Byla e2A-765-196/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių prekybos centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-971-230/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“, perėmusi teises iš BUAB „Kelių remonto grupė“, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grundolita“ 83 800,49 Eur skolą, kurią sudaro 61 471,88 Eur nesumokėta suma už pagrindinės prievolės įvykdymą, 3 132,71 Eur palūkanos, 19 195,90 Eur delspinigiai, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodyta, kad, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, UAB „Kelių remonto grupė“ buvo iškelta bankroto byla. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Kelių remonto grupė“ atžvilgiu – areštavo visą turtą, uždraudė turto realizavimą ir išieškojimą teismine ir ne ginčo tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. Bankroto bylos iškėlimo UAB „Kelių remonto grupė“ dieną fiksuotas UAB „Grundolita“ įsiskolinimas 288 339,74 Lt sumai, iš kurio 212 250,10 Lt įsiskolinimo dalis susidarė už parduotas prekes ir atliktus darbus pagal sąskaitas faktūras. UAB „Kelių remonto grupė“ bankroto administratorius siuntė atsakovei raštus dėl įsiskolinimo grąžinimo. Atsakovė atsakė, jog 2012 m. balandžio 18 d. iš UAB „Šiaulių plentas“ įgijo reikalavimo teisę į UAB „Kelių remonto grupė“ ir atliko 212 250,10 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą bei išsiuntė UAB „Kelių remonto grupė“ pareiškimą apie įskaitymą. Administratorius nurodė atsakovei, jog pareiškimas apie įskaitymą iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo gautas. Atsakovė nurodė, jog apie įskaitymą UAB „Kelių remonto grupė“ pranešė elektroniniu paštu. Pagal teismų praktiką įskaitymą atliekanti šalis turi pasirūpinti, kad kita šalis pranešimą realiai gautų, tačiau atsakovė nesirūpino realiu UAB „Kelių remonto grupė“ informavimu apie įskaitymą, elektroninis laiškas nebuvo gautas. Tarp UAB „Kelių remonto grupė“ ir atsakovės nebuvo jokio žodinio bendravimo ir jokio žodinio susitarimo dėl įskaitymo. Atsakovės 2012 m. balandžio 27 d. skolų suderinimo akte UAB „Kelių remonto grupė“ skola atsakovei sudaro 30 459,11 Lt, tai rodo, jog įskaitymas turėjo būti atliktas iki šio suderinimo akto. UAB „Kelių remonto grupė“ direktorius patvirtino, jog įskaitymas žodžiu nebuvo atliktas, dėl jo iš viso nebendrauta. Be to, vos po 7 dienų, 2012 m. gegužės 4 d., atsakovė surašė pareiškimą apie įskaitymą, kuriame nurodė, kad „UAB „Grundolita“ šio pranešimo dieną skolininkui yra skolinga 212 250,10 Lt. Tokia dokumento formuluotė liudija, jog atsakovė nelaikė įskaitymo atlikto iki 2012 m. balandžio 27 d. skolų suderinimo akto. Atsakovės pateiktame pranešime nurodytos konkrečios sudengiamos UAB „Kelių remonto grupė“ sąskaitos faktūros, tačiau nenurodyta, su kuriais konkrečiais atsakovės dokumentais (sąskaitomis faktūromis ar kt.) minėtos sąskaitos buvo sudengtos. Tik bendrai paminėta 2011 m. gegužės 4 d. sutartis, nenurodytas joks apmokėtinas dokumentas, nėra nurodytas skolos likutis, taigi pranešimas nėra aiškus. Be to, Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1777-605/2012 areštavo visą UAB „Kelių remonto grupė“ turtą, sustabdė turto realizavimą iki bus iškelta ar atsisakyta iškelti bankroto bylą. Turto arešto aktų registre šis areštas buvo registruotas, todėl laikytina, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui. Todėl teismui net ir pripažinus atsakovės atsikirtimą apie tariamą pranešimo apie įskaitymą įteikimą, ieškinys turėtų būti tenkinamas, kadangi toks įskaitymas būtų niekinis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi pradinei ieškovei UAB „Kelių remonto grupė“ buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį. Iš debitorinių įsiskolinimų, fiksuotų nutarties iškelti bankroto bylą dieną, sąrašo teismas nustatė, kad jame yra nurodyta atsakovės UAB „Grundolita“ 288 339,74 Lt skola. Administratoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. raštas atsakovei, teismo vertinimu, patvirtina, kad buvo pareikalauta iš atsakovės sumokėti nurodytą skolą. Atsakovė į tai atsakė 2013 m. sausio 16 d. raštu, kuriame nurodė, kad UAB „Grundolita“ 2012 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijo iš UAB „Šiaulių plentas“ 294 829,09 PLN (Lenkijos zlotų) reikalavimo teisę į ieškovę, ką, teismo vertinimu, pagrindžia byloje pateikti įrodymai: reikalavimo perleidimo sutarties nuorašas, pranešimo apie reikalavimo perleidimą išsiuntimą ir įteikimą kopijos, patvirtinančios, kad 2012 m. gegužės 4 d. pranešimu ieškovei atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Pranešime nurodyta, kad pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras atsakovė UAB „Grundolita“ yra skolinga ieškovei 212 250,10 Lt ir šiai sumai atliko įskaitymą. Teismas pažymėjo, kad po šio atsakovės pranešimo UAB „Kelių remonto grupė“ administratorius tik 2016 m. kovo 30 d. raštu pranešė atsakovei, kad tarp perimtų dokumentų atsakovės nurodyto pranešimo apie įskaitymą nebuvo ir paprašė pateikti įrodymus, jog ieškovei buvo pranešta apie įskaitymą. Atsakovė, atsakydama į tai, 2016 m. balandžio 7 d. raštu pranešė, kad pranešimas skolininkei buvo išsiųstas registruotu laišku ir elektroniniu paštu. Teismas konstatavo, kad būtent šio šalių susirašinėjimo pagrindu buvo pareikštas ieškinys. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės UAB „Kelių remonto grupė“ teises pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį perėmė dabartinė ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ (UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. spalio 3 d. rašto priedas).
  3. Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. rangos sutartimi UAB „Kelių remonto grupė“ įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos atstatymo darbus, o UAB „Grundolita“ įsipareigojo už juos sumokėti. PVM sąskaitų faktūrų nuorašai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės UAB „Grundolita“ skolą ieškovei UAB „Kelių remonto grupė“. Teismas pažymėjo, kad šalių ginčo dėl skolos dydžio ir jos pagrįstumo nėra, tačiau kilo ginčas, buvo ar nebuvo pranešta skolininkei – UAB „Kelių remonto grupė“ apie įskaitymą.
  4. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad ieškovė UAB „Kelių remonto grupė“ buvo informuota apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teismo vertinimu, tai patvirtina nurodytas atsakovės 2012 m. gegužės 4 d. pranešimas raštu ieškovei, kurio turinys yra tinkamas ir pakankamas vienašaliam įskaitymui atlikti, nes jame nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, skolos suma ir įskaitoma suma, t. y. jame nurodyta, kad atsakovė reikalavimo perleidimo sutartimi yra įgijusi 294 829,09 PLN (Lenkijos zlotų) dydžio piniginį reikalavimą, nurodyti skolą ieškovei pagrindžiantys duomenys ir bendra skolos suma, taip pat įskaitymo suma – 212 250,10 Lt. Nors ieškovė ginčija, kad toks pranešimas buvo gautas, o tiesioginių įteikimą patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta, tačiau įrodymų visuma teismui leido daryti labiau pagrįstą išvadą, kad ieškovė tokį panešimą yra gavusi. Teismas iš pašto siuntų, siuntinių priėmimo–išdavimo lydraščio nustatė, kad paslaugas teikusi UAB „Vilpostus“ 2012 m. gegužės 11 d. yra priėmusi iš atsakovės pašto siuntą persiuntimui UAB „Kelių remonto grupė“ (su atsakovės 2016 m. lapkričio 18 d. raštu pateikti papildomi rašytiniai įrodymai). Duomenų, kad ši siunta atsakovei būtų grąžinta, byloje nėra pateikta, o atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato pašto paslaugos teikėjo pareigą saugoti dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų pateikimą gavėjui asmeniškai pasirašytinai, 6 mėnesius nuo pašto siuntos pateikimo dienos, atsakovė dėl ieškovės delsimo pareikalauti pateikti įrodymus, kad ieškovei buvo tinkamai pranešta apie įskaitymą (tokių įrodymų pareikalauta 2016 m. kovo 30 d. raštu, nors pranešimo nuorašą gavo dar 2013 m. sausio 18 d.) yra praradusi galimybę surinkti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, 2012 m. gegužės 7 d. pranešimas apie įskaitymą buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu ieškovės elektroninio pašto adresu info@keliųremontogrupė.lt. (atsakovės 2016 m. liepos 4 d. atsiliepimo į ieškinį priedas). Nors šis elektroninio pašto adresas nėra nurodytas šalių pasirašytoje sutartyje (nurodytas kitas adresas keliųremontogrupėdam@takas.lt), į ką atkreipia dėmesį ieškovė, tačiau liudytojas J. Kiršis, buvęs UAB „Kelių remonto grupė“ komercijos direktorius, beje, pasirašęs ir šalių sudarytą sutartį, nurodė, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo atsakovė siuntė pranešimą, buvo naudojamas ir faktiškai buvo pagrindinis. Be to, šis liudytojas nurodė ir apie vykusias trišales derybas dėl skolų suderinimo akto pasirašymo, kas teismo vertinimu, patvirtina, kad UAB „Kelių remonto grupė“ apie ketinimą atlikti įskaitymą turėjo būti informuota. Teismo vertinimu, byloje pateiktas UAB „Kelių remonto grupė“ direktoriaus S. D. paaiškinimas raštu, kad nebuvo jokio žodinio susitarimo dėl reikalavimų įskaitymo (2016 m. rugsėjo 15 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priedas) nepaneigia nurodyto liudytojo parodymų, kadangi generalinis direktorius šiuose susitarimuose betarpiškai galėjo nedalyvauti, nes ir sutartis pasirašyta ne jo, o komercijos direktoriaus J. Kiršio. Teismo vertinimu, kryptingus atsakovės veiksmus dėl įskaitymo patvirtina ir su tripliku pateiktas 2012 m. balandžio 27 d. UAB „Grundolita“ buhalterės I. Mierkienės siųstas ieškovei UAB „Kelių remonto grupė“ elektroninis laiškas adresu keliųremontogrupėdam@takas.lt) dėl siunčiamo tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto. Teismas padarė išvadą, kad šis aktas ir jo duomenys nepaneigia atsakovės vėliau atlikto vienašalio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Teismas pažymėjo, kad pradžioje buvo bandoma įskaitymą atlikti šalių, turinčių tarpusavio įsipareigojimų, susitarimu ir, tik nepavykus to pasiekti, atsakovė įskaitymą atliko vienašališkai. Teismas padarė išvadą, kad įskaitymas buvo atliktas, pranešus apie tai ieškovei. Vien tai, kad ieškovė UAB „Kelių remonto grupė“ tarp administratoriui perduotų dokumentų tokių pranešimų nerado, teismo vertinimu, nepaneigia kitais įrodymais patvirtintų pranešimo pateikimo ieškovei aplinkybių, ypač kai administratoriui nebuvo perduoti visi dokumentai.
  5. Teismas nustatė, kad ieškinys dėl skolos priteisimo grindžiamas ir kitu pagrindu, t. y. ieškovės nuomone, net pripažinus įskaitymą buvus, jis yra niekinis ir negalioja, kadangi Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo kreditorių reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas UAB „Kelių remonto grupė“ turtas ir piniginės lėšos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti.
  6. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto turinį, kuriame nustatyta teismo teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šios normos taikymo praktiką, sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės, teismo taikytos iki bankroto bylos iškėlimo, galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą apsprendžia ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas, o ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 6 dalis.
  7. Tačiau teismas iš Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties nuorašo nustatė, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo kreditorių reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas UAB „Kelių remonto grupė“ nekilnojamasis, kilnojamasis ir kitas ilgalaikis materialus turtas, piniginės lėšos, uždraudžiant jai areštuotu turtu disponuoti (tokia laikinųjų apsaugos priemonių apimtis ir įregistruota). Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju įskaitymas buvo atliktas dėl priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų, atsiradusių iš prievolinių santykių, o tai yra turtinė teisė (CK 1.112 straipsnis), o ne nekilnojamasis, kilnojamasis ar ilgalaikis materialusis turtas ar piniginės lėšos, kuriems buvo taikyti draudimai ir kuriais buvo uždrausta disponuoti. Teismas sutiko su ieškove, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki nutarties iškelti bankroto bylą iškėlimo, tačiau disponavimas turtinėmis teisėmis (tarp jų ir atlikti įskaitymą) nebuvo uždraustas. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys, teismo vertinimu, neleidžia plėsti arešto masto iki draudimo disponuoti turtinėmis teisėmis.
  8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti teismų precedentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 391/2011, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1032-390/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-680/2013) nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi nurodytose bylose nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinys buvo skirtingas, t. y. kol bus priimta nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą arba atsisakyta ją kelti, buvo uždraustas prievolių vykdymas, turtinių teisių areštas, o nagrinėjamoje byloje turto areštas buvo taikytas siauresne apimtimi.
  9. Ieškovei nenuginčijus įskaitymo, teismas konstatavo, kad nepagrįstas jos reikalavimas priteisti skolą, o taip pat ir palūkanas bei netesybas. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog ieškovė UAB „Kelių remonto grupė“ iki įskaitymo atlikimo iš atsakovės būtų reikalavusi mokėti palūkanas ir delspinigius, byloje nėra pateikta (PVM sąskaita faktūra dėl delspinigių mokėjimo atsakovei nebuvo pateikta), todėl ieškovės šiuo metu priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai negalėjo būti įskaityti ir tokiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad įskaitymu buvo pažeistas įmokų paskirstymo eiliškumas, numatytas CK 6.54 straipsnyje. Be to, ieškovė pati ieškinyje pripažino, kad 212 250,10 Lt skola, kuri buvo įskaityta, susidarė už parduotas prekes ir atliktus darbus.

    8

  10. Teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nes nepaneigta, jog įskaitymas buvo atliktas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi nebuvo nustatytas draudimas atlikti įskaitymą, tačiau tai neužkerta kelio ieškovei ginti savo teises kitu pažeistų teisių gynimo būdu, pvz. prašant pripažinti įskaitymą negaliojančiu dėl kreditorių teisių pažeidimo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Kelių remonto grupė“ iki bankroto bylos iškėlimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribojo disponavimo turtinėmis teisėmis. Tokia išvada prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai. Teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų. Nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog pareiškimo patenkinimo atveju būtų iškelta įmonės bankroto byla, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Kelių remonto grupė“ turimą turtą gali parduoti, įkeisti, padovanoti arba kitaip perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko kreditorių reikalavimų tenkinimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimams užtikrinti areštuoti visą UAB „Kelių remonto grupė“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą, pinigines lėšas, sustabdyti turto realizavimą ir išieškojimą teismine ar ne ginčo tvarka iš UAB „Kelių remonto grupė“. Atsižvelgiant į nutarties priėmimo aplinkybes, tikslą, bei vadovaujantis nutartimi, kaip vientisu dokumentu, darytina išvada, jog areštas taikytas visam UAB „Kelių remonto grupė“ turtui.
    2. Nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones rezoliucinėje dalyje esantis nurodymas sustabdyti turto realizavimą ir išieškojimą teismine ar ne ginčo tvarka iš UAB „Kelių remonto grupė“ pagal savo sukeliamas pasekmes yra kitais žodžiai išreikštas viso UAB „Kelių remonto grupė“ turto areštas, kadangi uždraudžiama disponuoti ir bet kokia forma nukreipti išieškojimą į visą UAB „Kelių remonto grupė“ turtą, inter alia atlikti įskaitymą UAB „Kelių remonto grupė“ atžvilgiu. Dėl to kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės leido atlikti įskaitymą UAB „Kelių remonto grupė“ atžvilgiu ir taip sumenkinti UAB „Kelių remonto grupė“ turto masę.
    3. Pagal įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-637-230/2015, nustatyta, jog 2011 m. pabaigoje UAB „Kelių remonto grupė“ turėjo turto už 40 524 474 Lt sumą, t. y. ženkliai daugiau nei UAB „Gindana“ reikalavimas. Pagal infolex.lt duomenis, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012-12-21 nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-2776-555/2012 nustatyta, jog UAB „Kelių remonto grupė“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Gindana“ finansinis reikalavimas 108 091,99 Lt sumai (remiantis rekvizitai.lt duomenimis, A. A. prekybos įmonės „Gindana“ pavadinimas ir teisinė forma 2012-06-07 pakeista į UAB „Gindana“). Tai patvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos ne tik UAB „Gindana“, bet visiems UAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių interesams užtikrinti, kas reiškia jų taikymą vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
    4. Sprendžiant klausimą, turėjo įmonė teisę sudaryti sandorius dėl turto perleidimo iki bankroto bylos jai iškėlimo ar ne, esminę reikšmę turi teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kreditoriui pareiškus reikalavimą iškelti skolininkui bankroto bylą, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti visam atsakovo turtui, o ne tik ieškovo materialiniam teisiniam reikalavimui (kreditoriaus reikalavimo dydžio) užtikrinti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, jog gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas laikinąsias apsaugos priemones (areštą turtui) iš esmės gali taikyti dvejomis apimtimis: ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo dydžiui arba visam atsakovo turtui. Jokių kitų tarpinių variantų nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato. Dėl to skundžiamame sprendime daroma išvada apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tik tam tikros rūšies turtui prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
    5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vadovavosi teismų praktika, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo apsaugoti galimai nemokios įmonės turtinę padėtį ir užkirsti kelią per tą laiką sumažinti jos turtą, taip apsaugant visų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, tačiau priėmė įstatymams ir teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, kad disponavimas turtinėmis teisėmis nebuvo apribotas. Tai vertintina kaip netinkamas materialiosios teisės normų pritaikymas kas sudaro pagrindą panaikinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą (CPK 330 str.).
    6. Teismų praktika dėl ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo liudija, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos viso įmonės, kuriai keliama bankroto byla, turto atžvilgiu. Dėl to nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovės nurodyti teismų precedentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 391/2011, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1032-390/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-680/2013) taikytini, nes bylose teisiškai reikšmingos aplinkybės sutampa. Dėl to skundžiamame sprendime nepagrįstai atsisakoma jomis vadovautis.
    7. Atsakovė žinojo apie sunkią UAB „Kelių remonto grupė“ finansinę padėtį, 24 turto areštus, inicijuojamą bankroto bylą, taigi ir apie tai, jog įskaitymas (nei vienašalis, nei daugiašalis) su UAB „Kelių remonto grupė“ nebuvo galimas, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
    8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis padarė išvadą dėl sąskaitos faktūros delspinigiams privalomumo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai neaptarė ir nevertino atsakovės UAB „Grundolita“ ir UAB „Kelių remonto grupė“ 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarytos rangos sutarties Nr. R11-47 nuostatų, pagal kurias užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, moka rangovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
    9. Teismas neįvertino byloje nustatytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Liudytoju apklaustas J. K. nurodė, jog UAB „Kelių remonto grupė“ vedė derybas dėl trišalės užskaitos su „Šiaulių plento“ grupei priklausančiomis įmonėmis – atsakove UAB „Grundolita“ ir Lenkijos įmone PDM. Liudytojas nurodė, jog iki 2012 m. balandžio mėn. vidurio (jo išėjimo iš darbo) trišalis susitarimas nebuvo pasiektas. Į bylą pateiktas UAB „Kelių remonto grupė“ generalinio direktoriaus S. D. raštiškas patvirtinimas dėl susitarimo dėl įskaitymo su UAB „Grundolita“ nebuvimo ir UAB „Kelių remonto grupė“ buhalterinių duomenų teisingumo ir atitikimo faktinei situacijai (juose užskaita neatsispindi). Pati atsakovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog įskaitymas abipuse bendra šalių valia neįvyko, kas reiškia, kad įskaitymas (net jį pripažinus) buvo atsakovės atliktas vienašališkai.
    10. Rangos sutarties 9.2. punkte šalys numatė galimybę raštu, pasirašius abiems šalims, pakeisti ar papildyti rangos sutartį. Jeigu UAB „Kelių remonto grupė“ ir atsakovė būtų raštiškai susitarusios dėl užskaitos – tai būtų galima vertinti kaip rangos sutarties pakeitimą ir atleidimą nuo delspinigių. Atsižvelgiant į tai, jog toks susitarimas nebuvo pasiektas, į bylą nepateiktas rašytinis dokumentas keičiantis ar papildantis rangos sutartį, įvertinant, jog atsakovės įskaitymas (net pripažinus jį atliktu) yra vienašalis aktas (nepripažintas UAB „Kelių remonto grupė“), darytina išvada, kad atsakovė nebuvo atleista nuo pareigos mokėti delspinigius pagal rangos sutartį. Todėl vadovaujantis CK 6.54 straipsnyje nustatytu įmokų eiliškumu laikytina, jog jei ir buvo atliktas įskaitymas, pirmiausia buvo dengiami delspinigiai, o neapmokėta liko pagrindinės prievolės dalis, kuri (kartu su netesybomis) priteistina iš atsakovo.
    11. Ieškovė prašė priteisti palūkanas už pradelstas apmokėti sąskaitas faktūras, palūkanų paskaičiavimą nurodė dublike. Ieškovė palūkanas prašė priteisti už 5 metų laikotarpį skaičiuojant nuo jų apmokėjimo termino pasibaigimo dienos. Teismui nusprendus, jog įskaitymas buvo atliktas, teismas turėjo priteisti palūkanas už laikotarpį iki įskaitymo momento. Teismas sprendime dėl reikalavimo priteisti palūkanas nepasisakė, nenurodė teisinio pagrindo, dėl ko jų nepriteisė. Dėl to skundžiamas sprendimas ydingas.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Grundolita“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezoliucinėje dalyje išdėstytu nurodymu sustabdyti turto realizavimą ir išieškojimą teismine ar ne ginčo tvarka yra kitais žodžiais išreikštas viso UAB „Kelių remonto grupė“ turto areštas. Pažymėtina, jog tai įprastinė nuostata dėl turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymo privalomai (įstatymo pagrindu), teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau tai taikoma tik dėl įmonės priimtiems teismų ir kitų institucijų sprendimams ir pagal juos išduotiems vykdomiesiems dokumentams. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo šio ginčo atveju Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartyje pažymėjo jos motyvuojamojoje dalyje. Bet kokiu atveju, tai nėra ir negali būti vertinama kaip viso turto areštas.
    2. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su apelianto argumentais, kad sprendžiant klausimą, ar turėjo įmonė teisę sudaryti sandorius dėl turto perleidimo iki bankroto bylos jai iškėlimo, esminę reikšmę turi teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys. Tačiau būtina įvertinti ne tik teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį, bet ir paties teismo priimto vykdytino dokumento (nutarties) turinio detales. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kelių remonto grupė“ iškėlimo nagrinėjęs Kauno apygardos teismas dar 2012 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1777-605/2012 taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Kelių remonto grupė“ atžvilgiu – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo areštavo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą, pinigines lėšas, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti. Taip pat sustabdė turto realizavimą ir išieškojimą teismine ir ne ginčo tvarka. Papildomai, tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo ieškovė (UAB „Gindana“) turi kreiptis į antstolį, priešingu atveju, t. y. nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Pagal byloje esamus duomenis, UAB „Gindana“, kurios iniciatyva ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl UAB „Kelių remonto grupė“ turto suradimo ir aprašymo nesikreipė į antstolį CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, nepatikslino 2012 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1777-605/2012 areštuoto turto duomenų, todėl pagal paties teismo nurodytoje nutartyje nustatytas sąlygas (turinį) laikinosios apsaugos priemonės galiojo tik keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir privalomai vykdytina (CPK 18 straipsnis) pagal joje nurodytas sąlygas.
    3. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1777-605/2012 nutarė areštuoti atsakovės UAB „Kelių remonto grupė“ turtą, sustabdyti realizavimą ir bet kokius išieškojimus iš UAB „Kelių remonto grupė“ turto iki nutarties iškelti UAB „Kelių remonto grupė“ bankroto bylą ar atsiskalyti ją kelti įsiteisėjimo. Minėtoje byloje UAB „Grundolita“ nebuvo šalimi, todėl laikinosios apsaugos priemonės neapima draudimo ūkio subjektui UAB „Grundolita“ vykdyti atsiskaitymus ir padengti savo skolas UAB „Kelių remonto grupė“. Galiojančių prievolių įvykdymas UAB „Kelių remonto grupė“ naudai ne tik nepablogina galbūt nemokios įmonės turtinės padėties ir nesumažina jos turto, bet atvirkščiai – padidina jos mokumą ir sumažina skolų dydį. Dėl to atsakovės UAB „Grundolita“ veiksmai atliekant įskaitymą neprieštaravo nei priimtai teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei pažeidė UAB „Kelių remonto grupė“ interesus.
    4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1777-605/2012 teismo pritaikyto turto arešto turinys ir mastas nedraudė atlikti veiksmus dėl priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų, atsiradusių iš prievolinių santykių įskaitymo. Kadangi disponavimas turtinėmis teisėmis (tarp jų ir atlikti įskaitymą) nebuvo uždraustas, teismas pagrįstai darė išvadą dėl negalimumo plėsti arešto mastą, įvertinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį.
    5. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, susijusius su 24 UAB „Kelių remonto grupė“ turto areštų aktais. CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytoms pirmosios instancijos teismui, todėl šie argumentai apeliacinės instancijos teisme nevertinti (CPK 338 straipsnis).
    6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovei nenuginčijus įskaitymo, nepagrįstas ir jos reikalavimas priteisti skolą, o taip pat ir palūkanas bei netesybas. Be to, ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kad iki įskaitymo atlikimo UAB „Kelių remonto grupė“ būtų reikalavusi iš atsakovės mokėti palūkanas ir netesybas.
    7. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pareigos motyvuoti sprendimą, pateikė savo vertinimą dėl esminių byloje esančių įrodymų ir ginčo esmės. Teismas išnagrinėjo abiejų šalių argumentus, išanalizavo pateiktus įrodymus, juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys nėra pagrįstas.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų ribų.

14Dėl stenogramos priėmimo

  1. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismo posėdžio stenogramą. Teisėjų kolegija ją atsisako priimti, nes posėdžio garso įrašas ir informacinė pažyma jau yra byloje (CPK 314 straipsnis).

15Dėl įskaitomų reikalavimų atitikties įskaitymo sąlygoms

  1. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2013).
  3. Nagrinėjamu atveju BUAB „Kelių remonto grupė“ (bylos nagrinėjimo metu jos teises perėmė UAB „Šančių prekybos centras“) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grundolita“ 83 800,49 Eur (288 339,74 Lt) sumą, kurią sudaro 61 471,88 Eur (212 250,10 Lt) skola už parduotas prekes (asfaltą) ir atliktus darbus (asfaltbetonio dangos atstatymą), 3 132,71 Eur palūkanos, 19 195,90 Eur delspinigiai, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Kelių remonto grupė“ pardavė UAB „Grundolita“ prekes ir atliko rangos darbus, tačiau UAB „Grundolita“ tinkamai neatsiskaitė. Skolos faktą ir dydį tiek pradinė ieškovė, tiek jos teises perėmusi UAB „Šančių prekybos centras“, grindė prie ieškinio pridėtomis sąskaitomis faktūromis. Be to, pažymėtina, kad nekilo šalių ginčo dėl fakto, jog UAB „Kelių remonto grupė“ pardavė, o atsakovė UAB „Grundolita“ nupirko asfaltą, taip pat nekilo šalių ginčo dėl parduotos prekės ir atliktų darbų kiekio, kokybės bei skolos už parduotą prekę ir atliktus darbus dydžio, tačiau atsakovė teigia, kad pareigos apmokėti už UAB „Kelių remonto grupė“ parduotas prekes ir atliktus darbus ji neturi, nes atsakovė, 2012 m. balandžio 18 d. įgijusi iš UAB „Šiaulių plentas“ reikalavimą į UAB „Kelių remonto grupė“, 2012 m. gegužės 4 d. atliko 212 250,10 Lt įskaitymą.
  4. Nagrinėdamas skolos priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė turėjo 212 250,10 Lt reikalavimo teisę į ieškovę, kad tinkamai pranešė ieškovei apie atliekamą įskaitymą, pripažino atsakovės įskaitymo teisę, todėl ieškinį atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės teisę atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nes įskaitymą atlikti draudė ieškovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi nutarta iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo kreditorių reikalavimams užtikrinti areštuoti UAB „Kelių remonto grupė“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą, pinigines lėšas, turto saugotoju paskiriant UAB „Kelių remonto grupė“ ir uždraudžiant UAB „Kelių remonto grupė“ areštuotu turtu disponuoti; sustabdyti turto realizavimą ir išieškojimą teismine ar ne ginčo tvarka iš atsakovės UAB „Kelių remonto grupė; vykdyti skubiai; išaiškinti ieškovei (A. A. prekybos įmonei „Gindana“ – teisėjų kolegijos past.), kad dėl UAB „Kelių remonto grupė“ turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį ir apmokėti šios nutarties vykdymo išlaidas, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos; išaiškinti atsakovei (UAB „Kelių remonto grupė“ – teisėjų kolegijos past.), kad ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nustatytų apribojimų pažeidimą, t. y. aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį. Bankroto byla UAB „Kelių remonto grupė“ iškelta Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi palikta nepakeista. Įskaitymas, kaip minėta, atliktas 2012 m. gegužės 4 d. (žr. nutarties 2, 4 punktus).
  6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad UAB „Kelių remonto grupė“ iki bankroto bylos iškėlimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribojo disponavimo turtinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka.
  7. Sprendžiant klausimą, ar turėjo atsakovė teisę įskaityti ieškovės reikalavimą, esminę reikšmę turi teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys. Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos kreditorei pareiškus reikalavimą iškelti skolininkei bankroto bylą.
  8. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
  9. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankroto procese turi ypatumų lyginant su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu byloje pagal konkretaus potencialaus kreditoriaus ieškinį. Bankroto procese laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne konkretaus kreditoriaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, o visų kreditorių interesais. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemonės visų kreditorių reikalavimams užtikrinti lemia bankroto procesui būdingas kreditorių lygiateisiškumo principas, be kita ko reiškiantis, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi turėti vienodas galimybes patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Šis kreditorių lygiateisiškumo principas bankroto bylos iškėlimo stadijoje užtikrinamas sustabdžius jų naudai išieškojimą pagal individualių ieškinių pagrindu priimtus teismų sprendimus (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis) ir taikant laikinąsias apsaugos priemones – įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, turto areštą (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Iškėlus įmonei bankroto bylą, jos kreditorių reikalavimai tenkinami, o bankrutuojančios įmonės turtas naudojamas tik ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 35 straipsnis). Visomis šiomis priemonėmis ir teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai bus patenkinti proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (kreditorių lygiateisiškumo principas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-250/2014). Svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą, atsakovo turimo turto apimtis nesumažėtų ir nepablogėtų finansinės galimybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2009).
  10. Teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013). Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog pareiškimo patenkinimo atveju būtų iškelta įmonės bankroto byla, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Kelių remonto grupė“ turimą turtą gali parduoti, įkeisti, padovanoti arba kitaip perleisti tretiesiems asmenims, todėl kreditorių reikalavimų tenkinimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimų užtikrinimui areštuojamas visas UAB „Kelių remonto grupė“ nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas, piniginės lėšos, kad sustabdomas turto realizavimas ir išieškojimas teismine ar ne ginčo tvarka iš UAB „Kelių remonto grupė“. Atsižvelgiant į nutarties priėmimo aplinkybes, tikslą, bei vadovaujantis nutartimi kaip vientisu dokumentu, darytina išvada, jog areštas taikytas visam UAB „Kelių remonto grupė“ turtui. Nagrinėjamu atveju atlikus įskaitymą buvo sumažinta UAB „Kelių remonto grupė“ turto masė, nors tuo metu laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama, kad UAB „Kelių remonto grupė“ turimo turto apimtis nesumažėtų ir nepablogėtų finansinės galimybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė UAB „Grundolita“ turėjo teisę atlikti įskaitymą galiojant nutarčiai, kuria ieškovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad įskaitymas laikytinas teisėtu, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas baigėsi A. A. prekybos įmonei „Gindana“ nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, be to, atsakovė nežinojo apie nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl jai draudimas atlikti įskaitymą netaikytinas.
  12. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Turto arešto aktų registre žyma apie Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo panaikinta (t. 2, b. l. 32, 33). Teisėjų kolegija nagrinėjamu klausimu pažymi, kad nors A. A. prekybos įmonė „Gindana“ (nuo 2012 m. birželio 1 d. – UAB „Gindana“) ir nesikreipė į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teisėjų kolegijos padarytos išvados, jog įskaitymo atlikimo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios iki bankroto bylos iškėlimo draudė mažinti UAB „Kelių remonto grupė“ turtą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad A. A. prekybos įmonė „Gindana“ nesikreipė į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo, negali paneigti visų UAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių teisės turėti vienodas galimybes patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos visam UAB „Kelių remonto grupė“ turtui, jos buvo skirtos ne konkretaus kreditoriaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, o visų kreditorių interesais, Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartyje nurodyta, kad jos taikomos iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, todėl ieškovės reikalavimas atsiskaityti už patiektas prekes ir atliktus darbus negalėjo būti įskaitomas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorei kreipusis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei ir pastarosios turtui taikius laikinąsias apsaugos priemones, visas turtas buvo areštuotas (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), atsakovės UAB „Grundolita“ atliktas įskaitymas sumažino UAB „Kelių remonto grupė“ turto masę, taip buvo pažeistas UAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių lygiateisiškumo principas ir jų interesai, todėl pripažintinas neteisėtu.
  13. Konstatavus, kad įskaitymas yra negaliojantis, nes jis pažeidė nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudimą mažinti UAB „Kelių remonto grupė“ turto masę, teisiškai tampa nereikšmingos aplinkybės dėl to, ar įskaitymas atliktas vienašališkai, ar šalims susitarus, ar pranešus ieškovei, ar ne. Nagrinėjamu atveju pareiga išsaugoti UAB „Kelių remonto grupė“ turtą kilo tiek ieškovei, tiek kitiems asmenims (žr. šios nutarties 21 punktą), todėl UAB „Kelių remonto grupė“ turto įskaitymas negalėjo būti atliktas nei vienašaliu atsakovės pareiškimu, nei šalims susitarus, nei su pranešimu ieškovei, nei be jo.
  14. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais atsiliepimo į apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė nežinojo apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų turinį, taikymo pagrindą, todėl jai netaikytini apribojimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, ieškovės teisiniu statusu.
  15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, kad A. A. prekybos įmonė „Gindana“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „Kelių remonto grupė“ bankroto bylos iškėlimo; apie priimtą pareiškimą paskelbta viešame interneto tinklapyje (CPK 137 straipsnio 6 dalis). Teisme taip pat buvo gauti Ž. K., E. D., A. Ž., J. B., J. B., S. D., UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kelių remonto grupė“ (Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis bankroto byloje Nr. B2-35-535/2017), apie kurių priėmimą taip pat buvo paskelbta viešame teismo interneto tinklapyje. Įskaitymas, kaip minėta, atliktas 2012 m. gegužės 4 d., t. y. iki bankroto bylos UAB „Kelių remonto grupė“ iškėlimo. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „Kelių remonto grupė“ buvo taikyti 24 turo areštai, o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą šios aplinkybės neneigė (CPK 12 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui nenurodė aplinkybės apie turto arešto aktų kiekį, tačiau ši aplinkybė reikšmingos įtakos vertinant, ar įskaitymo atlikimas laikytinas teisėtu, neturi. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad ieškovė UAB ,,Šančių prekybos centras“ jau patikslintame ieškinyje nurodė, kad įskaitymo atlikimo metu UAB „Kelių remonto grupė“ turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Kelių remonto grupė“ bankroto byloje, todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie Turto arešto aktų registro duomenis tik papildomai pagrindžia teisėjų kolegijos jau anksčiau šioje nutartyje padarytą išvadą apie tai, jog UAB „Kelių remonto grupė“ reikalavimus įskaityti draudė UAB „Kelių remonto grupė“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr. šios nutarties 19, 23 punktus). Taigi iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto ir pobūdžio matyti, kad UAB „Kelių remonto grupė“ buvo uždrausta disponuoti turtu (taigi, ir turtinėmis teisėmis).
  16. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Apie pritaikytas laikinąsias apsaugos turėjo būti žinoma ir atsakovei UAB „Grundolita“ – vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, žinodama apie priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimą, neturėjo pakankamo pagrindo atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, be to, kaip minėta, šis įskaitymas pripažintinas negaliojančiu kaip pažeidžiantis nutarties, kuria UAB „Kelių remonto grupė“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudimą mažinti UAB „Kelių remonto grupė“ turto apimtį. Įvertinus šias aplinkybes sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad įskaitymas su UAB „Kelių remonto grupė“ nebuvo galimas.
  17. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad Turto arešto aktų registre registruojami ne tik teismų, bet ir antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant (Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „Kelių remonto grupė“ įskaitymo atlikimo metu buvo registruoti 24 turto arešto aktai. Nepaisant to, kad ieškovė tik apeliaciniame teisme nurodė apie pritaikytus 24 turto arešto aktus, turėtina omenyje, kad tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Nagrinėjamu atveju atsakovė atliko įskaitymą esant įregistruotiems UAB „Kelių remonto grupė“ turto arešto aktams, o duomenų, jog jie buvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra. Kadangi buvo areštuotas visas ieškovės turtas, tai laikytinas nepagrįstu atsakovės teiginys, kad nebuvo apribotas įskaitymo atlikimas (CPK 185 straipsnis).
  18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės UAB „Grundolita“ 2012 m. gegužės 4 d. atliktas įskaitymas buvo neteisėtas, nes buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areštuotas visas ieškovės turtas (CK 6.134 straipsnis 1 dalies 7 punktas). Pripažinus įskaitymo neteisėtumą, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už patiektas prekes ir atliktus darbus, laikytinas pagrįstu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.664 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad ginčo dėl skolos dydžio nėra (žr. šios nutarties 5, 19 punktus).

16Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

  1. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
  2. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
  3. Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
  4. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad UAB „Kelių remonto grupė“ ir atsakovė 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. R11-47. Šios sutarties ir atliktų darbų (atstatymo darbai Ramučiuose) pagrindu UAB „Kelių remonto grupė“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 184 109,97 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad atsakovė šią sumą turi apmokėti iki 2011 m. lapkričio 27 d. Rangos sutarties 8.1 punktas nustato, jog užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus šioje sutartyje nustatyta tvarka ir laiku, moka rangovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
  5. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalaujamų delspinigių nepriteisė, nes konstatavo, jog reikalavimas dėl skolos nepagrįstas, taip pat akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog iki įskaitymo atlikimo iš atsakovės ieškovė būtų reikalavusi mokėti palūkanas ir delspinigius, nepateikė PVM sąskaitos faktūros dėl delspinigių mokėjimo.
  6. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį (1 punktas); prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje (2 punktas); prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks; kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo (3 punktas). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad netesyboms (delspinigiams) nereikia išrašyti PVM sąskaitos faktūros, nes tai nėra pajamos iš veiklos. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, PVM sąskaitos faktūros atsakovei nepateikimas neturi įtakos atsakovės pareigai sumokėti delspinigius už termino apmokėti už patiektas prekes ir atliktus rangos darbus praleidimą. Konstatavus, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas, terminas sumokėti už atliktus darbus praleistas, sutartyje šalys aiškiai apibrėžė, kad delspinigiai bus skaičiuojami nuo termino sumokėti už atliktus darbus praleidimo dienos, šios sutarties sąlygos atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, o pirmosios instancijos teismo išvados, kad delspinigiai nepriteistini, nes byloje nėra duomenų, jog iki įskaitymo atlikimo iš atsakovės ieškovė būtų reikalavusi mokėti palūkanas ir delspinigius, pagrįstumo nepatvirtina įstatymo ar šalių sudarytos sutarties nuostatos.
  7. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio ir dubliko turinio, ieškovė delspinigius paskaičiavo už 180 dienas po 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.
  8. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).
  9. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytu argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą netesyboms, tačiau pastebėtina, kad ieškovė delspinigius ir skaičiavo už 180 dienas. Pažymėtina, 6 mėnesių ieškinio senaties termino taikymas reiškia, kad ieškovei negali būti priteistos netesybos už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl atsakovės reikalavimas atmesti ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo suėjus ieškinio senaties terminui laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2016 m. birželio 6 d., darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju delspinigiai gali būti skaičiuojami už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. birželio 6 d., todėl ieškovės prašymas priteisti 19 195,90 Eur delspinigių už 180 dienas po 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną tenkintinas.
  10. Ieškovė taip pat prašė priteisti 3 132,71 Eur kompensacines palūkanas už pradelstas apmokėti sąskaitas faktūras Nr.: KRG-0019881, KRG0019905, KRG-0020274, KRG-33732, KRG-0033745, KRG-0033781, KRG-0033808, KRG0033820, KRG-0033888, KRG-0033833, KRG-0033847, KRG-0033861, KRG-0033874. Palūkanų paskaičiavimą ieškovė nurodė dublike.
  11. CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Kompensacinėms palūkanoms ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinį penkerių metų laikotarpį iki ieškinio dėl kompensacinių palūkanų išieškojimo pareiškimo šios palūkanos gali būti priteisiamos. Nustatyta, kad ieškovė palūkanas prašė priteisti už penkerių metų laikotarpį (žr. dubliko 3.4 p.). Nepriklausomai nuo to, jog ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos nereikalavo iš atsakovės kompensacinių palūkanų, kad terminas apmokėti sąskaitas faktūras baigėsi 2010–2011 m., tačiau įvertinus, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, kad ieškovė jas prašo priteisti už penkerių metų laikotarpį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į kompensacinių palūkanų priteisimą.
  12. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog šalys susitarė dėl kompensacinių palūkanų dydžio už termino praleidimo apmokėti sąskaitas faktūras Nr. KRG-0019881, KRG0019905, KRG-0020274, KRG-33732, KRG-0033745, KRG-0033781, KRG-0033808, KRG0033820, KRG-0033888, KRG-0033833, KRG-0033847, KRG-0033861, KRG-0033874, be to, šalių ginčo dėl taikytino palūkanų dydžio nekilo, todėl teisėjų kolegija ieškovės dublike nurodytus palūkanų dydžius laiko pagrįstais. Be to, teisėjų kolegija sutinka su dublike nurodytu argumentu, kad nagrinėjamu atveju palūkanoms apskaičiuoti taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, galiojusios prievolės mokėti palūkanas atsiradimo momentu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-140/2012). Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti 3 132,71 Eur palūkanas yra pagrįstas.
  13. Ieškovė taip prašė priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas.
  14. Pagal CK 6.37, 6.210 straipsnius kreditorius turi teisę prašyti priteisti metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas, atsižvelgus į Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį bei 2 straipsnio 5 dalį, priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas laikytinas pagrįstu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

17Dėl nagrinėjamos bylos baigties

  1. Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino ir taikė vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos atsakovės atliktą įskaitymą pripažinti neteisėtu, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas – ieškinys tenkinamas priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Grundolita“ 61 471,88 Eur skolą, 3 132,71 Eur palūkanas, 19 195,90 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisimo

  1. Apeliacinį skundą patenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Ieškovės ieškinį bei apeliacinį skunda patenkinus visiškai, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
  3. Įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nei BUAB „Kelių remonto grupė“, nei ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“, perėmusi teises iš BUAB „Kelių remonto grupė“, nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ sumokėjo 1473,58 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Tenkinus apeliacinį skundą šios ieškovės patirtos išlaidos atlygintinos.
  4. BUAB „Kelių remonto grupė“, pateikusi pradinį ieškinį, nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai iš atsakovės valstybės naudai priteistina 1473,58 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

21Ieškinį tenkinti.

22Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių prekybos centras“ (įmonės kodas 300670270) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ (įmonės kodas 122760619) 83 800,49 Eur (aštuoniasdešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų 49 ct) sumą, kurią sudaro 61 471,88 Eur skola, 3 132,71 Eur palūkanos, 19 195,90 Eur delspinigiai, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (83 800,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 7 d.) iki visiško įvykdymo.

23Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių prekybos centras“ (įmonės kodas 300670270) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ (įmonės kodas 122760619) 1 473,58 Eur (tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 58 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.

24Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ (įmonės kodas 122760619) 1 473,58 Eur (tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 58 ct) žyminio mokesčio už ieškinį (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai