Byla 2A-209-227/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai L. S. B., jos atstovui advokatui A. K., suinteresuoto asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovams Ž. M. ir T. R.

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-457-732/2015 pagal pareiškėjų L. S. B. ir A. B. (teisių perėmėja L. S. B.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

3Pareiškėjai patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) yra buvusi sodyba, tikslu nurodytoje vietoje atkurti buvusią sodybą – gyvenamąjį namą ir du ūkinius pastatus (b.l.50-53).

4Nurodė, kad 2013-03-21 nusipirko 0,3755 ha ploto žemės sklypą, esantį Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. 2014 m. rudenį, nusprendus sutvarkyti sklypą bei įpusėjus arimą, aptiko stambių akmenų eilę. Paaiškėjo, kad maždaug sklypo viduryje po velėna, tam tikrame perimetre yra išdėstyti akmenys. Šiame perimetre, keliose vietose pašalinus paviršinį velėnos sluoksnį, buvo aptiktos suneštinių akmeninio pastato ar pastatų pamatų liekanos, stačiakampės plūktos, kietos molinės aslos (grendymo), krosnies pado likučiai, keraminių indų šukės, medienos degėsių liekanos. Mano šioje vietoje buvus sodybą, nes natūraliu būdu tokiame mažame plote, aukščiausioje sklypo vietoje negali būti sunešti rieduliai ir molio sąnašos, nes aplinkinio grunto pagrindą sudaro smėlis ir žvyras. Tokie artefaktai gali būti tik nesenos žmogaus ūkinės veiklos padarinys. Šiuos radinius nufotografavo ir apie juos pranešė Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Tarpukario Lietuvoje iki 1939 m. šis regionas nebuvo naujai kartografuotas. Senesnieji , maždaug 1915-1918 m. laikotarpio sudaryti vokiški vietovių kartografiniai žemėlapiai rėmėsi 1901-1902 m. carinės Rusijos kartografiniais žemėlapiais. Juose pažymėtas Šnieriškių kaimas, tačiau jo pavadinimas nurodomas , kaip „Šnirgiški“, „Špiriški ir žymimas dabartinio Šnieriškių kaimo vakarinėje pusėje. Beveik tiksliai toje pat vietoje nurodomas ir kito kaimo pavadinimas „Salanishki“, kurio jau žemėlapiuose po 1930 metų, pokarinio sovietinio laikotarpio neliko, o abi vietovės apjungtos vienu Šnieriškių kaimo pavadinimu. Žemėlapiuose aptikta nuoroda, leidžia daryti išvadą, kad apytikriai jų sklypo vietoje, maždaug I-o pasaulinio karo metais buvo net gyvenamoji vietovė atskiru Salaniškių pavadinimu, o sklypo vietovę tiksliau identifikuoti senuosiuose žemėlapiuose leidžia greta esantis Aiseto ežeras ir jame esanti sala, kuri aiškiai matoma tiek dabartiniuose, tiek istoriniuose žemėlapiuose. Nuo žemėlapio sudarymo praėjo daugiau kaip 100 metų, per šį laikotarpį visame pasaulyje buvo įvedamos įvairios pataisos ranka darytų žemėlapių tinklelyje, 1915 m. žemėlapio mastelis 1: 100.000, t.y. viename žemėlapio centimetre yra 1 km. Siūlomas carinio laikotarpio ir dabartinių žemėlapių gretinimas galėtų turėti esminę reikšmę tik tuo atveju, jeigu apie sodybą pareiškėjai žinotų tik iš nuogirdų. Apklausti vietos gyventojai patvirtino, kad sklypo vietoje iš tiesų būta sodybos. 1934 m. žemės rūšiavimo komisijos Žemės ištyrimų žiniaraštyje sąraše tarp Šnieriškių kaimo ūkininkų yra R. Kadangi vien sklype rastų radinių ir turimos kartografinės medžiagos bei gautų archyvinių dokumentų gali nepakakti įrodyti sodybos buvimo faktą, tokį faktą prašo nustatyti teisminiu keliu.

5Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), yra buvusi sodyba, tikslu nurodytoje vietoje atkurti buvusią sodybą – gyvenamąjį namą ir du ūkinius pastatus. Priteisė iš pareiškėjų 4,36 Eur pašto išlaidų valstybei.

6Teismas pažymėjo, kad sklypas yra nacionalinio parko teritorijoje, todėl joje draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.) ir fakto apie buvusią sodybą nustatymas sukeltų pareiškėjams teisines pasekmes - teisę atstatyti buvusią sodybą, todėl šis faktas nustatomas teismo tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.).

7Nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nėra duomenų, kad ginčo žemės sklype būtų kokių nors statinių, iš Utenos apskrities archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo (b. l. 54-67) duomenų apie galimai buvusią sodybą įstaigos negauta. Todėl pareiškėjai kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Įvertino, kad antstolis L. J. 2015-05-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 53/15/07 konstatavo, jog apie sklypo vidurį, maždaug 20-25 metrų pločio ir 30-40 metrų ilgio plote matyti kitoks žemės kultūrinis sluoksnis, daugiausiai juodžemis, kuriame manomai buvo pastatytas kažkoks statinys; žemės sklypo juodžemio vietoje netvarkingai išsimėtę įvairaus dydžio akmenys, įvairios molio liekanos, molinių puodų šukės; įvairaus dydžio akmenys ir molio bei puodų šukės paskleistos žemės sklype sklypą ariant ir jį kultivuojant (b. l. 19-28), taip pat iš pareiškėjų pateiktų nuotraukų matyti sklypo arimas, puodų šukių gabalėliai, krosnies liekanų, trobos pamatų akmenų (b. l. 30-34). Iš 1901-1902 m. vietovės topografinio žemėlapio ištraukos nustatė, kad toje Šnieriškių kaimo vietovėje, kurioje yra pareiškėjams priklausantis 0,3755 ha žemės sklypas, 1901-02 metais buvo sodyba (b. l. 79). Iš į bylą pateikto kartografinio žemėlapio ištraukos (b. l. 11) nustatė, kad buvo gyvenamoji vietovė Salaniškių pavadinimu, taip pat galima matyti sklypo vietovę, kurią tiksliau identifikuoti leidžia greta esantis Aiseto ežeras ir jame esanti sala, kuri matoma ir dabartiniame žemėlapyje (b. l. 9). Iš liudytojų O. D., B. J. parodymų nustatė, kad joms (vienai – mama, kitai – močiutė) pasakojo, kad ten, kur rastos sodybos liekanos, ant kalno buvo sodyba, kuri sudegė. Pažymėjo, kad Žemės ūkio rūmų archyviniame fonde, Utenos aps. Kuktiškių vls. Žemės ūkio tarybų rinkimų komisijos 1927 m. byloje yra įrašyta Šnieriškių k. gyventoja R. K., taip pat Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, Utenos aps., Kuktiškių vls., Šnieriškės k. gyventojo R. A. buto – ūkio lape įrašyta R. šeima (b. l. 56-57). Iš 2015-10-06 aiškinamojo rašto su teikiamu papildytu ir patikslintu planu nustatė, kad buvo specialisto atliktas žemėlapių mastelių sugretinimas, t.y. 1901-1902 m. carinės Rusijos žemėlapis sugretintas su pareiškėjams priklausančio sklypo ribų planu (b. l. 75-80). Atsižvelgė į specialistės A. Č. išvadą, kad tikrai sklype buvo sodyba, ką patvirtina 1901-02 m. vietovės topografinio žemėlapio ištrauka, jame esantis juodas keturkampis, žymintis sodybą, taip pat žemėlapio reljefas, rastos buvusios sodybos šukės, plytgaliai, akmenys, namų apyvokos daiktų liekanos. Vietovėje rastais želdiniais, keliais ir takais, šlaitu buvo nustatyta buvusios sodybvietės – gyvenamojo namo vieta su jos priklausiniais – ūkio pastatu ir priestatu žemės sklype, kurio duomenys yra atžymėti žemės sklypo plane, užkoordinuota vietovėje ir pažymėta žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštyje. Įvertino, kad byloje esančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte dėl sutartinių ženklų paaiškinimo topografiniuose žemėlapiuose yra išaiškinta, kad sovietmečio topografiniuose žemėlapiuose juodas keturkampis žymėjo gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus nesistemingai užstatytuose kvartaluose ir gyvenamosiose vietovėse (b. l. 84-87). Pripažino, kad yra byloje įrodyta, jog žemės sklype yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatai.

8Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą atmesti.

9Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – Teismas) netinkamai įvertino byloje UAB „Minorantė" parengtą topografinio 1901 -1902 m. žemėlapio ištrauką, sugretintą su pareiškėjų žemės sklypo ribomis, kuri negali būti vertinama kaip teisėtas, patikimas įrodymas, neatsižvelgė į apelianto pateiktą papildomą medžiagą - to paties 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio ištrauką, kurioje užfiksuota situacija vietovėje, lyginant su pareiškėjų pateikta žemėlapio ištrauka su sugretintu pareiškėjų sklypo ribų planu, skiriasi, šių prieštaravimų nepašalino. 1901-1902 m. M 1:21 000 kartografinio archyvinio žemėlapio ištraukoje UAB „Minorantė" sugretino raudonai pažymėto pareiškėjų žemės sklypo (kad. Nr. ( - ) ) ribas ir į pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribas pateko juodas keturkampis. Dokumento tikrumą patvirtinusi savo parašu A. Č. teismo posėdyje pateikė išvadą, kad aplinkybę, jog sklype buvo sodyba patvirtina minėta ištrauka ir jame esantis juodas keturkampis, žymintis sodybą. Tačiau suinteresuoto asmens pateiktoje to paties archyvinio dokumento ištraukoje jokio juodo keturkampio nėra. Topografinio 1901-1902 m. archyvinio žemėlapio ištrauką suinteresuotas asmuo yra paėmęs iš originalaus skaitmenizuoto 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio, kurį galima rasti interneto svetainėje adresu http://www.geoportal.lt/geoportal/. Apelianto nuomone, UAB „Minorantė“, rengdama sugretinimą, taip pat naudojo iš tos interneto svetainės paimtą žemėlapio ištrauką, tačiau pateikta faktinė situacija skiriasi. Teismas, vertindamas įrodymus, neatliko savo pareigos įsitikinti ar pareiškėjų pateiktas aukščiau minėtas įrodymas yra patikimas ir be trūkumų, kadangi jame pavaizduota vietovės situacija iš esmės neatitinka tokioje pačioje 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio ištraukoje, o kartu ir originaliame 1901 - 1902 m. topografiniame žemėlapyje (1939 m. redakcija) pavaizduotos tos pačios vietovės situacijos. Dėl šios priežasties, pareiškėjų teiktas įrodymas laikytinas nepatikimu, o jo pagrindu priimtas teismo sprendimas - nepagrįstu.

10Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad, gavus informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pasitvirtino faktas, jog suinteresuoto asmens atlikto 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio priartinimas atliktas iš to paties žemėlapio, kurį turi minėta institucija, todėl priartinimu nėra pagrindo abejoti. Tuo tarpu pareiškėjų pateiktame žemėlapio ir sklypo ribų sugretinime užfiksuota situacija prieštarauja originaliame 1901-1902 m. topografiniame žemėlapyje (1939 m. redakcija) užfiksuotai tos pačios vietovės situacijai. Suinteresuoto asmens turimuose originaliuose 1901-1902 topografinio žemėlapio (1939 m. redakcija) fragmentuose jokio juodo keturkampio, būtent vietoje, kurioje pareiškėjai įrodinėja buvus sodybą, nėra.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja bei pareiškėjo A. B. teisių perėmėja L. S. B. prašo skundo netenkinti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodo, kad Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat UAB „Minorantė" specialisto parengtą sklypo planą ir žemėlapių sugretinimą, UAB „Minorantė“ specialistės A. Č. išvadą. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą savo atliktus žemėlapių sugretinimus, tačiau teismas neturi pareigos pasisakyti sprendime dėl kiekvieno įrodymo vertinimo. Teiginys, kad UAB „Minorantė" pateiktas žemės sklypo planas ir žemėlapių sugretinimas yra nepatikimas įrodymas, nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo, kuris bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo pareiškėjų pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, žemėlapių sugretinimą atliko savo jėgomis, o ne kvalifikuoto specialisto pagalba, klaidingai nurodo šaltinį, nes iš tiesų ištrauka yra daryta iš patikslinto ir išleisto 1939 metais žemėlapio, o ne iš 1901-1902 metų žemėlapio. 1939 metų leidybos topografinis žemėlapis buvo išleistas 1901-1902 m. žemėlapio pagrindu, iš kurio buvo pašalinti iki 1939 metų sunykę objektai. 1915 metais išleistame vokiškame žemėlapyje minimas vietovės pavadinimas „Salanischki“, kuri yra toje pačioje vietoje kaip ir pareiškėjų sklypas, pažymėtas sodybos ženklu. 1915 metų vokiškas žemėlapis yra kopija byloje esančio 1901-1902 m. carinės Rusijos žemėlapio, kuris yra paimtas iš internete viešai prieinamos žemėlapių saugyklos. Iš suinteresuoto asmens atlikto nekvalifikuoto žemėlapių sugretinimo matyti, kad visų, palei Aiseto ežero pakrantę esančių sklypų ribos yra perstumtos ant ežero vandens, ko iš tiesų negali būti, nors pareiškėjų sklypas kitų sklypų atžvilgiu nebuvo pastumtas į ežero pusę. Tokiu atveju suinteresuoto asmens sugretinime sodybos ženklas (kuri žemėlapiuose nurodyta kaip „Z.Salaniški“) atsiduria prie pakrantės, nors iš tiesų yra pareiškėjų sklypo viduryje. UAB „Minorantė“ naudojo specialią žemės paviršiaus skenavimo įrangą, kurios pagalba, pasitelkę specialią metodiką, galėjo palyginus tiksliai nustatyti buvusių sodybos pastatų kontūrus. 1901 metų žemėlapių ir 1939 metų žemėlapių masteliai skiriasi, todėl atliekant sugretinimą būtina vadovautis ne vien tik pliku kartografiniu vaizdu, bet ir kitais šios vietovės duomenimis, kitais geomorfologiniais orientyrais, juos tinkamai koordinuojant koordinačių sistemoje bei specialistų naudojama metodika tokių objektų sugretinimui, ką iš esmės ir atliko specialisto išvadą pateikusi UAB „Minorantė“. Žemėlapis pateiktas dokumentuose yra dviejų žemėlapių sugretinimas, uždedant atitinkamu masteliu (1:10000) vieną žemėlapį su sklypų ribomis ant istorinio. Po bylos išnagrinėjimo taip pat buvo rastas privačioje internetinėje R. Š. žemėlapių saugykloje (www.maps4u.lt) 1901-1902 metų žemėlapis, kuriame pareiškėjų žemės sklypo vietoje yra net nurodytas vietovės pavadinimas „Z.Salaniški“.

13Rašytiniuose paaiškinimuose (b.l.133-135) papildomai nurodo, kad apelianto pateiktuose žemėlapiuose (1939, 1950, 1953 metų) užfiksuota jau pasikeitusi kartografinė informacija, jau sudegus ir sunykus buvusiai Rakauskų sodybai, nurodytai 2015 metų žemėlapyje. Apelianto pateikti žemėlapiai nėra nei 1901m., nei 1915 m. žemėlapių originalas, kuriais rėmėsi apylinkės teismas spręsdamas bylą . Būtina vadovautis jos pateiktais žemėlapiais, 1901-1902 m. žemėlapyje iš privačios internetinės R. Š. žemėlapių saugyklos (www.maps4u.lt) pareiškėjų žemės sklypo vietoje yra nurodytas vietovės pavadinimas“Z.Salaniški“(„Zasteno Salaniški“, rusų kalba“Zastenok“ reiškia sodybiniais pastatais užstatytą vietovę.

14Papildomame rašytiniame 2016-04-12 paaiškinime (b.l.146-147ir 148-150) nurodo, kad UAB „Minorantė“ atliktų matavimų ir tyrimų išvadoje suformuotą buvusios sodybos perimetro vaizdą (yra UAB „Minorantė“ atliktų darbų dokumentacijoje) žemėlapių sugretinime (kaip trečią sugretinimo sluoksnį) pažymėjo kartografiniuose žemėlapiuose naudojamų sodybos ženklu- juodu stačiakampiu. Teigia, kad žemėlapių sugretinime sodybos ženklas yra teisėtai panaudotas ir parodantis iki 1916 m. šiame buvusią sodybą, nes: toks ženklas yra NŽT patvirtintame carinės Rusijos kartografinių ženklų išaiškinime, o buvusios sodybos perimetro vaizdas savo geodeziniais taškais pilnai telpa pareiškėjų žemės sklype, kurio ribos tiksliai nustatytos geodeziniais matavimais ir įregistruotos Registrų centre. Toks ženklo pažymėjimas buvo būtinas nustatant sodybos perimetro vaizdą vietoje. UAB „Minorantė“ žemėlapių sugretinime apatinis ir antrąjį sluoksnį sudarantis žemėlapis pilnai sutampa vienas su kitu ir atitinka geodezinių matavimų duomenis. Tvirtina, kad apeliantas rėmėsi vėlesniais žemėlapiais.

15Apeliacinis skundas tenkintinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškimo netenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę turintį faktą, kad 2013-03-21 nusipirktame 0,3755 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )., esančiame Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, yra sodyba. Apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant suinteresuoto asmens skundą, pareiškėja paaiškino, kad žemės sklypą pirko tikslu prieiti prie ežero ir jame kažkada pasistatyti namą. Jos atstovas nurodė, kad buvus sodybą pareiškėjams priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype įrodo byloje esantys ir šios dienos posėdyje teikiami dokumentai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose rasti žemėlapiai: carinės Rusijos 1901-902 kariniu topografinis žemėlapis (b.l.168) ir jo išdidintas vaizdas (b.l.182), 1915 m. Vokiškas žemėlapis (b.l.182), liudytojų parodymai, natūroje rasti faktiniais duomenys, užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b.l.19-36)`, nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-06 atsakymas į prašymą (b.l.177-178), Kvalifikuoto mokslo darbo ataskaita (b.l.179-181) ir kt. dokumentai esantys byloje.

18Bylos šalys po skundžiamo sprendimo priėmimo pateikė eilę dokumentų. Teisėjų kolegija įvertintino tai, kad byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su viešu interesu, šalys apsikeitę po sprendimo priėmimo pateiktais į bylą ir teismo posėdyje teikiamais dokumentais, iš kurių dalis jų(žemėlapiai) yra skelbiami viešoje erdvėje ir turėjo galimybės susipažinti bei juos analizuoti. Siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija šalių pateiktus įrodymus priėmė ir vertina.

19Pareiškėjai prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype buvo K. R. sodyba ( - ) ir sudegė 1915 metais, siejo su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu. Pirmosios instancijos teismas (toliau- Teismas) pareiškimą laikė pagrįstu , įrodytu byloje esančiais įrodymais ir todėl tenkino. Su tuo nesutinka suinteresuotas asmuo. Įrodinėja pridedamais žemėlapiais, žemėlapio ginčo dalyje išdidinimu (b.l.104,17-121,128-131). Suinteresuotas asmuo pateikė skundą.

20Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Taigi sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas valstybiniuose parkuose, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų valstybinio parko teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sąlygos.

21Teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo padaręs išvadą, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype buvo sodyba. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo bei netinkamo įrodymų vertinimo. Sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti visi kilę prieštaravimai dėl UAB „Minorantė“ specialistės A. Č. parengto žemėlapių sugretinimo, nepagrįstai buvo pripažinta, kad iš 1901-1902 m. vietovės topografinio žemėlapio ištraukos matyti, jog toje Šnieriškių kaimo vietovėje, kurioje yra pareiškėjams priklausantis 0,3755 ha žemės sklypas, 1901-02 metais buvo sodyba (b. l. 79).

22Esminis suinteresuoto asmens skundo motyvas, kad teismas buvo suklaidintas, nes 1901-1902 m. M 1:21 000 kartografinio archyvinio žemėlapio (1939 m. redakcija) ištrauka, kurioje UAB „Minorantė“ sugretino raudonai pažymėto pareiškėjų žemės sklypo (kad. Nr. ( - ) ribas, ir iš kurios matyti, kad į pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribas patenka juodas keturkampis (b.l. 79), kurį pareiškėjai laiko sutartiniu paženklinimu buvusių pastatų, nesutampa su suinteresuoto asmens pateikta to paties 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio (1939 m. redakcija), ištrauka, kurioje tokio sodybos paženklinimo nėra (b.l. 104, 128). Iš pateiktų tiek pareiškėjų, tiek suinteresuoto asmens to paties žemėlapio aktualios bylai vietovės priartinimų matyti, kad žemėlapiai yra identiški, išskyrus tai, jog tik pareiškėjų pateiktoje žemėlapio ištraukoje yra pažymėti pastatai (pavaizduotas juodas kvadratas). Todėl akivaizdu, kad UAB „Minorantė“, rengdama žemės sklypo papildymo ir patikslinimo darbus (b.l.75), taip pat naudojo šį žemėlapį.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų atstovas kreipėsi į UAB „Minorantė“ prašymu Dėl geodezinės- kartografinės specialisto išvados pateikimo sugretinant ir palyginant 1902 m. žemėlapius su dabartiniais vietovės žemėlapiais (b.l.78). UAB „Minorantė“ paruošė ir teismui pateikta: 1) 1901-1902 m. M 1:21 000 kartografinio archyvinio žemėlapio (1939 m. redakcija) ištrauka, kurioje raudonai pažymėtos pareiškėjų žemės sklypo (kad. Nr. 6250/0004:0320) ribos ir jame juodu kvadratu- sodyba (b.l.79), 2) Papildytas planas teismui, kuriame sutartiniu ženklu pažymėti konkretaus dydžio/ konkrečių išmatavimų pastatai, įvardinti, kaip nugriauti- sugriuvę arba dalinai nugriauti pastatai, pažymėta, kad buvusi užstatyta teritorija nustatyta pagal vietovėje rastus akmenis, plytas, puodų šukes, molio liekanas (b.l.80), 3) Aiškinamasis raštas (b.l.75-77).

24Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu teismo posėdyje apklausta liudytoja A. Č., patvirtinusi antspaudu ir parašu minėto 1901-02 mm. Rusijos žemėlapio ištrauką , kuriame juodu kvadratu pažymėta sodyba pareiškėjams priklausančiame žemės sklype (b.l.79), paaiškinimo, kad ji patikslino žemės sklypo plotą atsižvelgiant į situaciją vietovėje. Nurodė, kad ji nustatė buvusios sodybvietės- gyvenamojo namo (namų valdos) vietą su jos priklausiniais: ūkio pastatu ir priestatu žemės sklype ir tai nurodė Aiškinamajame rašte (b.l.75-77) ir Papildytame plane teismui (b.l.80). Taip Aiškinamajame rašte nurodyta, kad ji, vadovaudamasi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 1901-02 mm. Rusijos žemėlapiu, nuotraukomis, vyresnio amžiaus vietinių gyventojų parodymais, išlikusiomis buvusios sodybos vietoje šukėmis, plytgaliais, akmenimis, namų apyvokos daiktų liekanomis ir vadovaujantis vietovėje rastais želdiniai, keliais , takais, šlaitu, nustatė konkrečią sodybvietę, parodytą b.l.80. Ten pat nurodyta, kad šie duomenys atžymėti žemės sklypo plane pateiktame teismui, užkoordinuota vietovėje ir pažymėta žemės sklypo plano koordinačių sistemoje. Liudytoja A. Č. teisme pripažino, kad būtent ji juodu stačiakampiu paženklino/pažymėjo buvusios sodybos vietą 1901-02 mm. Rusijos žemėlapio ištraukoje (b.l.80), nes tokio ženklo žemėlapyje nebuvo. Nurodė, kad ji pati iš pirmiau nurodytų duomenų padarė išvadą buvus sodybą. Pripažino, kad ji nėra archeologė, istorikė, o matininkė. Į klausimą kokiu būdu ji nustatė konkrečios sodybos vaizdą su konkrečiais statiniais, jų išsidėstymu ir tiksliais išmatavimais, pavaizduotais Papildytame plane teismui - b.l.80, paaiškino, kad iš vietoje rastų šukių, duženų, želdinių, keliuko į ežerą bei vadovaudamasi to meto vyraujančia Aukštaitijos sodybviečių architektūra.

25Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, surašytame antstolio L. J., konstatuota, kad sklypo dirvožemį pagrinde sudaro smėlis (nuotrauka Nr.14). Apie sklypo vidurį, maždaug 20-25 metrų pločio ir 30-40 metrų ilgio plote matyti kitoks žemės kultūrinis sluoksnis, daugiausia juodžemis, kuriame matomai buvo pastatytas kažkoks statinys (nuotraukos Nr.7,8,9,10). Žemės sklypo juodžemio vietoje netvarkingai išsimėtę įvairaus dydžio akmenys(nuotraukos Nr.4,5,10), įvairios molio liekanos (nuotraukos Nr.7,11,12,13), molinių puodų šukės (nuotraukos nr.2,3). Įvairaus dydžio akmenys ir molio bei puodų šukės paskleistos žemės sklype sklypą ariant ir jį kultivuojant. Taigi, antstolis sprendžia apie galimai buvusi kažkokį statinį. Antstolio pateiktose nuotraukose matyti pavieniai akmenys, spalvoti gabalėliai, , matyti tamsesnė žemė, tačiau iš jų (nuotraukų) negalima daryti abejones nekeliančios išvados buvus sodybvietę, nes neaiški tamsesnės žemės kilmė (derlingasis sluoksnis buvusios ir sudegusios sodybos ar nudegintos žolės liekanos), akmenų atsiradimas( savaiminis, ar žmonių veikmo pasekmė, kaip pvz. pastatų pamatai). Duomenų, kad antstolis turi specialių žinių tokio pobūdžio atsakymui, nėra. Protokolo turinys apie, jo manymu, buvusį kažkokį statinį, vertintinas tik kaip jo samprotavimas, kuris kitais įrodymais nepagrįstas. Pažymėtina tai, jog antstolis daro galimą išvadą apie buvusį kažkokį statinį, o A. Č., taip pat nebūdama kompetetinga specialiste, padarė išvadą jau buvus net tris statinius, įvardindama juos ir nurodydama jų dydžius, vietą bei išsidėstymą sklype( b.l.80).

26Prie pareiškimo pridėtos nuotraukos su paaiškinimais (b.l.29-35). Jos netapačios su antstolio darytomis nuotraukomis. Taip nuotraukose Nr. 7 ir 8 (b.l.32) su užrašu, kad spėjama puodų išdeginimo duobės vieta ir puodų šukių gabalėliai, nufotografuotos galimai puodo šukės, tačiau antstolio nuotraukoje tokių šukių nėra, o jo nuotraukose Nr. 2 (b.l.22) ir Nr. 12 (b.l.26) užfiksuotos nesuprantamos kilmės geltonos spalvos duženos. Iš to, kad nuotraukos darytos skirtingu laiku , galima spręsti, kad jos ir negali sutapti.

27Paaiškinimuose prie nuotraukų (b.l.29-35) nurodyta apie matomą spėjamą puodų išdegimo duobės vietą ir rastus puodų šukių gabalėlius, atartą grendymą su galimų šalinių pamatų akmenimis, krosnies (pečiaus) pado liekanos, akmenys šalia krosnies(pečiaus)pado liekanų, atarti trobos pamatų akmenys. o dalis (b.l.30), atartas grendymas su galimų šalinių pamatų akmenimis(b.l.32) ir kt. Duomenų, kas vertino ir aiškino nuotraukas (b.l.29-35), nėra. Taigi, pareiškėjos pateiktuose paaiškinimuose prie nuotraukų jau suformuota išvada apie krosnies (pado) liekanas ir kt. išvados.

28Šios bylos pareiškėjai žemės sklypą 0,3755 ha dydžio nusipirko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai ir jos atstovui įrodinėjant, kad R. sodyba neišliko dėl 1915-1916 metų gaisro ir kad žemės sklypas, nors ir žemės ūkio paskirties, tačiau buvo apleistas, nedirbamas anksčiau, o naudojimas kaip ganykla, o sodybvietės liekanos nustatytos tik jiems pradėjus arti žemę, turėjo būti fiksuota pelenų. Vertinti ar pareiškėjų nurodytoje vietoje buvo sodyba galėjo tik archeologai, istorikai ar kiti kompetetingi specialistai tokio pobūdžio klausimų sprendimui. Šioje byloje būtent matininkė A. Č. pati savo nuožiūra, nebūdama kompetetinga specialistė (archeologijos ar kt. srityse) , praplėsdama antstolio konstatuotą aplinkybę apie galimai buvusį statinį , padarė savo išvadą, kad būtent pareiškėjų žemės sklype, kurio dydis 0,3755 ha, buvo konkretaus dydžio sodybvietė, kurią sudarė 3 konkretūs pastatai: gyv. namas ir du ūkiniai pastatai ir kad šie pastatai buvo konkrečioje sklypo vietoje, konkrečių išmatavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiame papildytame plane parodytas takelis 2 m , einantis nuo pareiškėjų žemės sklypo ribos iki paežerės (b.l.80). Tai reiškia, kad matininkės A. Č. subjektyviu vertinimu, iš esmės be jokių objektyvių duomenų(pirmiau minėta, kad antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotas tik spėjimas buvus kažkokį statinį), buvo nurodyta buvus sodybvietę konkrečioje vietoje, susidedančią iš konkrečių pastatų ir jų konkrečių išmatavimų.

29Pareiškėja buvus sodybą jos žemės sklypo ribose įrodinėja 1915 m. vokišku žemėlapiu ir 1901-902 rusišku kariniu-topografiniu žemėlapiu ir išdidinta vaizdu, kuriuose, jos teigimu pavaizduota sodyba, šalia kurios yra kita sodyba (b.l.168,169, 182). Tačiau šių žemėlapių atitinkami masteliai 1: 100 000, kas reiškia, kad 1mm žemėlapyje atitinka 100 metrų natūroje ir 1: 42.000, kas reiškia, kad 1 mm atitinka 42 metrus. Įvertinus kartografinės medžiagos tikslumą ir tai, jog pareiškėjų žemės sklypo ilgis nesiekia 100 metrų (pareiškėjos atstovo teigimu jis yra 50 metrų), darytina išvada, kad teismui pateiktų žemėlapių pagalba negalima nustatyti konkrečios sodybos vietos, nes negalima sugretinti žemėlapių. Su tuo iš esmės sutinka ir pareiškėjos atstovas, nurodęs, kad juridinę reikšmę turintis faktas įrodinėjamas kitais įrodymais, tarp jų liudytojų, radinių vietą. Nacionalinės žemės tarnybas prie Žemės ūkio ministerijos atsakyme advokatų kontoros į užklausą ( užklausimas nepateiktas ir nežinoma kokie klausimai ir kaip jie buvo suformuluoti)pažymėjo, kad žemėlapio tikslumo paklaida priklauso nuo kartografinei medžiagai parengti naudoto kartografinio pagrindo tikslumo. Nurodo, kad dėl 2015 m. vokiškame žemėlapyje, kurio M 1:100 000, sutartinio ženklo- juodo keturkampio nurodė, kad tokiu ženklu buvo žymima sodybos vieta, o ne konkretus pastatas.

30Minėta, pagal tokio pobūdžio radinius, nepateiktos kompetetingo asmens išvados, patvirtinančios būtent buvus sodybą pareiškėjų žemės sklype ir ją sunykusią apie 2015 metus dėl gaisro, kaip tvirtina pareiškėja. Liudytojų parodymai yra išvestiniai, apklaustos liudytojos D. (buvusi T.) ir B. J. tiesiogiai nežino ir negali pagal savo amžių (atitinkamai jos gimusios 1941 ir 1945 m.) žinoti apie sodybvietės konkrečią vietą, jų parodymai iš kitų pasakojimų, perpasakoti artimųjų prisiminimai apie konkrečią vietą buvusios ir sudegusios sodybos, nežiūrint tai, jog, pareiškėjos teigimu, liudytojos D. (buvusi T.) prosenelis buvo sodybvietės savininkas R.. Apklausta liudytoja D. nurodė, kad ji tą žino iš savo motinos pasakojimų, nors, jos teigimu, pasakojimų laiku buvo plynas laukas, o dabar miškas, bet apie buvusios sodybos vietą orientuojasi pagal kalnelį, bei buvusią ir dabar atstatytą B. pirtį, pagal kurią prieidavo prie ežero. Liudytojos J. parodymais G. žemėje taip pat buvo pirtis, kuri sunykusi, iš pasakojimų žino apie buvusią sodybą ir jos sudegimą. Liudytojų parodymais žemė buvo dirbama rėžiais ir buvo Šnieriškų kaimas, tačiau kodėl tuomet R. sodyba buvo ne kaime- į teisėjos klausimą negalėjo paaiškinti.

31Pareiškėjos paaiškinimu M. R. turėjo 8 dukteris ir 1 sūnų, iš kurių viena ištekėjo už V., o pastarosios dukra už T. Nuosavybės teisės į pareiškėjų nupirktą žemės sklypą buvusiems savininkams, jų paveldėtojams buvo atkurtos ekvivalentine natūra-mišku ir tokiu būdu tapusi laisva valstybine žeme, ji buvo atiduota kitiems, tarp jų asmenims, iš kurių pareiškėjai žemę įsigijo. Tai reiškia, kad žemės sklypas nebuvo pareiškėjų giminės žemė ir šioje vietovėje pareiškėjai niekada negyveno. Kaip pripažino pareiškėja ji su jau mirusiu sutuoktiniu gyveno Vilniuje, buvo dėstytojai hidrochemikai, žinojo šias vietas, pirko šį žemės sklypą, nes norėjo priėjimo prie vandens, galvojo jame kada nors statyti namą.

32Pažymėtina, kad, pareiškėjos teigimu, žemės sklypas nuosavybės teise pastatų sudegimo metu priklausė R. šeimai. Kokio dydžio tuo metu buvo jam priklausantis žemės sklypas- duomenų nėra. Pareiškėjos pateiktame 1934-08-16-18 Šnieriškių kaimo žemės žemės ištyrimo žiniaraštyje tarp to kaimo žemės ploto savininkų nurodyta: K. R., su 20,75 ha žemės, T. J. įpėd., valdo T. K.-16,38 ha, T. O. -16,38 ha, V. Z. įpėdinis valdo sūnus A. ir V. V. lygiomis 18,56 ha (b.l.17). Duomenų, ar nurodyti asmenys yra paveldėtojai R. žemės ir ar jiems ar jų įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės, kokiomis dalimis ir kokiu būdu, bei tai ar pareiškėjai nuosavybės teise valdo šių asmenų žemę, duomenų nėra. Iš pareiškėjų žemės sklypo plano (b.l.9) matyti, kad pareiškėjų žemės sklypas ribojasi su eile kitų asmenų žemės sklypais , plane nurodytos gretimybės (b.l.9). Pareiškėjams įrodinėjant dėl buvusios sodybvietės konkrečiai jų žemės sklype, nei vienas iš šių asmenų nebuvo pakviestas į teismo posėdį liudytojais.

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo. Pateikti išvestiniai ir nekonkretūs duomenys nepagrindžia prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškimo netenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

34Iš apeliacinį procesą pralaimėjusios bylos šalies priteistinos bylos išlaidos (CPK 93 str.). Apeliantas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo buvo atleistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-12-09 nutartimi. Todėl patenkinus suinteresuoto asmens skundą žyminis mokestis (41 Eur ) priteistinas valstybei iš pareiškėjos L. S. B., kuri yra ir pareiškėjo A. B. teisių perėmėja.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

36Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

37Pareiškėjų L. S. B., a.k. ( - ) ir A. B., a.k. ( - ) (teisių perėmėja L. S. B.), pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

38Priteisti iš L. S. B. 4,36 Eur pašto išlaidų, 41 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Pareiškėjai patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę... 4. Nurodė, kad 2013-03-21 nusipirko 0,3755 ha ploto žemės sklypą, esantį... 5. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu... 6. Teismas pažymėjo, kad sklypas yra nacionalinio parko teritorijoje, todėl... 7. Nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir... 9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – Teismas) netinkamai... 10. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad, gavus informaciją iš... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja bei pareiškėjo A. B. teisių... 12. Nurodo, kad Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat... 13. Rašytiniuose paaiškinimuose (b.l.133-135) papildomai nurodo, kad apelianto... 14. Papildomame rašytiniame 2016-04-12 paaiškinime (b.l.146-147ir 148-150)... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę turintį faktą, kad 2013-03-21... 18. Bylos šalys po skundžiamo sprendimo priėmimo pateikė eilę dokumentų.... 19. Pareiškėjai prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų... 20. Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4... 21. Teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą dėl juridinę... 22. Esminis suinteresuoto asmens skundo motyvas, kad teismas buvo suklaidintas, nes... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų atstovas kreipėsi į UAB... 24. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu teismo posėdyje apklausta liudytoja A.... 25. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, surašytame antstolio L. J.,... 26. Prie pareiškimo pridėtos nuotraukos su paaiškinimais (b.l.29-35). Jos... 27. Paaiškinimuose prie nuotraukų (b.l.29-35) nurodyta apie matomą spėjamą... 28. Šios bylos pareiškėjai žemės sklypą 0,3755 ha dydžio nusipirko.... 29. Pareiškėja buvus sodybą jos žemės sklypo ribose įrodinėja 1915 m.... 30. Minėta, pagal tokio pobūdžio radinius, nepateiktos kompetetingo asmens... 31. Pareiškėjos paaiškinimu M. R. turėjo 8 dukteris ir 1 sūnų, iš kurių... 32. Pažymėtina, kad, pareiškėjos teigimu, žemės sklypas nuosavybės teise... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio... 34. Iš apeliacinį procesą pralaimėjusios bylos šalies priteistinos bylos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą... 37. Pareiškėjų L. S. B., a.k. ( - ) ir A. B., a.k. ( - ) (teisių perėmėja L.... 38. Priteisti iš L. S. B. 4,36 Eur pašto išlaidų, 41 Eur žyminio mokesčio...