Byla e2A-276-252/2018
Dėl servituto panaikinimo, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolė Danguolė Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltishes Haus“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1596-228/2017 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Baltishes Haus“ ieškinį atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl servituto panaikinimo, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltishes Haus“ ieškiniu prašė panaikinti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ) nustatytą servitutą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, esančiam ( - ), 2006 m. rugsėjo 8 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ) nustatytas servitutas – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, leidžiantis kitiems asmenims naudotis 1081 kv.m. ploto sklypu pravažiavimui.
  3. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių (toliau – NŽT Utenos skyrių), prašydama panaikinti servitutą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, vienu iš motyvų įvardyta aplinkybė, kad su tuo nesutinka Utenos rajono savivaldybės administracija. Papildomai NŽT informavo ieškovę, jog rengiant teritorijų planavimo dokumentą, aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad žemės sklypas yra stovėjimo aikštelė ir turi būti naudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šį NŽT sprendimą apskundus Panevėžio apygardos administraciniam teismui, skundas buvo atmestas, konstatavus, jog nesant UAB „Baltishes Haus“ ir Utenos rajono savivaldybės administracijos sutikimo dėl servituto pabaigos, NŽT turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą.
  4. Utenos rajono savivaldybė su ieškovės prašymu susitarti dėl servituto panaikinimo nesutiko ir nurodė, kad pasibaigus servitutui, visuomenė praranda galimybę laisvai patekti ir pasistatyti transporto priemones prie miesto lankomų objektų, servitutas ir šiandien reikalingas naudoti pagal jo nustatymo tikslą: asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė yra intensyviai naudojama, reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti.
  5. Nors įsigyjant sklypą, ginčo servitutas jau buvo nustatytas ir žemės sklypas gavo tarnaujančio daikto statusą, tačiau ieškovei nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kurio žemės sklypo, kaip viešpataujančio daikto atžvilgiu buvo nustatytas servitutas, todėl ieškovė neturėjo galimybės nei sutikti, nei nesutikti su nustatytu servitutu ir jo apimtimi, tai yra ieškovė pripažino servituto ir kitų specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo teisėtumą, juos priėmė ir įsipareigojo jų laikytis. Teigia, kad tokios aplinkybės neatima teisės iš ieškovės kelti klausimą dėl servituto nustatymo teisėtumo ir prašyti panaikinti servitutą, išnykus servituto būtinumui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
  6. Ieškovė kreipėsi į Utenos rajono savivaldybę su prašymu panaikinti servitutą, tuo pagrindu, kad šiuo metu yra išnykęs žemės sklypui nustatytas kelio servituto būtinumas ir asmenys gali laisvai naudotis aplink žemės sklypą esančiais kitais bendro naudojimo privažiavimo keliais. Tačiau atsakovė atsisakė tartis šiuo klausimu. Esama faktinė situacija, kai aplink ginčo sklypą iš viso nėra suformuota sklypų, t.y. sklypas ribojasi su valstybinės žemės plotu, nebeliko būtinybės naudotis žemės sklypu, kaip tarnaujančiu daiktu tam, kad būtų galima patekti į kitus sklypus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu UAB „Baltishes Haus“ ieškinį dėl servituto panaikinimo atmetė.
  2. Apylinkės teismas nustatė, kad dar prieš ieškovei įsigyjant ginčo žemės sklypą, jis buvo naudojamas kaip vieša išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, t.y. skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, todėl ir parduodant minėtą žemės sklypą, buvo siekiama išsaugoti esamą faktinę padėtį. Utenos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. ( - ),,Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“ žemės sklypui, esančiam ( - ) mieste, (buv. adresas ( - )), nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) - leisti kitiems asmenims naudotis 1081 kv. m. ploto sklypu pravažiavimui.
  3. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys pagrindžia, jog ieškovės UAB „Baltishes Haus“ užsakymu UAB „Romas ir Virgis“ buvo rengiamas automobilių stovėjimo aikštelės techninis projektas numatomam ginčo žemės sklype esančios aikštelės išplėtimui, pratęsiant jau įrengtą aikštelę. Be to, ieškovė UAB „Baltishes Haus“, įsigydama nuosavybėn žemės sklypą, 2006 m. rugpjūčio3 d. pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei parengtame žemės sklypo plane, susipažino su informacija apie žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir kelio servitutu ir su tuo sutiko. Juolab, kad ir 2006 m. spalio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 11 punkte yra nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja įsigytą nuosavybėn žemės sklypą naudoti pagal šioje sutartyje nurodytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, laikytis nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatytų žemės servitutų, kitų apribojimų.
  4. Teismas pabrėžė, kad ieškovė UAB „Baltisches Haus“ niekada neginčijo administracinio akto - Utenos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. ( - ) ,,Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“, kuriuo buvo nustatytas servitutas.
  5. Teismas atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės argumentais dėl servituto būtinybės išnykimo sprendė, jog ieškovė UAB „Baltishes haus“ neįrodė, jog šiuo metu ginčo sklype nustatytas servitutas gali būti panaikintas, išnykus jo būtinumui. Teismas sprendė, kad net ieškovės pateikti įrodymai - žemės sklypo nuotrauka bei kartu su 2017 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktos konstatuojamo fakto 8 fotonuotraukos, patvirtina, kad ginčo sklype esanti aikštele yra intensyviai naudojama – joje statomi atvykusių asmenų automobiliai, o tai tik patvirtina, kad servituto būtinumas šiuo metu nėra išnykęs.
  6. Teismas vertino, kad privažiavimo kelias egzistavo visą laiką, ieškovei tai buvo žinoma nuo pat automobilių stovėjimo aikštelės techninio projekto rengimo pradžios, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, žemės plano pasirašymo, o įsigydama pagal pirkimo – pardavimo sutartį žemės sklypą su nustatytais suvaržymais, ieškovė pripažino servituto ir kitų specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo teisėtumą, juos priėmė ir įsipareigojo jų laikytis, nes ieškovei ir buvo leista žemės sklypą formuoti ir įrengti su sąlyga, kad jis bus naudojamas pagal esamą paskirtį ir naudojimo būdą bei nustatytą servitutą.
  7. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad neaišku, kokio sklypo naudai nustatytas servitutas, kad kelio servitutas nesuteikia teisės laikyti automobilių, kad nėra viešpataujančio daikto, ir kad servitutas nustatytas neatlygintinis ir jo savininkas negauna iš to jokios naudos, bei pasisakė, kad šios aplinkybės galėtų būti svarbios, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo neteisėtumo, bet ne dėl servituto panaikinimo, pasibaigus jo būtinumui.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovė UAB „Baltishes haus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), nustatytą servitutą (kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis) bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nesutinka su apylinkės teismas atliktu įrodymų vertinimu. Mano, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto pasibaigimą išnykus (pasibaigus) servituto būtinumui bei netinkamai taikė procesines teisės normas, t.y. sprendimas yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais ir dėl šių procesinių normų pažeidimo iš esmės neteisingai išspręsta byla.
  3. Teigia, kad apylinkės teismas, atmesdamas prašymą panaikinti servitutą, visiškai nepagrįstai ir neteisingai priešpastatė viešą interesą ir apelianto teisę nuosavybės teise valdomą daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Apelianto įsitikinimu servitutas, kaip teisės institutas, nėra tas instrumentas, kuriuo galėtų būti užtikrinami visuomenės interesai. Mano, kad teismas, nenustatęs konkretaus daikto ar daikto savininko, kurio naudai galėtų būti paliktas servitutas, kaip būtinosios servituto egzistavimo sąlygos, privalėjo apelianto prašymą tenkinti ir panaikinti servitutą išnykus (pasibaigus) servituto būtinumui.
  4. Apeliantės nuomone, sklypas naudojamas kaip aikštelė automobiliams pastatyti, nors žemės sklypui nustatytame servitute įrašyta: „turi leisti kitiems asmenims naudotis 1081 kv.m plotu pravažiavimui“. Teigia, kad servitutu šiuo metu naudojamasi (automobilių stovėjimo aikštelė yra intensyviai naudojama, reikalinga visuomenės reikmėms tenkinti, joje atvykę asmenys stato automobilius) ne pagal jo paskirtį, negali būti kito aiškinimo, kaip tik tai, kad servitutas skirtas išimtinai pravažiavimui. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad žemės sklypo naudojimas atitinka nustatyto servituto turinį, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, išplėtė žemės sklypui nustatyto servituto apimtį, kas lėmė neteisingas tolesnes teismo išvadas apie sąlygų servitutui pasibaigti egzistavimą.
  5. Apeliantas teikė įrodymus, jog šiuo metu neegzistuoja joks daiktas - žemės sklypas, kaip viešpataujantis daiktas, kurio naudai galėtų būti taikomas sklypui, esančiam adresu ( - ) mieste, nustatytas kelio servitutas. Todėl mano, kad apylinkės teismas, nenustatęs privalomų sąlygų servitutui egzistuoti, neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik spręsti dėl servituto pasibaigimo.
  6. Apelianto nuomone, servituto panaikinimui egzistuoja CK 4.135 straipsnio 1 dalyje aprašyta sąlyga, jog daiktas gali būti naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos.
  7. Nurodo, kad šalia ginčo sklypo laisvoje valstybinėje žemėje jau yra įrengtas kelias, kuriuo galima patekti į gretimus (toliau esančius) sklypus ir kuriuo gali naudotis visuomenė. Juolab, kad trečiasis asmuo teigė, jog gretimose laisvos valstybės žemės teritorijose jokių žemės sklypų, kuriems galėtų tarnauti nustatytas servitutas, nėra formuojama. Esant tokiai faktinei situacijai, nėra jokios būtinybės riboti ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypą. Aplinkybė, kad sudarant Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį apeliantė savaime pripažino servituto ir kitų specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo teisėtumą, juos priėmė ir įsipareigojo jų laikytis, neturi būti vertinama ieškovės nenaudai. Praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po sklypo įsigijimo pasikeitus ūkinėms ekonominėms aplinkybėms, apeliantė turi teisę kelti klausimą dėl servituto panaikinimo, juo labiau, kad sąlygos servituto panaikinimui egzistuoja.
  8. Atsakovė – Utenos rajono savivaldybės administracija prašo UAB „Baltisches Haus“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  9. Sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis bei pabrėžia, kad jokių įrodymų apie tai, kad sąlygos nuo to laiko, kai buvo nustatytas kelio servitutas iš esmės pasikeitusios dėl ko būtų pagrindas spręsti apie servituto būtinumo išnykimą, apeliantė nepateikė. Atsakovės nuomone, apeliantės pateikta fotolentelė tik įrodė, jog nustatytas servitutas yra naudojamas - automobilių stovėjimo aikštelė užstatyta transporto priemonių.
  10. Mano, kad skirtingai nei vertina apeliantė, pirmosios instancijos teismas, neturėjo teisinio pagrindo spręsti servituto egzistavimo teisėtumo klausimo, nes ieškiniu toks reikalavimas nebuvo keltas, be to, byloje yra pateikti teismine tvarka nenuginčyti, todėl galiojantys ir privalomi visiems suinteresuotiems asmenims teisės aktai, kurių pagrindu buvo nustatytas servitutas: Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 11d. įsakymas Nr. ( - ) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo“, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. ( - ) „Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-11 įsakymo Nr. ( - ) papildymo“, ir Utenos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“.
  11. Nors apeliantė nurodo, kad šalia servitutinio kelio laisvoje valstybinėje žemėje jau yra įrengtas kelias, tačiau nepaminėjo, kad laisvoje valstybinėje žemėje įrengtas kelias jau buvo prieš nustatant ginčijamą servitutą, todėl šio kelio buvimas, kuris jau buvo ir kuriuo visuomenė naudojosi prieš nustatant ginčo servitutą, nepagrindžia apeliantės teiginio, kad išnyko servituto būtinybė.
  12. Pabrėžia, kad norimas panaikinti servitutas, nustatytas Utenos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. ( - ) visuomenės reikmėms tenkinti siekiant sudaryti galimybę juo naudotis visiems asmenims neapribojant naudotojų rato. Teoriškai minėtą servitutą pagal jo nustatymo tikslą galima priskirti viešojo servituto institutui, kuris buvo nustatytas būtent visuomenės interesais, kad bet kuris asmuo galėtų patekti prie lankomų objektų (parduotuvių, įstaigų ir pan.), čia pat pasistatyti automobilį. Pabrėžtina, jog ir šiandien visuomenės intensyvus naudojimasis nustatytu servitutu tik patvirtina faktą, jog servituto būtinumas yra išlikęs. Šios aplinkybės jau egzistavo dar prieš apeliantei įsigijant žemės sklypą, dėl ko siekiant išlaikyti esamą faktinę padėtį ir buvo nustatytas servitutas. Juolab, kad ir žemės sklypą, esantį ( - ) mieste, buvo leista formuoti ir įrengti su sąlyga, jog šis sklypas bus naudojamas pagal esamą paskirtį ir naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) bei nustatytą servitutą. Apeliantė žemės sklypą nuosavybėn įgijo jau suvaržytą nustatytu visuomenės poreikiams kelio servitutu.
  13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeista.
  14. Nurodo, kad dar prieš ieškovei įsigyjant ginčo žemės sklypą, jis buvo naudojamas visuomenės interesams tenkinti, kaip vieša išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kiekvienas asmuo, norėdamas patekti į šalia esančias parduotuves, įstaigas, kitas institucijas joje statydavo savo automobilius, todėl ir parduodant minėtą žemės sklypą, buvo siekiama išsaugoti esamą faktinę padėtį. Servitutas buvo nustatytas siekiant suteikti galimybę juo naudotis visiems asmenims, neapribojant naudotojų rato. Be to, ieškovės UAB „Baltishes Haus“ užsakymu UAB „Romas ir Virgis“ buvo rengiamas automobilių stovėjimo aikštelės techninis projektas numatomam ginčo žemės sklype esančios aikštelės išplėtimui, pratęsiant jau įrengtą aikštelę, o apeliantei prieš įsigyjant sklypą buvo žinoma kelio servitutą.
  15. Pritaria apylinkės teismo motyvams, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo metu ginčo sklype nustatytas servitutas gali būti panaikintas, išnykus jo būtinumui, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra intensyviai naudojama. Mano, kad apeliantė siekia panaikinti nustatytą servitutą be jokio teisinio pagrindo. Servituto panaikinimas ieškovei tapo aktualus tik po to, kai šioje vietoje nebeturi parduotuvės.
  16. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad apeliantė 2015-04-30 kreipėsi į Utenos skyrių prašydama pateikti informaciją, kokių viešpataujančių daiktų tinkamam naudojimui užtikrinti yra nustatytas žemės sklype (kad. Nr. ( - ) k. v.), esančiame ( - ), kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kadangi jie neturi galimybės nustatyti viešpataujančių daiktų ir jų savininkų. Utenos skyrius informavo ieškovę kokiu teisiniu pagrindu nustatytas servitutas. Atsižvelgiant į servituto turinį, jis buvo nustatytas visuomenės reikmėms tenkinti, siekiant sudaryti galimybę juo naudotis visiems asmenims, neapribojant naudotojų rato, todėl išskirti konkrečių viešpataujančių daiktų ir jų savininkų nėra galimybės. Apeliantė įgydama žemės sklypą nuosavybės teise su nustatytais suvaržymais ir apribojimais, savaime pripažino servituto ir kitų specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo teisėtumą, juos priėmė ir įsipareigojo jų laikytis.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškinio reikalavimus atmetė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalis.
  2. Byloje pareikštas reikalavimas pripažinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui. Apeliacijos dalykas – patikrinti ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti pasibaigusiu kelio servitutą išnykus jo būtinumui.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – turi leisti kitiems asmenims naudotis 1081 kv.m. ploto sklypu pravažiavimui, nustatytas administraciniu aktu – Utenos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. ( - ) „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ , Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo“, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės suteikimo naudotis“, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ( - ) „ Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. ( - ) papildymo“ ir atsižvelgiant į žemės sklypų kadastrinius matavimus. Šio įsakymo priede suformuotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius turi įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko administracijos vardu, kadastro duomenys rodo, kad sklypui, esančiam ( - ), nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – turi leisti kitiems asmenims naudotis 1081 kv.m. ploto sklypu pravažiavimui.
  4. UAB ,,Baltisches Haus“ 2006 m. spalio 26 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) mieste. Sutarties 6 punkte numatyta, kad šiam žemės sklypui taikomas kelio servitutas – „teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – turi leisti kitiems asmenims naudotis 1081 kv.m. ploto sklypu pravažiavimui“. Sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis – kitos paskirties žemė, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (9 punktas). Sutarties 11 punktu pirkėjas įsipareigojo įsigytą sklypą naudoti pagal sutartyje nurodytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, laikytis nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatytų žemės servitutų, kitų apribojimų.
  5. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Nekilnojamojo daikto aprašyme/pastabose nurodyta, kad tai susisiekimo komunikacijos – Automobilių stovėjimo aikštelė, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kelių (gatvių). Išraše taip pat nurodytas ir kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Servituto aprašyme nustatyta, kad „turi leisti kitiems asmenims naudotis sklypu pravažiavimui“.
  6. Ieškovė 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių su prašymu panaikinti nustatytą kelio servitutą, išnykus šio servituto būtinumui, kadangi asmenys gali laisvai naudotis kitais bendro naudojimo privažiavimais. NŽT 2016 m. gegužės 6 d. priimtu sprendimu ieškovės prašymo netenkino ir nurodė, kad Utenos rajono savivaldybės administracija prieštarauja nustatyto servituto panaikinimui, kadangi ieškovei priklausantį žemės sklypą buvo leista formuoti ir įrengti tik su sąlyga, kad žemės sklypas bus naudojamas pagal esamą paskirtį ir naudojimo būdą bei nustatytą servitutą. O esant tokiai situacijai NŽT Utenos skyrius vykdydamas pavestas funkcijas, negali nuspręsti, kad visuomenei išnyko būtinumas naudotis ginčo sklypu.
  7. Ieškovė kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti NŽT Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą „Dėl servituto panaikinimo administraciniu aktu žemės sklype Nr. ( - )“ bei prašė įpareigoti NŽT Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovės 2016 m. kovo 8 d. prašymą dėl servituto panaikinimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu UAB ,,Baltisches Haus“ skundo netenkino ir pripažino, kad nesant UAB ,,Baltisches Haus“ ir Utenos rajono savivaldybės administracijos susitarimo dėl servituto pabaigos, atsakovas pagal savo kompetenciją turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl atsisakymo administracine tvarka panaikinti servitutą.
  8. Ieškovė 2017 m. balandžio 26 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydama pritarti kelio servituto ginčo sklype panaikinimui. Atsakovė – Utenos rajono savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 9 d. raštu informavo, kad kelio servituto panaikinimas nėra galimas. Pritarimas tokiam prašymui reikštų, kad visuomenė praranda galimybę laisvai patekti ir čia pat pasistatyti transporto priemonę prie miesto lankomų objektų, ir, kad ši galimybė būtų atkurta, reikia įrengti kitą tinkamą naudoti kelią (aikštelę). Atsakovė nurodydama kad servituto būtinybė nėra išnykusi, rašte pažymėjo, kad asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė yra intensyviai naudojama, reikalinga visuomenės reikmėms tenkinti, t.y. asmenys, atvažiavę į šalia esančias parduotuves, įstaigas, aikštelėje stato automobilius.
  9. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas). Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).
  10. Nutarties 38 punkte aptarto teisinio reguliavimo, aktualaus ginčo klausimui, analizė leidžia daryti išvadą, kad servitutą pasibaigusiu dėl servituto būtinumo išnykimo galima pripažinti tik tuomet, kai iš esmės pasikeičia konkrečios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas.
  11. Nors ieškinio reikalavimas argumentuojamas pasikeitusiomis aplinkybėmis dėl ko viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tačiau tokių aplinkybių ieškovė iš esmės nenurodė. Priešingai, apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė neneigia, kad fiziškai niekas nepasikeitė, tačiau servituto panaikinimui neabejotinai egzistuoja antroje teisės normos - CK 4.135 straipsnio 1 dalyje aprašyta sąlyga, jog daiktas gali būti naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos. Tai, kad ieškovei, kaip verslo subjektui, nebesinaudojant minėtoje vietovėje esančiu universalinės parduotuvės pirmuoju aukštu savo maisto prekių parduotuvei, nustatytas kelio servitutas tapo nebeaktualus, kolegijos vertinimu tokių aplinkybių CK 4.135 straipsnio prasme, neįrodo. Juolab, kad kelio servitutu, šiuo metu, kaip ir daugiau nei 10 metų nuo jo nustatymo, naudojasi neapibrėžtas ratas asmenų, kad galėtų patekti prie įvairių, visuomenės poreikius tenkinančių Utenos miesto institucijų ir įstaigų.
  12. Atsižvelgiant ne tik į ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimo būdą, paskirtį, bet ir į šios teritorijos projektinę medžiagą, ginčo servituto nustatymo eigą bei prasmę, kurie detaliai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, kolegija sprendžia, kad vien ieškovės vykdomo verslo pokyčiai negali lemti kelio servituto panaikinimo būtinybės. Ieškovei priklausantis žemės sklypas yra miesto dalyje, kur yra didelė įstaigų, institucijų ir verslo objektų koncentracija, todėl servituto nustatymas neabejotinai susietas su visuomenės poreikiais, kas apeliantei buvo žinoma dar prieš įsigyjant sklypą, juolab, kad jos pačios užsakymu UAB „Romas ir Virgis“ rengė automobilių stovėjimo aikštelės techninį projektą, t.y. ieškovei buvo leista pirkti sklypą su jau nustatytais ribojimais, kas nepaneigia kelio servituto egzistavimo būtinybės ir šiai dienai.
  13. Apeliantės argumentai, kad nenustatytos privalomos sąlygos ginčo servitutui egzistuoti, nes nėra viešpataujančio daikto, kurio naudai galėtų būti nustatytas servitutas, ginčo atveju nėra aktualūs nes kaip pabrėžia apeliantė - paties administracinio akto, kuriuo nustatytas servitutas ji neginčija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, galiojusių ginčo servituto nustatymo metu (nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 12 d.) nuostatose neįtvirtinta, kad administraciniu aktu nustatant servitutą sprendime turi būti įrašytas viešpataujantysis daiktas (ar kad jis turi būti įregistruotas).
  14. Kitą vertus, sprendžiant klausimą dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu išnykus jo būtinumui, kaip pagrįstai nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, turi būti nagrinėjamos ir įrodinėjamos aplinkybės ne dėl servituto esmės ir paskirties, tačiau tokių aplinkybių esminis pasikeitimas. Bylos duomenys - nutarties 32 punkte įvardyti viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, patvirtina, kad ieškovė su ginčijamu servitutu sutiko ir sklypo, kuriam kelio servitutas nustatytas visam plotui pirkimo – pardavimo sutartį su nustatytais apribojimais pasirašė laisva valia. Todėl ieškovės pozicija dėl kitų galimybių (kurios, kaip pagrįstai konstatuota ginčijame sprendime, egzistavo servituto nustatymo metu), patekti prie miesto visuomenei reikšmingų objektų, galėjo būti šalių vertintina servitutą nustatant, bet ne prašant jį pripažinti pasibaigusiu CK 4.135 straipsnio pagrindu.
  15. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 1 dalimi servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Tačiau, tai, kad apylinkės teismas, konstatavo faktinę aplinkybę, kurios neneigia ir apeliantė, kad ginčo sklypas, kuriam nustatytas servitutas, visuomenės naudojamas ne tik pravažiavimui, bet ir kaip automobilių stovėjimo aikštelė, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė žemės sklypui nustatytą servituto apimtį. Iš nutarties 34 punkte aptartų Nekilnojamojo turto registro duomenų akivaizdu, kad ginčo servitutas suteikia teisę kitiems asmenims tik pravažiuoti keliu. Aplinkybė, kad be administraciniu aktu nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos servituto apimties, faktiškai jis naudojamas pagal įregistruotą žemės sklypo naudojimo būdą ir paskirtį - kaip automobilių stovėjimo aikštelė, t.y. plačiau nei nustatytas servitutas, nepaneigia kelio servituto būtinybės. Tačiau, apeliantė, kaip sklypo savininkė, turi teisę imtis priemonių, kad nebūtų pažeistas konkretus servituto turinys, t.y. kreiptis į atitinkamas institucijas dėl kelio ženklų, ribojančių transporto priemonių stovėjimą UAB „Baltishes House“ sklype, pastatymo.
  16. Patikrinus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad sąlygos nuo to laiko, kai buvo nustatytas ieškovės nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype kelio servitutas, iš esmės nepasikeitė. Ši išvada atitinka protingumo bei sąžiningumo principus bei nesudaro pagrindo ir apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl servituto pabaigos išnykus kelio servituto būtinumui ieškovės nuosavybės teisėmis valdomame sklype.
  17. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010). Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
  18. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
  19. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai