Byla e2A-469-372/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-278-907/2016 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. I. V. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo V. Ž. 80,00 Eur turtinę žalą ir 1500,00 Eur neturtinę žalą.
  2. Nurodė, kad 2014 m. vasario 1 d. su atsakovu sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas jam suteikė neterminuotai atlygintinai valdyti ir naudotis 64,82 kv. m ploto butą, esantį ( - ) , o jis įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti visus buto mokesčius. 2014-02-05 sutartį įregistravo VĮ Registrų centre. Vėliau prasidėjo tarp šalių pykčiai, atsakovas norėjo, jog ieškovas su šeima išsikeltų. 2015-05-25 šalių bendru sutarimu buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys nuo 2015-06-01 nutraukia nuomos sutartį, 2015-06-11 apie sutarties nutraukimą atsakovas pranešė VĮ Registrų centrui. Suprato, kad nuomos sutartį nutraukė, tačiau nuo kada nutraukė, jam nebuvo aktualu. Buvo svarbu, kad būtų įregistruotas sutarties nutraukimas, nes tada galėjo įregistruoti naują nuomos sutartį. Atsakovas atsiuntė SMS žinutę, kad nuo 2015-07-02 bus atjungtas elektros energijos tiekimas, bet ieškovas nesikraustė, nes ieškojo būsto. Mano, kad ta pati sutartis liko galioti. 2015-07-02 buvo atjungtas elektros energijos tiekimas, nors bute buvo du mažamečiai vaikai. Dėl elektros energijos tiekimo atjungimo patyrė žalą: 80,00 Eur turtinę ir 1500,00 Eur neturtinę.
  3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad buvo sutarta, jog sutartis nutraukiama nuo 2015-06-01. Pagal sutarties nuostatas ieškovas turėjo per savaitę išsikelti, tačiau neišsikėlė. Atrodė, jog ieškovas suprato, kad sutartis nutraukiama ir jis turi išsikelti. Abu sutarė, nuo kada nuomos sutartis nutraukiama. Jis registravo VĮ Registrų centre sutarties nutraukimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui V. Ž. iš ieškovo V. P. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sutartis ne tik buvo nutraukta abiejų šalių rašytiniu susitarimu nuo 2015-06-01, bet apie tai buvo pranešta ir viešajam registrui 2015-06-11. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog minėta sutartis raštu, pasirašytu abiejų šalių, yra atnaujinta ar ieškovui pratęstas terminas išsikelti iš nuomojamo būsto, kaip tai numato sutarties 8.2 punktas ir CK 6.192 str. 4 d. Nors sutarties nutraukimas viešame registre buvo įregistruotas tik 2015-06-11, tačiau sutartis laikoma nuraukta nuo tos datos, dėl kurios šalys gera valia, abipusiu rašytiniu susitarimu susitarė - nuo 2015-06-01. Nutraukus sutartį, sutartis nustoja galioti, šalių teisės ir pareigos pagal sutartį baigiasi, jų nesieja nuomos teisiniai santykiai, nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa.
  3. Teismas sutiko su ieškovo atstovės argumentais, jog atsakovas panaudojo savigyną savo subjektinės teisės įgyvendinimui prievartos priemonėmis, nors turėjo kreiptis į teismą dėl ieškovo priverstinio iškeldinimo. Teismas nustatė, kad abi šalys pripažino, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie elektros energijos tiekimo atjungimą, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad to išvengti. Konstatavo, kad panaudotas savigynos būdas ir priemonės atitiko pažeidimo pobūdį ir neperžengė savigynos ribų, todėl šiuo atveju žala taip pat neturi būti atlyginama.
  4. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovas, turėdamas mažamečių vaikų, žinodamas, jog po savaitės bus atjungtas elektros energijos tiekimas, ir toliau nesiėmė jokių priemonių, kad persikelti gyventi kitur. Net atjungus elektros energijos tiekimą, jis dar daugiau kaip tris mėnesius gyveno gyvenamajame būste be elektros energijos, versdamas minėtus nepatogumus kęsti jo nepilnamečiams vaikams, tokiu būdu neužtikrindamas savo vaikams tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų, tuo pažeisdamas vaikų teisę į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, kurią jis, kaip tėvas, turėjo užtikrinti pagal įstatymą, tuo piktnaudžiaudamas tėvo valdžia savo interesais.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

8

  1. I. V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prijungti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.2.-84-882/2016.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Po nuomos sutarties nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovo V. Ž. susiformavo nauji gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai pagal naują žodinį susitarimą dėl buto nuomos, kuris nebuvo įformintas raštu, nes su atsakovu buvo sutarę, jog butą po 2014-02-01 ieškovas nuomosis ir jame gyvens tol, kol susiras kitą būstą, gyvenimo bute terminas nauju susitarimu nebuvo apibrėžtas. CK 6.579 str. 2 d. numato, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu, o to paties straipsnio 3 dalis įtvirtina privalomą rašytinę sandorio formą tik sutarčiai esant terminuotai. Taigi, nesant įstatyme nustatytos sandorio privalomos rašytinės formos, susitarimas, sudarytas žodžiu, buvo galiojantis. Šį susitarimą atsakovui sulaužius, atjungus elektros energijos tiekimą į nuomojamą butą, ieškovui padarytos žalos atlyginimas yra pagrįstas, todėl ieškinys turėjo būti tenkinamas.
    2. Atsakovas, kaip buto savininkas, ieškovui neišsikrausčius iš nuomojamo buto vienos savaitės laikotarpyje, kaip numatyta gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4.2.9 punkte, elektrą nuomojamame bute atjungė tik po mėnesio, įspėjimą dėl išsikėlimo įteikė 2015-07-15, į teismą dėl iškeldinimo iš nuomojamo buto išvis nesikreipė. Toks atsakovo delsimas būtent ir patvirtina, kad tarp ginčo šalių egzistavo susitarimas, jog ieškovas gyvens atsakovui priklausančiame bute iki susiras kitą gyvenamąjį būstą.
    3. Tokį egzistuojantį susitarimą ieškovas pageidavo įrodinėti ir savo mobiliuoju telefonu padarytais jo ir atsakovo pokalbių garso įrašais, posėdžio metu teikė pokalbių stenogramas, tačiau teismas procesiniame sprendime net neužsiminė apie faktą, jog tokius įrodymus pateikti ieškovas pageidavo, nenurodė sprendime priežasties, dėl ko tokie įrodymai nebuvo teismo priimti. Mano, kad teismui atsisakius priimti stenogramas ir teismo procesiniame sprendime nesant išdėstytų motyvų dėl galimybės padaryti pagrįstą išvadą, jog garso įrašai yra padaryti pažeidžiant įstatymus, buvo pažeistos ieškovo teisės pateikti įrodymus.
    4. Atjungdamas elektrą atsakovas pasielgė neteisėtai, tokiu būdu kaip tik net ir prailgindamas ieškovo gyvenimo bute, ( - ), trukmę, nes nesant elektros, ieškovas negalėjo naudotis internetu ir ieškoti butų nuomos skelbimų, kadangi neveikė nei stacionarus, nei planšetinis kompiuteris, nebuvo kaip įkrauti net ir mobiliojo telefono bateriją. Be to, atsakovui buvo žinoma, kad 2015-06-30 ieškovas jau buvau davęs 100 Eur avansą už kitą būstą, kurį ketino išsinuomoti nuo 2015-07-01, tačiau asmuo, paėmęs avansą, iš karto dingo ir sutarto būsto nuomai neperdavė. Apie tai ieškovas paaiškino atsakovui, tačiau mano, jog jis susidarė įspūdį, kad ieškovas šį apgavystės faktą išsigalvojo, galimai atsakovui per ilga pasirodė ir ieškovo naujo būsto paieškų trukmė.
    5. Minėtas aplinkybes ieškovas nurodė teismui, tačiau neturėdamas rašytinių įrodymų, kuriuos galėtų teismui pateikti, savo teiginių apie nesėkmingas naujo būsto paieškas patvirtinti ieškovas neturėjo galimybės (nutarimas apgaulės būdu pasisavinusio asmens M. R. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas tik 2016-01-18, o ieškovui, kaip ne bylos šaliai, teismas nutarimo paštu nesiuntė, todėl prašo prijungti minėtą nutarimą iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“).
    6. Aplinkybė, kad ieškovas davė teismui prieštaringus paaiškinimus, tvirtindamas, jog nuomos sutartis galiojo, nors taip pat patvirtindamas, jog ji buvo nutraukta, nutraukimas įregistruotas viešame registre ir ieškovas tai suprato, taipogi leidžia padaryti išvadą, jog naujas susitarimas dėl atsakovo buto nuomos iki susiras kitą gyvenamąją patalpą egzistavo, tik, stokodamas teisinių žinių, ieškovas nesugebėjo tinkamai teisiškai kvalifikuoti tarp jo ir atsakovo susiklosčiusių naujų buto nuomos teisinių santykių, susiformavusių žodinio susitarimo, sudaryto po 2015-06-01 sutarties nutraukimo, pagrindu bei tai paaiškinti teismui. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo spręsti, ar naujas susitarimas dėl būsto nuomos po 2015-06-01 apskritai buvo sudarytas bei jį tinkamai kvalifikuoti, atsižvelgiant į susitarimo esmę, tikslą, jo sudarymo aplinkybes. To nepadarius mano, jog sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  1. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas neneigia 2014-02-01 tarp šalių sudarytos nuomos sutarties teisingumo, neginčijo sutarimo 4.2.9 p. sąlygos, kuri nustatė, kad pasibaigus sutarties galiojimui nuomininkas privalo išsikelti per vieną savaitę, todėl 2015-07-02 šalių nuomos santykiai nebesiejo, o atliktas elektros atjungimo aktas niekaip negalėjo pažeisti apelianto teisių, kadangi nebuvo sukurta tokio santykio, kuris būtų lėmęs pareigas atsakovui apelianto atžvilgiu. Apeliantas be nepagrįstų argumentų ir jo asmeninių interpretacijų jokių objektyvių ir leistinų įrodymų, kad jo teiginiai atitinka tikrovę, byloje nepateikė.
    2. Apelianto buvimas bute po nuomos sutarties nutraukimo, įrodo ne nuomos santykių pratęsimą, bet pastarojo piktybinį veikimą ir sutartinių nuostatų nevykdymą, kenkiant atsakovo interesams.
    3. Apelianto teiginiai, kad jis nesugebėjo tiksliai pagrįsti teismui, tai ką jis norėjo įrodyti, atmestini, kadangi jis turėjo profesionalią teisinę pagalbą. Argumentas, kad advokatė buvo skirta jam Antrinės teisinės pagalbos tarnybos, ne jo pasirinkimu, šio fakto nekeičia, kadangi nėra duomenų, jog apeliantas būtų atsisakęs jam skirtos advokatės, ar reiškęs nepasitikėjimą ja, todėl teigti, kad asmeniui nepakako teisinės kompetencijos valiai išreikšti taip pat nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 1 d. tarp ieškovo V. P. (nuomininko) ir atsakovo V. Ž. (nuomotojo) buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau –Sutartis), pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė neterminuotai atlygintinai valdyti ir naudotis 64,82 kv. m ploto butą, esantį ( - ), pagal kurią nutrūkus sutarties galiojimui ieškovas įsipareigojo išsikelti iš buto per 1 savaitę (Sutarties 4.2.9 p.). Sutartis 2014-02-05 įregistruota VĮ Registrų centre. Iš 2015-05-25 pranešimo VĮ Registrų centrui matyti, jog Sutartis abiejų šalių bendru sutarimu nutraukta nuo 2015-06-01, Sutarties šalys pretenzijų viena kitai neturi, apie Sutarties nutraukimą pranešta VĮ Registrų centrui, Sutarties išregistravimo pagrindu nurodytas 2015-05-25 Susitarimas nutraukti sutartį, o įrašas apie sudarytą Sutartį galiojo nuo 2014-02-05 iki 2015-06-11. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad įrašas viešuose registruose apie Sutarties nutraukimą būtų panaikintas.
  2. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (CK 6.193 str. 5 d.).
  3. Kaip jau minėta, tiek Sutarties sudarymas, tiek jos nutraukimas buvo išviešintas, t. y. Sutarties šalių valia tiek sudarant Sutartį, tiek ją nutraukiant, nekito, Sutarties šalys elgėsi labai atsakingai, numatydamos, kad turi teisę nutraukti šią Sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu (Sutarties 7.5. p.), kas ir buvo įvykdyta 2015 m. gegužės 25 d., šalims pasirašius pranešimą VĮ Registrų centrui apie Sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokią Sutarties sąlygą, pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad šalys pasinaudojo šia galimybę, nutraukdamos neterminuotą Sutartį, ir tokie veiksmai atitiko nuomotojo ir nuomininko tikruosius ketinimus ir tarpusavio santykių praktiką.
  4. Priešingai, nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, kreipiantis dėl elektros energijos atjungimo bute, kurio atsakovas neatlaisvino per 1 (vieną) savaitę nutrūkus Sutarties galiojimui (Sutarties 4.2.9. p.).
  5. Kaip jau minėta, Sutartis nutraukta nuo 2015-06-01, įrašas viešuose registruose apie nutraukimą galioja nuo 2015-06-11, todėl vadovaujantis Sutarties 4.2.9 p., vėliausiai 2015 m. birželio 18 d., o pagal Sutarties sąlygas net 2015 m. birželio 8 d., ieškovas privalėjo iš buto išsikelti. Po šio termino, atsakovas, kaip buto teisėtas savininkas, turėjo teisę kreiptis dėl elektros energijos į butą tiekimo nutraukimo, kas 2015-07-02 ir buvo padaryta. Byloje nėra įrodymų, kad terminas ieškovui išsikelti butų buvęs pratęstas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys tiek sudarydamos Sutartį, tiek ja nutraukdamos, elgėsi labai apdairiai, tiek Sutarties sudarymą, tiek jos nutraukimą išviešindamos, neatitinkantys tikrovės pripažinti ieškovo argumentai, kad žodiniu jo ir atsakovo susitarimu, nuomos santykiai tęsėsi (CPK 185 str.).
  6. Priešingai, ieškovui nei iki 2015-06-08 nei iki 2015-06-18 neišsikėlus iš atsakovui priklausančio buto, atsakovas 2015 m. liepos 15 d. įspėjimu, t. y. dar laukęs beveik mėnesį laiko, kreipėsi į ieškovą, prašydamas nedelsiant grąžinti nuomotojui gyvenamąsias patalpas. Tai tik patvirtina atsakovo geranoriškumą, o ne nuomos teisinių santykių pratęsimą.
  7. Ieškovas teigia, kad atjungus elektros energiją, jis negalėjo naudotis internetu, ieškoti būtų nuomos skelbimų, kadangi neveikė nei stacionarius, nei planšetinis kompiuteris. Teisėjų kolegija sutinka, kad atjungus elektros energiją tiek naudojimasis kompiuteriu, tiek internetu yra apribotas, tačiau iš patektų mokėjimo nurodymų matyti, kad 2015-07-09, t. y. po elektros energijos tiekimo atjungimo, ieškovas už AB „Lietuvos dujos“ paslaugas ir kt. yra apmokėjęs internetu.
  8. Išklausius 2015 m. lapkričio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovo pateiktą garso įrašo išklotinę pirmosios instancijos teismas motyvuotai atsisakė pridėti bylos, nurodydamas, kad buvo pažeistas įstatymas apie įrašo darymą, o atsakovas, teismui jo paklausus, ar buvo įspėtas, jog yra daromas garso įrašas, nurodė, kad įspėtas nebuvo (įrašo laikas nuo 07:01 iki 07:28). Apie motyvuotą atsisakymą yra nurodyta ir 2015-11-18 pažymoje apie parengiamojo teismo posėdžio eigą, darant garso įrašą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovo teisės pateikti įrodymus pažeistos nebuvo.
  9. Teisėjų kolegija tenkina apelianto prašymą ir prijungia prie šios civilinės bylos Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarimą, priimtą administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A.2.2.-84-882/2016 (CPK 314 str.). Iš minėto nutarimo matyti, kad apeliantas minimus 100 Eur už buto nuomą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui perdavė 2015 m. birželio 30 d., t. y. po Sutarties nutraukimo su atsakovu, todėl daryti išvadą, kad tai buvo pagrindas tęstis nuomos teisiniams santykiams nėra.
  10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas apie Sutarties nutraukimą žinojo, suvokė, jog turi išsikelti, tačiau sąmoningai vilkino išsikėlimą, žinojo, jog jam bus atjungtas elektros energijos tiekimas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad to išvengti, todėl konstatuotina, jog ieškovas pats savo veiksmais sukėlė sau neigiamas pasekmes, todėl pats ir turi prisiimti atsiradusią žalą, jeigu tokia buvo padaryta, todėl ieškinys pagrįstai atmestas.
  11. Dėl išdėstyto, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
  12. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d.. 99 str.).
  13. Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai