Byla e2A-1331-538/2015
Dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams R. U., UAB „Pajūrio naujienos“, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė pripažinti laikraštyje ( - ) numeryje paskleistus teiginius, kad anksčiau yra teistas arba už turtinį nusikaltimą, arba už smurtinį nusikaltimą neatitinkančiais tikrovės, priteisti ieškovui iš atsakovų R. U. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros solidariai 1448,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ( - ) ( - ) D. S. straipsnyje ( - ) buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad pasak prokuroro R. U., ieškovas anksčiau buvo teistas arba už turtinį nusikaltimą, arba už smurtinį nusikaltimą. Teigė, kad ši spaudoje paskleista tikrovės neatitinkanti informacija yra melas, kuris žemina ieškovo garbę ir orumą. Tai, kad R. U. paskleista melaginga informacija apie ieškovo tariamą teistumą pakerta pasitikėjimą ieškovu, menkina ieškovo garbę ir orumą, yra akivaizdu, nes bet kurio asmens reputacija, esant teistumui, nebelaikoma nepriekaištinga, teistumo faktas sukelia nepasitikėjimą asmeniu. Ieškovo nuomone, tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovo tariamą teistumą (už turtinį ar už smurtinį nusikaltimą), R. U. paskleidė tyčia, siekdamas sukelti visuomenės nepasitikėjimą ieškovu. A. R. U., būdamas profesionalus teisininkas, turėjo žinoti, kad BK 221 straipsnis yra priskiriamas kodekso 32 skyriuje nurodytiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams finansų sistemai ir vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi teistumas yra išnykęs.

3Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-05-11 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo E. P. atsakovės UAB „Pajūrio naujienos“ naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo E. P. valstybės naudai 5,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad ginčijamą straipsnio pastraipą šalys vertina skirtingai, naudodamos skirtingus paskleistos informacijos traktavimo ir aiškinimo būdus. Ieškovas visą prašomą paneigti straipsnio pastraipą vertina kaip atskirą sakinį, atsieja jį nuo bendro straipsnio konteksto, o atsakovai tuos pačius teiginius vertina daugiau lingvistine prasme ir akcentuoja, jog prokuroro informacija, kad ieškovas anksčiau yra buvęs teistas vieną kartą nėra melaginga ar neatitinkanti tikrovės, todėl negali menkinti ieškovo garbės ir orumo. Teismas pripažino, kad toks atsakovų pasirinktas paskleistų duomenų aiškinimo būdas yra teisingas ir nurodė, kad ( - ) laikraštyje ( - ) D. S. straipsnyje ( - ), paskelbtą teiginį: „...penktadienį jis buvo sulaikytas vienoje Palangos gatvių – nenaudojant antrankių ir neatkreipiant visuomenės dėmesio. Tą pačią dieną Vilniuje buvo sulaikytas ir kitas įtariamasis, - teigė R. U.. Anot jo, abu suimtieji asmenys anksčiau yra buvę po vieną kartą teisti – vienas už turtinį, kitas – už smurtinį nusikaltimus", pripažįsta atitinkančiu tikrovę, t. y. paskleistos žinios nėra melagingos, pramanytos ar išgalvotos, tokios žinios negali žeminti ieškovo garbės ir orumo.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į ieškovo ieškinyje suformuluoto reikalavimo prasmę, ieškovui nebuvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, bylą išnagrinėjo šališkas, atsakovų pusę akivaizdžiai palaikantis teismas, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 str. 2 d. 1 p., be to byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pažeidus ieškovo teisę turėti atstovą, nemotyvuotai teismui atmetus visus ieškovo teismo posėdyje pareikštus prašymus, teismas neleido ieškovui teismo posėdyje apklausti liudytojų ir atsakovo, net neišnagrinėjo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nuo bylos nagrinėjimo pradžios buvo galima pastebėti, kad teismas šališkas, akivaizdžiai palaiko atsakovo pusę. Teismas 2015-02-26 nutartimi neleidęs byloje dalyvauti ieškovo atstovui, parengiamojo teismo posėdžio metu bandė įvykius pakreipti taip, kad byloje R. U. atsakovu nebūtų. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neišsprendus ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-02-26 nutartimi, nesudaręs galimybių ieškovui ir jo atstovui pateikti atsikirtimų į atsakovo prašymą, priėmė sprendimą neleisti VšĮ ADVOC LT vadovui L. M. atstovauti byloje ieškovą E. P.. Pirmosios instancijos teismas neleido ieškovui ir jo atstovui pateikti įrodymus, kad visos anksčiau priimtos nutartys dėl VšĮ ADVOC LT dalininkų atstovavimo šiuo metu yra neaktualios. Pirmosios instancijos teismas 2015-04-28 teismo posėdyje atmetė ieškovo pateiktą prašymą dėl atstovo be jokių motyvų ir be jokių komentarų. Ieškovui paprašius atidėti bylos nagrinėjimą ir leisti susirasti kitą atstovą, šis prašymas taip pat buvo atmestas nepaaiškinant jokių tokio teismo sprendimo priežasčių. Teismas nemotyvuodamas savo sprendimo atmetė pakartotinius ieškovo prašymus pripažinti atsakovo R. U. dalyvavimą byloje būtinu ir apklausti liudytoja laikraščio žurnalistę, tokiu būdu teismas parodė savo išankstinį nusistatymą ir neobjektyvumą, kas ieškovui leidžia suabejoti teismo šališkumu. Ieškovui pareiškus nušalinimą teismui, buvo padaryta pertrauka, po kurios posėdis buvo pratęstas, žodžiu paaiškinus, kad ieškovo prašymas dėl teismo nušalinimo atmetamas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai neįrodė, kad ieškovas anksčiau buvo teistas arba už turtinį nusikaltimą, arba už smurtinį nusikaltimą, todėl yra akivaizdu, kad CK 2.24 str. 1 d. nurodyta prezumpcija nebuvo paneigta, kaip jau buvo minėta, atsakovai nepateikė jokių įrodymų šiai prezumpcijai paneigti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų anksčiau teistas arba už turtinį nusikaltimą, arba už smurtinį nusikaltimą, todėl atsakovo R. U. spaudoje paskleista melaginga informacija apie ieškovo tariamą tokio pobūdžio teistumą pakerta pasitikėjimą ieškovu, menkina ieškovo garbę ir orumą.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas ignoravo teismo argumentus, kad VšĮ ADVOC atstovas L. M. negali atstovauti ieškovui teismuose. Pažymi, kad pagal CK 6.273 straipsnį bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė, todėl atsakovas R. U. netinkamas atsakovas šiame procese. Mano, kad prokuroro R. U. veiksmai ieškovo E. P. atžvilgiu buvo vykdomi nepažeidžiant įstatymo nuostatų.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pajūrio naujienos“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, todėl paskleista informacija apie jį atitinka tikrovę. Apeliantas sąmoningai nevykdė teismo įpareigojimo susirasti kitą atstovą. Mano, kad atsakovas R. U. nėra tinkamas atsakovas. Nėra jokio įstatymo, kuris numato žurnalistui pareigą nutylėti informaciją apie ieškovo buvusį teistumą.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10Nustatyta, kad ( - ) D. S. straipsnyje ( - ), cituojant atsakovo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. U. žodžius, buvo paskelbta tokio turinio informacija: „...penktadienį jis buvo sulaikytas vienoje Palangos gatvių – nenaudojant antrankių ir neatkreipiant visuomenės dėmesio. Tą pačią dieną Vilniuje buvo sulaikytas ir kitas įtariamasis, - teigė R. U.. Anot jo, abu suimtieji asmenys anksčiau yra buvę po vieną kartą teisti – vienas už turtinį, kitas – už smurtinį nusikaltimus“. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, ieškovo nurodytus teiginius pripažino atitinkančiais tikrovę, t. y. paskleistos žinios nėra melagingos, pramanytos ar išgalvotos, padarė išvadą, kad tokios žinios negali žeminti ieškovo garbės ir orumo.

11Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

12Dėl atstovavimo.

13Apeliantas argumentuoja, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-02-26 nutartimi, nesudaręs galimybių ieškovui ir jo atstovui pateikti atsikirtimų į atsakovo prašymą, priėmė sprendimą neleisti VšĮ ADVOC LT vadovui L. M. atstovauti byloje ieškovą E. P.. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

14CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, kad naujausioje 2015-07-15 nutartyje 3K-3-461-611/2015 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl VšĮ ADVOC galimybės atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą nurodė, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktų nuostatos dėl asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, skiriasi nuo minėtos atstovavimo taisyklės tuo, kad atstovaujamas fizinis asmuo ir šiuose punktuose nurodyti atstovai tarpusavyje nėra pašaliniai asmenys ir galimybė atstovauti siejama su giminystės ar narystės, ar procesinio bendrininkavimo ryšiais. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Visų pirma iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų ir Juridinių asmenų registro išrašo, VšĮ „Advoc LT“ vienintelis veiklos tikslas yra atstovauti savo nariams ginant jų interesus teisme, teikiant jiems teisines konsultacijas. Jokių kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas savo nariams, VšĮ „Advoc LT“ neturi. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir motyvus teisėjų kolegija pripažino, kad VšĮ „Advoc LT“ negali atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-26 ieškovui buvo išaiškinta teisė, kad jis gali vesti bylą pats arba per kitą atstovą (CPK 161 straipsnis), tačiau ieškovas šia teise sąmoningai nesinaudojo, taigi nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jam buvo atimta teisė byloje turėti atstovą.

15Dėl šališkumo.

16Apeliantas argumentuoja, kad teismas nemotyvuodamas savo sprendimo atmetė pakartotinius ieškovo prašymus pripažinti atsakovo R. U. dalyvavimą byloje būtinu ir apklausti liudytoja laikraščio žurnalistę. Tokiu būdu teismas parodė savo išankstinį nusistatymą, neobjektyvumą, kilo abejonės teismo šališkumu. Šis argumentas atmestinas kai nepagrįstas.

17Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

18Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo V. Alškos 2015-04-28 nutartimi konstatuota, kad ieškovo pareikštas nušalinimas teisėjui P. Kontrimui yra nepagrįstas, formalus ir deklaratyvus, nepagrįstas jokiais duomenimis, visi procesiniai veiksmai byloje atliekami laiku ir laikantis įstatymo nustatytų terminų, pažeidimų, padarytų nagrinėjant civilinę bylą, nenustatyta. Ieškovo pozicija yra grindžiama prielaidomis, o modeliuojama situacija, jog bylą nagrinėtis teisėjas gali būti šališkas ieškovo atžvilgiu, nėra pagrįsta įrodymais ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tai, kad teismas atmetė ieškovo prašymą apklausti laikraščio žurnalistę, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Taip pat akcentuotina, kad pagal CPK 246 straipsnio nuostatas, teismas gali pripažinti šalies dalyvavimą būtinu, tačiau tai yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl ta aplinkybė, kad teismas nepripažino atsakovo R. U. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, nesudaro pagrindo abejoti teismo šališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.

19Dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo. Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad Kretingos rajono apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė, tai yra, 2015-02-12 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Taip pat nustatyta, kad 2015-02-19 nutartimi ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2015-02-12 nutarties, 2015-02-23 nutartimi teismas ieškovo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netenkino, ieškovas šią nutartį skundė atskiruoju skundu, 2015-03-19 Klaipėdos nutartimi ieškovo skundas tenkintas, iki nutarties apeliacinėje instancijoje priėmimo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už paduodamą atskirąjį skundą. Byla iš Klaipėdos apygardos teismo grįžo 2015-03-24, jokie veiksmai toliau sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą neatlikti, taigi pripažintina, kad Kretingos rajono apylinkės teismas neišsprendė ieškovo atskirojo skundo priėmimo klausimo (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinys, kurio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmestas ir sprendimas įsiteisėjo, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nebėra aktualus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, bylos dalies grąžinimas pirmosios instancijos teismui spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą netikslingas, nes šiuo atveju atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimo rezultatas nebeturi teisinės reikšmės.

21Dėl frazių.

22Apeliantas argumentuoja, kad ( - ) R. U. buvo paskelbti teiginiai, nesuderinami su nekaltumo prezumpcija, ieškovas nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio buvo įvardintas nusikaltėliu, kuris anksčiau buvo teistas arba už turtinį nusikaltimą, arba už smurtinį nusikaltimą. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų anksčiau teistas arba už turtinį nusikaltimą, arba už smurtinį nusikaltimą, todėl atsakovo R. U. spaudoje paskleista melaginga informacija apie ieškovo tariamą tokio pobūdžio teistumą pakerta pasitikėjimą ieškovu, menkina ieškovo garbę ir orumą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

23Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, tačiau faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančios informacijos, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, remdamasis protingumo principu, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

24Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas Kretingos rajono apylinkės teismo 2004-11-26 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 7 MGL (875 Lt) baudą, taigi faktą, kad ieškovas buvo nuteistas patvirtina nurodytas teismo nuosprendis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kad ieškovo teistumas išnykęs, nes nagrinėjamu atveju pateikiant informaciją apie tai, jog ieškovas yra buvęs teistas, nebuvo gilinamasi į teistumo klausimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje. BK 221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis baudžiamasis nusižengimas priskiriamas prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, taigi nusikaltimai bei nusižengimai bendrai finansų sistemai bendrąja prasme gali būti vertinami kaip turtiniai nusikaltimai, kuriais daroma žala valstybės finansų sistemai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskleistos žinios nėra melagingos, pramanytos ar išgalvotos ir tokios žinios negali žeminti ieškovo garbės ir orumo. Nenustačius fakto, kad paskelbtos apie ieškovą žinios žemina jo garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

25Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

26Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Pajūrio naujienos“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 350 eurų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš ieškovo atsakovei priteistina 350 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

28Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

29Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti atsakovei UAB „Pajūrio naujienos“ iš ieškovo E. P. 350 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė pripažinti laikraštyje ( - ) numeryje paskleistus... 3. Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-05-11 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pajūrio naujienos“... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios... 10. Nustatyta, kad ( - ) D. S. straipsnyje ( - ), cituojant atsakovo Klaipėdos... 11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 12. Dėl atstovavimo. ... 13. Apeliantas argumentuoja, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-02-26... 14. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos... 15. Dėl šališkumo. ... 16. Apeliantas argumentuoja, kad teismas nemotyvuodamas savo sprendimo atmetė... 17. Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso... 18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo... 19. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo. ... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios... 21. Dėl frazių.... 22. Apeliantas argumentuoja, kad ( - ) R. U. buvo paskelbti teiginiai, nesuderinami... 23. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis,... 24. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas Kretingos rajono apylinkės teismo... 25. Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi... 26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 27. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Pajūrio naujienos“... 28. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 29. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti atsakovei UAB „Pajūrio naujienos“ iš ieškovo E. P. 350 eurų...