Byla e2-1509-186/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intersera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Intersera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės BUAB „Gora“ vienašališką 2012 m. lapkričio 22 d. šalių sudarytos paskolos nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovę atnaujinti šios sutarties galiojimą, nekeičiant jos sąlygų. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 108 274,82 Eur skolos ir 1 784,66 Eur palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės turto areštą. Nurodė, kad didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovė neturi duomenų apie ieškovės finansinę padėtį.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi (pačioje nutartyje nurodyta priėmimo data 2017 m. birželio 27 d., tačiau atsižvelgiant į bylos medžiagą tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris nebuvo ištaisytas) atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – nutarė areštuoti ieškovės UAB „Intersera“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant priešieškinio sumos – 110 059,48 Eur.
  2. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į atsakovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, jog atsakovė tikėtinai pagrindė savo priešieškinio reikalavimą.
  3. Priešieškinis yra turtinio pobūdžio, iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia, priešieškinio suma, net vertinant tą faktą, jog ieškovė yra juridinis asmuo, yra labai didelė. Įrodymų, pagrindžiančių prievolės nevykdymo priežasčių pagrįstumą, nėra pateikta. Šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, o bankroto proceso tikslas yra kiek įmanoma greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių interesus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Intersera“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti paskolos grąžinimo anksčiau sutarto termino, nes pati atsakovė dirbtinai sukūrė prielaidas paskolos sutarčiai nutraukti, kitoje byloje pareikalavusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1708-123/2015 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Intersera“ turtui BUAB „Gora“ reikalavimams, kurių suma 86 886 Eur, užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimas ir sprendimo dalis, kuria taikant restituciją iš UAB „Intersera“ ieškovei BUAB „Gora“ priteista 86 886 Eur bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 86 886 Eur sumos, panaikinta. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 buvo panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Intersera“ turtui, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti atsakovės 2017 m. gegužės 23 d. pranešime ieškovei nurodytą paskolos nutraukimo pagrindą pagal Paskolos sutarties 6.2.2 punktą – „areštuotas Paskolos gavėjo turtas ar jo dalis, ne mažesnė nei 50 000 litų vertės, ir toks areštas nėra nuimamas ar panaikinamas per 30 kalendorinių dienų“. Atsakovė neturi teisės reikalauti paskolos su palūkanomis priteisimo, nes paskolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, todėl laikinosios apsaugos priemonės pagal priešieškinį negalėjo būti taikomos.
    2. Apeliantei pareikšto reikalavimo suma nėra didelė. Apeliantės turimo serviso pastato Raitelių g. 2, Priekulės II k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. su žemės sklypu dabartinė rinkos vertė sudaro 253 000 Eur. Antstolis, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1708-123/2015, nustatė, kad šio turto vertė 230 000 Eur. Apeliantė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą yra gavusi paramą autoserviso plėtrai ir įsipareigojusi mažiausiai 7 metus neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės.
    3. Turto areštas apsunkina apeliantės dalyvavimą viešuose pirkimuose, gali pakenkti įmonės dalykinei reputacijai, sudaryti prielaidas pagal paramos sutartį prisiimtų įsipareigojimų esminiam pažeidimui, kuris sąlygotų apeliantės vykdomos veiklos pabaigą.
  2. Atsakovė BUAB „Gora“ atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsikerta šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-428-516/2016 priėmė nutartį, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1708-123/2015 paliko nepakeistą. Ieškovė neturi teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusių teismo nutarčių, t. y. kad teismas minėtoje byloje nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Ieškovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, įsipareigojimus, mokėtinas sumas, išskyrus nekilnojamojo turto vertinimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priešieškinio suma ieškovei nėra didelė.
    3. Apeliantės bendro pobūdžio teiginiai neleidžia sutikti, kad turto areštas apeliantei užkerta kelią vykdyti ūkinę veiklą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – Atsakovės turto areštą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12Dėl naujų įrodymų ir prašymo priėmimo

  1. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes dėl neaiškios ieškovės finansinės padėties. Kadangi atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus ieškovei, pastaroji neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų anksčiau. Priešinga šalis, t. y. atsakovė su šiais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų vertinimo pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).
  2. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. gruodžio 4 d. gautas apeliantės atstovo L. M. prašymas atsižvelgti į šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. priimtą sprendimą. Šį prašymą atsisakytina priimti, nes pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, papildyti atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323 str., 338 str.).

13Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tikėtinas ieškinio pagrįstumas yra viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ieškovei, ir pateikė / nurodė įrodymus, kurie, atsakovės manymu, patvirtina šias aplinkybes. Atsakovės reikalavimai kildinami iš šalių sudarytos paskolos sutarties. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti.
  4. Atskirajame skunde ieškovė išdėstė savo argumentus dėl atsakovės reikalavimų nepagrįstumo, tačiau šių argumentų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui (šiuo atveju atsakovei, kuri byloje pareiškė priešieškinį) palankus sprendimas. Taigi, kol šalių ginčas nėra galutinai išnagrinėtas iš esmės, negalima daryti išvados, kad atsakovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja.

14Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

  1. Kita būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
  2. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė vadovaudamasis prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Kiekvienu atveju sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad jai priklausančio nekilnojamojo turto vertės užtektų įvykdyti teismo sprendimą, jeigu būtų patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai, tačiau atskirajame skunde taip pat nurodė, kad neturi lėšų grąžinti visą paskolos likutį anksčiau laiko, kaip reikalauja atsakovė. Apeliantės pateikta UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitos santrauka patvirtina, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto (autoserviso pastato ir žemės sklypo) 2017 m. liepos 5 d. nustatyta vertė 253 000 Eur. Apeliantė nepateikė duomenų apie šio turto įkeitimą ar kitokį suvaržymą, tačiau iš pateiktos 2012 m. gruodžio 20 d. paramos sutarties, sudarytos su Nacionaline mokėjimų agentūra, matyti, kad ieškovė, kaip paramos gavėja, be kita ko yra įsipareigojusi be agentūros rašytinio sutikimo mažiausiai 7 metus nuo sutarties pasirašymo dienos neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės.
  4. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantės argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Esant visoms būtinoms sąlygoms, teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turto atžvilgiu.
  5. Dėl kitų apeliantės argumentų pažymėtina, kad vien faktas, jog bylos šalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jai gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo – pažeidimo (CPK 145 str. 2 d.). Juolab kad apeliantė jokių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes (dėl dalyvavimo viešuose pirkimuose apsunkinimo ir kt.) patvirtinančių įrodymų nepateikė, o remiasi vien tik prielaidomis. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. šioje byloje priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį, pastarajai iš ieškovės priteisdamas 10 785,94 Eur palūkanų ir iki šios sumos sumažindamas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
  6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

15Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai