Byla 2-47-876/2014
Dėl skolos priteisimo

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, atsakovo UAB „K. N. kooperatyvo“ atstovui V. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui UAB “K. N. kooperatyvas” dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei 1000 Lt esančių pas atsakovą pagal 2003-10-17 Draudimo fondo sutartį; priteisti ieškovei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovo 1029 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodoma, kad R. K. nuo 2003-10-20 iki 2013-03-22 darbo sutarties Nr. 544 pagrindu dirbo K. N. vartotojų kooperatyvo parduotuvės Nr. 29 vedėja. 2003-10-17 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta draudimo fondo sutartis. Remiantis sutarties 1.2 punktu iš ieškovės darbo užmokesčio buvo atskaičiuota 1000 Lt į kooperatyvo administrauojamą draudimo fondą. Sutarties 3 ir 4 punktai numato, kad sutartis nutrūksta pasibaigus darbo sutarčiai ir draudimo fonde laikomos lėšos turi būti grąžinamos savininkui. Darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo yra nutraukta 2013-03-22 pagal darbo kodekso 128 str. 1 d., tačiau draudimo fonde esančios ieškovei priklausančios lėšos jai sugrąžintos nebuvo. Ieškovės nuomone, sutartis tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudarytos todėl, kad ieškovė buvo materialiai atsakingas darbuotojas ir draudimo fonde esančios ir jai priklausančios lėšos turi būti grąžintos nutrūkus darbo sutarčiai.

3Atsakovo atstovas V. Ž. savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka su R. K. pareikštu ieškiniu. R. K. dirbo parduotuvės vedėja ir vadovavo kolektyvui. Nuo 2009 m. parduotuvėje Nr. 29 dirbo vedėja ir dvi pardavėjos. Kaip ir bet kurio kolektyvo vadovas parduotuvės vedėja privalo užtikrinti sklandų parduotuvės darbą, kontroliuoti, kad darbuotojai vykdytų darbo tvarkos taisyklių bei kitų norminių dokumentų reikalavimus, paskirstyti darbus, sudaryti darbo grafikus, nušalinti parduotuvės darbuotoją nuo darbo ir kt. Parduotuvių vedėjos yra padalinių vadovai, vykdo operatyvinį valdymą ir duoda privalomus nurodymus sau pavaldiems darbuotojams, todėl prisikiriamos prie administracijos darbuotojų. R. K. kooperatyve dirbo parduotuvės Nr. 29 vedėja. Tą pačią dieną tarp kooperatyvo ir parduotuvės Nr. 29 kolektyvo buvo sudaryta kolektyvinė materialinės atsakomybės sutartis, kurioje R. K. įvardinta kaip parduotuvės kolektyvo vadovas. 2005-09-09 dienos administracijos vadovo įsakymu Nr. 53a buvo sudaryta komisija padalinių apmokymui ir atestacijai. Buvo pravesti mokymai ir 2005 m. lapkričio 14 d. R. K. buvo atestuota kaip padalinio vadovas. Tai užfiksuota tos pačios dienos protokole Nr. 38. Remiantis draudimo fondo sutarties, sudarytos 2003-10-17 4.1 punktu administracijos darbuotojams draudimo fondo lėšos grąžinamos ne vėliau kaip po dviejų metų ir vieno mėnesio nuo darbo sutarties nutraukimo.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

62003-10-17 K. N. vartotojų kooperatyvo administracijos vadovas V. Ž. ir R. K. pasirašė darbo sutartį Nr. 544, pagal kurią R. K. buvo paskirta dirbti parduotuvėje Nr. 29 vedėja. (b.l. 10).

7Tą pačią dieną buvo pasirašyta darudimo fondo sutartis pagal kurią R. K. įsipareigojo į kooperatyvo draudimo fondą įnešti nustatytą lėšų sumą, kuri būtų naudojama būsimiems trūkumams padengti. (b.l. 9).

82013-10-20 tarp UAB “K. N. kooperatyvo” ir R. K. buvo sudaryta kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartis. (b.l. 16).

92013-03-22 darbo sutartis tarp UAB “K. N. kooperatyvo” ir R. K. buvo nutraukta. (b.l. 10).

10Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė R. K. pateikė ieškinį, norėdama, jog jai būtų grąžinti pagal Draudimo fondo sutartį įmokėti 1000 Lt., tuo tarpu atsakovas remdamasis ta pačia Draudimo fondo sutartimi teigė, jog jie sutarties nepažeidė ir dar nėra suėjęs terminas, kuris įpareigotų juos lėšas grąžinti.

11Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė duomenys apie tai, kad 2013-12-31 jie pervedė reikalaujamą 1000 Lt sumą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad tai galima laikyti ieškinio pripažinimu, tačiau su tokia argumentacija nesutiko atsakovas. Atsakovės atstovas nurodė, jog jo nuomone, nors jie pravedė 1000 Lt, tačiau tai nereiškia ieškinio pripažinimo. Jie tik įvykdė įsipareigojimus, nepraleisdami sutartyje numatyto termino. Tačiau laikosi pozicijos, jog pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, todėl mano, jog negali būti priteistos iš jų bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtina nustatyti, ar ieškinys teismui buvo pateiktas pagrįstai, ir kadangi prašomos priteisti lėšos yra grąžintos, būtina nustatyti, ar yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Susipažinę su bylos medžiagas, su pateikta draudimo fondo sutartimi, šalių paaiškinimais, teismas konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo pasirašyta Draudimo fondo sutartis prieštarauja viešai tvarkai ir gerai morale, todėl ji yra niekinė ir negaliojanti.

13CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. E. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „ Skraida“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007; ir kt.). Atsižvelgiant į egzistuojančią kasacinio teismo praktiką, taip pat remdamasi CK 1.78 straipsnio 3, 5 dalimis bei CPK nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).

14CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

15Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja). Taip pat sutartis yra absoliučiai negaliojanti, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).

16CK 1.81 str. nurodoma, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kaip nurodoma visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumo reikalavimus turi atitikti priimami įstatymai, kiti norminiai aktai, teismų sprendimai. Teisingumu turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas - užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, užtikrinti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Todėl vertinant sudarytus sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertintinas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą.

17Tesimas laiko, jog šalių sudaryta Draudimo fondo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei, nes šioje sutartyje yra atsakovo sureglamentuoti darbuotojo materialinės atsakomybės santykiai, kurie akivaizdžiai pažeidžia darbuotojo interesus ir teises, sukuria materialiai atsakingų darbuotojų trūkumų pašalinimo sistema visiškai neatitinkančią įstatyme numatytų reikalavimų, užkerta kelią darbuotojams dėl nesutikimo su atsiradusiais trūkumais kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą kaip numatytą DK 258 str. 3 d.

18Teismo posėdžio metu atsakovas atstovas V. Ž. nurodė, jog Draudimo fondo sutartis buvo įtvirtinta siekiant visiems asmenims greičiau ir aiškiau išspręsti atsirandančias problemas dėl susidarančių trūkumų, buvo nurodoma, jog visi parduotuvėje dirbantys darbuotojai yra kooperatyvo pajininkai, todėl visi yra suinteresuoti šios sutarties buvimu, ir niekas jai neprieštaravo. Tačiau teismas laiko, jog šie argumentai yra neteisingi ir neatitinka realios situacijos. Teismo posėdžio metu tiek pats atsakovas, tiek ieškovė nurodė, jog ši sutartis yra pasirašoma priimant darbuotoją į darbą. Ieškovė nurodė, jog ši sutartis yra privalomai pasirašoma, nes kitu atveju nebus priimta į darbą. Ieškovė teigė, jog ji neturėjo teisės pasirinkti – pasirašyti, ar nepasirašyti nagrinėjamą sutartį, nes tai buvo privalomo darbo sutarties dalis. Jeigu ieškovė būtų turėjusi galimybę rinktis – tikrai nebūtų pasirašiusi nurodomos sutarties. Atsakovas nepaneigė šios aplinkybė, patvirtino, jog darbuotojai visi pasirašo šias sutartis pradėdami dirbti. Tai parodo, jog ieškovė negalėjo išreikšti tikrosios savo valios dėl šios sutarties sąlygų, jos buvo primestos darbdavio, ir ji neturėjo jokios galimybės išreikšti savo valios. Tai leidžia daryti išvadą, jog sutartis buvo pasirašoma nesant tikrosios ieškovės valios, o veikiama išorinių veiksnių.

19Susipažinus su Draudimo fondo sutarties sąlygomis akivaizdu, jog šios sąlygos yra vienprasmiškai naudingos tik UAB „K. N. vartotojų kooperatyvui“, ir akivaizdžiai pažeidžia darbuotojų interesus. Sutarties 1 p. nurodoma, kad R. K. atidaro kooperatyve draudimo fondą ir jame sukaupia 1000 Lt. Lėšos yra sukaupiamos darant kasmėnesinius įnašus į draudimo fondą. Toliau 2 p. nurodoma, kad kiekvieno kooperatyvo darbuotojo draudimo fondas bus naudojamas išsiaiškintiems trūkumams padengti. Taigi lyg ir darbuotojas savanoriškai atsidaro draudimo fondą, tačiau fonde sukauptomis darbuotojo lėšomis jau disponuoja darbdavys. Teismas laiko, jog šios sąlygos neatitinka įstatymo reikalavimų, nes visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu darbdavys įgyja teisę įpareigoti darbuotojus daryti kasmėnesinius įnašus po 10 ar net 25 proc. nuo atlyginimo dydžio. Teismas laiko, jog tokios sąlygos pažeidžia darbuotojų interesus ir yra neteisėtos, nes apriboja darbuotojų teisę gauti sutartyje numatytą atlyginimą bei teisę gauti teisingą (šiuo atveju pagal darbo sutartį numatytą) atlyginimą už atliktą darbą. Sutarties 2 p. nurodoma trūkumų padengimo tvarka. 2.1. p. nurodoma, kad atsiradus trūkumams, jie bus dengiami iš draudimo fondo, priskaičiuojant 50 proc. metinių delspinigių už laikotarpį nuo paskutinės revizijos datos, taip pat 2.4 p. nurodoma, kad nuo trūkumo fakto išaiškinimo datos, kol darbuotojas pilnai grąžins trūkumo sumą, priskaičiuojama 20 proc. metinių delspinigių. Teismas laiko, jog sutartyje numatomi dideli delspinigiai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu remiantis yra numatyti tokio dydžio delspinigiai. Sutarties 4.1 punkte nurodoma, kad administracijos darbuotojams draudimo fondo lėšos grąžinamos ne vėliau kaip po dviejų metų ir vieno mėnesio nuo darbo sutarties nutraukimo. Nurodytos šios sutarties sąlygos akivaizdžiai parodo, jog tokia UAB „K. N. kooperatyvo“ draudimo fondo sutartis yra naudinga tik pačiam ieškovui ir akivaizdu, jog darbuotojai turėdami galimybę išreikšti tikrąją savo valią, tokios sutarties nepasirašytų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, jog visi darbuotojai buvo UAB „K. N. kooperatyvo“ pajininkai, todėl ir patys buvo suinteresuoti pasirašyti tokias sutartis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokia atsakovo pozicija paneigia, jo paties pateikti dokumentai. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas 1999-04-19 UAB „K. N. vartotojų kooperatyvo“ valdybos posėdžio protokolas Nr. 3, kuriame nurodoma, kad buvo nustatyti atvejai, kai darbuotojai pradėjo savavališkai naudoti saviems reikalams parduotuvės pinigus, ir dėl to atsiranda dideli trūkumai, todėl buvo pasiūlyta darbuotojų sudrausminimui papildyti draudimo fondo sutartį naujais punktais. Taigi akivaizdu, jog draudimo fondo paskirtis – sudrausminti darbuotojus, o ne užtikrinti visų kooperatyvo pajininkų interesus. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad sutartyje numatoma pinigų surinkimo tvarka iš darbuotojų, numatyti dideli delspinigiai darbuotojams, tačiau visiškai nėra numatyta jokių užtikrinimo priemonių darbuotojams. Sutarties 5 p. numatyta, jog draudimo fondo lėšas kooperatyvas turi teisę naudoti kaip apyvartines lėšas ūkinėje veikloje, 4.1 p. numatoma, kad pinigai gali būti grąžinti tik po 2 metų, tačiau nėra numatyta sąlygų dėl palūkanų, už asmenų laikomas lėšas, mokėjimą. 1999-04-19 kooperatyvo pateiktame nutarime Nr. 11 nurodoma, kad pagal pridedamą sąrašą kooperatyvo darbuotojams už laikomas draudimo fondo lėšas kooperatyvas moką 10 proc. metinių palūkanų, tačiau vėlgi kyla šių sąlygų teisėtumo klausimas, tai yra, kodėl tik sąraše nurodytiems darbuotojams mokamos metinė palūkanos, o ne visiems darbuotojams, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatyta, kuriems asmenims mokėti palūkanas, o kuriems ne. Teismas laiko, jog tokiu būdu asmenys gali būti diskriminuojami, todėl tokios sąlygos neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

20Vertinant Draudimo fondo sutarties teisėtumą būtina atsižvelgti į tai, kad šioje sutartyje yra nurodoma atsakovo nustatyta trūkumų išieškojimo iš materialiai atsakingų asmenų tvarka. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad trūkumų arba padarytos žalos išieškojimo tvarka, yra nustatyta įstatymu ir atsakovo nustatyta tvarka visiškai neatitinka įstatymuose reglamentuotos išieškojimo tvarkos.

21Atsakovas pateikė kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį, kuri buvo sudaryta su R. K. 2003-10-20. (b.l. 16-17). Šios sutarties 15 dalyje nurodoma, kad kolektyvą patraukia materialinėn atsakomybėn darbdavys kruopščiai patikrinę žalos atsiradimo priežastis, atsižvelgdamas į kolektyvo narių pateiktus raštiškus pasiaiškinimus, o būtinais atvejais – ir specialistų išvadas. Taip pat šios tvarkos 16 p. nurodoma, kad kolektyvo nariai gali būti atleidžiami nuo žalos atlyginimo. Kaip matyti ši sutartis buvo galiojanti, joje yra detalizuota materialinės atsakomybės sąlygos, žalos atlyginimo atvejai, darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos. Tačiau nėra aišku, koks šios sutarties santykis su Draudimo fondo sutartimi, kuria darbdavys vadovavosi šalindamas atsirandančius trūkumus. Materialinės atsakomybės sutarties 17 p. nurodoma, kad žalos padarytos įmonei dydį nustato, taip pat jos atlyginimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Šis punktas leidžia daryti išvadą, jog Draudimo fondo sutartyje numatyta trūkumų šalinimo tvarka turi būti reguliuojama Lietuvos Respublikos įstatymais. Tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti šios sutarties įstatyminio pagrindo, taip pat nėra galimybės rasti įstatymų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti šios tvarkos teisėtumą. Draudimo fondo sutartyje nebėra numatyta darbdavio sąlygų, nėra numatyta atleidimo nuo žalos atvejų, kurie yra įtvirtinti Darbo kodekse ir kituose poįstatyminiuose aktuose. Pagal sutarčių dalyką galima būtų daryti prielaidą, jog Draudimo fondo sutartis turėtų būtų materialinės atsakomybės sutartį įgyvendinantis dokumentas, tačiau akivaizdu, jog šie dokumentai nėra suderinti ir atitinkantys vienas kitos sąlygas.

22Taip pat sutarties neatitikimą viešajai tvarkai bei pamatinių civilinės teisės teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų patvirtina tai, kad Draudimo fondo sutartyje numatyta darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka neatitinka įstatymuose numatytos tvarkos. Darbo kodekso 258 str. nurodoma, kad darbuotojo padaryta ir neatlyginta žala neviršijanti jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Toks nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Ir šis straipsnis suteikia teisę darbuotojui kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus, nesutikus su darbdavio nurodymu. Kaip matyti įstatymas reglamentuoja, jog išskaitymai iš atlyginimo gali būti daromi tik atsiradus žalai ir pagal darbdavio rašytinį nurodymą. Tuo tarpu pagal nagrinėjamą draudimo fondo sutartį įnašai yra daromi netgi dėl prevencijos nesant nustatytiems žalos atvejams. Darbuotojo nurodymas turi būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, tuo tarpu Draudimo fondo sutartyje nėra apskritai reglamentuoti darbdavio nurodymai ir jų priėmimų terminas. Atitinkamai draudimo fondo sutartyje nereglamentuota ir darbuotojo teisė apskųsti darbdavio nurodymus. Akivaizdu, kad DK reglamentuota žalos išieškojimo tvarka yra būtina siekiant užtikrinti ir darbuotojo teises. Darbuotojui turi būti užtikrintas terminas, per kurį darbdavys gali išsiieškoti žalą, siekiant užtikrinti jo teises ir stabilumą, taip pat akivaizdu, jog darbuotojas privalo turėti teisę nesutikti su darbdavio nurodymais ir juos apskųsti. Tuo tarpu Draudimo fondo sutartis neperkeldama šių reikalavimų į sutarties sąlygas, pažeidžia darbuotojo teisę į teisingą žalos išieškojimą ir atima galimybę apskųsti neteisėtus darbdavio žalos išieškojimo atvejus. Kas parodo, jog darbdavys piktnaudžiauja savo teisėmis ir visiškai pažeidžia silpnesniosios šalies, tai yra darbuotojo, įstatyme numatytas teises. Šios aplinkybės parodo Draudimo fondo sutarties prieštaravimą įstatymams, atitinkamai viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes atitinka tik darbdavio interesus, o darbuotojui nesuteikia net įstatyme numatytų imperatyvių teisių. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Draudimo fondo sutartyje esančios sąlygos yra nesąžiningos, neatitinkančios teisingumo kriterijaus. UAB „K. N. kooperatyvas“ turėdamas galimybę pasiūlyti darbo vietą, piktnaudžiauja šia savo teisę nurodydamas priimamiems darbuotojams pasirašyti draudimo fondo sutartis nesąžiningomis, tik atsakovui naudingomis sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas naudojasi savo, kaip darbdavio teisine padėtimi, piktnaudžiauja savo teisėmis bei pažeidžia silpnesnių visuomenės narių – darbuotojų interesus, siekdamas asmeninių interesų tenkinimo.

23Byloje nustačius aplinkybes, kurios leidžia teismui pripažinti sutartį ir niekine ir negaliojančia ex officio kartu taikant sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu pasekmes. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį yra pagrindas taikyti restituciją, jeigu asmuo privalo grąžinti turtą, kurį jis gavo neteisėtai. Turto gavimo neteisėtumas pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas teismo konstatuojamas ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), o dėl sandorio niekinio pobūdžio pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį yra pagrindas restitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007). Teismas pripažįsta šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento bei turėtų taikyti restituciją, grąžinant ieškovei R. K. šios sutarties pagrindu sukauptas lėšas. Tačiau atsakovas šias lėšas jau yra grąžinęs, todėl laikytina restituciją įvykdytą.

24Priimant galutinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidas. Nors teismas nurodo, jog ieškinį tenkina iš dalies, tačiau vadovaujantis teisingumo principu teismas laiko, jog atsakovas privalo atlyginti visas ieškovės ptirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti teismas ieškinį tenkino ne tokiu pagrindu, kuriuo buvo pateiktas pats ieškinys, tačiau teismas nustatė, jog ieškinys buvo pateiktas pagrįstai dėl sutarties, kurį laikytina niekine ir pažeidžiančia ieškovės teises, tai yra ieškiniu prašoma grąžinti įmokėta 1000 Lt suma buvo prašoma grąžinti pagrįstai, nes atsakovas šias lėšas laikė neturėdamas teisinio pagrindo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimas atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas.

25Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nuostatomis nustatyta, kad maksimali priteistina atstovavimo išlaidų suma šioje byloje sudarytų 3450 Lt (8.2 p., 8.16 p). Ieškovę atstovavo advokatas byloje buvo pateiktas ieškinys, advokatas atstovavo ieškovę teisme. Byloje yra pateikti dokumentai, jog bylinėjimosi išlaidų patirta 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti, kaip matyti prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai mažesnė negu numatyti rekomenduojami dydžiai, konstatuotina, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos. Taip pat iš atsakovo priteistinas 72 Lt žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieškovė.

26Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., teismas

Nutarė

27ieškinį tenkinti iš dalies.

28Pripažinti ex officio niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2003 m. spalio 17 d. draudimo fondo sutartį sudaryta tarp K. N. vartotojų kooperatyvo, atstovaujamo administracijos vadovo V. Ž., ir darbuotojo R. K..

29Priteisti iš atsakovo UAB „K. N. kooperatyvo“ 1000 Lt (tūkstantį Lt) bylinėjimosi išlaidų ir 72 Lt žyminio mokesčio ieškovei R. K..

30Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei 1000 Lt... 3. Atsakovo atstovas V. Ž. savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka su R. K.... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 5. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, teismas... 6. 2003-10-17 K. N. vartotojų kooperatyvo administracijos vadovas V. Ž. ir R. K.... 7. Tą pačią dieną buvo pasirašyta darudimo fondo sutartis pagal kurią R. K.... 8. 2013-10-20 tarp UAB “K. N. kooperatyvo” ir R. K. buvo sudaryta... 9. 2013-03-22 darbo sutartis tarp UAB “K. N. kooperatyvo” ir R. K. buvo... 10. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė R. K. pateikė ieškinį,... 11. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė duomenys apie tai, kad 2013-12-31... 12. Susipažinę su bylos medžiagas, su pateikta draudimo fondo sutartimi, šalių... 13. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio... 14. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas... 15. Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant... 16. CK 1.81 str. nurodoma, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis... 17. Tesimas laiko, jog šalių sudaryta Draudimo fondo sutartis prieštarauja... 18. Teismo posėdžio metu atsakovas atstovas V. Ž. nurodė, jog Draudimo fondo... 19. Susipažinus su Draudimo fondo sutarties sąlygomis akivaizdu, jog šios... 20. Vertinant Draudimo fondo sutarties teisėtumą būtina atsižvelgti į tai, kad... 21. Atsakovas pateikė kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį, kuri buvo... 22. Taip pat sutarties neatitikimą viešajai tvarkai bei pamatinių civilinės... 23. Byloje nustačius aplinkybes, kurios leidžia teismui pripažinti sutartį ir... 24. Priimant galutinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi... 25. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio... 26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., teismas... 27. ieškinį tenkinti iš dalies.... 28. Pripažinti ex officio niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2003 m.... 29. Priteisti iš atsakovo UAB „K. N. kooperatyvo“ 1000 Lt (tūkstantį Lt)... 30. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...