Byla 2S-1685-781/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens V. Š. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens (apeliantės) D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens V. Š. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjui V. Š. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto valdymas“; nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 16 d.; 2016 m. rugsėjo 20 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimis patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

4Pareiškėjo V. Š. bankroto administratorius UAB „Bankrotų valdymas“ 2017 m. sausio 4 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą patvirtinti 2016 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkime pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu, kuris vyko 2016 m. spalio 17 d., bankrutuojančio fizinio asmens pateiktas 2016 m. rugsėjo 22 d. mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas, kreditoriams jam nepritarus; bankroto administratorius sušaukė antrąjį kreditorių susirinkimą, kuris įvyko 2016 m. lapkričio 16 d., bei kurio metu buvo teikiamas 2016 m. lapkričio 7 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas, tačiau jis taip pat nebuvo nepatvirtintas; 2016 m. gruodžio 16 d. sušauktas trečiasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 9 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas, tačiau ir šiam planui kreditoriai nepritarė. Anot administratoriaus, kreditoriai minėtam planui nepritarė iš esmės nurodydami dvi priežastis – per didelės administravimo išlaidos ir per didėle suma bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui (nors nurodytos sumos kiekvieną kartą, tikslinant planą, anot administratoriaus, buvo mažinamos); taip pat kreditoriai reikalavo pateikti papildomą informaciją – įvairias pažymas apie sąskaitas, draudžiamąsias pajamas, kasos pajamų orderius ir panašiai, kuri, anot administratoriaus, yra perteklinė. Bankroto administratoriaus teigimu, pareiškėjas ir jo administratorius atliko visus įmanomus veiksmus, kad mokumo atkūrimo planas maksimaliai atitiktų kreditorių interesus, tačiau kreditoriai nesiekė bendradarbiauti ir savo pastabų dėl plano nekeitė.

5Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą su juo nesutiko ir prašė netvirtinti bankrutuojančio asmens pateikto mokumo atkūrimo plano, nes, anot trečiojo asmens, jis parengtas ir teikiamas tvirtinti neatsižvelgiant į AB SEB banko bei kitų kreditorių susirinkimuose išsakytus prieštaravimus ir siūlymus, neteikiant pilnos informacijos apie asmens pajamas bei išlaidas ir tokiu būdu nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, pažeidžiant skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepagrindžia jo realiai gaunamų pajamų ir pragyvenimui skiriamų išlaidų, nors kreditorius buvo nurodęs pateikti papildomus įrodymus. Kreditorius nesutiko su bankroto administravimo išlaidomis, nurodydamas, kad jos nėra pagrįstos dokumentais.

6Trečiasis asmuo (kreditorė) D. B. atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą su prašymu nesutiko ir prašė netvirtinti pateikto mokumo atkūrimo plano. Trečiasis asmuo iš esmės pakartojo AB SEB banko nesutiko argumentus. Papildomai nurodė, kad paskutinysis kreditorių susirinkimas (2016 m. gruodžio 16 d.) buvo suorganizuotas nesilaikant patvirtintos pareiškėjo kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos ir jos balsavimo raštu biuletinis bankroto administratoriaus nebuvo priimtas. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog uždirba 500 Eur, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jo pajamos yra 195 Eur, todėl neaišku iš kur gaunamos likusios lėšos. Be to, trečiojo asmens teigimu, pareiškėjas nepagrindė jo prašomos sumos, reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui. Taip pat nesutiko ir su bankroto administravimo išlaidų suma bei laikė ją per didele, taip pat nepagrįsta.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens V. Š. 2016 m. gruodžio 9 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą.

9Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė pateiktam fizinio asmens 2016 m. gruodžio 9 d. patikslintam mokumo atkūrimo planui, nes nesutiko su plane numatyta bankroto administravimo išlaidų suma (2000 Eur be PVM), nurodydami, kad ji neadekvati atliekamų darbų apimtims bei sudėtingumui, neatitinka protingumo, teisingumo principų; kreditorius AB SEB bankas siūlė nustatyti 1800 Eur dydžio sąmatą visam mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui.

10Teismas nustatė, kad pirmajame mokumo atkūrimo plane buvo siūloma nustatyti 4000 Eur (be PVM) sumą visam plano įgyvendinimo laikotarpiui; antrajame mokumo atkūrimo plane bankroto administravimo išlaidų suma sumažinta iki 3000 Eur (be PVM), o trečiajame plane siūloma suma buvo sumažinta iki 2000 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorius siekė bendradarbiauti su kreditoriais ir administravimo išlaidų sumą sumažino 2000 Eur.

11Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 22 straipsnio nuostatas administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkime patvirtintos išlaidos) bei atlyginimas bankroto administratoriui; be to, pažymėjo, kad FABĮ numatyta visa eilė pareigų, kurias bankroto administratorius turi atlikti vykdydamas bankroto procedūrą; taip pat administratorius turi atitikti tam tikrus reikalavimus, t. y. turėti atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, turi būti draustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl konstatavo, kad kreditoriaus AB SEB banko nurodyta suma (1800 Eur) nėra adekvati atliekamų darbų apimtims.

12Be to, teismas pažymėjo, kad kreditorius AB SEB bankas, siūlydamas mažesnes bankroto administravimo išlaidas, tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė, apsiribodamas deklaratyviais argumentais, jog išlaidų suma neadekvati atliekamų darbų apimtims ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad bankroto administratoriui įstatymas nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bei nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos nustato tam tikras pareigas, todėl turi būti skiriamos ir išlaidos bankroto procedūroms atlikti. Teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti būtų nustatytos neproporcingai didelės, juolab, kad tokių duomenų nepateikė ir patys kreditoriai, todėl sprendė, jog plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir nelaikytinos didelėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir tai, kad bankroto administratorius siekė atsižvelgti kuo maksimaliau į kreditorių pastabas dėl administravimo išlaidų ir jas du kartus mažino, todėl, teismo nuomone, būtų neteisinga, jog šios aplinkybės užkirstų fiziniam asmeniui kelią fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimui.

13Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su kreditorių pozicija, kad pareiškėjo nurodytos 380 Eur per mėnesį išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra per didelės bei nepagrįstos. Teismas, susipažinęs su pateiktu patikslintu V. Š. mokumo atkūrimo planu, bankroto administratoriaus išvada, įvertinęs kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjo paaiškinimus, sprendė, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį plane nurodyta 380 Eur suma yra pagrįsta. Konstatavo, kad ši suma bus skiriama maistui, transporto išlaidoms, komunaliniams mokesčiams, higienai, rūbams; teismo vertinimu, plane nėra numatyta išlaidų, kurios galėtų būti įvertintos kaip nebūtinos ar per didelės. Pažymėjo, kad iš 380 Eur išlaidų sumos 116 Eur bus skiriama dukros išlaikymui mokėti, todėl fizinio asmens poreikiams tenkinti lieka 264 Eur suma. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorių siūlymas sumažinti būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą ir lėšas, viršijančias būtinuosius poreikius, nukreipti administravimo išlaidų bei kreditorių reikalavimų tenkinimui, yra nepagrįstas bei pažeidžiantis bankrutuojančio asmens teises.

14Apibendrindamas, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančio fizinio asmens V. Š. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia, todėl jį patvirtino.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (apeliantė) D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir atsisakyti tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl V. Š. mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo ir bankroto bylą nutraukti.

17Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, visiškai neatsižvelgė į kreditorių (įskaitant ir jos) pastabas, o skundžiamą nutartį priėmė remiantis tik bankroto administratoriaus išvada. Apeliantė pažymi, kad pareiškėjo pateiktame mokumo atkūrimo plane nurodoma, jog V. Š. pajamos sudaro 500 Eur per mėn., tačiau pateiktose pažymose matyti, jog bankrutuojantis asmuo dirba UAB „TRANSTO“ ir jo gaunamos pajamos sudaro 195 Eur per mėn., todėl, anot apeliantės, nėra pateikta duomenų iš kur gaunamos likusios 305 Eur dydžio pajamos, o tai galima vertinti kaip pajamų slėpimą ir asmens nesąžiningumą. Trečiojo asmens vertinimu, nors pareiškėjas detalizuoja jo prašomas patvirtinti 380 Eur dydžio išlaidas būtinųjų poreikių tenkinimui, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo klausimo dėl pareiškėjui priklausančio turto pardavimo tvarkos ir pažymi, kad turto pardavimo tvarka turi būti nustatoma kreditorių susirinkime, prieš tai atlikus vertinimą iš nemažiau trijų nepriklausomų turto vertintojų, kurie pasiūlys mažiausią paslaugų kainą ir bus priimtini hipotekos kreditoriui. Apeliantė taip pat nurodo, kad bankroto administratorius nėra pateikęs jokių dokumentų, patvirtinančių bankroto administravimo išlaidų dydį, todėl jos ne tik yra per didelės, bet ir nepagrįstos. Trečiasis asmuo papildomai pažymi, kad pareiškėjas viso bankroto proceso metu nepateikė kreditorių prašytų dokumentų (pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą (bei kokiu būdu) darbo užmokestį, vykdomųjų dokumentų kopijų, įrodymų dėl išlaikymo nepilnametei dukrai mokėjimo). Aiškina, kad pareiškėjas nesiekė bendradarbiauti su kreditoriais, ignoravo jų teikiamus prašymus, tik nežymiai pataisydavo planą, ignoruojant kreditorių pastabas, todėl, anot apeliantės, bankrutuojantis asmuo sąmoningai siekia išvengti kreditorinių įsipareigojimų mokėjimo ir yra nesąžiningas.

18Trečiasis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti bankrutuojančio asmens V. Š. mokumo atkūrimo plano bei nutraukti bankroto bylą. Trečiasis asmuo nurodo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia jo realiai gaunamų pajamų ir pragyvenimui skiriamų išlaidų. Pažymi, kad buvo prašęs pareiškėjo pateikti jo sąskaitos (į kurią pervedamos visos pajamos) išrašus, tačiau minėtas prašymas nebuvo įvykdytas, todėl trečiasis asmuo negali tvirtinti mokumo atkūrimo plano remdamasis vien informacija, kuri visiškai neatspindi realios bankrutuojančio asmens finansinės padėties. Kreditorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl administravimo išlaidų sąmatos, pažymi, kad administravimo išlaidos, o tuo pačiu ir atlyginimas administratoriui, turi būti pagrįstos veiklos sąnaudomis, administruojamo bei realizuojamo turto kiekiu, jo specifiškumu, atliekamų procedūrų sudėtingumu, dalyvavimu teisminiuose procesuose bei jų sudėtingumu ir kiekiu, taip pat kitomis funkcijomis, kurias administratorius privalo atlikti bankroto proceso metu, tačiau, anot trečiojo asmens, nagrinėjamu atveju plane numatytos administravimo išlaidos nėra įrodytos, todėl tokiu būdu pažeidžiama teisinga skolininko bei jo kreditorių interesų pusiausvyra. Trečiasis asmuo aiškina, kad jo pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata (1800 Eur) atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus, yra pagrįsta administruojamo bei realizuojamo turto kiekiu bei jo specifiškumu, atliekamų procedūrų sudėtingumu. Taigi, trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas iš esmės yra naudingas tik pačiam pareiškėjui ir jo bankroto administratoriui, bei pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus reikalavimus, neatitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijų, taip pat parengtas neatsižvelgus į kreditorių išsakytus prieštaravimus bei pastabas.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21Dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarkos

22Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinęs, kad viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia, fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

23Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Kaip nurodyta, plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui.

24Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų šio įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad į teismą galima kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo atkūrimo planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).

25Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. spalio 17 d. pirmajam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planas, tačiau pirmasis kreditorių susirinkimas minėtam planui nepritarė. Nustatyta, kad pareiškėjas tikslino planą ir teikė jį antrajam 2016 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimui svarstyti, tačiau kreditorių susirinkimas ir vėl plano nepatvirtino; pareiškėjas pakartotinai koregavo planą ir teikė jį 2016 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimui, kuriame planui taip pat nebuvo pritarta; tuomet bankroto administratorius kreipėsi į teismą, nagrinėjantį pareiškėjo bankroto bylą, dėl patikslinto plano patvirtinimo.

26Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš esmės buvo tinkamai laikytasi įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

27Dėl kreditorių nepritarimo mokumo atkūrimo planui

28Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

29Taigi, fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

30Nagrinėjamu atveju apeliantė (kreditorė) ir trečiasis asmuo AB SEB bankas nepritarė/nepritaria pareiškėjo patikslintam 2016 m. gruodžio 9 d. mokumo atkūrimo planui ir iš esmės nurodė šiuos argumentus: bankroto administravimo išlaidų suma yra per didelė ir nepagrįsta (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas); neįrodytos lėšos pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas); be to, pareiškėjas nepagrindė jo realiai gaunamų pajamų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad plane nurodoma bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas.

32Pareiškėjo V. Š. 2016 m. gruodžio 9 d. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bendros administravimo išlaidos visam bankroto procesui sudaro 2000 Eur (be PVM); nurodyta, jog minėtą sumą sudaro: atlyginimas bankroto administratoriui, informacijos apie FA bankroto eigą parengimas kreditoriams, fizinio asmens turto apžiūra, kreditorių susirinkimo aptarnavimas (salė, protokolavimas, protokolo surašymas), transporto išlaidos, ryšių išlaidos, kanceliarinės išlaidos, fizinio asmens ūkinės veiklos koordinavimas ir priežiūra. Pareiškėjo kreditoriai nurodė, kad minėta suma yra per didelė bei nepagrįsta; siūlė nustatyti 1800 Eur dydžio sąmatą visam mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais kreditorių (D. B. ir AB SEB banko) argumentais iš esmės nesutinka.

33Viena vertus, kreditoriai iš esmės pagrįstai pažymi, kad prie plano nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys konkrečių bankroto administravimo išlaidų dydį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas (ir jo bankroto administratorius) negali plano tvirtinimo metu turėti bei pateikti kreditoriams konkrečių įrodymų apie išlaidas, kurios bus administratoriaus patirtos ateityje.

34Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su plane nurodytais duomenimis, byloje esančia medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad FABĮ numatyta visa eilė pareigų, kurias bankroto administratorius turi atlikti vykdydamas bankroto procedūrą (kurios plane iš esmės ir detalizuotos); be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti būtų nustatytos neproporcingai per didelės, tuo labiau, kad ir kreditoriai nepateikė jas paneigiančių įrodymų, apsiribodami vien deklaratyviais teiginiais dėl jų nepagrįstumo; o ir patys pasiūlė iš esmės nežymiai mažesnę sumą (1800 Eur). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo tai, kad pareiškėjas su bankroto administratoriumi atsižvelgė į kreditorių siūlymą ir du kartus mažino minėtą išlaidų sumą (sumažino per pusę iki 2000 Eur nuo iš pradžių prašytos 4000 Eur sumos), tuo tarpu kreditoriai nerodė jokios iniciatyvos pasiekti šalims tinkamą bendrą kompromisą, iš esmės kiekvieną kartą, nepritardami planui, nurodant tuos pačius nesutikimo argumentus.

35Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nurodytos bankroto administravimo išlaidos yra proporcingos bankroto administratoriaus atliekamų veiksmų apimčiai; išlaidos pakankamai detaliai išdėstytos (nors ir nekonkretizuotos), todėl spręstina, kad jos atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir nelaikytinos per didelėmis.

36FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad plane nurodomos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos).

37Pareiškėjo 2016 m. gruodžio 9 d. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kiekvieną mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų skiriama 380 Eur suma, kurią sudarytų 116 Eur išlaidos nepilnametės dukros išlaikymui; 144 Eur maistui; 70 Eur būsto išlaikymui, komunalinėms paslaugoms; 30 Eur transportui; 10 Eur rūbams ir avalynei; 10 Eur higienai. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta suma, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

38Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad FABĮ nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

39Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs pareiškėjo gaunamas pajamas (500 Eur), mokėtiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (116 Eur), Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 patvirtintą esamą minimaliosios mėnesinės algos dydį (380 Eur), sprendžia, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nurodyta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta 380 Eur suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jo kreditorių interesus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo abejoti šios sumos dydžiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šios sumos atskaičius nepilnamečio vaiko naudai mokamas įmokas, pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti lieka tik 264 Eur, kas laikytina nedidele suma dirbančiam asmeniui.

40Kreditoriai, nesutikdami su nagrinėjamu planu, taip pat nurodė, kad pareiškėjas neįrodė jo realiai gaunamų pajamų, kėlė abejones dėl pajamų slėpimo.

41FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad plane turi būti nurodomos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Pareiškėjas patikslintame plane nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro 500 Eur dydžio darbo užmokestis; taip pat plane nurodyta, jog pareiškėjas studijuoja, siekdamas padidinti galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti bent 700 Eur atlyginimą per mėnesį. Nors kreditoriai abejoja pareiškėjo gaunamų pajamų pagrįstumu (iš esmės apsiribodami tik deklaratyviais teiginiais), tačiau iš VSDFV duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pareiškėjas iš tiesų nuo 2016 m. gruodžio mėn. gauna 638 Eur dydžio (prieš mokesčius) darbo užmokestį, todėl minėti kreditorių teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

42Viena vertus, pareiga atskleisti visą informaciją (tiek teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tiek ir bankroto proceso metu) ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą, tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus ir pan., bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Nagrinėjamu atveju, anot kreditorių, jie reikalavo pareiškėjo pateikti papildomų įrodymų (pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą (bei kokiu būdu) darbo užmokestį, vykdomųjų dokumentų kopijų, įrodymų dėl išlaikymo nepilnametei dukrai mokėjimo), tačiau pareiškėjas jų taip ir nepateikė. Viena vertus, kreditoriai turi teisę gauti informaciją apie bankrutuojančio asmens turtinę padėtį; kita vertus, vien tai, jog pareiškėjas nepateikė kreditoriams visos jų prašytos informacijos ir nesant byloje įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai negali būti pagrindu atsisakyti tvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Tuo labiau, kad FABĮ 8 straipsnio 10 dalies 1 punkte, 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismui patvirtinus planą, bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad FABĮ nustatyta pakankamai svertų (be kita ko, nurodytos bankroto administratoriaus pareigos ir teisės), kad bankrutuojantis fizinis asmuo tinkamai vykdytų savo pareigas viso bankroto proceso metu, įskaitant visų pajamų atskleidimą kreditoriams ir tinkamą atsiskaitymą su jais per visą bankroto proceso laikotarpį.

43Nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo klausimo dėl pareiškėjui priklausančio turto pardavimo tvarkos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintu mokumo atkūrimo planu, taip pat su kreditorių pateiktomis pastabomis dėl plano, pažymi, kad pareiškėjo plane nustatyta iš esmės identiška turto vertinimo tvarka, kurios ir reikalavo pareiškėjo hipotekos kreditorius AB SEB bankas (turtas vertinamas nepriklausomo turto vertintojo, priimtino hipotekos kreditoriui, kuris atrinktas iš ne mažiau kaip trijų vertintojų kandidatūrų, pasiūliusių mažiausią kainą), todėl ginčo šioje dalyje tarp šalių nekilo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas plane taip pat nurodė ir jam priklausančio turto pardavimo tvarką, kaip to reikalauja FABĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostata, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl galutinės pareiškėjo turto pardavimo tvarkos (kainos ir pan.), remiantis FABĮ 26 straipsnio 4 punktu, spręs kreditorių susirinkimas (nes būtent jam suteikta tokia kompetencija).

44Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad kreditoriams tenkančios sumos yra (galimai bus) nedidelės bankroto proceso metu, iš gaunamų pajamų nebus galimybės padengti kreditorių reikalavimų reikšminga dalimi (dėl ko iš esmės kreditoriai ir nesutinka su pareiškėjo pateiktu mokumo atkūrimo planu), negali būti pagrindu spręsti apie asmens neketinimą atkurti mokumo arba siekį vien nurašyti susidariusias skolas, nes tokiu būdu asmuo, gaunantis mažas pajamas, apskritai negalėtų pasinaudoti fizinių asmenų bankroto institutu.

45Atkreiptinas dėmesys į tai, kad FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal kompetenciją, o pagal FABĮ 10 straipsnio 2 dalį – teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Vadinasi, kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 straipsnio 12 dalies nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą, jį modifikuoti, todėl teismas turėtų netvirtinti plano ir nutraukti bankroto bylą tik tuo atveju, jei planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pateiktas tvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka FABĮ reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino.

46Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstas išvadas, patvirtindamas patikslintą pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Trečiojo asmens (apeliantės) D. B. atskirąjį skundą atmesti.

50Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria patvirtintas pareiškėjo V. Š. patikslintas mokumo atkūrimo planas, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjui V. Š.... 4. Pareiškėjo V. Š. bankroto administratorius UAB „Bankrotų valdymas“ 2017... 5. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į bankroto administratoriaus... 6. Trečiasis asmuo (kreditorė) D. B. atsiliepime į bankroto administratoriaus... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino... 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. kreditorių... 10. Teismas nustatė, kad pirmajame mokumo atkūrimo plane buvo siūloma nustatyti... 11. Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto... 12. Be to, teismas pažymėjo, kad kreditorius AB SEB bankas, siūlydamas mažesnes... 13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su kreditorių pozicija, kad... 14. Apibendrindamas, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bankroto... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (apeliantė) D. B. prašo panaikinti Kauno... 17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs pareiškėjo... 18. Trečiasis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir... 21. Dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarkos... 22. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinęs, kad... 23. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo... 24. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, kad... 25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. spalio 17 d. pirmajam kreditorių... 26. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 27. Dėl kreditorių nepritarimo mokumo atkūrimo planui... 28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam... 29. Taigi, fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo... 30. Nagrinėjamu atveju apeliantė (kreditorė) ir trečiasis asmuo AB SEB bankas... 31. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad plane nurodoma bankroto... 32. Pareiškėjo V. Š. 2016 m. gruodžio 9 d. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad... 33. Viena vertus, kreditoriai iš esmės pagrįstai pažymi, kad prie plano nėra... 34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su plane nurodytais duomenimis,... 35. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, fizinio asmens mokumo... 36. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad plane nurodomos kiekvieną... 37. Pareiškėjo 2016 m. gruodžio 9 d. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad... 38. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs,... 39. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus,... 40. Kreditoriai, nesutikdami su nagrinėjamu planu, taip pat nurodė, kad... 41. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad plane turi būti nurodomos... 42. Viena vertus, pareiga atskleisti visą informaciją (tiek teikiant pareiškimą... 43. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad kreditoriams... 45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog... 46. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės... 47. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, atsižvelgiant į... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 49. Trečiojo asmens (apeliantės) D. B. atskirąjį skundą atmesti.... 50. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria patvirtintas...