Byla 3K-3-416/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V.-K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V.-K. ieškinį atsakovui Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimo.

52004 m. rugsėjo 10 d. ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. vasario 14 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 17 d. nutartimi pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismai konstatavo, kad pagrindinė ieškovės atleidimo iš darbo pas atsakovą priežastis buvo tai, jog ieškovė kreipėsi į žiniasklaidos priemonę – televizijos kanalą LNK TV, – per kurį dviem atskirais reportažais buvo parodyta, kokiomis sveikatai pavojingomis, nehigieniškomis ir antihumaniškomis sąlygomis atsakovo įstaigoje slaugomi pacientai – senyvo amžiaus žmonės – bei dirba atsakovo darbuotojai.

6Ieškovė teigė, kad, atleisdamas ją iš darbo dėl to, jog ji kritikavo darbdavį, atsakovas privalo atlyginti ieškovei neteisėtais veiksmais, pažeidusiais jos teisę turėti ir laisvai reikšti įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją, kritikuoti valstybės įstaigos darbą, padarytą neturtinę žalą (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnis), kurią lėmė dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovės patirti emociniai išgyvenimai, bejėgiškumo jausmas, atsakovo įstaigos administracijos darbuotojų neigiami ir pašiepiantys komentarai dėl to, jog ji išdrįso prabilti apie padėtį darbovietėje; ieškovės pradėjo vengti jos buvę kolegos; ieškovei netekus darbo, jos trijų asmenų šeimą, kurioje vienas asmuo – mažametis vaikas, išlaikė tik ieškovės sutuoktinis, dėl to šeimą ištiko finansinė krizė, kilo grėsmė prarasti nuomojamą gyvenamąjį būstą, pablogėjo ieškovės reputacija, nes iki atleidimo iš darbo ji buvo žinoma kaip tvarkinga, vidutines pajamas gaunanti, nuolatinį būstą turinti moteris; ieškovės neteisėto atleidimo iš darbo nulemti finansiniai sunkumai stipriai pakenkė ir jos šeimos narių sveikatai (ieškovės sutuoktinis susirgo sunkia depresijos forma ir bandė žudytis), tai sukėlė ieškovei sunkių dvasinių išgyvenimų, jos fizinės ir psichologinės būklės pablogėjimą. Be to, ieškovė tvirtino, kad patyrė atsakovo persekiojimą, kai jo atstovai 2007 m. vasario 5 d. kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką, reikalaudami pateikti informaciją apie ieškovės sūnaus sveikatos būklę. Tokie duomenys yra konfidencialūs ir gali būti teikiami tik gavus raštišką paciento sutikimą, todėl šiuos atsakovo veiksmus ieškovė vertino kaip sąmoningą siekį daryti spaudimą, jog ji išeitų iš darbo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10Teismai nustatė, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. vasario 14 d. sprendimu pripažino ieškovės atleidimą iš darbo atsakovo direktoriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 82-P neteisėtu, tačiau, konstatavęs, kad ieškovei būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, negrąžino ieškovės į darbą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 17 d. nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, grąžino ieškovę į darbą Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centre bei priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. 2007 m. vasario 15 d. ieškovė ir atsakovas nutraukė darbo sutartį bendru susitarimu, ieškovei buvo sumokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

11Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais teismų procesiniais sprendimais nustatytu prejudiciniu faktu, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas, konstatavo ieškovės teisę į neturtinės žalos, padarytos tokiais neteisėtais atsakovo veiksmais, atlyginimą. Spręsdamas dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė augina nepilnametį vaiką, jos sutuoktinio darbo užmokestis ieškovės atleidimo iš darbo metu buvo nedidelis (650 Lt), todėl darė išvadą, kad ieškovės atleidimas iš darbo pažeidė jos šeimos materialinį saugumą ir sukėlė ieškovei neigiamų išgyvenimų. Tačiau teismas nepripažino, kad sumažėjusios pajamos sukėlė ieškovei ir jos šeimai ypač neigiamų pasekmių: atleidus ieškovę iš darbo, dirbo jos sutuoktinis, todėl šeima neliko be pajamų; atleidimo iš darbo laikotarpis truko neilgai (devynis mėnesius); ieškovei buvo priteistas ir išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką; su ieškove nebuvo nutraukta nuomos sutartis; byloje nėra duomenų, kad ieškovė atleidimo iš darbo metu būtų ėmusis priemonių įsidarbinti ir taip sušvelninti neigiamas materialines pasekmes. Įvertinęs bylos duomenis apie ieškovės sutuoktinio sveikatos būklę, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad dėl ieškovės atleidimo iš darbo jos sutuoktinis susirgo sunkia depresijos forma ir bandė žudytis, tačiau darė išvadą, jog ieškovės atleidimas iš darbo turėjo įtakos ieškovės ir jos sutuoktinio santykių pablogėjimui. Teismo vertinimu, ieškovės kaip neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė nurodyti jai diagnozuoto sveikatos sutrikimo (stuburo osteochondrozės) simptomai (rankų, plaštakų, kojų tirpimas) negali būti siejami su stresine situacija, kurią galėjo sukelti neteisėtas atleidimas iš darbo. Remdamasis pateiktu somatoforminio sutrikimo, ieškovei diagnozuoto 2007 m. sausio 8 d., aprašymu ir duomenimis apie ieškovės šeimos gyvenimą, teismas konstatavo, kad atleidimas iš darbo nebuvo vienintelė stresinė situacija, galėjusi sukelti ieškovei somatoforminį sutrikimą, nes stresinę situaciją galėjo lemti ir problemos šeimoje, nesusijusios su atleidimu iš darbo, o dėl bendro silpnumo, prakaitavimo ieškovė nebuvo nedarbinga, tai subjektyvūs jutimai, nesusiję su somatinėmis (kūniškomis) ligomis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog dėl atleidimo iš darbo pablogėjo ieškovės reputacija, dėl kritiškos informacijos apie darbdavį skleidimo jos pradėjo vengti kolegos, ją neigiamai pašiepdavo administracijos darbuotojai, taip pat atmetė ieškovės teiginį, kad atsakovas sąmoningai darė ieškovei spaudimą, jog ji išeitų iš darbo, persekiojo ją kreipdamasis į VšĮ Antakalnio polikliniką. Atsižvelgęs į tai, kad teismų procesiniais sprendimais buvo ne tik konstatuotas ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumas, bet ir pripažinta, jog ieškovės kreipimasis į žiniasklaidos priemones buvo sąžiningas, ieškovė siekė apginti viešąjį interesą, įgyvendino konstitucinę teisę laisvai reikšti įsitikinimus, skleisti ir gauti informaciją, teismas sprendė, jog taip buvo kompensuota didžioji dalis ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų dėl to, kad už sąžiningą kritikos apie darbdavį skleidimą ji buvo atleista iš darbo. Svarbiu pripažinęs ir tai, jog pažeidimai, sukėlę ieškovei dvasinius bei fizinius išgyvenimus, yra visiškai ištaisyti (ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ieškovei kompensuota padaryta materialinė žala), teismas darė išvadą, jog ieškovei priteistina 3000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginti.

12Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas 3000 Lt šio atlyginimo dydį, padarė pagrįstas, faktines bylos aplinkybes bei joje surinktus įrodymus atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas bei kitas teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, todėl priteisė pagrįstą ir pakankamą piniginę kompensaciją ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti.

13III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovė N. V.-K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartį ir iš atsakovo jai priteistą 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 200 000 Lt. Kasacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

151. Teismai neatsižvelgė į byloje prašomos apginti teisinės vertybės – asmens teisės gauti ir skleisti informaciją, kritikuoti valstybės įstaigų darbą – pobūdį, specifiką bei svarbą ir taip, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006), neteisingai nustatė prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kasatorės teigimu, nurodyta asmens teisė yra viena iš pagrindinių konstitucinių vertybių, todėl turi būti tinkamai ginama. Nagrinėjamu atveju kasatorė buvo atleista iš darbo už tai, kad, informavusi visuomenę apie labai reikšmingą aplinkybę, susijusią su sveikatos apsaugos paslaugų atsakovo įstaigoje teikimu bei tinkamų darbo sąlygų darbuotojams nesudarymu, kritikavo darbdavį. Ši kritika, kuri Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 17 d. nutartimi buvo pripažinta pagrįsta, davė teigiamų rezultatų. Dėl to pripažintina, kad neteisėtas atsakovo elgesys, nepagrįstai atleidžiant kasatorę iš darbo, neabejotinai sukėlė jai stiprių dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, pasitikėjimo savimi praradimą, nes dėl teisėtų veiksmų, pilietinės, profesinės ir žmogiškos pareigos vykdymo ji patyrė ypač neigiamų pasekmių. Kasatorės manymu, tinkamai neapgynus tokio poelgio, kiltų grėsmė, kad nebebus pasitikima valstybe, informuojama apie daromus pažeidimus ir pan.

162. Teismai, pripažindami, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti svarbi ta aplinkybė, jog pažeidimai, sukėlę ieškovei fizinių ir dvasinių išgyvenimų, yra ištaisyti (ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ieškovei kompensuota padaryta materialinė žala), netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nes šioje teisės normoje nenurodytas toks neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007, suformuotą praktiką, aplinkybės, kad atsakovas išmokėjo kasatorei kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, jos atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, negali būti pagrindas prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiui sumažinti, juolab nuo 200 000 Lt iki 3000 Lt, t. y. daugiau nei 60 kartų.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsakovas nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės kasaciniu skundu argumentus:

181. Ne kiekvienas neturtinių teisių pažeidimas lemia neturtinės žalos padarymą, o jei lemia, kiekvienu konkrečiu atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas individualiai įvertinant žalos dydžiui nustatyti taikomų kriterijų visumą, o ne vien atsižvelgiant į tai, kokia konkreti vertybė buvo pažeista. Bet kurios iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamų asmens teisių pažeidimas gali lemti neturtinės žalos nukentėjusiam asmeniui atsiradimą, todėl kasatorės subjektyviai kaip itin reikšmingos vertinamos asmens teisės reikšti įsitikinimus pažeidimas nėra ir negali būti pagrindas reikalauti neprotingai didelės neturtinės žalos kompensacijos. Asmens teisė reikšti įsitikinimus nėra absoliuti teisė, kurios pažeidimas savaime sukeltų itin neigiamas pasekmes.

192. Neturtinės žalos atlyginimo taikymas ir civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo specifika priklauso ne tik nuo teisės pažeidimo fakto, bet ir nuo patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo. Nagrinėjamoje byloje kasatorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė jai ypač neigiamų pasekmių. Teismų sprendimais, kuriais konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas, buvo kompensuoti kasatorės patirti neigiami išgyvenimai, kasatorės kreipimasis į žiniasklaidos priemones nebuvo vienintelis drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo pagrindas (teismų sprendimais buvo pripažintas ir netinkamas kasatorės, kaip slaugos darbuotojos, pareigų atlikimas), 2005 m. atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, ginčo šalys tęsė darbo santykius, o 2007 m. vasario 15 d. bendru susitarimu nutraukė darbo sutartį, kasatorei buvo išmokėta išeitinė kompensacija. Byloje nustatyta, kad kasatorei diagnozuota stuburo osteochondrozė negalėjo atsirasti dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o somatoforminio sutrikimo atsiradimą iš dalies galėjo lemti ir atleidimas iš darbo, bet šis nebuvo vienintelė stresinė aplinkybė, galėjusi sukelti nurodytą sveikatos sutrikimą. Taigi kasatorės sveikata dėl patirtų išgyvenimų nesutriko, jos darbingumo lygis išliko nepakitęs. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad vien teisės reikšti savo įsitikinimus pažeidimas yra pakankamas pagrindas priteisti kasatorei 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, vertintini kritiškai, kasatorės prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra nepagrįstai didelė.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsakovo įstaigoje ieškovė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kasatorė (ieškovė) nesutinka su byloje priimtų teismų procesinių sprendimų dalimis, kuriomis išspręstas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, teigdama, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami jai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, nes neatsižvelgė į byloje ginamos teisinės vertybės pobūdį, specifiką ir svarbą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nepagrįstai pažeidimų, sukėlusių kasatorei fizinių ir dvasinių išgyvenimų, ištaisymą įvertino kaip aplinkybę, reikšmingą sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nes CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neįtvirtinta tokio neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijaus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl parinko neteisingą dydį piniginės satisfakcijos už kasatorės neturtinio pobūdžio praradimus, patirtus, kai atsakovas be teisėto pagrindo atleido ją iš darbo už tai, kad jos iniciatyva per žiniasklaidos priemones buvo paskleista darbdavį (atsakovą) pagrįstai ir teisėtai kritikuojančios informacijos.

23Teisėjų kolegija, peržiūrėdama šioje byloje apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir patikrina apskųstą teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, t. y. nagrinėjamoje civilinėje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovei (kasatorei) jos ginčijamo dydžio neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimą, tinkamai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą reglamentuojančią CK 6.250 straipsnio 2 dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat ar nenukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

24Dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo

25Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Z. J. v. UAB ,,Rejona“, J. B., bylos Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-364/2007; kt.), kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

27Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo, tai teisingai nurodo ir kasatorė, atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).

28Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui, tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, nes kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikšmės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).

29Taigi kasatorės nurodomas teismų praktikoje suformuotas bei taikomas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus – ginamos vertybės pobūdis ir specifika – yra tik vienas, bet ne lemiamas kriterijus teismui sprendžiant dėl teisingo ir lygiateisio žalos atlyginimo, t. y. tik viena iš reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią atsižvelgtina parenkant neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, jos nesureikšminant kaip kriterijaus, pagrindžiančio būtent nukentėjusio asmens patirtų neigiamų išgyvenimų pagrindu subjektyviai įvertinto ir nurodyto jam padarytos neturtinės žalos dydį.

30Nagrinėjamoje byloje teismai, atsižvelgdami į tai, kad atsakovas netinkamai įvertino kasatorės veiksmus – inicijavimą bei dalyvavimą žiniasklaidos priemonės reportažuose apie sveikatos apsaugos paslaugų atsakovo įstaigoje teikimą – kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir dėl to nepagrįstai bei neteisėtai atleido ją iš darbo, t. y. į tai, jog neturtinės žalos kasatorei buvo padaryta dėl konstitucinės teisės laisvai skleisti informaciją bei kritikuoti valstybės įstaigų darbą pažeidimo, dėl kasatorei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendė, įvertindami kasatorės, kaip silpnesnės teisinių santykių šalies – darbuotojos – padėtį, jos šeimoje augantį nepilnametį vaiką, atleidimo iš darbo laikotarpiu buvusį nedidelį jos sutuoktinio darbo užmokestį, sumažėjusį šeimos materialinį saugumą, pablogėjusius kasatorės ir jos sutuoktinio santykius, taip pat kitas tiek kasatorės, nukentėjusiosios, tiek atsakovo, žalą padariusio subjekto, situaciją leidžiančias įvertinti aplinkybes (neilgą atleidimo iš darbo laikotarpį; vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką kasatorei priteisimą ir išmokėjimą; nebuvimą įrodymų apie atleidimo iš darbo nulemtas itin neigiamas ir akivaizdžias materialines ar sveikatos sutrikdymo pasekmes, kasatorės reputacijos pablogėjimą, atsakovo vykdytą spaudimą ir persekiojimą; kasatorės sąžiningo kreipimosi į žiniasklaidos priemones konstatavimą ir jos atleidimo iš darbo neteisėtumo pripažinimą; kasatorės grąžinimą į darbą bei padarytos materialinės žalos jai kompensavimą) ir jų visumos pagrindu pripažino kasatorę dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrusia neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų bei nepatogumų (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), už kuriuos priteisė kasatorei 3000 Lt.

31Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, parinkdami kasatorei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino tiek pažeisto objekto svarbą, specifiką ir pažeidimo pobūdį, tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei kitas šioje byloje reikšmingomis pripažintas ginčo šalių darbo santykius apibūdinančias ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo procesą individualizuojančias aplinkybes, vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, taip pat atsižvelgė į ankstesnėse darbuotojų teisių pažeidimo bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje I. Č. (M.) ir M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai“, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje R. R. v. AB ,,Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje V. K. v. UAB ,,Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008), todėl parinko tinkamai pagrįstą, šalių interesų pusiausvyros principą atitinkantį dydį kasatorei priteistinos piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio praradimus, patirtus, kai atsakovas neteisėtai atleido ją iš darbo, ir toks dydis pripažintinas adekvačiu kasatorės patirtai neturtinei žalai bei pakankamu jos pažeistoms teisėms apginti.

32Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai nepripažintini teikiančiais pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas kasacijos pagrindas, t. y. kad kasatorei priteistinos piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydis buvo parinktas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

33Kasatorės argumentai, kuriais apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priteisti kasatorei 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo neteisėtumas grindžiamas tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo savo paties pradėtos formuoti praktikos, nes šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-334/2009, neteisėtai iš darbo atleistos darbuotojos patirtą neturtinę žalą įvertino 85 000 Lt, atmestini kaip nepagrįsti. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartyje konstatuota, kad darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, naudojo psichologinį smurtą; darbuotojos atleidimas iš darbo dėl informacijos apie bendrovėje vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą skleidimo įvertintas kaip darbdavio siekis priversti darbuotoją atsisakyti savo tvirtinimų, ją skaudinant, žeminant, siekiant sukelti kuo daugiau nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, miestelio gyventojų pasmerkimą, reputacijos pablogėjimą ir kt.; spręsta, kad darbuotojos sveikatos pablogėjimui (diagnozuotiems sunkiems virškinamojo trakto veiklos sutrikimams, dėl kurių ji neteko 80 proc. darbingumo) galėjo turėti įtakos jos dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinis sukrėtimas bei kiti atleidimo iš darbo nulemti ilgalaikiai, tęstiniai stresiniai veiksniai. Taigi įvardyta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, kurioje dėl neteisėto atleidimo iš darbo darbuotojai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas išspręstas įvertinant šią žalą pirmiau nurodyta pinigų suma, buvo priimta byloje, esminėmis faktinėmis neteisėto atleidimo iš darbo ir jo pasekmių darbuotojos sveikatai aplinkybėmis iš esmės besiskiriančioje nuo nagrinėjamos bylos. Tuo tarpu tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. Sodininkų bendrija „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-560/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/209; kt.). Be to, nurodyti kasacinio skundo argumentai grindžiami tik viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Tuo tarpu suformuota teismų praktika, kurios laikymosi pareiga nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, taip pat nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, suprantama kaip ne vienkartinė, o nuosekli, išdėstyta keliose nutartyse ar taikyta keliose analogiškose faktinėse situacijose taisyklė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-364/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje BUAB „Telematics Klaipėda“ v. R. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-52/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje pagal bankrutuojančios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto administratoriaus UAB „Audersima“ prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, bylos Nr. 3K-3-249/2009).

34Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad precedento galią turinčiu pripažintinas tik toks teismo sprendimas, kurio instancinio teisinio įvertinimo (teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo aukštesnės instancijos teisme) priemonės yra visiškai išnaudotos arba instancinė teisinio įvertinimo procedūra dėl atitinkamo teismo sprendimo dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Nr. 3P-1154/2009 yra priimtas ir įrašytas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-334/2009, peržiūrėjimo. Tai reiškia, kad dėl kasatorės nurodomo Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo, kuriuo, jos vertinimu, kaip savo paties sukurtu precedentu šis teismas privalėjo vadovautis, priimdamas nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutartį, yra pradėta, tačiau neužbaigta teisinio įvertinimo procedūra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir dėl šios priežasties, kol kasacinis teismas nėra padaręs vienareikšmės išvados dėl kasacine tvarka apskųstos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutarties teisėtumo, kasatorės įvardytas šio teismo procesinis sprendimas negali būti vertinamas kaip precedentas nagrinėjamo ginčo atžvilgiu.

35Dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

36Konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, minėta, nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečiu atveju reikšmingais pripažintų objektyvių ir subjektyvių šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Šioje teisės normoje nepateikta išsamaus, baigtinio neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančių vertinamųjų kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo kriterijus.

37Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Aiškindamas ir taikydamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad, nustatant neturtinės žalos, padarytos neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimo dydį, kaip į vieną šios žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų atsižvelgiama ir į tai, kaip darbuotojo teisės apgintos taikant neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009).

38Taigi faktas, kad pažeidimai, sukėlę kasatorei fizinių ir dvasinių išgyvenimų, yra ištaisyti (kasatorės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, jai kompensuota padaryta materialinė žala), teismų teisėtai ir pagrįstai buvo įvertintas kaip aplinkybė, turinti įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nagrinėjamoje byloje.

39Dėl kasatorės argumento, kad teismai neatsižvelgė į jai padarytos neturtinės žalos pobūdį (atsakovo neteisėtų veiksmų sukeltus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, pasitikėjimo savimi netekimą, pažeminimą) ir taip netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėję teismai pripažino, kad neteisėtų atsakovo veiksmų nulemtas kasatorės atleidimas iš darbo sukėlė jai pirmiau nurodytus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, todėl konstatavo jos teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, ir, parinkdami kasatorei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į tai, kokio pobūdžio neturtinių praradimų patyrė kasatorė, įvertindami šį kriterijų kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančių konkretų už šiuos praradimus kasatorei priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Tai, kad teismai šio kriterijaus neįvertino kaip aplinkybės, lemiančios būtent ieškinyje nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, neteikia pagrindo pripažinti, jog, parenkant kasatorei priteistinos piniginės kompensacijos už jos patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus dydį, nebuvo įvertintas jai padarytos neturtinės žalos pobūdis ir taip netinkamai taikytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos.

40Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai nepripažintini teikiančiais pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas kasacijos pagrindas, t. y. kad kasatorei priteistinos piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydis buvo parinktas netinkamai aiškinant ir taikant neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

41Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti kasatorei 3000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, priimta teismui tinkamai aiškinant ir taikant žalos atlyginimo dydžio nustatymą reglamentuojančią CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei nenukrypstant nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Dėl to nėra pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

42Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 1 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 20,65 Lt nurodytų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovės N. V.-K. (a. k. ( - )) valstybės naudai 20,65 Lt (dvidešimt Lt 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos,... 5. 2004 m. rugsėjo 10 d. ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136... 6. Ieškovė teigė, kad, atleisdamas ją iš darbo dėl to, jog ji kritikavo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį iš dalies... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 10. Teismai nustatė, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m.... 11. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais teismų... 12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl... 13. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 14. Kasaciniu skundu ieškovė N. V.-K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 15. 1. Teismai neatsižvelgė į byloje prašomos apginti teisinės vertybės –... 16. 2. Teismai, pripažindami, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus universiteto... 18. 1. Ne kiekvienas neturtinių teisių pažeidimas lemia neturtinės žalos... 19. 2. Neturtinės žalos atlyginimo taikymas ir civilinės atsakomybės sąlygų... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl neteisėto atleidimo iš... 23. Teisėjų kolegija, peržiūrėdama šioje byloje apskųstą apeliacinės... 24. Dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo ... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama,... 27. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtą... 29. Taigi kasatorės nurodomas teismų praktikoje suformuotas bei taikomas... 30. Nagrinėjamoje byloje teismai, atsižvelgdami į tai, kad atsakovas netinkamai... 31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, parinkdami kasatorei... 32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai... 33. Kasatorės argumentai, kuriais apskųsto apeliacinės instancijos teismo... 34. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad precedento galią turinčiu pripažintinas... 35. Dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo... 36. Konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, minėta, nustato teismas,... 37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų... 38. Taigi faktas, kad pažeidimai, sukėlę kasatorei fizinių ir dvasinių... 39. Dėl kasatorės argumento, kad teismai neatsižvelgė į jai padarytos... 40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai... 41. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų... 42. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 1 d. pažymos apie išlaidas,... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 46. Priteisti iš ieškovės N. V.-K. (a. k. ( - )) valstybės naudai 20,65 Lt... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...