Byla 2A-1457-538/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos santechnika“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos apdaila“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos santechnika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinės bendrovės „Klaipėdos apdaila“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų santechnika“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų techninė priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiltas namas“, uždaroji akcinė bendrovė „Korgas ir Ko“, E. T. įmonė „Jomantė“, dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 34115,24 Eur (117793,11 Lt) įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Vakarų santechnika“ (troliau-trečiasis asmuo) 2012-08-20 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2012/07 pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei 116 632,36 Lt dydžio pagrindinį reikalavimą ir susijusius reikalavimus į atsakovę, atsiradusius iš Statybos subrangos sutarties Nr. 12-01(0-2-2). UAB „Vakarų santechnika“ su UAB „Klaipėdos apdaila“ 2012-01-11 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr.12-01 (0-2-2), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte, esančiame S. N. g. 3, Klaipėdoje. UAB „Vakarų santechnika“ darbus atliko, tačiau atsakovė su juo atsiskaitė tik iš dalies. Atsakovė liko skolinga trečiajam asmeniui pagal 2012-04-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VL01577, 2012-05-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VL01605, 2012-05-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VL01606, ir 2012-06-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VL01626, viso 116632,36 Lt. Kadangi Statybos subrangos sutartis numatė, kad sąskaitos turi būti apmokėtos per 30 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos, prašė priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo pavėluotos apmokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t.y. 1160,75 Lt.
  3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Klaipėdos apdaila“, į. k. 240535710, 24064,83 Eur skolos, 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo priteistos sumos (24064,83 Eur) nuo 2012-07-07 iki kreipimosi į teismą dienos (2012-08-31), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 24064,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-08-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3122,33 Eur žyminio mokesčio, kitų išlaidų ir 4729,43 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei UAB „Baltijos santechnika“, į. k. 142171539. Grąžino UAB "Baltijos santechnika", į. k. 142171539, į sąskaitą Nr.( - ) Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje likusius 45,74 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  4. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė nepasirašė trečiojo asmens pateiktų atliktų darbų aktų, nes nepateiktas darbo projektas, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad subrangovas neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sutartyje nustatytų darbų ir todėl užsakovei neatsirado pareigos sumokėti už darbus.
  5. Pažymėjo, kad objektas, kuriame buvo atliekami remonto darbai, yra VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, todėl įvertinus viešąjį interesą konstrukcijų ardymo darbų klausimas negali būti nagrinėjamas, be to, nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų tokio prašymo ir neteikė. Darbai nurodyti atliktų darbų aktuose ir priimti statybų žurnale yra atlikti įvertinus ir tą aplinkybę, jog tame pačiame objekte, nutraukus sutartį su subrangovu, UAB „Klaipėdos apdaila“ toliau darbus tęsė kiti subrangovai.
  6. Teismas laikė, jog ekspertas įvertino ir paslėptus darbus, kurių atlikimas buvo būtinas pasiekti matomam rezultatui. Pažymėjo, jog ieškovė, nesutikdama su eksperto pasirinktos ekspertizės metodika, nenurodė kokią metodiką ekspertas turėjo pasirinkti, taip pat neprašė skirti pakartotinės ekspertizės.
  7. Konstatavo, kad pateiktos sąskaitos-faktūros yra buhalterinis dokumentas, kuris patvirtina, kad tam tikros prekės buvo įsigytos, tačiau neįrodo ir nepatvirtina, kad šios medžiagos buvo panaudotos būtent objekte ( - ). Nurodė, kad ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad tuo metu, kada buvo vykdomi darbai ( - ), trečiasis asmuo turėjo ir kitus statybos objektus, kuriuose atlikinėjo statybos darbus, todėl teismas negali daryti išvados, jog pagal pateiktas sąskaitas-faktūras įsigytos medžiagos buvo panaudotos būtent objekte ( - ).
  8. Teismas padarė išvadą, kad pateiktos ekspertizės išvados neprieštarauja kitai bylos medžiagai, išvada yra konkreti, ekspertizė atlikta įvertinus visą pateiktą bylos medžiagą, apžiūrėjus tiriamą objektą.
  9. Nurodė, kad papildomi darbai buvo priimti statybų techninio prižiūrėtojo, todėl vertino, kad jie buvo būtini atliekant statybos darbus.
  10. Konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad darbai, kurie yra įrašyti statybų žurnale paties subrangovo ir nepriimti statybų techninio prižiūrėtojo, yra atlikti ir už juos atsakovė turi apmokėti.
  11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-93-796/2016 dalį, kuria buvo atmesta dalis ieškovės UAB „Baltijos santechnika“ ieškinio, bei toje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Baltijos santehnika“ ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos apdaila“ ieškovės UAB „Baltijos santehnika“ naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti papildomai.
  12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės teiktus įrodymus apie tai, kad visi statybos žurnale įrašyti darbai, kurie buvo atlikti iki 2012-06-19, buvo atlikti tinkamai ir pilnai, tai patvirtino ieškovės pateikti įrodymai apie įsigytas medžiagas ir priemones, kurios buvo panaudotos pastato statybiniuose darbuose, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei liudytojų parodymai.
  13. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu šalis buvo įpareigojęs pateikti motyvuotas pastabas raštu dėl ekspertizės akto bei įpareigojo pateikti įrodymus apie įsigytas medžiagas ir jų kiekius tiems darbams, kurie nebuvo užskaityti ekspertizės aktu, tai yra, neįtraukti apskaičiuojant trečiojo asmens atliktų darbų vertę. Ieškovė, nepraleisdamas teismo nustatyto termino, pateikė visus įrodymus apie atliktus darbus, t. y. pateikė prekių ir medžiagų įsigijimo sąskaitas pagal kiekvieną mėnesį atskirai, tuo tarpu atsakovė per teismo jai nustatytą terminą neatsiliepė į ieškovės pateiktus įrodymus ir argumentus, visiškai nepateikė nė vieno įrodymo ir jokio atsiliepimo, t. y. neginčijo ieškovės pateiktų įrodymų. Ieškovės vertinimu, esant tokiai situacijai, teismas turėjo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomą contra spoliatorem taisyklę, t.y. šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs/paneigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 60-687/2016).
  14. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad techninis prižiūrėtojas UAB „Statybų techninė priežiūra“ neatliko savo pareigų ir net nevertino trečiojo asmens padarytų darbų ir dėl to neatliko jokių įrašų statybos žurnale, t. y. techninis prižiūrėtojas ne dėl to nepasirašė, kad nepriėmė darbų, o dėl to, kad jų apskritai net nevertino.
  15. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išimtinį prioritetą ekspertizės aktui, nors jis buvo parengtas netinkamai, nes ekspertas neįvertino realiai atliktų darbų, o tik patikrino tai, kas yra įrašyta statybos žurnale, t. y. iš esmės tik perrašė statybos žurnale įrašytus darbus ir nepriėmė tų, kur nebuvo techninio prižiūrėtojo parašo.
  16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Klaipėdos apdaila“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-93-796/2016 ir atmesti ieškovės UAB „Baltijos santechnika“ ieškinį kaip neįrodytą; priteisti iš ieškovės UAB „Baltijos santechnika“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  17. Nurodo, kad neaišku, kaip teismas įvertino, jog aktuose nurodyti darbai yra faktiškai atlikti UAB „Vakarų santechnika“ ir kad jie yra atlikti tinkamai, pagal Sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas Sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Vakarų santechnika“ negalėjo parengti darbo projekto ne dėl savo kaltės.
  18. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime formaliai nurodydamas, kad jeigu techninis prižiūrėtojas pasirašė statybos darbų žurnale prie papildomai atliktų darbų, vadinasi, tokie darbai buvo būtini atlikti, visiškai neanalizavo to aplinkybių, kokie papildomai atlikti darbai, ar jų būtinumą lėmė objektyvios priežastys, kurių subrangovas sutarties sudarymo metu negalėjo ir neturėjo numatyti, o taip pat, ar tokių darbų vertė sudaro daugiau kaip 15 procentų sutarties kainos, dėl ko rangovas turėtų teisę reikalauti padidinti sutarties kainą.
  19. Nurodo, kad byloje susidarė tokia situacija, kad statybos darbų žurnalas tapo vieninteliu informacijos šaltiniu teisingoms išvadoms priimti.
  20. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo eksperto išvadą, nevertino jos kitų įrodymų kontekste, nevertino ekspertizės turinio, jame nurodytų darbų kompleksiškumo ir tokiu būdu pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas.
  21. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netiesiogiai pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o tai yra esminis proceso pažeidimas, kadangi VšĮ Klaipėdos Respublikinė ligoninė šioje byloje prarado galimybę gintis dėl techninio projekto teisingumo ir savo atsakomybės nebuvimo.
  22. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
  23. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti.
  24. Nurodo, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji negali mokėti už trečiojo asmens atliktus darbus, nes nebuvo parengtas projektas. Ieškovė byloje įrodė, kad dirbo pagal sutartį patalpose iki 2012 m. birželio bei tinkamai ir kokybištkai atliko darbus, už kuriuos atsakovė turi sumokėti. Atsakovė kritikuoja ekspertizės aktą, tačiau pati neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai, kad priteisus ieškovei užmokestį už atliktus darbus ji patirs nuostolius.
  25. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
  26. Nurodo, kad dokumento su konkrečių sprendinių išpildymu ir konkrečiais darbų kiekiais, nebuvimas iš esmės ir nulėmė tai, kad byloje objektyviai tapo neįmanoma (neatidengiant konstrukcijų) nustatyti, kokius konkrečiai darbus faktiškai atliko UAB „Vakarų santechnika“, o ne po jų darbus atlikę subrangovai. Atsakovo įsitikinimu, šią riziką prisiėmė UAB „Vakarų santechnika“ ir jos teisių perėmėjas, o ne UAB „Klaipėdos apdaila“, todėl reikalauti atlyginti už darbus, kurių neatliko UAB „Vakarų santechnika“, ieškovė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. UAB „Klaipėdos apdaila“ nesutinka nei su pirmosios instancijos teismo išvada, nei su apelianto argumentais dėl to, kad ieškovė įrodė atliktų darbų kokybę.
  27. Nurodo, kad nors apeliaciniame skunde UAB „Baltijos santechnika“ teigia, kad atsakovas nepateikė pastabų dėl jo pateiktų medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl turi būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija - šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs, tačiau toks apelianto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pritaikymas šioje byloje prieštarauja rungtyniškumo principui, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tuos argumentus, kuriais remiasi.
  28. UAB „Vakarų santechnika“ pažeidus sutartinius įsipareigojimus ir atsakovei dėl esminio sutarties pažeidimo vienašališkai nutraukus sutartį, ginčo darbus užbaigė kiti subrangovai UAB „Korgas ir ko“ bei E. T. įmonė „Jomante“. Nurodyti subrangovai atliko darbus už analogišką kainą, už kurią turėjo atlikti UAB „Vakarų santechnika“, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos sumos dydį, privalėjo įvertinti visų reikalingų pagal sutartį atlikti darbų kiekį ir nustatyti, kokią tokių darbų dalį atliko kiti subrangovai, t.y. UAB „Korgas ir ko“ bei E. T. įmonė „Jomante“ po to, kai dėl UAB „Vakarų santechnika“ kaltės sutartis buvo nutraukta. Atsakovė sutinka, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas privalo būti vertintinas kritiškai.
  29. Trečiasis asmuo UAB “Vakarų santechnika” pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad prisideda prie UAB “Baltijos santechnika” apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimo.

5Apeliaciniai skundai netenkintini.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Nustatyta, kad 2011 m. spalio 28 d. atsakovė ir VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė pasirašė Viešojo pirkimo-pardavimo (rangos) sutartį, pagal kurios sąlygas atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe veikiančiame objekte Ortopedijos-traumatologijos, Priėmimo skyriuose, operacinių vidaus patalpose ( - ), atlikti rekonstravimo darbus ir perduoti darbo rezultatą VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei, o ši sumokėti atsakovei už darbą (T.2; Respublikinės Klaipėdos ligoninės pateikti dokumentai, Sutarties 2.1 punktas). Paminėtoje sutartyje šalys sutarė, kad atsakovė savo sąskaita parengs darbo projektą, vadovaujantis techniniu projektu ir darbus vykdys pagal statinio techninį projektą ir darbo projektą (T.2; VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pateikti dokumentai, Sutarties 9.4.4. ir 9.4.5. punktai). UAB „Vakarų santechnika“ (subrangovas) su UAB „Klaipėdos apdaila“ (genrangovas) 2012-01-11 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr.12-01 (0-2-2), (toliau Statybos subrangos sutartis). Pagal šią sutartį UAB „Vakarų santechnika“ įsipareigojo objekte, esančiame ( - ) atlikti vandentiekio, nuotekų šalinimo darbus pagal projektą (SN-10-057-TP-VN), šildymo ir vėdinimo pagal projektą (SN-10-057-ŠVOK) darbus (T.1, b.l. 8-9). Ieškovas UAB „Baltijos santechnika“ ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Vakarų santechnika“ 2012-08-20 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2012/07 pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovui 116632,36 Lt dydžio pagrindinį reikalavimą ir susijusius reikalavimus į atsakovą, atsiradusius iš statybos subrangos sutarties Nr.12-01(0-2-2) (T.1, b.l. 10-14). UAB „Baltijos santechnika“ apie reikalavimo perleidimą informavo atsakovę UAB „Klaipėdos apdaila“ 2012-08-20 raštu, kuris atsakovei buvo įteiktas 2012-08-22 antstolio A. S. (T.1, b.l. 15-16). Trečiasis asmuo UAB „Vakarų santechnika“ 2012-04-25 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VL01577 už santechnikos darbus VŠĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje 48896,58 Lt sumai, apmokėti iki 2015-05-10. 2015-05-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VL01605 santechnikos darbai VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje 7996,50 Lt sumai, apmokėti iki 2012-06-09, 2015-05-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VL01606, už darbus Ortopedijos-traumatologijos skyriuje, šildymą, vandentiekį, ventiliaciją, kanalizaciją 31800,28 Lt sumai ir 2015-06-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VL01626 už darbus ortopedijos-traumatologijos skyriuje šildymas, ventiliacija, priešgaisrinis van., buitinės nuotekos, vandentiekis ir papildomi darbai (9212,55 Lt), viso 27939,00 Lt (T.1, b.l.17-20). Kartu su sąskaitomis-faktūromis buvo išrašyti ir atsakovui pateikti atliktų darbų aktai (T.2, b.l. 73-116). Iš UAB "Klaipėdos apdaila" 2012-07-10 rašto Nr.2-078 nustatyta, kad atsakovė Statybos subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Vakarų santechnika“ nutraukė. 2012-07-10 tarp UAB „Klaipėdos apdaila“ ir UAB „Korgas ir Ko“ buvo pasirašyta sutartis Nr.07/2012/KK dėl oro vėdinimo įrangos pristatymo, montavimo ir darbo projekto atliktiems darbams paruošimo, ortopedijos-traumatologijos, priėmimo skyriuose ir operacinėse, sutarties bendra vertė 175000 Lt (T.1, b.l.102-104, 106-109). UAB „Klaipėdos apdaila“ UAB „Korgas ir Ko" už atliktus darbus 2012-11-20 sumokėjo 106908,22 Lt (T.1, b.l.124). 2012-07-10 atsakovė taip pat pasirašė statybos subrangos sutartį Nr.12-07(0-2-10) su E. T. įmone „Jomantė“ dėl vandentiekio, nuotekų šalinimo pagal projektą (SN-10-057-TP-VN), šildymo darbų pagal projektą (SN-10-057-TP-ŠVOK) atlikimą objekte „Ortopedijos-traumatologijos, priėmimo skyrių, operacinių patalpų rekonstravimas S. N. g. 3, Klaipėda“ (T.1, b.l.105). UAB „Klaipėdos apdaila“ E. T. įmonei „Jomantė“ už atliktus darbus 2012-11-12 ir 2012-11-23 sumokėjo 47484,98 Lt (T.1, b.l.125).
  4. Taigi kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai.
  5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
  6. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, ir kiti asmenys tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. 3K-3-526/2012, ir kt.).

6Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

  1. Ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės teiktus įrodymus apie tai, kad visi statybos žurnale įrašyti darbai, kurie buvo atlikti iki 2012 m. birželio 19 d., buvo atlikti tinkamai ir pilnai, tai patvirtino visa eilė ieškovės pateiktų įrodymų apie įsigytas medžiagas ir priemones, kurios buvo panaudotos pastato statybiniuose darbuose, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei liudytojų parodymai. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
  2. Techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, o rangovas privalo pateikti panaudotų statybos produktų kokybę patvirtinančius dokumentus ir uždrausti juos naudoti, jeigu atitinkami dokumentai nepateikiami. Tai daroma atliekant atitinkamus įrašus statybos darbų žurnale, t.y. įrašant statybos produkto kokybę (sertifikato, eksploatacinių savybių deklaracijos) patvirtinančio dokumento datą, numerį, išdavusio asmens pavadinimą. (Statybos įstatymo 16 str. 2d. 1 p. ir 3 d. 1 p.).
  3. Nustatyta, kad byloje pateiktame statybos darbų žurnale nėra jokio įrašo apie tai, kad techninis prižiūrėtojas būtų tikrinęs, o rangovas pateikęs panaudotų statybos produktų kokybę patvirtinančius dokumentus po 2012-05-28. Nors ieškovė į bylą pateikė medžiagų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktas, kad UAB „Vakarų santechnika“ nurodytas medžiagas įsigijo nuosavybės teise, nepatvirtina fakto, kad būtent šios medžiagos buvo panaudotos atliekant darbus objekte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad tuo metu, kada buvo vykdomi darbai S. N. g. 3, Klaipėda, trečiasis asmuo turėjo ir kitus statybos objektus, kuriuose atlikinėjo statybos darbus, todėl teismas negali daryti išvados, jog pagal pateiktas sąskaitas-faktūras įsigytos medžiagos buvo panaudotos būtent objekte ( - ).
  4. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2016-01-05 vykusio teismo posėdžio metu šalis buvo įpareigojęs pateikti motyvuotas pastabas raštu dėl ekspertizės akto bei įpareigojo pateikti įrodymus apie įsigytas medžiagas ir jų kiekius tiems darbams, kurie nebuvo užskaityti ekspertizės aktu (neįtraukti apskaičiuojant trečiojo asmens atliktų darbų vertę). Ieškovė, nepraleisdama teismo nustatyto termino, pateikė visus įrodymus apie atliktus darbus, t. y. pateikė prekių ir medžiagų įsigijimo sąskaitas pagal kiekvieną mėnesį atskirai, tuo tarpu atsakovė per teismo jai nustatytą terminą atsiliepti į ieškovės pateiktus įrodymus ir argumentus, visiškai nepateikė nė vieno įrodymo ir jokio atsiliepimo, t. y. neginčijo ieškovės pateiktų įrodymų. Ieškovės vertinimu, esant tokiai situacijai, kai ieškovė pateikė įrodymus, o atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikia jokių įrodymų ar pozicijos, turėjo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomą contra spoliatorem taisyklę, t.y. šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs/paneigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 60-687/2016). Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
  5. Kaip minėta, byloje iš esmės nėra ginčo, kad UAB „Vakarų santechnika“ 2012 sausio - birželio mėnesiais įsigijo medžiagas pagal į bylą pateiktas sąskaitas – faktūras, tačiau vien tas faktas, kad tokios medžiagos buvo įsigytos nuosavybės teise, nepatvirtina ir neįrodo, kad jos buvo panaudotos objekte. Dėl šios priežasties contra spoliatorem prezumpcija šioje situacijoje negali būti taikoma, kadangi atsakovė neturi pareigos paneigti to, ko pati ieškovė neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178, 185 straipsniai).
  6. Ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad techninis prižiūrėtojas UAB „Statybų techninė priežiūra“ apskritai neatliko savo pareigų ir net nevertino trečiojo asmens padarytų darbų ir dėl to neatliko jokių įrašų statybos žurnale.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ieškovės teigimu, techninis darbuotojas neatliko pareigų, iš esmės nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau jeigu ieškovė mano, kad dėl techninio prižiūrėtojo neteisėto veikimo (neveikimo) ji patyrė nuostolių, turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą CPK nustatyta tvarka.
  8. Ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išimtinį prioritetą ekspertizės aktui. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
  9. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Pagal teisinį reglamentavimą teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  10. Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. N. v. I. N., bylos Nr. 3K-3-353/2014). Taip pat pažymėtina, kad CPK 219 straipsnyje numatyta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę.
  11. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys įstatymo joms suteikta teise prašyti skirti papildomą ekspertizę nesinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, taip pat vadovaudamasis ekspertizės išvada, kuri neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, padarė pagrįstas išvadas dėl atliktų darbų apimties ir kainos (CPK 178, 185 straipsniai).

7Dėl atsakovės apeliacinio skundo.

  1. Atsakovė argumentuoja, kad teismas sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Vakarų santechnika“ negalėjo parengti darbo projekto ne dėl savo kaltės. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
  2. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-17 nutartyje šioje byloje pasisakė, kad esant netinkamai parengtam techniniam projektui, statinio darbo projekto neparengimas, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai, negali būti sureikšminamas ir nurodė, kad byloje turi būti įvertinti statybos žurnalai, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kt. įrodymai, taip pat nustatyta, kokius darbus faktiškai atliko trečiasis asmuo UAB „Vakarų santechnika“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ta aplinkybė, jog nebaigus darbų ir nesant tinkamo techninio projekto, nėra pakankamas motyvas nemokėti už faktiškai atliktus darbus.
  3. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime formaliai nurodydamas, kad jeigu techninis prižiūrėtojas pasirašė statybos darbų žurnale prie papildomai atliktų darbų, vadinasi, tokie darbai buvo būtini atlikti, visiškai neanalizavo to aplinkybių, kokie tai papildomai atlikti darbai, ar jų būtinumą lėmė objektyvios priežastys, kurių subrangovas sutarties sudarymo metu negalėjo ir neturėjo numatyti. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
  4. Iš ekspertizės išvados matyti, kad ekspertas, vertindamas faktiškai panaudotas medžiagas ir atliktus darbus, vertino tuos darbus, kurie buvo nurodyti atliktų darbų aktuose, taip pat statybų žurnale ir kurie buvo priimti statybos techninio prižiūrėtojo. Kadangi papildomi darbai buvo priimti statybų techninio prižiūrėtojo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad papildomi darbai buvo būtini atliekant statybos darbus, todėl pagrįstai įskaičiavo sumą už papildomus darbus į priteistiną iš atsakovės sumą.
  5. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino techninio prižiūrėtojo atliktų veiksmų ir fakto, kad techninis prižiūrėtas priėmė trečiojo asmens atliktus darbus neteisėtai. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  6. Atsakovė turėjo galimybę teikti priešieškinį ir reikalauti techninio prižiūrėtojo ar kitų asmenų atsakomybės, jeigu vertino, kad darbai buvo priimti netinkamai. Be to, techninis prižiūrėtojas buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl jeigu atsakovė vertina, kad techninis prižiūrėtojas savo pareigas atliko netinkamai, gali reikšti savarankiškus reikalavimus techniniam prižiūrėtojui, tačiau tai jau atskiros bylos nagrinėjimo dalykas.
  7. Atsakovė argumentuoja, kad sumokėjusi už darbus ieškovei, ji patirtų nuostolių, nes bendroje sumoje visiems rangovams būtų sumokėjusi daugiau, nei planavo. Šis argumentas neparįstas.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas konkretus ginčas, kylantis iš subrangos sutarties, kuri buvo sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, kuris vėliau savo teises ir pareigas perleido ieškovei, todėl tai, kad atsakovė kitiems asmenims galimai sumokėjo daugiau, nei planavo, negali įtakoti darbus atlikusio trečiojo asmens ir jo teises perėmusios ieškovės interesų.
  9. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  10. Išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, šalys nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Nors atsakovė atsisakė pasirašyti aktą, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kokie darbai atlikti. Trečiasis asmuo tęsdamas darbus prisiėmė riziką, kad už darbus gali būti nesumokėta. Nutraukus sutartį, šalys nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti dėl atliktų darbų, todėl patyrė neigiamas bendradarbiavimo principo pažeidimo pasekmes (CK 6.200 straipsnis).
  11. Atsakovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netiesiogiai pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o tai yra esminis proceso pažeidimas, kadangi VšĮ Klaipėdos Respublikinė ligoninė šioje byloje prarado galimybę gintis dėl techninio projekto teisingumo ir savo atsakomybės nebuvimo. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
  12. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (2002 m. spalio 15 d. sprendimas Canete de Goni prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 55782/00 (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-159/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-343/2010). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., byla Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-103/2010). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl VšĮ Klaipėdos Respublikinė ligoninė teisių ir pareigų skundžiamame sprendime nepasisakė, šis teismo sprendimas neužkerta kelio, esant pagrindui, pareikšti reikalavimus kitiems asmenims, tup pačiu ir VšĮ Klaipėdos Respublikinė ligoninei.
  14. Atsakovė nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Šis argumentas atmestinas.
  15. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
  16. Atsakovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
  17. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
  18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 3099,24 Eur žyminio mokesčio, 23,09 Eur už kopijų byloje darymą ir 4729,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalba maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį ir advokato darbo laiko sąnaudas, nėra per didelės, todėl pirmosios instancijos teismui tenkinus 71 procentą ieškovės reikalavimų, teismas šias išlaidas pagrįstai priteisė iš atsakovės.
  19. Dėl kitų apeliančių argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai