sąlygų visumos (lėšų ar kito turto nuslėpimo fakto, neigiamo poveikio kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui) nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

9330.

94Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, t. y. neieškojo geriau apmokamo darbo, dėl mokumo atkūrimo pastangų nedėjo, taip pat netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planu nustatytas pareigas dėl įmokų mokėjimo, nuolat vėlavo jas mokėti. Teismas sprendė, kad bankrutuojantis asmuo savo veiksmais realiai nesiekė įgyvendinti mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių bei nedėjo pastangų didinti savo gaunamų pajamų bei pažeidė FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 10 punktą pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą. Teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs tai, kad pareiškėjas per visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį ne tik nesiekė susirasti geriau apmokamo darbo pagal savo kvalifikaciją, bet ir visą laiką dirbdamas su artimu asmeniu susijusiose darbovietėse, turėjo galimybę slėpti savo tikrąsias pajamas, taip pat nesilaikė mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, vėluodavo sumokėti įmokas kreditoriams.

9531.

96Byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog įmokas kreditoriams mokėti bankrutuojantis asmuo vėlavo – lėšos kreditorių reikalavimams dengti už 2019 m. rugsėjo mėn., 2019 m. spalio mėn. buvo pervestos tik 2020 m. sausio 15 d., įmokas kreditoriams už 2019 m. lapkričio mėn., 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn. bankrutuojantis asmuo pervedė tik 2020 m. kovo mėn., 2020 m. vasario mėn. įmoką bankrutuojantis asmuo atliko 2020 m. kovo 25 d., nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu visos įmokos pagal mokumo atkūrimo planą pareiškėjo yra sumokėtos. Iš į bylą pateiktos etapinės epikrizės, 2020 m. liepos 13 d. UAB „( - )“ pažyma bei pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir 2020 m. liepos 13 d. UAB „( - )“ pažyma bei pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Sodros duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio mėn.-2020 m. gegužės mėn. turėjo nedarbingumą dėl patirtos traumos. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės, kaip galimai turėjusios įtakos pareiškėjo mokumo atkūrimo plano vykdymu, neįvertino. Šiai dienai byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas nevykdytų mokumo atkūrimo plano, nemokėdamas ir / ar vėluodamas sumokėti įmokas kreditoriams, nėra. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas nesiekia toliau tęsti bankroto procedūrą bei neketina pagal išgales vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, nesant tai byloje pagrindžiančių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas, dirbdamas su artimu asmeniu susijusiose darbovietėse, galėjo nuslėpti tikrąją savo turtinę padėtį ir / ar faktiškai gaunamas pajamas. Tokia teismo išvada, jau kaip minėta, nėra pagrįsta į bylą pateiktais objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

9732.

98Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėdamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

9933.

100Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas studijas ( - ) mokykloje pabaigė 2018 m. birželio 26 d. Baigęs studijas ( - ) mokykloje, studijas tęsė toliau ( - ) universitete, kurias pabaigė 2020 m. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į UAB „( - )“ dėl darbo, sandėlio vadovo pareigoms užimti, tačiau, neatitikus keliamų kvalifikacijos reikalavimų, priimtas nebuvo. Visą bankroto proceso laikotarpį dirbo UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ įmonėse, kuriose pareiškėjo mėnesinės pajamos sudarė apie 500,00 Eur. Nors byloje daugiau duomenų apie pareiškėjo paieškas, siekiant susirasti geriau apmokamą darbą, ir nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi ir atitinkamai tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Net ir laikant, kad pareiškėjas galėjo dėti daugiau pastangų ieškant geriau apmokamo darbo, tačiau vien tai neleidžia abejoti pareiškėjo sąžiningumu, vykdant mokumo atkūrimo planą. Pažymėtina, kad asmens galėjimas dėti daugiau pastangų ieškant geriau apmokamo darbo, nesudaro pagrindo spręsti, kad asmuo iš tiesų visais atvejais turi galimybę net ir pakeitus darbovietę gauti didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, magistro studijas ( - ) universitete pareiškėjas baigė tik 2020 m., laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumas, be to, kaip jau visuotinai yra žinoma, šalyje dėl paskelbto karantino nuo 2020 m. kovo mėn. daugeliui įmonių ir įstaigų iš viso buvo apribotos galimybės vykdyti veiklą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais.

10134.

102Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo nesąžiningai naudojosi jam FABĮ suteiktomis teisėmis ar nevykdė jam nustatytų pareigų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių bankroto administratorės prašyme dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nurodytų ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose įtvirtintų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų, taip pat nemato pagrindo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą ir FABĮ 10 straipsnio 2 dalies pagrindu.

10335.

104Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

10536.

106Vadinasi, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui. Tačiau šiuo atveju byloje duomenų apie teiktus jų pasiūlymus dėl plano tikslinimo nėra. Nors šiuo konkrečiu atveju nemokumo administratorė įrodinėjo, kad pareiškėjas netinkamai vykdo nemokumo atkūrimo planą ir / ar netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planu nustatytas pareigas dėl įmokų mokėjimo, tačiau tiek kreditoriai, tiek ir bankroto administratorė jokių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo bankroto proceso eigoje nereiškė, tokį klausimą iškėlė iš esmės likus keliems mėnesiams iki mokumo atkūrimo plano įvykdymo termino pabaigos, t. y. iš esmės po to kai pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumas ir jis susidūrė su finansiniai sunkumais.

10737.

108FABĮ tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso stadiją – bankroto procedūros metu yra parduotas pareiškėjo turėtas nekilnojamasis turtas, duomenų apie nesumokėtas įmokas nėra, į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo kreiptasi likus nepilnai trims mėnesiams iki mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pabaigos.

10938.

110Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – FABĮ 5 straipsnio 8 dalis nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Bylos nutraukimas – kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas ne visada suderinamas su FABĮ tikslais.

11139.

112Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos stadiją, šalių teiktus paaiškinimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, bankroto proceso trukmę, mokumo atkūrime plane numatytų lėšų kreditoriams sumokėjimą, į aplinkybę, kad yra parduotas pareiškėjo turėtas nekilnojamasis turtas, šiuo atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto administratorės prašymą dėl pareiškėjo V. Š. bankroto bylos nutraukimo atmesti. Taigi, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bankroto administratorės UAB „( - )“ prašymas dėl V. Š. bankroto bylos nutraukimo, atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

113Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

114Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ prašymą dėl V. Š. bankroto bylos nutraukimo, atmesti.

115Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.