Byla e2-329-465/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA Baltic Insurance AAS bei UAB „Trumtransa“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

2sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

3dalyvaujant ieškovei R. K.,

4ieškovų V. K., A. K., G. K., R. K. atstovui adv. Nerijui Plėdžiui

5atsakovo atstovams adv. Osvaldui Martinkui, Egidijui Užkuraičiui

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. K., A. K., R. K., G. K. ieškinį atsakovui UAB „Verslo stilius“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA Baltic Insurance AAS bei UAB „Trumtransa“,

Nustatė

7ieškovai nurodo, kad 2016m. birželio 5d. apie 15 val. atsakovui UAB „Verslo stilius“ priklausančiame viešbutyje „Mūza“ esančiame Palangoje, Virbališkės takas 2, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukritus pristatomai dviejų durų spintai buvo sunkiai sužalota ( - ) V. K., gim. ( - ). Dėl šio įvykio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris 2016m. spalio 14d. nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius atsakingų asmenų veikoje kaltės, kaip būtino nusikaltimo sudėčiai elemento. Ieškovai nurodo, kad Specialisto išvadoje Nr. G1018/2016 (03) mergaitei buvo konstatuoti šie sužalojimai : dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, atviras skeveldrinis kaukolės pamato vidurinės duobės kaulų lūžis, kairės ausies būgnelio plyšimas. Dėl sužalojimo V. K. pasireiškė sunki smegenų koma, likvorėja, išsivystę aspiracija krauju ir mažakraujystė. Dėl kaukolės pamato lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovai teigia, kad dėl nelaimingo atsitikimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Pažymi, kad atsakovas, kaip apgyvendinimo paslaugos teikėjas, neužtikrino pakankamo paslaugų saugumo, todėl yra atsakingas dėl žalos, atsiradusios dėl V. K. patirto itin sunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginimo. Žalą atlyginti atsisakė atsakovo atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė. Ieškovai nurodo, kad dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą privalo atlyginti gamintojas ar paslaugų teikėjas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad viešbutyje „Mūza“ eksploatuojamos dviejų durų pastatomos drabužių spintos, kurios ant grindų stovi be kojyčių ir visu apatinės dalies perimetru remiasi į grindis, atidarius abi spintos duris, ji nekrenta, tačiau kai patraukiama už atidarytų durų į priekį, ji virsta į durų pusę. Taigi, spinta eksploatuojama nebuvo saugiai, nes V. K. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą viešbučio kambaryje, nukritus viešbučio inventoriui. Žalą patyrė ne tik mažametė V. K., bei ir su ja susiję artimieji: A. K. (sesuo), G. ir R. K. (tėvai) bei L. K. (močiutė). I. G. ir R. K. nurodo patyrę 1218,36 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos kurui, su gydymu susijusios išlaidos bei išlaidos korekciniams akiniams. Įvertinus tai, kad V. K. patyrė itin sunkius ir gyvybei pavojingus sveikatos sužalojimus : dešinės akies atitraukiamojo nervo paralyžių, konverguojantį lydimą žvairumą, hipermetropiją, astigmatizmą, lėtinį serozinį vidurinį otitą, lengvo laipsnio kondukcinį klausos sutrikimą, iš atsakovo prašo priteisti jos naudai 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Mergaitės tėvai G. ir R. K., būdami labiausiai emociškai susiję su dukrele, patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur kompensacijomis kiekvienam iš tėvų, kurias turėtų atlyginti atsakovas. V. K. seseriai A. K. ir jos močiutei L. K. prašoma priteisti iš atsakovo po 5000 Eur neturtinės žalos.

8Teismo posėdžio metu ieškovė R. K. bei ieškovų atstovas ieškinį palaikė pilnai. Papildomai nurodė, kad ieškovui G. K. priėmus jo motinos palikimą, jis palaiko L. K. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

9Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad nelaimingo atsitikimo dieną į viešbutį atvykęs ieškovas G. K. deklaravo, kad jame vienai dienai apsistojo šeima, susidedanti iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų. Tai patvirtina registracijos kortelė. Apie buvimą viešbutyje dukrų močiutės L. K., šeima nedeklaravo. Ieškovams jų pageidavimu buvo paskirtas šeimyninis numeris Nr. 208, susidedantis iš dviejų kambarių – 208A ir 208B. Atsakovas nurodo, kad jam žinoma, jog abu tėvai užsidarė kambaryje Nr. 208A, o abi mergaitės, prižiūrimos močiutės, žaidė slėpynių. Mano, kad toks vaikų elgesys nėra tinkamas viešbutyje, juolab svečiai buvo supažindinti su viešbučio tvarkos taisyklėmis. Jose nurodyta, kad viešbutyje draudžiama apgyvendinti daugiau asmenų, nei viešbučio administratoriui nurodoma; trukdyti viešbučio svečiams mėgautis poilsiu; draudžiama palikti mažamečius vaikus be priežiūros, o tėvai ar nepilnamečių vaikų globėjai privalo (prižiūrintys asmenys) užtikrinti vaikų saugumą viešbutyje ir pan. Ieškovai šių taisyklių nesilaikė, tėvai nusišalino nuo pareigos prižiūrėti savo mažamečius vaikus, o L. K. netinkamai atliko anūkių priežiūrą.

10Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai ieškinį ginčijo atsiliepime nurodytais motyvais.

11Tretysis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime nurodė, kad su atsakovu yra sudaręs bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. BCAD 011145, kuri galiojo nuo 2015-11-27 iki 2016-11-26. Šios draudimo sutarties draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl eksploatuojamų draudėjui teisėtai priklausančių ir (ar) jo teisėtu pagrindu valdomų statinių, patalpų, teritorijos, reklaminių stendų, iškabų, įrengimų ar kitų objektų, esančių draudimo liudijime nurodytu adresu, trūkumų. Tretysis asmuo teigia, kad draudimo sutarčiai yra taikomos 2015-12-01 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011.1, kurių 4.1.2 punkte yra nustatyta, kad žala, susijusi su neturtinės (moralinės) žalos atlyginimu laikoma nedraudiminiu įvykiu. Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą yra individuali draudimo sąlyga, kuri taikoma ją pasirinkus bei sumokėjus draudimo įmoką. Draudimo polise Nr. 011145 ši sąlyga nebuvo įtraukta, todėl neturtinė žala pagal šį polisą nėra atlyginama. Tretysis asmuo nurodo, kad jo duomenimis viešbutyje naudojamos spintos buvo techniškai tvarkingos, nepažeistos, nesulūžusios, be defektų, draudėjas nepažeidė jokių LR produktų saugos įstatymo reikalavimų, todėl mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

12Tretysis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (e. bylos 2 t., b. l. 58).

13Tretysis asmuo UAB „Trumtransa“ atsiliepime nurodo, kad 2015-11-01 patalpas, esančias Virbališkių g. 2, Palangoje pagal nuomos sutartį perdavė UAB „Verslo stilius“. Taigi nuomotojas UAB „Trumtransa“ patalpas ir inventorių (kartu esančius baldus) perdavė nuomininkui UAB „Verslo stilius“, o šis priėmė, valdo ir naudoja savo nuožiūra ir pagal sutartį moka nuomos mokestį. Tretysis asmuo nurodo, kad minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo kartu su inventoriumi, su baldais aukciono būdu ir jokių papildomų dokumentų (pvz. instrukcijų) negavo. Teigia, kad nėra susipažinęs su ikiteisminiu tyrimu, nagrinėjama civiline byla, taigi dėl ieškinio pagrįstumo pasisakyti negali.

14Trečiojo asmens UAB „Trumtransa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e. bylos 2t., b. l. 62).

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Ikiteisminis tyrimas, kurį atlikto Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius nustatė, kad 2016-06-05 apie 15 val. viešbučio „Mūza“ kambaryje, Virbališkės takas 2, Palangoje nukritus pastatomai dviejų durų spintai buvo sunkiai sužalota penkerių metų mergaitė – V. K., gim. ( - ). Tyrėjui nenustačius nusikalstamos veikos požymių 2016-10-14 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (e. bylos 1t., b.13-18). Remiantis specialisto išvada Nr. G1018/2016 (03), atlikta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiajai nustatyti šie sužalojimai : dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis, atviras skevedrinis kaukolės pamato vidurinės duobės kaulų lūžis, nusitęsiantis per smilkinkaulių piramides, bei kairės ausies būgnelio plyšimas. V. K. diagnozuotas dešinės akies atitraukiamojo nervo paralyžius (H.49.2), konverguojantis lydimasis žvairumas (H50.0), hipermetropija (toliaregystė) (H.52.0), astigmatizmas (H52.2), lėtinis serozinis vidurinis otitas (H.65.2), lengvo laipsnio kondukcinis klausos sutrikimas (medicinos dokumentų išrašas, e. bylos 1t., 41-43). Viešbučio patalpos nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Trumtransa“ (e. bylos 1t, b. l. 158,159), kurios 2015-11-12 Susitarimu Nr. 2015/11/16 Dėl poilsio pastato nuomos sutarties, išnuomotos atsakovui UAB „Verslo stilius“ (e. bylos 1t., b. l. 160-171). Ieškovė L. K. ( - ) mirė (e. bylos 1t., b. l. 191). Palikimą priėmė jos sūnus G. K. (e. bylos 1t., b. l. 198).

17Deliktinę atsakomybę reglamentuoja bendros ir specialiosios teisės normos. Prievolė atlyginti žalą atsiranda ir bendrų, ir specialių teisės normų nurodytais pagrindais.

18Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda ir tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Jeigu dėl žalos atlyginimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Kad šaliai kiltų civilinė atsakomybė, teisinė situacija turi atitikti tam tikrus kriterijus, sąlygas, t. y. turi būti nustatyti atsakingo asmens neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala/nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių atsiradimo, asmens kaltė.

19Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas UAB „Verslo stilius“ poilsio pastatą, esantį Virbališkės takas 2, Palangoje nuomojo iš trečiojo asmens UAB „Trumtransa“ su pilnai veikiančiomis inžinierinėmis sistemomis, su baldais, buitine technika ir žemės sklypu (Sutarties 4.4 punktas, e. bylos 1t., b. l. 160-170). Nuomotojas UAB „Trumtransa“ atsiliepime nurodė, kad pastatą kartu su inventoriumi ir baldais įsigijo priverstinio aukciono būdu. Drabužių spintos įsigytos iš UAB „Tekos baldai“ (e. bylos 1t., b . l. 148,149). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad spintos pagrindas (apačia) nepažeista ir be sugadinimų ar stebimų defektų, su visomis tvirtinimo detalėmis. Grindų danga spintos stovėjimo vietoje lygi ir tvarkinga. (e. bylos 1t., b. l. 13). Apgyvendinimo paslaugų veiklai vykdyti buvo išduoti ir galiojantys leidimai (Higienos pasas, ūkinės-komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažyma), sudarantys pagrindo teigti, kad atsakovo teikiamos viešbučio „Mūza“ apgyvendinimo paslaugos atitiko sveikatos saugos bei higienos normų reikalavimus (e. bylos 1t., b. l. 150-157). Byloje nėra duomenų, kad drabužių spintos, kurias, teikdamas apgyvendinimo paslaugas naudojo atsakovas, negali būti naudojamos, todėl teigti, kad apgyvendinimo paslauga buvo suteikta netinkamos kokybės, teisinio pagrindo nėra. Ikiteisminis tyrimas taip pat pripažino, kad Produktų saugos įstatymas nenumato konkrečių priemonių ar veiksmų, kurių privalėjo imtis spintas eksploatuojantis ir apgyvendinimo paslaugas teikiantis asmuo. Teismo vertinimu, spintos naudojimas pagal paskirtį normaliomis sąlygomis pats savaime negali būti laikomas keliančiu didesnę negu minimalią riziką vartotojo gyvybei ar sveikatai. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad paslauga buvo netinkamos kokybės, todėl teigti, kad atsakovui atsirado prievolė nukentėjusiesiems asmenims atlyginti žalą CK 6.295 straipsnio pagrindu, teisinio pagrindo nėra, - viešbučio kambaryje buvusi spinta su visomis tvirtinimo detalėmis, defektų neturėjo, pagrindas, kuriuo rėmėsi spinta į grindis, nebuvo pažeistas, grindys lygios. Tačiau civilinė atsakomybė kyla ir tokiu atveju, kai pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 2.263 straipsnio 3 dalis). Nors teisės aktai ir nedraudžia teikiant paslaugas naudoti tokius baldus, kokius naudojo atsakovas, tačiau paslaugų teikėjas, būdamas savo srities profesionalas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, privalo numatyti, kad dėl tam tikrų aplinkybių, ar tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kaip šis, vartotojui toks nepritvirtintas inventorius gali sukelti riziką. Byloje nėra duomenų, ar spintų gamintojas numatė baldo tvirtinimą prie sienos, tačiau akivaizdu, kad jei atsakovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo tai būtų padaręs, spinta analogiškomis aplinkybėmis nebūtų nuvirtusi. Atsakovas neužtikrino vartotojų saugumo, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kad nekeltų apgyvendintų asmenų saugumui bei sveikatai, nors atsakovo, kaip verslininko, veiksmai turi atitikti griežtesnius rūpestingumo bei atsargaus elgesio standartus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.).

20Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad atsakovas neįvykdė jam nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos, taigi, jo kaltė šiuo atveju pasireiškė neatsargumu.

21Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neveikimo, t. y. nepasirūpinus spintos tvirtinimu, atsirado prielaidos spintai nuvirsti, o nuvirtusi ji sužalojo vaiką, tuo padarydama turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dėl atsakovo neveikimo ieškovams atsirado žala (nuostoliai), t. y. nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.).

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nustatytos visos sąlygos, būtinos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

23Dėl turtinės žalos

24Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų ir kuris neturi savarankiškų pajamų, suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusio asmens sveikatos sužalojimu, ir neturtinę žalą (CK 6.285 str. 1 d.).

25Byloje nustatyta, kad dėl dukters sužalojimo jos tėvai patyrė 1218,36 Eur turtinę žalą (tiesioginius nuostolius), kuriuos sudaro išlaidos kurui, gydymui, išlaidos korekciniams akiniams. Jų dydis pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (e. bylos 1t., b. l. 30-43). Dalį išlaidų, skirtų apgyvendinimui viešbutyje Kaune, atsakovas ieškovams apmokėjo geranoriškai (e. bylos 1t., b. l. 137-142). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Nesant duomenų apie tai, kad žalą, ar jos dalį būtų atlyginęs atsakovo draudikas, nurodyto dydžio piniginė suma turtinei žalai atlyginti priteistina iš atsakovo ieškovų G. K. ir R. K. naudai (CK 6.254 str. 2 d.).

26Dėl neturtinės žalos V. K. atlyginimo

27CK.6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1dalies 5 punktu.

28Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

29Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalies).

30Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009). Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, konstatavo, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai. Jeigu jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fiziniu skausmu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

31Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K., ant jos užvirtus spintai, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaukolės pamato lūžiu, dešinio smilkinkaulio, dešinio momenkaulio lūžiu, trauminiu ausų būgnelių plyšimu. Dėl šių sužalojimų mergaitė patyrė komplikacijas : komą, trauminį šoką, kraujavimą iš gerklės, ūminę pohemoraginę anemiją, sunaudojimo koagulopatiją ir ketonuriją. Nukentėjusiajai diagnozuotas dešinės akies atitraukiamojo nervo paralyžius, konverguojantis lydimasis žvairumas, hipermetropija (toliaregystė), astigmatizmas, lėtinis serozinis vidurinis otitas, lengvo laipsnio kondukcinis klausos sutrikimas (e. bylos 1t. , b. l. 41-43). Į bylą pateikti medicininiai dokumentų išrašai patvirtina, kad mergaitė patyrė ausies, dvi akių chirurgines operacijas, privalo pastoviai nešioti akinukus, laikytis tausojančio režimo (e. bylos 1t. b. l. ). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo konstatuoti, kad V. K. nelaimingo įvykio pasekoje neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinę kančią, skausmą baimę, nerimą ir kitus neigiamus jausmus. Nors operacinis gydymas ir buvo sėkmingas, tačiau sveikatos sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol : išlikęs akies žvairumas, kiti sveikatos sutrikimai, dėl kurių gydymo galimai bus reikalingas chirurginis gydymas ir ateityje. Teismo vertinimu esminė reikšmė nustatant neturtinės žalos dydį šiuo atveju priskirtina aplinkybėms, patvirtinančioms ieškovės V. K. patirto sužalojimo ir jo sukeltų išgyvenimų gilumą ir sunkumą, jų ilgalaikį pobūdį, t. y. tai, kad ieškovė, patyrusi sunkų sveikatos sužalojimą vaikystėje, jo padarinius (didesnio ar mažesnio pobūdžio) jaus ir ateityje. Taigi šiuo atveju pagrindiniais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, didinančiais neturtinės žalos atlyginimą, laikytinas pažeistos vertybės pobūdis (žala padaryta asmens sveikatai) ir liekamieji sveikatos sutrikdymo padariniai, taip pat ieškovės jaunas amžius.

32Kita vertus svarbu pažymėti, kad atsakovo veiksmai dėl V. K. sužalojimo nebuvo tyčiniai, laikytini neatsargumu, pasireiškusiu rūpestingumo ir atidumo reikalavimų nesilaikymu, todėl, įvertinus kaltės formą, egzistuoja pagrindas spręsti dėl mažesnio neturtinės žalos atlyginimo dydžio, negu turėtų būti priteistas, jeigu neturtinė žala būtų padaryta tyčiniais veiksmais.

33Nors byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, negalima nevertinti tos aplinkybės, kad nelaimingas atsitikimas įvyko tuo metu, kai sesutės V. ir A. K. viešbučio kambaryje žaidė slėpynių, o tai sudaro pagrindą teigti, kad baldas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo atlikta vietos apžiūra bei apklausti liudytojai, nustatė, kad spintos virtimą nulėmė kelios aplinkybės : ji buvo tuščia, kas įtakojo svorio centrą ir buvo naudojama žaidimo tikslu, kai nukentėjusioji V. K. staigiai judriu judesiu atidarė abi jos duris (e. bylos 1t., b. l. 17). Byloje nėra duomenų, kad spintos durų atidarymas pats savaime keltų grėsmę spintai nuvirsti, tačiau atidarant duris staigiu judesiu, kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, ir kiek trūktelėjus į priekį, ji nuvirto ant mergaitės. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikai, žaisdami niekaip negalėjo numatyti spintos kritimo ir jo suvaldymo, tačiau įvykio metu viešbučio apartamentuose buvo ir suaugę asmenys - mergaičių močiutė, o kitame kambaryje jų tėvai, kurie galėjo ir turėjo numatyti ir įvertinti kilusias rizikas, juolab ir viešbučio „Mūza“ vidaus tvarkos taisyklės, su kuriomis ieškovai buvo supažindinti, numatė tėvų ar nepilnamečių vaikų globėjų (prižiūrinčių asmenų) pareigą užtikrinti vaikų saugumą viešbutyje (e. bylos 1t. b. l. 109,110). Tėvų pareigas prižiūrėti vaikus, tame tarpe užtikrinant jų saugumą, numato ir kiti šalies įstatymai : Konstitucija, Civilinis kodeksas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Remiantis išdėstytu konstatuotina iš dalies vaiko sužalojimą lėmė ir jį prižiūrėjusių suaugusių asmenų neveikimas bei galimai paties vaiko veiksmai. Įvykio metu abi sesutės nebuvo tinkamai prižiūrimos, dėl ko susidarė prielaidos žalai atsirasti. Jei suaugusieji būtų prižiūrėję žaidžiančius vaikus tinkamai, būdami šalia galimai būtų pastebėję spintos virtimą ir galėję ją sulaikyti bei išvengti skaudžių sužalojimų. Nurodytos aplinkybės nepašalina atsakovo atsakomybės, tačiau leidžia mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo (šiuo atveju, atsakingų už vaiko priežiūrą suaugusių asmenų) kaltės dydį (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

34Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

35Pasisakydami dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio, ieškovai nurodo, kad teismų praktikoje dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama iki 83 989 Eur neturtinės žalos, todėl jų prašomas neturtinės žalos dydis atitinka teismų precedentus bei suformuotą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose. Pažymėtina, kad ieškovų pateikti išnagrinėtų civilinių bylų pavyzdžiai skiriasi nuo šios bylos ratio decidenti, todėl jų vertinti kaip analogiškų teisinio pagrindo nėra. Ieškovų nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-298/2007 nustatant neturtinės žalos dydį buvo remiamasi kitokiais kriterijais, kaip pvz. visiško darbingumo praradimas, negalėjimas užsiimti profesine veikla, pragyvenimo šaltinio netekimas, sužalojimo sunkumas, praradus galimybes savarankiškai judėti ir kt. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad sveikatos sužalojimas būtų pasireiškęs kokių nors kūno organų funkcijų praradimu, ar dideliais negrįžtamais sveikatos praradimais. Šiuo metu V. K. ryšium su aptariamu sveikatos sužalojimu yra diagnozuoti šie susirgimai : trauminis atitraukiamojo (6-ojo) nervo paralyžius, dvejinimasis, astigmatizmas, kairės ausies būgnelio pakenkimas (e. bylos 2t., b. l. 33). Mergaitei sėkmingai buvo taikomas tiek chirurginis, tiek ir medikamentinis gydymas, o padaryti sveikatos sužalojimai negali būti vertintini, kaip turėsiantys ypač didelę neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei.

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei pagrindą neturtinės žalos sumažinimui, teismas laiko protingu bei pagrįstu iš atsakovo UAB „Verslo stilius“ V. K. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

37Dėl kitų šeimos narių teisės į neturtinės žalos atlyginimą

38Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs vaikas. Įstatymas nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar dėl V. K. sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių kitų jos šeimos narių, pareiškusių ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju kitų šeimos narių, susijusių su žalą patyrusia V. K., ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra grindžiamas tuo, kad jie, kaip artimi šeimos nariai, yra glaudžiai susiję emociniais ryšiais su nukentėjusiąja, buvo emociškai sukrėsti, patyrė dideles dvasines kančias, baimę dėl operacijų, sveikatos pablogėjimą, buvo nuolatinėje psichologinėje įtampoje, dėl atsiradusių rūpesčių sumažėjo šeimos pajamos. Neabejotina, kad toks mažamečio vaiko sužalojimas sukėlė šeimai neigiamų patirčių, išgyvenimų, tačiau, visgi nesudaro pagrindo konstatuoti jos narių išgyvenimus, kaip išimtinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju ieškovų – kitų šeimos narių, susijusių su nukentėjusiąja – reikalavimai jiems priteisti neturtinę žalą, iš esmės yra grindžiami tik paaiškinimais, įrodymų apie ieškovų patirtas išimtinius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją teismui nepateikta ir objektyviai nenustatyta. Į bylą pateikti medicininiai išrašai apie ieškovės R. K. sveikatos būklę, patvirtina emocinio pobūdžio sutrikimus, pasireiškusius nemiga, nuovargiu, lėtiniu gastritu, tačiau nurodyto išimtinumo kriterijaus taip pat neatitinka (e. bylos 1t., b. l.51-54). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamas atvejis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyto išimtinumo kriterijaus neturi, todėl V. K. tėvų bei sesers, o taip pat ir močiutės, kurios reikalavimą procesiškai perėmė G. K., ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos dėl nukentėjusio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka Konvencijos nuostatas ir praktiką; EŽTT laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiškėjo artimojo mirtį; pvz., 2009 m. sprendimas Z. prieš Latviją (No. 58447/00, 7 July 2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-177/2013). Be to, nustačius, kad patys suaugusieji, tame tarpe ir L. K., tinkamai vaiko neprižiūrėjo, iš dalies netiesiogiai ir patys prisidėjo prie žalos atsiradimo, ieškovų R. K., G. K. reikalavimai jų naudai priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinami.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikusi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nuo žyminio mokesčio buvo atleisti, iš atsakovo priteistinas 252 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei, kurio dydis paskaičiuotas remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi.

41Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis CK 93, 96, 270 straipsniu,

Nutarė

42Ieškinį patenkinti iš dalies.

43Priteisti iš atsakovo UAB „Verslo stilius“, į.k. 152493969, ieškovų G. K., a.k. ( - ) ir R. K., a.k. ( - ) naudai 1218,36 EUR (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniolika eurų 36 ct) turtinės žalos atlyginimo.

44Priteisti iš atsakovo UAB „Verslo stilius“, į.k.152493969, ieškovės V. K., a.k. ( - ) naudai 10 000 EUR (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

45Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

46Priteisti iš atsakovo UAB „Verslo stilius“, į.k. 152493969, 252 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei.

47Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,... 2. sekretoriaujant Birutei Adamonienei,... 3. dalyvaujant ieškovei R. K.,... 4. ieškovų V. K., A. K., G. K., R. K. atstovui adv. Nerijui Plėdžiui... 5. atsakovo atstovams adv. Osvaldui Martinkui, Egidijui Užkuraičiui... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V.... 7. ieškovai nurodo, kad 2016m. birželio 5d. apie 15 val. atsakovui UAB „Verslo... 8. Teismo posėdžio metu ieškovė R. K. bei ieškovų atstovas ieškinį... 9. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad nelaimingo atsitikimo... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai ieškinį ginčijo atsiliepime... 11. Tretysis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje... 12. Tretysis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo... 13. Tretysis asmuo UAB „Trumtransa“ atsiliepime nurodo, kad 2015-11-01... 14. Trečiojo asmens UAB „Trumtransa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Ikiteisminis tyrimas, kurį atlikto Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo... 17. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja bendros ir specialiosios teisės normos.... 18. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo... 19. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas UAB „Verslo stilius“ poilsio... 20. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK... 21. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu),... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nustatytos visos... 23. Dėl turtinės žalos ... 24. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 25. Byloje nustatyta, kad dėl dukters sužalojimo jos tėvai patyrė 1218,36 Eur... 26. Dėl neturtinės žalos V. K. atlyginimo ... 27. CK.6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 28. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima... 29. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes,... 30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę... 31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K., ant jos užvirtus spintai, patyrė... 32. Kita vertus svarbu pažymėti, kad atsakovo veiksmai dėl V. K. sužalojimo... 33. Nors byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti,... 34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės... 35. Pasisakydami dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio, ieškovai... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į sąžiningumo, teisingumo ir... 37. Dėl kitų šeimos narių teisės į neturtinės žalos atlyginimą ... 38. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 41. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis CK 93, 96, 270... 42. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 43. Priteisti iš atsakovo UAB „Verslo stilius“, į.k. 152493969, ieškovų G.... 44. Priteisti iš atsakovo UAB „Verslo stilius“, į.k.152493969, ieškovės V.... 45. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 46. Priteisti iš atsakovo UAB „Verslo stilius“, į.k. 152493969, 252 Eur (du... 47. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...