Byla e2A-456-324/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-399/2017 pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei Ž. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, atsakovės Ž. Ž. priešieškinį ieškovui S. Ž., P. Ž., V. K., J. K., tretiesiems asmenims K. G., R. V., notarei L. V., S. Ž., UAB SB lizingas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovas ieškiniu prašė:
      1. nutraukti šalių santuoką, įregistruotą ( - ) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 70), nustatant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, pagrindžiančių sutuoktinių kaltę.
      2. nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t, y. nuo 2013 m. balandžio 1 d.
      3. nustatyti nepilnamečių vaikų I. Ž., gim. ( - )., ir M. Ž., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su atsakove.
      4. nustatyti, jog nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos ieškovas vaikams mokės išlaikymą po 80 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės, jas indeksuojant, nustatant, kad išlaikymo lėšas atsakovė tvarkys uzufrukto teise.
      5. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. ( - ) VIN kodas: ( - ), rinkos vertė – 1 800 Eur; 0,4900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas ( - ), esantį ( - ); vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 581 Eur; 0,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ), esantį ( - ), vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 121 Eur; 1,7500 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ), esantį ( - ) vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 2370 Eur; karvę, Nr. LT000004069407, vertė – 200 Eur; karvę, Nr. LT000004956092, vertė – 200 Eur; rotacinę šienapjovę 300 Eur vertės; savadarbę traktoriaus priekabą 300 Eur vertės; kultivatorių 300 Eur vertės; savaeigį vejos pjovimo traktoriuką 600 Eur vertės; šieno vartytuvą (grėblį) 150 Eur vertės; televizorių 200 Eur vertės; plazminį televizorių 300 Eur.
      6. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: 0,7100 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas ( - ), esantį ( - ), vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 803 Eur; 1,5000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ), esantį ( - ), vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 1760 Eur; javų sėjamąją 600 Eur vertės; plūgą 400 Eur vertės; šieno pūstuvą 300 Eur vertės.
      7. Padalijus turtą, priteisti ieškovui iš atsakovės 1 779,50 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkantį mažesnės vertės turtą.
      8. Priteisti ieškovui iš atsakovės 7 694,41 Eur (6135,89 Eur gautų lėšų pardavus galvijus ir 1558,52 Eur išmokėtos paramos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪ ministerijos) piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.
      9. Pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe šiuos galvijus: buliukus, kurių Nr. LT000006174726, įgytas 2015 m. birželio 23 d.; Nr. LT000006714222, įgytas 2015 m. birželio 29 d.; Nr. LT000006981295, įgytas 2015 m. gegužės 26 d.; Nr. LT0000G7086260, įgytas 2015 m. rugpjūčio 13 d.; Nr. LT000007376083, įgytas 2015 m. gruodžio 15 d.
      10. Pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe televizorių TV Panasonic 50CS520, įgytą 2015 m. gruodžio 19 d.

        5

      11. Nustatyti, kad ieškovas po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys prievolę R. V..
      12. Nustatyti, kad ieškovas po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys prievolę K. G..
      13. Pripažinti ieškovo prievolę UAB „SB Lizingas“, kylančią iš 2015 m. gruodžio 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C512712245 asmenine ieškovo prievole.
    2. Nurodė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jau ilgą laiką negyvena kartu, susitaikyti jokios galimybės neliko, atsakovės charakteris nesugyvenamas, pripažįsta, kad gal ir nedėjo paskutiniais metais pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, tačiau smurto nei fizinio, nei psichologinio prieš atsakovę nenaudojo, konfliktų buvo kaip ir kiekvienoje šeimoje. Paskutiniais metais abu su atsakove tinkamai nevykdė sutuoktinių pareigų. Nesutinka, kad buvo neištikimas atsakovei. Kol gyveno kartu, buvo ištikimas. Po 2013 m. balandžio 1 d., tai yra kai nustojo kartu gyventi, bendro ūkio nevedė. Nepripažįsta, kad namą ir žemės sklypą pirko iš K., nes jokių pinigų jiems nemokėjo. Namą perstatė jis vienas, kai kartu su atsakove jau negyveno, bendrų lėšų statyboms nepanaudojo. Jokių leidimų dėl statybos darbų neturėjo, Kalvarijos savivaldybėje susimokėjo baudą dėl savavališkos statybos, tačiau jokių kitų veiksmų dėl statybą leidžiančių dokumentų neatliko. Neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių statybos darbus. Nesutinka mokėti daugiau kaip po 80 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams, pilnametei dukrai išlaikymo nemoka ir nesutinka mokėti. Neturtinės žalos atsakovei nepadarė.
    3. Priešieškiniu atsakovė prašė:
      1. nutraukti ( - ) sudarytą šalių santuoką įregistruotą Marijampolės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 70, dėl ieškovo kaltės.
      2. pripažinti gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas patalpas R-l, R-2, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, bendrąja jungtine nuosavybe.
      3. pripažinti 2016 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovas įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą unikalus Nr. ( - ); kiemo statinį–viralinę unikalus Nr. ( - ); žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutartimi, nustatant, kad pirkėjai po ½ dalį yra Ž. Ž. ir S. Ž., ir priteisti šį turtą ieškovui.
      4. ieškovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: 0,7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas ( - ), esantį ( - ), vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 803 Eur; 1,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ), esantį ( - ), vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 1760 Eur; javų sėjamąją 600 Eur vertės, plūgą 400 Eur vertės; šieno pūstuvą 300 Eur vertės; televizorių 200 Eur vertės; namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), plane ½ pažymėtų patalpų R-l, R-2, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14; ½ gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ); ūkinio pastato unikalus Nr. ( - ); ½ kiemo statinių–viralinės, Nr. ( - ), bei ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).
      5. atsakovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), kurio rinkos vertė – 1 800 Eur; namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), plane ½ pažymėtų patalpų R-l, R-2, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14; 0,4900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimai ( - ), esantį ( - ); vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 581 Eur; 0,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas ( - ), esantį ( - ), vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 121 Eur; 1,7500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ), esantį ( - ), vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis –2370 Eur; karvę, Nr. LT000004069407, 200 Eur vertės; karvę, Nr.LT000004956092, 200 Eur vertės; rotacinę šienapjovę 300 Eur vertės; savadarbę traktoriaus priekabą 300 Eur vertės; kultivatorių 300 Eur vertės; savaeigį vejos pjovimo traktoriuką 600 Eur vertės; šieno vartytuvą (grėblį) 150 Eur vertės; plazminį televizorių 300 Eur; ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); ½ ūkinio pastato unikalus Nr. ( - ); ½ kiemo statinių–viralinės, Nr. ( - ), bei ½ žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).
      6. iš ieškovo atsakovei priteisti ½ dalį parduoto turto, tai yra traktorių, viso 6 000 Eur.
      7. nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.
      8. iš ieškovo priteisti materialinį išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant atsakovei uzufruktą į šias lėšas.
      9. priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2 000 Eur neturtinės žalos.
    4. Nesutinka, jog dėl santuokos iširimo kalta ir ji. Visą laiką dėjo pastangas šeimą išsaugoti ir buvo lojali ieškovui. Ieškovas jai buvo neištikimas, grubus, ji patirdavo pažeminimą dėl tokio ieškovo elgesio, dėl to santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės, priteisiant atsakovei neturtinės žalos. Nesutinka, kad turtinėms teisėms teisinės pasekmės atsirado nuo 2013 m. balandžio 1 d. Ieškovui išėjus iš namų, šalys vedė bendrą ūkį, ieškovas dirbo su technika jiems priklausančius laukus, dirbo visus ūkio darbus, pardavus gyvulius pasidalino pinigus. Nesutinka, kad K. turtą padovanojo ieškovui, kadangi turtą nusipirko iš bendrų šalių lėšų, planavo persikelti gyventi į tuos namus, juos perstačius. Statybos darbai buvo pradėti dar gyvenant kartu, t. y. buvo sutvarkyti pamatai. Atsakovės santykiai su P. Ž. nepasikeitė, tai yra ji kaip rūpinosi, taip ir rūpinasi ja. P. Ž. priklausantį namą, jo dalį rekonstravo atsakovė su ieškovu.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

    1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuri yra sudedamoji 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalis, ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.
      1. Nutraukė ieškovo S. Ž. ir atsakovės Ž. Ž. santuoką, įregistruotą ( - ) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.70, dėl ieškovo kaltės;
      2. po santuokos nutraukimo paliko pavardes Ž. ir Ž.;
      3. nepilnamečių vaikų I. Ž., gimusio ( - ), ir M. Ž., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą nustatė su motina Ž. Ž.;
      4. priteisė ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui iki pilnametystės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatė, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) Ž. Ž.;
      5. nustatė, kad skyrium gyvenantis tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja geranorišku tėvų susitarimu nustatytais būdais;
      6. netenkino ieškovo reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes (padarinius) sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. balandžio 1 d.;
      7. netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jam iš Ž. Ž. 7 694,41 Eur piniginę kompensaciją;
      8. pripažino asmenine atsakovės Ž. Ž. nuosavybe galvijus (buliukus), įgytus 2015 m. birželio 23 d. Nr. LT 000006174726, Lt 00000714222, LT 000006981295, LT000007086260, LT 000007376083; pripažino ieškovo asmenine nuosavybe televizorių TV Panasonic 50CS520, įgytą 2015 m. gruodžio 19 d.;
      9. nustatė, kad prievolė R. V. 5 792,40 Eur (20 000 Lt), prievolė K. G. 1448,10 Eur (5000 Lt), prievolė UAB „SB lizingas“ pagal 2015 m. gruodžio 19 d. vartojimo kredito sutartį C512712245 yra asmeninės ieškovo prievolės po santuokos nutraukimo; nustatė, kad prievolė UAB „SB lizingas“ pagal sutartį C609821231 yra asmeninė atsakovės Ž. Ž. prievolė po santuokos nutraukimo;
      10. netenkino atsakovės Ž. Ž. reikalavimo priteisti jai 2000 Eur neturtinės žalos;
      11. netenkino atsakovės Ž. Ž. reikalavimo pripažinti 2012 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 3200, 3198, pirkimo pardavimo sutartimis, nustatant, kad pirkėjais po ½ dalį yra S. Ž. ir Ž. Ž., priteisiant šį turtą ieškovui;
      12. netenkino atsakovės Ž. Ž. reikalavimo pripažinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas patalpas R-1, R-2, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, esančias ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių S. Ž. ir Ž. Ž. nuosavybe;
      13. priteisė Ž. Ž. iš ieškovo 1013,67 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; padalino santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir paskyrė ieškovui nuosavybės teise ratinį ekskavatorių JUMZ EO-2621, valst. Nr. ( - ), 1500 Eur vertės, 0,4100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ), 803 Eur vertės, 1,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 1760 Eur vertės, javų sėjamąją 600 Eur vertės, plūgą 400 Eur vertės, šieno pūstuvą 300 Eur vertės, televizorių 200 Eur vertės, iš viso 5563 Eur turto vertės; atsakovei Ž. Ž. nuosavybės teise paskyrė transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. ( - ) 1800 Eur vertės, 0,4900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 581 Eur vertės, 0,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 121 Eur vertės, 1,7500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2370 Eur vertės, karvę Nr. LT000004069407 200 Eur vertės, karvę Nr. LT 000004956092 200 Eur vertės, rotacinę žoliapjovę 300 Eur vertės, savadarbę traktoriaus priekabą 300 Eur vertės, kultivatorių 300 Eur vertės, savaeigį vejos pjovimo traktorių 600 Eur vertės, šieno vartytuvą (grėblį) 150 Eur vertės, plazminį televizorių 300 Eur vertės, iš viso 7222 Eur turto vertės; ieškovui priteisė iš atsakovės Ž. Ž. 830 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį mažesnės vertės turtą;
      14. priteisė ieškovui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti iš atsakovės Ž. Ž., iš ieškovo 66,50 Eur žyminio mokesčio valstybei; iš atsakovės Ž. Ž. 85 Eur žyminio mokesčio valstybei; iš ieškovo ir atsakovės Ž. Ž. po 32,60 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
    2. Nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog su Ž. Ž. negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 m. balandžio 1 d. Ieškovas nenuginčijo trečiojo asmens S. Ž. paaiškinimų, kad ir 2014 metais jis dirbo laukus, priklausančius bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ž. Ž. nurodė, kad 2015 m. pavasarį S. Ž. laukų jau nedirbo. Bylos duomenys patvirtina, kad už gyvulius gautus pinigus sutuoktiniai pasidalino lygiomis dalimis 2014 m. Byloje esantys įrodymai nepatvirtino liudytojų E. U. ir R. K. paaiškinimų. Ieškovas ieškinyje, prašydamas priteisti jam pusę Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtų sumų už 2013-2016 metus, nurodė, kad ūkyje dirbo tiek jis, tiek vaikai. Padarė išvadą, kad, nors ieškovas gyveno skyrium, tačiau bendrą ūkį dar vedė 2013 ir 2014 m.
    3. Šalių santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Ž. Ž. yra (buvo) nesugyvenamo charakterio, kad ieškovą vadino „žarna“, nevykdė sutuoktinės pareigų. Ieškovas pripažino, jog gyvena su kita moterimi faktinėje šeimoje. Ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie nustojo faktiškai gyventi kartu, atsižvelgė, kad sutuoktiniai turi būti ištikimi visą santuokos laikotarpį, o atsakovė įrodė, kad ieškovas jai buvo neištikimas. Teismas nenustatė Ž. Ž. kaltės dėl santuokos iširimo, nenustatė kitų pagrindų, dėl kurių jai negalėtų būti palikta santuokinė pavardė, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliko jų santuokines pavardes. Santuokos nutraukimo metu abu sutuoktiniai yra darbingi (pagal sveikatos būklę), vienas kito išlaikymo reikalavimų nereiškė, todėl šio klausimo nesprendė.
    4. Sprendė, kad vaikų interesus geriausia atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Per Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą vaikai išreiškė nuomonę gyventi su motina. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad sąlygos vaikams gyventi su motina yra tinkamos. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo.
    5. Byloje iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 130 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovas teismo nutartį vykdo. Išlaikymo dydį priteisė atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nustatomas dviem vaikams, į ieškovo turtinę padėtį, vadovavosi prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais.
    6. Tėvai susitarė dėl ieškovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nenustatė. Konstatavo, jog bendravimo tvarka nustatytina tėvų bendru sutarimu. Vaikai yra tokio amžiaus, jog sugeba suformuluoti ir išreikšti nuomonę, pasisakyti, kada nori ir gali bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
    7. Nustatė, kad atsakovė neginčijo 2014 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2538 ieškovo vardu įgytų žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), asmeninės nuosavybės teisės. Laikė, kad šie žemės sklypai yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir jų teisinis statusas dėl santuokos nutraukimo nesikeičia. Dovanojimo sutartimis iš V. K. ir J. K. ieškovo įgyti žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas–viralinė, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Atsakovė neįrodė, jog dovanojimo sandoriai buvo apsimestiniai ar kad jie buvo pirkimo pardavimo sandoriai. Notaro patvirtintas sandoris yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, ir jame nustatytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos paneigiamos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Ž. Ž. aplinkybę, kad už ginčo turtą mokėjo pinigus, įrodinėjo savo ir dukros S. Ž. paaiškinimais bei S. Ž. sąskaitos išrašu. Sąskaitos išrašas patvirtino, jog pinigai paimti, tačiau nepatvirtino, kad jie sumokėti K.. Dovanotojai neigė gavę pinigus, o turtą padovanoję, nes gyvena Kaune ir turtą buvo sunku prižiūrėti, jo niekas nepirko. Liudytojų ar trečiojo asmens parodymų nepakako oficialiam rašytiniam įrodymui nuginčyti. Ž. Ž. neprašė pastatų ir žemės sklypo ( - ) pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 str. pagrindu, neįrodinėjo, kad turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis ar jos lėšomis ar darbu. Byloje, be pateiktos nuotraukos kaip yra perstatytas namas, nėra įrodymų, jog buvo vykdoma statinių ( - ) rekonstrukcija, todėl nustačius, kad pastatai buvo ieškovui padovanoti, plačiau dėl rekonstrukcijos nepasisakė, nes tai neturi reikšmės ginčo baigčiai. Byloje nebuvo įrodymų (statybinių medžiagų pirkimo čekių, sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų), kurie patvirtintų, jog rekonstrukcija buvo atliekama ir atliekama tuo laikotarpiu, kai sutuoktiniai gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį. Teismas nenustatė, kad būtų pagrindas statinius pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir CK 3.90 str. 2 d. pagrindu.
    8. Nurodė, kad turtas, esantis vieno sutuoktinio nuosavybe, gali būti pripažintas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Ž. Ž. prašomas pripažinti bendra jungtine sutuoktiniu nuosavybe nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), nėra nei vieno sutuoktinio, jis – P. Ž. nuosavybė. Ž. Ž. neginčijo Nekilnojamojo turto registro duomenų, statybos užbaigimo akto, kuriame statytoja nurodyta P. Ž.. Sprendė, kad atsakovė prašo padalinti ne bendrą sutuoktinių turtą, o kito asmens – P. Ž. turtą. Jungtinės veiklos (partnerystės) tarp S. Ž., Ž. Ž., P. Ž., reglamentuotos CK 6.969 str., atsakovė neįrodinėjo, todėl teismas dėl to nepasisakė, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas.
    9. Nustatė, kad nebuvo ginčo dėl dalijamo turto vertės: automobilio VW Golf, žemės sklypų 0,4900 ha, 0,100 ha, 1,7500 ha, 0,7100 ha, 1,500 ha (ieškinio 5.5 p. – 5.13 ir 6.3 – 6.5. p., priešieškinio 5.3.– 5.6. p ir 6.6. – 6.13 p.), buliukų, televizoriaus. Ginčas kilo dėl ieškovo reikalavimo priteisti 6 135,89 Eur kompensaciją iš atsakovės už parduotus gyvulius. Įrodymai nepatvirtino, kad gyvuliai parduoti nuslepiant nuo ieškovo, ar kad pinigai nebuvo naudojami ūkininko ūkyje. Ieškovas sutiko, kad ūkininko ūkis liktų Ž. Ž., ji pateikė įrodymus, kad pinigus naudojo ūkio reikmėms, todėl laikė įrodyta aplinkybę, kad už dalį gyvulių parduotų ieškovui atsakovė perdavė 4000 Eur. Nenustačius sąlygų dėl piniginės kompensacijos priteisimo, išvardintų CK 3.98 str., nepriteisė piniginės kompensacijos 6 135,89 Eur. Nepriteisė ieškovui iš Ž. Ž. pusės jos gautos paramos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Ieškovas neįrodė, kad iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauta parama nebuvo visa panaudota ūkininko ūkio veiklai vykdyti, neįrodinėjo, jog šią paramą atsakovė naudojo netinkamai. Nustatė, kad teleskopinis krautuvas Manitoo MT-1050, ratinis traktorius MTZ Belarus buvo parduoti be Ž. Ž. sutikimo, gauti pinigai nebuvo naudojami bendro turto išlaikymui ar tvarkymui, nei šeimos namų ūkio išlaikymui, ir taip sumažinta bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ž. Ž. piniginės kompensacijos dydį nustatė įvertinęs šių daiktų pardavimo kainas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima turto priklausančio bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise padalinti natūra ir jį dalino natūra. Nei viena šalis neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą, teismas taip pat nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį.
    10. Ž. Ž. neįrodė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nenurodė ir nepateikė įrodymų, kodėl gyveno su ieškovu ir neinicijavo santuokos nutraukimo proceso, kuris būtų eliminavęs jos patirtas neigiamas emocijas. Faktiškai dėl atsakovės patirtos neturtinės žalos paliudijo sutuoktinių pilnametė dukra, esanti motinos pusėje. Nebuvo kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės sveikatos ar reputacijos pablogėjimą, kai ieškovas buvo jai neištikimas ir kai jis išėjo iš namų.
    11. Byloje nekilo ginčo, jog prievolės kreditoriams K. G., R. V. ir UAB „SB lizingas“ pagal sutartį Nr. C512712245 yra asmeninės S. Ž. prievolės, kreditorei UAB „SB lizingas“ pagal sutartį C609821231 yra asmeninė Ž. Ž. prievolė. Nustatė, kad prievolės yra asmeninės kiekvieno iš sutuoktinių prievolės.
    12. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš Ž. Ž. priteisė dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ž. Ž. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl jų nepriteisė.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

    1. Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. Ž. prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas netenkino reikalavimo pripažinti 2012 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 3200, 3198, pirkimo pardavimo sutartimis, nustatant, kad pirkėjais po ½ dalį yra S. Ž. ir Ž. Ž., priteisiant šį turtą ieškovui; netenkino reikalavimo pripažinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas patalpas R-l, R-2, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1- 13, 1-14, esančio ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Prašo priimti kitą sprendimą, šiuos reikalavimus patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl nekilnojamojo turto ( - ). Vitas ir J. K. ginčo žemės sklypą įsigijo 2012 m. rugsėjo 27 d., o pardavė po nepilno mėnesio 2017 m. spalio 8 d. Neįtikėtina, jog asmuo įsigijęs turtą, tuoj pat jį padovanotų kitam asmeniui. Tai paneigia V. K. paaiškinimus, kad šio turto niekas nepirko. Dovanoto turto vertė 2012 m. rugsėjo 21 dienai buvo 1 891 Eur, todėl neįtikėtina, kad tokį turtą padovanotų. Dovanojimo sandorio apsimestinumą patvirtina ir Ž. Ž. bei S. Ž. parodymai bei S. Ž. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad maždaug tuo pačiu metu, apie 2012 m. spalio mėn., per kelis kartus buvo paimta iš jo sąskaitos apie 9 000 Lt. Nei prieš tai, nei po to tokiais kiekiais pinigai nebuvo paimami. Neaišku, kuo remiantis teismas nustatė, kad padovanotus statinius ieškovas perstatė R. V. ir V. G. pasiskolintomis lėšomis bei naudodamas senas statybines medžiagas. Byloje tokių įrodymų nėra. Priešingai, ieškovas pirminiu ieškiniu nurodė, kad kreditorių neturi. Teismas, remdamasis banko sąskaitos išrašu, R. V. išgrynintus pinigus laikė kaip perduotus S. Ž.. Tuo tarpu kalbėdamas apie S. Ž. išgrynintus pinigus teismas nurodė, kad sąskaitos išrašas tik patvirtina pinigų paėmimą, tačiau nepatvirtino, kad jie buvo sumokėti K. Teismas analogiškas aplinkybes turėtų vertinti vienodai. Be to, kaip matyti iš R. V. banko sąskaitos išrašo, ji 2013 m. liepos 17 d. po pusantro mėnesio į savo banko sąskaitą įnešė 15 000 Lt. Ši aplinkybė ir tai, kad S. Ž. pirminiuose ieškiniuose nurodė neturintis kreditorių, rodo, jog kreditoriai realiai neegzistuoja. Tai paneigia, kad namas ( - ) buvo pastatytas iš skolintų pinigų. V. G. nurodė, kad šiuo metu S. Ž. neprašo grąžinti skolos, nors yra paėmęs iš banko paskolą, moka palūkanas. Byloje nėra įrodymų (statybinių medžiagų pirkimo čekių, sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų), patvirtinančių, jog šio turto gerinimui buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Nėra duomenų, kad rekonstrukcija buvo atliekama ir atliekama tuo laikotarpiu, kai sutuoktiniai gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį. Teismas atėmė atsakovei galimybę įrodyti šias aplinkybes, nes netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, leidžiant atlikti nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių ( - ), inventorizaciją ir šio turto bei žemės sklypo vertės nustatymą, įpareigojant ieškovą netrukdyti atsakovei atlikti šiuos veiksmus.
      2. Teismas nepagrįstai nurodytų patalpų gyvenamajame name, esančiame ( - ), nepripažino bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas neatkreipė dėmesio, kad S. Ž. nurodė, jog jo darbu buvo padidintas šis namas, tuo tarpu S. Ž. motina nurodė kitokias aplinkybes, t. y., kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai ( - ) registruoti jos vardu, buvo pasistatyti su sutuoktiniu J. Ž., šiuo metu mirusiu, ir jų lėšomis. Tai, kad atsakovės nurodytos patalpos buvo pastatytos ir įrengtos sutuoktinių, rodo ir S. Ž. ir P. Ž. paaiškinimai, kad viena namo dalis vaikų (sutuoktinių), kita – P. Ž.. 2008 m. gegužės 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte statytoja nurodyta P. Ž., kadangi viso statinio savininke de jure yra P. Ž..
      3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir jų nepriteisė. Atsakovė priešieškiniu suformulavo prašymą priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymas priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktas su apmokėjimą už jas patvirtinančiais dokumentais.
    2. Atsakovė P. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl ½ turto, esančio ( - ), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisimo sutuoktiniams lygiomis dalimis. Atsakovė neprašė panaikinti ar pakeisti nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ir tuo pačiu įrašo Nekilnojamojo turto registre, taip pat neprašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti VĮ „Registrų centras“ ir kitų asmenų, išdavusių nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Ž. Ž. neįrodinėjo, kad nuosavybės teisių įregistravimą patvirtinančių dokumentų turinys neatitinka tikrovės. Priešingai, pripažino žinojusi, jog P. Ž. po rekonstrukcijos atlikimo kreipėsi į nekilnojamojo turto registrą ir savo vardu registravo pastatų rekonstrukciją, statytoja nurodant P. Ž.. Su tokiais P. Ž. veiksmais sutiko. Ž. Ž. neteikė įrodymų apie sutuoktinių indėlį į P. Ž. turtą. Nors P. Ž. ir ieškovo parodymai nevisiškai sutampa dėl to, kas ir kieno lėšomis atliko rekonstrukciją, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino, kad buvo įdėtos bendros sutuoktinių lėšos ar bendras darbas. Be to, P. Ž. ir ieškovas nurodė, jog daugelis rekonstrukcijos darbų buvo atlikta iki ieškovo ir atsakovės santuokos. Aplinkybė, kad P. Ž. vieną namo dalį laikė sava, o kitą – sutuoktinių, nepaneigia jos parodymų dėl to, kas atliko pastatų rekonstrukciją, nepaneigia jos nuosavybės fakto į ginčo pastatus. Tai tik patvirtina nusistovėjusius panaudos santykius, kurių pagrindu sutuoktiniai kaip šeima gyveno P. Ž. nuosavybės teise priklausančiame name.
    3. Ieškovas S. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu su įrodymų vertinimu, tačiau Ž. Ž. nenurodo pažeistos procesinės teisės normos. Tai, jog teismas įrodymus vertino ne jos naudai, nėra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti.
      2. Ž. Ž. kelia naują reikalavimą prašydama dovanojimo sutartis pripažinti pirkimo pardavimo sutartimis ir nustatyti, kad šalys yra pirkėjai po ½ dalį, priteisti šį turtą ieškovui. Toks reikalavimas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Kelis kartu tikslinusi pastarąjį reikalavimą, Ž. Ž. prašė, kad visas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), nutraukus santuoką būtų padalytas ieškovui ir Ž. Ž. po ½ dalį šio turto natūra.
      3. Dovanotojas V. K. padovanotą turtą paveldėjo mirus motinai 2012 m. gegužės mėn., tuomet ir nusprendė jį parduoti, o nepardavus – padovanoti artimam pažįstamam ieškovui už tai, kad šis prižiūrės sodybą. Kadangi pastatų nebuvo galima perleisti be žemės sklypo, K. turėjo iš valstybės nupirkti žemės sklypą po pastatais. Įvykių chronologija, sandorio šalių santykiai iki sandorio sudarymo ir paties sandorio sudarymo aplinkybės nepatvirtina sandorio apsimestinumo. Ž. Ž. nepaaiškino, kodėl, jos nuomone, buvo sudarytas dovanojimo, o ne pirkimo pardavimo sandoris, kam reikėjo slėpti tikrąjį sandorį. Ieškovo paaiškinimai, trečiųjų asmenų, R. V., K. G., liudytojų U. ir K. parodymais vieni kitiems neprieštaravo, teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių būtų galima šiais parodymais netikėti, o Ž. Ž. ir jos pusėje esančios dukros paaiškinimai aukščiau minėtų įrodymų ir notariškai patvirtinto dovanojimo sandorio nepaneigė. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina pinigų nuėmimo faktą, o ne jų sumokėjimą K. kaip atlyginimą už perleistą turtą. Iš ieškovo banko sąskaitos išimamų pinigų sumos ir laikas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pinigai buvo skirti ginčo turtui įsigyti, juolab kad Ž. Ž. 2017 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu teigė, jog pinigai, kuriais mokėta K., buvo gauti už galvijų pardavimą, jie buvo laikomi namuose, iš banko sąskaitos nepaimti (garso įrašo 02:23:24 val.). 2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje ji patvirtino, kad aplinkybė, jog S. Ž. disponavo artima suma 9000 Lt, šeimoje nebuvo neįprasta (tai galėjo būti ne vienkartinis atvejis). Teisinis pagrindas padalinti ginčo turtą (nuginčijus sandorį) yra reikalavimas šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė tokio reikalavimo nereiškė, todėl pastarojo turto dalijimas sutuoktiniams negalimas. Teismas teisingai nurodė, kad su ginčo turto rekonstrukcija susiję klausimai neaktualūs, reikalavimai yra neaktualūs atsižvelgiant į priešieškinio reikalavimus. Atsakovė neįrodinėjo turto pagerinimo, naujo turto sukūrimo aplinkybių (jo masto, laikotarpio, investicijų dydžio ir kilmės, šalių indėlio). Tuo remiantis teismas ir Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-732-273/2017 pagrįstai netenkino atsakovės prašymo leisti atlikti ginčo turto inventorizaciją ir vertinimą.
      4. Teismui nebuvo pagrindo netikėti, kad statybos buvo vykdomos iš ieškovo pasiskolintų lėšų. Kitokių duomenų apie investicijų į statybas kilmę nėra. Ž. Ž. nenurodė, kokio dydžio ir kokios kilmės lėšomis buvo perstatomas ieškovui dovanotas turtas, kas dirbo prie statybų, ar yra statybų dokumentai, pripažino, jog ji prie statybų pinigais ir darbu neprisidėjo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog R. V. ir K. G. paskolino ieškovui pinigų, iš kurių buvo perstatytas jam dovanotas turtas. Paskolinių santykių buvimo faktą patvirtino ieškovas, R. V. ir K. G., iš dalies – R. V. banko sąskaitos išrašas. Aplinkybė, kad ieškovas kreditorius nurodė ne pirminiame ieškinyje, nereiškia, kad kreditoriniai santykiai neegzistuoja. Ž. Ž. savo turimus kreditorius nurodė dar vėliau už ieškovą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo spręsti tretiesiems asmenims priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jos padalijimo sutuoktiniams klausinio.
      5. Nepagrįstas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo priteistos priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme, priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas CPK 277 str. numatyta tvarka.
    4. Tretieji asmenys V. K. ir J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Pasinaudojo teise laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį ieškovui padovanojo, tai patvirtinant pas notarą. Dovanotas turtas buvo deklaruotas, mokesčiai sumokėti. Jokio atlygio už dovanotą turtą negavo ir nesiekė gauti. Padovanotas turtas buvo paveldėtas. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad žemės sklypas yra nevisiškai išpirktas, todėl reikėjo papildomai sumokėti 212 Lt ir buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis įteisinant nuosavybę.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

    1. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas santuokos nutraukimo byloje į dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtį pagrįstai neįtraukė trečiajam asmeniui priklausančio turto (gyvenamojo namo) bei gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, santuokos metu padovanoto vienam iš sutuoktinių. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Dėl trečiajam asmeniui priklausančio gyvenamojo namo

    1. Atmestini apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nepripažinimo, jog priešieškinyje nurodytos patalpos gyvenamajame name, esančiame ( - ) ir priklausančiame trečiajam asmeniui P. Ž., turi būti dalinamos kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
    2. Priešieškinio reikalavimą priteisti ieškovui S. Ž. šiame name esančias patalpas R-1, R-2 ir nuo 1-5 iki 1-14 atsakovė grindė tuo, kad šeima nuo 1998 m. gyveno anytai priklausančiame būste, kuris buvo nusidėvėjęs, reikėjo remonto, todėl iš bendrų santaupų šalys jį rekonstravo, pastatydamos naujas patalpas. CK 3.90 straipsnio 1 dalis įtvirtina galimybę pripažinti bendrąja jungtine nuosavybę turtą, kuris yra vieno iš sutuoktinių nuosavybė, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtį neįtraukė turto, priklausančio trečiajam asmeniui P. Ž.. Remiantis šiame įstatyme įtvirtinta teisės norma kaip nereikšmingi atmestini apeliantės argumentai dėl P. Ž. paaiškinimų, jog viena namo dalis yra vaikų (sutuoktinių), kita – P. Ž.. Be kita ko, pažymėtina, jog P. Ž. nepripažino šalių lėšų panaudojimo namo renovavimui, o atsakovės ir šalių vaikų gyvenimą savininkei priklausančioje namo dalyje nurodė priimanti kaip savaime suprantamą iki vaikų pilnametystės.

14Dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo

    1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės neįrodyto 2017 m. spalio 22 d. dovanojimo sandorio apsimestinumo.
    2. Dovanotojai V. K. ir J. K. neigia šio sandorio atlygintinumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog panašiu laiku iš ieškovo banko sąskaitos per kelis kartus paimta pinigų suma (apie 9000 Lt) neįrodo, kad faktiškai šiuo sandoriu perleistas turtas – žemės sklypas ir pastatai ( - ) – buvo nupirkti. Pastatus dovanotojai įsigijo paveldėjimo būdu 2012 m. rugpjūčio 24 d. Dovanotojų teigimu, tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, jog žemės sklypas yra nevisiškai išpirktas, todėl reikėjo papildomai sumokėti 212 Lt ir buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis įteisinant nuosavybę. Tai logiškai paaiškina apeliantės nurodomą aplinkybę dėl žemės sklypo įsigijimo 2012 m. rugsėjo 27 d. ir jo perleidimo po nepilno mėnesio; toje situacijoje nieko neįtikėtino nėra. Iš VĮ Registrų centras 2016 m. gegužės 26 d. išrašo matyti, kad medinis gyvenamasis namas yra 1912 m. statybos, jo priklausinys – to paties amžiaus medinis ūkinis pastatas, abu statiniai 70 procentų nusidėvėję. 0,14 ha žemės sklype dar yra viralinė, pastatyta 1980 m. ir nusidėvėjusi 38 procentais. Teisėjų kolegijos manymu, tokia statinių būklė ne paneigia, o patvirtina dovanotojo V. K. paaiškinimus, kad tokio turto pirkėjų savaime neatsirado, nes atitinkamos agentūros paslaugomis savininkai nesinaudojo dėl brangumo (CPK 185 straipsnis). Apeliantė nepateikė įrodymų, patikimai nuginčijančių oficialų rašytinį įrodymą – notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį (CPK 197 straipsnio 2 dalis), jos teiginiai pagrįsti tik prielaidomis.

15Dėl gyvenamojo namo, pastatyto nugriovus padovanotus statinius, padalijimo

    1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, teisingai įvertinęs dovanojimo sandorio nuginčijimo pagrindus, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo, pastatyto šalių santuokos metu nugriovus nutarties 25 punkte nurodytus pastatus (pastatą), padalijimo.
    2. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad senųjų pastatų (pastato) vietoje pastatytas naujas gyvenamasis namas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje yra duomenys, kad ieškovas S. Ž. dėl savavališkos statybos darbų įteisinimo sumokėjo mokesčius, paskaičiuotus pagal savavališkai atliktų statybos darbų ataskaitą, tačiau statybą (rekonstrukciją) leidžiantys dokumentai neišduoti ir į bylą nepateikti; nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje dėl turto ( - ) užfiksuoti senųjų pastatų duomenys; byloje pateiktos nuotraukos, kaip yra perstatytas namas, jokių kitų įrodymų apie vykdytą rekonstrukciją nėra. Nenustatęs pagrindo šį namą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu ir nesant priešieškinio reikalavimo pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnį, šį turtą pripažino nedalintina asmenine ieškovo nuosavybe.
    3. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Reikalavimą padalinti aptariamą turtą 2017 m. birželio 9 d. teismo priimtame patikslintame priešieškinyje atsakovė grindė tuo, kad senasis namas buvo nugriautas ir pastatytas naujas namas, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl to prašė leisti jai atlikti pastatų, kurių unikalūs numeriai yra ( - ), ( - ) ir ( - ) inventorizaciją bei nustatyti šių statinių vertę, įpareigojant ieškovą netrukdyti atsakovei atlikti šiuos veiksmus, priteisti jai iš ieškovo pusę statinių vertės. Kadangi ieškovas atsisakė leisti tai atlikti, prašė taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones (priešieškinio 6, 7, 9 lapai). Pažymėtina, kad priešieškinio prašomojoje dalyje atsakovė nurodė pageidaujanti visų ( - ) esančių statinių, įskaitant ir gyvenamąjį namą, bei žemės sklypo pusės nuosavybės teisės (priešieškinio 11 lapas). Nors priešieškinyje ir nenurodytos materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 3.90 straipsnyje, akivaizdu, kad atsakovė jomis faktiškai remiasi.
    4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų (statybinių medžiagų pirkimo čekių, sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų), patvirtinančių, jog šio turto pagerinimui buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, taip pat nėra duomenų, kad rekonstrukcija buvo atliekama ir atliekama tuo laikotarpiu, kai sutuoktiniai gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši teismo išvada nepagrįsta. Ji prieštarauja šalių neginčijamai ir apeliacine tvarka nevertinamai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2013 m. balandžio 1 d. Pažymėtina, jog plačiąja prasme įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 3 dalis).
    5. Minėta išvada prieštarauja ir pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, jog ieškovas sumokėjo mokesčius už savavališkai atliktą statybą ir byloje yra naujo gyvenamojo namo egzistavimą patvirtinančios fotonuotraukos. Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės pripažino naujo namo pastatymo faktą. Nustačius, kad ginčo objektas yra statinys, santuokos metu pastatytas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, atsakovės reikalavimų pagrįstumas turėjo būti vertintinas remiantis materialinės ir procesinės teisės normomis (CK 3.88 str. 1, 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p., 2 d., 3.90 str., 3.98 str. ir kt., CPK 178, 185 str., 270 str. 4 d. ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, o apeliacinės instancijos teisme jis negali būti atliktas dėl duomenų nepakankamumo, t.y. neatskleistos bylos esmės.
    6. Apeliantė pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas atėmė galimybę įrodyti naujo statinio sukūrimą ar esminį seno statinio pagerinimą grindžiančias aplinkybes, nes netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, leidžiančių jai atlikti nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių ( - ) – inventorizaciją ir šio turto vertės nustatymą, įpareigojant ieškovą netrukdyti atsakovei atlikti šiuos veiksmus. Tokį prašymą ji išdėstė 2017 m. birželio 9 d. priimtame patikslintame priešieškinyje. Pažymėtina, kad analogiško prašymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, nes atsakovė priešieškinio tikėtinai nepagrindė (priešieškinyje nenurodė, jog ieškovui padovanotas namas buvo nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas). 2017 m. birželio 9 d. priimtame patikslintame priešieškinyje pastarąją aplinkybę ji nurodė, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo apskritai nesprendė nei laikinosios apsaugos taikymo būdu (CPK 5 skirsnis), nei pagal CPK 10 skirsnį užtikrinant įrodymus ar remiantis CPK 199 straipsnio 4 dalimi.
    7. Nepagrįstai netaikytos procesinės teisės normos neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas sudarė teisingą sutuoktinių turto balansą, tinkamai įvardijo bendrą sutuoktinių turtą ir jo vertę bei asmeninį ieškovo turtą (CK 3.118 straipsnis). Nuo pakartotinio nutarties 26-31 punktuose nurodytų aplinkybių įvertinimo priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės apimties ir jos padalijimo būdų nustatymas, todėl panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria padalinta šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir nustatytas prievolių kreditoriams pobūdis (ieškovas teigia, kad naują gyvenamąjį namą pastatė už R. V., K. G. paskolintus pinigus). Dėl neištirtų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad bylos dalis dėl turto padalijimo apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas pirmosios instancijos teisme kaip vada perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
    1. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe galvijus (buliukus), įgytus 2015 m. birželio 23 d., asmenine ieškovo nuosavybe – televizorių TV Panasonic 50CS520, įgytą 2015 m. gruodžio 19 d., taip pat nustatyti, kad prievolė UAB „SB lizingas“ pagal 2015 m. gruodžio 19 d. vartojimo kredito sutartį C512712245 yra asmeninė ieškovo prievolė po santuokos nutraukimo, o prievolė UAB „SB lizingas“ pagal sutartį C609821231 yra asmeninė atsakovės prievolė po santuokos nutraukimo ir likusios sprendimo dalies apeliacinio skundo nėra, todėl ji nekeistina.

16Apeliacinės instancijos teismo išvados

    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmę, nepagrįstai netaikė procesinės teisės normų, nustatančių teismo veiksmus tais atvejais, kai bylos dalyvis pageidauja teismo patvirtinimo dėl teisės gauti įrodymus ar juos užtikrinti (CPK 144 straipsnis, 199 straipsnio 4 dalis, 221 straipsnis), todėl neatskleidė bylos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo esmės. Dėl to panaikintina sprendimo dalis, kuria padalintas šalių turtas ir prievolės kreditoriams, perduodant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priimdama tokį procesinį sprendimą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų priteisti bylinėjimosi išlaidas, apie kurias duomenis pirmosios instancijos teismui ji pateikė su 2017 m. gegužės 16 d. prašymu.

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

18Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė:

19„Netenkinti ieškovo S. Ž. reikalavimo priteisti jam iš Ž. Ž. 7.694,41 EUR piniginę kompensaciją.

20Nustatyti, kad prievolė R. V., 5792,40 EUR (20 000 Lt) yra asmeninė ieškovo S. Ž. prievolė po santuokos nutraukimo.

21Nustatyti, kad prievolė K. G., 1448,10 EUR (5000 Lt) yra asmeninė S. Ž. prievolė po santuokos nutraukimo.

22Dalinai tenkinti atsakovės Ž. Ž. reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą ir priteisti Ž. Ž. 3500 EUR piniginę kompensaciją iš ieškovo S. Ž..

23Padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir paskirti ieškovui S. Ž. nuosavybės teise ratinį ekskavatorių JUMZ EO-2621 valst. Nr. ( - ), 1500 EUR vertės, 0,4100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 803 EUR vertės, 1.5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 1760 EUR vertės, javų sėjamąją 600 EUR vertės, plūgą 400 EUR vertės, šieno pūstuvą 300 EUR vertės, televizorių 200 EUR vertės, tai yra viso turto 5563 EUR vertės.

24Atsakovei Ž. Ž. nuosavybės teise paskirti transporto priemonę VW Golf valst. Nr. ( - ) 1800 EUR vertės, 0.4900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 581 EUR vertės, 0.1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 121 EUR vertės, 1.7500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2370 EUR vertės, karvę Nr. LT000004069407, 200 EUR vertės, karvę Nr. LT 000004956092, 200 EUR vertės, rotacinę žoliapjovę, 300 EUR vertės, savadarbę traktoriaus priekabą 300 EUR vertės, kultivatorių 300 EUR vertės, savaeigį vejos pjovimo traktorių 600 EUR vertės, šieno vartytuvą (grėblį) 150 EUR vertės, plazminį televizorių 300 EUR vertės, tai yra viso turto 7222 EUR vertės.

25Priteisti iš atsakovės Ž. Ž. 830 EUR piniginę kompensaciją ieškovui S. Ž. už jam tenkantį mažesnės vertės turtą.

26Priteisti ieškovui S. Ž. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti iš atsakovės Ž. Ž..

27Priteisti iš ieškovo S. Ž. 66,50 EUR žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

28Priteisti iš atsakovės Ž. Ž., 85 EUR žyminio mokesčio valstybei (mokamas į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

29Priteisti iš ieškovo S. Ž. ir atsakovės Ž. Ž. po 32,60 EUR iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodas 5660)“.

30Šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ginčo esmė... 4.
    1. Ieškovas ieškiniu prašė:
      1. 5.
      2. Nustatyti, kad ieškovas po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
          1. Marijampolės rajono... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
              1. Apeliaciniu skundu... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12.
                  1. Nagrinėjamoje byloje... 13. Dėl trečiajam asmeniui priklausančio gyvenamojo namo
                      14. Dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo
                          15. Dėl gyvenamojo namo, pastatyto nugriovus padovanotus statinius,... 16. Apeliacinės instancijos teismo išvados
                            17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d.... 19. „Netenkinti ieškovo S. Ž. reikalavimo priteisti jam iš Ž. Ž. 7.694,41... 20. Nustatyti, kad prievolė R. V., 5792,40 EUR (20 000 Lt) yra asmeninė ieškovo... 21. Nustatyti, kad prievolė K. G., 1448,10 EUR (5000 Lt) yra asmeninė S. Ž.... 22. Dalinai tenkinti atsakovės Ž. Ž. reikalavimą dėl piniginės kompensacijos... 23. Padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir paskirti ieškovui S.... 24. Atsakovei Ž. Ž. nuosavybės teise paskirti transporto priemonę VW Golf... 25. Priteisti iš atsakovės Ž. Ž. 830 EUR piniginę kompensaciją ieškovui S.... 26. Priteisti ieškovui S. Ž. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato... 27. Priteisti iš ieškovo S. Ž. 66,50 EUR žyminio mokesčio valstybei (mokamas... 28. Priteisti iš atsakovės Ž. Ž., 85 EUR žyminio mokesčio valstybei (mokamas... 29. Priteisti iš ieškovo S. Ž. ir atsakovės Ž. Ž. po 32,60 EUR iš kiekvieno... 30. Šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.... 31. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 32. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....