Byla 2A-913-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius, sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ramunei Dulevičienei, atsakovei Z. K., atsakovų atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Olizarų rūmai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovo UAB „Olizarų rūmai“ ieškinį atsakovams Lietuvos muzikų rėmimo fondui, Z. K. ir pagal atsakovų Lietuvos muzikų rėmimo fondo, Z. K. priešieškinį (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus dailės akademija, Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos),

Nustatė

2Ieškovas UAB „Olizarų rūmai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti naudingo aikštelės ploto naudojimosi tvarką pagal pateiktą UAB „JTG projektai“ parengtą naudingo aikštelės 245 kv. m ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą: jam paskirti naudotis aikštelės ploto dalimis, schemoje pažymėtomis indeksais A21, A56, A52, A35, kurių bendras plotas 164 kv. m, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai - schemoje pažymėtomis indeksais E37 ir E12, kurių bendras plotas 49 kv. m, Vilniaus dailės akademijai – schemoje pažymėta indeksu D7, kurios plotas 7 kv. m, Lietuvos muzikų rėmimo fondui - schemoje pažymėta indeksu B13, kurios plotas 13 kv. m, Z. K. - schemoje pažymėta indeksu C12, kurios plotas 12 kv. m. Nurodė, kad 0,2775 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį valstybei, patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Pagal 2001-08-27 ir 2004-02-05 valstybinės žemės nuomos sutartis jam buvo išnuomoti 0,1611 ha ir 0,0246 ha žemės sklypai, pagal 2006-01-03 sutartį – 0,0152 ha išnuomota Lietuvos muzikų rėmimo fondui, pagal 2002-02-19 sutartį – 0,0131 ha išnuomota Z. K., pagal 2007-01-17 valstybinės žemės panaudos sutartį 0,0553 ha žemės sklypas neatlygintinai perduotas naudotis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, pagal 2003-10-17 sutartį – 0,0082 ha neatlygintinai perduota naudotis Vilniaus dailės akademijai. Kadangi nuo 2007 m. nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo, neužstatyto pastatais bendro naudojimo bei kitų bendro naudojimo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių, nuolat vyksta ginčai dėl tvarkos kieme, atsakovai neprisideda prie bendro naudojimo žemės tvarkymo, jo (ieškovo) užsakymu buvo parengta minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema, pagal kurią jis prašo nustatyti naudingo aikštelės ploto naudojimosi tvarką. Naudingo aikštelės ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schema atitinka jo ir atsakovų poreikius prieiti prie priklausančių nekilnojamojo turto dalių bei optimaliai naudotis aikštelės plotu.

3Atsakovai Lietuvos muzikų rėmimo fondas, Z. K. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Krianta“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad Z. K. ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas naudosis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu „B“, kurios bendras plotas 173 kv. m, ir apibrėžta ribų posūkio taškais 21-22-23-24-25. Nurodė, kad ieškovas siekdamas naudotis didesne žemės sklypo dalimi pateiktame projekte įvedė klaidinančią „naudingojo ploto“ sąvoką. Dėl to nuomojamas 2775 kv. m žemės sklypo plotas buvo sumažintas. Nustatant bendrąją žemės sklypo naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgta ne tik į tą plotą, kuris gali būti naudojamas statyti automobilius, o turi būti visas statiniais neužstatytas žemės plotas padalytas į dalis, kurios yra proporcingos naudojamam pastato plotui. Toks padalijimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieno žemės nuomininko poreikius bei pageidavimus, kadangi nebūtinai visi žemės nuomininkai siekia žemės sklypo dalį naudoti automobiliams parkuoti. Jie prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Krianta“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kadangi pagal šį planą jiems tenkanti bendrojo žemės sklypo ploto dalis yra didesnė, atitinka žemės sklypo nuomos sutarčių sąlygas, teisingumo, protingumo ir racionalumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad iš jų nuomojamo 283 kv. m žemės sklypo ploto, 101,25 kv. m yra po pastatu, jiems tenka 8,36 kv. m kelio, jiems naudotis tenkanti žemės sklypo dalis yra 173 kv. m. Jie prašo, kad jiems būtų paskirta naudotis sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu „B“, nes jie šia dalimi naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką, atsakovas Lietuvos muzikų rėmimo fondas yra pagrindinė neįgalių žmonių bendrijos „Atgaiva“ steigėja, todėl neįgaliems asmenims patogiau ir saugiau patekti iš teritorijos, esančios šalia pastato, pažymėtos punktu „B“. Ieškovas taip pat siūlo naudotis jam „B“ punktu pažymėta teritorija, tačiau nepagrįstai vietoje 173 kv. m siūlo naudotis tik 25 kv. m teritorija.

4Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 0,2775 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys naudojasi šiuo žemės sklypu nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu, nei ieškovo, nei atsakovų daiktinės teisės į šį žemės sklypą neįregistruotos viešame registre. Dėl to teismas nepripažino, kad ieškovas ir atsakovai yra ilgalaikės nuomos, kaip daiktinės teisės, turėtojai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ir atsakovai nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, tiek ieškovo, tiek atsakovų naudojimosi valstybiniu žemės sklypu tvarka yra nustatyta sandoriais, kurių pagrindu jie naudojasi minėtu žemės sklypu, ir kurių galiojimo terminas yra skirtingas, į tai, kad savininkas nėra išreiškęs sutikimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti konkrečios bendros visiems esamiems naudotojams naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes tokia tvarka apribotų žemės sklypo savininko teisę pasibaigus bent vieno žemės sklypo naudotojo sandorio dėl naudojimosi žemės sklypu terminui, sudaryti sandorį su kitu žemės sklypo naudotoju. Teismas konstatavo, kad nei ieškovas, nei atsakovai neįrodė, jog nuomos sutartyse numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka varžo jų, kaip nuomininkų, teises, numatytas nuomos sutartimis, naudotis jiems paskirta žemės sklypo dalimi pagal nuomos sutartyse numatytą žemės tikslinę paskirtį, t. y. neįrodė teisės pažeidimo. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo šias teises ginti ieškinyje ar priešieškinyje nurodytu būdu, nustatant konkrečią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas pažymėjo, kad nei ieškovas, nei atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrins visiems daikto naudotojams vienodas galimybes naudoti jiems išnuomota žemės sklypo dalimi pagal nuomos ir panaudos sutartyse numatytą tikslinę paskirtį. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra objekto, kurio naudojimosi tvarką yra prašoma nustatyti, t. y. viešame registre nėra įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė.

5Ieškovas UAB „Olizarų rūmai“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas, o atsakovų priešieškinis atmestas. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė CK 4.75 str. 1 d., 4.165 str. 1 d., netaikė taikytinų CK 4.20 str., 4.168 str., pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176-185 str.). Naudojimosi tvarkos nustatymo teismo tvarka būtinumą sukėlė jo ir atsakovų kelis metus besitęsiantys nesutarimai dėl naudojimosi neužstatytu žemės sklypu. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ilgalaikės valstybinio žemės sklypo nuomos ir panaudos sutartys yra įregistruotos viešame registre, šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Sudarytos ir viešame registre įregistruotos ilgalaikės žemės nuomos ir panaudos sutartys yra įrodymas, kad ilgalaikės nuomos nuomininkai turi tas pačias teises kaip ir žemės sklypo savininkai. Pagal CK 4.165 str. 1 d. ilgalaikė nuoma yra daiktinė teisė, o pagal CK 4.20 str. daiktinė teisė yra absoliuti, todėl vadovaudamasis šiomis teisės normomis bei CK 4.168 str., jis turėjo teisę pasinaudoti CK 4.75 str. numatytu būdu spręsti ginčus tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad pasirinktas teisių gynimo būdas apribotų žemės savininko teisę, pasibaigus sandorio su vienu naudotoju santykiams, sudaryti sandorį su kitu žemės sklypo naudotoju dėl to, kad ginčo žemės sklypo ilgalaikės žemės nuomos ir panaudos sutartys sudarytos skirtingam ilgalaikės nuomos laikotarpiui, kadangi savininkas nepateikė įrodymų, jog savininko teisės yra pažeidžiamos arba būtų pažeistos, jei teismas nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad žemės savininkas būtų apribojęs nuomininkų teisę nustatyti tarpusavyje naudojimosi žemės sklypu tvarką. Skirtingi ilgalaikės nuomos ar ilgalaikės panaudos terminai nepažeidžia žemės nuomotojo ir savininko teisių, jeigu su nuomininku (naudotoju) sutartyje nustatytas terminas pasibaigia, kadangi pagal CK 6.486 str. 2 d. nuomotojas, sudarydamas sutartį su nauju nuomininku, privalo pranešti apie trečiųjų asmenų teises į išnuomojamą daiktą, o įregistruotos daiktinės teisės garantuoja teisių turėtojui teisių realizavimo apimtį. Naudojimosi neužstatytos statiniais ir neužimtos želdiniais žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos nustatymas užtikrintų nuomininkų ir naudotojų pareigą tinkamai išlaikyti ir tvarkyti bendrą žemės sklypą. Nors teismas pasisakė apie ginčo šalių ir žemės savininko sudarytose žemės sklypo nuomos sutartyse esančias nuomos sąlygas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, būdo ir pobūdžio, iš sutarčių yra akivaizdu, kad žemės savininkas nenustatė jam kokios nors naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri būtų pakankama spręsti kilusius nesutarimus su kitais to paties sklypo nuomininkais, todėl teismo išvada, kad žemės sklypo savininkas nustatė naudojimosi tvarką, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Automobilių parkavimo aikštelės šiame žemės sklype nėra, tačiau iš nusistovėjusios šio žemės sklypo naudojimo praktikos matyti, kad nesutarimas yra kilęs dėl automobilių stovėjimo kieme vietos ir skaičiaus. Dėl to jo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka išspręstų nesutarimus dėl automobilių stovėjimo vietos ir skaičiaus, kiemo dalių priežiūros ir tvarkymo klausimus. Atsakovų pateiktas žemės sklypo pasidalijimo planas apskritai yra ydingas, kadangi jis parengtas neatsižvelgiant į žemės sklypo naudotojų nuosavybės ar kitokia teise valdomų bei naudojamų statinių plotą, trečiųjų asmenų interesus, todėl šiuo planu negalima remtis sprendžiant atsakovų priešpriešinius reikalavimus.

6Atsakovai Lietuvos muzikų rėmimo fondas, Z. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisėtai konstatavo, jog valstybinės žemės nuomininkai pagal ilgalaikę nuomos sutartį neturi teisės nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes ilgalaikės žemės nuomos teisė nėra absoliuti, nuomojamą turtą asmuo gali naudoti pagal paskirtį, tačiau bet kokiam daikto apsunkinimui būtinas objekto savininko sutikimas. Apeliantai nenurodo vieno iš pagrindinių teismo argumentų, dėl kurių ieškinys buvo atmestas, t. y. kad žemės sklypo savininko atstovas prieštarauja tokios tvarkos nustatymui. Apeliantai deklaratyviai nurodo, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką būsimų žemės sklypo dalių nuomininkų (panaudos gavėjų) interesai nenukentės, nes ieškovas siekia išimtinai savo komercinių interesų – užtikrinti „Šekspyro viešbučio“ svečiams automobilio stovėjimo vietą vidiniame pastatų komplekso kieme ir neatsižvelgia į tai, kad būsimų nuomininkų ir ypač panaudos gavėjų interesus gali pažeisti apelianto siekiama patvirtinti tvarka nustatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius, gali būti suvaržyta žemės sklypo savininko teisė laisvai disponuoti žemės sklypu. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp nuomininkų ir panaudos gavėjų galėtų būti nustatyta tik individualizuojant ir apibrėžiant kiekvienam subjektui tenkančią žemės sklypo dalį, nustatant žemės sklypo bendrojo naudojimo plotą, o likusias dalis paskirstant proporcingai pagal nuomos (panaudos) sutartyse nurodytą žemės sklypo dalies plotą. Apelianto suformuota automobilių stovėjimo aikštelės naudingojo ploto naudojimo tvarka yra ydinga, nes nesant atskiro suformuoto daikto nėra teisinio pagrindo nustatyti jo naudojimo tvarką, patvirtinus 245 kv. m iš 2775 kv. m žemės sklypo naudojimosi tvarką likusios dalies naudojimosi tvarka nebūtų nustatyta, todėl neišskirtos ir atskirai nesuformuotos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos teisinė registracija gali būti ydinga, prieštarautų teisinių lūkesčių ir apibrėžtumo principams. Apelianto aikštelės padalijimo projektas yra subjektyvus, paremtas netiksliais matematiniais skaičiavimais, prieštarauja Žemės įstatymo 21 str. 7 p. Tai, kad jie nepadavė apeliacinio skundo, nereiškia, jog jie atsisakė priešieškinio reikalavimų, todėl yra tikslinga nagrinėjant apeliacinį skundą apelianto ieškinį ir priešieškinį nagrinėti kartu.

7Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis neatlygintinai naudojasi 553 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, esančia 2775 kv. m žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Ieškovas ir atsakovai, būdami žemės sklypo nuomininkai, neturi CK 4.75 str. numatytos teisės kreiptis į teismą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Jis nepritarė nei ieškovo ieškiniui, nei atsakovų priešieškiniui.

8Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

9

10Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kuriuos sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo UAB „Olizarų rūmai“ šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo nustatyti naudingo aikštelės ploto naudojimosi tvarką pagal pateiktą UAB „JTG projektai“ parengtą naudingo aikštelės 245 kv. m ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą: ieškovui paskirti naudotis aikštelės ploto dalimis, schemoje pažymėtomis indeksais A21, A56, A52, A35, kurių bendras plotas 164 kv. m, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai - schemoje pažymėtomis indeksais E37 ir E12, kurių bendras plotas 49 kv. m, Vilniaus dailės akademijai – schemoje pažymėta indeksu D7, kurios plotas 7 kv. m, Lietuvos muzikų rėmimo fondui - schemoje pažymėta indeksu B13, kurios plotas 13 kv. m, Z. K. - schemoje pažymėta indeksu C12, kurios plotas 12 kv. m. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, tenkinti ieškovo ieškinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas Lietuvos muzikų rėmimo fondo, Z. K. priešieškinis, kuriuo buvo prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Krianta“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad Z. K. ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas naudosis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu „B“, kurios bendras plotas 173 kv. m, ir apibrėžta ribų posūkio taškais 21-22-23-24-25. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo atmesti atsakovų priešieškinį, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovų priešieškinio pirmosios instancijos teismas neturėjo tenkinti dėl to, kad atsakovų parengtas žemės sklypo planas sudarytas neatsižvelgiant į žemės sklypo naudotojų nuosavybės ar kitokia teise valdomų bei naudojamų statinių plotą bei trečiųjų asmenų interesus, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo pasidalijimo planas apskritai yra ydingas ir juo nėra pagrindo remtis sprendžiant atsakovų priešpriešinius reikalavimus. Įvertinus šiuos apeliacinio skundo argumentus, tai, kad atsakovų priešieškinis yra atmestas, ieškovas apeliaciniu skundu nėra suformulavęs reikalavimo pakeisti sprendimo motyvų, kiti byloje dalyvaujantys asmenys nėra padavę apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja byloje pareikšto atsakovų priešieškinio reikalavimo, t. y. ar jis tenkintinas, ar netenkintinas. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad yra tikslinga nagrinėjant apeliacinį skundą apelianto ieškinį ir priešieškinį nagrinėti kartu. Su tokia atsakovų pozicija nesutiktina, nes atsakovai nėra padavę apeliacinio skundo. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jų priešieškinis, turėjo paduoti apeliacinį skundą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, aplinkybių, kad buvo pažeistas viešasis interesas, dėl kurio turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyta.

11Byloje nustatyta, kad 0,2775 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (T. 1, b. l. 24-25). Pagal bylos duomenis šį žemės sklypą patikėjimo teise iki 2010-07-01 valdė Vilniaus apskrities viršininko administracija, nuo 2010-07-01 jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Vilniaus miesto valdybos 2000-12-14 sprendimu Nr. 2415V buvo nustatyta, kad administracinių gamybinio ir kontrolės posto statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendras sklypas yra 2775 kv. m, buvo pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai išnuomoti arba parduoti ir suteikti teisę naudotis šiuo žemės sklypu 99 metams (T. 1, b. l. 32). Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka bei Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 14828 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“. Valstybinės žemės nuomos 2001-08-27 sutartimi minėto sklypo dalis, sudaranti 0,1611 ha, buvo išnuomota UAB „Alio“ 99 metams. 2004-02-04 susitarimu ši nuomos sutartis buvo pakeista, nurodant, kad nuomininkas yra UAB „Olizarų rūmai“, vietoj 99 metų buvo nurodyta, kad išnuomojama 2000-01-03 išperkamosios nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 17 metų (T. 1, b. l. 30). Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad UAB „Olizarų rūmai“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, sudaryta 2004-02-05, išsinuomojo iki 2099-02-04 minėto sklypo dalį – 0,0246 ha. (T. 1, b. l. 24). Minėto žemės sklypo dalis, sudaranti 0,0553 ha, pagal 2007-01-17 panaudos sutartį suteikta naudotis panaudos gavėjo teisėmis iki 2043-01-16 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai. Žemės sklypo dalis, sudaranti 0,052 ha, 2006-01-03 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi iki 2075-01-03 išnuomota Lietuvos muzikų rėmimo fondui. Atsakovei Z. K. pagal 2002-12-18 valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2101-12-17 išnuomota 0,0131 ha minėto žemės sklypo dalis, o 0,0082 ha dalis pagal 2003-10-17 panaudos sutartį suteikta naudotis panaudos teise iki 2058-10-16 Vilniaus dailės akademijai. Pagal bylos duomenis išnuomotos ir panaudos pagrindu perduotos 0,2775 ha sklypo dalys, remiantis žemės sklypo ploto, tenkančio užimamų patalpų savininkams, suderinimo protokolu (T. 1, b. l. 72). Iš šio protokolo matyti, kad UAB „Alio“ užimamų patalpų bendras plotas – 1220,99 kv. m, UAB „Olizarų rūmai“ - 186,12 kv. m, Z. K. – 99 kv. m, Lietuvos muzikų rėmimo fondo – 115,18 kv. m, Kultūros ministerijos – 419,23 kv. m, Kultūros ministerijos (dabar Vilniaus dailės akademijos) – 62,04 kv. m. Byloje yra pateikti šalių susirašinėjimo dokumentai, kuriuose nurodyta, kad 88,9 kv. m ploto savininkas yra S. C. M., tačiau tam, kad jis galėtų naudotis priklausančia pastato dalimi, jokia žemės sklypo dalis nėra skirta. Kadangi šios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėjamos, ieškovo ieškinys nėra tenkinamas, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiai nenagrinėja šių aplinkybių, tik į tai atkreipia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra įgaliota tvarkyti valstybinės žemės reikalus, vykdyti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatas, dėmesį.

12Ieškovas UAB „Olizarų rūmai“ ieškinį grindė tuo, kad jis ir Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė ilgalaikes žemės sklypo nuomos sutartis, numatytas CK 4.165 str. 1 d., kurios yra daiktinės teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nėra daiktinės teisės turėtojas, jo daiktinė teisė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarytos ir viešame registre įregistruotos ilgalaikės žemės nuomos ir panaudos sutartys yra įrodymas, kad ilgalaikės nuomos nuomininkai turi tas pačias teises kaip ir žemės sklypo savininkai, kad pagal CK 4.165 str. 1 d. ilgalaikė nuoma yra daiktinė teisė, o pagal CK 4.20 str. daiktinė teisė yra absoliuti, todėl vadovaudamasis šiomis teisės normomis bei CK 4.168 str., jis turėjo teisę pasinaudoti CK 4.75 str. numatytu būdu spręsti ginčus tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina, nes ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantas su žemės savininku sudarė ilgalaikę nuomos sutartį, numatytą CK 4.165 str. 1 d. Vien tai, kad ieškovas sudarė nuomos sutartis ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, neleidžia daryti išvados, kad ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytos nuomos sutartys dėl dalies 0,2775 ha žemės sklypo ploto nuomos, turi būti kvalifikuotos, kaip susitarimai dėl daiktinės teisės, nuomos santykių pagrindas yra savininko ir nuomininko susitarimas, dėl nuomos kvalifikavimo kaip ilgalaikės (emphyteusio) sprendžiama pagal susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008, 2010-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytuose susitarimuose nuorodų apie tai, kad sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys, kaip daiktinė teisė, nėra. Iš byloje nurodomų Vilniaus apskrities viršininko administracijos argumentų matyti, kad nesutinkama su tuo, jog buvo susitarta dėl daiktinės teisės. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodoma, kad daiktinės teisės į 0,2775 ha žemės sklypą nėra įregistruotos, nors CK 4.253, 4.259 str. numato, kad daiktinės turi būti registruojamos viešame registre. Juridinių faktų registravimas nėra daiktinių teisių registravimas, nes CK 4.253 – 4.259 str. numato daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimą. Pagal CK 4.256 str. asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą, daikto įgijimo nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimą ar juridinių faktų įvykimą patvirtinančius dokumentus, o viešo registro tvarkytojas priima sprendimą įregistruoti daiktus, teisių suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, išduoda dokumentus, patvirtinančius jų registravimą viešame registre (CK 4.257 str. 2 d.). Pagal nagrinėjamos bylos duomenis viešo registro tvarkytojas įregistravo juridinį faktą, o ne daiktinę teisę, viešo registro duomenys nėra nuginčyti, todėl jie laikomi teisingais ir išsamiais (CK 4.262 str.).

13Ieškovas nėra žemės sklypo bendraturtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas negali reikšti reikalavimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kaip žemės sklypo bendraturtis. Pagal bylos duomenis ieškovas reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo gali pareikšti kaip asmuo, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys suformuotame valstybiniame žemės sklype, nes pagal bylos duomenis ieškovui yra išnuomota žemės sklypo dalis tam, kad ieškovas galėtų eksploatuoti administracinius gamybinį ir kontrolės posto statinius (taip nurodyta teismui pateiktoje valstybinės žemės nuomos sutartyje). Ieškovui išnuomota 0,1857 kv. m ploto iš 0,2775 kv. m remiantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatomis. Išnuomojant ieškovui dalį žemės sklypo buvo nustatyta tik idealioji dalis, tačiau nebuvo nustatyta realioji dalis, t. y. nebuvo nustatyta, kurioje vietoje ieškovas turės teisę naudotis valstybinės žemės sklypu. Teismų praktikoje yra sprendžiami valstybinės žemės naudotojų reikalavimai dėl naudojimosi valstybinės žemės sklypu nustatymo tam, kad būtų galima eksploatuoti statinius ir išsinuomoti ar išsipirkti žemės sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir kitų valstybinės žemės sklypo naudotojų ir pastatų bendrasavininkių, tarp ieškovo ir žemės savininko yra iškilęs ginčas dėl naudojimosi ieškovui išnuomotu žemės sklypu, tačiau ieškovas byloje nereiškė reikalavimo kitiems pastatų bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos jam išnuomota žemės sklypo dalimi nustatymo, reikalavimo žemės savininkui dėl nuomos sutarčių pakeitimo ar papildymo, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, dėl kokių priežasčių žemės savininkas išnuomojo ieškovui žemės sklypo dalį, nesant pateikto žemės sklypo plano, kuriame būtų nurodytas ieškovo naudojamas žemės sklypo plotas. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti naudingo aikštelės ploto naudojimosi tvarką pagal pateiktą UAB „JTG projektai“ parengtą naudingo aikštelės 245 kv. m ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Toks ieškovo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas, nes nei ieškovui, nei kitiems pastatų bendraturčiams nebuvo išnuomota 245 kv. m ploto aikštelė. Kaip jau buvo minėta, ieškovui išnuomotas 0,1857 kv. m plotas iš 0,2775 kv. m, kuris ieškovui yra reikalingas pastatų eksploatavimui. Ieškovas ieškinį grindė ne tuo, kad jam reikalinga naudotis tam tikra sklypo dalimi dėl to, kad galėtų eksploatuoti savo statinius, o aplinkybėmis, susijusiomis su automobilių parkavimu. Iš ieškovo pateiktos UAB „JTG projektai“ parengtos naudingo aikštelės 245 kv. m ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schemos (T. 1, b. l. 26-27), liudytojo A. G., kuris sudarė schemą, parodymų matyti, kad ieškovas savo nuožiūra nustatė, kurioje vietoje yra aikštelė, ieškovas byloje neteikė jokių įrodymų, kaip ir kokiu principu buvo apskaičiuota, kad ieškovas turi teisę naudotis šios aikštelės 164 kv. m, kokiu plotu jis naudojasi kitoje sklypo dalyje, kokią dalį žemės sklypo užima jam priklausantys pastatai. Be to, ieškovas visiškai nesiejo savo reikalavimo su pastatų eksploatacija. Ieškovas byloje buvo nurodęs, kad 245 kv. m ploto sklypo dalis yra ta dalis, kuri neužstatyta statiniais ir neapsodinta želdiniais, tačiau byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti. Šalių susirašinėjimo dokumentuose yra duomenys, kad neužstatyto žemės sklypo (grindinio) plotas yra 896 kv. m (T. 1, b. l. 75). Pažymėtina, kad ieškovas savo reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu reiškė CK 4.75 str. pagrindu, t. y. kaip žemės sklypo bendraturtis, tačiau teikdamas naudojimosi tvarkos nustatymo projektą visiškai nesilaikė taisyklių, pagal kurias yra nustatoma naudojimosi tvarka žemės sklypo bendraturčiams, nes žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje, kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

14Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Kadangi atmestas ieškovo UAB „Olizarų rūmai“ apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. iš ieškovo atsakovams Lietuvos muzikų rėmimo fondui, Z. K. priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Atsakovai prašo priteisti po 907,50 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Atsakovams iš ieškovo priteistina po 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovų atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad abiems atsakovams atstovavo tas pats advokatas, kuris dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 20,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

19Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš ieškovo UAB „Olizarų rūmai“ atsakovams Lietuvos muzikų rėmimo fondui, Z. K. po 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

21Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Olizarų rūmai“ 20,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai