Byla 2-250/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SDS“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ištaisytas rašymo apsirikimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SDS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. ir 2013 m. lapkričio 20 d. nutarčių, kuriomis civilinėje byloje Nr. B2-6053-467/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aldaila“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SDS“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ištaisytas rašymo apsirikimas, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl byloje dėl bankroto bylos iškėlimo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo.

4Ieškovas UAB „Aldaila“ ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „SDS“ bankroto bylą, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė argumentais, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 160 490,81 Lt sumą (bauda už pavėluotą darbų atlikimą), tačiau į raginimus atsiskaityti nereaguoja, tikėtina, jog neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais, o jo pradelsti įsipareigojimai gali viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas yra nemokus, neatsiskaito tiek su ieškovu, tiek su kitas savo kreditoriais, nuolat yra įsiskolinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje dėl bankroto bylos UAB „SDS“ iškėlimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio antrosios dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, visų atsakovo kreditorių interesais pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovui UAB „SDS“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, bet paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; areštavo bankų sąskaitose esančias atsakovo lėšas, uždraudžiant disponuoti lėšomis, bet paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, iš sąskaitose esančių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius; sustabdė areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus, pagal kuriuos buvo išduoti vykdomieji dokumentai.

7Teismas nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis bankroto byloje yra siekiama užtikrinti ne tik ieškovo, bet visų įmonės kreditorių turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Taip pat teismas darė išvadą, jog ieškinyje nurodyta ieškovo reikalavimo suma – 160 490,81 Lt, iškėlus atsakovui bankroto bylą, preliminariais duomenimis galėtų būti ieškovo kreditorinio reikalavimo suma. Atsakovui ilgą laiką neatsiskaitant su ieškovu ir nesant duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galios iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

8Nutartyje pastebėtas rašymo apsirikimas – neteisingai nurodytas atsakovo pavadinimas – buvo ištaisytas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „SDS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. ir 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis bei skirti baudą ieškovo vadovui G. B. už neteisėtą ieškinio padavimą ir įtakos atsakovo mokumui darymą.

11Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

121. Teismas apskritai turėjo nepriimti kaip nepagrįsto ir neatitinkančio ĮBĮ reikalavimų ieškovo UAB „Aldaila“ ieškinio dėl bankroto bylos atsakovui UAB „SDS“ iškėlimo (ieškovas nėra atsakovo kreditorius (ieškovo pateiktos sąskaitos Nr. 00001305 atsakovas nepripažįsta kaip nepagrįstos), ieškinyje nurodomi neegzistuojantys bankroto bylos atsakovui iškėlimo pagrindai, ieškovas neinformavo atsakovo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo). Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai priimto ieškinio pagrindu.

132. Atsakovas UAB „SDS“ yra mokus, neturi pradelstų įsipareigojimų. Tai atsakovas yra ieškovo kreditorius. Atsakovas ieškovui teikė patalpų įrengimo paslaugas, tačiau už jas ieškovas neapmokėjo 4 (vėliau dar 2) sąskaitų. Atsakovas ne kartą ragino ieškovą atsiskaityti. Pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB „SDS“ ir UAB „Aldaila“ skolų suderinimo aktą ieškovas atsakovui skolingas iš viso 69 509,19 Lt. Pagal UAB „SDS“ ieškinį Kauno apygardos teisme ieškovui UAB „Aldaila“ iškelta civilinė byla dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo (byla sustabdyta, kol bus išspręstas restruktūrizavimo bylos UAB „Aldaila“ iškėlimo klausimas).

143. Ieškovas ieškiniu klaidina teismą bei daro įtaką atsakovo veiklai ir mokumui. Taip ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, už tai ieškovo vadovui G. B. turi būti skiriama bauda.

15Ieškovas UAB „Aldaila“ atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti. Ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

161. Atsakovas UAB „SDS” yra nemoki įmonė (pradelsti įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę), neatsiskaitanti su ieškovu ir kitais kreditoriais. Iš atsakovo vien per 2013 metus kreditoriams daugiau nei dešimtyje bylų yra priteistos skolos, atsakovas nuolat skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nuolatos mažėja atsakovo darbuotojų skaičius (dittp://rekvizitai.vz.lt/imone/uab sds/skolos-sodrai/).

172. Kadangi atsakovui keltina bankroto byla dėl nemokumo, teismas pagrįstai visų atsakovo kreditorių interesams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo turtą.

183. Ieškovas procese gina savo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises. Tai nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, o tai rodo ieškovo mokumą bei atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Dėl 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties

22Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje dėl bankroto bylos atsakovui UAB „SDS“ iškėlimo vadovaudamasis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir CPK 144 straipsnio 1 dalimi visų atsakovo kreditorių interesais pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo turtą ir sustabdė išieškojimą iš atsakovo.

23Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankroto procese turi ypatumų lyginant su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu byloje pagal konkretaus potencialaus kreditoriaus ieškinį. Bankroto procese laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne konkretaus kreditoriaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, o visų kreditorių interesais. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemonės visų kreditorių reikalavimams užtikrinti lemia bankroto procesui būdingas kreditorių lygiateisiškumo principas, be kita ko reiškiantis, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi turėti vienodas galimybes patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Šis kreditorių lygiateisiškumo principas bankroto bylos iškėlimo stadijoje užtikrinamas sustabdžius jų naudai išieškojimą pagal individualių ieškinių pagrindu priimtus teismų sprendimus (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis) ir taikant laikinąsias apsaugos priemones – įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, turto areštą (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Iškėlus įmonei bankroto bylą, jos kreditorių reikalavimai tenkinami, o bankrutuojančios įmonės turtas naudojamas tik ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 35 straipsnis). Visomis šiomis priemonėmis ir teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai bus patenkinti proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (kreditorių lygiateisiškumo principas).

24Šioje byloje atsakovas visų kreditorių interesais pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ginčija tiek ginčydamas skolos ieškovui egzistavimą, tiek įrodinėdamas savo mokumą. Kadangi skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos visų atsakovo kreditorių interesais, atskirajam skundui išnagrinėti esminės reikšmės neturi šalių argumentai dėl jų tarpusavio teisinių santykių, prievolių, įsiskolinimo. Aplinkybės, susijusios atsakovo įsiskolinimais, mokumu, nagrinėtinos sprendžiant ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų argumentų šioje nutartyje nepasisako.

25Kaip jau minėta, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos visų atsakovo kreditorių interesais, o jų taikymą bankroto byloje lemia siekis užtikrinti visų kreditorių lygiateisiškumą. ĮBĮ imperatyviai nustato teismo pareigą, priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sustabdyti išieškojimą iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Nors ši imperatyvi teisės norma kaip teisinis pagrindas nenurodyta skundžiamoje nutartyje, iš jos rezoliucinės dalies akivaizdu, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos.

26Kitos skundžiama nutartimi taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas) taikymo pagrindas – grėsmė, kad atsakovas gali būti nemokus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-396/2010; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1834/2012; kt.). Iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį, vertino, ar yra grėsmė, jog atsakovas gali būti nemokus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra potencialus atsakovo kreditorius, neatsiskaito ilgą laiką, turi kitų kreditorių, išsamūs duomenys apie atsakovo turtinę padėtį teismui dar nėra žinomi. Taigi pirmosios instancijos teismas dėl grėsmės, jog atsakovas gali būti nemokus, pasisakė pagal turimus, nors atsakovo nemokumui išsamiai įvertinti ir nepakankamus, duomenis. Pažymėtina, kad bylose dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimo priėmimo stadijoje, kai sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, teismas paprastai dar neturi duomenų, reikalingų įvertinti atsakovo mokumą (išsamių duomenų apie turtinę padėtį, įsipareigojimų, pradelstų įsipareigojimų apimtį, kreditorius). Dėl atsakovo mokumo teismas pasisako bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovo turto areštą, pagal turimus duomenis apie atsakovą pagrįstai konstatavo esant grėsmę, kad atsakovas gali būti nemokus ir todėl pagrįstai visų atsakovo kreditorių interesais areštavo atsakovo turtą (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

27Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes tam, jog būtų išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai kvalifikavo nustatytus faktus ir taikė galiojančią teisę, todėl ši nutartis paliekama galioti nepakeista.

28Dėl 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties

29Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. ir 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, tačiau iš atskirojo skundo argumentų darytina išvada, kad skundžiama iš esmės yra tik 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirajame skunde yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis remdamasis atsakovas ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsakovas nenurodo jokių argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2013 m. lapkričio 19 d. nutartyje, vadovaudamasis CPK 276 straipsniu. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartyje buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, t. y. buvo neteisingai nurodytas atsakovo pavadinimas, todėl 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

30Dėl baudos ieškovui skyrimo

31Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenustatė aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta, kad ieškovas piktnaudžiauja civiliniu procesu. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje sprendžia, ar pagrįstai ir teisėtai pagal ieškovo prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nenagrinėja aplinkybių, ar ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, ar šis jo reikalavimas tenkintinas. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas, paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir CPK 95 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galėtų būti ieškovui skiriama bauda.

32Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. ir 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl byloje dėl bankroto bylos iškėlimo pritaikytų... 4. Ieškovas UAB „Aldaila“ ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „SDS“... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje... 7. Teismas nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis bankroto byloje yra... 8. Nutartyje pastebėtas rašymo apsirikimas – neteisingai nurodytas atsakovo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „SDS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 11. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:... 12. 1. Teismas apskritai turėjo nepriimti kaip nepagrįsto ir neatitinkančio... 13. 2. Atsakovas UAB „SDS“ yra mokus, neturi pradelstų įsipareigojimų. Tai... 14. 3. Ieškovas ieškiniu klaidina teismą bei daro įtaką atsakovo veiklai ir... 15. Ieškovas UAB „Aldaila“ atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti.... 16. 1. Atsakovas UAB „SDS” yra nemoki įmonė (pradelsti įsipareigojimai... 17. 2. Kadangi atsakovui keltina bankroto byla dėl nemokumo, teismas pagrįstai... 18. 3. Ieškovas procese gina savo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises. Tai nėra... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Atskirasis skundas netenkintinas.... 21. Dėl 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties... 22. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje... 23. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankroto procese... 24. Šioje byloje atsakovas visų kreditorių interesais pritaikytas laikinąsias... 25. Kaip jau minėta, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio... 26. Kitos skundžiama nutartimi taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės... 27. Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 28. Dėl 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties... 29. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013... 30. Dėl baudos ieškovui skyrimo... 31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus,... 32. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 33. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. ir 2013 m. lapkričio 20 d....