Byla 1A-17-166-2011

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, gynėjui adv. Rimui Andrikiui, nuteistajam O. S., nukentėjusiajam D. V., ekspertui Jonui Paliuliui, vertėjoms Boženai Seniut, Irinai Pilžis,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5O. S. nuteistas už tai, kad jis 2009-05-05 apie 20.45 val., prie prekybos centro „IKI“, esančio Šeškinės g. 32, Vilniuje, be jokios priežasties užpuolė jam nepažįstamą D. V. ir iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė šiam ne mažiau 6 smūgių kumščiu į veidą, padarydamas D. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose ir nosikaulių lūžių.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti ir: 1) pašalinti iš nuosprendžio liudytojo S. S. parodymų pripažinimą įrodymais; 2) pakeisti nuosprendžio išvadą apie suduotų D. V. smūgių skaičių iš „ne mažiau 6 smūgių", į „kelis smūgius"; 3) paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apelianto manymu, nuosprendis nėra pagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, neteisingai paskirtos bausmės, taip pat esmingai pažeisto BPK 20 str. l d.

7Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jo kaltumas grindžiamas ir pagarsintais liudytojo S. S. parodymais, kuriais paneigti jo ir liudytojo A. B. parodymai apie sulaikymo aplinkybes. Nurodo, kad tokios išvados padarytos pažeidžiant BPK 276 str. l d. reikalavimus, nes liudytojas S. S. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teisme, į teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl liudytojo S. S. parodymai negali būti pripažinti įrodymais.

8Apelianto teigimu, teismo išvada, jog jis nukentėjusiajam D. V. sudavė kumščiu į veidą ne mažiau 6 smūgių, nėra pakankamai pagrįsta, neatitinka bylos aplinkybių, nes grindžiama paties nukentėjusiojo ir jo sesers liudytojos E. V., kurios iniciatyva nukentėjusysis atvyko į įvykio vietą, parodymais. Nurodo, kad medicininių duomenų, patvirtinančių tokį smūgių skaičių byloje nėra. Šiuo požiūriu reikšmingi galėjo būti liudytojo S. S. parodymai, tačiau, kaip jau minėta, šis liudytojas įstatymo nustatyta tvarka teisme neapklaustas.

9Be to, apelianto manymu, bausmė jam paskirta neteisingai. Nurodo, kad visiškai pripažino padaręs nukentėjusiajam D. V. kūno sužalojimus, konstatuotus teismo medicinos specialisto išvadoje. Apeliantas mano, kad aplinkybė, jog jis nepripažįsta suduotų smūgių skaičiaus, negali būti įvertinama kaip kaltės neigimas, nes būtent pasekmės yra privalomas nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties elementas. Be to, apeliantas teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kas švelnina jo atsakomybę ir gali būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis, jo veika sunkių pasekmių nesukėlė, nes truko trumpai ir ją pats nutraukė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

10Be to, apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad jis nedirba. Nurodo, kad ekonominės krizės laikmetyje rasti darbą sunku, darbo nevengė, yra užsiregistravęs darbo biržoje. Todėl apelianto manymu, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip neigiamai jį apibūdinanti. Nurodo, kad nuosprendyje nei žodžiu neužsiminta, kad jis turi, išlaiko ir prižiūri mažą vaiką, kurio interesus jo izoliavimas palies nepataisomai. Nors yra teistas, tačiau bausmę atliko, stengiasi nekonfliktuoti su įstatymu. Apelianto manymu, esant tokioms aplinkybėms, laisvės atėmimo bausmės rūšies ir dydžio paskyrimas neatitinka bausmės tikslų bei paskirties, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.

11Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

12N. O. S. apeliacinis skundas atmestinas.

13Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo D. V., liudytojų E. V., S. S. parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog O. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. bei paskyrė jam tinkamą bausmę. LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

14Apeliantas skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p, padaryme, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo O. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

15Apelianto skundo argumentai, kad nuosprendis nėra pagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, neteisingai paskirtos bausmės, taip pat esmingai pažeisto BPK 20 str. l d., yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį O. S. atžvilgiu tinkamai įvertino paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir kitą byloje esančią medžiagą, bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktinių bylos aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų kolegija nenustatė.

16Apelianto skundo argumentas, kad teismo išvados apie apelianto ir A. B. sulaikymo aplinkybes padarytos pažeidžiant BPK 276 str. l d. reikalavimus, nes liudytojas S. S. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teisme, į teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl liudytojo S. S. parodymai negali būti pripažinti įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija iš dalies su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 str. 1 d. 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 str. 1, 4 d.); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.

17Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymų, perskaitytų teisiamajame posėdyje, nevertindama kaip savarankiško įrodymo, daro išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais O. S. kaltės įrodymais, todėl O. S. pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visetu, kurio pakanka pripažinti O. S. padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d., 301 str. 1 d. nuostatų pažeidimo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir (ar) tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Dėl to apelianto nurodytas minėtų nuostatų pažeidimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti priimtą teismo nuosprendį.

18Tačiau kadangi apeliantas skunde ginčija liudytojo S. S. parodymų pagrįstumą, taip pat suduotų smūgių skaičių, todėl apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų vertinimą.

19Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas S. S. palaikė savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ir parodė, kad būdamas visuomeninio transporto sustojime „Dūkštų“, pastebėjo muštynes ir matė kaip 2 vaikinai užpuolė merginą ir nukentėjusįjį, vienas iš užpuolusių vaikinų nukentėjusiajam smogė kumščiu, kiek kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgių dabar jis neatsimena, tikslesnius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas taip pat parodė, kad pribėgęs prie kaltinamojo liepė pastarajam kartu su juo eiti į komisariatą, tačiau kaltinamasis ir su juo buvęs A. B. pradėjo bėgti, tačiau jam pavyko pavyti ir sulaikyti kaltinamąjį. Kai jis bandė iškviesti pagalbą, prie jų pribėgo A. B. ir išlaisvino sulaikytąjį, kuris pabėgo, tačiau jam pavyko sulaikyti A. B. jį pristatė į Vilniaus m. 6 PK.

20Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Jonas Paliulis patvirtino byloje pateiktą specialistės G. Krochinienės išvadą Nr. G-1845/09(01) ir parodė, kad minėta išvada yra teisinga ir pagrįsta, išvadoje nustatyti sužalojimai teisingai, D. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosikaulių lūžiu. Tokiam sužalojimui nustatyti pakanka vieno smūgio, tačiau galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, tačiau jie jokių požymių nepaliko.

21Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis D. V. palaikė savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, papildomai neturėjo ką parodyti. Iš teisme nukentėjusiojo D. V. duotų parodymų matyti, kad įvykio vakare po sesers E. V. skambučio ateiti prie parduotuvės „IKI“ ir ją pasitikti, kadangi prie jos kabinėjasi du vaikinai, vienas iš kurių sudavė jai per sėdmenis, jis nuėjo ir ten sutiko išsigandusią seserį, su ją išėjo į lauką. Einant namo pamatė du vaikinus, sesuo pasakė, kad tai jie kibo prie jos, priėjęs jis paklausė, kodėl jie kabinėjasi prie merginos, kaltinamasis prišoko prie jo nieko nesakydamas, kumščiu trenkė į nosį, dėl ko jis nugriuvo, tada kaltinamasis jam kumščiu sudavė į veidą dar ne mažiau 5 smūgių. Netrukus pribėgo policininku prisistatęs vyras, ir pradėjo juos skirti, tada kaltinamasis ir A. B. pabėgo. Įvykio metu jis buvo blaivus, agresyviai nebuvo nusiteikęs ir nėjo link kaltinamojo, šis pats prie jo prišoko ir sudavė smūgius.

22Tą aplinkybę, kad O. S. be jokios priežasties nukentėjusiajam D. V. sudavė ne mažiau 5 smūgių į veidą patvirtino liudytoja E. V., kuri parodė, jog einant su broliu D. V. namo sutiko kaltinamąjį ir A. B., brolis paklausė ko jie kabinėjosi prie jos, O. S. nieko nesakydamas pribėgo prie brolio ir sudavė kumščiu smūgį į veidą, dėl ko šis nugriuvo, ir gulinčiam sudavė dar ne mažiau 5 smūgių į veidą.

23Taigi, nukentėjusiojo D. V., liudytojų E. V., S. S., parodymais, tiek ekspertizės išvada, tiek ir eksperto J. Paliulio parodymais, byloje neginčytinai įrodyta, kad O. S. be jokios priežasties užpuolė jam nepažįstamą D. V. ir iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė šiam ne mažiau 5 smūgių kumščiu į veidą, padarydamas D. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose ir nosikaulių lūžių.

24Ikiteisminio tyrimo metu O. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis be jokios priežasties nukentėjusiajam D. V. sudavė ne mažiau 6 smūgių į veidą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu toks smūgių sudavimo skaičius byloje nepasitvirtino. Nukentėjusiojo D. V. ir liudytojos E. V. parodymais nustatyta, kad O. S. nukentėjusiajam D. V. sudavė ne mažiau 5 smūgių į veidą, todėl ši aplinkybė yra tikslintina konstatuojant, kad O. S. iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam D. V. ne mažiau 5 smūgių kumščiu į veidą, padarydamas D. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose ir nosikaulių lūžių. Todėl teisėjų kolegija šią aplinkybę skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje motyvuojamojoje dalyse patikslina, nurodant, kad O. S. nukentėjusiajam D. V. sudavė ne mažiau 5 smūgių į veidą. Tačiau, pažymėtina, kad suduotų smūgių skaičius, kurį ginčija apeliantas ir bando šią aplinkybę paneigti, teigdamas, kad jis sudavė tik vieną smūgį, nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., kvalifikacijai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad šiuo atveju pakanka ir vieno smūgio, dėl kurio nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir tokiu būdu kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. Todėl laikyti tai esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir šiuo atveju naikinti ar keisti teismo pirmosios instancijos nuosprendį nėra pagrindo.

25Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netikėti šių nukentėjusiojo D. V., liudytojų E. V., S. S., parodymais, neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklūs, jie sutampa tiek visumoje nagrinėjant įvykių seką, tiek smulkiomis detalėmis. Duomenų apie tai, kad nukentėjusysis D. V., liudytojai E. V. ir S. S. kalbėtų netiesą, byloje nėra. Liudytojas S. S. kalbėti netiesą neturi jokių motyvų, neturi ir negali turėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Todėl apelianto skundo argumentai, jog teismo išvada, jog jis nukentėjusiajam D. V. sudavė kumščiu į veidą ne mažiau 6 smūgių, nėra pakankamai pagrįsta, neatitinka bylos aplinkybių, nes grindžiama paties nukentėjusiojo ir jo sesers liudytojos E. V., kurios iniciatyva nukentėjusysis atvyko į įvykio vietą, parodymais, yra atmestini.

26Liudytojo A. B. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai. Visų pirmą, kaltinamasis su A. B. yra pažįstami, įvykio vakare buvo kartu. Teisiamajame posėdyje A. B. parodė, kad O. S. nukentėjusiajam sudavė 1-2 smūgius į veidą. Tačiau ikiteisminio tyrimo parodė, kad O. S. nukentėjusiajam sudavė 1-2 smūgius į veidą (b.l. 56-58). Tačiau šis liudytojas parodė, kad prie E. V. jis su kaltinamuoju nesikabinėjo, o prie jų pribėgęs išgėręs D. V. pirmas pradėjo stumdyti O. S., nuo policininko jis nebėgo ir nepadėjo kaltinamajam pabėgti nuo jo, bėgo, nes nesuprato, kad juos vejasi policininkas. Todėl teismas pagrįstai tokius liudytojo A. B. parodymus vertino kaip siekimą palengvinti savo padėtį.

27Be to, apeliantas skunde ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta. Apeliantas teigia, kad jis visiškai pripažino padaręs nukentėjusiajam D. V. kūno sužalojimus, konstatuotus teismo medicinos specialisto išvadoje. Apeliantas mano, kad aplinkybė, jog jis nepripažįsta suduotų smūgių skaičiaus, negali būti įvertinama kaip kaltės neigimas, nes būtent pasekmės yra privalomas nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties elementas. Be to, apeliantas teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kas švelnina jo atsakomybę. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta.

28Apelianto prašymas pripažinti lengvinančia aplinkybę jo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdų gailėjimąsi, yra atmestinas. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad jis pilnai prisipažino savo neteisėtus veiksmus ir padėjo nustatyti byloje tiesą. Kolegija pripažįsta, kad apeliantas nuo pat tyrimo pradžios prisipažino nukentėjusiajam sudavęs smūgį į nosį, ir šis ekspertizės išvadoje nustatytas sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties elementas. Tačiau, pažymėtina, kad nors O. S. neprisipažino ir neigia nuo pat tyrimo pradžios neigia tiek suduotų smūgių skaičių, tiek suduotų smūgių sudavimo priežastį, tiek savo įžūlų elgesį, tiek byloje nustatytas jo sulaikymo aplinkybes, jo kaltę yra pilnai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, kad O. S. neprisipažino ir neigia suduotų smūgių sudavimo priežastį, tiek savo įžūlų elgesį, yra esminės ir jokios turi lemiamos reikšmės veikos kvalifikavimui. Be to, nemažai reikšmės turi ir ta aplinkybė, kad O. S. neprisipažino ir neigia jo sulaikymo aplinkybes, t.y. apeliantas teigia, kad priėjęs S. S. ir prisistatęs policininku liepė jam ir A. B. eiti kartu su juo, ką jie ir padarė, beeinant policininkas liepė sustoti, todėl jie nubėgo, policininkas jo sulaikęs nebuvo ir A. B. jo nestumdė, nepadėjo jam pabėgti. Tačiau tokie jo parodymai yra paneigti aukščiau aptartais įrodymais.

29LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimas gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimas dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sąlygos, kurios būtų pagrindas O. S. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra įvykdytos. Nors O. S. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad savo kaltę pripažino, tačiau neprisipažino visų esminių nusikaltimo aplinkybių. Todėl visa tai rodo, kad O. S. gailėjimas yra ne nuoširdus, o formalus, tokiu būdu siekiant sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taigi, vien pagal bendrą O. S. pareiškimą dėl kaltės pripažinimo iš dalies, teismas pagrįstai nepripažino ir nevertino minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

30Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam O. S. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas, nedirba, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. O. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatyta.

31Be to, apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad jis nedirba. Nurodo, kad ekonominės krizės laikmetyje rasti darbą sunku, darbo nevengė, yra užsiregistravęs darbo biržoje. Nurodo, kad nuosprendyje nei žodžiu neužsiminta, kad jis turi, išlaiko ir prižiūri mažą vaiką, kurio interesus jo izoliavimas palies nepataisomai. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Apelianto skundo argumentai, kad ekonominės krizės laikmetyje rasti darbą sunku, darbo nevengė ir yra užsiregistravęs darbo biržoje, nesudaro pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Visų pirmą pažymėtina, kad iki nusikaltimo padarymo apeliantas dirbtų, byloje nėra. Todėl neaišku, iš kokių lėšų apeliantas išlaiko vaiką.

32Apelianto padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas apysunkiams nusikaltimams, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Todėl apelianto prašymas skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, yra atmestinas.

33Apelianto prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, atmestinas. Bausmės švelninimas BK 54 str. 3 d. pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Išimtinių aplinkybių, kuriomis būtų įmanoma pagrįsti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teisėjų kolegija nenustatė. Be to, Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų aplinkybių visumos pagrindu. Ypatingais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. LR BK 62 str. yra numatyta šios bendros taisyklės išimtis: teismas turi teisę, o ne pareigą skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą bausmę, tačiau pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės pavojingumą ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios mažintų O. S. asmenybės ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, priešingai, apeliantas be jokios priežasties užpuolė jam nepažįstamą D. V. ir iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė šiam ne mažiau 6 smūgių kumščiu į veidą. Be to, įvertinus tai, kad O. S. buvo sulaikytas įvykio vietoje, tačiau pabėgo, prisipažinti buvo priverstas surinktų įrodymų gausos, sąlygų visumos pagal BK 62 str. 1 d. nėra. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas įstatymo BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytą bausmę, įvertino bylos aplinkybes, lemiančias įvykdytos nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo pavojingumą, kadangi tai vieni iš esminių klausimų spendžiant BK 54 str. 3 d. taikymo klausimą.

34Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

35Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 361 str. 2 d.,

Nutarė

37nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.

38Patikslinti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžio aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse aplinkybę dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių ir nurodyti, kad O. S. nukentėjusiajam D. V. sudavė ne mažiau 5 smūgių į veidą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. O. S. nuteistas už tai, kad jis 2009-05-05 apie 20.45 val., prie prekybos... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo skundžiamą teismo nuosprendį... 7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jo kaltumas grindžiamas ir... 8. Apelianto teigimu, teismo išvada, jog jis nukentėjusiajam D. V. sudavė... 9. Be to, apelianto manymu, bausmė jam paskirta neteisingai. Nurodo, kad... 10. Be to, apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad jis nedirba. Nurodo, kad... 11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 12. N. O. S. apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendis teisėtas ir... 14. Apeliantas skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK... 15. Apelianto skundo argumentai, kad nuosprendis nėra pagrįstas dėl nuosprendyje... 16. Apelianto skundo argumentas, kad teismo išvados apie apelianto ir A. B.... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, liudytojo... 18. Tačiau kadangi apeliantas skunde ginčija liudytojo S. S. parodymų... 19. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas S. S. palaikė savo... 20. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Jonas Paliulis patvirtino... 21. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis D. V. palaikė savo... 22. Tą aplinkybę, kad O. S. be jokios priežasties nukentėjusiajam D. V. sudavė... 23. Taigi, nukentėjusiojo D. V., liudytojų E. V., S. S., parodymais, tiek... 24. Ikiteisminio tyrimo metu O. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis be jokios... 25. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netikėti šių... 26. Liudytojo A. B. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai. Visų pirmą,... 27. Be to, apeliantas skunde ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės... 28. Apelianto prašymas pripažinti lengvinančia aplinkybę jo prisipažinimą... 29. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius... 30. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. S. bausmę, bendrųjų bausmės... 31. Be to, apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad jis nedirba. Nurodo, kad... 32. Apelianto padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas apysunkiams... 33. Apelianto prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam... 34. Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 35. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 361 str. 2... 37. nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.... 38. Patikslinti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžio...