Byla eI-2862-244/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ryčio Krasausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatei Aistei Medelienei, advokato padėjėjai Ingai Čeledinei, advokato padėjėjai Monikai Belskienei, J. B. ir R. K., atsakovės atstovams K. G. ir A. A.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos „Telia Lietuva“, AB, skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėja „Telia Lietuva“, AB (toliau – ir Bendrovė), su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 402-5; įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti naują sprendimą – pritarti pareiškėjos 2016 m. gruodžio 7 d. prašyme išdėstytam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) nuostatų taikymui pripažįstant prestižo amortizaciją ir palūkanų sąnaudas leidžiamais atskaitymais; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėja nurodo, kad yra telekomunikacijų bendrovė, kurios 88,15 proc. akcijų valdo Švedijos įmonė „Telia Company AB“ (toliau – TC), o likusius 11,85 proc. – kiti investuotojai (smulkieji akcininkai, kurių iš viso yra daugiau nei 11 tūkstančių). TC nuo 2004 m. taip pat valdė 100 proc. UAB „Omnitel“ akcijų. Pareiškėja nuo 2006 m. valdė 100 proc. UAB „Baltic Data Center“ akcijų. 2015 m. nuspręsta konsoliduoti pareiškėjos ir UAB „Omnitel“ veiklą, todėl pareiškėja 2016-01-04 įsigijo 100 proc. UAB „Omnitel“ akcijų iš TC už pagal nepriklausomą vertinimą nustatytą 144107 000 Eur kainą. Šių akcijų įsigijimas buvo finansuotas išorine paskola, kurią lygiomis dalimis pareiškėjai suteikė AB SEB bankas ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Taigi, UAB „Omnitel“ akcijos buvo įsigytos už tikrąją rinkos kainą. Pareiškėjos sumokėta UAB „Omnitel“ akcijų rinkos kaina viršijo šios įmonės grynojo turto vertę. Šis skirtumas, remiantis finansinę atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais (tarptautiniais verslo apskaitos standartais), pareiškėjos finansinėje apskaitoje įtrauktas kaip prestižas. Toliau konsoliduojant verslą, nuspręsta reorganizuoti įmones prie pareiškėjos prijungiant UAB „Omnitel“ ir BDC (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 70 straipsnį), PMĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėja po šios reorganizacijos, remdamasi PMĮ 2 straipsnio 30 punkto, 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 10 dalies nuostatomis, gali amortizuoti dėl UAB „Omnitel“ įsigijimo susidariusį prestižą bei leidžiamais atskaitymais pripažinti palūkanas už UAB „Omnitel“ įsigyti paimtą paskolą.

6Vadovaudamasi MAĮ 371 straipsnio nuostatomis, pareiškėja 2016-12-07 kreipėsi į Inspekciją prašydama patvirtinti šią jos poziciją dėl prestižo ir palūkanų pripažinimo leidžiamais atskaitymais, t. y. priimti sprendimą dėl išankstinio įsipareigojimo taikyti PMĮ nuostatas būsimajam sandoriui. Pareiškėja 2017-02-07 pateikė Inspekcijai papildomus paaiškinimus. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2017-02-10 priėmė skundžiamą sprendimą nepritarti pareiškėjos siūlomam PMĮ nuostatų taikymui, t. y. nurodė, kad, jos nuomone, pareiškėja prašyme nurodytomis aplinkybėmis neturi teisės prestižo amortizacijos sąnaudų bei akcijų įsigijimo paskolos palūkanų pripažinti leidžiamais atskaitymais. Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

7Pareiškėja teigia, kad Inspekcija nepagrįstai nurodo, kad reorganizavimo sandoriu galėjo būti siekiama mokestinės naudos. Atvirkščiai, sprendimą įsigyti UAB „Omnitel“ akcijas ir vėliau prijungti UAB „Omnitel“ ir BDC prie pareiškėjos nulėmė ne mokestinės, o teisinės ir ekonominės priežastys. Sujungiant UAB „Omnitel“ ir pareiškėją tiesiogiai, kaip skundžiamame sprendime siūlo Inspekcija, būtų susidurta su neproporcinga ir neišmatuojama šių įmonių verslų konsolidavimo rizika. Dėl tokio sujungimo TC valdomas pareiškėjos akcijų paketas galėjo viršyti 95 proc., o tokiu atveju TC įgytų teisę priverstinai išpirkti pareiškėjos akcijas iš smulkiųjų akcininkų, kam pastarieji, akivaizdu, būtų prieštaravę inicijuodami ginčus, ir tai sustabdytų visą šių įmonių veiklos integraciją nenuspėjamam laikui. UAB „Omnitel“ akcijų įsigijimas, priešingai, nei teigia Inspekcija, buvo ekonomiškai naudingas būtent pareiškėjai, nes taip išaugo jos vertė, buvo konsoliduotos UAB „Omnitel“ ir pareiškėjos vykdomos veiklos; vien UAB „Omnitel“ akcijų įsigijimas 2016 metais iš esmės pagerino pareiškėjos finansinius rezultatus, padidino jos turto vertę. Sprendimą įsigyti UAB „Omnitel“ akcijas iš TC už nepriklausomų vertintojų pagrįstą rinkos kainą, finansuojant tokį įsigijimą išorine paskola, priėmė pareiškėjos valdyba, veikdama būtent pareiškėjos, o ne didžiojo ar smulkiųjų akcininkų interesais ir vadovaudamasi praktika, rekomenduojama listinguojamų įmonių valdybos veiklos nepriklausomumui užtikrinti. Todėl Inspekcija neteisi teigdama, kad sprendimą įsigyti UAB „Omnitel“ akcijas priėmė TC, disponuodama savo turtu.

8Pareiškėja mano, kad Inspekcija netinkamai taikė PMĮ nuostatas, reguliuojančias prestižo amortizacinių sąnaudų pripažinimą leidžiamais atskaitymais; jos pateikiamas PMĮ 17 str. ir 18 str. 1 bei 10 d. nuostatų aiškinimas yra ydingas, neatitinkantis nei finansinės, nei teisinės prestižo prigimties. O pareiškėja atitinka visus prestižo amortizacijai keliamus reikalavimus. Inspekcija taip pat nepagrįstai nepripažįsta pareiškėjos teisės leidžiamais atskaitymais pripažinti ir palūkanas, mokamas už paskolą, kuri panaudota UAB „Omnitel“ akcijoms įsigyti. UAB „Omnitel“ akcijų įsigijimas buvo skirtas pareiškėjos ekonominei naudai gauti, tokia ekonominė nauda ir buvo gauta ir bus toliau gaunama nuolatos, o Inspekcijos argumentai, kad paskola paimta tam, kad būtų sukurtos papildomos sąnaudos pareiškėjai, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinkantys tikrovės. Inspekcijos pozicija prieštarauja ir jos pačios paskelbtam ir su Finansų ministerija suderintam apibendrintam PMĮ komentarui, kuriuo Inspekcija pagal MAĮ privalo vadovautis.

9Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos sprendimas iš esmės grįstas LVAT suformuota praktika 2015-06-16 nutartyje adm. byloje Nr. eA-1409-602/2015, tačiau šioje Inspekcijos nurodytoje byloje buvo susiklosčiusi iš esmės skirtinga faktinė situacija (neanalizuojamas prestižo amortizavimo klausimas), o Inspekcija, teisingai remdamasi tokia praktika, privalėjo padaryti priešingą išvadą palūkanų pripažinimo leidžiamais atskaitymais atžvilgiu. Inspekcijos sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo principams, nes jis priimtas neįvertinus prašyme ir papildomoje informacijoje išdėstytų aplinkybių. Įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino bendrą nuostatą, jog viešojo administravimo subjektas privalo motyvuoti taikomų poveikio priemonių pagrindus, tačiau specialus teisinis reglamentavimas (MAĮ 371 straipsnio 3 dalies 2 punktas) nustato, jog mokesčių administratorius sprendime nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės nuostatų taikymui būsimajam sandoriui turi nurodyti nepritarimo priežastis.

10Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovė nurodo, kad teismas turėtų nagrinėti pareiškėjos skundą tik dėl to, ar Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. ar pagal VAĮ reikalavimus yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taip pat ar pagal MAĮ 371 straipsnio 3 dalies 2 punktą sprendime yra nurodyta nepritarimo priežastis. VMI prie FM savo apibendrintus argumentus ir prašymo vertinimą išdėstė sprendime ir taip atsakė į esminius pareiškėjo argumentus. VMI prie FM nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad dėl netinkamo motyvavimo sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio ir viešojo administravimo principų, pažeidžia pareiškėjos teises. Atsakovė teigia, kad sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, iš jo aišku, jog sprendimas nepritarti pareiškėjos prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimiems sandoriams priimtas būtent vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnis), įvertinus atliktų sandorių visumą ir tikrąjį turinį, o ne formą (MAĮ 10 straipsnis).

12Atsakovė teigia, kad sprendimas nenustatė įpareigojimo mokesčių mokėtojui, nesuformulavo privalomo PMĮ nuostatų taikymo, jame išdėstyta tik mokesčių administratoriaus pozicija, t. y. nesukėlė materialaus pobūdžio neigiamų pasekmių. Vadinasi, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas dėl PMĮ nuostatų aiškinimo. VMI prie FM laikosi nuomonės, kad pareiškėja dėl, jos nuomone, netinkamų PMĮ nuostatų taikymo savo teises galėtų ginti kitais gynimo būdais – inicijuodamas mokestinį ginčą, jeigu po mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų būtų priskaičiuojami ir nurodomi mokėtini mokesčių mokėtojui mokesčiai.

13Atsakovė teigia, kad nors mokesčių mokėtojas turi diskrecijos teisę prašyti, kad mokesčių administratorius priimtų jo atžvilgiu įpareigojantį sprendimą, kartu pasirinkęs prašyti įpareigojančio sprendimo, prisiima ir riziką dėl to, ar mokesčių administratorius pritars ar nepritars jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Mokesčių administratorius MAĮ 371 straipsnio nuostatomis nėra įpareigojamas būtinai laikytis mokesčių mokėtojo prašyme išdėstytos pozicijos ir jai pritarti. Priešingai, MAĮ 371 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos dvi sprendimų rūšys: pritarti arba nepritarti mokesčių mokėtojo prašyme nurodytam mokesčių teisės nuostatų taikymui būsimajam sandoriui, t. y. turi diskrecijos teisę nuspręsti. Taigi mokesčių administratorius, kaip kompetentinga institucija, nusprendžia, ar prisiimti išankstinį įsipareigojimą dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo, ar tokio įsipareigojimo neprisiimti.

14Teismas

konstatuoja:

15Šios bylos esmė – ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (MAĮ 371 straipsnis) atitinka teisės aktų reikalavimus.

16Pagal MAĮ 371 straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (toliau šiame straipsnyje – prašymas). Šiame prašyme mokesčių mokėtojas turi tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdinti būsimąjį sandorį, aplinkybes, su kuriomis pagal mokesčių įstatymus sietinas apmokestinimas, taikytinas mokesčių teisės aktų nuostatas ir pateikti kitą informaciją ir įrodymus, kuriais grindžia siūlomą mokesčių teisės aktų nuostatų taikymą. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po šioje dalyje nurodyto prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Prašymas negali būti pateiktas dėl mokesčio dydžio.

17Mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl prašymo per 60 dienų nuo jo gavimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas dar 60 dienų, jeigu prašymui nagrinėti reikia papildomo tyrimo.

18Pagal MAĮ 371 straipsnio 3 dalį mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:

191) pritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Priėmęs šį sprendimą, mokesčių administratorius įsipareigoja, kontroliuodamas, ar šis mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir mokėjo mokesčius, taikyti mokesčių teisės aktų nuostatas būsimajam sandoriui taip, kaip nurodyta sprendime, išskyrus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus;

202) nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Šiame sprendime mokesčių administratorius turi nurodyti nepritarimo priežastis.

21Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas galioja visą prašyme nurodyto būsimojo sandorio vykdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o jei priimami nauji mokesčių teisės aktai, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios šiame sprendime nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, – iki naujų mokesčių teisės aktų nuostatų įsigaliojimo dienos.

22Kaip matyti iš MAĮ 371 straipsnio 1–3 dalių, mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui, o mokesčių administratorius privalo priimti sprendimą dėl prašymo, šis sprendimas sukelia tam tikras teises ir pareigas mokestinių teisinių santykių dalyviams. Taigi, mokesčio administratoriaus priimamas sprendimas atitinka individualaus administracinio akto požymius ir turi atitikti tokiam aktui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytus reikalavimus, be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis).

23Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016-01-04 įsigijo 100 proc. UAB „Omnitel“ akcijų iš įmonių grupės „Teliasonera AB“. Sandoris įvykdytas už nepriklausomo vertintojo pagrįstą vertę –

24220 mln. eurų, neskaičiuojant UAB „Omnitel“ grynųjų pinigų ir skolų. Šių akcijų įsigijimas buvo finansuojamas išorine paskola. 150 mln. eurų lygiomis dalimis po 75 mln. eurų paskolino AB SEB bankas ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Šiuo metu Bendrovė valdo 100 proc. UAB „Omnitel“ ir UAB „Baltic Data Center“ akcijų. Siekdama supaprastinti grupės struktūrą ir optimizuoti jungimo procesus laiko bei sąnaudų atžvilgiu, Bendrovė siekia prisijungti UAB „Omnitel“ ir BDC, o trijų įmonių reorganizavimą įgyvendinti vienu metu 2017 m. Bendrovė, UAB „Omnitel“ ir BDC bus reorganizuojamos pagal CK 2.97 str. 3 dalį prijungimo būdu, t. y. prie Bendrovės prijungiant

25UAB „Omnitel“ ir BDC. Po reorganizavimo Bendrovė tęs savo, UAB „Omnitel“ ir BDC vykdytą veiklą.

26Pareiškėja, įsigydama UAB „Omnitel“ akcijas, sumokėjo didesnę kainą nei UAB „Omnitel“ grynojo turto vertė (galutinė akcijų įsigijimo kaina 144 107 000 Eur). Apskaitos tikslais

27UAB „Omnitel“ grynojo turto vertė buvo 63 254 000 Eur. Todėl susidaręs UAB „Omnitel“ akcijų įsigijimo kainos ir grynojo turto vertės skirtumas (80 853 000 Eur) pripažintas prestižu apskaitos tikslais akcijų įsigijimo momentu.

28Pareiškėja „Telia Lietuva“, AB, (ankstesnis pavadinimas TEO LT) 2016-12-07 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pritarti PMĮ nuostatų taikymui pripažįstant prestižo amortizaciją ir palūkanų sąnaudas leidžiamais atskaitymais. Inspekcija 2017-02-10 sprendimu Nr. 402-5 nepritarė mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) siūlomam mokesčių teisės aktų (šiuo atveju PMĮ) nuostatų taikymui būsimajam sandoriui, t. y. priėmė sprendimą, nustatytą MAĮ 371 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

29Pareiškėja prašo atsakovės pritarti pateiktam mokesčių teisės aktų nuostatų aiškinimui ir patvirtinti, kad:

301. Bendrovė gali pelno mokesčio tikslais pripažinti prestižą, susidariusį po UAB „Omnitel“ akcijų įsigijimo, ir po UAB „Omnitel“ prijungimo galės jį amortizuoti bei priskirti leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais per laikotarpį, ne trumpesnį nei 15 metų.

312. Palūkanos už paskolą, Bendrovės paimtą siekiant įsigyti 100 proc. UAB „Omnitel“ akcijų, po UAB „Omnitel“ prijungimo prie Bendrovės ir toliau galės būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais.

32Atsakovė teigia, kad pareiškėjos pateikti argumentai, susiję su mokesčių teisės aktų taikymu būsimajam sandoriui, yra neaiškus: pagal PMĮ 2 str. 30 dalį prestižas susidaro tuomet, kai įsigyjant kitos įmonės veiklą ar akcijas sumokama didesnė pinigų suma, nei yra vertas įsigytos bendrovės grynasis turtas, įvertintas tikrąja rinkos kaina, ir įsigyjantysis vienetas tikisi iš tokio įsigijimo ekonominės naudos.

33Pareiškėjos nuomone, ji tenkina visus reikalavimus: UAB „Omnitel“ akcijų įsigijimas apmokėtas pinigais, bendrovė įsigijo kontrolinį akcijų paketą, t. y. 100 proc. akcijų; susidaręs prestižas apskaičiuotas akcijų įsigijimo momentu; nepriklausomi turto vertintojai atlieka

34UAB „Omnitel“ grynojo turto rinkos vertės nustatymą įsigijimo datą; Bendrovė įsigydama ir prisijungdama UAB „Omnitel“ siekė gauti ekonominės naudos, t. y. uždirbti daugiau pajamų ir sumažinti išlaidas.

35PMĮ 18 str. 10 dalyje nustatytas reikalavimas, kada prestižas, pripažintas pelno mokesčio tikslais, įgyjant kitos bendrovės akcijas, gali būti įtraukiamas į leidžiamus atskaitymus. Pagal minėtąją PMĮ nuostatą prestižo vertė leidžiamais atskaitymais gali būti pripažinta tik tuomet, kai įsigyjančioji ir įsigyjamoji įmonės reorganizuojamos sujungimo ar prijungimo metu. Šiuo metu vykdomi parengiamieji Bendrovės ir UAB „Omnitel“ reorganizavimo veiksmai, įgyvendinus visus veiksmus, UAB „Omnitel“ bus prijungta prie Bendrovės, kuri tęs savo ir UAB „Omnitel“ vykdytą veiklą.

36Pagal PMĮ 17 str. 1 dalį vieneto leidžiamais atskaitymais yra pripažįstamos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu PMĮ nenustato ko kita.

37Pareiškėja teigia, kad ji tenkina šiuos reikalavimus: bendrovė moka palūkanas už paskolą UAB „Omnitel“ akcijoms įsigyti ir dėl to faktiškai patyrė sąnaudų; UAB „Omnitel“ įsigijimas ir prijungimas prie Bendrovės yra svarbus žingsnis tolesnei komercinei veiklai efektyvinti ir plėtoti bei didesnėms pajamoms ir pelnui gauti; po reorganizacijos bendrovė planuoja vykdyti bendrą veiklą ir generuoti didesnę ekonominę naudą, bendrovė neturėjo laisvų lėšų, reikalingų UAB „Omnitel“ akcijoms įsigyti, todėl paskola akcijoms įsigyti ir šios paskolos palūkanos buvo būtinos siekiant įsigyti ir prisijungti UAB „Omnitel“, išplėsti savo konkurencinį pranašumą intensyvios konkurencijos rinkoje ir uždirbti daugiau pajamų, sutaupyti sąnaudų bei gauti daugiau pelno. Todėl, pareiškėjos nuomone, jos mokamos palūkanos po įmonių reorganizavimo, kai UAB „Omnitel“ bus prijungta prie Bendrovės, ir toliau turi būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais.

38Pagal PMĮ 2 str. 30 dalį prestižo vertė apibrėžiama kaip dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, arba siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto pinigais sumokėta kaina viršija įsigyto vieneto grynojo turto dalies, įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę ir iš kurios įsigyjantysis vienetas tikisi gauti ekonominės naudos.

39Pagal PMĮ 17 straipsnį, leidžiamais atskaitymais yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

40PMĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio įstatymo nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 10 dalyje nurodoma, kai siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą įsigyjamos jo akcijos, susidariusi prestižo vertė į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiama kaip ir ilgalaikis turtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka tik po vėlesnio šių vienetų sujungimo arba vieno jų prijungimo prie kito, jei tai bus atliekama.

41MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą.

42Pagal LVAT 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1409-602/2015, PMĮ 17 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu „vieneto turto įsigijimo sąnaudos, nesant kitų mokesčių įstatymų nuostatų, gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais tik tokiu atveju, jei šis turtas naudojamas vieneto komercinėje ar gamybinėje veikloje, kuria siekiama gauti pajamų ar kitą ekonominę naudą. Pastarosios sąlygos, taip pat sąnaudų įprastumo ir būtinumo reikalavimų tenkinimas, būtinas atitinkamas sąnaudas pripažįstant leidžiamais atskaitymais, iš esmės reikalauja šių sąnaudų ryšio su vieneto komercine ar gamybine veikla (jos dalimi), kuria siekiama pajamų ar kitokios ekonominės naudos.“ Šioje nutartyje taip pat nustatyta, kad „Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 redakcija), be kita ko, reikalauja, jog sąnaudos būtų patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę veiklą, kuria jis (vienetas) siekia pajamų ar kitos ekonominės naudos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, norint konstatuoti šių sąlygų buvimą turint tikslą atitinkamas (konkrečias) sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams, būtina vertinti šių sąnaudų atsiradimą nulėmusius vieneto (mokesčio mokėtojo) veiksmus (veiklą).“ Taigi, leidžiamiems atskaitymams apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną negali būti priskiriamos sąnaudos, kai jas nulėmę vieneto veiksmai nelaikytini veikla PMĮ 17 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. vieneto ekonomine ir gamybine veikla, kuria siekiama pajamų ar kitos ekonominės naudos.

43Byloje nustatyta, kad pagrindinis pareiškėjis akcininkas yra telekomunikacijų įmonė „Telia Company AB“ (iki 2016 m. balandžio 13 d. vadinosi „Telia Sonera AB“; 88,15 proc.), iš kurios Bendrovė ir įsigijo 100 proc. UAB „Omnitel“ akcijų, t. y. akcininkas, valdęs abi bendroves, gavo pajamas už vienos jų pardavimą kitai bei toliau jas abi valdo (išlaiko tiesioginį Bendrovės valdymą ir pakeičia UAB „Omnitel“ valdymą į netiesioginį), o Bendrovė dėl to apskaičiuoja prestižą ir įgyja teisę palūkanas priskirti leidžiamiems atskaitymams. Atsakovė pagrįstai teigia, kad tokia pareiškėjos veikla, dėl kurios atsirado mokestinis pranašumas, negali būti pateisinta ekonominės logikos, pasireiškiančios didžiausio pelno siekimu mažiausiomis sąnaudomis.

44Pasirinktas Bendrovės ir UAB „Omnitel“ reorganizacijos būdas jas sujungti ne tiesiogiai, bet atliekant keletą tarpinių sandorių, nulėmusių sąnaudų (palūkanų) atsiradimą ir planuojamą pelno mokesčio bazės sumažinimą dėl apskaičiuotos prestižo amortizacijos, buvo atliktas pagal sprendimus, priimtus akcininkui disponuojant savo turtu, o ne Bendrovei vykdant komercinę veiklą, kaip ji suprantama pagal PMĮ nuostatas. O sprendžiant klausimą dėl atitinkamų sąnaudų pripažinimo leidžiamais atskaitymais apmokestinimo pelno mokesčiu tikslais, turi būti vertinama būtent vieneto (mokesčio mokėtojo), veikiančio kaip tokio, o ne jo akcininkų veikla. Kadangi aprašyta Bendrovės veikla nelaikytina komercine ar gamybine veikla pagal PMĮ nuostatas, paskolos palūkanų ir prestižo amortizacijos sąnaudos nepriskirtinos pareiškėjos leidžiamiems atskaitymams.

45Pareiškėja teigia, kad atsakovė 2017 m. vasario 10 d. sprendime Nr. 402-5 išnagrinėjo ne visas aplinkybes, pateiktas jos prašyme pritarti siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui.

46LR ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad vienas iš skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų yra konstatavimas fakto, kad priimant šį aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taigi, įstatymas ne visus procedūrinius pažeidimus vertina kaip lemiančius priimto administracinio akto neteisėtumą, jei procesinių taisyklių pažeidimas galiojančių teisės aktų tiesiogiai nesiejamas su priimto administracinio akto neteisėtumu, būtina įvertinti, ar toks pažeidimas galėjo turėti įtakos teisingam faktinių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui, t. y. priimto akto pagrįstumui. Taigi, teismas daro išvadą, kad nurodyti atsakovės sprendimo trūkumai šiuo atveju negali būti traktuojami kaip taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimai ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme.

47Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčijamą sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

48Teismas daro išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 402-5 yra pagrįstas ir teisėtas.

49Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti naują sprendimą – pritarti pareiškėjos 2016 m. gruodžio

507 d. prašyme išdėstytam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymui pripažįstant prestižo amortizaciją ir palūkanų sąnaudas leidžiamais atskaitymais.

51Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

52Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

54Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti jos reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

56Atmesti pareiškėjos „Telia Lietuva“, AB, skundą kaip nepagrįstą.

57Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėja „Telia Lietuva“, AB (toliau – ir Bendrovė), su skundu... 5. Pareiškėja nurodo, kad yra telekomunikacijų bendrovė, kurios 88,15 proc.... 6. Vadovaudamasi MAĮ 371 straipsnio nuostatomis, pareiškėja 2016-12-07... 7. Pareiškėja teigia, kad Inspekcija nepagrįstai nurodo, kad reorganizavimo... 8. Pareiškėja mano, kad Inspekcija netinkamai taikė PMĮ nuostatas,... 9. Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos sprendimas iš esmės grįstas LVAT... 10. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 11. Atsakovė nurodo, kad teismas turėtų nagrinėti pareiškėjos skundą tik... 12. Atsakovė teigia, kad sprendimas nenustatė įpareigojimo mokesčių... 13. Atsakovė teigia, kad nors mokesčių mokėtojas turi diskrecijos teisę... 14. Teismas... 15. Šios bylos esmė – ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 16. Pagal MAĮ 371 straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į... 17. Mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl prašymo per 60 dienų... 18. Pagal MAĮ 371 straipsnio 3 dalį mokesčių administratorius, išnagrinėjęs... 19. 1) pritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui... 20. 2) nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui... 21. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte... 22. Kaip matyti iš MAĮ 371 straipsnio 1–3 dalių, mokesčių mokėtojas turi... 23. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016-01-04 įsigijo 100 proc. UAB... 24. 220 mln. eurų, neskaičiuojant UAB „Omnitel“ grynųjų pinigų ir skolų.... 25. UAB „Omnitel“ ir BDC. Po reorganizavimo Bendrovė tęs savo, UAB... 26. Pareiškėja, įsigydama UAB „Omnitel“ akcijas, sumokėjo didesnę kainą... 27. UAB „Omnitel“ grynojo turto vertė buvo 63 254 000 Eur. Todėl susidaręs... 28. Pareiškėja „Telia Lietuva“, AB, (ankstesnis pavadinimas TEO LT)... 29. Pareiškėja prašo atsakovės pritarti pateiktam mokesčių teisės aktų... 30. 1. Bendrovė gali pelno mokesčio tikslais pripažinti prestižą, susidariusį... 31. 2. Palūkanos už paskolą, Bendrovės paimtą siekiant įsigyti 100 proc. UAB... 32. Atsakovė teigia, kad pareiškėjos pateikti argumentai, susiję su mokesčių... 33. Pareiškėjos nuomone, ji tenkina visus reikalavimus: UAB „Omnitel“ akcijų... 34. UAB „Omnitel“ grynojo turto rinkos vertės nustatymą įsigijimo datą;... 35. PMĮ 18 str. 10 dalyje nustatytas reikalavimas, kada prestižas, pripažintas... 36. Pagal PMĮ 17 str. 1 dalį vieneto leidžiamais atskaitymais yra... 37. Pareiškėja teigia, kad ji tenkina šiuos reikalavimus: bendrovė moka... 38. Pagal PMĮ 2 str. 30 dalį prestižo vertė apibrėžiama kaip dydis, kuriuo,... 39. Pagal PMĮ 17 straipsnį, leidžiamais atskaitymais yra visos faktiškai... 40. PMĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienete yra nudėvimas arba... 41. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio... 42. Pagal LVAT 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr.... 43. Byloje nustatyta, kad pagrindinis pareiškėjis akcininkas yra... 44. Pasirinktas Bendrovės ir UAB „Omnitel“ reorganizacijos būdas jas sujungti... 45. Pareiškėja teigia, kad atsakovė 2017 m. vasario 10 d. sprendime Nr. 402-5... 46. LR ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad vienas iš skundžiamo... 47. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad atsakovė,... 48. Teismas daro išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 49. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir... 50. 7 d. prašyme išdėstytam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo... 51. Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad... 52. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 53. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1... 54. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 56. Atmesti pareiškėjos „Telia Lietuva“, AB, skundą kaip nepagrįstą.... 57. Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti...