Byla Ik-2887-142/2010
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2I.

3pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 06 02 sprendimą Nr. A51-12523(2.15.1.21-MP2) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti žemės sklypų ( - )(kad. Nr. (Duomenys neskelbtini)) detalųjį planą.

4Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į skundą (t. II, b. l. 37-40), kuriame paaiškino, kad su skundu nesutinka. Dėl skundžiamo sprendimo pasisakė, kad tai nėra individualus teisės aktas, bet tik informacinio pobūdžio raštas. Tenkinti pareiškėjo antrąjį reikalavimą nėra pagrindo, kadangi šį reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau yra įvykdžiusi.

5Teisme 2010-10-26 gautas pareiškėjo G. G. atstovo advokato Mariaus Grajausko pasirašytas pareiškimas „Dėl skundo atsisakymo“. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas geruoju įvykdė pareiškėjo prašymus, bei vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str., 101 str. 3 p., 78 str. 3 d., pareiškė teismui, kad atsisako skundo šioje administracinėje byloje, prašė teismo bylą nutraukti.

6Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovui žinoma, jog atsakovas negali kelti sąlygų, jeigu pareiškėjas atsisako skundo reikalavimų. Tačiau kartu atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo nurodomu argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija geruoju įvykdė reikalavimus. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimus (ABTĮ 44 str. 6 d., CPK 93 str. 2 d.). Be to, paaiškino, kad palaiko savo ankstesnius paaiškinimus, išdėstytus atsiliepime į skundą, t. y. kad buvo skundžiamas tik informacinio pobūdžio raštas, todėl toje dalyje byla turi būti nutraukta kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai, t. y. vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 p. Teigia, kad nagrinėjant bylą iš esmės reikalavimas dėl rašto panaikinimo būtų atmestas kaip perteklinis. Dėl antrojo reikalavimo paaiškino, kad Miesto plėtros departamentas artimiausiam Tarybos posėdžiui, vykusiam 2010-09-08, pateikė svarstyti klausimą dėl detaliojo plano svarstymo. Paaiškino, kad iki to momento turėjo būti atliekami tam tikri veiksmai ir jie buvo atlikti. Taryba, nepažeisdama teisės aktuose (jie nurodyti ir atsiliepime) nustatytų terminų, pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl sklypų ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“ projektui. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek Taryba detalųjį planą patvirtino, tiek Miesto plėtros departamentas pateikė tvirtinti detalųjį planą Tarybai dėl objektyvių ne nuo jų priklausančių aplinkybių (gavus pareiškėjo motyvuotą atsisakymą pasirašyti preliminarią sutartį). Todėl nesutiko su pareiškėjo paaiškinimu, kad atsakovas įvykdė pareiškėjo reikalavimus geruoju. Atitinkamų sprendimų priėmimą lėmė ne pareiškėjo teismui pateiktas skundas, bet nuosekli įvykių eiga, kuri buvo reikalinga sprendimui priimti.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys P. K. ir D. K., nutraukė.

9Atsižvelgęs į gautus du prašymus, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nagrinėjamas tik pareiškėjo pareiškimas, kuriuo jis atsisako nuo skundo reikalavimų, tačiau nenagrinėjamas joks prašymas dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo. Pažymėjo, kad ABTĮ 52 straipsnis besąlygiškai suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjo skundas teismo 2010-07-30 nutartimi buvo priimtas visa apimtimi, jokioje dalyje byla nebuvo nutraukta, todėl pareiškėjui atsisakius skundo reikalavimų, negali būti svarstomi jokie klausimai, susiję su jo skundo reikalavimų pagrįstumu. Pareiškėjui atsisakius skundo, teismas negali priimti sprendimo bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. ABTĮ 56 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad 1 dalyje nurodyti subjektai gali atsisakyti paduoto teismui pareiškimo, tačiau tai neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Teismo vertinimu, nagrinėjamas atvejis nėra toks, todėl atsakovas negali reikalauti, kad teismas nagrinėtų bylą iš esmės ir pasisakytų, ar pagrįsti buvo skundo reikalavimai. Pareiškėjo nuoroda, dėl kokių priežasčių jis atsisako skundo reikalavimų, sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, jokios teisinės reikšmės neturi, nes įstatymai nesieja atsisakymo nuo skundo reikalavimo priežasčių su bylos nutraukimu. Byla tokiu atveju nutraukiama nepaisant to, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisako skundo reikalavimų. Minėta, kad proceso šalies išlaidų atlyginimo klausimas dar nesprendžiamas, todėl teismas neanalizavo ABTĮ 44 straipsnio taikymo klausimų. Teismas išaiškino, kad ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

10III.

11Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties motyvais, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties motyvuojamąją dalį nurodant, kad administracinė byla nutraukiama nesant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia tomis aplinkybėmis, kad teismas nenurodė, kokiu pagrindu pareiškėjas atsisakė skundo ir kokios aplinkybės įtakojo pareiškimo dėl skundo atsisakymo pateikimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostata, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 21 dalies bei 52 straipsnio nuostatas, vertina, kad nutartimi nutraukiant administracinę bylą turi būti nustatytas skundo atsisakymo pagrindas, kadangi vėliau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo (jei toks prašymas būtų pateiktas), to nebebūtų galima padaryti. Taip pat dėsto argumentus, susijusius su skundo reikalavimų nepagrįstumu.

12Pareiškėjas M. G. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Mano, kad jo teisė atsisakyti skundo negali būti varžoma, skundo atsisakymo pagrindas galėtų būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl teismo išlaidų atlyginimo, jei toks prašymas būtų pareikštas. Kadangi pareiškėjas tokio prašymo teismui nereiškė, teismas pagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su skundo atsisakymo pagrindu.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14V.

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16ABTĮ 52 straipsnis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

17Aiškindamas šią teisę normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad joje yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.) ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (žr., 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143 – 300/2010).

18ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

19Pareiškėjas pateikė teismui skundą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir interesus, o ne viešąjį interesą, todėl jis nepatenka į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų ratą ir jam šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikoma. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo teisė atsisakyti skundo yra absoliuti teisė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo priimti pareiškėjo skundo atsisakymą, išaiškinti pareiškėjui bylos nutraukimo pasekmes ir bylą nutraukti. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

20Pareiškėjui nepateikus prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo, skundo atsisakymo pagrindas nėra reikšmingas, o su atsisakymu susijusias aplinkybes teismas galėtų vertinti spręsdamas klausimą dėl išlaidų atlyginimo, jei toks būtų pateiktas. Taip pat, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino skundo reikalavimų pagrįstumo, kadangi atsisakius paties skundo, reikalavimų pagrįstumo vertinimui nelieka jokio teisinio pagrindo.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai