Byla 2S-1992-794/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. G. ir V. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys: antstoliai I. G., D. B., I. B., A. B., G. B., D. P. ir D. T., S. G. AB Swedbank, AB DnB bankas, UAB Medicinos bankas, AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, AB SEB bankas, AB Lesto, UAB „Vaivorykštė“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas).

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai D. G. ir V. G. prašė iškelti jiems bankroto bylą. Paaiškino, kad negali vykdyti 431504,71 Eur skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimų terminai jau yra suėję, o jų suma viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. Nemokumą sukėlusios priežastys yra ekonominis sunkmetis ir ekonominė krizė, kuri smarkiai palietė pareiškėjų verslą. Pareiškėjas 2006 metais buvo įkūręs bendrovę ( - ), kurios veikla buvo didmeninė ir mažmeninė prekyba autodetalėmis, autodetalės buvo importuojamos iš Kinijos, prekių užpirkimui pastoviai reikėjo didelių finansinių investicijų, todėl iš AB SEB banko buvo paimta paskola apyvartinėms lėšoms papildyti. Banko reikalavimu kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Tačiau verslas vystėsi nesėkmingai ir įmonė veikė nuostolingai. Pareiškėjas 2007 metais įkūrė dar vieną bendrovę ( - ), kurios verslo vystymui iš AB DnB banko buvo paimta paskola, tačiau ir ši bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais bei nebegalėjo laiku mokėti įmokų bankui. Pareiškėjai 2008 metais su AB Nordea banku sudarė būsto kreditavimo sutartį, kurios pagrindu buvo grąžintas kreditas AB SEB bankui. Refinansavus paskolą verslas stabilizavosi, tačiau dėl pasaulinės krizės verslas vėl tapo nuostolingas, paskolos palūkanos išaugo ir pareiškėjai nebesugebėjo jų dengti. Pareiškėja 2008 metais įsteigė individualią įmonę ( - ), siekdama pagerinti pareiškėjų finansinę padėtį bei dengti įsipareigojimus bankui, tačiau krizės metu pradėta individuali veikla taip pat tapo nuostolinga, įmonės veikla buvo sustabdyta. Pareiškėjai turi nepilnametį sūnų, vienintelės šeimos pajamos yra pareiškėjo gaunamas 492,48 Eur darbo užmokestis, gaunamas iš ( - ), kurios direktoriumi ir akcininku yra pareiškėjas. Šiai įmonei pareiškėjas yra paskolinęs 600000 Lt. Pareiškėjų turtą sudaro 0,0212 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio pastatais bei inžinieriniais statiniais, esančiais adresu ( - ), ir kurie yra įkeisti kreditoriui Nordea Bankui bei 0,8 ha žemės sklypas, esantis adresu ( - ), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 196632 Eur suma. Pareiškėjai turi du automobilius 3200 Eur bendros vertės, pareiškėjui priklauso 33 % ( - ) akcijų, kurių nominali vertė yra 9557,46 Eur suma bei 100 % ( - ) akcijų, kurių vertė yra 2896,20 EUR suma, tačiau šios bendrovės veikla nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31 (imtinai) yra sustabdyta, todėl akcijos yra bevertės. Pareiškėjų sąskaitose bankuose yra 19,11 Eur, turi 900 Eur grynųjų pinigų.

5Suinteresuotas asmuo AB Nordea Bank Lietuvos skyrius prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus. Paaiškino, kad pareiškėjo skola yra susidariusi pagal 2008-03-07 kreditavimo sutartį, už kurią laidavo pareiškėja, taip pat buvo įkeistas pareiškėjų žemės sklypas ir gyvenamasis namas. Skola sudaro 224390,93 Eur. 2014-04-25 buvo pateiktas prašymas antstolio kontorai įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, tačiau iki šiol turtas nerealizuotas.

6Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas su pareiškėjų pareiškimu iškelti bankroto bylą sutiko.

7Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ prašė pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Paaiškino, kad kreditą iš AB DNB banko pareiškėjai paėmė kaip fiziniai asmenys, o ne juridinis asmuo ( - ), todėl šiuo atveju bendrovės paimtas kreditas neturi esminės reikšmės vertinant pareiškėjų mokumą. Pareiškėjai visiškai nepagrįstai ( - ), ( - ) bei ( - ) veiklų nuostolingumą sieja išimtinai tik su ekonominiu sunkmečiu ir ekonomine krize, tačiau nors įvairūs ekonominiai rinkos etapai net jeigu ir turėjo reikšmės juridinių asmenų veiklos pelningumui, bet tai negali būti vienintelė ir esminė priežastis, ko pasėkoje šios įmonės veikė nuostolingai. Todėl pareiškėjai, būdami įmonių savininkais, privalėjo veikti sąžiningai bei tinkamai vykdyti įmonių veiklą bei priimti ekonomiškai pagrįstus ir rinkos veiksnius atitinkančius sprendimus, tačiau to nepadarė, todėl šių įmonių veiklų nuostolingumą sąlygojo išimtinai pareiškėjų nekompetencija ar vadovavimo ir sprendimų priėmimų įgūdžių stoka. Neatmestina, jog tarp bendrovių ir pareiškėjų ar su jais susijusių asmenų, fiktyviai buvo sudaromi įvairūs finansiniai sandoriai, ko pasėkoje pareiškėjai tiesiogiai arba per susijusius asmenis gavo finansinę naudą, savo ruožtu įmonių finansinę padėtį tik sąmoningai blogindami bei pažeisdami jų kreditorių teisinius interesus ir teisėtus lūkesčius. Neatmestina ir aplinkybė, kad pareiškėjo pateikta su ( - ) sudaryta darbo sutartis, taip pat neatspindi realiai pareiškėjo gaunamų pajamų, kadangi mažai tikėtina, jog net ir pareiškėjai nedirbant ir neturint absoliučiai jokių pajamų gausiam nekilnojamajam turtui išlaikyti ir visoms kitoms dviejų suaugusių asmenų šeimai reikalingoms elementariausioms reikmėms, taip pat išlaikant nekilnojamąjį namą Vilniaus mieste pakanka vos 492,48 Eur sumos per mėnesį. Todėl pareiškėjai šiuo atveju yra nesąžiningi. Taip pat teismuose nagrinėjamos bylos, už kurias (žyminį mokestį, atstovavimą) pareiškėjas moka jo turtinę padėtį neatitinkančias sumas. Nagrinėjamose bylose pareiškėjas pretenduoja į ne mažas pinigines lėšas, todėl pareiškėjų finansinė padėtis nėra tokia bloga ir gali pasikeisti.

8Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašė atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Paaiškino, kad antstolio kontoroje yra vykdomi du Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduoti vykdomieji įrašai dėl 233661,87 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko D. G. ir subsidiarios skolininkės V. G.. Šiuo metu skolos likutis AB DNB bankui sudaro 28345,75 Eur, o AB Nordea bankui – 199360,70 Eur sumą, viso 227706,45 Eur. Pareiškėjų turtas, esantis ( - ), yra įvertintas 257761,81 Eur sumai, t. y. įkeisto turto vertė yra didesnė nei skola. Tačiau pareiškėjai, siekdami vilkinti skolos išieškojimo procesą, skundžia vykdomojoje byloje nustatytą turto kainą, kuri vienu atveju jiems tiko, o paskelbus turto varžytines pasirodė per maža. Pareiškėjų nesąžiningumą ir nenorą atkurti mokumą parodo ir tas faktas, kad nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio pareiškėjai savo noru neįmokėjo lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą skoloms dengti, o ne vieną kartą skųsdami atskirus antstolio veiksmus siekė tik kuo ilgiau gyventi įkeistame name bei negrąžinti skolos. Pareiškėjai turi ne tik įkeistą turtą, bet ir kitą turtą, todėl šios aplinkybės iš esmės prieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymų nuostatoms, jog bankrotas gali būti iškeltas tik nemokiam fiziniam asmeniui.

9Suinteresuotas asmuo antstolis D. T. prašė atsisakyti kelti bankroto bylą pareiškėjams. Paaiškino, kad vykdo Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-01 išduotą vykdomąjį raštą dėl solidarios 22994,26 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjų išieškotojo UAB „Vaivorykštė“ naudai. Skolininkų atžvilgiu taip pat yra vykdomi išieškojimai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 vykdomuosius raštus dėl po 901 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Vaivorykštė“ naudai. Skolininkų nesąžiningumą ir nenorą atkurti mokumą parodo faktas, kad nuo 2014 metų birželio mėnesio vykdant skolos išieškojimą skolininkai savo noru neatliko nei vieno mokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą skoloms dengti. Pareiškėjai nevykdo antstolio 2015-01-22 patvarkymų pateikti detalią informaciją apie turimą turtą bei 2015-01-22 patvarkymo pristatyti areštuotą transporto priemonę. Vykdymo veiksmų vilkinimas pagal jau įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors skolininkai turi pakankamai turto, kuris nėra įkeistas, lėšų nesumokėjimas geruoju į antstolio depozitinę sąskaitą skoloms dengti ir antstolio reikalavimų paskirstyti areštuotą turtą nevykdymas apibūdina skolininkus tik kaip nesąžiningus ir siekiančius vilkinti procesą bei toliau naudotis areštuotomis transporto priemonėmis.

10Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad vykdo Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro 2012-03-28 vykdomąjį dokumentą dėl 20249,94 Eur išieškojimo iš skolininko D. G. išieškotojo G. S. naudai.

11Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomos 23 vykdomosios bylos, kuriose išieškotojas yra valstybė.

12Suinteresuoti asmenys S. G., BUAB „VS Tiekimas“, AB Lesto, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, antstoliai A. B., I. B. ir D. P. atsiliepimų į pareiškėjų pareiškimą nepateikė.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė pareiškėjams D. G. ir V. G. iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nustatė, jog pareiškėjas D. G. dirba ir yra darbingas, sveikatos problemų nei vienas iš pareiškėjų neturi, pareiškėjos V. G. išsilavinimas yra aukštasis, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių pareiškėja ilgą laiko tarpą nedirba, pareiškėjas D. G. jau daug metų dirba vadovaujantį darbą (yra bendrovių direktorius bei akcininkas). Atsižvelgiant į byloje esančių rašytinių įrodymų visetą padarė išvadą, jog abu pareiškėjai neatitinka sąžiningo fizinio asmens sąvokos, kuriems būtų galimas atkurti jų atsiradęs nemokumas, t. y. pareiškėjai savo veiksmais nesistengė ir nesistengia savo jėgomis atkurti mokumą prieš kreditorius, o tiesiog siekia fizinio asmens bankroto iškėlimu panaikinti atsiradusias pinigines prievoles jų atžvilgiu bei išvengti jų mokėjimo, kai tuo tarpu pareiškėjai patys gali išspręsti susidariusius kreditorinius klausimus, tačiau to nedaro ir nesiekia. Pareiškėjas D. G., kaip fizinis asmuo, paėmęs iš bankų dideles paskolas, jas savo noru ir gera valia perskolino savo vadovaujamai bendrovei ( - ), iš perskolintų sumų šioje bendrovėje yra nupirktų prekių likutis net apie 400000 Lt sumai, tačiau jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti apie 600000 Lt perskolintas sumas, pareiškėjas D. G. neatliko nei ruošiasi atlikti. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai nori pasinaudoti tik finansiniu mechanizmu, kai fizinis asmuo ima paskolą, ją savo noru perskolina savo vadovaujamai bendrovei, po to iškėlus fizinių asmenų bankrotą fiziniam asmeniui ir tokiu būdu tapus nemokiam bei toliau valdant bendrovę ir turint jos akcijų, piniginės sumos bus galimai perskirstytos per darbo užmokestį bei dividendus arba pelną, o tokiu būdu, fizinių asmenų kreditoriai šiuo atveju liktų be išieškojimo teisės. Teismas padarė išvadą, jog tokie nesąžiningi pareiškėjų veiksmai šiuo atveju sukėlė būtent dirbtiną nemokumą. Tuo tarpu Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos yra taikomas tik sąžiningam fiziniam asmeniui, kuris realiai ir fiziškai negali įvykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų naštos, o ne nenori ir vengia juos vykdyti bei dirbtinai toliau kelia savo nemokumą. Pareiškėjų nesąžiningumą ir nenorą atkurti mokumą parodo ir tai, kad nuo 2014 metų birželio mėnesio, vykdant skolos išieškojimą pareiškėjai savo noru neatliko nei vieno mokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą skoloms dengti, taip pat nevykdo antstolio 2015-01-22 patvarkymų pateikti detalią informaciją apie turimą turtą bei 2015-01-22 patvarkymo pristatyti areštuotą transporto priemonę. Pareiškėjai nevykdo ir pareigos nekliudyti antstoliui atlikti vykdomuosius veiksmus, t. y. realizuoti areštuotas transporto priemones. Teismas sprendė, jog vykdymo veiksmų vilkinimas pagal jau įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors pareiškėjai turi pakankamai turto, kuris nėra įkeistas, nei vieno euro nesumokėjimas geruoju į antstolio depozitinę sąskaitą skoloms dengti ir antstolio reikalavimų paskirstyti areštuotą turtą nevykdymas, apibūdina pareiškėjus tik kaip nesąžiningus bei siekiančius vilkinti procesą bei toliau naudotis areštuotomis transporto priemonėmis. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats nusistato sau darbo užmokestį, kuris labai svyruoja atitinkamais laikotarpiais, t. y. siekiant gauti iš bankų paskolas pareiškėjas deklaravo gana dideles savo tuo metu gaunas pajamas (6500 Lt sumą, gaunamą iš darbo užmokesčio bei nuomojamų automobilių ir kitas pajamas), tačiau prieš pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nusistatė sau daug mažesnį darbo užmokestį. Nurodė, jog pareiškėjų turto balansas yra didelis ir tik pačių pareiškėjų veiksmai (ar neveikimas) lemia jų nemokumą. Nors pareiškėjai gyvena tik iš pareiškėjo gaunamų darbinių pajamų, kurių realiai neužtenka net būtiniausiems poreikiam tenkinti, tačiau pareiškėjas 2014 metų birželio mėnesį turėjo lėšų sumokėti UAB „Domus Optima“ už pareiškėjų nekilnojamojo turto vertės nustatymą, sumokėti nemažus žyminius mokesčius bei mokesčius už suteiktas teisines paslaugas, kai tuo tarpu antstolių vykdomosiose bylose pareiškėjai per ligą laiko tarpą nėra atlikę nei vieno mokėjimo, tačiau vilkindami vykdomus vykdymo procesus skundžia įvairiausius antstolių veiksmus, be to, pareiškėjas nuslėpė duomenis nuo teismo apie D. G. gamybinę-prekybinę įmonę ( - ) bei turimus jo ir sutuoktinės vardu registruotus automobilius, taip pat, jog pareiškėjas iki 2013 metų vienu metu yra dirbęs net keliose darbovietėse, pareiškėja V. G., nors ir būdama darbinga, dėl neapaiškinamų priežasčių nesiekia įsidarbinti ir pradėti dirbti, kad būtų mažinamos susidariusios skolos. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai nededa jokių pastangų susirasti geriau apmokamą darbą ar iš viso pradėti dirbti, taip pat nebuvo pakankamai sąžiningi, atskleisdami visą turimą informaciją apie savo turtinę padėtį ir kitas svarbias šiai bylai aplinkybes.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Pareiškėjai D. G. ir V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį ir priimti naują – iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Paaiškino, kad teismas atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjams neaiškiais pagrindais. Pareiškėjai Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimą dėl pradelstų skolų atitinka. Pareiškėjai taip pat nėra sudarę sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Skundžiamoje nutartyje nurodytoje teisminėje byloje, kurioje pareiškėjas yra atsakovas, galutinis ir neskundžiamas sprendimas nėra priimtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjo bus priteista tam tikra suma. Pareiškėjai tapo nemokūs taip pat ir ne dėl žalingų įpročių, kurių neturi. Taip pat nėra bausti už FABĮ nurodytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Tai, kad pareiškėjas yra nuteistas pagal BK 179 str. 1 d. nuostatas bei baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 1 d. nuostatas, negali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pareiškėjams taip pat nebuvo iškelta bankroto byla per pastaruosius 10 metų. Pareiškėjų įsteigtiems neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims nėra iškeltos bankroto bylos. Todėl aukščiau nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas būtų galėjęs pareiškėjams atsisakyti iškelti bankroto bylą, neegzistuoja. Nebuvo atsižvelgta, jog didžiausias kreditorius AB DNB bankas sutiko su bankroto bylos iškėlimu, kitas bankas AB Nordea Bank Lietuvos skyrius prašė teismo šį klausima spręsti teismo nuožiūra. Kiti kreditoriai arba neišreiškė apskritai savo nuomonės arba neprieštaravo, kas rodo, jog iš esmės pareiškėjai ir kreditoriai pasieks susitarimą dėl mokumo atkūrimo plano. Pareiškėjai niekada neteigė, kad jie yra nedarbingi, o atvirkščiai, kad dirba (šiuo metu tik D. G., V. G. intensyviai ieško darbo), siekia didinti gaunamas pajamas bei atsiskaityti su kreditoriais, tačiau šiai dienai skolų našta yra per didelė. FABĮ nėra nurodyta, kad bankrutuoti gali tik tie asmenys, kurie yra nedarbingi ar nedarbingo amžiaus. Šis įstatymas skirtas darbingiems asmenims, kurie galėtų lengviau pradėti viską iš naujo, kad „nauja pradžia“ leistų toliau kurti didesnę pridėtinę vertę ir būti naudingiems valstybei. Pareiškėjai dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į teismą tuo metu, kai dar turi jiems nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai, o ne tuomet, kai jau viskas prarasta ir bankrotas vienareikšmiškai reikštų tik skolų nurašymą. Teismas nurodydamas, kad pareiškėjai patys gali išsispręsti susidariusius kreditorinius klausimas, jokių konkrečių nurodymų, kaip tą padaryti, nenurodė, todėl tokie teiginiai yra formalūs. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjai neatitinka sąžiningo asmens sąvokos. Pareiškėjo paskolos buvo paimtos 2006-2008 metais, kuomet apie fizinių asmenų bankrotą Lietuvoje net nebuvo rimtai kalbama. Todėl negalėjo tikėtis, jog po daugiau nei 8 metų, nuo paskolų paėmimo, galės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant negrąžinti bankams paskolų. Naujai įsteigtoms įmonėms, kurios neturi jokio kapitalo bankai paskolų nesuteikia. Todėl fiziniai asmenys, verslininkai, kurdami verslą ir prisiimdami riziką sau, paskolas ima asmeniškai ir jas savo noru ir laisva valia investuoja į verslą. D. G. jokių veiksmų dėl 600000 Lt paskolos susigrąžinimo iš ( - ) šiai dienai nesiėmė, kadangi įmonė šiai dienai nėra pajėgi šios paskolos padengti. Bet kokių veiksmų ėmimasis sužlugdytų įmonę ir net tik kad nebūtų atgauta skola, bet pareiškėjas netektų vienintelių pajamų – gaunamo atlyginimo. Įstatymai įmonėms numato atsiskaitymo su kreditoriais eilę ir pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, negali tenkinti išimtinai tik savo reikalavimo. Prekių likučius reikia parduoti ir iš jų gauti pinigus, nes prekių likučiais nei mokesčių, nei atlyginimų nėra galimybės sumokėti. Pareiškėjas pats sau negali nusistatyti atlyginimo kokio tik užsimano, jam priklauso tik 33 proc. visų ( - ). Teismas pats konstatavo, kad dividendai pareiškėjui nemokami, todėl visiškai neaišku kokiu būdu pareiškėjas neva tai slapta nuo kreditorių susigrąžina suteiktą paskolą. Jei pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla, būtų nustatyta suma jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, o visos likusios sumos gautos pareiškėjų atėmus būtiniesiems poreikiams tenkinti lėšų sumą, būtų skirtos kreditoriams. Todėl jei pareiškėjas suteiktą paskolą bandytų atgauti per darbo užmokestį ar dividendus, ši suma būtų skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti. Todėl bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams būtų nenaudingas, nes viskas eitų kreditoriams. Kreipusis į teismą dėl 600000 Lt sumos priteisimo, pareiškėjai būtų priversti sumokėti apie 3000 Eur žyminį mokestį, tačiau tokių pinigų pareiškėjai neturi. Todėl teismas, darydamas išvadas apie pareiškėjų sąžiningumą, negali vadovautis vien tik prielaidomis ir spėliojimais. Pareiškėjai jau ilgą laiką negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir todėl antstoliams nepervedė lėšų. Antstoliai buvo informuoti, kur šiuo metu yra areštuotos transporto priemonės, tačiau antstoliai jų pasiimti neatvyko, nei vienas antstolis nesikreipė į teismą dėl to, kad pareiškėjai nevykdo jų patvarkymų. Darbo užmokestis D. G. nuo 2014-01-01 sudarė 700 Lt per mėnesį, o nuo 2015-02-02 – 648 Eur per mėnesį, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas prieš kreipimąsi į teismą nusistatė mažesnį darbo užmokestį. Tai, kad pareiškėjas iki 2013 m. yra dirbęs net keliose darbovietėse neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas visiškai nesigilino į pareiškėjų mokėtų žyminių mokesčių bei teisinių paslaugų priežastis. Pareiškėjai žyminius mokesčius ir teisines paslaugas, iš paskutinių santaupų privalėjo mokėti, kadangi pareiškėjo atžvilgiu pareikštas didelės sumos ieškinys, todėl nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, šį sprendimą apskundė. Nesutinkant su sprendimu ir jo neskundžiant iš pareiškėjo būtų priteista didelė suma, kuri tik dar labiau padidintų esamus įskolinimus. Teismas vienu atveju už tai, kad pareiškėjas nesiima jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo konstatuoja nesąžiningumą, kitu atveju, kuomet yra imtasi atitinkamų veiksmų (pvz. dėl skolos išieškojimo iš UAB „ECAA Europe“), taip pat konstatuoja nesąžiningumą, nes neva mokėtas žyminis mokestis. Toks nenuoseklumas leidžia objektyviai abejoti teismo sprendimo pagrįstumu, teisėtumu ir išsamumu.

17Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Paaiškino, kad skolininkai vykdymo procese buvo pasyvūs, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti. Skolininkai sąmoningai ir tikslingai siekė negerinti savo mokumo, t. y. paskelbus įkeisto turto varžytynes, pareiškėjai atskirai nepagrįstai skundė antstolio veiksmus, vykdymo procese nustatytą įkeisto turto kainą, kuri vienu atveju jiems tiko pateikiant ataskaitą bankui, o paskelbus turto varžytynes pasirodė per maža, prašydami teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu vilkindami įkeisto turto realizavimo procesą ir tokiais savo veiksmais pažeisdami kreditoriaus interesus. Pareiškėjas dirba ir gauna pajamas, tačiau nuo 2013 metų į antstolio depozitinę sąskaitą nėra įmokėjęs nė vieno euro, nevykdo antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo. Pareiškėja negauna pajamų nuo 2013-04-01. Taigi pareiškėjai neįdėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir tokiu būdų pagerinti savo mokumą, todėl teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą.

18Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad skolininkai sąmoningai nesiekia savo mokumo atkūrimo išsisprendžiant visų savo reikalavimų susijusioms įmonės išsprendimo klausimus ir tokiu būdu siekia tik nusirašyti skolas. Skolininkai atskirajame skunde teigia, jog neva jie kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo, kol dar yra turto ir neva tai rodo, jog jie neketina nusirašyti skolų. Tokiu teiginiu pareiškėjai parodo, jog jiems FABĮ institutas nėra reikalingas, kadangi jie net nepardavę turto (eilę metų trukdantys išieškojimo veiksmus) siekia bankrutuoti, tuo tarpu nėra aišku, ar po turto pardavimo jie atitiks nemokumo kriterijų. Pareiškėjai neatskleidžia tikrųjų savo pajamų, kadangi bendra per mėnesį jų deklaruojama kaip gaunama 492,48 Eur suma, objektyviai nėra tokia, kuri yra mokama kelioms įmonėms vadovaujančiam asmeniui. V. G. nepateikė apie 2008 m. balandžio 17 d. įsteigtos ( - ) gaunamas pajamas ir turtą. D. G. gamybinė-prekybinė įmonė ( - ) yra veikianti įmonė, turinti įsipareigojimų SODRAi, tačiau dkolininkai apie šią įmonę, jos veiklą, gaunamas pajamas duomenų nepateikė. Skolininkas D. G. turi net 11 registruotų autotransporto priemonių, tuo tarpu jis teigia, kad turi tik 1 autotransporto priemonę. Įrodymų, jog faktiškai 10 įregistruotų autotransporto priemonių D. G. neturi, nebuvo pateikta. Tokia pati situacija yra ir V. G. atžvilgiu – įregistruotos 3 autotransporto priemonės, nors teigiama, kad turi tik vieną.

19Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ atsiliepimu prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog kyla pagrįstų abejonių dėl apeliantų sąžiningumo. Apeliantas yra dar ir teistumą turintis asmuo, kuris įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu net dėl dokumentų klastojimo vykdant komercinę veiklą. Apeliantų atžvilgiu pradėta daugybė vykdomųjų bylų, o nepaisant to, kad apeliantas gauna darbo užmokestį – absoliučiai jokiose vykdomosiose bylose apeliantų skolos nėra ir nebuvo nei po truputį dengiamos, taigi akivaizdžiai veikiama prieš apeliantų kreditorių interesus ir geranoriškai vykdyti įsiteisėjusios teismų sprendimus iš apeliantų pusės net nebuvo mėginama. Apelianto sąžiningumu taip pat leidžia abejoti ir tas faktas, kad jo atžvilgiu, dėl galimai atliko komercinio šnipinėjimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ir iki pat šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas. Argumentas, kad teismas nesigilino į tikrąją apeliantų padėtį taip pat nepagrįstas ir deklaratyvus, kadangi teismas nuodugniai įvertino tiek apeliantų gaunamas pajamas, tiek jų turimą turtą, tiek apeliantų ir jų valdomų juridinių asmenų komercinę veiklą, joje priimtų sandorių objektyvumą, apeliantų veikimą organizuojant juridinių asmenų veiklą. Aplinkybė, jog apeliantė daugiau nei penkerius metus ieško darbo rodo, jog apeliantė nei neketino ir neketina darbintis, dirba neoficialiai, turi kitų pajamų arba veikia nesąžiningai. Apeliantų nesąžiningumą bei pagrindų bankroto bylai iškelti nebuvimą patvirtina ir tai, kad bylos medžiagoje faktiškai užfiksuota tai, kad apeliantai ir patys patvirtino, kad apeliantai, kaip fiziniai asmenys paėmė didžiulio dydžio paskolas iš bankų, jas panaudojo iš esmės ne pagal paskirtį, jas galimai perskolino savo vadovaujamoms bendrovėms net nesudarant su jomis tarpusavio paskolos sutarčių.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

22Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl nutarties, kuria pareiškėjams atsisakyta iškelti bankroto bylą, paaiškėjus, jog asmenys neatitinka nemokumo ir sąžiningumo kreditorių atžvilgiu reikalavimų (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 1, 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų atskirojo skundo argumentus bei byloje esančius dokumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

23Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (6 str. 1 d.). Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (2 str. 2 d.). Bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei nustatoma, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (5 str. 8 d. 2-4 p.), yra mokus (5 str. 8 d. 1 p.), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (5 str. 8 d. 5 p.), paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (5 str. 8 d. 6 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodyta, kad: nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą.

24Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2011).

25Kaip minėta, Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas nemokiu tada, kai jo finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti pareiškėjų nemokumo priežasčių analizę, įvertinti skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjai neatitinka nemokumo ir sąžiningumo kreditorių atžvilgiu reikalavimų, nustatytų Fizinių asmenų bankroto įstatyme, yra išsamiai motyvuotos ir pagrįstos pagal byloje surinktus įrodymus. Kadangi iš esmės apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pakartotinai jų neatkartoja. Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako esminiais pareiškėjų mokumo ir sąžiningumo aspektais, turinčiais įtakos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui ar atsisakymui ją iškelti.

26Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (( - ), gyvenamasis namas ( - ), pastatas – garažas ( - ), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai ( - ), esantys adresu ( - ) (t. I, b. l. 45-49, 53-57). Pareiškėjo užsakymu atlikto minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2014 m. birželio 5 d. sudarė 257761,82 Eur (t. I, b. l. 1-40). Šis turtas yra įkeistas Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, užtikrinant 2008 m. kovo 7 d. sudarytą būsto kreditavimo sutartį, turtas nėra realizuotas. Šiuo metu įsiskolinimas bankui sudaro 224390,93 Eur. Taigi realizavus šį turtą nurodyta verte, būtų didžiąja dalimi patenkinti pareiškėjų kreditorių finansiniai reikalavimai. Tačiau tiek iš turto realizavimą vykdančio antstolio paaiškinimų, tiek teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjai skundė antstolio paskelbtas varžytynes dėl pernelyg mažos kainos nustatymo, nors turto kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktą pažymą. Skundas dėl varžytinių kainos buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl teismo vertinimu toks apeliantų elgesys, kai yra trukdoma kuo greičiau padengti kreditorius įsiskolinimus, negali būti laikomas sąžiningu. Be to, iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog 2006 metais pareiškėjas paėmė paskolą iš AB SEB banko ( - ) apyvartinėms lėšoms papildyti, 2007 metais įkūrė dar vieną įmonę ( - ), kurios verslo vystymuisi iš AB DNB banko paėmė paskolą ir savo vadovaujamai įmonei ( - ) paskolino apie 173772 Eur sumą. AB DNB bankui nutraukus sutartį dėl įsipareigojimų nevykdymo pareiškėjas 2008 metais su Nordea Bank AB sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią buvo refinansuota susidariusi skola AB SEB bankui. Tačiau pagrįsti aplinkybėms, jog paimta paskola iš tikrųjų buvo perskolinta pareiškėjo vadovaujamai įmonei, pareiškėjai nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų nepateikė. Todėl pareiškėjams nepateikus duomenų apie šiuo atveju ženklios 173772 Eur sumos panaudojimą, apeliantų argumentai dėl įsiskolinimo išreikalavimo iš įmonės negalimumo ar pajamų praradimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog pareiškėjai negali būti laikomi sąžiningais.

27Pareiškėjai nemokumui pagrįsti nurodo mažas pajamas, kurias sudaro tik nuo 2015 m. vasario mėn. gaunamas pareiškėjo, jo vadovaujamoje bendrovėje, 648 Eur atlyginimas. Iki tol nuo 2014 m. sausio mėn. pareiškėjas gaudavo tik 203 Eur atlyginimą. Nors pareiškėjas nurodo, jog atlyginimo dydis priklauso nuo ( - ) valdymo organų sprendimų ir įmonės veiklos rezultatų, kurie yra kintami, tačiau šiems argumentams pagrįsti į bylą taipogi nepateikta jokių įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjų argumentus dėl šiuo metu gaunamų mažų pajamų vertina kritiškai, kadangi nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai nepateikė įrodymų, detaliai pagrindžiančių turimas mėnesines pajamas, o nurodymas, jog gaunamas pajamas sudaro tik iš darbo santykių ( - ) gaunamos pajamos, verčia abejoti apie gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų realumą. Be to, išanalizavus pareiškėjų pateiktų bankų sąskaitų išrašų duomenis matyti, jog jose nurodyti tik sąskaitų likučiai, išrašai nėra informatyvūs, pateikti tik už trumpus laikotarpius, t. y. iš esmės piniginių lėšų srautas pareiškėjų sąskaitose bei lėšų panaudojimas nėra nurodytas. Pareiškėjai taip pat nepateikė į bylą bankų pažymų, kad neturi kitų sąskaitų bankuose ir ar juose nėra lėšų. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, sudaro pakankamai pagrįstas prielaidas apie galimą pareiškėjų nesąžiningumą, nurodant tikrąją finansinę padėtį. Be to, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėja nuo 2013 m. sausio 8 d. nedirba, tačiau kaip pati nurodo, ji planuoja susirasti darbą ir prisidėti prie šeimos pajamų. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kadangi pareiškėja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos veiksmus ir norą, realiai pagerinti finansinę padėtį bei susirasti darbą. Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti asmenį sąmoningai siekiant pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningam kreditorių atžvilgiu. Be to, kaip matyti iš pareiškėjų skolų balanso, į jį yra įtrauktas net 85215,74 Eur įsiskolinimas ( - ). Byloje esantis šiuo metu neįsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje tvirtina, kad ši skola priteista iš pareiškėjo, kaip buvusio ( - ) vadovo, įmonės naudai už jai padarytą žalą. Byloje taip pat yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 179 str. 1 d., taip pat Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog pareiškėjų įsiskolinimų našta padidėjo dėl nesąžiningų ir pareiškėjo nusikalstamų veiksmų.

28Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi aplinkybė, jog teismas priėmė jiems nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Be to, jei pareiškėjams kilo abejonių teismo nešališkumo, jie galėjo pasinaudoti procesinio įstatymo numatyta nušalinimo teise (CPK I dalies VI skyrius), tačiau tokia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą, kadangi šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų esminiam Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Į esminius klausimus, susijusius su fizinio asmens bankroto bylos iškėlimu, atsakyta, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

29Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai D. G. ir V. G. prašė iškelti jiems bankroto bylą. Paaiškino,... 5. Suinteresuotas asmuo AB Nordea Bank Lietuvos skyrius prašė klausimą dėl... 6. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas su pareiškėjų pareiškimu iškelti... 7. Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ prašė pareiškėjų pareiškimą... 8. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašė atsisakyti iškelti pareiškėjams... 9. Suinteresuotas asmuo antstolis D. T. prašė atsisakyti kelti bankroto bylą... 10. Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. prašė klausimą dėl bankroto bylos... 11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kad... 12. Suinteresuoti asmenys S. G., BUAB „VS Tiekimas“, AB Lesto, Vilniaus... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Pareiškėjai D. G. ir V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 17. Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti.... 18. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašo pareiškėjų... 19. Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ atsiliepimu prašo apeliantų... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 22. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl nutarties, kuria pareiškėjams... 23. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti... 24. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 25. Kaip minėta, Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise... 27. Pareiškėjai nemokumui pagrįsti nurodo mažas pajamas, kurias sudaro tik nuo... 28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus dėl... 29. Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį palikti...