Byla e2A-607-464/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intersera“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gora“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, paskolos sutarties pripažinimo galiojančia bei vykdytina, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB ,,Intersera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti jos su atsakove BUAB ,,Gora“ 2012-11-22 sudarytos paskolos sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovę atnaujinti sutarties galiojimą; 3) atleisti nuo prievolės grąžinti atsakovei 86 886 Eur paskolos dalį vykdymo, o nesant tam teisinio pagrindo – atmesti atsakovės priešieškinį.

82.

9Ieškovė nurodė, kad šalys 2012-11-22 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovė jai suteikė 137 568,64 Eur (474 997 Lt) paskolą. Ieškovė įsipareigojo mokėti 4 proc. dydžio metines palūkanas ir paskolą grąžinti iki 2018-03-01 ir. Šalys 2014-02-27 sudarė papildomą susitarimą, kuriuo paskolos suma padidinta iki 247 625,12 Eur (855 000 Lt). Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Eurobankrotas“. Administratorė 2017-05-23 pateikė ieškovei pranešimą dėl paskolos sutarties nutraukimo nuo 2017-06-04 vadovaujantis sutarties 6.2.2 punkto pagrindu, t. y. kai areštuotas paskolos gavėjos turtas ar jo dalis, ne mažesnė nei 14 481 Eur (50 000 Lt) vertės, ir toks areštas nėra nuimamas ar panaikinamas per 30 kalendorinių dienų. Ieškovės teigimu, būtent atsakovės bankroto administratorės veiksmai lėmė sąlygos sutarčiai nutraukti atsiradimą, nes ši kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šalių atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, prašydama taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones. Bylą nagrinėjęs teismas 2015-11-20 nutartimi tokį atsakovės prašymą tenkino ir areštavo ieškovei priklausantį 86 886 Eur vertės turtą. Kadangi sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga atsirado dėl pačios atsakovės veiksmų, toks jos elgesys teismo turi būti pripažintas neteisėtu ir nesąžiningu, o sutarties nutraukimas neteisėtu.

103.

11Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-16 nutartimi buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimas toje civilinėje byloje, kurioje atsakovės prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir sprendimo dalis dėl 86 886 Eur sumos bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų, taikant restituciją, priteisimo iš UAB „Intersera“ bankrutuojančiai UAB „Gora“ panaikinta. Atitinkamai buvo panaikintos ir teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o tai leidžia ieškovei teigti, kad pagrindo paskolos sutarčiai nutraukti prieš terminą nebuvo.

124.

13Ieškovė taip pat atleistina nuo prievolės grąžinti atsakovei 88 886 Eur skolą, nes pati atsakovė privalo atlyginti jai tokio paties dydžio žalą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nutartimi patvirtiną šalių sudarytą taikos sutartį.

145.

15Atsakovė BUAB ,,Gora“ pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė priteisti iš ieškovės 108 274,82 Eur skolą, 10 785,94 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

166.

17Nurodė, kad paskolos sutartis buvo nutraukta, todėl ieškovė privalo grąžinti jai suteiktą paskolą bei sumokėti sutartyje numatyto dydžio palūkanas (sutarties 1.2. p., 2.1.p., 2.2. p.).

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-27 sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino vienašališką ieškovės UAB „Intersera“ ir atsakovės BUAB „Gora“ 2012-11-22 sudarytos paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) priteisė atsakovei iš ieškovės 10 785,94 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-06-28; 3) priteisė atsakovei iš ieškovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) kitas ieškinio bei priešieškinio dalis atmetė; 5) priteisė iš ieškovės atsakovei 108 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) sumažino ieškovei 2017-06-27 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 10 785,94 Eur.

228.

23Vertindamas ieškovės teiginių, kad sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygą atsirado pačios atsakovės iniciatyva bei jos reikalavimo pripažinti neteisėtu vienašalį sutarties nutraukimą 2017-05-23 pranešimu pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1708-123/2015, areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą; Lietuvos apeliacinis teismas 2016-02-10 šią nutartį paliko nepakeistą; Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-20 nutartis galiojo iki 2017-06-27, kuomet pats Klaipėdos apygardos teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-16 nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimo dalį dėl 86 886 Eur priteisimo, tapo akivaizdu, kad laikinosioms apsaugos priemonėms galioti nebėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

249.

25Tokias nustatytas procesines aplinkybes teismas įvertino kaip pakankamas paskolos sutarties nutraukimui pripažinti neteisėtu (CK 6.217 str. 5 d.). Nurodė, kad susiklosčiusioje konkrečioje situacijoje kraštutinės priemonės taikymas ir teisės atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą pripažinimas prieštarautų tiek sutartinių teisinių santykių favour contractus (sutarties naudai) principui, tiek ir bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.). Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atnaujinti šalių sudarytos sutarties galiojimą, kai ginčijamas vienašalis paskolos sutarties nutraukimas yra pripažįstamas neteisėtu, yra perteklinis, todėl jo netenkino.

2610.

27Atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti 108 274,82 Eur skolą teismas atsižvelgė į tai, kad vienašalis paskolos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, o galutinis paskolos grąžinimo terminas yra tik 2018-03-01, taigi sprendimo priėmimo momentu dar nesuėjęs, be to, periodiniai mokėjimai sutartyje nenumatyti. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas dar nėra suėjęs (CK 6.873 str. 1 d.).

2811.

29Priešieškinio reikalavimą priteisti palūkanas teismas patenkino. Nustatė, kad atsakovė prašo priteisti paskolos sutarties šalių susitarimu (2.2 p.) nustatytas pelno palūkanas – 10 785,94 Eur: už 2015 m. – 4 330,99 Eur; už 2016 m. – 4 330,99 Eur; už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-28 – 2 123,96 Eur. Taip pat nustatė, kad šalių susitarimu palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tvarka nebuvo numatyta, numatyta tik atsakovės teisė gauti palūkanas ir ieškovės pareiga jas mokėti, jų dydis. Teismo vertinimu, sutarties 2.2 punktas palūkanų mokėjimo termino atžvilgiu netaikytinas, kadangi jis nustato paskolos, kuri suprantama kaip atitinkamos pinigų sumos skolinimas už tam tikras palūkanas, grąžinimo terminą, bet ne palūkanų mokėjimo tvarką ar terminą. Todėl nustačius, kai šalys paskolos sutartimi nebuvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo tvarkos, ieškovė turėjo palūkanas mokėti kiekvieną mėnesį, kaip tai yra numatyta CK 6.872 straipsnio 2 dalyje.

3012.

31Teismas ieškovės reikalavimą visiškai atleisti ją nuo prievolės įvykdymo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-805-459/2016) Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nutartimi buvo patvirtinta UAB ,,Intersera“ ir UAB ,,Gora“ sudaryta taikos sutartis, kuria BUAB „Gora“ įsipareigojo atlyginti ieškovei 86 886 Eur nuostolius. Nors šalys 2015-05-25 sudarė susitarimą dėl šios sumos įskaitymo kaip paskolos ieškovei grąžinimo, teismas šį įskaitymą panaikino. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagal paskolos sutartį neturėjo jokių kitų prievolių ieškovei kaip paskolos gavėjai, išskyrus paskolos sumos perdavimą, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog šalys būtų susitarusios dėl kokių nors atsakovės priešpriešinių įsipareigojimų ar dėl jos bendradarbiavimo pareigos, kokiu nors konkrečiu būdu padedant ieškovei įvykdyti jos prievoles pagal sutartį. Sprendė, kad sutarties šalių veiksmai turėtų būti vertinami būtent tos sutarties, kurią (ne)vykdydamos abi šalys turi / pažeidžia tam tikras prievoles, kontekste. Kitos šalių prievolės, jų elgesys bei atsakomybė kituose sutartiniuose santykiuose vertintini tik tų kitų sutarčių nuostatų (ne)vykdymo kontekste, todėl iš jų kylančios šalims prievolės nelaikytinos priepriešinėmis prievolėmis pagal paskolos sutartį.

3213.

33Teismas pažymėjo ir tai, kad tokį reikalavimą pareiškusi ieškovė faktiškai siekia, jog būtų atliktas tarpusavio prievolių įskaitymas ir jos, kaip kreditorės, finansinis reikalavimas būtų patenkintas pirmiau už kitus bankrutuojančios atsakovės turimų kreditorių finansinius reikalavimus. Tačiau atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, o įmonei iškėlus bankroto bylą visi atsiskaitymai ir išieškojimai iš jos turto vyksta ĮBĮ nustatyta tvarka, laikantis kreditinių reikalavimų tenkinimo eilės ir proporcijų.

34III.

35Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3614.

37Ieškovė UAB ,,Intersera“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-27 sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jį atmesti; pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinio reikalavimas atleisti ieškovę nuo prievolės įvykdymo, ir šį reikalavimą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3814.1.

39Teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, todėl sprendimo dalis dėl atleidimo nuo prievolės grąžinti atsakovei 86 886 Eur paskolos dalį keistina. Šalis sieja ne vienas tarpusavio įsipareigojimas. Ieškovė turi prievolę grąžinti atsakovei gautą paskolą, tačiau tuo pačiu metu atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovei 86 886 Eur nuostolius pagal 2015-04-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

4014.2.

41Nepagrįsti teismo argumentai, kad sutarties šalių veiksmai turėtų būti vertinami tos pačios sutarties, kurią (ne)vykdydamos abi šalys turi / pažeidžia tam tikras prievoles, atžvilgiu, o šalių prievolės, elgesys bei atsakomybė kituose sutartiniuose santykiuose vertintina pastarųjų sutarčių nuostatų (ne)vykdymo kontekste ir iš jų kylančios prievolės nelaikytinos priepriešinėmis paskolos sutarties atžvilgiu. Tokia pozicija prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams.

4214.3.

43Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepaneigė CK 6.248 straipsnyje nustatytos skolininko kaltės prezumpcijos. Ji pažeidė sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, todėl ieškovės prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakinga atsakovė, t. y. egzistuoja visos sąlygos CK 6.248 straipsniui taikyti.

4414.4.

45Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles, nes tik atliko tik šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygų analizę, tačiau nesiaiškino sutarties šalių santykių sutarties sudarymo ir vykdymo metu, nesiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų kiekvienos šalių sutarties ar susitarimo kontekste. Teismas turėjo įvertinti ne tik sutarties sąlygas, bet ir į įprastines sąlygas, kurios sutartyje nenurodytos, į šalių elgesį sutarties vykdymo eigoje bei kiekvienos iš šalių tikruosius ketinimus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų kada nors reikalavusi palūkanų, o ieškovė jas mokėjusi. Priešingai, atsakovės į bylą pateiktos sąskaitos faktūros palūkanoms už 2016 ir 2017 m. išrašytos atitinkamai 2017-04-21 ir 2017-05-22, tai patvirtina, kad šalys buvo sutarusios dėl palūkanų sumokėjimo sutarties terminui pasibaigus.

4614.5.

47Šalys, pasirašydamos paskolos sutartį, sąmoningai nevartojo veiksmažodžio „mokėti“, kas leistų teigti, kad palūkanos mokamos nuolat, pvz. kas mėnesį, o panaudotas veiksmažodis „sumokėti“ numato vienkartinį veiksmą – tai patvirtina susitarimą mokėti palūkanas sutarties terminui pasibaigus.

482.

49Atsakovė BUAB ,,Gora” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-27 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinio dalis atmesta, ir priimti naują sprendimą– ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5015.1.

51Teismas nepagrįstai pripažino atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, nes tokia jos teisė buvo numatyta sutartyje. Sutarties šalys sutarė dėl pagrindų, kuriems esant tiek ieškovė, tiek atsakovė turi teisę nutraukti paskolos sutartį. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, atsakovė įgijo teisę šiais pagrindais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipdama į teismą.

5215.2.

53Aplinkybė, kad sutarties nutraukimo momentu dar nebuvo pasibaigęs jos terminas bei atsakovės bankroto byloje būtini veiksmai bankroto procedūrai užbaigti nėra atlikti, nėra reikšminga, nes nepaneigta atsakovės teisė, esant šalių sudarytoje paskolos sutartyje numatytam pagrindui, vienašališkai nutraukti sutartį (3 p.).

5415.3.

55Ieškovė nereiškė reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas, todėl teismo išdėstyti argumentai dėl sutarties sąlygų pakeitimo yra nepagrįsti.

561.

57Ieškovė UAB ,,Intersera“ atsiliepime į atsakovės BUAB ,,Gora” apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

5816.1.

59Teismas sprendimą pripažinti atsakovės vienašališką paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu priėmė įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, remdamasis teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika.

6016.2.

61Nepasibaigus paskolos sutarties termino galiojimui (šis terminas baigiasi 2018-03-01), atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nei reikalauti paskolos grąžinimo anksčiau laiko, nei palūkanų.

6216.3.

63Atsakovė 2017-05-23 pranešimu informuodama ieškovę apie paskolos sutarties nutraukimą ir reikalaudama palūkanų iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, tuo pačiu pripažino, kad paskolos sutartis nebuvo nutraukta prasidėjus atsakovės bankroto procedūrai ir visą laiką buvo vykdoma. Tai patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai – atsakovė teikė sąskaitas faktūras palūkanoms apmokėti, abi šalys įtraukė mokėtinas palūkanas į savo įmonių buhalterinę apskaitą.

641.

65Atsakovė BUAB ,,Gora“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,Intersera“ apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

6617.1.

67Pagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma CK 6.248 straipsnio 4 dalis, nes šalių reikalavimai kildinami iš skirtingų teisinių santykių bei prievolių.

6817.2.

69Atsakovės civilinė atsakomybė išspręsta 2015-04-15 priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria išspęstas žalos atlyginimo klausimas.

7017.3.

71Ieškovė suteikto kredito negrąžino, gautu kreditu vis dar naudojasi, todėl turi sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas.

72Teisėjų kolegija

konstatuoja:

73II.

74Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

75Dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį

7618.

77Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė BUAB ,,Gora“ 2017-05-23 pranešimu informavo ieškovę UAB ,,Intersera“ nuo 2017-06-04 vienašališkai nutraukianti šalių 2012-11-22 sudarytą paskolos sutartį (su vėlesniais pakeitimais). Pirmosios instancijos teismas sutartinių teisinių santykių nutraukimą pripažino neteisėtu. Atsakovė BUAB ,,Gora“ priešingą teismo sprendime padarytai išvadai savo poziciją grindžia tuo, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė įstatymo bei sutarties nuostatas, ignoravo aplinkybę, kad teisė prieš terminą nutraukti sutartį numatyta šalių sudarytoje sutartyje.

7819.

79Įstatymų leidėjo valia sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta tik esant šiems pagrindams bei sąlygoms: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 str. 1 d. ir 2 d., taip pat specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, pavyzdžiui CK 6.497 str., 6.498 str.); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, pačių šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-102/2011).

8020.

81Nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais net ir tuomet, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.).

8221.

83Tačiau sutarties nutraukimas, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, yra kraštutinė – ultima ratio (paskutinis argumentas) – priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutarimas byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2014-04-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2014).

8422.

85Nagrinėjamoje byloje ir yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kuomet viena iš sutarties šalių – paskolos davėja, atsakovė BUAB ,,Gora“, pasinaudojusi sutarties 6.2., 6.2.2 punktuose įtvirtinta sąlyga, 2017-05-23 pranešė ieškovei vienašališkai paskolos sutartį nutraukianti nuo 2017-06-04. Šiame pranešime kaip sutarties nutraukimo pagrindas nurodoma, kad šalys sutarusios dėl paskolos davėjos teisės, prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų raštu įspėjus paskolos gavėją, vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad paskolos gavėja grąžintų paskolos davėjai visą negrąžintą paskolą, jeigu paaiškėja, kad yra areštuotas paskolos gavėjos turtas ar jo dalis, ne mažesnė nei 50 000 Lt vertės, ir toks areštas nėra nuimamas ar panaikinamas per 30 kalendorinių dienų.

8623.

87Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teisingam kilusio ginčo dėl sutarties nutraukimo prieš terminą išnagrinėjimui būtina įvertinti ne tik tai, ar sąlyga nutraukti sutarčiai formaliai egzistavo, bet ir kokios šios sąlygos atsiradimo aplinkybės, kadangi sutartinių santykių išsaugojimo prioritetinis principas neleidžia vien formalaus tokios sąlygos buvimo konstatavimo (nutarties 22 p.).

8824.

89Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1708-123/2015, šios bylos ieškovei UAB ,,Intersera“ iš tiesų buvo nustatyti laikini disponavimo turtu bei piniginėmis lėšomis apribojimai. Jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios UAB ,,Intersera“, ir esančios pas ją ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė 86 886 Eur, buvo areštuotas, uždraudžiant iki toje byloje kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės areštuotą turtą perleisti, ji įkeisti ar kitaip pakeisti arba apriboti nuosavybės teisę, sumažinti jo vertę.

9025.

91Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nurodytų disponavimo turtu ribojimų nustatymą ieškovės atžvilgiu inicijavo pati šios bylos atsakovė BUAB ,,Gora“, pareiškusi UAB ,,Inersera“ ieškinį dėl 2015-05-25 tarpusavio skolų įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento ir restitucijos taikymo, prašydama jai priteisti iš UAB Intersera“ 86 886 Eur.

9226.

93BUAB ,,Gora“ susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo prašė pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir įrodinėjo, kad įskaitymu, kuriuo 86 886 Eur suma buvo įskaityta kaip UAB ,,Ineteresta“ skolos pagal šioje byloje ginčijimą paskolos sutartį grąžinimas, buvo pažeisti BUAB ,,Gora“ kreditorių interesai, įskaitymas atliktas bendrovei esant faktiškai nemokiai, pirmumą suteikiant vienam iš kreditorių. Be to, įskaitymo metu jau buvo pateiktas ir pareiškimas teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

9427.

95Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-02 sprendimu tokį ieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu BUAB ,,Gora“ ir UAB ,,Intersera“ 2015-05-25 sudarytą susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo nuo sudarymo momento, taikė restituciją ir priteisė BUAB ,,Gora“ iš UAB ,,Intersera“ 86 886 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-186/2017, šį pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria, taikant restituciją, priteisti 86 886 Eur ir procesinės palūkanos, panaikino; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad buvo įrodytos visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti. Teismai pažymėjo, kad įskaitymo metu bendrovė buvo faktiškai nemoki, UAB ,,Intersera“ reikalavimas buvo patenkintas pirmiau kitų kreditorių, ji buvo atleista nuo prievolė sumokėti atitinkamą sumą bendrovei. Taigi buvo pabloginta įmonės finansinė padėtis. Taip pat nustatė, kad nebuvo jokių aplinkybių, lėmusių būtinybė sudaryti ginčo sandorį, o jį sudarydamos šalys buvo nesąžiningos. Tačiau apeliacinės instancijos, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad restitucija ginčo atveju netaikytina, nes po ginčo įskaitymo UAB ,,Intersera“ nebuvo perduoti nei 86 866 Eur, nei joks kitas turtas, taigi susitarimą pripažinus negaliojančiu šalims grįžta jų turėtos reikalavimo teisės, o atitinkamos sumos priteisimas yra perteklinis.

9628.

97Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad BUAB ,,Gora“ reikštas reikalavimas dėl restitucijos taikymo, kuriai užtikrinti ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu, 2017-06-27 nutartimi panaikino 2015-11-20 UAB ,,Intersera“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9829.

99Toks kitos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad tokius neigiamus teisinius padarinius, kaip galiojančios paskolos sutarties nutraukimas bei reikalavimas ją įvykdyti prieš terminą paskolos gavėjai (ieškovei UAB ,,Intersera“) sukėlė paskolos sutarties kontrahentės (atsakovės BUAB ,,Gora“) kitoje byloje atlikti procesiniai veiksmai, kai jos prašymu buvo taikytas turto areštas atsakovės reikalavimo, kuris galiausiai teismo buvo atmestas, užtikrinimui. Vadinasi, pačios atsakovės veiksmai ir nulėmė tokios sąlygos, kuria ji pati pasinaudojo kaip pagrindu sutarčiai nutraukti, atsiradimą.

10030.

101Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėje galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.), todėl asmenys nevaržomai ir laisvai gali sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatydami tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Ir nors nagrinėjamu atveju sutarties 6.2.1. punkte nėra įtvirtinto apribojimo, kad jei laikinosios apsaugos priemonės bus pritaikytos paskolos davėjos iniciatyva, tai ši sąlyga negalės būti pagrindu sutarčiai nutraukti, tačiau šios sutarties nuostatos aiškinimas kaip visais atvejais neribojančios sutarties nutraukimo paskolos davėjos iniciatyva, ir ypač kai paskolos gavėjos turtas areštuojamas dėl paskolos davėjos prašymo ir veiksmų, iš esmės reikštų nesąžiningos sutarties sąlygos pripažinimą, neužtikrintų sutarties šalių teisėtų lūkesčių principo tinkamo įgyvendinimo (CK 1.5 str.). Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ji turėjo besąlyginę teisę sutartį nutraukti vien dėl paskolos gavėjai taikyto ir galiojusio ilgiau nei 30 kalendorinių dienų arešto fakto, stokoja pagrįstumo.

10231.

103Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje, o jo pirmosios dalies pirmajame sakinyje įtvirtintas principas, kad visos sutartys pirmiausiai turi būti aiškinamos sąžiningai. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste būtent toks aiškinimas, kurio savo apeliaciniame skunde iš esmės siekia atsakovė, reikštų, kad sutarties galiojimas, jos vykdymas iki termino pabaigos ar sutartinių santykių tęstinumas galėtų priklausyti tik nuo pačios paskolos davėjos sprendimų, veiksmų ar valios, juolab kad nustatytas ir itin trumpas, todėl sunkiai praktiškai įgyvendinamas vos 30 kalendorinių dienų terminas areštui nuimti ar panaikinti.

10432.

105Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat į tokius byloje nustatytus faktus, kad teise vienašališkai nutraukti sutartį minėtu pagrindu atsakovė pasinaudojo praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai jos iniciatyva buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje byloje, antra vertus, likus vos mėnesiui iki galutinio teismo sprendimo kitame šalių ginče priėmimo, o vos po mėnesio, kai sutartis buvo nutraukta, nutraukimą lėmusi sąlyga išnyko – teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė negalėjo nurodyti kokią įtaką ieškovės sutartinių prievolių įvykdymui ateityje (sutarčiai pasibaigus) galėjo turėti aplinkybė, kad ieškovei kitoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad per daugiau nei 2 metus nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nekilo būtinybė sutartį nutraukti, o jos nutraukimas inicijuotas likus mėnesiui iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo dienos (t. y. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo), negali būti vertinama kaip užtikrinantis šalių sutartinių teisinių santykių stabilumą, tinkamas, apdairus, protingas, sąžiningas, kitos sutarties šalies interesų nepažeidžiantis sutartinių santykių dalyvio elgesys.

10633.

107Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį po dviejų metų nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo lėmė paskolos davėjai 2015-03-30 iškelta bankroto byla. Byloje esama duomenų, kad atsakovės bankroto administratorius jau 2015-07-09 pranešimu pareikalavo per 7 dienas grąžinti suteiktą paskolą su palūkanomis, tačiau ieškovė nurodė to padaryti negalinti, nes neturi sukaupusi reikiamo kiekio lėšų paskolai anksčiau laiko sugrąžinti. Šiuo aspektu pasisakytina, kad vien pats faktas, jog paskolos davėjui yra iškelta bankroto byla, nesuteikia pagrindo šalims ignoruoti ir nepaisyti bendrųjų sutarčių principų, pažeisti antrosios sandorio šalies teisėtus lūkesčius dėl paskolos grąžinimo terminų (CPK 6.189 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016), ar, kaip nagrinėjamu atveju, suabsoliutinti vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą teisę.

10834.

109Aptarti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neteikia prielaidų pripažinti, kad ši atsakovės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta ar nepagrįsta.

110Dėl skolos priteisimo ir atleidimo nuo prievolės įvykdymo

11135.

112Ieškovė UAB ,,Intersera“ savo apeliaciniame skunde nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas iš dalies atleisti ją nuo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo. Pagrindinis ieškovės nesutikimo su tokiu teismo sprendimu argumentas – šalys turi viena kitos atžvilgiu neįvykdytų prievolių, todėl ieškovė atleistina nuo prievolės grąžinti atsakovei BUAB ,,Gora“ 88 886 Eur paskolos dalį, t. y. tą sumą, kurią jai turi sumokėti atsakovė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nutartimi patvirtiną taikos sutartį.

11336.

114Atsakovė BUAB ,,Gora“, priešingai, nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti iš ieškovės 108 274,82 Eur skolą. Pažymėtina, kad jokių kitų šios jos skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo argumentų, išskyrus nutartyje jau aptartus argumentus, susijusius su atsakovės teise nutraukti sutartį prieš terminą, atsakovė savo apeliaciniame skunde nenurodo. Tačiau teisėjų kolegija jau įvertino nurodytus aspektus ir pasisakė, kad net sutartyje aptarta jos šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą nėra absoliuti, kaip tai interpretuoja atsakovė. Įvertinusi abiejų šalių apeliacinių skundų pozicijas dėl paskolos priteisimo / atleidimo nuo jos dalies grąžinimo, teisėjų kolegija pagrindo pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą ir šioje ginčo dalyje neįžvelgia.

11537.

116Ieškovė savo reikalavimą atleisti ją nuo dalies paskolos grąžinimo prievolės atsakovei ieškinyje grindė teisės normomis, reglamentuojančiomis skolininko atleidimą (iš dalies ar visiškai) nuo prievolės kreditoriui įvykdymo (CK 6.64 str. 2 d., 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 1 d. ir 5 d., 6.259 str. 1 d.). Civiliniame procese galioja taisyklė, kad ieškinį pareiškiantis asmuo privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju esminis ir vienintelis argumentas, kuriuo ieškovė grindžia šį savo reikalavimą, yra faktas, kad šalys viena kitai turi įvykdyti pinigines prievoles. Toks jos reikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, savo esme reiškia ne ką kitą, kaip prašymą atlikti priepriešinių prievolių įskaitymą ir būtent tokia forma kompensuoti ieškovei taikos sutartimi nustatyto dydžio nuostolius, tuo pačiu dydžiu sumažinant jos pačios skolą atsakovei. Aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl CK 6.64 straipsnio 2 dalyje, 6.248 straipsnio 4 dalyje, 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 6.259 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų nuostolių sumažinimui, t. y. tiesiogiai susijusių su paskolos davėjos atliktais nesąžiningais veiksmais ar galėjusių turėti kitokios įtakos ieškovės prievolių pagal paskolos sutartį vykdymui, ieškovė neįvardijo ir neįrodinėjo. Todėl teisėjų kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal faktines ieškinio aplinkybes ieškovė iš esmės siekė, kad būtų atliktas tarpusavio prievolių įskaitymas.

11738.

118Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reglamentuoja ir specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios ĮBĮ nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, galėtų būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarautų ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-498/2013).

11939.

120ĮBĮ 10 straipsnio 7 punkto 3 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-354-969/2015).

12140.

122Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 punkto 3 dalis reiškia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-329/2012; 2013-04-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-564/2013).

12341.

124Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį bankrutuojančio subjekto prievolių vykdymo reguliavimą, jo aiškinimą pateikiančią kasacinio teismo jurisprudenciją bei atsižvelgdama į ieškovės pareikšto reikalavimo turinį, pripažįsta, kad nebuvo jokio pagrindo teismo sprendimu atleisti ieškovę nuo dalies jos prievolės atsakovei įvykdymo įskaitymu. Toks šios ginčo dalies išnagrinėjimo rezultatas, kurio siekia ieškovė, neabejotinai pažeistų imperatyviąsias teisės normas bei jomis nustatytus draudimus, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. Taip pat tokiu sprendimu būtų nepagrįstai suteiktas pranašumas ieškovei prieš kitus bankrutavusios atsakovės kreditorius ir pažeistas jų lygiateisiškumas. Draudimas kreditoriams siekti savo reikalavimus tenkinti kitaip, nei ĮBĮ nustatyta tvarka, užtikrina, kad jokiam kreditoriui nebus suteikiamos privilegijos kitų atžvilgiu, ir tai yra tokių nemokumo teisės principų, kaip visuotinumas ir kreditorių lygiateisiškumas, išraiška.

12542.

126Teismui pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, šalys yra grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties nutraukimo, t. y. jas ir toliau saisto sulygti sutartimi prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal sutarties 2.2. punktą ieškovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2018-03-01, o priimant skundžiamą teismo sprendimą šis terminas dar nebuvo suėjęs. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, nesant įrodymų apie kitokį šalių susitarimą, reikalavimas priteisti skolą, kuomet nėra suėjęs šalių laisva valia sulygtas terminas jai grąžinti, negali būti tenkinamas. Be kita ko, tos faktas (nesuėjęs paskolos prievolės vykdymo terminas) tik papildomai patvirtina pirmiau padarytą išvadą, kad įskaitymas, be jau minėtų ribojimų, nėra galimas, nes įskaitomi tik reikalavimai, kurių terminai jau yra suėję.

12743.

128Prielaidų kitokiam byloje analizuojamos situacijos vertinimui neteikia ir tokia faktinė aplinkybė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paskolos sutarties terminas suėjo. Teismo procesas apeliacinės instancijos teisme grindžiamas vadinamąja dalinės (ribotos) apeliacijos teorija. Apeliacija suprantama ne kaip proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, o kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas (revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas negali pakeisti proceso pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas yra saistomas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvusių aplinkybių ir jų vertinimo būtent tuo metu.

12944.

130Pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek priimant skundžiamą teismo sprendimą, tiek šalims teikiant apeliacinius skundus terminas paskolai grąžinti nebuvo suėjęs. Todėl ir teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti skolą, teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas faktinių aplinkybių, egzistavusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kontekste. Suėjęs po teismo sprendimo priėmimo paskolos grąžinimo terminas šiuo konkrečiu atveju teisinės reikšmės neturi ir nesuponuoja teisėjų kolegijos vertinimo, kad šioje ginčo dalyje byla buvo išspręsta netinkamai ar neteisingai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei nėra kliūčių ginti savo, kaip paskolos davėjos, teises teisme, jeigu paskola jai nebus grąžinta.

131Dėl palūkanų priteisimo

13245.

133Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl sutarties 1.2. punkto, kuriuo jos sutarė, kad: ,,paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti metinių palūkanų 4 proc. nuo paskolos sumos, likusios išmokėti sumos proporcingai skaičiuojant.“, aiškinimo ir taikymo. Šalys skirtingai aiškino susitarimą dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo, t. y. ar jos mokėtinos periodiniais mokėjimais, ar suėjus sutartyje nurodytam galutiniam terminui paskolai grąžinti. Pirmosios instancijos teismas pripažino buvusį susitarimą dėl periodinių mokėjimų, bet ieškovė su tuo nesutinka, savo nesutikimą argumentuodama sutarties aiškinimo taisyklių pažeidimu ir dėl to neteisingu sutarties šalių valios identifikavimu. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra pagrįsti.

13446.

135Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2011).

13647.

137Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).

13848.

139Viena vertus, byloje nėra ginčo, kad šalys sulygo dėl pelno palūkanų, kurios suprantamos kaip mokestis už pinigų skolinimą. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei sutarties 1.2. punkte, nei kitose sutarties sąlygose šalys detaliai neaptarė palūkanų mokėjimo tvarkos, t. y. susitarė tik dėl jų dydžio. Todėl, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, įvertintinas kiekvienos jų elgesys po šios sutarties sudarymo.

14049.

141Pagal bylos medžiagą, atsakovė 2015-12-31, 2017-04-17, 2017-05-22 išrašė PVM sąskaitas–faktūras, kuriose nurodytos mokėtinos palūkanos pagal 2012-11-22 paskolos sutartį už 2015 m. (195 d.), už 2016 m., už 2017 m. (laikotarpį nuo 2017-0101 iki 2018-03-01). Atsakovės pateiktoje suvestinėje pagal kontrahentus nurodyti tokie duomenys, kad ieškovės atsakovei 2014-09-30 mokėtinos paskolos palūkanos sudaro 3 780,84 Eur (13 054,49 Lt), 2014-12-31 – 1 041,71 Eur (3 596,82 Lt), 2015-05-31 – 495,18 Eur (1 709,77 Lt), 2015-06-18 – 59,03 Eur (203,81 Lt). Teismo posėdyje, vykusiame 2017-11-06, apklausta liudytoja R. S. patvirtino, kad palūkanas, apskaičiuotas už 2014 metus, ieškovė atsakovei sumokėjo (garso įrašas nuo 0:48:08).

14250.

143Tokios nustatytos byloje faktinės aplinkybes akivaizdžiai paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl buvusio šalių susitarimo sumokėti palūkanas tik vieną kartą, t. y. sutarties 2.2. punkte numatytą paskolos grąžinimo dieną. Vien jau tai, kad atsakovė kas mėnesį, kartais rečiau, išrašydavo PVM sąskaitas–faktūras už pagal sutartį mokėtinas palūkanas ir jas apskaitė savo sistemoje, net ir nesant jose ieškovės parašų, neleidžia sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde įvardijama palūkanų skaičiavimo tvarka bei mokėjimo periodiškumu. Be to, minėta, ieškovė už 2014 m. palūkanas sumokėjo, taigi jai išrašytą sąskaitą akceptavo ir mokėjimo prievolę įvykdė.

14451.

145Sprendžiant dėl tikrųjų šalių ketinimų svarbu dar ir pats sutarties tekstas. Sutarties 1.2. punkte numatyta, jog palūkanos mokamos nuo likusios išmokėti sumos. Tuo atveju, jei, kaip tvirtina ieškovė, palūkanų apmokėjimo terminas sutaptų su paskolos grąžinimu, susidarytų tokia situacija, kad sutartu terminus grąžinus paskolą palūkanos apskritai nebūtų mokamos, nes nebūtų kaip jas suskaičiuoti – sutarties šalių valia jos mokamos proporcingai nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Tai prieštarautų palūkanų, kurios yra mokestis už pinigų skolinimą, paskirčiai. Menkai tikėtina, kad atsakovė, būdama apdairiu ir rūpestingu verslo subjektu, kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra pelno gavimas, neatlygintinai arba jai pačiai nenaudingomis sąlygomis skolintų pinigines lėšas ir iš to negautų jokios ar gautų abejotiną naudą. Vadinasi, lingvistinis sutarties aiškinimo metodas taip pat leidžia pripažinti, kad ieškovės skunde išdėstyta pozicija dėl palūkanų mokėjimo tvarkos nėra pagrįsta.

14652.

147Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų šalių apeliacinių skundų argumentais pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta.

148Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

14953.

150Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas ieškovės UAB ,,Intersera“ prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-29 nutartimi (pačioje nutartyje nurodyta priėmimo data 2017-06-27, tačiau faktiškai ji priimta ir pasirašyta 2017-06-29) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 110 059,48 Eur sumai. Ieškovė kartu su prašymu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė ne tik prijungti, bet ir pripažinti nevieša bylos medžiaga. Nurodė, kad šiuo metu faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, įmonės finansinė padėtis tapo geresnė, stabilesnė, be to, pagal naujausią teismų praktiką turi būti įrodytas ieškovės nesąžiningumas, kuriam konstatuoti nėra teisinio pagrindo. Taip pat mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamų ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimų.

15154.

152Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2017-06-29 nutartimi atsakovės priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant priešieškinio sumos 110 059,48 Eur, esančius pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1509-186/2017 pagal ieškovės atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

15355.

154Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsižvelgė į juo patenkinamų reikalavimų sumą ir sumažino 2017-06-27 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki priteisiamos 10 785,94 Eur, šias laikinąsias apsaugos priemones palikdamas galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15556.

156CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017-05-18 nutartis byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018-03-01 nutartis byloje Nr. 2-191-236/2018).

15757.

158Minėta, kad teismo nutartis, kuria ieškovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo tikrinama apeliacine tvarka ir, be kita ko, buvo įvertina ir ieškovės turtinė padėtis bei jos reikšmė nagrinėjamam klausimui. Ieškovė nurodo, kad jos turtinė padėtis pakito – pagerėjo, o šią aplinkybę grindžia balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2017, 2016, 2015 m., taip pat 2017-08-16 sutartimi dėl žemės sklypų pirkimo, 2016-2017 liepos mėn. sudarytomis sutartimis su klientais. Dalis šių faktinių aplinkybių egzistavo ir ieškovei buvo žinomos laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėjant pirmosios, dalis – apeliacinės instancijos teisme. Todėl jos negali būti vertinamos kaip atitinkančios naujumo reikalavimus, o jų vertinimas iš naujo reikštų įsiteisėjusios teismo nutarties, kuri yra privaloma tiek bylos šalims, tiek ir teismui (CPK 18 str.), revizavimą.

15958.

160Todėl tokie ieškovės prašymo teiginiai, kad jos turtinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pasikeitė, nėra aktualūs. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo prijungti prie šios bylos medžiagos kartu su prašymu pateiktus įrodymus, jie grąžinami ieškovei, taigi nekyla ir šių duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga klausimas (CPK 314 str.).

16159.

162Ieškovės argumentai, kad neegzistuoja antroji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – asmens nesąžiningumas, taip pat neturi reikšmės. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-21 nutarties, kuria jau buvo atmestas jos prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikė išaiškinimus, kad prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones CPK 149 straipsnio prasme turi būti grindžiamas pasikeitusiomis, palyginti su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne pasikeitusia teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-13 nutartis byloje Nr. e2-1224-516/2018). Kadangi ieškovė būtinybę panaikinti jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones grindžia būtent pasikeitusios teismų praktikos argumentu, jos (ne)sąžiningumo aplinkybės reikšmė nagrinėjamo prašymo kontekste nevertintini.

16360.

164Galiausiai kaip nepagrįsti atmestini ir tokie šio ieškovės prašymo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamų proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažino iki sumos, kuria buvo patenkintas atsakovės priešieškinis reikalavimas. Teisėjų kolegija sprendimą palieka nepakeistą, vadinasi, nėra ir teisinio pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios ieškinio (jo dalies) tenkinimo atveju galioja iki teismo sprendimo (tos jo dalies) įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

165Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

16661.

167Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo šalims klausimas nekyla.

168Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

169Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

170Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intersera“ prašymo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

171Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intersera“ su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB ,,Intersera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad šalys 2012-11-22 sudarė paskolos sutartį, kurios... 10. 3.... 11. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-16 nutartimi buvo pakeistas... 12. 4.... 13. Ieškovė taip pat atleistina nuo prievolės grąžinti atsakovei 88 886 Eur... 14. 5.... 15. Atsakovė BUAB ,,Gora“ pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė... 16. 6.... 17. Nurodė, kad paskolos sutartis buvo nutraukta, todėl ieškovė privalo... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-27 sprendimu tiek ieškinį, tiek... 22. 8.... 23. Vertindamas ieškovės teiginių, kad sutarties nutraukimo prieš terminą... 24. 9.... 25. Tokias nustatytas procesines aplinkybes teismas įvertino kaip pakankamas... 26. 10.... 27. Atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti 108 274,82 Eur... 28. 11.... 29. Priešieškinio reikalavimą priteisti palūkanas teismas patenkino. Nustatė,... 30. 12.... 31. Teismas ieškovės reikalavimą visiškai atleisti ją nuo prievolės įvykdymo... 32. 13.... 33. Teismas pažymėjo ir tai, kad tokį reikalavimą pareiškusi ieškovė... 34. III.... 35. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 36. 14.... 37. Ieškovė UAB ,,Intersera“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 38. 14.1.... 39. Teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, todėl sprendimo... 40. 14.2.... 41. Nepagrįsti teismo argumentai, kad sutarties šalių veiksmai turėtų būti... 42. 14.3.... 43. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepaneigė CK 6.248... 44. 14.4.... 45. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas... 46. 14.5.... 47. Šalys, pasirašydamos paskolos sutartį, sąmoningai nevartojo veiksmažodžio... 48. 2.... 49. Atsakovė BUAB ,,Gora” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos... 50. 15.1.... 51. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovės vienašališką sutarties... 52. 15.2.... 53. Aplinkybė, kad sutarties nutraukimo momentu dar nebuvo pasibaigęs jos... 54. 15.3.... 55. Ieškovė nereiškė reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas, todėl teismo... 56. 1.... 57. Ieškovė UAB ,,Intersera“ atsiliepime į atsakovės BUAB ,,Gora”... 58. 16.1.... 59. Teismas sprendimą pripažinti atsakovės vienašališką paskolos sutarties... 60. 16.2.... 61. Nepasibaigus paskolos sutarties termino galiojimui (šis terminas baigiasi... 62. 16.3.... 63. Atsakovė 2017-05-23 pranešimu informuodama ieškovę apie paskolos sutarties... 64. 1.... 65. Atsakovė BUAB ,,Gora“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,Intersera“... 66. 17.1.... 67. Pagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma CK... 68. 17.2.... 69. Atsakovės civilinė atsakomybė išspręsta 2015-04-15 priimta Klaipėdos... 70. 17.3.... 71. Ieškovė suteikto kredito negrąžino, gautu kreditu vis dar naudojasi, todėl... 72. Teisėjų kolegija... 73. II.... 74. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 75. Dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį ... 76. 18.... 77. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė BUAB ,,Gora“ 2017-05-23... 78. 19.... 79. Įstatymų leidėjo valia sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į... 80. 20.... 81. Nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad CK 6.217... 82. 21.... 83. Tačiau sutarties nutraukimas, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį ir... 84. 22.... 85. Nagrinėjamoje byloje ir yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kuomet... 86. 23.... 87. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai,... 88. 24.... 89. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO... 90. 25.... 91. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nurodytų disponavimo turtu ribojimų... 92. 26.... 93. BUAB ,,Gora“ susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo prašė pripažinti... 94. 27.... 95. Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-02 sprendimu tokį ieškinį patenkino... 96. 28.... 97. Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad BUAB ,,Gora“... 98. 29.... 99. Toks kitos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas suponuoja teisėjų... 100. 30.... 101. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėje galioja sutarties laisvės principas... 102. 31.... 103. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje, o jo... 104. 32.... 105. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat į tokius byloje nustatytus... 106. 33.... 107. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad sprendimą vienašališkai nutraukti... 108. 34.... 109. Aptarti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neteikia prielaidų... 110. Dėl skolos priteisimo ir atleidimo nuo prievolės įvykdymo ... 111. 35.... 112. Ieškovė UAB ,,Intersera“ savo apeliaciniame skunde nesutinka su ta teismo... 113. 36.... 114. Atsakovė BUAB ,,Gora“, priešingai, nesutinka su teismo sprendimo dalimi,... 115. 37.... 116. Ieškovė savo reikalavimą atleisti ją nuo dalies paskolos grąžinimo... 117. 38.... 118. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš... 119. 39.... 120. ĮBĮ 10 straipsnio 7 punkto 3 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo... 121. 40.... 122. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10... 123. 41.... 124. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį bankrutuojančio subjekto prievolių... 125. 42.... 126. Teismui pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, šalys yra grąžinamos... 127. 43.... 128. Prielaidų kitokiam byloje analizuojamos situacijos vertinimui neteikia ir... 129. 44.... 130. Pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek priimant skundžiamą... 131. Dėl palūkanų priteisimo... 132. 45.... 133. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl sutarties 1.2. punkto, kuriuo jos... 134. 46.... 135. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra... 136. 47.... 137. Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu... 138. 48.... 139. Viena vertus, byloje nėra ginčo, kad šalys sulygo dėl pelno palūkanų,... 140. 49.... 141. Pagal bylos medžiagą, atsakovė 2015-12-31, 2017-04-17, 2017-05-22 išrašė... 142. 50.... 143. Tokios nustatytos byloje faktinės aplinkybes akivaizdžiai paneigia ieškovės... 144. 51.... 145. Sprendžiant dėl tikrųjų šalių ketinimų svarbu dar ir pats sutarties... 146. 52.... 147. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų... 148. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 149. 53.... 150. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas ieškovės UAB ,,Intersera“... 151. 54.... 152. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2017-06-29... 153. 55.... 154. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsižvelgė į juo... 155. 56.... 156. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės... 157. 57.... 158. Minėta, kad teismo nutartis, kuria ieškovės atžvilgiu buvo pritaikytos... 159. 58.... 160. Todėl tokie ieškovės prašymo teiginiai, kad jos turtinė padėtis, lyginant... 161. 59.... 162. Ieškovės argumentai, kad neegzistuoja antroji sąlyga laikinosioms apsaugos... 163. 60.... 164. Galiausiai kaip nepagrįsti atmestini ir tokie šio ieškovės prašymo... 165. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 166. 61.... 167. Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų,... 168. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 169. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti... 170. Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intersera“ prašymo... 171. Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intersera“ su...