Byla e2-9842-962/2019
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovių R. G. ir R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovės R. G. ir R. B. (toliau – ieškovės) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio teismui pateikimo dienos – areštuoti visą R. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias R. B. ir esančias pas ją pačią ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

4Nurodo, kad pareiškėjų tėvas 2010 m. gegužės 6 d. testamentu visą jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visas daiktines teises, kur jis/jos bebūtų ir iš ko besusidėtų (išskyrus UAB „Bitas“ akcijas, kurių ½ dalį palikėjas paliko savo sutuoktinei R. B., po ¼ dalį dukroms R. G. ir R. B.) paliko ieškovėms. Po tėvo mirties ieškovėms pradėjus tvarkytis palikimo procedūras, paaiškėjo, kad atsakovė R. B. (toliau – atsakovė) ėmėsi nesąžiningų ir galimai neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti palikimą sudarantį turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jog kuo mažesnė dalis tektų ieškovėms. Testatoriaus banko sąskaitoje, esančioje AB SEB banke, po jo mirties galutinis sąskaitos likutis turėjo sudaryti apytiksliai 30 555,58 Eur, iš sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. (palikėjo mirties) iki 2018 m. gruodžio 25 d. testatoriaus vardu iš jo banko sąskaitos buvo atlikti bankiniai pavedimai bendrai 23000 Eur sumai (duomenys pridedami). Šiuo atveju testatoriaus bankine kortele ir prisijungimais prie elektroninės banko sistemos nesąžiningai ir neteisėtai disponavo atsakovė, dėl šių atsakovės veiksmų ieškovės kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį. Todėl prašymo pateikimo metu egzistuoja reali grėsmė ieškovių turtiniams interesams, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad testatorius ir atsakovė buvo sutuoktiniai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Visa tai lemia, jog ieškovės, paveldėdamos lygiomis dalimis visą testatoriaus palikimą po jo mirties, paveldi visą jo turtą, esantį asmeninės nuosavybės teise, ir ½ dalį turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove. Ieškovės turi pagrindo manyti, kad atsakovė atliko ir daugiau, be pirmiau nurodyto disponavimo palikėjo bankine kortele, veiksmų, kad sumažintų paveldimo turto masę, tačiau šiuo metu neturi pakankamai duomenų tam pagrįsti. Ieškovės dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių neturi galimybės pateikti ieškinio kartu su prašymu, kadangi šioje stadijoje nėra surinkti visi reikalingi įrodymai pareikšti ieškiniui ir pradėti teisminius procesus, ieškovėms reikalingi teismo liudijimai gauti duomenis iš bankų apie atsakovės vardu atidarytas banko sąskaitas. Ieškovių manymu, siekiant išlaikyti status quo situaciją, atsakovės atžvilgiu turi būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant visą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei, kadangi ieškovės šioje stadijoje negali objektyviai žinoti, koks konkretus turtas sudaro palikimą ir kokia dalimi jis buvo nuslėptas nuo ieškovių. Šioje stadijoje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikina priemonė sureguliuoti ginčo šalių santykius iki ieškinio pareiškimo, ieškovėms pareiškus ieškinį, juo tikėtinai bus patikslintas reikalavimų dydis, tuomet bus galima svarstyti apie laikinųjų apsaugos priemonių rūšies ar masto pakeitimą.

5Prašymas atmetamas.

6Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

7Civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su dvejomis sąlygomis: tikėtinu reikalavimo pagrįstumu bei teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimu. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, asmeniui reikalaujančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka našta įrodyti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009 ir kitos). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 927-381/2015). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-201-236/2017). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės kiekvienu atveju neturi būti taikomos besąlygiškai, be pagrindo atleidžiant ieškovą (kreditorių) nuo jam priskirtos įrodinėjimo pareigos.

8Nagrinėjamu atveju ieškovės prašo taikyti suvaržymus visam atsakovei priklausančiam turtui, nurodydamos, kad neturi duomenų, koks konkretus turtas sudaro palikimą ir kokia dalimi jis buvo nuslėptas nuo ieškovių. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017). Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog pritaikius net ir laikino pobūdžio suvaržymus visam atsakovės turtui, būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi suvaržymų mastas negali būti didesnis už reiškiamo reikalavimo dydį, šiuo atveju reikalavimo dydis nėra aiškus, todėl bet kurių alternatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, akivaizdžiai pažeistų imperatyvų reikalavimą išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be to, iš pareiškime nurodytų aplinkybių, nėra aiškus ieškinio dalykas, ieškovės nenurodo, kokie bus pareikšti reikalavimai atsakovei, todėl teismui nėra galimybės nuspręsti, koks būsimas, galbūt ieškovėms palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, be to, šioje proceso stadijoje nėra aišku, ar ieškinys būtų teismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 25-27 straipsniai).

9Minėta, kad viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, ypač iki ieškinio pareiškimo, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Prašyme nurodyta, jog suma, kurios neteko ieškovės dėl atsakovės veiksmų yra 12 530,50 Eur, iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovės ketina tikslinti reikalavimo sumą. Prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ieškovės nepateikė jokių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, priešingai iš prašyme nurodytų aplinkybių ir aplinkybėms pagrįsti pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera (atsakovė iš mirusio sutuoktinio banko sąskaitos į savo sąskaitą pervedė 23 000 Eur), todėl nėra galimybės nuspręsti, ar, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių net ir ieškovių nurodytai preliminariai reikalavimo sumai, šio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės nepateikia jokių atsakovės turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių teigti, kad jos finansinė padėtis yra tokia bloga, kad ieškovių naudai priteistinos sumos išieškojimas bus žymiai apsunkintas ar neįmanomas. Dėl to byloje nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas iš esmės pasunkės ar taps neįmanomu. Teismui nustačius, kad nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius arešto atsakovės turtui preliminaraus reikalavimo sumai (12 530,50 Eur) galimo ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, konstatavus, kad pritaikius areštą visam atsakovės turtui, būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 3 dalis, 178, 185 straipsniai). Atmetus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, atitinkamai teismas nenustato ir termino pareikšti ieškinį.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 147 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais,

Nutarė

11R. G. ir R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

12Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai