Byla 2-16-200/2012
Dėl turtinės žalos atlyginimo pagal V. B. ieškinį atsakovams S. Š., ŽŪB „Kriviliai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju asmeniu kviečiant O. B

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovui V. B., atsakovui S. Š., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. B., trečiajam asmeniui O. B.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal V. B. ieškinį atsakovams S. Š., ŽŪB „Kriviliai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju asmeniu kviečiant O. B. ir

Nustatė

3Ieškovas V. B. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 5057,34 Lt patirtos turtinės žalos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodo, kad buvo išsinuomavęs 2.5 ha ploto valstybinės žemės sklypą Nr. 32, esantį ( - ), pagal sutartį Nr. 65, kuri galiojo nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 10 d. Pagal šią nuomos sutartį valstybinę žemę dirbo ir deklaravo. 2009 m. šiame žemės sklype buvo pasėjęs grikius. Dėl nesuprantamų priežasčių, šių grikių jam neleido nukulti S. Š., o ŽŪB ,,Kriviliai" juos aparė. Šias aplinkybes matė jo sūnus M. B., kuris 2009 m. rudenį kartu vyko kulti grikių ir tiesiogiai stebėjo, kaip S. Š. užtverdamas kelią link šio žemės sklypo, kuriame buvo pasėti grikiai, neleido jų nukulti. Besiaiškindamas situaciją, sužinojo, kad S. Š. šį žemės sklypą 2009m. balandžio 9 d. išnuomavo UAB “Kriviliai”, tačiau apie pasikeitusią nuomos sutartį, jos negaliojimą jis nebuvo informuotas nei S. Š., nei Varėnos rajono Žemėtvarkos skyriaus. Nuomos sutarties 1.5 punkte nurodyta, kad ,,Ši sutartis prieš terminą gali būti nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 str. <...>”. LR CK 6.564 str. 2 d. nurodoma, kad ,,Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius”. Šios imperatyvios nuostatos nebuvo laikomasi, todėl jis buvo teisėtas šio žemės sklypo valdytojas, o S. Š. ir UAB “Kriviliai”, neturėdami valdymo teisės, be jokio pagrindo jam neleido nusikulti grikių, dėl ko jis patyrė turtinę žalą. S. Š., nebūdamas minimo žemės sklypo savininku ir valdytoju, pažeisdamas visas elgesio taisykles, neleisdamas jam nusikulti teisėtai valdomoje žemėje pasėtus grikius ir žinodamas, kad šį žemės sklypą jis nuomojasi ir dirba, atliko akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, tuo jam padarydamas turtinę žalą. Be to, neturėdamas nei nuosavybės, nei valdymo teisių, išnuomavo šį žemės sklypą UAB ,,Kriviliai”, kuri akivaizdžiai matydama, kad minimas žemės sklypas yra įdirbtas kito asmens, turėdama pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nepadarytų žalos kitiems, neturėjo teisės aparti šio sklypo, o jį aparus padarė didelę turtinę žalą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius (buvęs Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono Žemėtvarkos skyrius), pažeisdamas LR CK 6.564 str., neinformavo jo apie galimai nutraukiamą sutartį, dėl ko būdamas įsitikinęs, kad nuomos sutartis dar galioja, įdirbo šį sklypą, investuodamas pinigines lėšas. Šiuo atveju turtinę žalą sudaro:

5- atliktų žemės ūkio darbų savikaina – 1251,97 Lt (patvirtinta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2010 m. sausio 26 d. raštu),

6- derliaus nuėmimo savikaina - 394,88 Lt (patvirtinta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2010 m. vasario 4 d. raštu),

7- numatomos pajamos už parduotą derlių - 2,25 t * 1500 It = 3375 Lt (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. rašte ,,Apie vidutinį grikių derlingumą” nurodoma, kad 2009 m. išskaičiuotas derlingumas 2,5 ha lauke, kurio bloko Nr. 999551-2599 yra 0,9 t, vadinasi 0,9 t * 2,5 ha = 2.25 t, pagal UAB "Galinta” (į.k. 184843979, Savanorių g. 2, Varėnos m., Varėnos miesto sen., Varėnos r. sav., LT-65185) 2009 m. rudenį grikių supirkimo kaina buvo 1500 Lt/t),

8- pasėlių plotų matavimas GPS aparatu - 35,49 Lt (patvirtinta PVM sąskaita faktūra SVA Nr. 100044).

9Tarp visų atsakovų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Jei S. Š. nebūtų trukdęs nusikulti grikius, UAB ,,Kriviliai” neaparusi jo pasodintų grikių, o Varėnos žemėtvarkos skyrius tinkamai informavęs apie galimai nutrauktą nuomos sutartį, nebūtų ir jo patirtų nuostolių. S. Š., žinodamas, kad minimą lauką jis nuolat dirba ir investuoja į jį savo lėšas, kad valdo jį nuomos pagrindu, neinformuodamas apie tai, kad jis galimai šį žemės sklypą taip pat išsinuomavo ar atkūrė nuosavybę, jo apie tai neinformavo, nors privalėjo tai padaryti. UAB ,,Kriviliai” elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, matydami, kad žemės sklypas įdirbtas ir jame auga grikiai, nesidomėjo, kam priklauso pasėti grikiai ir juos aparė. Varėnos žemėtvarkos skyrius pažeisdamas teisės aktus, neinformavo jo apie galimai nutrauktą sutartį. Visi šie atsakovų kalti veiksmai sąlygojo jo patirtus turtinius nuostolius, todėl yra pagrindas reikalauti iš jų visų solidariai patirtų nuostolių atlyginimo. LR CK 6.279 str. nurodoma, kad ,,bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai”. LR CK 6.564 str. 3 d. nustatoma, kad “Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, nuomotojo reikalavimu derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius”.

10Atsakovas S. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių, pažeidžia jo - kaip žemės sklypo savininko interesus. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-11-24 sprendimas Nr. ( - ) patvirtina, kad minėtas žemės sklypas, jam - S. Š. priklauso asmeninės nuosavybės teise, šiuo sprendimu jam atkurtos nuosavybės teisės į turėtą 4,43 ha žemės sklypą, esantį ( - ). V. B., žinodamas tai (2009-06-30 gavęs raštą iš Žemėtvarkos skyriaus), nurodo, kad jo nurodytų aplinkybių metu, nei jis, nei UAB “Kriviliai” neturėjo jokių žemės sklypo valdymo teisių, nes neva jam išsinuomavusiam 2,5 ha ploto valstybinį žemės sklypą Nr. 32, esantį ( - ) pagal sutartį Nr. 65, nebuvo tinkamai pranešta apie sutarties nutraukimą. Su tokiu ieškovo teiginiu nesutinka, nes nuomos sutartyje Nr. 65 numatyta sąlyga buvo visiškai įvykdyta, todėl 2009 m. rudenį nuomos sutartis Nr. 65 jau negaliojo, jis - kaip teisėtas žemės sklypo savininkas galėjo savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 str. 1 d.). Įgydamas nuosavybės teises į žemės sklypą, nebuvo informuotas apie jokias trečiųjų asmenų teises į jam priklausančią žemę ir apie nuomos santykius. Neaišku, ar ieškovas, sudaręs nuomos sutartį, ją buvo įregistravęs viešame registre, nes nuomos sutartis gali galioti naujam savininkui, jei ji buvo įregistruota viešame registre (CK 6.559 str.).Atkūrus jam nuosavybės teises į žemę, sudaryta žemės nuomos sutartis negaliojo, tai yra pažymėta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos Žemėtvarkos skyriaus 2010-09-01 rašte, kuris buvo pateiktas Varėnos rajono apylinkės teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. PK-29-445/2010. Varėnos Žemėtvarkos skyriaus 2010-09-01 rašte nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko sprendimo priėmimo dieną - 2008-11-08, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 65 galiojimas baigėsi, jis (atsakovas S. Š.) tapo teisėtu žemės sklypo savininku. Nuosavybės teisės į sklypą jo vardu įregistruotos 2009-03-13. Pagal žemės sklypo planą žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietovėje ir 2009-01-29 buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Alytaus filiale. Viešajame registre įrašius duomenis apie jo nuosavybės teises į nurodomą žemės sklypą, laikoma, kad viešas paskelbimas leidžia visiems asmenims sužinoti apie nuosavybės teisių atsiradimą, buvimą ar pasibaigimą. Tokios aplinkybės buvo iš dalies nagrinėtos minėtoje baudžiamojoje byloje ir atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, ieškovas apie nuosavybės teisės atkūrimą į žemės sklypą turėjo žinoti, jis turėjo būti informuotas. Ieškovas V. B. pasirašęs nuomos sutartį Nr. 65 žinojo sutarties 2 punktą, kur nurodyta, kad žemės sklypas buvo išnuomotas vieneriems metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip <...> iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos <...>. Todėl viešajame registre įrašius duomenis apie jo, S. Š. nuosavybės teisių atsiradimą į minėtą sklypą, pasibaigė ieškovo sudaryta žemės nuomos sutartis. Ieškovas V. B., neturėdamas žemės sklypo valdymo teisės, negalėjo jo valdyti, naudoti ar kaip kitaip disponuoti. Ieškovas, pasibaigus sudarytai nuomos sutarčiai Nr. 65, pats ėmėsi savavališkų veiksmų, dėl kurių ŽŪB “Kriviliai” patyrė nuostolių, dėl kurių V. B. ir M. B. pateikė ieškinį. Jam (atsakovui) atkūrus nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą, kaip teisėtas savininkas, žemės sklypą pradėjo valdyti ir naudoti savo nuožiūra, 2009-04-06 su ŽŪB “Kriviliai”, atstovaujama valdybos pirmininko J. A., sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, išnuomavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unik. Nr. ( - ), 2,7 ha ploto, esantį ( - ). Šiame sklype bendrovė pasėjo žirnių-avižų mišinį, kuris po kurio laiko gerai suaugo. 2009-06-14 J. A. nuvykus apžiūrėti bendrovės laukų, pastebėjo žemės sklypą suartą, sužinojo, kad lauką savavališkai suarė V. ir M. B.. Taip šie asmenys atliko neteisėtus veiksmus, savavališkai užėmė žemę. Dėl tokių ieškovo V. B. veiksmų Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Varėnos r. žemėtvarkos sk. vedėjo pavaduotojas P. Š. V. B. 2009-06-30 pateikė raštą Nr. 3.2(V-1)-(1-37)-54 ,,Dėl ūkinės veiklos žemės sklype nutraukimo”, kuriuo V. B. buvo nurodyta, kad valstybinės žemės sklypo (projektinis Nr. 248, plotas 2,70 ha), esančio ( - ), nuoma su ieškovu pasibaigusi ir jis įpareigojamas minėtame sklype nutraukti bet kokią ūkinę veiklą ir netrukdyti juo naudotis teisėtam savininkui. V. B. žinojo ir turėjo žinoti apie jo sudarytos nuomos sutarties pasibaigimą, todėl negalėjo minėtame žemės sklype atlikti jokių veiksmų, privalėjo nutraukti ūkinę veiklą. Pažymi, kad 2008-11-24 atkūrus jam nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą ir tapus teisėtu žemės sklypo savininku, nežinojo, kad minėtas sklypas prieš tai buvo išnuomotas ieškovui, nes su juo nepalaikė jokių ryšių. Todėl tapęs žemės sklypo savininku ar prieš pasirašant žemės nuomos sutartį su ŽŪB ,,Kriviliai”, negalėjo ieškovui pranešti apie sudaromą sandorį. Iš 2009-06-30 Varėnos Žemėtvarkos skyriaus rašto V. B. matosi, kad jis buvo informuotas apie sklypo savininką. Todėl ieškovo teigimas, kad jis (atsakovas) atlikęs neteisėtus veiksmus, neva neleisdamas jam 2009 m. rudenį nukulti pasėtų grikių, yra nepagrįstas, pažeidžiantis jo, kaip sklypo savininko, interesus ir ŽŪB “Kriviliai”, kaip žemės sklypo nuomininko, interesus. Tarp jo ir V. B. bei M. B. 2009-06-09 kilo konfliktas po to, kai aptiko M. B. (V. B. sūnų) ariant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį lauką (kur ir buvo pasėtos ŽŪB “Kriviliai” avižos). Po konflikto ieškovas 2009-06-30 buvo informuotas, kad privalo nutraukti ūkinę veiklą jam (atsakovui) priklausančiame žemės sklype, nes nuomos sutartis Nr. 65 pasibaigusi. Ieškovas teigdamas, kad apie pasibaigusią nuomos sutartį jis nieko nežinojo, manė, kad dirba jam teisėtai priklausantį žemės sklypą, sudaro piktybiško, nesivadovaujančio sąžiningumu žmogaus įvaizdį. Ieškovas, žinodamas apie pretenzijas dėl ankstesnių jo veiksmų neteisėtai aparus jau įdirbtus laukus, po konflikto, nepaisydamas Varėnos r. žemėtvarkos skyriaus pranešimų, vėl neteisėtai juos apsodino grikiais. Kad ieškovas sklypą apsodino grikiais nežinojo, nes po konflikto ir patirtų sužalojimų (dėl ko 2010-11-30 teismo nuosprendžiu V. B. ir M. B. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.), gydėsi ligoninėje, nemanė, kad V. B. vėl pradės savivaliauti. Grįžus iš ligoninės su V. B. stengėsi nebendrauti, be to, žinodamas, kad žemė išnuomota, į jos apdirbimą ar priežiūrą nesikišo. Po konflikto su ieškovu nebendravo, nebuvo minėtame lauke, nedraudė jam nukulti jo pasėtų grikių. V. B. teiginys, kad jam sutrukdė nukulti ten jo pasėtus grikius, yra prasimanymas, tuo nesąžiningai siekiant asmeninės naudos.

12 Atsakovas ŽŪB “Kriviliai” savo atsiliepimu ieškinio nepripažino, nurodė, kad ieškovas, sėdamas grikius, pats atliko neteisėtus veiksmus, padarė bendrovei žalą, kuri pagal jų ieškinį priteista iš ieškovo (c.b.Nr. 2-168-308/2009).

13Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė į ieškinį atsiliepimą, kuriuo nepripažįsta ieškinio.

14Nurodo, kad ieškovas teigdamas, kad nuo 2007-05-10 iki 2009 m. naudojo 2,50 ha ploto žemės sklypą bei teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, nepateikė įrodymų - patvirtinančių dokumentų, kad naudojosi žeme ir aktyviai vykdė ūkinę veiklą. Vadovaujantis CPK 180 str. teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė lauko nuotrauką. Iš pateiktos nuotraukos neaišku, kokiu laikotarpiu buvo daryta nuotrauka, nei koks objektas yra nuotraukoje. Konstatuoti faktines aplinkybes, remiantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. yra įgalioti antstoliai, aprašydami jas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovo pateikta nuotrauka nepatvirtina ryšio su nagrinėjama byla, todėl negali būti laikoma įrodymu nagrinėjamoje byloje CPK 177 str. prasme. Ieškovo pateikti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2010-01-26 duomenys apie atliktus žemės ūkio darbus (toliau - pažyma), apskaičiuoti remiantis paties ieškovo pateiktais duomenimis. Tokie duomenys nepatvirtina, kad pažymoje nurodyti darbai buvo atlikti, taip pat nėra aišku, kokiais V. B. pateiktais duomenimis jie buvo apskaičiuoti. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi būti įrodyta, kad visi nurodyti darbai buvo atlikti bei, kad jie buvo būtini numatomoms pajamos gauti, pvz. abejotina, ar sėjant grikius pavasarinis lauko perarimas (242,05 Lt) yra būtinas siekiant užauginti derlių. Taip pat abejotina, ar nustatant nuostolių dydį, pažymoje tinkamai įvertintos technikos pravažiavimų išlaidos - 3 km už 5 kartus įvertinti 50,78 Lt už 1,5 val. Technikos pravažiavimai turi būti skaičiuojami atsižvelgiant ne į važiavimo trukmę, o į kuro sąnaudas už pravažiuotus 15 km (3 km*5 pervažiavimai), sunaudoto kuro kiekį (1) už pravažiuotą atstumą (km) dauginant iš kuro kainos (lt/1). Ieškovas V. B. yra pridetinės vertės mokesčio (toliau -- PVM) mokėtojas, todėl patirtų tiesioginių išlaidų dydžiui nustatyti yra reikšminga išaiškinti, ar sėklų kaina nurodyta pažymoje (220,00 Lt) yra pateikta su PVM ar be PVM. Ieškovas nurodo, kad patirtą turtinę žalą taip pat sudaro išlaidos, sumokėtos už pasėlių ploto matavimus, atliktus GPS aparatu, pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą SVA Nr. 100044 - 35,49 Lt. Pažymėtina, kad matavimai atlikti 2010-03-23. Atlikus matavimus GPS aparatu nebuvo nustatyti nauji duomenys, kurių nebūtų galima nustatyti iš kitų pateiktų duomenų, tarp šitų išlaidų ir patirtų tiesioginių išlaidų bei negautų pajamų nėra priežastinio ryšio, todėl neaišku, kokiu tikslu matavimai atlikti. Ieškovo išlaidos už pasėlių plotų matavimus (35,49 Lt) nebuvo Nacionalinės žemės tarnybos ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų rezultatu, jos nebuvo būtinos tiesioginiams nuostoliams ir negautoms pajamoms apskaičiuoti, todėl neatitinka CK 6.249 straipsnio nuostatų ir reikalavimas jas atlyginti ir įskaičiuoti į patirtą turtinę žalą yra nepagrįstas. Negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (2011-03-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovo negautas pajamas sudaro pelnas, kurį ieškovas būtų gavęs nuėmus ir pardavus grikius. Ieškovas nurodo, kad jo negautas pajamas sudaro numatomos gauti pajamos už parduotą derlių (0,90 t/ha*2,50 ha)*1500 Lt = 3375 Lt, apskaičiuotos remiantis pateikta 2010-04-21 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pažyma apie vidutinį grikių derlingumą. Remdamiesi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502--2631/2011, Lietuvos Vyriausiojo Admimstracinio teismo 2011-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), pažymi, kad ieškovo minimi netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis, grindžiamomis prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį. Apie tai, ar ieškovo galimi nuostoliai gali būti traktuojami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto mažėjimas), privaloma spręsti pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų veiksmų. Žala negali būti preziumuojama, todėl ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimą, t.y. negautų pajamų realumą, o ne tikėtinumą (2008-07-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Ieškovas nepateikė duomenų, iš kurių būtų žinoma grikių pardavimo kaina 2009 m., o 2010-04-21 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pažymoje nurodytas tik galimas vidutinis grikių derlingumas, o ne buvęs 2009 m. Grikių derlingumas priklauso nuo žemės sklypo našumo, todėl kyla abejonės ar ieškovo pateikti duomenys, kuriais apskaičiuota žalos dydis, yra realūs, o ne numanomi. Negautų pajamų apskaičiavimas priklauso nuo sutrikdytos veiklos pobūdžio ir nuo neteisėtų veiksmų padarinių. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai įvertinami kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, kad netektas ar sužalotas turtas buvo skirtas parduoti ir iš to gauti pajamas. Tokiu atveju negautas pajamas sudaro skirtumas tarp kainos, už kurią daiktas būtų buvęs realizuotas, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, ir daikto įsigijimo (sukūrimo) vertės (2011-03-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Nagrinėjamoje byloje ieškovo negautas pajamas sudaro pelnas, kuris turi būti apskaičiuojamas iš pajamų už parduotą derlių minusuojant ieškovo turėtas tiesiogines išlaidas iki žalos atsiradimo ir išlaidas, kurias ieškovas būtų patyręs už derliaus nuėmimą, o ne sumuojant visas išlaidas, kaip nurodo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė žalos jam padarymo fakto bei žalos apimties, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jis patyrė žalą, kuri, kaip teigiama ieškinyje, atsirado dėl Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus neteisėto neveikimo.

15Ieškovas nurodo, kad patyrė turtinę žalą Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriui nepranešus apie Sutarties nutraukimą pagal CK 6.564 str. 2 d., pagal kurią ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo nuomotojas privalo apie tai raštu pranešti nuomininkui. CK 6.564 str. 1 d. 3 p. numato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama nuomotojo reikalavimu bendraisiais CK numatytais nutraukimo pagrindais ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 4 str. 11 d. nustatyta tvarka priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Sudarydamos Sutartį šalys susitarė, kad žemės sklypas išnuomojamas ,,ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams dienos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą numatyta naudoti žemės sklypą visuomenės poreikiams, arba iki sprendimo atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą" (Sutarties 2 punktas) bei, kad Sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą vykdant Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumą (Sutarties 15 punktas). Alytaus apskrities viršininko 2007-11-19 įsakymu Nr. ( - ) buvo patvirtintas Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 11 papildymo projektas (toliau -Papildymo projektas) ir jame suformuotų žemės sklypų ribos, plotai, asmenų, kuriems suformuoti sklypai vykdant Projektą, sąrašas. Atsakovui S. Š. kaip VIII eilės pretendentui pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau - Žemės reformos įstatymas) 10 str. nustatytą įsigijimo eilę, rengiant Projektą buvo suformuotas 2,70 ha žemės sklypas, projektinis Nr. 4/248, esantis ( - ), kurį sudarytos trumpalaikės žemės nuomos sutarties pagrindu naudojo ieškovas. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-11-24 sprendimu Nr. ( - ) S. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai minėtą Projekto rengimo metu suformuotą žemės sklypą. Rengiant Papildymo projektą ieškovui V. B. taip pat buvo projektuojami žemės sklypai. Papildymo projekto susirinkime su pretendentais, vykusiame 2006-04-11, dalyvavo ieškovas V. B. bei atsakovas S. Š.. 2008-01-22 atliekant suformuoto S. Š. rengiamame Krivilių projekte 2,70 ha žemės sklypo ribų paženklinimą, buvo įtvirtinti nauji žemės sklypo riboženkliai. Minėto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad S. Š. numato žemės sklypą naudoti nuo 2008-09-01, bei, kad trumpalaikės nuomos pagrindu sklypu naudojasi V. B.. S. Š. dalyvavo ženklinant jam suformuoto žemės sklypo ribas bei pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Atsižvelgiant į tai, kad rengiant Papildymo projektą sklypai buvo projektuojami V. B. ir S. Š., šie asmenys dalyvavo kartu pretendentų susirinkimuose, žemės sklypas buvo paženklintas įtvirtinant naujus riboženklius, darytina išvada, kad V. B. turėjo suprasti, jog jo naudojamame sklype ketinama atkurti nuosavybės teises kitam piliečiui, o S. Š. žinojo, kad sklypą, kurį numatoma jam perduoti nuosavybėn neatlygintinai, naudoja ieškovas. Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2009-06-30 raštu Nr. 3.2(V.1)-(1.37)-547 ieškovas buvo informuotas apie trumpalaikės žemės nuomos sutarties nutraukimą, t. y. po sutarties nutraukimo, tačiau iš išdėstytų faktų manytina, kad ieškovas, elgdamasis apdairiai ir protingai, turėjo pasidomėti susidariusia situacija prieš sėdamas grikius 2009 m. pavasarį. Ieškovui žemės naudojimo teisė atsirado sandorio pagrindu, o pasibaigė administracinio akto pagrindu - priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t.y. nuo 2007-05-10 iki 2008-11-24 ieškovas buvo teisėtu žemės sklypo naudotoju. Po sutarties nutraukimo ieškovas savavališkai naudojosi žemės sklypu. Žinodamas apie aktyviai vykdomą žemės reformą, apie sudarytos trumpalaikės žemės nuomos sutarties laikinumą ir matydamas kitų asmenų pasėlius, jis veikė savo rizika. Toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai ieškovo elgesys nagrinėjamu atveju pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukurdamas sąlygas žalingiems padariniams atsirasti. Ieškovo nurodoma patirta turtinė žala yra ne Varėnos žemėtvarkos skyriaus išankstinio nepranešimo apie Sutarties nutraukimą, o paties ieškovo veiksmų rezultatas.

16Savo poziciją atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslino nurodžiusi, kad 2011 m. gruodžio 16 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-860-200/2011 buvo prijungta teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-168-308/2009. Susipažinus su šioje byloje esančia medžiaga ir teismų konstatuotomis aplinkybėmis paaiškėjo naujos aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-860-200/2011, kurios nebuvo žinomos teikiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 11 d. atsiliepimą Nr. 3SD-(14.3.9.)-5529. Atsižvelgiant į tai, teikia minėtame atsiliepime išdėstytos pozicijos patikslinimą. Ieškovas V. B. savo patikslintame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad jis patyrė turtinę žalą, kada būdamas neįspėtas apie 2007-05-10 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 65 (toliau - Sutartis), kuria nuomotojas Alytaus apskrities viršininko administracija vieneriems metams nuo sutarties sudarymo dienos išnuomojo ieškovui 2,5 ha valstybinės žemės plotą Nr. 32, esantį ( - ), ir kurios galiojimas buvo pratęstas nuo 2008-05-10 iki 2010-05-10, nutraukimą, pasėjo šiame žemės sklype grikius ir negalėjo jų nusikulti dėl to, kad jam to padaryti neleido S. Š., kuriam šis sklypas perduotas nuosavybėn neatlygintinai Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-11-24 sprendimu Nr. ( - ). Tačiau ieškovas nutyli apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis įdirbo ginčo sklypą ir jame pasėjo grikius, kurių nenukūlus jam galimai atsirado turtinė žala ir kurią ieškovas prašo atlyginti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-308/2009 pagal ieškovo - ŽŪB ,,Kriviliai” ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atsakovams V. B. ir M. B. nustatyta, kad 2009 m. birželio 9 d. M. B. atvykus aparti ginčo sklypo, jame jau buvo sudygęs ir apie 15 cm paaugęs žirnių-avižų mišinys. Suarę šį mišinį ir vietoje jo pasėję grikius atsakovai V. B. ir M. B. atliko neteisėtus veiksmus, kadangi tuo metu jau nebeturėjo jokių teisių į S. Š. nuosavybės teise priklausantį 2,70 ha žemės sklypą (Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-168-308/2009). Teisinėje valstybėje galioja bendrasis teisės principas - iš neteisės negimsta teisė, kuris reiškia, kad niekas negali turėti naudos iš neteisėtų veiksmų. Įsiteisėjusiu teismo 2010 m. sausio 13 d. sprendimu už akių konstatuota, kad ,,vien tas faktas, kad 2009 m. birželio 9 d. atsakovui M. B. atvykus aparti ginčo sklypą ir pamačius augantį pasėlių želmenį atsakovas turėjo aiškiai suprasti, kad šis žemės sklypas turi naują savininką ar naudotoją”. Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad “atsakovai, nesilaikydami įstatymų reikalavimų dėl žemės nuomos ir aiškiai suprasdami, kad jie neturi jokio teisėto pagrindo naudotis trečiajam asmeniui S. Š. priklausančiu 2,7 ha dydžio žemės sklypu, jį 2009 m. birželio 9 d. aparė, tuo sunaikindami ten ieškovo pasėtą pasėlį, bei tuo padarydami žalą ieškovui”. Taigi akivaizdu, jog tam, kad ieškovas V. B., ginčo sklype pasėtų grikius, prieš tai turėjo suarti ten jau augančias kultūras. Šie V. B. ir M. B. veiksmai yra pripažinti neteisėtais minėtoje 2009 m. teismo byloje. Ieškovo V. B. galimai patirta turtinė žala, kurią prašoma atlyginti civilinėje byloje Nr. 2-860-200/2011, kilo iš paties ieškovo neteisėtų veiksmų, t.y. ŽŪB ,,Kriviliai” pasėtų pasėlių sunaikinimo, o ne dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Todėl ieškovas šioje byloje apskritai neturi reikalavimo teisės, t.y. negali reikalauti žalos atlyginimo šioje civilinėje byloje.

17Tretysis asmuo ieškovo sutuoktinė O. B., palaikydama ieškinį, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pilnai tenkinti ieškinį.

18Nurodo, kad jos sutuoktinis buvo išsinuomavęs valstybei priklausantį žemės sklypą. Jai žinoma, kad 2007 m. gegužės 10 d. tarp V. B. ir Lietuvos Respublikos buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis Nr. 65. Ši Sutartis 2008-05-07 buvo pratęsta iki 2010-05-10. Tai patvirtinta Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjos O. S. parašu ir antspaudais. Abejoti šios sutarties galiojimu iki jos termino pabaigos, t.y. iki 2010-05-10, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Kiekvienas vidutinių gabumų protingas ir apdairus žmogus manytų, kad žemėtvarkos skyriaus vedėjos ir matininko A. G. pasirašyta ir antspaudu patvirtinta sutartis yra galiojanti ir jos šalims turi įstatymo galią. Ji su sutuoktiniu yra ūkininkai. Ūkininkavimas yra vienintelis jų šeimos pragyvenimo šaltinis. Nuosavos žemės turi nedaug, todėl ją nuomojasi. Turi karčią patirtį, kai nuomavo žemę iš fizinio asmens, o jis vienašališkai nutraukė žemės nuomos sutartis ir jie dėl to patyrė labai didelių nuostolių, todėl stengiasi nuomoti kuo daugiau valstybinės žemės, manydami, kad valstybės įgalioti tarnautojai nepriekaištingai laikysis įstatymų ir žemės nuomos sutarčių sąlygų, niekada jų nenutrauks netikėtai, galės ramiai ūkininkauti ir naudotis išsinuomotais žemės sklypais sutartyse nurodytomis sąlygomis ir terminais. Jie vykdė Žemės nuomos sutartyje Nr. 65 numatytas sąlygas - naudojo žemę žemės ūkio reikmėms, vykdė aktyvią veiklą. Esant galiojančiai sutarčiai, 2009 metais išsinuomotą žemės sklypą apsėjo grikiais, tikėjosi juos parduoti ir gauti pajamų. Kaip nurodyta ieškinyje dėl Varėnos žemėtvarkos tarnautojų aplaidumo, S. Š. ir ŽŪB “Kriviliai” veiksmų jie pasėtų grikių derliaus negalėjo nuimti ir dėl to patyrė žalą. Mano, kad su sutuoktiniu patyrė žalą dėl šių priežasčių:

191. Varėnos žemėtvarkos skyrius tinkamai nepranešė, kad jų iš valstybės nuomojamas žemės sklypas sugrąžintas S. Š. ir dėl to pagal Sutarties 2 punktą ji nutrauktina. Varėnos žemėtvarkos skyrius raštą, kuriuo juos informavo apie valstybinės žemės perleidimą kitam asmeniui ir nuomos sutarties nutraukimą, parašė 2009-06-30, t.y. tada, kai pasėliai jau buvo pasėti. Žinant žemės sugrąžinimo procedūras - tai, kad visus su žemės grąžinimu susijusius dokumentus rengia Varėnos žemėtvarkos skyrius, kyla klausimas - kodėl jie nebuvo informuoti apie žemės perėjimą naujam savininkui laiku. Visą informaciją apie žemę turėjo ir jos grąžinimo dokumentus rengė ta pati institucija - Varėnos žemėtvarkos skyrius. Sėjos metu jie nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pasikeitė žemės savininkai ir žemė priklausė Š.. Buvo įsitikinę, kad tik jie yra teisėti iš valstybės nuomojamo žemės sklypo valdytojai ir gali juo naudotis iki nuomos sutartyje nurodyto termino.

202. S. Š., neleisdamas su technika įvažiuoti į žemės sklypą, neleido nukulti grikių. 2009 m. birželio pradžioje tarp jos sutuoktinio ir S. Š. įvyko konfliktas, dėl kurio ir V. B., ir S. Š. buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Gerbdami teismo nuosprendį ir vengdami naujų konfliktų, pakluso S. Š. reikalavimui nevažiuoti į lauką, tačiau dėl to liko nenuimtas derlius ir jie patyrė žalą.

213. Žemės ūkio bendrovė “Kriviliai" aparė jų pasėtus grikius, todėl ir ji atsakinga už jų patirtą žalą. Varėnos žemėtvarkos skyrius teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašo dalyje netenkinti ieškovo reikalavimų, nes jų patirta žala nėra Varėnos žemėtvarkos skyriaus veiksmų rezultatas. Mano, kad būtent Varėnos žemėtvarkos skyrius kalčiausias dėl atsiradusios žalos ir kitų su jo veikla susijusių pasekmių. Jeigu Varėnos žemėtvarkos skyrius būtų juos laiku informavęs apie žemės grąžinimą S. Š., tai:

221) jie būtų nearę lauko ir nesėję grikių;

232) tarp V. B. ir S. Š. nebūtų įvykęs konfliktas, nebūtų iškeltos baudžiamosios bylos ir t.t;

243) ŽŪB Kriviliai nebūtų aparę jų pasėtų grikių ir jokios žalos nebūtų buvę. Prie atsiliepimo Varėnos žemėtvarkos skyrius pridėjo priedus, kuriais remiasi atsiliepime. Jai kelia abejonių pridedamas Projekto papildymo pirmo susirinkimo protokolas: vienur jo data nurodoma 2006-04-11, kitur 2006-09-11. Parašas prie V. B. pavardės jai nežinomas, pasirašyta ne jos ir ne V. B.. Be to, Sutartis Nr. 65 sudaryta po metų nuo susirinkimo, t.y. 2007-05-10, todėl nėra jokio ryšio tarp šio susirinkimo ir sutarties. Iš pridedamo Alytaus apskrities viršininko 2007-11-19 įsakymu Nr. ( - ) patvirtino asmenų, kuriems suformuoti sklypai, sąrašo matyti, kad jame prie S. Š. pavardės tarp grąžinamų žemės sklypų nėra sutartyje nurodyto sklypo - jam grąžinami visiškai kito ploto ir kitais numeriais pažymėti žemės sklypai. Todėl nesuprantama, kaip Varėnos žemėtvarkos valdininkai, remdamiesi šiuo įsakymu nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį (tuo remiamasi atsiliepime). Atsiliepime nurodomos aplinkybės ne tik kad neparemtos jokiais teisiniais įrodymais, jos absurdiškos ir nesuprantamos. Pavyzdžiui atsiliepime rašoma: „ ... žemės sklypas paženklintas riboženkliais, todėl darytina išvada, kad V. B. turėjo suprasti, kad jo naudojamame žemės sklype ketinama atkurti nuosavybės teises kitam piliečiui ... arba ... nors žemėtvarkos skyrius apie Sutarties nutraukimą informavo po jos nutraukimo, ieškovas, elgdamasis apdairiai ir protingai, turėjo pasidomėti susidariusia situacija prieš sėdamas pasėlius…”. Nesuprantama, kaip jie galėjo suprasti, kad Sutartis tarp valstybės ir jų nutraukta, jeigu jos valdininkai nesiteikė apie tai pranešti kad ir telefonu. Pačiame Alytaus apskrities viršininko įsakyme yra pavedimai jam pavaldiems valstybės tarnautojams (kurie pagal Viešojo administravimo įstatymą tarnauja žmonėms - taigi ir jiems) informuoti piliečius apie priimtus sprendimus ne bet kaip, o raštu. LR Viešojo administravimo įstatymas numato, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Savo neveikimu Varėnos žemėtvarkos skyrius pažeidė pagrindinius minėto įstatymo principus.

25Ieškinys atmestinas.

26Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2007-05-10 Alytaus apskrities viršininko administracija vieneriems metams nuo sutarties sudarymo dienos išnuomojo ieškovui žemės ūkio veiklai 2,5 ha valstybinės žemės plotą Nr. 32, esantį ( - ) Krivilių kadastrinėje vietovėje, 2008-05-04 sutarties galiojimas buvo pratęstas nuo 2008-05-10 iki 2010-05-10. Ši sutartis terminuota dviem aspektais : nurodant galiojimo laiką kalendorine data ir nustatant sąlygą – konkretų įvykį. Sutarties 2 p. nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas vieneriems metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti žemės sklypą visuomenės poreikiams, arba iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos, jeigu į šį žemės sklypą numatyta atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, arba iki žemės sklypo panaudojimo ne žemės ūkio paskirčiai( veiklai) dienos, jeigu žemės sklypas yra miesto teritorijoje ir pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta šį žemės sklypą panaudoti ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). 2008m. lapkričio 24 d. įsigaliojo viena iš sutartyje numatytų sutarties pasibaigimo sąlygų, kadangi Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. ( - ) S. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris minėta sutartimi buvo nuomojamas ieškovui, tai patvirtinta byloje esančiais dokumentais (minėtu sprendimu, sklypo planais, Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2010-09-01 raštu Nr. 3.2.(V.1)-(1.30)-276). Dėl šios aplinkybės nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir negali būti taikomos CK 6.564 straipsnio normos dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kuriomis remiasi ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Žemės nuomos sutartis su ieškovu V. B. baigėsi suėjus sutartyje numatytam terminui – CK 6.562str. 1p.

27Savo nuosavybės teises pagal nurodytą sprendimą atsakovas S. Š. įgyvendino aktyviais veiksmais : Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises S. Š. įregistravo 2009-03-13 Nr. 587307, taip jas išviešindamas, sudarydamas galimybę susipažinti visiems suinteresuotiems asmenims (CK 4.261 str.), žemės sklypą 2009-04-06 išnuomojo ŽŪB “Kriviliai”. Apie S. Š. atsiradusias nuosavybės teises į ieškovo išsinuomotą žemės sklypą ieškovui V.B. buvo žinoma. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010m. sausio 13d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-168-308/2009 įsiteisėjusiu sprendimu už akių nustatyta, kad ieškovas 2009m. neteisėtai suarė 2,7 ha žemės sklypą, sunaikindamas ŽŪB “Kriviliai” pasėtus ir sudygusius pasėlius. Šį sklypą jo savininkas S. Š. buvo išnuomavęs ŽŪB “Kriviliai”. Iš V. B. ir M. B. ŽŪB “Kriviliai” naudai priteista neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas. V. B. ir M. B. atskirąjį skundą šioje byloje nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog iš trečiojo asmens (S. Š.) paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismui 2009-11-19 parengiamojo posėdžio metu, matyti, jog apeliantai (atsakovai) buvo informuoti, kad trečiajam asmeniui S. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į atsakovo V. B. anksčiau iš valstybės nuomotą žemės sklypą, tarp atsakovo M. B. ir trečiojo asmens S. Š. dėl to buvo kilęs konfliktas (b.l 48-49). Byloje taip pat yra Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-06-30 raštas Dėl ūkinės veiklos žemės sklype nutraukimo, adresuotas apeliantui V. B. (b.l.19), kuriame nurodyta, jog S. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į atsakovo V. B. anksčiau iš valstybės nuomotą žemės sklypą.

28Varėnos rajono apylinkės teismo 2010m. lapkričio 30d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK -29—445/2010 nustatyta, kad 2009m. birželio 9d. tarp S. Š. ir V. bei M. B. kilo fizinis konfliktas, kai M. B. tėvo V. B. nurodymu arė šiame ieškinyje nurodytą žemės sklypą. Nuosprendyje pažymėta, kad kaltinamasis (V. B.) turėjo pareigą domėtis ir žinoti, kada baigsis jo valstybinės žemės nuoma. Pasiųsti sūnų M. B. savavališkai dirbti svetimą žemės sklypą V. B. galėjo tik įsitikinęs, kad jo teisė yra realiai pagrįsta, o ne tariama ir absoliuti.

29Nurodytose bylose įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2009m. birželio mėnesį V. B. neteisėtai suarė anksčiau iš valstybės nuomotą žemės sklypą, kuris nuo 2008m. lapkričio 24 d. nuosavybės teisėmis priklausė S. Š.. Šios aplinkybės pagal įstatymą – CPK 182str. yra prejudiciniai faktai, kurių šioje byloje nereikia įrodinėti.

30CPK 182 straipsnio normos, nustatančios, kokių aplinkybių nereikia įrodinėti, numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių: nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182str.2p.), asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182str.3p.). Nurodytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

31Nagrinėjamoje byloje V. B. patvirtino, kad 2009m. birželio 9d. dėl konflikto su S. Š. jam atvykus į ieškinyje nurodytą sklypą, sūnus M. B. buvo suaręs apie pusę lauko. Išnagrinėtos baudžiamosios bylos dokumentais patvirtinta, kad 2009m. birželio 9d. į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, aiškinantis įvykio aplinkybes, konflikto dalyvių teises į žemės sklypą dėl kurio kilo konfliktas ir muštynės, B. buvo parodytas sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo S. Š. (b.l. 90-91 A. L., O. B. parodymai).

32Liudytoja O. S., dirbusi Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėja, nurodė, kad 2007-05-10 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 65 su ieškovu V. B. negalėjo būti pratęsta, kad padarydama įrašą dėl sutarties galiojimo kalendorinio termino pratęsimo nuo 2008-05-10 iki 2010-05-10 ji suklydo, kadangi V. B. nuomojasi daugiau valstybinės žemės sklypų kitoje - Vydenių kadastrinėje vietovėje. Liudytoja patvirtino, kad V.B. buvo žinoma, jog žemės sklypas išnuomotas jam pagal sutartį Nr. 65, numatytas perduoti nuosavybėn S. Š. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kadangi Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II papildymas buvo pateiktas viešam svarstymui, apie tai paskelbus spaudoje, projektas eksponuojamas Vydenių žemėtvarkos tarnyboje. V. B. buvo vienas iš pretendentų gauti žemę. Pagal šį projektą V.B. Krivilių kadastro vietovėje nenumatyta nuomoti valstybinės žemės, nelikus laisvos žemės fondo.

33Nurodytos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas V. B., ignoruodamas atsakovo S. Š. aktyviai įgyvendinamas ir viešai įregistruotas nuosavybės teises ir atsakovo ŽŪB “Kriviliai” teisėto valdytojo teises, panaudodamas prieš S. Š. fizinę prievartą, 2009 m. birželio mėnesį ( - ) suarė 2,5 ha žemės sklypą, kurį 2007m. gegužės 10 d. buvo išsinuomavęs iš valstybės, sunaikindamas sudygusius ŽŪB “Kriviliai” pasėlius. Kadangi, kaip minėta, šio sklypo nuomos sutartis su ieškovu V. B. buvo pasibaigusi 2008-11-24 – atsiradus sutarties sąlygose numatytai sutarties pasibaigimo aplinkybei, tai po šios datos ieškovas V. B. neteko teisės naudotis sklypu, tuo pačiu reikšti reikalavimus dėl žalos ar nuostolių, kadangi jo veiksmai 2009 m. dėl naudojimosi šiuo sklypu buvo neteisėti. Tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą – CPK 263 str. 1d.

34Pažymėtina, kad iešovas byloje nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad atsakovai būtų trukdę jam nukulti pasėtus grikius. Liudytojas M. B. šias aplinkybes aiškino prieštaringai, be to, jis kaip ieškovo išlaikomas, yra materialiai suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymais, kad S. Š. jam trukdė nukulti grikius, teismas negali vadovautis. Atsakovai nurodė, kad jokiais veiksmais netrukdę V.B. nusiimti derlių. ŽŪB”Kriviliai” atstovas atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateiktose nuotraukose matosi, kad lauke nenuimtus žemės ūkio pasėlius dengia sniegas, tai įrodo, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko nuimti grikių derlių. Bendrovė ieškovo nurodytą lauką suarė 2010m. pavasarį, todėl jokiais veiksmais netrukdė ieškovui nuimti derlių. Ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė jokių atsakovų deliktinės atsakomybės pagrindų. Kitos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl grikių derliaus kiekio, kainos - atmetant ieškinį, nenagrinėtinos kaip teisiškai nereikšmingos.

35Netenkinant ieškinio ieškovas privalo atlyginti atsakovui S. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas 400Lt už advokato pagalbą ir valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93,96,98 str.).

36Vadovaujantis LR CPK 259, 263, 265, 268,269, 270 str.

Nutarė

37Ieškinį atmesti.

38Priteisti iš V. B. S. Š. 400 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 15,72Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl... 3. Ieškovas V. B. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovų... 4. Nurodo, kad buvo išsinuomavęs 2.5 ha ploto valstybinės žemės sklypą Nr.... 5. - atliktų žemės ūkio darbų savikaina – 1251,97 Lt (patvirtinta Lietuvos... 6. - derliaus nuėmimo savikaina - 394,88 Lt (patvirtinta Lietuvos žemės ūkio... 7. - numatomos pajamos už parduotą derlių - 2,25 t * 1500 It = 3375 Lt... 8. - pasėlių plotų matavimas GPS aparatu - 35,49 Lt (patvirtinta PVM sąskaita... 9. Tarp visų atsakovų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių egzistuoja... 10. Atsakovas S. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį atmesti kaip... 11. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas, neatitinka faktinių... 12. Atsakovas ŽŪB “Kriviliai” savo atsiliepimu ieškinio nepripažino,... 13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė į ieškinį... 14. Nurodo, kad ieškovas teigdamas, kad nuo 2007-05-10 iki 2009 m. naudojo 2,50 ha... 15. Ieškovas nurodo, kad patyrė turtinę žalą Nacionalinės žemės tarnybos... 16. Savo poziciją atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 17. Tretysis asmuo ieškovo sutuoktinė O. B., palaikydama ieškinį, pateikė... 18. Nurodo, kad jos sutuoktinis buvo išsinuomavęs valstybei priklausantį žemės... 19. 1. Varėnos žemėtvarkos skyrius tinkamai nepranešė, kad jų iš valstybės... 20. 2. S. Š., neleisdamas su technika įvažiuoti į žemės sklypą, neleido... 21. 3. Žemės ūkio bendrovė “Kriviliai" aparė jų pasėtus grikius, todėl ir... 22. 1) jie būtų nearę lauko ir nesėję grikių;... 23. 2) tarp V. B. ir S. Š. nebūtų įvykęs konfliktas, nebūtų iškeltos... 24. 3) ŽŪB Kriviliai nebūtų aparę jų pasėtų grikių ir jokios žalos... 25. Ieškinys atmestinas.... 26. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2007-05-10 Alytaus apskrities viršininko... 27. Savo nuosavybės teises pagal nurodytą sprendimą atsakovas S. Š. įgyvendino... 28. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010m. lapkričio 30d. nuosprendžiu... 29. Nurodytose bylose įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir įsiteisėjusiu teismo... 30. CPK 182 straipsnio normos, nustatančios, kokių aplinkybių nereikia... 31. Nagrinėjamoje byloje V. B. patvirtino, kad 2009m. birželio 9d. dėl konflikto... 32. Liudytoja O. S., dirbusi Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėja, nurodė, kad... 33. Nurodytos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad... 34. Pažymėtina, kad iešovas byloje nepateikė objektyvių ir neginčijamų... 35. Netenkinant ieškinio ieškovas privalo atlyginti atsakovui S. Š. patirtas... 36. Vadovaujantis LR CPK 259, 263, 265, 268,269, 270 str.... 37. Ieškinį atmesti.... 38. Priteisti iš V. B. S. Š. 400 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...