Byla 2-447/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Skirnuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininko UAB „Skirnuva“ turto areštą civilinėje byloje Nr. L2-1114-259/2009, iškeltoje pagal kreditoriaus UAB „Santeka“ pareiškimą skolininkui UAB „Skirnuva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kreditorius UAB „Santeka“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš skolininko UAB „Skirnuva“ 369 075,89 Lt skolos, 5 756,29 Lt delspinigių, 1938 Lt bylinėjimų išlaidų ir procesines palūkanas. Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbiami), areštą 376 981,68 Lt sumai, o nesant lėšų sąskaitoje – areštuoti skolininko turtą minėtai sumai. Kreditorius nurodė, kad skolininkas ilgą laiko tarpą delsia atsiskaityti, nereaguoja į prašymus sumokėti susidariusią skolą, todėl yra realus pavojus, kad jis savo prievolių neįvykdys arba teismo įsakymo įvykdymas pasunkės.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 10 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Skirnuva“ 369 075,89 Lt skolos, 5 756,29 Lt delspinigių, 1938 Lt bylinėjimų išlaidų ir procesines palūkanas kreditoriaus UAB „Santeka“ naudai. Tą pačią dieną priimta nutartimi teismas kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo skolininko UAB „Skirnuva“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 374 832,18 Lt sumai, leidžiant skolininkui areštuotu turtu (jeigu jis tokio turto turi) naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad skolininkas neturi pakankamai tokio turto, teismas nutarė areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbiami), leidžiant skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Santeka“. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, skolininkas nereaguoja į raginimus įvykdyti piniginę prievolę, jo finansinė padėtis nėra žinoma. Teismas, siekdamas nesutrikdyti skolininko ūkinės-komercinės veiklos, pinigines lėšas areštavo tik tuo atveju, jeigu nebūtų surasta skolininko kitokio turto.

5Skolininkas UAB „Skirnuva“ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik esant ypatingoms aplinkybėms, kai yra duomenų, kad atsakovas (skolininkas) imasi veiksmų, kuriais siekiama išvengti jam nepalankaus sprendimo įvykdymo. Kreditorius nepateikė teismui įrodymų, kad skolininkas vengia vykdyti pinigines prievoles.
  2. Teismas pažeidė skirtingų interesų pusiausvyros principą, nes išimtinai gynė tik kreditoriaus, o ne skolininko teises ir interesus, neatsižvelgė į tai, kad kreditorius, reikšdamas reikalavimą dėl didelės pinigų sumos priteisimo, galimai piktnaudžiauja teisėmis.
  3. Nėra grėsmės, kad skolininkas neįvykdys galimai ieškovui palankaus teismo įsakymo, kadangi UAB „Skirnuva“ finansinė padėtis labai gera. Šios įmonės įstatinis kapitalas 2,163 mln. Lt, grynasis pelnas 2008 m. viršijo vieną milijoną litų, įmonės ilgalaikio turto vertė sudaro beveik 20 mln. Lt, atsiskaitomojoje sąskaitoje įmonė turi daugiau kaip 1,570 mln. Lt.

6Atsiliepime į skolininko UAB „Skirnuva“ atskirąjį skundą kreditorius UAB „Santeka“ pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o skolininko atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

  1. Kreditoriaus pateikta finansinė atskaitomybė neatitinka šių dienų realijų, nes dėl ekonominio sunkmečio didėja įmonių nemokumo rizika. Be to, dar 2008 m. pabaigoje šiai UAB „Skirnuva“ skolininkai buvo skolingi daugiau kaip 34 mln. Lt, o šios įmonės rezervai sudaro tiktai apie 7 mln. Lt.
  2. Skolininkas nepateikė ilgalaikio turto įvertinimo duomenų, nors dėl ekonominio sunkmečio šio turto vertė itin sumažėjo. Taip pat nėra žinoma, ar šis skolininko nurodytas turtas yra likvidus.
  3. Teismų praktikoje suformuoja taisyklė, kad didelė ieškinio suma savaime preziumuoja teismo sprendimo neįvykdymo riziką..

7Atskirasis skundais tenkintinas.

8Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant ieškinio didelei sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Tuo tarp teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą (2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008). Antai, vien tik atsakovo nuosavybės teise valdomo labai didelės vertės turto turėjimas savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikomos. Teisingam šio klausimo išsprendimui gali turėti įtakos ir aplinkybė, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus. Kaip taisyklė, trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekils grėsmė galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-437/2008).

9Taigi, siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininko turtą, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, atsakovo turtinę padėtį, jo vykdomą veiklą, turimo turto paskirtį, vertę, finansines galimybes.

10Nagrinėjamoje byloje vieno privataus juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo kitam privačiam juridiniam asmeniui grindžiamas sutartinių prievolių neįvykdymu. Ginčo suma 374 832,18 Lt. Tokia pinigų suma yra didelė, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.

11Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Teismas neturi nei teisės, nei pareigos ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, kadangi tai yra išimtinė šalių teisė, išskyrus viešąjį interesą turinčiose bylose. Nagrinėjamoje byloje, kuri yra dispozityvi, skolininkas pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį. Iš 2008 m. įmonės finansinės atskaitomybės, kuri yra oficialus dokumentas, matyti, kad UAB „Skirnuva“ ilgalaikio turto vertė 2008 m. pabaigoje sudarė 19 473 652 Lt, iš jų 3 644 470 Lt nekilnojamasis turtas, 6 823 038 Lt transporto priemonės, 7 300 647 Lt kitas turtas, šios įmonės žaliavų ir komplektavimo gaminių vertė sudarė 11,241 mln Lt, įmonės įstatinis kapitalas sudarė 2 163 624 Lt, privalomajame rezerve sukaupta 7 132 426 Lt (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str.). Pastaraisiais metais UAB „Skirnuva“ veikė pelningai: 2007 m. grynasis pelnas viršijo 3,317 mln. Lt, o 2008 m. – 1,143 mln. Lt. Per vienerius metus iš skolininkų gautinos sumos sudaro 34,957 mln. Lt, o per šį laikotarpį mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams sieks 45,705 mln. Lt (b.l. 50-51). Šie duomenys įrodo, kad UAB „Skirnuva“ finansinė padėtis yra gera, įmonė veikia pelningai, jos apyvarta labai didelė. Be to, remiantis 2009 m. vasario 9 d. duomenimis, ši įmonė neturi įsiskolinimų valstybės bei savivaldybių biudžetams, valstybės pinigų fondams (b.l. 53). Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog įmonei teismuose iškeltos kelios civilinės bylos, bet įmonės turtas jose nėra areštuotas. Atvirkščiai, pati įmonė inicijavo daugelį teisminių procesų dėl skolų priteisimo. Reikšminga aplinkybė yra ir ta, jog pagal atsakovo pateiktus 2009 m. vasario 27 d. duomenis įmonės sąskaitoje buvo 1 570 487 mln. Lt (b.l. 52).

12Esant tokioms aplinkybėms, kai UAB „Skirnuva“ aktyviai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, dirbo ir tebedirba pelningai, įmonės ilgalaikio turto vertė siekia apie 20 mln. Lt, o trumpalaikis turtas sudaro 47,245 mln. Lt, įmonė turi 7,132 mln. Lt privalomojo rezervo, neturi įsipareigojimų valstybių ir savivaldybių biudžetams, o atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dieną ši įmonė turėjo 1,570 mln. Lt grynais sąskaitoje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jos turtą, siekiant užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl 374 832,18 Lt priteisimo įvykdymą, nėra pagrindo, kadangi nėra realios grėsmės, jog UAB „Skirnuva“ nebus pajėgi įvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo (CPK 3 str. 1 d., 144 str. 1 d.).

13Pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių nevertino, o pritaikė laikinąsias apsaugos priemones vien tik dėl to, kad ieškinio suma yra didelė. Todėl ši teismo nutartis naikintina, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, apie nutarties priėmimą informuojant šalis bei Turto arešto aktų registro tvarkytoją (CPK 144 str. 1 d., 152 str. 3 d., 337 str. 2 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, 152 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį, kuria kreditoriaus UAB „Santeka“ (duomenys neskelbiami) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuotas skolininko UAB „Skirnuva“ (duomenys neskelbiami) nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 374 832,18 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt dviejų litų ir 18 ct.) sumai, leidžiant skolininkui areštuotu turtu (jeigu jis tokio turto turi) naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o nustačius, kad skolininko areštuoto materialaus (nekilnojamojo ir kilnojamojo) turto vertė yra mažesnė negu 374 832,18 Lt, trūkstamai sumai areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbiami), leidžiant skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Santeka“, panaikinti.

16Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai