Byla 2-239-241/2015
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės Danske lizingas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės Danske lizingas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas kilo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių tokių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Prostinvest“, bankroto administratoriumi paskyrė Asociaciją Intekta bei nustatė 45 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 15 d.

6UAB Danske lizingas 2013 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu patvirtinti 250 113,51 Lt kreditorinį reikalavimą (vėliau patikslinęs prašė patvirtinti 173 738,02 Lt kreditorinį reikalavimą). Nurodė, kad 2010 m. gegužės 26 d. BUAB „Prostinvest“ administratoriui pateikė 265 358,36 Lt kreditorinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus, kurį prašė teikti tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2010 m. birželio 30 d. raštu administratorius pareikalavo pateikti papildomus duomenis bei dokumentus. UAB Danske lizingas 2013 m. vasario 1 d. pakartotinai kreipėsi į administratorių su prašymu pateikti kreditorinį reikalavimą tvirtinti teismui arba jį ginčyti, 2013 m. balandžio 16 d. pateikė administratoriui patikslintą kreditorinį reikalavimą ir visus šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Administratorius nei pateikė kreditorinį reikalavimą teismui tvirtinti, nei jį ginčijo teisme.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi UAB Danske lizingo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Prostinvest“ bankroto byloje atmetė.

9Teismas nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą administratoriui nepateikė visų jo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 str. 1 d.). Pareiškėjas, gavęs 2010 m. birželio 30 d. administratoriaus prašymą pateikti trūkstamus duomenis ir tai patvirtinančius dokumentus, nesiėmė jokių veiksmų, kad jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas. Tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-839/2013. Pakartotinį prašymą pareiškėjas pateikė tik 2013 m., nors jam buvo žinoma administratoriaus pozicija šiuo klausimu. Patikslintą reikalavimą pareiškėjas pateikė praleidęs ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, todėl administratorius neturėjo pareigos tokio reikalavimo teikti teismui patvirtinti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB Danske lizingas praleido terminą kreditoriniam reikalavimui BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje pareikšti. Kadangi pareiškėjas nenurodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, bet laikėsi pozicijos, kad termino nėra praleidęs, teismas tuo pagrindu jo prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą atmetė. Konstatavęs, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas pateiktas tvirtinti praleidus teismo nustatytą terminą, teismas sprendė, kad teisiškai nėra reikšmingi argumentai dėl šio kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Apeliantas UAB Danske lizingas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB Danske lizingo kreditorinį reikalavimą, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismo išvada, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą administratoriui nepateikė visų jo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, yra neteisėta ir nepagrįsta. UAB Danske lizingas 2010 m. gegužės 26 d. (teismo nustatytas terminas baigėsi 2010 m. gegužės 31 d.) administratoriui pateikė savo kreditorinį reikalavimą ir kartu pateikė šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. finansinio lizingo sutartis, lizingo mokėjimo grafikus–sąskaitas, pranešimus dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, atskirus reikalavimus pagrindžiančias sąskaitas faktūras bei delspinigių pažymas. Įstatymas nenumato baigtinio tokių dokumentų sąrašo.

132. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatą, pagal kurią bankroto administratorius, gavęs kreditoriaus reikalavimą ir sutikrinęs jį su įmonės apskaitos dokumentais, privalo arba teikti jį tvirtinti teismui, arba, nesutikdamas su juo, ginčyti jį teisme. Dėl pateikto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo sprendžia tik teismas.

143. Bankroto administratorius 2010 m. birželio 30 d. raštu, t. y. jau po teismo nustatyto termino pateikti reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, paprašė pateikti rašte nurodytus trūkstamus duomenis ir tai patvirtinančius dokumentus. Administratorius nenustatė termino duomenims pateikti, todėl pareiškėjas 2013 m. liepos mėn. pateikdamas papildomus duomenis formaliai jokių terminų nepažeidė.

154. Pareiškėjas 2013 m. vasario 1 d. raštu bankroto administratoriui pažymėjo, kad kartu su kreditoriniu reikalavimu pateikė visus, jo manymu, šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, ir pareikalavo arba pateikti reikalavimą tvirtinti teismui, arba jį ginčyti. 2013 m. kovo 12 d. atsakydamas į šį reikalavimą administratorius tik priminė apie prašomus pateikti dokumentus, todėl iki tol pareiškėjas neturėjo pagrindo kreiptis dėl savo teisių gynimo tiesiogiai į teismą.

165. Bankroto administratoriaus prašomi pateikti duomenys ir dokumentai susiję tik su atskirais pareiškėjo reikalavimais. Administratorius neprašė pateikti duomenų ir dokumentų, susijusių su reikalavimu priteisti įsiskolinimą už eilinius mokėjimus pagal finansinio lizingo sutartis, delspinigius bei susigrąžinto lizinguoto turto pardavimo nuostolį, todėl ši reikalavimo dalis turėjo būti teikiama teismui tvirtinti. Administratoriaus reikalavimas nurodyti, ar lizinguotas turtas buvo realizuotas ar ne, buvo aiškiai nepagrįstas, kadangi UAB Danske lizingas prašė priteisti nuostolius, atsiradusius iš lizinguoto turto pardavimo.

176. Teismo išvados dėl UAB Danske lizingo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo yra prieštaringos, nes iš vienos pusės teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė savo reikalavimo įmonei, kaip tai nustatyta ĮBĮ, iš kitos pusės pažymėjo, jog pareiškėjas patikslintus reikalavimus įmonei pateikė praleidęs ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, tačiau neprašė šio termino atnaujinti.

18BUAB „Prostinvest“ bankroto administratorius Asociacija Intekta prašo atmesti UAB Danske lizingo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

191. Administratorius, teikdamas kreditorių finansinius reikalavimus tvirtinti teismui, nurodė, kad gavo UAB Danske lizingas 265 358,36 Lt kreditorinį reikalavimą, tačiau su šiuo reikalavimu nesutinka, nes kreditorius nepateikė dokumentų, įrodančių, kad grąžintas turtas pagal lizingo sutartį nėra šiuo metu lizinguojamas, parduotas ar kitaip perleistas trečiajam asmeniui ir už kokią kainą. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi minėtą bankroto administratoriaus prašymą išsprendė ir nepatvirtino apelianto kreditorinio reikalavimo. Apeliantas šios nutarties neskundė, termino pateikti kreditorinį reikalavimą atnaujinti neprašė.

202. Nagrinėjamu klausimu jau yra priimtas teismo sprendimas, kuris turi res judicata galią. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-839/2013, konstatavo, kad pats UAB Danske lizingas nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas, kad jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje.

213. Apeliantas nei per teismo nustatytą terminą, nei per bankroto administratoriaus papildomai suteiktą protingą terminą nepateikė visų jo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų.

224. Tais atvejais, kai reikalavimas administratoriui pateiktas praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, administratorius neturi pareigos tokio reikalavimo teikti teismui patvirtinti.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Atskirasis skundas tenkintinas.

25Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti UAB Danske lizingo kreditorinį reikalavimą UAB „Prostinvest“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

26Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti apelianto kreditorinį reikalavimą tuo pagrindu, kad pastarasis be svarbių priežasčių praleido teismo nustatytą terminą tokiems reikalavimams pateikti.

27Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 str. 1 d.). Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p. (iki 2015 m. sausio 1 d. – ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.).

28Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė 45 dienų terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kuris baigėsi 2010 m. gegužės 31 d. Apeliantas 2010 m. gegužės 26 d. pateikė bankroto administratoriui 265 358,36 Lt kreditorinį reikalavimą (5 t., 73-76 b. l.). Taigi apeliantas savo reikalavimą administratoriui pateikė nepraleidęs teismo nustatyto termino. Ginčas kilo dėl to, kad administratoriaus nuomone, apeliantas pateikė ne visus jo pareikštą kreditorinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Iš pridedamų dokumentų sąrašo matyti, kad apeliantas prie 2010 m. gegužės 26 d. raštu pareikšto reikalavimo pridėjo šį reikalavimą patvirtinančius įrodymus: lizingo sutartis, lizingo mokėjimo grafikus–sąskaitas, pranešimus dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, atskirus reikalavimus pagrindžiančias sąskaitas faktūras bei delspinigių pažymas. Bankroto administratorius, gavęs apelianto kreditorinį reikalavimą, 2010 m. birželio 30 d. pateikė apeliantui prašymą pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad grąžintas turtas pagal lizingo sutartį nėra lizinguojamas, parduotas ar kitaip perleistas trečiajam asmeniui ir už kokią kainą; pirminius dokumentus, patvirtinančius kitus reikalavimus pagal išrašytas sąskaitas; dokumentus, patvirtinančius reikalaujamas papildomas palūkanas, bei kokiu pagrindu reikalaujama 3 500 Lt baudos (5 t., 77 b. l.). Toks administratoriaus prašymas yra teisėtas, atsižvelgiant į tai, kad administratorius atlieka pirminį kreditorinių reikalavimų patikrinimą, po kurio administratorius reikalavimus teikia teismui tvirtinti arba juos ginčija. Teikdamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2010 m. liepos 1 d. prašymą dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patvirtinimo (2 t., 18-19 b. l.), administratorius nurodė sąrašą reikalavimų, kuriuos prašo tvirtinti, ir išvardino reikalavimus, su kuriais administratorius nesutinka arba sutinka iš dalies, tarp jų nurodydamas ir UAB Danske lizingo kreditorinį reikalavimą. Administratorius pažymėjo, kad su UAB Danske lizingo reikalavimu nesutinka, nes kreditorius nepateikė duomenų, įrodančių, kad grąžintas turtas pagal lizingo sutartį nėra šiuo metu lizinguojamas, parduotas ar kitaip perleistas trečiajam asmeniui ir už kokią kainą; taip pat pažymėjo, kad išvardintų kreditorių, tarp jų ir UAB Danske lizingo, reikalavimai bus tikslinami ir įtraukiami į UAB „Prostinvest“ kreditorių sąrašą, kai bus pateikti papildomi dokumentai, pagrindžiantys šiuos reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtino administratoriaus neginčijamų kreditorinių reikalavimų sąrašą, tačiau, priešingai nei atsiliepime teigia administratorius, teismas ne atsisakė patvirtinti apelianto kreditorinį reikalavimą, o šio reikalavimo patvirtinimo klausimo minėta nutartimi apskritai neišsprendė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad administratorius pirminį pareikštų kreditorinių reikalavimų vertinimą atliko ir šių reikalavimų sąrašą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė laikydamasis tuo metu galiojusios ĮBĮ redakcijos 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto vieno mėnesio termino. Minėtame 2010 m. liepos 1 d. prašyme teismui administratorius išdėstė savo pirminę poziciją, kad nesutinka su apelianto kreditoriniu reikalavimu, kol nėra pateikti trūkstami duomenys ir juos patvirtinantys dokumentai.

29Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 4 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs administratoriaus 2010 m. liepos 1 d. prašymą, kuriame be kita ko buvo nurodyta, kad administratorius nesutinka su apelianto pareikštu reikalavimu, turėjo paskirti teismo posėdį šio kreditorinio reikalavimo patvirtinimui, apie tai pranešdamas UAB Danske lizingui ir skolininko bankroto administratoriui.

30Su teismo išvada, kad apeliantas, gavęs administratoriaus 2010 m. birželio 30 d. raštą pateikti trūkstamus duomenis ir tai patvirtinančius dokumentus, nesiėmė jokių veiksmų, kad jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas, teisėjų kolegija iš dalies nesutinka. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, minėtame rašte administratorius nenustatė jokio termino dokumentams pateikti. Antra, kaip matyti iš vėlesnio apelianto ir administratoriaus susirašinėjimo medžiagos, apeliantas laikėsi pozicijos, kad pateikė visus, jo manymu, pareikštą reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (5 t., 78-79 b. l.). Trečia, nesutikdamas su administratoriaus reikalavimu pateikti papildomus dokumentus, apeliantas 2013 m. liepos 10 d. kreipėsi tiesiogiai į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (5 t., 67-72 b. l.). Apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių, nesulaukęs teismo nutarties dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo arba teismo šaukimo į posėdį, tiek ilgai delsė kreiptis į administratorių (raštas išsiųstas tik 2013 m. vasario 1 d.) ir tiesiogiai į teismą, kad būtų išspręstas jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas praleido Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytą 45 dienų terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti.

31Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 2-839/2013 priimdamas 2013 m. vasario 7 d. nutartį, iš esmės nenagrinėjo UAB Danske lizingo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo UAB „Prostinvest“ bankroto byloje, apeliacine tvarka nagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos dalykai skiriasi, todėl minėta nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Ta aplinkybė, kad apeliantas vengė pateikti administratoriui jo prašomus papildomus dokumentus, nors vėliau, vykdydamas teismo įpareigojimą, tokius dokumentus byloje pateikė (5 t., 109-179 b. l.), taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas pažeidė ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaip minėta, apeliantas, nepraleisdamas teismo nustatyto termino, pateikė administratoriui savo kreditorinį reikalavimą ir dokumentus, kurie, jo nuomone, pagrindžia šį reikalavimą. Administratoriui nesutinkant su tokia apelianto nuomone ir reikalaujant pateikti papildomus duomenis, kilusį ginčą turi išnagrinėti bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuris ir nusprendžia, ar pakanka byloje esančių įrodymų pareikštam kreditoriniam reikalavimui patvirtinti. Be to, ginčas dėl būtinybės apeliantui pateikti papildomus reikalavimą patvirtinančius dokumentus kilo jau pasibaigus teismo nustatytam terminui pateikti kreditorinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus administratoriui.

32Tai, kad apeliantas vėliau kelis kartus tikslino savo 2010 m. gegužės 26 d. kreditorinį reikalavimą, sumažindamas jo dydį, neturi reikšmės sprendžiant termino praleidimo klausimą, kadangi pradinis reikalavimas buvo pateiktas laiku, o tokio reikalavimo patikslinimai galimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

33Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarką, todėl neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantas praleido teismo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti, ir tuo pagrindu atmetė apelianto prašymą. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas apelianto pareikšto kreditorinio reikalavimo neanalizavo, nevertino jo pagrįstumo, tai nurodydamas skundžiamoje nutartyje. Tokiu kaip šis atveju konstatuotinas ir bylos esmės neatskleidimas. Apelianto kreditorinio reikalavimo iš esmės nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir suvaržytų bylos šalių teisę į apeliaciją. Panaikinus skundžiamą nutartį, UAB Danske lizingo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.). Tai atitinka ir apelianto atskirojo skundo dalyką.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

35Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti UAB Danske lizingo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Prostinvest“ bankroto byloje klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas kilo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė bankroto... 6. UAB Danske lizingas 2013 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi UAB Danske lizingo... 9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Apeliantas UAB Danske lizingas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014... 12. 1. Teismo išvada, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą... 13. 2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10... 14. 3. Bankroto administratorius 2010 m. birželio 30 d. raštu, t. y. jau po... 15. 4. Pareiškėjas 2013 m. vasario 1 d. raštu bankroto administratoriui... 16. 5. Bankroto administratoriaus prašomi pateikti duomenys ir dokumentai susiję... 17. 6. Teismo išvados dėl UAB Danske lizingo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo... 18. BUAB „Prostinvest“ bankroto administratorius Asociacija Intekta prašo... 19. 1. Administratorius, teikdamas kreditorių finansinius reikalavimus tvirtinti... 20. 2. Nagrinėjamu klausimu jau yra priimtas teismo sprendimas, kuris turi res... 21. 3. Apeliantas nei per teismo nustatytą terminą, nei per bankroto... 22. 4. Tais atvejais, kai reikalavimas administratoriui pateiktas praleidus ĮBĮ... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Atskirasis skundas tenkintinas.... 25. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti UAB... 26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti... 27. Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą... 28. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė... 29. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.... 30. Su teismo išvada, kad apeliantas, gavęs administratoriaus 2010 m. birželio... 31. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr.... 32. Tai, kad apeliantas vėliau kelis kartus tikslino savo 2010 m. gegužės 26 d.... 33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti...